Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1145-439/2020 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, priteisimo. Teismo prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 8374,00 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 15000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, 5 % procesinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniai skundai netenkintini.

42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

43. Remiantis baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad 2016-11-05 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 284 straipsnį, pagal B. E. pareiškimą apie padarytą nusikaltimą. B. E. nurodė, jog 2016-11-05, apie 2 val. 50 min., 4-5 nepažįstami asmenys jį sumušė ir apgadino jo automobilį BMW. 2016-11-07 prokuroras M. S. pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. 2016-11-07 tarnybiniu pranešimu vyr. tyrėjas G. V. pranešė, jog į Šilalės PK atvyko S. B. ir L. A., kurios pranešė, kad 2016-11-05, apie 3 val., joms einant nuo baro (duomenys neskelbtini) link parduotuvės, jas užpuolė 3 nepažįstami vaikinai, kurie suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, jas sumušė. 2016-11-07 liudytoja L. A. apklausiama parodė, kad iš priekio parbėgo 3 vaikinai; vienas iš jų pribėgo prie jos ir galva smogė jai vieną kartą į galvą; ji spėjo įsidėmėti jo bruožus, jis buvo tamsių plaukų, vidutinio ūgio, vilkėjo žalsvos ar rudos spalvos striukę, galėtų jį atpažinti; po smūgio girdėjo, kad kažkas iš jaunuolių pasakė „(duomenys neskelbtini)“. 2016-11-07 buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagal L. A. ir S. B. pranešimą. 2016-11-08 prokuroras E. Ž. pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. 2016-11-09 liudytojas L. K. apklausiamas parodė, kad jis vaikinus, kurie konfliktavo prie kavinės, po to atbėgę prie automobilio išdaužė stiklus ir sumušė jo draugus, gali atpažinti; jis juos susirado per socialinį tinklalapį Facebook, jų profiliuose, kurie buvo įvardinti: G. E., V. L., A. J.; liudytojas L. K. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, nuotraukoje Nr. 4, iš įsimintinų veido bruožų atpažino A. J., kaip asmenį, kuris dalyvavo konflikte prie jų automobilio bei vijosi jį nuo kavinės iki parduotuvės. 2016-11-10 liudytoja L. A. papildomai apklausiama parodė, kad grįžusi namo prisiminė, jog įvykio metu vienas iš vaikinų šaukė „(duomenys neskelbtini)“, todėl nusprendė peržiūrėti socialiniame tinkle Facebook; surado ją sumušusį asmenį, jo profilis buvo įvardintas „(duomenys neskelbtini)“, A. J.; socialiniame tinkle esanti asmens nuotrauka su ją sumušusiu asmeniu yra identiški, tai tas pats asmuo, jį galėtų atpažinti. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kokią nuotrauką L. A. matė socialiniame tinkle Facebook, nuotrauka prie bylos nepridėta. 2016-11-10 L. A. iš tyrėjos jai pateiktų 6 nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 2 asmenį, kuris ją sumušė, A. J., nurodė, kad įsidėmėjo jį iš veido bruožų. 2016-12-13 B. E. tarp jam tyrėjos pateiktų 4 nepažįstamų vaikinų nuotraukų (Nr. 2 nuotrauka A. J.) neatpažino nepažįstamo vaikino, jam sudavusio į veidą. 2017-01-09 Tauragės AVPK Šilalės rajono PK veiklos skyriaus vyr. tyrėja L. M. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškė A. J. įtarimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. A. J. buvo įtariamas tuo, kad 2016-11-05 naktį, apie 2.50 val., (duomenys neskelbtini), prie bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su V. L., G. E., Ž. Š., šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais – tyčia G. E. kumščiu sudavė iš automobilio BMW 330D, v/n (duomenys neskelbtini) tik išlipusiam G. J. vieną kartą į veidą, bei kartu su kitais įspyrė G. J. 4-6 kartus į abu šonus, taip sumušė nukentėjusįjį G. J., sukeldamas jam fizinį skausmą. Tuo pačiu metu, kartu su kitais, kumščiu sudavė iš automobilio BMW 330D, v/n (duomenys neskelbtini) tik išlipusiam L. K. vieną kartą į veidą, taip sumušė nukentėjusįjį L. K., sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to V. L. kumščiu sudavė iš automobilio BMW 330D, v/n (duomenys neskelbtini) lipančiam B. E. vieną kartą į veidą, taip sumušė nukentėjusįjį B. E., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš karto po to Ž. Š. spardė, daužė ir apgadino automobilį BMW 330D, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį B. E., padarė nukentėjusiajam B. E. bendrą 420,81 Eur turtinę žalą. Įtarimo pareiškimo dieną (2017-01-09) A. J. buvo apklaustas įtariamuoju, davė parodymus, kad įtarime minėtą naktį (duomenys neskelbtini), nebuvo, apskritai šioje vietoje paskutinį kartą buvo buvęs maždaug prieš trejus metus iki įtarime nurodyto vakaro, kad tikrai nepadarė tų veiksmų, kurių padarymu yra įtariamas. Taip pat nurodė, kad tą vakarą leido su mergina D. Ž., buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), o grįžęs buvo su ta pačia mergina (duomenys neskelbtini). 2017-01-09 ieškovui A. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2017-02-07 prokuroras M. S. sujungė ikiteisminius tyrimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimui suteikė numerį Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-02-14 akistatos metu L. A. nurodė, kad A. J. jai galva smogė į veidą, kad atsimena jo veido bruožus, jo siauras akis. 2017-04-14 prokuroras M. S. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. atžvilgiu; tą pačią dieną (2017-04-14) prokuroras M. S. išsiuntė L. A. ir jos atstovei pagal įstatymą R. A. nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-05-03 A. J. tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pareikštas kitas įtarimas pagal BK 284 straipsnį. A. J. buvo įtariamas tuo, kad jis ir V. L., veikdami bendrininkų grupėje, pažeidė viešąją tvarką – 2016-11-05 naktį, apie 3 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu – V. L. tyčia spyrė vieną kartą S. B. į galvą, dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės. S. B. atsistojus, V. L. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą S. B. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo pačiu metu A. J. tyčia galva sudavė vieną kartą L. A. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai L. A. nežymų sveikatos sutrikdymą. Įtarimo pareiškimo dieną (2017-05-03) A. J. buvo apklaustas pagal naują įtarimą, apie tas pačias, jo 2017-01-09 įtariamojo apklausoje nurodytas aplinkybes, ir davė išsamius parodymus, kad nepadarė veiksmų, nurodytų įtarime, kad įvykio vietoje nebuvo. Kitą dieną po įtariamojo apklausos (2017-05-04) prokuroras M. S. pavedimu Nr. 4-1-7029 pavedė Tauragės AVPK Šilalės rajono PK Veiklos skyriui iki 2017-05-12 atlikti supažindinimą su bylos medžiaga, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) baigtas. Tą pačią dieną (2017-05-04) vyr. tyrėja L. M. išsiuntė A. J. gynėjai advokatei S. J. pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Įtariamajam A. J. 2017-05-05 buvo pateikta dalies ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos (71 lapas). 2017-05-12 A. J. gynėja advokatė S. J. pateikė prašymą Nr. 26/17 prokurorui M. S., pageidavo susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, nurodė, kad susipažinusi su iš ginamojo gautos medžiagos kopijomis, pateiks prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą iki 2017-05-18 imtinai. 2017-05-17 ieškovo gynėja advokatė S. J. pateikė prokurorui M. S. prašymą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė atlikti prašyme nurodytus procesinius veiksmus, siekiant surinkti visus objektyvius jos ginamąjį A. J. kaltinančius ir teisinančius įrodymus: išreikalauti iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ir prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungti šios kavinės vidaus filmuotą medžiagą nuo 2016-11-04, 20 val. iki 2016-11-05, 4 val.; paskirti prijungtų prie ikiteisminio tyrimo medžiagos gatvės vaizdą užfiksavusios kameros vaizdų įrašų ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriui; išreikalauti iš operatoriaus UAB „Tele2“ A. J. telefono pokalbių išklotines; iš operatoriaus UAB „Bite“ išreikalauti V. L. telefono pokalbių išklotines; nustatyti Tauragės apskrityje ir kituose aplinkiniuose rajonuose gyvenančius visus asmenis, kurių vardas „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikti L. A. atpažinti; išreikalauti iš liudytojos D. Ž. telefono išklotinę ir papildomai ją apklausti dėl aplinkybių, kokiais rūbais buvo apsirengęs A. J., kai jie kartu vyko į (duomenys neskelbtini); užklausti ESO ir (duomenys neskelbtini) miestelio gatvės apšvietimo taškus, ar jie veikė 2016-11-05, apie 3 val.; pagal vaizdo medžiagą nustačius tikslią smūgių sudavimo vietą, patikrinti, ar pagal buvusį apšvietimą yra įmanoma atpažinti asmenis, kurie matomi pirmą kartą; prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš jos ginamąjį A. J. pagal BK 284 straipsnį, nesant jo veiksmuose jam inkriminuojamo nusikaltimo įvykio ir sudėties. 2017-05-23 prokuroras M. S. atmetė visus įtariamojo gynėjos prašymus, nurodė, kad L. A. atpažino įtariamąjį A. J., laikantis baudžiamojo proceso numatytų reikalavimų, ir prašymo atmetimo dieną (2017-05-23) surašė kaltinamąjį aktą, kurį su baudžiamąja byla tą pačią dieną (2017-05-23) perdavė Šilalės rajono apylinkės teismui, įtariamajam A. J. išsiuntė kaltinamojo akto kopiją.

44. Remiantis civilinės bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Šilalės rajono apylinkės teisme gauta 2017-05-24. 2017-06-02 baudžiamoji byla Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2017-07-27 ir 2017-08-09. Pirmosios instancijos teisme ieškovo baudžiamoji bylą buvo nagrinėjama septyniuose teisiamuosiuose posėdžiuose, ieškovas ir jo gynėja rinko ir teikė teismui papildomus įrodymus. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2018-02-22 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad nukentėjusioji L. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu aiškiai nurodė ir patvirtino, jog vienas iš kaltinamųjų, esančių teismo salėje – tai yra A. J., 2016-11-05 sudavė jai galva vieną smūgį į veidą. Įvykio metu bėgo trys vaikinai ir, kai A. J. sudavė jai smūgį, vienas iš tų vaikinų sušuko pastarojo vardą „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi įvykio metu ji matė asmens, sudavusio jai smūgį, veidą, todėl po įvykio Facebook paskyroje pradėjo ieškoti asmens, kuris jai sudavė. Peržiūrėjo daug asmenų su vardais (duomenys neskelbtini) ir pamatė A. J. Facebook paskyroje esančią nuotrauką, iš kurios jį ir atpažino, kad tai yra tas pats, kuris galva jai smogė vieną kartą į veidą, apie tai pranešė policijai. Tyrėjai pateikus atpažinimui protokolą pagal nuotrauką, nurodė A. J. kaip asmenį 2016-11-05 pavartojusį jos atžvilgiu smurtą. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios L. A. parodymais, kurių ji laikėsi nuosekliai, kategoriškai ir nė karto nesuabejojo dėl to, jog būtent kaltinamasis A. J. minėtą vakarą nukentėjusiąją sumušė. Akistatos su kaltinamuoju A. J. metu nukentėjusioji patvirtino savo parodymus. L. M. V. patvirtino, jog matė, kaip vienas nepažįstamas vaikinas pribėgo prie L. A. ir trenkė galva vieną kartą pastarajai į veidą. Muštynių metu girdėjo, kaip vienas vaikinas šaukė „(duomenys neskelbtini)“. Teismas sprendė, kad nors liudytoja nematė ir neatpažino asmens, sudavusio L. A. smūgį, tačiau patvirtino, jog girdėjo, kad vieno iš kaltinamųjų vardas buvo (duomenys neskelbtini). Liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamąjį pamena iš veido bruožų ir jį atpažino pas tyrėją iš fotonuotraukų. Po konflikto praėjus kelioms dienoms po įvykio, žiūrėjo Facebook, ieškojo ir rado pažįstamus veidus, yra tikras, kad tą vakarą matė kaltinamąjį (A. J.), nors kavinėje A. J. nematė. Teismas sprendė, kad minėto liudytojo parodymai patvirtina nukentėjusiosios L. A. ir liudytojos M. V. parodymus, jog kaltinamasis A. J. buvo minėtą vakarą prie (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog teisiamojo posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad nuo (duomenys neskelbtini) yra apie 40 kilometrų atstumas ir kaltinamasis A. J. turėjo realią galimybę atvykti į (duomenys neskelbtini), nes konfliktas prie baro vyko apie 3 val. nakties. Kadangi konfliktas truko labai trumpai, todėl niekas netrukdė kaltinamajam A. J. susirašinėti žinutėmis su liudytoja D. Ž., galimai ir bandant nuslėpti savo buvimą (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad nors kaltinamieji (A. J. ir V. L.) teigia, kad nusikaltimo padarymo metu buvo nepažįstami, tačiau BK 24 straipsnio 1 dalyje ši aplinkybė nėra nurodyta kaip būtina, kad svarbu yra jų dalyvavimas kartu darant nusikalstamą veiką. Vadovaudamasis šiais motyvais, teismas padarė išvadą, jog kaltinamojo A. J. kaltė yra įrodyta visiškai ir veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-02-22 nuosprendžiu ieškovas A. J. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį 90 MGL (3389,40 Eur) bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas V. L.. Iš A. J. ir V. L. solidariai priteista nukentėjusiajai L. A. 1000 Eur, nukentėjusiajai S. B. 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat solidariai priteista 200 Eur proceso išlaidų valstybės naudai.

45. Remiantis civilinės bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018-07-30 nutartimi nuteistųjų A. J. bei V. L. apeliacinius skundus atmetė, paliko galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį 2018-02-22 nuosprendį. Apeliacinis teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo pažeidimų, konstatavo, kad A. J. nuteistas pagrįstai, vertino, kad liudytojos D. Ž. parodymai nepaneigia galimybės, kad nuteistasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, mobiliojo ryšio telefono išklotinių duomenys nepatvirtina nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad nusikaltimo padarymo metu prieš L. A. jis buvo visiškai kitame rajone. Apeliacinis teismas pritarė visoms pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėjo, kad asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, nukentėjusioji L. A. atpažino užtikrintai ir nesuabejojo, kad tai A. J. sudavė jai smūgį, nurodė, kad pagrindinis kaltininko atpažinimo motyvas buvo, jog įvykio metu muštynėse dalyvavę asmenys vienas kitą pavadino (duomenys neskelbtini). Iš socialiniame tinklapyje Facebook buvusios fotonuotraukos L. A. atpažino A. J. kaip asmenį, kuris 2016-11-05, apie 3 val., ją sumušė. Liudytojas L. K. taip pat neabejojo ir buvo užtikrintas savo parodymais, kad įvykio dieną matė būtent nuteistąjį A. J.. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti jo parodymais, nes jo parodymai kartu su kitais byloje esančiais duomenimis sudaro vieningą visumą ir nėra prieštaringi, o šio liudytojo neblaivumas netrukdė jam įsidėmėti A. J. veido bruožų. Apeliacinės instancijos teisme vyko du teismo posėdžiai.

46. Remiantis civilinės bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-03-13 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019 patenkino nuteistojo A. J. ir kito nuteistojo V. L. kasacinius skundus, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-30 nutartį ir perdavė bylą šiam teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis teismas 2019-03-13 nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, o apeliacinės instancijos teismas, neišdėstydamas tinkamų išvadų dėl esminių apeliacinių skundų motyvų, nepatikrino bylos tiek, kiek prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi apeliacinis teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams, yra pagrįstos. Konstatuotus pažeidimus kasacinis teismas pripažino esminiais BPK pažeidimais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasacinis teismas 2019-03-13 nutartyje konstatavo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, atliktas įrodymų vertinimas yra paviršutiniškas, logiškai nepaaiškinantis padarytų išvadų, nebuvo imtasi visų priemonių prieštaravimams išsamiai išnagrinėti ir pašalinti. Teismai visiškai neanalizavo aplinkybės, kad įvykis įvyko 2016-11-05, tuo tarpu į policiją L. A. kreipėsi tik 2016-11-07 ir pirmą kartą apklausiama apie A. J. nieko neparodė, o apklausiama 2016-11-10 jau parodė, kad žiūrėjo Facebook paskyrą ir atpažino asmenį, kuris jai sudavė į veidą, nurodydama, kad tai A. J.. Po tokių parodymų L. A. pagal nuotrauką buvo parodytas atpažinti jos pačios nurodytas A. J.. Pažeista BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka, t. y. atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą; atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę; parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys; parodomų asmenų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-693/2017, 2K-229-976/2018). Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnė pateikė nukentėjusiajai L. A. A. J. nuotrauką atpažinti ir nukentėjusioji jį atpažino, nors byloje nenustatyta, kad A. J. nebūtų buvę galima parodyti gyvai. Be to, L. A. nuteistąjį A. J. kaip asmenį, sudavusį jai smūgį, atpažino socialiniame tinkle ir, tik jai pateikus šiuos duomenis ikiteisminio tyrimo pareigūnei, tą patį asmenį pareigūnė vėl parodė atpažinti L. A.. Toks tyrimo veiksmas kelia pagrįstų abejonių savo teisėtumu, o jo metu gauti rezultatai – jų patikimumu. Lygiai taip pat nuteistąjį A. J. atpažino liudytojas L. K. – po įvykio praėjus keletui dienų, liudytojas žiūrėjo savo Facebook profilį, kaip pats teigė, ieškojo ir rado A. J. nuotrauką ir pagal ją atpažino jį kaip asmenį, sudavusį L. A. smūgį į galvą. Tačiau teismai netyrė ir visiškai nesiaiškino aplinkybės, kad liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. J. įvykio metu buvo be barzdos, nors jau po kelių dienų į jo paties Facebook profilį įkelta nuotrauka patvirtina nuteistojo parodymus apie tai, kad jis įvykio dieną galėjo būti su barzda. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtų aiškintasi, kaip įvykio metu atrodė ar buvo apsirengęs A. J., nors ta pati L. A. apklausos metu nurodė galimą striukės spalvą (žalsvą ar rudą). Dėl galimos barzdos teismai tik paviršutiniškai pasisakė, kad tai turbūt nebuvo toks išskirtinis A. J. veido bruožas. Taip pat teismai nesiaiškino, ar liudytojas L. K., kuriam nustatytas 1,45 promilės girtumas, iš tiesų galėjo įsidėmėti A. J. naktį, esant gatvės žibinto apšvietimui, iš 20 metrų atstumo. Teismai visiškai neatkreipė dėmesio, kad liudytojas L. K. buvo parodęs, jog Facebook paskyroje atpažino ne tik A. J., bet ir G. E., kaip trečią muštynėse dalyvavusį asmenį. Vis dėlto, atsiradus objektyvių duomenų (telefono išklotinėms), kad G. E. įvykio metu nebuvo (duomenys neskelbtini), ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo kilę abejonių dėl A. J. kaltės dėl smūgių kitiems asmenims sudavimo ir automobilio apgadinimo. 2017-04-14 prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą A. J. atžvilgiu, jame nurodė, kad tyrimo metu apklausus nukentėjusiuosius, liudytojus, kitus įtariamuosius, atlikus kitus tyrimo veiksmus, darytina išvada, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, kad A. J. kartu su bendrininkais sutrikdė viešąją tvarką. Tačiau visai netrukus, jau 2017-05-03, nepaaiškėjus jokių naujų aplinkybių, A. J. įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnyje. Tarp naujo įtarimo įteikimo ir kaltinamojo akto surašymo 2017-05-23 jokie papildomi veiksmai neatlikti. Kasacinis teismas nustatė, kad teismai nevertino nuteistojo A. J. parodymų ir juos iš dalies patvirtinančių liudytojos D. Ž. parodymų bei A. J. telefoninių pokalbių išklotinės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad A. J., apie 2 val. nakties parvežęs liudytoją D. Ž. į namus (duomenys neskelbtini), teoriškai turėjo galimybę atvykti į (duomenys neskelbtini) ir ten 3 val. nakties padaryti nusikalstamą veiką. O tai, kad A. J. apie 3 val. nakties susirašinėjo su D. Ž. žinutėmis, nepaneigia jo kaltės ir galėjo nesukliudyti padaryti nusikalstamos veikos, kuri truko trumpą laiko tarpą. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės žodis žodin perrašė pirmosios instancijos teismo argumentus, kurie iš esmės niekaip nepatvirtina A. J. kaltės pažeidus viešąją tvarką ir sudavus smūgį L. A.. Aplinkybė, kad asmuo turėjo teorinę galimybę nuvykti į nusikaltimo vietą, niekaip nepatvirtina, kad jis iš tiesų ten vyko ir padarė nusikaltimą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad liudytojos D. Ž. parodymai savaime nepaneigia galimybės, kad nuteistasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, yra iš esmės ydingas. Asmuo baudžiamajame procese neturi įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, byloje esantys įrodymai turi neginčijamai patvirtinti asmens kaltę. Teismų argumentai, kad A. J. niekas nematė nei bare, nei prie baro, nes objektyviai neįmanoma įsidėmėti visų asmenų, taip pat yra tik prielaidos, perkeliančios įrodinėjimo naštą pačiam nuteistajam, turinčiam įrodyti, kad jis nebuvo įvykio vietoje. Byloje nebuvo aiškintasi, kaip A. J. atvyko į įvykio vietą, su kuo jis buvo, kokiu automobiliu buvo atvykęs, kaip ir su kuo išvyko ir pan. Teismai atmestinai vertino aplinkybę, kad A. J. ir V. L. veikė bendrininkų grupe (A. J. galva sudavė L. A. į veidą, tuo pačiu metu V. L. kumščiu sudavė S. B. į veidą). Abu nuteistieji viso proceso metu neigė vienas kitą pažinoję, teigdami, kad pirmą kartą pamatė vienas kitą teisme, taip pat neigė buvę susitikę įvykio naktį, tačiau teismai atmetė jų parodymus, deklaratyviai nurodydami, kad BK 24 straipsnio 1 dalyje ši aplinkybė nėra nurodyta kaip būtina. Vis dėlto iš bylos matyti, kad L. A. girdėjo, kaip kartu bėgantis kitas asmuo (kaip pažymėjo teismai, V. L.) šaukė asmeniui, sudavusiam smūgį jai į galvą, „(duomenys neskelbtini)“, tai galėtų rodyti, kad ten buvę asmenys buvo pažįstami. Teismai apskritai neįrodinėjo nuteistųjų bendrininkavimo, nenustatinėjo bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, iš esmės motyvuose teigdami, kad bendrininkavimo galimybė nepaneigta. A. J. pateikė telefono abonentinio numerio išklotines, kurios patvirtino, kad jie su V. L. nuo 2017-02-01 iki 2017-07-31 nebendravo. Apeliacinės instancijos teismas, aptardamas šį dokumentą, nurodė, kad lieka nepaneigta galimybė, kad nuteistieji nebendravo, siekdami nuslėpti savo ryšius, arba, kad jie bendravo ne telefonu, o kitomis ryšio priemonėmis ar susitikdami. Tokie apeliacinės instancijos teismo teiginiai yra tik prielaidos, tuo tarpu teismo išvados negali būti grindžiamos prielaidomis, jos turi būti pagrįstos įrodymais. Be to, darant įvairias prielaidas, kaip galėjo būti, ir jų niekaip nepagrindžiant, kaltinamas asmuo neturi jokios realios galimybės nuo jų gintis. Kasacinis teismas taip pat nustatė, kad teismai iš esmės tinkamai neištyrė ir vaizdo įrašo, kuris užfiksavo konflikto eigą. Apeliacinės instancijos teismas, teismo posėdyje peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nurodė, kad teismas, skirtingai nei posėdžio metu bandė įrodyti nuteistųjų gynėjai, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir prokuroro pozicija, kad vaizdo įrašas nepaneigia nuteistųjų kaltės ir neįrodo, jog ne A. J. ir V. L. padarė nusikalstamas veikas. Tokie teismo motyvai kelia abejonių jau vien dėl to, kad byloje turi būti įrodinėjama kaltinamųjų kaltė, o ne nekaltumas. Iš byloje esančio šio vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad vaikinai, kurie vijosi tamsios spalvos automobilį, ir vaikiną tamsios spalvos striuke, grįždami prie baro (duomenys neskelbtini), susistumdė su merginomis, sudavė smūgius, o grįžę į automobilių aikštelę įsėdo į baltos spalvos automobilį „Renault“. Pagal byloje esančius duomenis, šiuo automobiliu galimai buvo atvykę ne A. J. ar V. L., o kiti asmenys. Teismai šių aplinkybių taip pat nevertino. Tai, kad L. A. ir S. B. smūgius sudavė tie patys vaikinai, kurie vijosi ir automobilį, kuriame konflikto metu buvo nukentėjusysis B. E., patvirtino ir liudytoja M. V.. Be to, B. E. atpažinimo metu neatpažino A. J. kaip asmens, buvusio kartu su asmeniu, kuris jam sudavė automobilių aikštelėje, ši aplinkybė yra svarbi vertinant, kad nukentėjusiosioms L. A. ir S. B. nežymiai sveikatą sutrikdė galimai tie patys asmenys, kurie apgadino B. E. automobilį bei sudavė jam smūgį į veidą. Teismai taip pat nevertino liudytojų R. D. ir A. L. parodymų, kad vykusiose muštynėse nedalyvavo nei A. J., nei V. L., nes jose dalyvavo daug stambesni ir aukštesni asmenys. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistieji pateikė duomenis apie kitą asmenį, galimai galėjusį būti įvykio vietoje ir dalyvavusį konflikte – T. G., tarp draugų vadinamą (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės teisme taip pat nebuvo tirtos. Kasacinis teismas konstatavo, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, nuosprendyje ir nutartyje nurodydami motyvus dėl nuteistųjų kaltės, aptardami galimai kilusius prieštaravimus tarp atskirų faktinių duomenų, nurodė, kad tam tikri duomenys nepaneigia A. J. ir V. L. kaltės, tačiau tokiu būdu, užuot išnaudoję visas galimybes prieštaravimams pašalinti, teismai apsiribojo išvadomis, jog nuteistųjų kaltę paneigiančių duomenų nėra. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas į esminius nuteistųjų apeliacinio skundo motyvus neatsakė, be esminių motyvų pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, todėl akivaizdu, kad taip buvo apribota kasatorių teisė į teisingą teismą bei išsamų jų apeliacinių skundų išnagrinėjimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 320 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, o apeliacinės instancijos teismas, neišdėstydamas tinkamų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo motyvų, nepatikrino bylos tiek, kiek prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams yra pagrįstos.

47. Remiantis civilinės bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka antrą kartą, Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartyje nustatytus pažeidimus, atliko įrodymų tyrimą, peržiūrėjo byloje esantį 2016-11-05 vaizdo įrašą, apklausė liudytoją T. G., kuris teisme parodė, jog draugų yra vadinamas (duomenys neskelbtini). Apeliacinėje instancijoje bylą nagrinėjant antrą kartą vyko trys teismo posėdžiai. Klaipėdos apygardos teismas 2019-10-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-148-380/2019 patenkino nuteistųjų A. J. ir V. L. apeliacinius skundus, panaikino Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-02-22 nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo A. J. išteisino dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. V. L. išteisino dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, bei V. L. išteisino dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant B. E.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nukentėjusiųjų L. A. ir S. B. civilinius ieškinius atmetė. Panaikino A. J. ir V. L. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir baudžiamąją bylą perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nustatyti. Apeliacinis teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo 2018-02-22 nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas dėl A. J. ir V. L. kaltės. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. J. ir V. L. pripažinimo kaltais, yra nepakankami ir keliantys abejonių, nes iš esmės yra grindžiami vien tik prielaidomis, nors tai daryti įstatymas draudžia (BPK 301 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistojo A. J. kaltę dėl jam inkriminuoto BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, iš esmės rėmėsi nukentėjusiosios L. A. ir liudytojo L. K. parodymais bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais. Apeliacinis teismas konstatavo, kad teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kad buvo pažeista BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka. Byloje nenustatyta, kad A. J. nebūtų buvę galima parodyti gyvai ar to reikėjo nukentėjusiosios saugumui užtikrinti. L. A. nuteistąjį A. J. kaip asmenį, sudavusį jai smūgį, atpažino socialiniame tinkle ir, tik jai pateikus šiuos duomenis ikiteisminio tyrimo pareigūnei, to asmens nuotrauką pareigūnė vėl parodė atpažinti L. A.. Apeliacinis teismas konstatavo, jog kyla pagrįstų abejonių dėl taip atlikto tyrimo veiksmo teisėtumo ir jo metu gautų rezultatų patikimumo. Liudytojas L. K. nuteistąjį A. J. atpažino tokiu pat būdu, kaip ir L. A. – po įvykio praėjus kelioms dienoms, liudytojas tikrino savo socialinio tinklo Facebook profilį, kaip pats teigė, rado A. J. nuotrauką ir pagal ją atpažino jį kaip asmenį, sudavusį L. A. smūgį į galvą. Liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. J. įvykio metu buvo be barzdos, o A. J. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad įvykio metu buvo su barzda. Įrodymais nėra paneigta A. J. versija, kad jis įvykio metu buvo su barzda. L. K. nenurodė jokių konkrečių požymių ir bruožų, pagal kuriuos atpažino A. J.. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kaip įvykio metu atrodė ar buvo apsirengęs A. J., nors pati nukentėjusioji L. A. apklausos metu nurodė, jog jai smūgį galva sudavęs vaikinas buvo vidutinio ūgio, tamsių plaukų ir vilkėjo žalią ar rudą striukę, o liudytoja D. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad 2016-11-04 vakare ir 2016-11-05 paryčiais A. J. vilkėjo džinsus ir juodą palaidinukę ar megztuką. Kelia abejonių liudytojo L. K., kuriam nustatytas 1,45 promilės girtumas, galimybė įsidėmėti A. J. naktį, esant gatvės žibinto apšvietimui, iš 20 metrų atstumo. Liudytojas L. K. buvo parodęs, jog socialinio tinklo Facebook paskyroje atpažino ne tik A. J., bet ir G. E., kaip trečią muštynėse dalyvavusį asmenį, tačiau atsiradus objektyvių duomenų (telefono išklotinėms), kad G. E. įvykio metu nebuvo (duomenys neskelbtini), o buvo (duomenys neskelbtini), ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas. Apeliacinis teismas nustatė, kad ši aplinkybė taip pat duoda pagrindą abejoti L. K. parodymų apie įvykio aplinkybes ir jame dalyvavusius asmenis patikimumu.

48. Nustatyta, kad ieškovą A. J. baudžiamojoje byloje pirmosios, apeliacinės instancijų teismuose gynė, surašė apeliacinį skundą ir kasacinį skundą gynėja advokatė S. J.. Ieškovas už advokatės S. J. teisines paslaugas per visą laikotarpį nuo 2016-12-27 (nuo pirmojo susitarimo sudarymo) iki 2019-10-24 (iki apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio priėmimo) sumokėjo 3900 Eur. Advokatės 2017-05-29, 2018-01-22, 2018-03-14, 2018-03-14, 2018-04-11, 2018-08-27 ir 2019-04-03 išduoti pinigų priėmimo kvitai patvirtina ieškovo patirtas 3900 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas baudžiamajame procese.

49. Nustatyta, jog 2018-02-22 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo metu ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir jo gaunamas uždarbis po atskaitymų sudarė 35,23 Eur per vieną darbo dieną. Įsiteisėjus 2018-02-22 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiui, (duomenys neskelelbtini) ieškovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2018-08-01 pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punktą (kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą). Laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2019-02-03 ieškovas nedirbo, gavo nedarbo draudimo išmoką už laikotarpius nuo 2018-11-08 iki 2018-11-13, nuo 2019-01-29 iki 2019-01-31 ir nuo 2019-02-01 iki 2019-02-03, iš viso 216,97 Eur. Ieškovas įsidarbino nuo 2019-02-04.

Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo (nagrinėjusio baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pirmą kartą) neteisėtų veiksmų.

50. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis).

51. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).

52. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta.

53. Be to, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamų teisių apsaugos kontekste. Kasacinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-684/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

54. Minėta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

55. Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).

56. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios kategorijos bylose, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Bylose teisiniai vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

57. Ieškovas A. J. pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, priteisimo. Ieškovas nurodė, kad įtarimas jam buvo pareikštas ir jis buvo nuteistas grubiai pažeidžiant BPK normas. Ikiteisminio tyrimo pradžioje ikiteisminį tyrimą atlikę policijos pareigūnai ir prokuroras, prižiūrėjęs šį ikiteisminį tyrimą, grubiai ir iš esmės pažeidė BPK normas, reglamentuojančias asmens atpažinimą, procesinius veiksmus atliko nekvalifikuotai, atmestinai, nepašalino esminių prieštaravimų, todėl ieškovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir kardomoji priemonė pritaikyta, nesant pagrįstam pagrindui. Pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieškovo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pirmą kartą, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, reglamentuojančius teisingą įrodymų vertinimą, teisingų ir pagrįstų išvadų būtinybę. Darytina išvada, jog ieškovas patirtą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, prokuroro, vadovavusio ikiteisminiam tyrimui, pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pirmą kartą, neteisėtų veiksmų.

58. Kasacinėje praktikoje yra suformuluoti specifiniai valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisminių ir teisėsaugos institucijų veiksmų baudžiamajame procese, taikymo kriterijai.

59. Pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

60. Antra, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų neteisėtumo baudžiamajame procese neturi reikšmės, ar procesinis veiksmas, dėl kurio galimai buvo padaryta žala, buvo skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai – civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).

61. Trečia, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009; 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).

62. Byloje nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-03-13 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019 patenkino nuteistojo A. J. ir kito nuteistojo V. L. kasacinius skundus, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-30 nutartį ir perdavė bylą šiam teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2019-10-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-148-380/2019 (nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka antrą kartą) patenkino nuteistųjų A. J. ir V. L. apeliacinius skundus, panaikino Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-02-22 nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo A. J. išteisino dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. V. L. išteisino dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmetė. Panaikino A. J. ir V. L. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir baudžiamąją bylą perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nustatyti. Taigi byloje nustatyta, jog ieškovas A. J. buvo išteisintas pagal BK 284 straipsnį, nes jis tokio nusikaltimo nepadarė ir byla išteisinamuoju nuosprendžiu perduota prokurorui, kad būtų nustatyti asmenys, kurie iš tikrųjų padarė nusikalstamas veikas.

63. Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-03-13 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019 nurodė, jog buvo pažeista BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka, teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė pateikė nukentėjusiajai L. A. A. J. nuotrauką atpažinti ir nukentėjusioji jį atpažino, nors byloje nenustatyta, kad A. J. nebūtų buvę galima parodyti gyvai. Be to, L. A. nuteistąjį A. J. kaip asmenį, sudavusį jai smūgį, atpažino socialiniame tinkle ir, tik jai pateikus šiuos duomenis ikiteisminio tyrimo pareigūnei, tą patį asmenį pareigūnė vėl parodė atpažinti L. A.. Lygiai taip pat nuteistąjį A. J. atpažino liudytojas L. K. – po įvykio praėjus keletui dienų, liudytojas žiūrėjo savo Facebook profilį, kaip pats teigė, ieškojo ir rado A. J. nuotrauką ir pagal ją atpažino jį kaip asmenį, sudavusį L. A. smūgį į galvą. Kasacinis teismas konstatavo, kad toks tyrimo veiksmas kelia pagrįstų abejonių savo teisėtumu, o jo metu gauti rezultatai – jų patikimumu. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo kilę abejonių dėl A. J. kaltės dėl smūgių kitiems asmenims sudavimo ir automobilio apgadinimo. 2017-04-14 prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą A. J. atžvilgiu, jame nurodė, kad tyrimo metu apklausus nukentėjusiuosius, liudytojus, kitus įtariamuosius, atlikus kitus tyrimo veiksmus, darytina išvada, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, kad A. J. kartu su bendrininkais sutrikdė viešąją tvarką, tačiau jau 2017-05-03, nepaaiškėjus jokių naujų aplinkybių, A. J. įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnyje, nors tarp naujo įtarimo įteikimo ir kaltinamojo akto surašymo 2017-05-23 jokie papildomi veiksmai nebuvo atlikti.

64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-03-13 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019 nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, o apeliacinės instancijos teismas, neišdėstydamas tinkamų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo motyvų, nepatikrino bylos tiek, kiek prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Konstatuotus pažeidimus kasacinis teismas pripažino esminiais BPK pažeidimais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasacinis teismas 2019-03-13 nutartyje sprendė, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, atliktas įrodymų vertinimas yra paviršutiniškas, logiškai nepaaiškinantis padarytų išvadų, nebuvo imtasi visų priemonių prieštaravimams išsamiai išnagrinėti ir pašalinti.

65. Kasacinės instancijos teismas 2019-03-13 baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019 nurodė: teismai visiškai neanalizavo aplinkybės, kad įvykis įvyko 2016-11-05, tuo tarpu į policiją L. A. kreipėsi tik 2016-11-07 ir pirmą kartą apklausiama apie A. J. nieko neparodė, o apklausiama 2016-11-10 jau parodė, kad žiūrėjo Facebook paskyrą ir atpažino asmenį, kuris jai sudavė į veidą, nurodydama, kad tai A. J., po tokių parodymų L. A. pagal nuotrauką buvo parodytas atpažinti jos pačios nurodytas A. J.; lygiai taip pat nuteistąjį A. J. atpažino liudytojas L. K. – po įvykio praėjus keletui dienų, liudytojas žiūrėjo savo Facebook profilį; teismai netyrė ir visiškai nesiaiškino aplinkybės, kad liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. J. įvykio metu buvo be barzdos, nors jau po kelių dienų į jo paties Facebook profilį įkelta nuotrauka patvirtina nuteistojo parodymus apie tai, kad jis įvykio dieną galėjo būti su barzda; byloje nėra jokių duomenų, kad būtų aiškintasi, kaip įvykio metu atrodė ar buvo apsirengęs A. J.; teismai nesiaiškino, ar liudytojas L. K., kuriam nustatytas 1,45 promilės girtumas, iš tiesų galėjo įsidėmėti A. J. naktį, esant gatvės žibinto apšvietimui, iš 20 metrų atstumo; teismai visiškai neatkreipė dėmesio, kad liudytojas L. K. buvo parodęs, jog Facebook paskyroje atpažino ne tik A. J., bet ir G. E., kaip trečią muštynėse dalyvavusį asmenį, nors, atsiradus objektyvių duomenų (telefono išklotinėms), kad G. E. įvykio metu nebuvo (duomenys neskelbtini), ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas; teismai nevertino nuteistojo A. J. parodymų ir juos iš dalies patvirtinančių liudytojos D. Ž. parodymų bei A. J. telefoninių pokalbių išklotinės; apeliacinės instancijos teismas dėl A. J. susirašinėjimo su D. Ž. žodis žodin perrašė pirmosios instancijos teismo argumentus, kurie iš esmės niekaip nepatvirtina A. J. kaltės pažeidus viešąją tvarką ir sudavus smūgį L. A.; apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad liudytojos D. Ž. parodymai savaime nepaneigia galimybės, kad nuteistasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, yra iš esmės ydingas; teismų nurodyti argumentai, kad A. J. niekas nematė nei bare, nei prie baro, nes objektyviai neįmanoma įsidėmėti visų asmenų, yra tik prielaidos, perkeliančios įrodinėjimo naštą pačiam nuteistajam, turinčiam įrodyti, kad jis nebuvo įvykio vietoje; byloje nebuvo aiškintasi, kaip A. J. atvyko į įvykio vietą, su kuo jis buvo, kokiu automobiliu buvo atvykęs, kaip ir su kuo išvyko ir pan.; teismai atmestinai vertino aplinkybę, kad A. J. ir V. L. veikė bendrininkų grupe, teismai atmetė jų parodymus, deklaratyviai nurodydami, kad BK 24 straipsnio 1 dalyje ši aplinkybė nėra nurodyta kaip būtina; teismai apskritai neįrodinėjo nuteistųjų bendrininkavimo, nenustatinėjo bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, iš esmės motyvuose teigdami, kad bendrininkavimo galimybė nepaneigta; apeliacinės instancijos teismo teiginiai dėl A. J. pateiktų telefono abonentinio numerio išklotinių laikytini prielaidomis, tuo tarpu teismo išvados negali būti grindžiamos prielaidomis, jos turi būti pagrįstos įrodymais; teismai iš esmės tinkamai neištyrė ir vaizdo įrašo, kuris užfiksavo konflikto eigą; apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados, kad vaizdo įrašas nepaneigia nuteistųjų kaltės ir neįrodo, jog ne A. J. ir V. L. padarė nusikalstamas veikas, kelia abejonių jau vien dėl to, kad byloje turi būti įrodinėjama kaltinamųjų kaltė, o ne nekaltumas; teismai nevertino aplinkybių, kad pagal byloje esančius duomenis, automobiliu galimai buvo atvykę ne A. J. ar V. L., o kiti asmenys; teismai taip pat nevertino liudytojų R. D. ir A. L. parodymų, kad vykusiose muštynėse nedalyvavo nei A. J., nei V. L., nes jose dalyvavo daug stambesni ir aukštesni asmenys, netyrė pateiktų duomenų apie kitą asmenį, galimai galėjusį būti įvykio vietoje ir dalyvavusį konflikte; tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje ir nutartyje nurodydami motyvus dėl nuteistųjų kaltės, aptardami galimai kilusius prieštaravimus tarp atskirų faktinių duomenų, nurodė, kad tam tikri duomenys nepaneigia A. J. ir V. L. kaltės, tačiau tokiu būdu, užuot išnaudoję visas galimybes prieštaravimams pašalinti, teismai apsiribojo išvadomis, jog nuteistųjų kaltę paneigiančių duomenų nėra, tačiau kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos, o pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai; apeliacinės instancijos teismas į esminius nuteistųjų apeliacinio skundo motyvus neatsakė, be esminių motyvų pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, taip buvo apribota kasatorių teisė į teisingą teismą bei išsamų jų apeliacinių skundų išnagrinėjimą. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, o apeliacinės instancijos teismas, neišdėstydamas tinkamų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo motyvų, nepatikrino bylos tiek, kiek prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

66. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo padarytas išvadas dėl teisminių ir teisėsaugos institucijų veiksmų baudžiamajame procese, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo A. J. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas neteisėtai ir nepagrįstai; neteisėtai ir nepagrįstai jam buvo pareikšti įtarimai, paskirta kardomoji priemonė; ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai buvo nuteistas pirmosios ir apeliacinės instancijos (baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmą kartą) teismų. Baudžiamąjį persekiojimą vykdžiusių institucijų pareigūnai ir bylą nagrinėję pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos (baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmą kartą) teismai grubiai pažeidė BPK normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą ir vertinimą.

67. Konstatuotina, jog ieškovui įtarimas buvo pareikštas ikiteisminio tyrimo metu procesinius veiksmus atlikus pažeidžiant BPK normas (ieškovui įtarimas buvo pareikštas ikiteisminio tyrimo medžiagoje esant nukentėjusiosios atpažinimui iš fotonuotraukos, kai pats procesinis veiksmas atliktas pažeidžiant BPK normas, ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė BPK 191–192 straipsniuose nustatytas asmens parodymo atpažinti sąlygas). Įtarimas ieškovui buvo pareikštas, nesant byloje jokių neginčijamų įrodymų, kad ieškovas įtarime nurodytą vakarą buvo toje vietoje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas prieš nukentėjusiąją, nesant nustatytų jokių faktinių duomenų, jog ieškovas pats galėjo kokiu nors būdu (veikimu ar neveikimu) prisidėti prie neteisėto įtarimo jo atžvilgiu pareiškimo. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimas turėjo esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes baudžiamasis persekiojimas pradėtas dėl prokuroro rūpestingumo pareigos pažeidimo, nesurinkus pakankamai duomenų, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, buvo pareita į teisminę bylos nagrinėjimo stadiją. Tai buvo esminiai baudžiamąjį persekiojimą atliekančių institucijų pareigūnų procesiniai pažeidimai, kurių neištaisė pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą nagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neišnaudojo visų galimybių prieštaravimams pašalinti, apsiribojo išvadomis, jog nuteistųjų kaltę paneigiančių duomenų nėra, taip teismai perkėlė įrodinėjimo naštą kaltinamajam, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, vadovavosi prielaidomis.

68. Byloje nustatyta, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka antrą kartą, Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartyje nustatytus pažeidimus, atliko įrodymų tyrimą, peržiūrėjo byloje esantį 2016-11-05 vaizdo įrašą, apklausė liudytoją T. G.. Apeliacinis teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo 2018-02-22 nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus; jog pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas dėl A. J. ir V. L. kaltės; jog skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. J. ir V. L. pripažinimo kaltais, yra nepakankami ir keliantys abejonių, nes iš esmės yra grindžiami vien tik prielaidomis, nors tai daryti įstatymas draudžia; jog teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kad buvo pažeista BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka, jog kyla pagrįstų abejonių dėl taip atlikto tyrimo veiksmo teisėtumo ir jo metu gautų rezultatų patikimumo. Ieškovas A. J. buvo išteisintas pagal BK 284 straipsnį, nes jis tokio nusikaltimo nepadarė ir byla išteisinamuoju nuosprendžiu perduota prokurorui, kad būtų nustatyti asmenys, kurie iš tikrųjų padarė nusikalstamas veikas.

69. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl to, ar egzistuoja teismo, priėmusio dėl ieškovo apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėti veiksmai, vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad egzistuoja teismo, priėmusio aukštesnės instancijos teismo panaikintą apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Tam, kad būtų nustatyti teismo neteisėti veiksmai, byloje turi būti įrodyta, jog procesinis teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką.

70. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismų padaryti teisės normų pažeidimai (pirmosios instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, o apeliacinės instancijos teismas, neišdėstydamas tinkamų išvadų dėl esminių apeliacinių skundų motyvų, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus) prisidėjo prie esminio ieškovo teisių pažeidimo baudžiamajame procese. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos (bylą nagrinėjant pirmą kartą) teismų procesiniai sprendimai buvo priimti netinkamai taikant teisės normas, įtvirtintas nacionaliniuose teisės aktuose. Kasacinės instancijos teismo nustatyti teismų neteisėti procesiniai veiksmai negali būti pripažinti vien tik žmogišku apsirikimu ir (ar) suklydimu, neturėjusiu įtakos ieškovo teisėms baudžiamojo proceso metu.

71. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nebuvo pakankamo procesinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota teismui, neatlikus visų veiksmų, kuriuos pareigūnai atlikti galėjo ir privalėjo baudžiamojoje byloje, taip pat buvo atlikti neteisėti procesiniai veiksmai, dėl kurių ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atstovų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, jog ieškovo atžvilgiu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, jo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės bei priimti procesiniai sprendimai buvo atlikti vadovaujantis įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, t. y. teisėtai, atmestini kaip nepagrįsti.

72. Akcentuotina, jog dėl teismo padarytų neteisėtų procesinių veiksmų ieškovas galėjo būti nepagrįstai nubaustas, o tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nesuderinama su teisinės valstybės principu, todėl tokios klaidos laikytinos turinčiomis esminę reikšmę žmogaus teisių pažeidimui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad aiškus teismo pareigos tirti ir vertinti įrodymus ir jais pagrįsti teismo išvadas pažeidimas, BPK nuostatų, reglamentuojančių asmens atpažinimą, esminis pažeidimas, vertintinas kaip neteisėtas teismo veiksmas, sąlygojęs neteisėtą apkaltinamojo nuosprendžio ieškovo atžvilgiu priėmimą.

73. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog baudžiamojoje byloje buvo atlikti neteisėti procesiniai veiksmai, dėl kurių ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, todėl byloje yra nustatyti neteisėti valstybės veiksmai.

Dėl turtinės žalos

74. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 8374 Eur dydžio turtinę žalą, kurią patyrė baudžiamajame procese (patirtas bylinėjimosi išlaidas ir negautas pajamas). Byloje nustatyta, kad ieškovą baudžiamojoje byloje pirmosios, apeliacinės instancijų teismuose atstovavo advokatė, už kurios teisines paslaugas per visą laikotarpį nuo 2016-12-27 (nuo pirmojo susitarimo sudarymo) iki 2019-10-24 (iki apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio priėmimo) ieškovas sumokėjo 3900 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas, įsiteisėjus 2018-02-22 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiui, buvo atleistas iš vidaus tarnybos, laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2019-02-03 nedirbo, gavo nedarbo draudimo išmoką už laikotarpius nuo 2018-11-08 iki 2018-11-13, nuo 2019-01-29 iki 2019-01-31 ir nuo 2019-02-01 iki 2019-02-03, iš viso 216,97 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši išmokos suma įskaitytina į ieškovo negautas pajamas, susijusias su negautu darbo užmokesčiu, neteisėtai atleidus jį iš vidaus tarnybos, todėl priteistina 4474,21 Eur suma mažintina 216,97 Eur suma ir ieškovui iš atsakovės priteistina 4257,03 Eur negauto uždarbio – netiesioginių nuostolių; iš viso ieškovui iš atsakovės priteistinas 8157,03 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas (3900 Eur + 4257,03 Eur). Apeliaciniuose skunduose motyvų dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo šioje dalyje neanalizuoja.

Dėl neturtinės žalos

75. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų yra atlyginama ir neturtinė žala. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

76. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).

77. Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

78. Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikšmingais pripažintais kriterijais, be to, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

80. Civilinėje byloje esantys duomenys patvirtina bei pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas truko beveik trejus metus: nuo pirmojo pranešimo apie įtarimą jam pateikimo, tai yra nuo 2017-01-09, iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, tai yra iki 2019-10-24; ieškovo įtariamojo statusas truko nuo 2017-01-09 iki 2017-04-14 ir nuo 2017-05-03 (kai ieškovui buvo pareikštas antras įtarimas) iki 2017-05-23 (šią dieną prokuroras išsiuntė ieškovui kaltinamąjį aktą, o bylą perdavė teismui); nuo 2017-05-24 iki 2018-07-30 ieškovas turėjo kaltinamojo statusą; nuo 2018-07-31 iki 2019-10-24 ieškovas buvo nuteistuoju; duomenys apie ieškovo teistumą atsispindi Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registre; teistumas po 2017-10-24 Klaipėdos apygardos teismo išteisinamojo nuosprendžio panaikintas.

81. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas dėl pakankamai ilgą laiką trukusio visiškai neteisėto, nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, dėl nepagrįstai, neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dėl nepagrįsto, neteisėto nuteisimo už tariamą tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, žinodamas, kad yra nekaltas, patyrė neturtinę žalą: neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus, nukentėjo jo, (duomenys neskelbtini), reputacija, jis patyrė neigiamą visuomenės požiūrį, vertinimą, patyrė materialinius sunkumus, išgyveno netikrumą dėl ateities, sutriko jo sveikata. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

82. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui 2017-01-09 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo apribota jo laisvė. Nepagrįstas kardomosios priemonės paskyrimas ieškovą, kaip žmogų ir (duomenys neskelbtini), neabejotinai žemino, sukėlė didelius nepatogumus, susijusius ne tik su judėjimo apribojimais, bet ir jo reputacijos vertinimu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad baudžiamojo proceso pažeidimai buvo padaryti jau ikiteisminio tyrimo pradžioje, nebuvo duomenų, kad ieškovas būtų buvęs įvykio vietoje, tačiau ieškovui buvo pareikštas įtarimas ir paskirta kardomoji priemonė. Spręstina, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikus visas reikiamas procesines priemones patikrinti liudytojų parodymų teisingumą ir tikrumą, tinkamai atlikus atpažinimo procesinius veiksmus, surinkus duomenis dėl ieškovo buvimo įvykio vietoje, ieškovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas nebūtų pradėtas, baudžiamasis procesas užtrukęs, o ieškovas nepagrįstai nuteistas. Byloje nustatyta, kad baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos, pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pirmą kartą apeliacine tvarka, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso normas dėl ko ieškovas buvo neteisingai persekiojamas ir nuteistas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad baudžiamojo persekiojimo ir bylos nagrinėjimo teismuose laikotarpiu ieškovas neabejotinai išgyveno įtampą, nežinią bei netikrumą.

83. Ieškovas nurodė, jog patyrė vidinius išgyvenimus, nemigą, psichologinę įtampą, stresą, pažeminimą ir kitus neigiamus dalykus, tai lėmė ilgalaikė nežinomybė, kuri tęsėsi proceso metu, laukimas, kaip bus išspręsta byla, nežinomybė, ar teisininkai pažvelgs teisingai į bylos esmę, išgyvenimai, kai buvo priimami neteisingi procesiniai sprendimai, prašymų ir skundų rašymas, dalyvavimas procesuose ir kt. Nagrinėjamu atveju į bylą nepateiktą duomenų, kad ieškovas gydėsi, vartojo medikamentus, paskirtus dėl sutrikusios sveikatos, tačiau, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokių duomenų nepateikimas nereiškia, kad ieškovas nepatyrė dvasinių išgyvenimų ir jam nebuvo sutrikusi sveikata. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas dirbo (ir dabar dirba) (duomenys neskelbtini), kur yra taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas; dėl neteisėto nuteisimo ieškovas (įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui) buvo atleistas iš vidaus tarnybos už tyčinio nusikaltimo padarymą ir prarado darbą (ieškovas įsidarbino nuo 2019-02-04); per nedarbo laikotarpį ieškovas pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu, negavo; įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, ieškovas turėjo pareigą sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą; kartu ieškovui reikėjo mokėti advokatei už teisinę pagalbą, kad ši atstovautų ieškovą tebesitęsiančio proceso metu, rašytų procesinius dokumentus. Darytina išvada, kad atleidimas iš tarnybos, pajamų trūkumas, pareiga sumokėti baudą ir tuo pačiu metu gintis nuo neteisėto nuteisimo bei atsiskaityti už teisines paslaugas ieškovui taip pat sukėlė neigiamų išgyvenimų. Be to, byloje nėra ginčo, kad net ir būdamas visiškai išteisintas, ieškovas nebuvo grąžintas į ankstesnę darbo vietą (duomenys neskelbtini), ieškovui buvo pasiūlyta kita darbo vieta, esanti toliau nuo (duomenys neskelbtini), provincijoje, ir ieškovas sutiko su tokiu pasiūlymu; spręstina, kad ieškovo neteisėtas ir nepagrįstas nuteisimas turėjo neigiamos įtakos jo, kaip (duomenys neskelbtini), karjeros galimybėms. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo neturtinio pobūdžio praradimai, kilę dėl atsakovės neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų, yra pakankamai reikšmingi ir intensyvūs, sukėlę ieškovui dvasinę skriaudą.

84. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, lemiančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat buvo įvertinti ir apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai šiuo klausimu (dėl kardomosios priemonės taikymo, neigiamų turtinių pasekmių, dėl pasekmių ieškovo reputacijai ir profesinei veiklai, ieškovo fizinei ir psichinei sveikatai, emocinei būklei, dėl įrodymų, patvirtinančių neigiamus išgyvenimus).

85. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovas nei karto nekvestionavo paskirtos kardomosios priemonės paskyrimo ar jos termino teisėtumo ir tai yra svarbu vertinant, kiek baudžiamojo proceso veiksmai buvo neteisėti, kaip pats ieškovas naudojosi savo teisėmis, realizuojant savo teisę į teisingą teismą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent teisėsaugos pareigūnai turi įstatymo jiems nustatytas pareigas išsamiai ir visapusiškai tirti nusikalstamas veikas, tuo tarpu įtariamasis, kaltinamasis baudžiamajame procese turi tik pirmiau minėtas teises, bet ne pareigas. Priešingai aiškinant, įtariamajam ar kaltinamajam asmeniui būtų uždėta nepagrįsta įrodinėjimo našta baudžiamajame procese, be to, galėtų būti pažeistas ir nekaltumo prezumpcijos principas, nes ne atitinkamos institucijos turėtų įrodyti asmens kaltę, bet asmeniui būtų perkeliama dalis ar visa našta įrodyti, jog jis yra nekaltas.

86. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, vadovavosi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, šiai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo reikšmingais pripažintais kriterijais. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į neteisėtų veiksmų tiesioginio poveikio asmeniui trukmę, ieškovui dėl to kilusias turtines pasekmes, patirtų išgyvenimų laipsnį, kitas reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos apžvalgą bylose prieš Lietuvą laikotarpiu nuo 1997–2018 dėl Konvencijos pažeidimų neteisėtais valstybės institucijų veiksmais ir neturtinės žalos priteisimo, taip pat į valstybės ekonominę padėtį. Teismas sprendė, kad 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka esamą situaciją ir yra socialiai teisinga, ir priteistina ieškovui iš atsakovės.

87. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo ieškovui priteisto neturtinės žalos dydžio apeliaciniuose skunduose nurodyta: teismo nustatytas 10000 Eur neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, yra nepagrįstai didelis, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų bei teismų formuojamos praktikos šios kategorijos bylose; teismo sprendime nepaminėta nei viena byla, kuria lyginamuoju aspektu teismas būtų rėmęsis, neaišku, ar apskritai teismas atsižvelgė į teismų praktikoje šios kategorijos bylose priteistinos neturtinės žalos dydžius, kaip orientacinius, ar nustatęs esmingai skirtingas faktines aplinkybes, visiškai neatsižvelgė į teismų praktiką kitose bylose; teismas, priimdamas sprendimą, nepagrindė ieškovo prašomos atlyginti neturtinės žalos pagrįstais įrodymais, priteistos neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis ir prieštarauja teismų suformuotai praktikai; teismas netinkamai vertino ieškovo patirtą neturtinę žalą, neturtinės žalos dydžio niekaip nepagrindė, t. y. nenurodė, ko asmuo neteko ir kaip tai gali būti laikytina neatskiriama jo dalimi, kaip priteista suma padės atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą; teismas neatsižvelgė į visas bylos medžiagoje nurodytas ir posėdžio metu nagrinėtas aplinkybes ir netinkamai bei neteisingai įvertino ieškovo patirtą neturtinę žalą.

88. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teisę į neturtinės žalos atlyginimą grindė neteisėtu baudžiamuoju persekiojimu, neteisėtos kardomosios priemonės paskyrimu, nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu, t. y. iš esmės ieškovas patirtą neturtinę žalą kildina iš neteisėto baudžiamojo proceso, trukusio per ilgai, bei dėl jo patirtų neigiamų išgyvenimų.

89. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį už per ilgą baudžiamąjį persekiojimą, nepagrįstą nuteisimą, be bendrųjų kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: baudžiamojo persekiojimo pradėjimo pagrįstumą, jo trukmę, bausmės rūšį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus, bausmės padarinius asmeniniam gyvenimui (ar nepagrįstai nuteistas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė paskirta bausmė), nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę, padarinius profesiniam gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2011).

90. Kitoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl per ilgo baudžiamojo proceso atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikšmingi kriterijai: i) vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė; ii) asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumas, iii) jam taikyti proceso metu teisių apribojimai; iv) delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat tiek jo, tiek gynėjo elgesys užtrukusio proceso kontekste, v) analizuotina kasacinio praktika bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose prieš Lietuvą dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo; vi) taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalą, ekonominę padėtį, jos piliečių bendrą materialinį lygį; vii) konkrečioje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018).

91. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui tekusios neigiamos pasekmės atsirado dėl neteisėtų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu ir neteisėto nuteisimo. Šiuo atveju nebuvo pakankamo procesinio pagrindo ieškovo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau jis buvo pradėtas ir tęsiamas, kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota teismui, neatlikus visų veiksmų, kuriuos pareigūnai atlikti galėjo ir privalėjo, todėl baudžiamasis procesas buvo organizuotas nepakankamai rūpestingai ir atsakingai. Ieškovo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, kardomoji priemonė ieškovui paskirta nepagrįstai, ieškovui buvo nepagrįstai surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota teismui, ieškovas nuteistas. Baudžiamasis procesas iki visiško ieškovo išteisinimo truko beveik trejus metus. Ieškovas dėl neteisėto baudžiamojo proceso patyrė vidinius išgyvenimus, nemigą, psichologinę įtampą, stresą, pažeminimą, neigiamų turtinių pasekmių bei pasekmių reputacijai ir profesinei veiklai.

92. Orientacinis patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų priteistus dydžius bylose, kurių aplinkybės panašios į tos bylos, kurioje siekiama nustatyti piniginę kompensaciją už neturtinę žalą.

93. Kasacinės instancijos teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 pateikė analizę, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose dėl nepateisinamai ilgo baudžiamojo proceso priteistos tokio dydžio piniginės kompensacijos už neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007, – procesas truko 5 metus ir 10 mėn.; atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteista 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje M. T., UAB „Drevida“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009, – ikiteisminis tyrimas truko daugiau kaip 4 metus, atsižvelgiant į paties pareiškėjo elgesį, nesiekiant spartaus proceso, priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-428/2009, – proceso trukmė – 8 metai, priteista 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010, – proceso trukmė beveik 3 metai, priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje J. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-284/2010, – vertintas 4 metai ir 9 mėn. proceso laikotarpis, priteista 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti; kt.).

94. Minėtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje teismas nurodė, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos, grindžiamos asmens teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimu, analizuotina ir EŽTT praktika tokio pobūdžio bylose prieš Lietuvą. Pažymėtina, kad bylos, kurios aplinkybės proceso trukmės, neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų aspektu būtų iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, EŽTT praktikoje nėra. Kita vertus, šio Teismo praktika bylose prieš Lietuvą nagrinėjamoje byloje analizuotina lyginamuoju aspektu, svarstant, koks piniginės kompensacijos dydis galėtų būti pripažintas tinkamu ir pakankamu.

95. EŽTT konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į įmanomai trumpiausią procesą pažeidimą, pvz., Š. v. Lithuania, no. 55479/00, judgment of 13 November 2000 (proceso trukmė – 4 metai, 2 mėnesiai, 25 dienos vienoje instancijoje; priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (tokio dydžio žalos atlyginimą lėmė išskirtinės aplinkybės); M. v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003 (proceso trukmė – 8 metai ir 3 mėnesiai (viena instancija); priteistas 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimas); G. v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003 (proceso trukmė – 8 metai ir 5 mėnesiai; priteista 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti); K. v. Lithuania, no. 21837/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukmė – 6 metai ir 5 mėnesiai; priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti); S. v. Lithuania, no. 37415/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukmė – 6 metai ir 9 mėnesiai (du jurisdikcijos lygmenys); priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti; J. v. Lithuania, no. 6924/02, judgment of 18 July 2006 (proceso trukmė – 5 metai ir 7 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti); G. v. Lithuania, no. 418/04, judgment of 17 July 2007 (proceso trukmė – 5 metai ir 11 mėnesių; teismas, priteisdamas neturtinę žalą – 900 eurų – pažymėjo, kad dalis delsimų priskirtini pareiškėjo advokatui); N. v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009 (proceso trukmė – 7 metai ir 5 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti); Š. v. Lithuania, no. 35624/04, judgment of 5 January 2010 (proceso trukmė – 8 metai ir 9 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys; priteista 1700 eurų neturtinei žalai atlyginti); N. v. Lithuania, no. 45756/05, judgment of 20 April 2010 (proceso trukmė – 7 metai ir 2 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1800 eurų neturtinei žalai atlyginti); K. v. Lithuania, no.12717/06, judgment of 18 January 2011 (proceso trukmė – 9 metai ir 11 mėnesių (trys jurisdikcijos lygmenys); byla pripažinta sudėtinga, tačiau lemiamos klaidos – valdžios institucijų (byla grąžinta papildomam tyrimui, be to, beveik 9 metus pareiškėjui taikytas suėmimas, namų areštas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti); priteista 4800 eurų neturtinei žalai atlyginti).

96. Kasacinės instancijos teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 darė išvadą, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, atlyginimo tais atvejais, kai proceso delsimo laikotarpis nėra labai ilgas, nenustatyta išskirtinių aplinkybių, proceso trukmei neturėjo įtakos asmens, dėl kurio vyko procesas, elgesys, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, priteistinas 3000–5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

97. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojo proceso pagrįstumą, baudžiamojo proceso trukmę, ieškovui taikytą proceso metu teisių apribojimą, kasacinio teismo praktiką bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bylose prieš Lietuvą dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo, atsižvelgdamas į valstybės, turinčios atlyginti žalą, dabartinę ekonominę padėtį, jos piliečių bendrą materialinį lygį, esamą situaciją bei nagrinėjamoje byloje konstatuotas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

98. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014), kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei minėtoje teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis, net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

Dėl priežastinio ryšio

99. Minėta, kad CK 6.272 straipsnis yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Nagrinėjamu atveju konstatavus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo (nagrinėjusio baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pirmą kartą) neteisėtus veiksmus bei ieškovo patirtą žalą, aptartina trečioji civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys.

101. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi padaryta žala turi būti asmens neteisėtų veiksmų rezultatas, tačiau įstatyme nereikalaujama, kad atsakingo asmens elgesys būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumą, turi nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti.

102. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

103. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010, 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

104. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.).

105. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovui padaryta bei teismo nustatyta neturtinė žala (dėl nustatytos turtinės žalos byloje ginčo nėra) atsirado dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų ieškovo atžvilgiu vykdytame baudžiamajame procese. Ieškovo patirta neturtinė žala yra susijusi su konstatuotais neteisėtais veiksmais, dėl nepagrįstai ir neteisėtai pradėto bei vykdyto ieškovo baudžiamojo persekiojimo, neteisėtai ir nepagrįstai ieškovui paskiriant kardomąją priemonę, bei jį neteisėtai nuteisiant, priežastiniu ryšiu, todėl pirmosios instancijos teismas patirtą neturinę žalą pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės.

Dėl tinkamo atstovavimo

106. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė tiek materialines, tiek procesines teisės normas dėl atsakovės atstovo ir jo paskyrimo. Ieškovas nurodė Policijos departamentą kaip atsakovės atstovą, tačiau 2020 m. balandžio 6 d. Policijos departamentas išsiuntė teismui argumentuotą raštą, kuriuo informavo teismą dėl netinkamo atsakovės atstovo ir prašė netinkamą Lietuvos valstybės atstovą Policijos departamentą pakeisti tinkamu – Tauragės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, tačiau į tokį prašymą atsižvelgta nebuvo. Teismas visiškai nepriėmė jokio procesinio sprendimo, tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas ir atsakovės atstovo teisę į susižinojimą dėl priimamų sprendimų dėl pateikto prašymo. Toks teismo neveikimas sąlygojo neteisėtą Policijos departamento, kaip atsakovės atstovo, priverstinį dalyvavimą, bei įstatymu nustatytam atsakovės atstovui (Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui) suvaržė teisę į teisminę gynybą. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymą ir nepakeitė atsakovės atstovo iš Policijos departamento į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, todėl padarė materialiųjų teisės normų pažeidimą. Teismas neišnagrinėjo objektyviai ir visapusiškai visų bylos aplinkybių, ypač toje dalyje, kur ieškovas nurodė neteisėtus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato veiksmus, inicijuojant baudžiamojo proceso veiksmus, taip pažeidė fundamentinę teisę į teisingą teismą bei teisingą atstovavimą atsakovės interesams pagal įstatymą.

107. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 straipsnio 1 dalis). Valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Vyriausybei civiliniame procese atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga). Valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą (CPK 51 straipsnio 4 dalis).

108. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisme, arbitraže atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga). Atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punkte nustatyta, kad kitose nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, taip pat bylose dėl lėšų išieškojimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka iš asmenų, melagingai pranešusių apie nusikalstamą veiką, melagingai įskundusių, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą, davusių melagingus parodymus, melagingą eksperto ar revizoriaus išvadą, melagingą specialisto paaiškinimą ar išvadą arba pateikusių neteisingą vertimą žinant, kad jis neteisingas, kai žala buvo atlyginta, vykdant Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus dokumentus, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

109. Pažymėtina, jog ieškovo teisė ir procesinė pareiga nurodyti atsakovą, kuriam reiškia materialinį reikalavimą, numatyta CPK 111 straipsnio 1 dalyje ir šią pareigą ieškovas nagrinėjamu atveju įgyvendino tinkamai. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Tokio pobūdžio bylose, remiantis CK 6.272 straipsniu, atsakovė yra Lietuvos valstybė, kuri, esant tam teisiniam pagrindui, ir privalo atlyginti asmeniui padarytą žalą, o ne jai (valstybei) atstovaujančios institucijos.

110. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, buvo išsiųstas ieškovo ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo. Teisme buvo gautas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pranešimas dėl procesinių dokumentų persiuntimo tinkamam atsakovės atstovui; pranešime nurodyta, kad vadovaujantis Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497 „Dėl Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių patvirtinimo“, 5 punktu, nustatančiu, kad, jeigu procesiniai dokumentai teismo pateikti netinkamam valstybės atstovui, šis gautus procesinius dokumentus ne vėliau kaip per 2 darbo dienas administracinėje byloje ir ne vėliau kaip per 4 darbo dienas civilinėje byloje nuo jų gavimo persiunčia tinkama valstybės atstovui ir motyvuotai pagrindžia šį persiuntimą, civilinės bylos dokumentai persiųstini tinkamam Lietuvos valstybės atstovui – Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

111. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kaip atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovas persiuntė ieškinį bei teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo tinkamam valstybės atstovui ir apie šio įpareigojimo įvykdymą informavo teismą, t. y. įvykdė 2014 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 497 patvirtintų Atstovavimo Valstybei ir Vyriausybei taisyklių 5 punkto reikalavimus. Tauragės policijos vyriausiasis policijos komisariatas apie pareikštą ieškinį bei vykstantį procesą buvo informuotas, tačiau atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, todėl spręsti, kad Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo suvaržytos teisės į teisminę gynybą, nėra pagrindo.

112. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė žalos atlyginimą ieškovui priteisti iš Lietuvos Respublikos, o ne iš Lietuvos valstybei šioje byloje atstovaujančių institucijų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl atstovavimo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nesudaro.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

113. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – ieškovo ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 97,41 proc. turtinės žalos reikalavimų ir 66,67 Eur neturtinės žalos reikalavimų, iš viso patenkinta 77,68 proc. nuo visos pareikštų reikalavimų sumos, tad ieškovo prašomos 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 776,8 Eur.

114. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš į civilinę bylą pateiktų pinigų priėmimo kvitų: Nr. 1012349, Nr. 1051506, Nr. 1051517 nustatyta, kad ieškovas advokatei už teisines paslaugas sumokėjo iš viso 1000 Eur sumą. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, kad 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro: 50 Eur išlaidos už advokato konsultacijas, 500 Eur už ieškinio surašymą, 250 Eur už dubliko parengimą, 50 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, 150 Eur už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme.

115. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, jos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) reikalavimų. Teismas sprendė, jog kadangi ieškovo ieškinys iš esmės tenkinamas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas visiškai, priteisiant turėtas 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui iš atsakovės.

116. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo, kadangi ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas iš esmės buvo patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgęs į teisingumo ir sąžiningumo principus, sprendė, kad ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas visiškai.

Dėl bylos procesinės baigties

117. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

118. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

119. Ieškovas atsiliepime į apeliacinius skundus prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; pateikė 2020 m. rugsėjo 2 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 550 Eur sumos sumokėjimą advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

120. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, ieškovo pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, ir ieškovui iš atsakovės priteistina 550 Eur suma bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.