Tauragės apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės - Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros įgaliotai atstovei – Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėjai I. K.,

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovo - Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos įgaliotam atstovui - Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Žmogiškųjų išteklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui M. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių duomenų, iš prie civilinės bylos pridėtos Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų baudžiamosios bylos Nr.1-14-999/2018 medžiagos (toliau - b/b) nustatyta 2018-02-22 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu ieškovas A. J. buvo nuteistas pagal LR BK 284 str. 90 MGL (3389,40 Eur) bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas V. L.. Iš A. J. ir V. L. solidariai priteista nukentėjusiajai L. A. 1000 Eur, nukentėjusiajai S. B. 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o taip pat solidariai priteista 200 Eur proceso išlaidų valstybės naudai (b/b, 5t., b.l.94-108). Ieškovas A. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis ir V. L., veikdami bendrininkų grupėje, pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2016-11-05 naktį, apie 3 val., Šilalės r., Pajūrio mstl., Dariaus ir Girėno gatvėje - viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu – V. L. tyčia spyrė vieną kartą S. B. į galvą, dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės. S. B. atsistojus V. L. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą S. B. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo pačiu metu A. J. tyčia galva sudavė vieną kartą L. A. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai L. A. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai yra buvo kaltinamas padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnyje.

2019-03-13 Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-30 nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (b/b, 6t., b.l.40-54).

Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr.1A-148-380/2019 2019-10-24 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo panaikino Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-02-22 nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, išteisino A. J. dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nukentėjusiųjų L. A. ir S. B. civilinius ieškinius atmetė. Nepriteisė iš jo proceso išlaidų valstybės naudai. Bylą perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nustatyti. Tuo pačiu nuosprendžiu išteisintas ir R. L. (b/b, 6t., b.l.102-115).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismo ( nagrinėjusio baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pirmą kartą) neteisėtų veiksmų

Ieškovas A. J. turtinę ir neturtinę žalą kildina iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, prokuroro, vadovavusio ikiteisminiam tyrimui, pirmos instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pirmą kartą, neteisėtų veiksmų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018). Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie, nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais buvo pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus ir juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2016-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016). Tai, kad civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka.

Iš baudžiamosios bylos Nr.1-14-999/2018 nustatyta, kad 2016-11-05 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-1-52009-16 pagal LR BK 284 str., pagal B. E. pareiškimą apie padarytą nusikaltimą. Pastarasis nurodė, jog 2016m. lapkričio 5d., apie 2 val. 50 min., 4-5 nepažįstami asmenys jį sumušė ir apgadino jo a/m BMW (b/b, 1t., b.l.1-5). 2016-11-07 prokuroras M. Stonkus pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 str. 1d. (b/b, 1t., b.l.10.).

2016-11-07 tarnybiniu pranešimu vyr. tyrėjas G. V. pranešė, jog į Šilalės PK atvyko S. B. ir L. A., kurios pranešė, kad 2016-11-05, apie 3 val., joms einant nuo baro „Jūra“ Šilalės r., Pajūrio mst., link parduotuvės jas užpuolė 3 nepažįstami vaikinai, kurie suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, jas sumušė (b/b. 1t., b.l.19).

2016-11-07 liudytoja L. A. apklausiama parodė, kad iš priekio parbėgo 3 vaikinai, vienas iš jų pribėgo prie jos ir su galva smogė jai vieną kartą į galvą. Ji spėjo įsidėmėti jo bruožus, jis buvo tamsių plaukų, vidutinio ūgio, vilkėjo žalsvos ar rudos spalvos striukę, galėtų jį atpažinti. Po smūgio girdėjo, kad kažkas iš jaunuolių pasakė (duomenys neskelbtini) (b/b, 2t., b.l.75-77).

2016-11-07 pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas: Nr.01-1-52288-16, pagal BK 284 str. 1d., pagal L. A. ir S. B. pranešimą. 2016-11-08 prokuroras E. Ž. pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 str. 1d.

2016-11-09 liudytojas L. K. apklausiamas parodė, kad jis vaikinus, kurie konfliktavo prie kavinės, po to atbėgę prie automobilio išdaužė stiklus ir sumušė jo draugus, gali atpažinti. Jis juos susirado per socialinį tinklalapį Facebook, jų profiliuose, kurie buvo įvardinti: G. E., V. L., A. J. (b/b, 1t., b.l.92-93, 111). Liudytojas L. K. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, nuotraukoje Nr. 4, iš įsimintinų veido bruožų atpažino A. J., kaip asmenį, kuris dalyvavo konflikte prie jų automobilio bei vijosi jį nuo kavinės iki parduotuvės (b/b., 1t., b.l.100-105).

2016-11-10 liudytoja L. A. papildomai apklausiama parodė, kad grįžusi namo ji prisiminė, jog įvykio metu vienas iš vaikinų šaukė (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė peržiūrėti socialiniame tinkle Facebook. Surado ją sumušusį asmenį. Jo profilis buvo įvardintas „(duomenys neskelbtini)“, A. J.. Socialiniame tinkle esanti asmens nuotrauka su ją sumušusiu asmeniu yra identiškos, tas pats asmuo. Ji galėtų atpažinti (b/b, 2t., b.l.86-87). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų kokią nuotrauką L. A. matė socialiniame tinkle Facebook, nuotrauka prie bylos nepridėta. 2016-11-10 L. A. iš tyrėjos jai pateiktų 6 nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr.2 asmenį, kuris ją sumušė, A. J.. Nurodė, kad įsidėmėjo jį iš veido bruožų (b/b, 2t., b.l.88-90).

2016-12-13 B. E. tarp jam tyrėjos pateiktų 4 nepažįstamų vaikinų nuotraukų (Nr.2 nuotrauka A. J.) neatpažino nepažįstamo vaikino, jam sudavusio į veidą (b/b, 1t., b.l.57-59).

2017-01-09 Tauragės AVPK Šilalės rajono PK veiklos skyriaus vyr. tyrėja L. M. ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-52009-16 pareiškė A. J. įtarimą pagal LR BK 284 str. 1d. A. J. buvo įtariamas tuo, kad 2016-11-5 naktį, apie 2.50 val., Šilalės r. Pajūrio mstl. Dariaus ir Girėno g., prie bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje – viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su V. L., G. E., Ž. Š., šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais – tyčia G. E. kumščiu sudavė iš automobilio (duomenys neskelbtini), v/(duomenys neskelbtini), tik išlipusiam G. J. vieną kartą į veidą, bei kartu su kitais įspyrė G. J. 4-6 kartus į abu šonus, taip sumušė nukentėjusįjį G. J., sukeldamas jam fizinį skausmą. Tuo pačiu metu, kartu su kitais, kumščiu sudavė (reikia suprasti, kad A. J. sudavė) iš automobilio (duomenys neskelbtini), v/(duomenys neskelbtini), tik išlipusiam L. K. vieną kartą į veidą, taip sumušė nukentėjusįjį L. K., sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to V. L. kumščiu sudavė iš automobilio (duomenys neskelbtini), v/(duomenys neskelbtini), lipančiam B. E. vieną kartą į veidą, taip sumušė nukentėjusįjį B. E., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš karto po to Ž. Š. spardė, daužė ir apgadino automobilį (duomenys neskelbtini), v/(duomenys neskelbtini), priklausantį B. E., padarė nukentėjusiajam B. E. bendrą 420,81 Eur turtinę žalą (b/b, 3t., b.l.46).

Įtarimo pareiškimo dieną, t.y. 2017-01-09, A. J. buvo apklaustas įtariamuoju, davė parodymus, kad įtarime minėtą naktį Pajūrio miestelyje Šilalės rajone nebuvo, apskritai šioje vietoje paskutinį kartą buvo buvęs maždaug prieš trejus metus iki įtarime nurodyto vakaro, kad tikrai nepadarė tų veiksmų, kurių padarymu yra įtariamas. Taip pat nurodė, kad tą vakarą leido su mergina D. Ž., buvo nuvykęs į Šiaulių miestą, o grįžęs buvo su ta pačia mergina Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) miestelyje (b/b 3t., b.l.47-48).

2017-01-09 ieškovui A. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b/b. 3t., b.l.50-51).

2017-02-07 prokuroras M. S. sujungė ikiteisminius tyrimus Nr.01-1-52288-16 ir Nr.01-1-52009-16, tyrimui suteikė numerį Nr.01-1-52009-16.

2017-02-14 akistatos metu L. A. nurodė, kad A. J. jai iš galvos smogė į veidą, kad atsimena jo veido bruožus, jo siauras akis (b/b, 3t., b.l.52-53).

2017-04-14 prokuroras M. S. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-52009-16 A. J. atžvilgiu (b/b, 3t., b.l.55-56). Tą pačią dieną – 2017-04-14 prokuroras M. S. išsiuntė L. A. ir jos atstovei pagal įstatymą R. A. nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-52009-16, tame tarpe įtariamojo A. J. atžvilgiu (b/b, 3t., b.l.62).

2017-05-03 A. J. tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-52009-16 pareikštas kitas įtarimas pagal LR BK 284 straipsnį. A. J. buvo įtariamas tuo, kad jis ir V. L., veikdami bendrininkų grupėje, pažeidė viešąją tvarką 2016-11-05 naktį, apie 3 val. Šilalės r. Pajūrio mstl. Dariaus ir Girėno gatvėje – viešoje vietoje, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu – V. L. tyčia spyrė vieną kartą S. B. į galvą, dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės. S. B. atsistojus V. L. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą S. B. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo pačiu metu A. J. tyčia galva sudavė vieną kartą L. A. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai L. A. nežymų sveikatos sutrikdymą (b/b/, 3t., b.l.87).

Įtarimo pareiškimo dieną, t.y. 2017-05-03, A. J. buvo apklaustas pagal naują įtarimą, apie tas pačias, jo 2017-01-09 įtariamojo apklausoje nurodytas aplinkybes ir davė išsamius parodymus, kad nepadarė veiksmų, nurodytų įtarime, kad įvykio vietoje nebuvo (b/b/, 3t., b.l.88).

Sekančią dieną po įtariamojo apklausos, t.y. 2017-05-04, prokuroras M. S. pavedimu Nr. 4-1-7029 pavedė Tauragės AVPK Šilalės rajono PK Veiklos skyriui iki 2017-05-12 atlikti supažindinimą su bylos medžiaga, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-52009-16 baigtas (b/b, 3t., b.l.99).

Tą pačią dieną, t.y. 2017-05-04, vyr. tyrėja L. M. išsiuntė A. J. gynėjai advokatei S. Jorudienei pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigą (b/b/, 3t., b.l.108).

Iš 2017-05-05 supažindinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą protokolo (b/b, 3t., b.l.112) nustatyta, kad įtariamajam A. J. 2017-05-05 buvo pateikta dalies ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos (71 lapas).

Iš 2017-05-12 A. J. gynėjos advokatės S. Jorudienės prašymo Nr.26/17 prokurorui M. S. nustatyta, kad ieškovo gynėja pageidavo susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-52009-16 medžiaga, nurodė, kad, susipažinusi su iš ginamojo gautos medžiagos kopijomis, pateiks prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą iki 2017-05-18 imtinai (b/b, 3t., b.l.119).

2017-05-17 ieškovo gynėja advokatė S. Jorudienė pateikė prokurorui M. S. prašymą ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-52009-16, kuriuo prašė atlikti prašyme nurodytus procesinius veiksmus, siekiant surinkti visus objektyvius jos ginamąjį A. J. kaltinančius ir teisinančius įrodymus: išreikalauti iš kavinės „Jūra“ ir prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungti šios kavinės vidaus filmuotą medžiagą nuo 2016-11-04, 20 val. iki 2016-11-05, 4 val.; paskirti prijungto prie ikiteisminio tyrimo medžiagos gatvės vaizdą užfiksavusios kameros vaizdų įrašų ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriui; išreikalauti iš operatoriaus UAB „Tele2“ A. J. telefono pokalbių išklotines, iš operatoriaus UAB „Bite“ išreikalauti V. L. telefono pokalbių išklotines; nustatyti Tauragės apskrityje ir kituose aplinkiniuose rajonuose gyvenančius visus asmenis, kurių vardas „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikti L. A. atpažinti; išreikalauti iš liudytojos D. Ž. telefono išklotinę ir papildomai ją apklausti dėl aplinkybių, kokiais rūbais buvo apsirengęs A. J., kai jie kartu vyko į Šiaulių miestą; užklausti ESO ir Šilalės rajono Pajūrio seniūniją apie esamus Pajūrio miestelio gatvės apšvietimo taškus, ar jie veikė 2016-11-05, apie 3 val.; pagal vaizdo medžiagą nustačius tikslią smūgių sudavimo vietą, prašė tokiu pat laiku patikrinti ar pagal buvusį apšvietimą yra įmanoma atpažinti asmenis, kurie matomi pirmą kartą; prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš jos ginamąjį A. J. pagal BK 284 straipsnį, nesant jo veiksmuose jam inkriminuojamo nusikaltimo įvykio ir sudėties.

2017-05-23 prokuroras M. S. atmetė visus įtariamojo gynėjos prašymus, nurodė, kad L. A. atpažino įtariamąjį A. J. laikantis Baudžiamojo proceso numatytų reikalavimų (b/b, 3t., b.l.125-127) ir prašymo atmetimo dieną, tai yra 2017-05-23, surašė kaltinamąjį aktą, kurį su baudžiamąja byla tą pačią dieną, tai yra 2017-05-23, perdavė Šilalės rajono apylinkės teismui, įtariamajam A. J. išsiuntė kaltinamojo akto kopiją (b/b/, 3t.,b.l.141).

Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Šilalės rajono apylinkės teisme gauta 2017-05-24 (b/b, 3t., b.l.145).

2017-06-02 baudžiamoji byla Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2017-07-27 ir 2017-08-09 (b/b, 3t., b.l.149-150).

Pirmos instancijos teisme ieškovo baudžiamoji bylą buvo nagrinėjama septyniuose teisiamuosiuose posėdžiuose, ieškovas ir jo gynėja rinko ir teikė teismui papildomus įrodymus (b/b, 4t., b.l.41-187).

Pirmosios instancijos teismas – Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2018-02-22 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1-14-999/2018, konstatavo, kad nukentėjusioji L. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu aiškiai nurodė ir patvirtino, jog vienas iš kaltinamųjų, esančių teismo salėje - tai yra A. J., 2016 m. lapkričio 5 d. sudavė jai galva vieną smūgį į veidą. Įvykio metu bėgo trys vaikinai ir, kai A. J. sudavė jai smūgį, vienas iš tų vaikinų sušuko pastarojo vardą (duomenys neskelbtini). Kadangi įvykio metu ji matė asmens, sudavusio jai smūgį, veidą, todėl po įvykio „Facebook“ paskyroje pradėjo ieškoti asmens, kuris jai sudavė smūgį. Peržiūrėjo daug asmenų su vardais (duomenys neskelbtini) ir pamatė A. J. „Facebook“ paskyroje esančią nuotrauką, iš kurios jį ir atpažino, kad tai yra tas pats, kuris galva jai smogė vieną kartą į veidą, apie tai pranešė policijai. Tyrėjai pateikus atpažinimui protokolą pagal nuotrauką nurodė A. J. kaip asmenį 2016 m. lapkričio 5 d. pavartojusį jos atžvilgiu smurtą. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios L. A. parodymais, kurių ji laikėsi nuosekliai, kategoriškai ir nė karto nesuabejojo dėl to, jog būtent kaltinamasis A. J. minėtą vakarą nukentėjusiąją sumušė. Akistatos su kaltinamuoju A. J. metu nukentėjusioji patvirtino savo parodymus. Liudytoja M. V. patvirtino, jog matė, kaip vienas nepažįstamas vaikinas pribėgo prie L. A. ir trenkė iš galvos vieną kartą pastarajai į veidą. Muštynių metu girdėjo, kaip vienas vaikinas šaukė „(duomenys neskelbtini) baik“. Teismas sprendė, kad nors liudytoja nematė ir neatpažino asmens, sudavusio L. A. smūgį, tačiau patvirtino, jog girdėjo, kad vieno iš kaltinamųjų vardas buvo (duomenys neskelbtini). Liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamąjį pamena iš veido bruožų ir jį atpažino pas tyrėją iš fotonuotraukų. Po konflikto praėjus kelioms dienoms po įvykio, žiūrėjo „Facebook“, ieškojo ir rado pažįstamus veidus, yra tikras, kad tą vakarą matė kaltinamąjį (A. J.), nors kavinėje A. J. nematė. Teismas sprendė, kad minėto liudytojo parodymai patvirtina nukentėjusiosios L. A. ir liudytojos M. V. parodymus, jog kaltinamasis A. J. buvo minėtą vakarą prie Pajūrio miestelyje esančio baro „Jūra“. Teismas sprendė, jog teisiamojo posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad nuo (duomenys neskelbtini) miestelio, kur gyvena liudytoja D. Ž., iki Pajūrio miestelyje esančio baro „Jūra“ yra apie 40 kilometrų atstumas ir kaltinamasis A. J. turėjo realią galimybę atvykti į barą „Jūra“, nes konfliktas prie baro vyko apie 3 val. nakties. Kadangi konfliktas truko labai trumpai, todėl niekas netrukdė kaltinamajam A. J. susirašinėti žinutėmis su liudytoja D. Ž., galimai ir bandant nuslėpti savo buvimą Pajūrio miestelyje. Be to teismas sprendė, kad nors kaltinamieji (A. J. ir V. L.) teigia, kad nusikaltimo padarymo metu buvo nepažįstami, tačiau BK 24 straipsnio 1 dalyje ši aplinkybė nėra nurodyta kaip būtina, kad svarbu jų dalyvavimas kartu darant nusikalstamą veiką. Vadovaudamasis šiais motyvais teismas padarė išvadą, jog kaltinamojo A. J. kaltė yra įrodyta visiškai ir veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismas - Klaipėdos apygardos teismas 2018-07-30 nutartimi atmetė nuteistojo A. J. apeliacinį skundą (ir kito nuteistojo V. L.), paliko galioti pirmosios instancijos apkaltinamąjį 2018-02-22 nuosprendį. Apeliacinis teismas nenustatė pirmos instancijos teismo pažeidimų, konstatavo, kad A. J. nuteistas pagrįstai, vertino, kad liudytojos D. Ž. parodymai nepaneigia galimybės, kad nuteistasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, mobiliojo ryšio telefono išklotinių duomenys nepatvirtina nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad nusikaltimo padarymo metu prieš L. A. jis buvo visiškai kitame rajone. Apeliacinis teismas pritarė visoms pirmos instancijos teismo išvadoms, pažymėjo, kad asmenį padariusį nusikalstamą veiką nukentėjusioji L. A. atpažino užtikrintai ir nesuabejojo, kad tai A. J. sudavė jai smūgį, nurodė, kad pagrindinis kaltininko atpažinimo motyvas buvo, jog įvykio metu muštynėse dalyvavę asmenys vienas kitą pavadino (duomenys neskelbtini), iš socialiniame tinklapyje „Facebook“ buvusios fotonuotraukos L. A. atpažino A. J. kaip asmenį, kuris 2016-11-05, apie 3 val. ją sumušė. Liudytojas L. K. taip pat neabejojo ir buvo užtikrintas savo parodymais, kad įvykio dieną matė būtent nuteistąjį A. J.. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti jo parodymais, nes jo parodymai kartu su kitais byloje esančiais duomenimis sudaro vieningą visumą ir nėra prieštaringi, o šio liudytojo neblaivumas netrukdė jam įsidėmėti A. J. veido bruožus.

Apeliacinės instancijos teisme (bylą nagrinėjant pirmą kartą) vyko du teismo posėdžiai.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019-03-13 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.2K-69-719/2019 patenkino nuteistojo A. J. ir kito nuteistojo V. L. kasacinius skundus, panaikino Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-07-30 nutartį ir perdavė bylą šiam teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasacinis teismas 2019-03-13 nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, o apeliacinės instancijos teismas, neišdėstydamas tinkamų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo motyvų, nepatikrino bylos tiek, kiek prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi apeliacinis teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams yra pagrįstos. Konstatuotus pažeidimus kasacinis teismas pripažino esminiais BPK pažeidimais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasacinis teismas 2019-03-13 nutartyje konstatavo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, atliktas įrodymų vertinimas yra paviršutiniškas, logiškai nepaaiškinantis padarytų išvadų, nebuvo imtasi visų priemonių prieštaravimams išsamiai išnagrinėti ir pašalinti. Teismai visiškai neanalizavo aplinkybės, kad įvykis įvyko 2016-11-05, tuo tarpu į policiją L. A. kreipėsi tik 2016-11-07 ir pirmą kartą apklausiama apie A. J. nieko neparodė (2 t., b. l. 75–76), o apklausiama 2016-11-10 jau parodė, kad žiūrėjo „Facebook“ paskyrą ir atpažino asmenį, kuris jai sudavė į veidą, nurodydama, kad tai A. J. (2 t., b. l. 86–87). Po tokių parodymų L. A. pagal nuotrauką buvo parodytas atpažinti jos pačios nurodytas A. J.. Pažeista BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka, t. y. atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą; atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę; parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys; parodomų asmenų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-693/2017, 2K-229-976/2018). Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnė pateikė nukentėjusiajai L. A. A. J. nuotrauką atpažinti ir nukentėjusioji jį atpažino, nors byloje nenustatyta, kad A. J. nebūtų buvę galima parodyti gyvai. Be to, L. A. nuteistąjį A. J. kaip asmenį, sudavusį jai smūgį, atpažino socialiniame tinkle ir, tik jai pateikus šiuos duomenis ikiteisminio tyrimo pareigūnei, tą patį asmenį pareigūnė vėl parodė atpažinti L. A.. Toks tyrimo veiksmas kelia pagrįstų abejonių savo teisėtumu, o jo metu gauti rezultatai – jų patikimumu. Lygiai taip pat nuteistąjį A. J. atpažino liudytojas L. K. – po įvykio praėjus keletui dienų, liudytojas žiūrėjo savo „Facebook“ profilį, kaip pats teigė, ieškojo ir rado A. J. nuotrauką ir pagal ją atpažino jį kaip asmenį, sudavusį L. A. smūgį į galvą. Tačiau teismai netyrė ir visiškai nesiaiškino aplinkybės, kad liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. J. įvykio metu buvo be barzdos, nors jau po kelių dienų į jo paties „Facebook“ profilį įkelta nuotrauka patvirtina nuteistojo parodymus apie tai, kad jis įvykio dieną galėjo būti su barzda. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtų aiškintasi, kaip įvykio metu atrodė ar buvo apsirengęs A. J., nors ta pati L. A. apklausos metu nurodė galimą striukės spalvą (žalsvą ar rudą). Dėl galimos barzdos teismai tik paviršutiniškai pasisakė, kad tai turbūt nebuvo toks išskirtinis A. J. veido bruožas. Taip pat teismai nesiaiškino, ar liudytojas L. K., kuriam nustatytas 1,45 promilės girtumas, iš tiesų galėjo įsidėmėti A. J. naktį esant gatvės žibinto apšvietimui iš 20 metrų atstumo. Teismai visiškai neatkreipė dėmesio, kad liudytojas L. K. buvo parodęs, jog „Facebook“ paskyroje atpažino ne tik A. J., bet ir G. E., kaip trečią muštynėse dalyvavusį asmenį. Vis dėlto, atsiradus objektyvių duomenų (telefono išklotinėms), kad G. E. įvykio metu nebuvo Pajūrio miestelyje, o buvo Klaipėdoje, ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo kilę abejonių dėl A. J. kaltės dėl smūgių kitiems asmenims sudavimo ir automobilio apgadinimo. 2017-04-14 prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą A. J. atžvilgiu, jame nurodė, kad tyrimo metu apklausus nukentėjusiuosius, liudytojus, kitus įtariamuosius, atlikus kitus tyrimo veiksmus darytina išvada, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, kad A. J. kartu su bendrininkais sutrikdė viešąją tvarką (3 t., b. l. 55–56). Tačiau visai netrukus, jau 2017-05-03, nepaaiškėjus jokių naujų aplinkybių, A. J. įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnyje (3 t., b. l. 87). Tarp naujo įtarimo įteikimo ir kaltinamojo akto surašymo 2017-05-23 jokie papildomi veiksmai neatlikti.

Kasacinis teismas nustatė, kad teismai nevertino nuteistojo A. J. parodymų ir juos iš dalies patvirtinančių liudytojos D. Ž. parodymų bei A. J. telefoninių pokalbių išklotinės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad A. J., apie 2 val. nakties parvežęs liudytoją D. Ž. į namus (duomenys neskelbtini) miestelyje, teoriškai turėjo galimybę atvykti į Pajūrio miestelį prie baro „Jūra“ ir ten 3 val. nakties padaryti nusikalstamą veiką. O tai, kad A. J. apie 3 val. nakties susirašinėjo su D. Ž. žinutėmis, nepaneigia jo kaltės ir galėjo nesukliudyti padaryti nusikalstamos veikos, kuri truko trumpą laiko tarpą. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės žodis žodin perrašė pirmosios instancijos teismo argumentus, kurie iš esmės niekaip nepatvirtina A. J. kaltės pažeidus viešąją tvarką ir sudavus smūgį L. A.. Aplinkybė, kad asmuo turėjo teorinę galimybę nuvykti į nusikaltimo vietą, niekaip nepatvirtina, kad jis iš tiesų ten vyko ir padarė nusikaltimą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad liudytojos D. Ž. parodymai savaime nepaneigia galimybės, kad nuteistasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, yra iš esmės ydingas. Asmuo baudžiamajame procese neturi įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, priimant apkaltinamąjį nuosprendį byloje esantys įrodymai turi neginčijamai patvirtinti asmens kaltę. Teismų argumentai, kad A. J. niekas nematė nei bare, nei prie baro, nes objektyviai neįmanoma įsidėmėti visų asmenų, taip pat yra tik prielaidos, perkeliančios įrodinėjimo naštą pačiam nuteistajam, turinčiam įrodyti, kad jis nebuvo įvykio vietoje. Byloje nebuvo aiškintasi, kaip A. J. atvyko į įvykio vietą, su kuo jis buvo, kokiu automobiliu buvo atvykęs, kaip ir su kuo išvyko ir pan. Teismai atmestinai vertino aplinkybę, kad A. J. ir V. L. veikė bendrininkų grupe (A. J. galva sudavė L. A. į veidą, o tuo pačiu metu V. L. kumščiu sudavė S. B. į veidą). Abu nuteistieji viso proceso metu neigė vienas kitą pažinoję, teigdami, kad pirmą kartą pamatė vienas kitą teisme, taip pat neigė buvę susitikę įvykio naktį, tačiau teismai atmetė jų parodymus, deklaratyviai nurodydami, kad BK 24 straipsnio 1 dalyje ši aplinkybė nėra nurodyta kaip būtina. Vis dėlto iš bylos matyti, kad L. A. girdėjo, kaip kartu bėgantis kitas asmuo (kaip pažymėjo teismai, V. L.) šaukė asmeniui, sudavusiam smūgį jai į galvą, „(duomenys neskelbtini)“, tai galėtų rodyti, kad ten buvę asmenys buvo pažįstami. Teismai apskritai neįrodinėjo nuteistųjų bendrininkavimo, nenustatinėjo bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, iš esmės motyvuose teigdami, kad bendrininkavimo galimybė nepaneigta. A. J. pateikė telefono abonentinio numerio išklotines, kurios patvirtino, kad jie su V. L. nuo 2017-02-01 iki 2017-07-31 nebendravo. Apeliacinės instancijos teismas, aptardamas šį dokumentą, nurodė, kad lieka nepaneigta galimybė, kad nuteistieji nebendravo siekdami nuslėpti savo ryšius arba, kad jie bendravo ne telefonu, o kitomis ryšio priemonėmis ar susitikdami. Tokie apeliacinės instancijos teismo teiginiai yra tik prielaidos, tuo tarpu teismo išvados negali būti grindžiamos prielaidomis, jos turi būti pagrįstos įrodymais. Be to, darant įvairias prielaidas, kaip galėjo būti, ir jų niekaip nepagrindžiant, kaltinamas asmuo neturi jokios realios galimybės nuo jų gintis.

Kasacinis teismas taip pat nustatė, kad teismai iš esmės tinkamai neištyrė ir vaizdo įrašo, kuris užfiksavo konflikto eigą. Apeliacinės instancijos teismas, teismo posėdyje peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nurodė, kad teismas, skirtingai nei posėdžio metu bandė įrodyti nuteistųjų gynėjai, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir prokuroro pozicija, kad vaizdo įrašas nepaneigia nuteistųjų kaltės ir neįrodo, jog ne A. J. ir V. L. padarė nusikalstamas veikas. Tokie teismo motyvai kelia abejonių jau vien dėl to, kad byloje turi būti įrodinėjama kaltinamųjų kaltė, o ne nekaltumas. Iš byloje esančio šio vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad vaikinai, kurie vijosi tamsios spalvos automobilį ir vaikiną tamsios spalvos striuke, grįždami prie baro „Jūra“, susistumdė su merginomis, sudavė smūgius, o grįžę į automobilių aikštelę įsėdo į baltos spalvos automobilį „Renault“. Pagal byloje esančius duomenis, šiuo automobiliu galimai buvo atvykę ne A. J. ar V. L., o kiti asmenys. Teismai šių aplinkybių taip pat nevertino. Tai, kad L. A. ir S. B. smūgius sudavė tie patys vaikinai, kurie vijosi ir automobilį, kuriame konflikto metu buvo nukentėjusysis B. E., patvirtino ir liudytoja M. V.. Be to, B. E. atpažinimo metu neatpažino A. J. kaip asmens, buvusio kartu su asmeniu, kuris jam sudavė automobilių aikštelėje (1 t., b. l. 58), ši aplinkybė yra svarbi vertinant, kad nukentėjusiosioms L. A. ir S. B. nežymiai sveikatą sutrikdė galimai tie patys asmenys, kurie apgadino B. E. automobilį bei sudavė jam smūgį į veidą. Teismai taip pat nevertino liudytojų R. D. ir A. L. parodymų, kad vykusiose muštynėse nedalyvavo nei A. J., nei V. L., nes jose dalyvavo daug stambesni ir aukštesni asmenys. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistieji pateikė duomenis apie kitą asmenį, galimai galėjusį būti įvykio vietoje ir dalyvavusį konflikte, – T. G., tarp draugų vadinamą (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės teisme taip pat nebuvo tirtos.

Kasacinis teismas konstatavo, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, nuosprendyje ir nutartyje nurodydami motyvus dėl nuteistųjų kaltės, aptardami galimai kilusius prieštaravimus tarp atskirų faktinių duomenų, nurodė, kad tam tikri duomenys nepaneigia A. J. ir V. L. kaltės, tačiau tokiu būdu, užuot išnaudoję visas galimybes prieštaravimams pašalinti, teismai apsiribojo išvadomis, jog nuteistųjų kaltę paneigiančių duomenų nėra. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas į esminius nuteistųjų apeliacinio skundo motyvus neatsakė, be esminių motyvų pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, todėl akivaizdu, kad taip buvo apribota kasatorių teisė į teisingą teismą bei išsamų jų apeliacinių skundų išnagrinėjimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 320 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, o apeliacinės instancijos teismas, neišdėstydamas tinkamų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo motyvų, nepatikrino bylos tiek, kiek prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams yra pagrįstos.

Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka antrą kartą Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartyje nustatytus pažeidimus, atliko įrodymų tyrimą, peržiūrėjo byloje esantį 2016-11-05 vaizdo įrašą (t. 2, b. l. 7–8) ir apklausė liudytoją T. G., kuris tarp kitko teisme parodė, jog draugų yra vadinamas (duomenys neskelbtini). Apeliacinėje instancijoje bylą nagrinėjant antrą kartą vyko trys teismo posėdžiai.

Klaipėdos apygardos teismas 2019-10-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-148-380/2019 patenkino nuteistųjų A. J. ir V. L. apeliacinius skundus, panaikino Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 -02-22 nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo A. J. išteisino dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. V. L. išteisino dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, bei V. L. išteisino dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant B. E.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nukentėjusiųjų L. A. ir S. B. civilinius ieškinius atmetė. Panaikino A. J. ir V. L. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir baudžiamąją bylą perdavė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nustatyti.

Apeliacinis teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, jog apylinkės teismo 2018-02-22 nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas dėl A. J. ir V. L. kaltės. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. J. ir V. L. pripažinimo kaltais, yra nepakankami ir keliantys abejonių, nes iš esmės yra grindžiami vien tik prielaidomis, nors tai daryti įstatymas draudžia (BPK 301 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistojo A. J. kaltę dėl jam inkriminuoto BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo iš esmės rėmėsi nukentėjusiosios L. A. ir liudytojo L. K. parodymais bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais. Apeliacinis teismas konstatavo, kad šio teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kad buvo pažeista BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka. Byloje nenustatyta, kad A. J. nebūtų buvę galima parodyti gyvai ar to reikėjo nukentėjusiosios saugumui užtikrinti. L. A. nuteistąjį A. J. kaip asmenį, sudavusį jai smūgį, atpažino socialiniame tinkle ir, tik jai pateikus šiuos duomenis ikiteisminio tyrimo pareigūnei, to asmens nuotrauką pareigūnė vėl parodė atpažinti L. A.. Todėl apeliacinis teismas konstatavo, jog kyla pagrįstų abejonių dėl taip atlikto tyrimo veiksmo teisėtumo ir jo metu gautų rezultatų patikimumo. Liudytojas L. K. nuteistąjį A. J. atpažino tokiu pat būdu kaip ir L. A. – po įvykio praėjus kelioms dienoms, liudytojas tikrino savo socialinio tinklo „Facebook“ profilį, kaip pats teigė, rado A. J. nuotrauką ir pagal ją atpažino jį kaip asmenį, sudavusį L. A. smūgį į galvą (t. 1, b. l. 100–105; t. 5, b. l. 74–75). Liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. J. įvykio metu buvo be barzdos (t. 5, b. l. 74–75), o A. J. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad įvykio metu buvo su barzda. Įrodymais nėra paneigta A. J. versija, kad jis įvykio metu buvo su barzda. L. K. nenurodė jokių konkrečių požymių ir bruožų, pagal kuriuos atpažino A. J.. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kaip įvykio metu atrodė ar buvo apsirengęs A. J., nors pati nukentėjusioji L. A. apklausos metu nurodė, jog jai smūgį galva sudavęs vaikinas buvo vidutinio ūgio, tamsių plaukų ir vilkėjo žalią ar rudą striukę (t. 2, b. l. 75), o liudytoja D. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad 2016-11-04 vakare ir 2016-11-05 paryčiais A. J. vilkėjo džinsus ir juodą palaidinukę ar megztuką (t. 4, b. l. 21–22). Be to, kelia abejonių liudytojo L. K., kuriam nustatytas 1,45 promilės girtumas (t. 1, b. l. 88), galimybė įsidėmėti A. J. naktį, esant gatvės žibinto apšvietimui, iš 20 metrų atstumo. Liudytojas L. K. buvo parodęs, jog socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje atpažino ne tik A. J., bet ir G. E., kaip trečią muštynėse dalyvavusį asmenį (t. 1, b. l. 110–111), tačiau atsiradus objektyvių duomenų (telefono išklotinėms), kad G. E. įvykio metu nebuvo Pajūrio miestelyje, o buvo Klaipėdoje, ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas. Apeliacinis teismas nustatė, kad ši aplinkybė taip pat duoda pagrindą abejoti L. K. parodymų apie įvykio aplinkybes ir jame dalyvavusius asmenis patikimumu.

Taigi byloje nustatyta, jog ieškovas buvo išteisintas pagal BK 284 straipsnį, nes jis tokio nusikaltimo nepadarė ir byla išteisinamuoju nuosprendžiu perduota prokurorui, kad būtų nustatyti asmenys, kurie iš tikrųjų padarė nusikalstamas veikas. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovo A. J. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas neteisėtai, nepagrįstai, jam pareikšti įtarimai, paskirta kardomoji priemonė neteisėtai, nepagrįstai, jis nepagrįstai, neteisėtai nuteistas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais dokumentais, pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normas įrodymų rinkimo ir jų vertinimo stadijose. Teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad baudžiamąjį persekiojimą vykdžiusios institucijos, o vėliau ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai grubiai pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą ir vertinimą, perkėlė ieškovui pareigą įrodinėti savo nekaltumą. Ieškovui įtarimas buvo pareikštas ikiteisminio tyrimo medžiagoje esant nukentėjusiosios L. A. atpažinimui iš fotonuotraukos, kai pats procesinis veiksmas atliktas grubiai pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normas, nesant net fotonuotraukos iš Facebook socialinės paskyros, iš kurios nukentėjusioji L. A. atpažino A. J. kaip asmenį, padariusį prieš ją nusikaltimą. Byloje įrodyta, kad tai buvo esminiai baudžiamąjį persekiojimą atliekančių institucijų pareigūnų procesiniai pažeidimai, kurių neištaisė pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą nagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Ieškovas yra išteisintas ne dėl skirtingo aplinkybių vertinimo, kaip teigia atsakovės atstovė - Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, bet dėl to, kad tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-03-13 nutartyje konstatavo, kad baudžiamąjį persekiojimą vykdžiusių institucijų pareigūnai ir žemesnių pakopų teismai grubiai pažeidė baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą ir vertinimą, kad įtarimas ieškovui buvo pareikštas nesant byloje jokių neginčijamų įrodymų, kad ieškovas įtarime nurodytą vakarą apskritai nebuvo toje vietoje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas prieš nukentėjusiąją L. A., nesant nustatytų jokių faktinių duomenų, jog ieškovas pats galėjo kokiu nors būdu (veikimu ar neveikimu) prisidėti prie neteisėto įtarimo jo atžvilgiu pareiškimo.

BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. O prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.). Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras nedėjo pastangų išsiaiškinti ir įvertinti ieškovą teisinančias aplinkybes. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimas turėjo esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes baudžiamasis persekiojimas dėl prokuroro rūpestingumo pareigos pažeidimo, nesurinkus pakankamai duomenų, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, perėjo į teisminę bylos nagrinėjimo stadiją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-03-13 nutartyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 191-192 straipsniuose nustatytas asmens parodymo atpažinti sąlygas. Šioje nutartyje nurodyta, kad konstatuoti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Be to kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinis teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo motyvu visas galimybes prieštaravimams pašalinti, apsiribojo išvadomis, jog nuteistųjų kaltę paneigiančių duomenų nėra, be esminių motyvų pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, taip apribojo kasatorių teisę į teisingą teismą bei išsamų jų apeliacinių skundų išnagrinėjimą. Kasacinis teismas konstatavo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, užuot išnaudoję visas galimybes prieštaravimams pašalinti, apsiribojo išvadomis, jog nuteistųjų kaltę paneigiančių duomenų nėra. Taip teismai perkėlė įrodinėjimo naštą kaltinamajam, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, vadovavosi prielaidomis.

Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-529/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-69-719/2019 vienareikšmiškai konstatuota, kad pirmos instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kurias lėmė esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimas, rėmimasis prielaidomis, įrodinėjimo naštos perkėlimas kaltinamajam.

Antrą kartą bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame 2019-10-24 nuosprendyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė BPK 191-192 straipsniuose asmens parodymo atpažinti sąlygas, aptarė šių pažeidimų pobūdį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai vertino surinktus įrodymus, juos interpretavo, reikalavo, kad savo nekaltumą įrodytų kaltinamasis, tačiau nereikalavo, jog kaltę įrodytų baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos.

Taigi pirmos instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo (nagrinėjusio baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pirmą kartą) veiksmų neteisėtumas pagrįstas šiais procesiniais dokumentais – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-24 išteisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-148-380/2019.

Darytina išvada, kad aiškus teismo pareigos tirti ir vertinti įrodymus ir jais pagrįsti teismo išvadas pažeidimas, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių asmens atpažinimą, esminis pažeidimas, vertintinas kaip neteisėtas teismo veiksmas, sąlygojęs neteisėtą apkaltinamojo nuosprendžio ieškovo atžvilgiu priėmimą, dėl kurio valstybei atsiranda pareiga atsakyti. Pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų, veikė neapdairiai, padarė klaidą, turėjusią esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pirmą kartą, šios klaidos neištaisė, pritarė visoms pirmos instancijos teismo išvadoms ir tai yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 str. 1d., CK 6.272 str. 1 d.).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 8374 Eur dydžio turtinę žalą, kurią patyrė baudžiamajame procese.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovą baudžiamojoje byloje pirmosios, apeliacinės instancijų teismuose gynė, surašė apeliacinį skundą ir kasacinį skundą gynėja advokatė Stanislava Jorudienė. Ieškovas už advokatės Stanislavos Jorudienės teisines paslaugas per visą laikotarpį nuo 2016-12-27 (nuo pirmojo susitarimo sudarymo) iki 2019-10-24 (iki apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio priėmimo) sumokėjo 3900 Eur. Advokatės 2017-05-29, 2018-01-22, 2018-03-14, 2018-03-14, 2018-04-11, 2018-08-27 ir 2019-04-03 išduoti pinigų priėmimo kvitai patvirtina ieškovo patirtas 3900 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas baudžiamajame procese. Baudžiamojoje byloje priimant 2019-10-24 išteisinamąjį nuosprendį nebuvo išspręstas išteisintojo A. J. turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Šios ieškovo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su nustatytais neteisėtais veiksmais, nes patirtos nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, nagrinėjant baudžiamąją bylą ir pripažintinos jam padaryta turtine žala, kuri priteistina ieškovui iš atsakovės.

Be to nustatyta, jog 2018-02-22 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo metu ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir jo gaunamas uždarbis po atskaitymų sudarė 35,23 Eur per vieną darbo dieną. Įsiteisėjus 2018-02-22 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiui (duomenys neskelbtini) priėmė įsakymą, kuriuo atleido ieškovą iš vidaus tarnybos nuo 2018-08-01 pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punktą (kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) ir taip ieškovas neteko darbo. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. J. laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2019-02-03 nedirbo, taigi negavo pajamų iš vidaus tarnybos, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvęs atleistas iš tarnybos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Nuo 2019-02-04 ieškovui pavyko įsidarbinti (duomenys neskelbtini) pagal neterminuotą darbo sutartį (su bandomuoju 3 mėn. laikotarpiu) ir nuo to laiko ieškovas gavo darbo užmokestį, ne mažesnį negu gaudavo dirbdamas (duomenys neskelbtini). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginamos ir negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Todėl yra pagrindas iš atsakovės ieškovui priteisti patirtą turtinę žalą - netiesioginius nuostolius dėl negautų pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtai ir nepagrįstai atleistas iš darbo. Nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2018-02-03 imtinai, t.y. už 127 darbo dienas, ieškovo negautas uždarbis – netiesioginiai nuostoliai sudaro 4474 Eur (35,23 Eur x 127d.d.). Taip pat iš Sodros informacijos apie valstybinį socialinį draudimą bei informacijos apie ieškovui išmokėtas išmokas nustatyta, jog ieškovas iš valstybės, t. y. iš atsakovės, gavo nedarbo draudimo išmoką už laikotarpius nuo 2018-11-08 iki 2018-11-13, nuo 2019-01-29 iki 2019-01-31 ir nuo 2019-02-01 iki 2019-02-03, iš viso - 216,97 Eur, kurios nebūtų gavęs, jei nebūtų buvęs atleistas iš darbo. Teismas sprendžia, kad ši išmokos suma įskaitytina į ieškovo negautas pajamas, susijusias su negautu darbo užmokesčiu, neteisėtai atleidus jį iš vidaus tarnybos (CK 6.249 str. 6d.), nes priešingu atveju ieškovas gautų dvigubą žalos atlyginimą. Todėl priteistina 4474,21 Eur suma mažintina 216,97 Eur suma ir ieškovui iš atsakovės priteistina 4257,03 Eur negauto uždarbio – netiesioginių nuostolių. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistinas 8157,03 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas (3900 Eur + 4257,03 Eur).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

LR CK 6.272 str. 3d. numatyta, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų yra atlyginama ir neturtinė žala.

Ieškovas nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės ir ją vertina 15000 Eur. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą grindžia: neteisėtu jo baudžiamuoju persekiojimu, nes jis realiai visiškai nebuvo įvykio vietoje, neteisėtos kardomosios priemonės paskyrimu, kuri apribojo jo pilietines laisves ir teises, nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu (nuo 2016-11-05 iki 2019-10-24).

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Tai yra vienas iš asmens pažeistų neturtinių teisių gynimo būdų, suteikiantis galimybę nukentėjusiam asmeniui įsigyti alternatyvų komfortą teikiančių dalykų, t. y. kompensacija už moralinius praradimus reiškia tam tikrą substituciją, kuria asmuo gali pakeisti tai, kas buvo prarasta. Be to, neturtinės žalos atlyginimu siekiama atkurti ir pažeistų interesų pusiausvyrą, pripažįstant, kad asmuo netenka to, kas yra jo dalis ir neatskiriama nuo jo asmenybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visiškai nepagrįstas, neteisėtas ieškovo A. J. baudžiamasis persekiojimas truko beveik tris metus: nuo pirmojo pranešimo apie įtarimą jam pateikimo, tai yra nuo 2017-01-09, iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, tai yra iki 2019-10-24. Nustatyta, kad ieškovo statusas įtariamuoju truko nuo 2017-01-09 iki 2017-04-14 ir nuo 2017-05-03 (kai ieškovui buvo pareikštas antras įtarimas) iki 2017-05-23, tą dieną prokuroras išsiuntė ieškovui kaltinamąjį aktą, o bylą perdavė teismui. Nuo 2017-05-24 iki 2018-07-30 ieškovas turėjo kaltinamojo statusą. Nuo 2018-07-31 iki 2019-10-24 ieškovas buvo nuteistuoju, tai yra 14 mėnesių 24 dienas. Duomenys apie ieškovo teistumą atsispindi Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registre (ĮKNR), nors teistumas po 2017-10-24 Klaipėdos apygardos teismo išteisinamojo nuosprendžio ir panaikintas.

Akivaizdu, kad ieškovas dėl pakankamai ilgą laiką trukusio visiškai neteisėto, nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, dėl nepagrįstai, neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dėl nepagrįsto, neteisėto nuteisimo už tariamą tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, žinodamas, kad yra nekaltas, patyrė neturtinę žalą: neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus, nukentėjo jo kaip (duomenys neskelbtini) reputacija, jis patyrė neigiamą visuomenės požiūrį, vertinimą (bendradarbių, kolegų, kaimynų, draugų, giminių, ieškantis darbo ir pan.) dėl tariamo tyčinio nusikaltimo padarymo prieš merginą, patyrė didelius materialinius sunkumus, išgyveno netikrumą dėl ateities, sutriko jo sveikata. Ieškovas tuo metu ir dabar dirba (duomenys neskelbtini), kur yra taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Dėl neteisėto nuteisimo ieškovas įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui nuo 2018-08-01 buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) už tyčinio nusikaltimo padarymą ir prarado darbą. Dėl tokio atleidimo iš (duomenys neskelbtini) ieškovas niekur negalėjo įsidarbinti, tik po 6 mėnesių 3d. jam pavyko gauti kitą darbą (su išbandymu) ir tik per pažįstamus asmenis. Visą šį laikotarpį ieškovas neturėjo jokių pragyvenimo lėšų, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) reikalavo, kad ieškovas grąžintų jo mokslui išleistas lėšas, be to jam buvo įvykdytas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo iš ieškovo buvo išieškota teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė - 3389,40 Eur bauda. Esant sudėtingai materialinei padėčiai ieškovas tuo pačiu metu turėjo gintis nuo neteisėto nuteisimo ir apmokėti už advokatės teisines paslaugas ruošiant apeliacinį skundą, kasacinį skundą, už atstovavimą ginant jį teisme. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jis gydėsi, vartojo medikamentus dėl sutrikusios sveikatos, paaiškino, kad su savo išgyvenimais susitvarkė pats, be gydytojų pagalbos. Teismas vertina, kad tokių duomenų nepateikimas nereiškia, kad ieškovas nagrinėjamu atveju nepatyrė dvasinių išgyvenimų ir jam nebuvo sutrikusi sveikata. Be to pažymėtina, kad ieškovui išteisinamasis teismo nuosprendis iki nepagrįsto nuteisimo jo turėtos reputacijos neatstatė. Net ir būdamas visiškai išteisintas, ieškovas nebuvo negrąžintas į ankstesnę darbo vietą (duomenys neskelbtini), vengiant galimų kalbų dėl ieškovo reputacijos, ieškovui buvo pasiūlyta kita darbo vieta, esanti toliau nuo (duomenys neskelbtini) ir ieškovas sutiko su tokiu pasiūlymu. Taigi, ieškovo neteisėtas, nepagrįstas nuteisimas ieškovui sukėlė neištaisytiną dvasinę skriaudą, neištaisytinas reputacijos pablogėjimo pasekmes ir karjeros galimybes kaip (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, kad ieškovo neturtinio pobūdžio praradimai, kilę dėl atsakovės neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų, yra pakankamai reikšmingi ir intensyvūs.

Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnio 2dalyje nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo bei kitais specifiniais, šiai bylai aktualiais kriterijais: neteisėtų veiksmų tiesioginio poveikio asmeniui trukmė, ieškovui dėl to kilusios turtinės pasekmės, patirtų išgyvenimų laipsnis, kitos reikšmingos nagrinėjamos bylos konkrečios faktinės aplinkybės. Teismas vadovaujasi ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (CK 6.272 straipsnio pagrindu) bei į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos apžvalgą bylose prieš Lietuvą laikotarpiu nuo 1997-2018 (duomenys 2019-03-15) dėl Konvencijos pažeidimų neteisėtais valstybės institucijų veiksmais ir neturtinės žalos priteisimo. Taip pat teismas atsižvelgia ir į valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į ją būtina atsižvelgti tam, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis atspindėtų socialinį kontekstą ir nebūtų socialiai neteisingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-375/2011).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka esamą situaciją ir yra socialiai teisinga, ir priteistina ieškovui iš atsakovės (CK 6.250 str.). Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, nes neįrodytas (CPK 178 str.). Priteistinos neturtinės žalos pagrįstumo nepaneigia ir panašaus pobūdžio bylose priteistos sumos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose – tai tik vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-582/2009). Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečiais kiekvienos ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamos) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-288/2014). Pabrėžtina, jog kitos bylos esmingai skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl priežastinio ryšio

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007).

Teismas konstatuoja, kad ieškovui nustatyta turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų ieškovo atžvilgiu vykdytame baudžiamajame procese. Ji susijusi su konstatuotais neteisėtais veiksmais, dėl nepagrįstai, neteisėtai pradėto ir vykdyto ieškovo baudžiamojo persekiojimo, neteisėtai, nepagrįstai jam paskiriant kardomąją priemonę, bei jį neteisėtai nuteisiant, priežastiniu ryšiu (CK 6.247 str.), todėl priteistina ieškovui iš atsakovės.

Dėl procesinių palūkanų

Pagal kasacinio teismo praktiką procesinės palūkanos yra priteisiamos ir tose bylose, kai žala ar nuostoliai priteisiami pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Todėl taikytinos CK 6.37 str. 2d., CK 6.210 str. nuostatos ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas ( 8157,03 Eur ir 10 000 Eur), skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (nuo 2020-03-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokatės pagalbą nagrinėjamoje byloje. Iš pinigų priėmimo kvitų: Nr.1012349, Nr.1051506, Nr.1051517 matyti, kad ieškovas advokatei už teisines paslaugas sumokėjo iš viso 1000 Eur sumą. Iš prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nustatyta, kad 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro: 50 Eur išlaidos už advokato konsultacijas, 500 Eur už ieškinio parašymą, 250 Eur už dubliko parašymą, 50 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, 150 Eur už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Teismas sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, jos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) reikalavimų.

Kadangi ieškinys iš esmės tenkinamas, todėl ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas pilnai, priteisiant turėtas 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui iš atsakovės (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p.).

Ieškovas ir atsakovė nuo žyminio mokesčio atleisti, todėl žyminis mokestis ir pašto išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 8157,03 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 03 ct) turtinės žalos atlyginimą ieškovui A. J..

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų ) neturtinės žalos atlyginimą ieškovui A. J..

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui A. J. 5 (penkių) procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2020-03-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. J..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.