Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistiesiems A. J., V. L. ir jų gynėjams advokatams Stanislavai Jorudienei, Vygantui Skladaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J. ir V. L. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda.

Nustatyta, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista.

V. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta:

pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas sužalojant B. E.) – 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas sužalojant L. A. ir S. B.) – 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. L. paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Nustatyta, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista.

Iš A. J. ir V. L. solidariai priteista nukentėjusiajai L. A. 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų), nukentėjusiajai S. B. – 1200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. J. ir V. L. solidariai priteista 200 Eur proceso išlaidų valstybės naudai. Nustatyta, kad proceso išlaidos turi būti sumokėtos per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. J. ir V. L. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, pažeidė viešąją tvarką. Jie 2016-11-05 naktį, apie 3 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje įžūliai elgėsi – V. L. tyčia spyrė vieną kartą S. B. į galvą, dėl to pastaroji nugriuvo ant žemės, o, S. B. atsistojus, V. L. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą S. B. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu metu A. J. tyčia galva sudavė vieną kartą L. A. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. L. nuteistasis už tai, kad pažeidė viešąją tvarką. Jis 2016-11-05 naktį, apie 2.50 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliai elgdamasis, tyčia kumščiu sudavė iš automobilio BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lipančiam B. E. vieną kartą į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliaciniai skundai tenkintini.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka po to, kai panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo argumentą.

6. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2018-07-30 nutartimi atmetė abu byloje paduotus apeliacinius skundus. Šią apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka apskundė nuteistieji A. J. ir V. L., prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl A. J. ir V. L. nuteisimo ir bylą nutraukti nenustačius, kad jie padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas 2019-03-13 nutartimi patenkino nuteistųjų kasacinius skundus ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Savo nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atsižvelgti į šioje nutartyje nustatytus pažeidimus ir iš naujo patikrinti abiejų apeliacinių skundų argumentus dėl viso pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl nuteistųjų A. J. ir V. L. apeliacinių skundų

7. Iš nuteistųjų apeliacinių skundų matyti, jog apeliantai kategoriškai nesutinka su A. J. ir V. L. nuteisimu pagal BK 284 straipsnį (V. L. pagal šį straipsnį nuteistas už dvi nusikalstamas veikas). Ginčydami pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytą įrodymų vertinimą apeliantai teigia, jog kaltinimai A. J. ir V. L. nėra pagrįsti pakankamais ir neabejotinai nuteistųjų kaltę bei kitas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinių skundų teiginiai yra pagrįsti.

8. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. J. ir V. L. (2 veikos) nuteisti pagal BK 284 straipsnį, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas dėl A. J. ir V. L. kaltės. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. J. ir V. L. pripažinimo kaltais, yra nepakankami ir keliantys abejonių, nes iš esmės yra grindžiami vien tik prielaidomis, nors tai daryti įstatymas draudžia (BPK 301 straipsnis). Todėl skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

9. A. J. ir V. L. išteisintini dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje (t. y. kad jie 2016-11-05 naktį, apie 3 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje įžūliai elgėsi – V. L. tyčia spyrė vieną kartą S. B. į galvą, dėl to pastaroji nugriuvo ant žemės, o, S. B. atsistojus, V. L. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą S. B. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu metu A. J. tyčia galva sudavė vieną kartą L. A. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą), padarymo. V. L. išteisintinas ir dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje (t. y. kad jis 2016-11-05 naktį, apie 2.50 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliai elgdamasis, tyčia kumščiu sudavė iš automobilio BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lipančiam B. E. vieną kartą į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą), padarymo.

12. Šiuo atveju yra teisiškai reikšminga, jog BPK 191 ir 192 straipsniuose yra išdėstytos asmens parodymo atpažinti sąlygos. BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka: atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą; atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę; parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys; parodomų asmenų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnė pateikė nukentėjusiajai L. A. A. J. nuotrauką atpažinti, ir nukentėjusioji jį atpažino, nors byloje nenustatyta, kad A. J. nebūtų buvę galima parodyti gyvai ar to reikėtų nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Svarbu ir tai, jog L. A. nuteistąjį A. J. kaip asmenį, sudavusį jai smūgį, atpažino socialiniame tinkle ir, tik jai pateikus šiuos duomenis ikiteisminio tyrimo pareigūnei, to asmens nuotrauką pareigūnė vėl parodė atpažinti L. A.. Įvertinus tai, kas aptarta, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl taip atlikto tyrimo veiksmo teisėtumo ir jo metu gautų rezultatų patikimumo.

13. Liudytojas L. K. nuteistąjį A. J. atpažino tokiu pat būdu kaip ir L. A. – po įvykio praėjus kelioms dienoms, liudytojas tikrino savo socialinio tinklo „Facebook“ profilį, kaip pats teigė, rado A. J. nuotrauką ir pagal ją atpažino jį kaip asmenį, sudavusį L. A. smūgį į galvą (t. 1, b. l. 100–105; t. 5, b. l. 74–75). Šiuo atveju svarbu tai, kad liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. J. įvykio metu buvo be barzdos (t. 5, b. l. 74–75), o A. J. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad įvykio metu buvo su barzda. Darytina išvada, kad įrodymais nėra paneigta A. J. versija, kad jis įvykio metu buvo su barzda. Pažymėtina ir tai, kad L. K. nenurodė jokių konkrečių požymių ir bruožų, pagal kuriuos atpažino A. J.. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kaip įvykio metu atrodė ar buvo apsirengęs A. J., nors pati nukentėjusioji L. A. apklausos metu nurodė, jog jai smūgį galva sudavęs vaikinas buvo vidutinio ūgio, tamsių plaukų ir vilkėjo žalią ar rudą striukę (t. 2, b. l. 75), o liudytoja D. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad 2016-11-04 vakare ir 2016-11-05 paryčiais A. J. vilkėjo džinsus ir juodą palaidinukę ar megztuką (t. 4, b. l. 21–22). Be to, kelia abejonių liudytojo L. K., kuriam nustatytas 1,45 promilės girtumas (t. 1, b. l. 88), galimybė įsidėmėti A. J. naktį, esant gatvės žibinto apšvietimui, iš 20 metrų atstumo. Svarbu ir tai, kad liudytojas L. K. buvo parodęs, jog socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje atpažino ne tik A. J., bet ir G. E., kaip trečią muštynėse dalyvavusį asmenį (t. 1, b. l. 110–111), tačiau atsiradus objektyvių duomenų (telefono išklotinėms), kad G. E. įvykio metu nebuvo (duomenys neskelbtini) miestelyje, o buvo Klaipėdoje, ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas. Ši aplinkybė taip pat duoda pagrindą abejoti L. K. parodymų apie įvykio aplinkybes ir jame dalyvavusius asmenis patikimumu.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo kilę abejonių dėl A. J. kaltės dėl smūgių kitiems asmenims sudavimo ir automobilio apgadinimo. 2017-04-14 prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą A. J.. Nutarime nurodyta, jog tyrimo metu apklausus nukentėjusiuosius, liudytojus, kitus įtariamuosius, atlikus kitus tyrimo veiksmus nesurinkta pakankamai duomenų, kad A. J. kartu su bendrininkais sutrikdė viešąją tvarką (t. 3, b. l. 55–56). Vis dėlto visai netrukus, jau 2017-05-03, nepaaiškėjus jokių naujų aplinkybių, A. J. įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (visuomenės rimties ir tvarkos pažeidimas ir nežymus L. A. sveikatos sutrikdymas) (t. 3, b. l. 87). Tarp naujo įtarimo įteikimo ir kaltinamojo akto surašymo 2017-05-23 jokie papildomi veiksmai neatlikti.

15. A. J. savo kaltę dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo nuosekliai neigė viso baudžiamojo proceso metu. Taip pat neigė nusikalstamos veikos padarymo metu buvęs įvykio vietoje. Teisiamajame posėdyje jis parodė, kad apie įvykį sužinojo tik tada, kai jam atvežė šaukimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. 2016-11-04 vakare susitiko su drauge D. Ž. (duomenys neskelbtini) miestelyje, Tauragės r., ir išvažiavo į Šiaulius. Pabuvo iki 12 val. nakties ir grįžo į (duomenys neskelbtini), iš ten apie 2 val. nakties parvežė D. Ž. į namus, o paskui važiavo į savo namus, kurie yra Tauragės r., (duomenys neskelbtini). Grįžo į namus 2016-11-05, apie 3 val. nakties. Grįžęs dar susirašinėjo telefonu su D. Ž. ir nuėjo miegoti. Po 3 val. nakties iš D. Ž. gavo žinutę, susirašinėjo per socialinį tinklą „Facebook“. Jo telefonas nebuvo išjungtas (t. 5, b. l. 76). Šiuos A. J. parodymus iš dalies patvirtino liudytojos D. Ž. parodymai. Teisiamajame posėdyje ji parodė, kad 2016-11-04 vakare su A. J. apie 18 val. išvyko į Šiaulius ir grįžo po 24 valandos. Ji 2 val. nakties jau buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tvirtino, kad A. J. iki 2 val. nakties buvo su ja. A. J. gyvena už (duomenys neskelbtini), kaimo pavadinimo liudytoja nežino. Tą naktį susirašinėjo su A. J., jis jai sakė, kad išvažiavo į namus. A. J. nepasakojo, kad dar kur nors būtų važiavęs po to, kai ją parvežė namo. Nuteistasis buvo apsirengęs džinsais ir juoda palaidinuke ar megztuku. A. J. telefonas nebuvo išjungtas (t. 4, b. l. 21–22).

16. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevertino A. J. telefono išklotinės, esančios 2017-01-31 tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad A. J. priklausantis telefono abonementas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įeinančius skambučius, buvo prisijungęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, 2016-11-04 17.53 val., 18.03 val., (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, 19.59 val. ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelyje, 21.43 val. bei 2016-11-05 0.14 val. (t. 2, b. l. 33). Skunde teisingai pažymima, kad išklotinėje nurodyti tik įeinantys skambučiai, o kiti prisijungimo būdai nėra nurodyti, t. y. bendravimas programėlėmis „Messenger“ ar „Facebook“ ir kt. Iš duomenų, kurie yra nurodyti tarnybiniame pranešime apie į A. J. mobiliojo ryšio telefoną įeinančius skambučius, matyti, kad jis 2016-11-04 vakare buvo Šiauliuose, vėliau grįžo į (duomenys neskelbtini) miestelį, todėl nuteistojo versija (apie tai, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, o buvo kartu su D. Ž. ir bendravo iki 1.30–2.00 val. nakties, po to grįžo namo ir iki 3.00 val. susirašinėjo žinutėmis per programėlę „Facebook“) bylos duomenimis nėra paneigta. Tuo tarpu apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad A. J., apie 2 val. nakties parvežęs liudytoją D. Ž. į namus (duomenys neskelbtini) miestelyje, teoriškai turėjo galimybę atvykti į (duomenys neskelbtini) miestelį prie baro „(duomenys neskelbtini)“ ir ten 3 val. nakties padaryti nusikalstamą veiką. O tai, kad A. J. apie 3 val. nakties susirašinėjo su D. Ž. žinutėmis, nepaneigia jo kaltės ir galėjo nesukliudyti padaryti nusikalstamą veiką, kuri truko trumpą laiko tarpą. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog tokie argumentai niekaip negali patvirtinti ir nepatvirtina A. J. kaltės padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (pažeidus viešąją tvarką ir sudavus L. A.). Aplinkybė, kad asmuo turėjo teorinę galimybę nuvykti į nusikaltimo vietą, niekaip nepatvirtina, kad jis iš tiesų ten vyko ir padarė nusikaltimą. Šiuo atveju yra teisiškai reikšminga, jog asmuo baudžiamajame procese neturi įrodinėti savo nekaltumo, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikaltimo sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę (Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-1073/2019).??? Be to, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kaip A. J. atvyko į įvykio vietą, su kuo jis buvo, kokiu automobiliu buvo atvykęs, kaip ir su kuo išvyko, kaip buvo apsirengęs ir t. t.

17. Byloje nėra ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. J. ir V. L. veikė bendrininkų grupe (A. J. galva sudavė L. A. į veidą, o tuo pačiu metu V. L. kumščiu sudavė S. B. į veidą). Abu nuteistieji viso proceso metu neigė vienas kitą pažinoję, teigdami, kad pirmą kartą pamatė vienas kitą teisme, taip pat neigė, kad buvo susitikę įvykio naktį, tačiau apylinkės teismas atmetė jų parodymus nurodydamas, kad BK 24 straipsnio 1 dalyje ši aplinkybė nėra nurodyta kaip būtina. Iš L. A. bei M. V. parodymų matyti, jog jos girdėjo, kad kartu bėgantis kitas asmuo (kaip skundžiamame nuosprendyje pažymėjo teismas – V. L.) šaukė asmeniui, sudavusiam smūgį L. A. į galvą: „A., A.“, o tai rodo, kad šie asmenys turėjo būti pažįstami, tačiau nukentėjusioji ir liudytoja dėl susiklosčiusios įtemptos situacijos galėjo vardo teisingai neišgirsti, taip pat neatmestina, jog šis vardas galėjo būti kitoks. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas T. G. parodė, kad draugai jį vadina T. (šis vardas skamba panašiai į „A.“), tačiau nurodė, jog muštynėse nedalyvavo ir neatsimena, kad įvykio naktį būtų buvęs nusikalstamos veikos padarymo vietoje. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis V. L. nurodė, jog nematė, kad T. G. būtų dalyvavęs muštynėse. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Be to, A. J. pateikė savo telefono abonentinio numerio išklotines, kurios patvirtino, kad jie su V. L. nuo 2017-02-01 iki 2017-07-31 nebendravo (t. 4, b. l. 41–186).

18. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdamas į Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartyje nustatytus pažeidimus ir siekdamas motyvuotai iš naujo patikrinti apeliacinių skundų argumentus dėl viso skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, peržiūrėjo byloje esantį 2016-11-05 vaizdo įrašą (t. 2, b. l. 7–8) ir apklausė liudytoją T. G..

19. Iš byloje esančio 2016-11-05 vaizdo įrašo matyti, kad vaikinai, kurie vijosi tamsios spalvos automobilį ir vaikiną, vilkintį tamsios spalvos striuke, grįždami prie baro „(duomenys neskelbtini)“, susistumdė su merginomis, sudavė smūgius, o grįžę į automobilių aikštelę įsėdo į baltos spalvos automobilį „Renault“, po to išvažiavo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu peržiūrint minėtą įrašą nuteistasis V. L. pakomentavo vaizdo įrašą ir parodė, kur stovėjo prie įėjimo į naktinį klubą, nurodė stovėjęs toje pačioje vietoje, niekur nebėgęs, kai įvyko pirmas konfliktas, o kai gatvės gale vyko antrasis konfliktas, jis jau buvo išvažiavęs. Taip pat nurodė, jog automobilyje „Renault“ buvo 4 vaikinai. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog aptartas įrašas nepatvirtina, kad šiuo automobiliu buvo atvykęs A. J. ar V. L., todėl neatmestina, jog minėtu automobiliu buvo atvykę kiti asmenys. Aplinkybę, jog L. A. ir S. B. smūgius sudavė tie patys vaikinai, kurie vijosi ir automobilį, kuriame konflikto metu buvo nukentėjusysis B. E., patvirtino ir liudytoja M. V. (t. 2, b. l. 100–102; 123–125). Pažymėtina, kad B. E. parodymo atpažinti metu neatpažino A. J. kaip asmens, buvusio kartu su asmeniu, kuris jam sudavė automobilių aikštelėje (t. 1, b. l. 58), o ši aplinkybė pagrįstai sustiprina abejonę, jog būtent A. J. ir V. L. nukentėjusiosioms L. A. ir S. B. nežymiai sutrikdė sveikatą, nes tai galėjo padaryti kiti asmenys. Be to, liudytojas A. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarą su nukentėjusiąja L. A. leido laiką bare „(duomenys neskelbtini)“ (kuriame A. J. ir V. L. nematė), tada išėjo iš baro ir matė, kaip keletas vaikinų prabėgo pro jį, nusivijo automobilį, nepasiviję grįžo, „kibo“ ir prie liudytojo (užstojo jam kelią, sudavė jam smūgius), tačiau tai tikrai negalėjo būti nuteistieji (A. J. ir V. L.) (t. 5, b. l. 12–13).

20. Nagrinėjamu atveju svarbūs yra ir liudytojų A. L. ir R. D. teisiamajame posėdyje duoti parodymai. A. L. parodė: „Prie automobilio buvo kažkokie drūti vyrukai, kurie stumdėsi ar mušėsi, ką jie ten darė. Mano manymu, tie vyrukai, kurie buvo prie automobilio, nėra panašūs į kaltinamuosius“ (t. 5, b. l. 40-41). R. D. parodė, kad vykusiose muštynėse nedalyvavo nei A. J., nei V. L., nes jose dalyvavo daug stambesni ir aukštesni asmenys. Jis taip pat parodė, jog V. L. prie automobilio nebuvo, o B. E. į veidą suduoti V. L. negalėjo, nes liudytojas pamena, kad tai buvo „kažkoks didelis vaikinas“ (t. 5, b. l. 12).

21. Liudytojas T. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, jog jį draugai vadina T., nėra užsiiminėjęs jokia sporto šaka. Iš nuteistųjų pažįsta V. L., jie netoliese gyvena Tauragėje, susipažino per bendrus draugus. Negali pasakyti, kas vyko prieš 3 metus. 2016 m. yra buvęs Šilalės rajone esančioje (duomenys neskelbtini) kavinėje. Kavinėje lankydavosi dažnai, ten yra buvę muštynių, incidentų. Minėtoje kavinėje yra buvęs su V. L.. Liudytojui yra tekę dalyvauti tokiame incidente, buvo užpultas, nors yra buvę ir kitaip. Nėra dalyvavęs konflikte su merginomis ar vartojęs fizinį smurtą prieš merginas, tik prieš vaikinus. Problemų su teisėsauga nėra turėjęs. A. L. ir R. D. nepažįsta, tačiau apie tokius asmenis yra girdėjęs. Nebuvo su jais atvažiavęs į kavinę. Teismo posėdyje peržiūrėjus byloje esantį 2016-11-05 vaizdo įrašą nuo 2.45 iki 3.06 (t. 2, b. l. 7–8) liudytojas nurodė, jog įraše užfiksuota vieta jam yra pažįstama, tačiau įraše savęs ir savo pažįstamų nemato. Iš įrašo negali suprasti, kur vyksta muštynės, liudytojo ten nėra, taip pat jo nėra ir prie automobilio. Jis tokios situacijos neprisimena, taip pat neatsimena, ar įvykio dieną buvo kavinėje, nes tai buvo prieš trejus metus.

22. V. L. kaltę nežymiai sutrikdžius S. B. sveikatą apylinkės teismas grindė iš esmės vien tik teisiamojo posėdžio metu perskaitytais liudytojos M. V. parodymais, nes S. B. negalėjo atpažinti smūgius jai sudavusio asmens dėl tamsaus paros meto. Tik M. V. nurodė S. B., jog ją sumušė V. L. (t. 4, b. l. 190), o liudytojų V. Š., A. Š., K. B., A. S. parodymus (apie tai, kad V. L. nusikalstamų veikų nedarė) vertino kritiškai, tokį vertinimą lakoniškai motyvuodamas tuo, kad šie liudytojai pažįsta V. L.. V. L. kaltę nežymiai sutrikdžius B. E. sveikatą pirmosios instancijos teismas grindė paties nukentėjusiojo B. E. ir liudytojų E. A. bei L. K. parodymais, nors liudytojas L. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog nematė, kad V. L. būtų sudavęs smūgį B. E., jam „tik pasakojo“ (t. 5, b. l. 74–75), o liudytojas E. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad „garantuoti tikrai negali, kad V. L. sudavė“ (t. 4, b. l. 19–20), be to, buvo atpažinęs ir kitą asmenį (Ž. Š.) kaip buvusį įvykio vietoje ir apgadinusį B. E. automobilį, tačiau Ž. Š. ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų.

23. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje yra itin aktualūs kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos reikalavimai. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta: ,,Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.“ Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-153-693/2019 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes, nesurinkta neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių A. J. ir V. L. kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B. ir V. L. kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant B. E., o visos abejonės, kurias pašalinti, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai. A. J. ir V. L. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.) išteisintini, nes neįrodyta, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, pažeidė viešąją tvarką: 2016-11-05 naktį, apie 3 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje įžūliai elgėsi – V. L. tyčia spyrė vieną kartą S. B. į galvą, dėl to pastaroji nugriuvo ant žemės, o, S. B. atsistojus, V. L. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą S. B. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu metu A. J. tyčia galva sudavė vieną kartą L. A. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Taip pat V. L. išteisintinas dėl kaltinimo pagal BK 284 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant B. E.), nes neįrodyta, kad jis pažeidė viešąją tvarką: 2016-11-05 naktį, apie 2.50 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliai elgdamasis, tyčia kumščiu sudavė iš automobilio BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lipančiam B. E. vieną kartą į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Todėl Tauragės apylinkės 2018-02-22 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

25. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažindamas A. J. ir V. L. kaltais ir nuteisdamas pagal BK 284 straipsnį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.) solidariai priteisė iš A. J. ir V. L. nukentėjusiajai L. A. 1000 Eur, o nukentėjusiajai S. B. 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad A. J. ir V. L. dalyvavo padarant BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (viešosios tvarkos pažeidimą sužalojant L. A. ir S. B.), todėl, nuteistuosius išteisinus, nukentėjusiųjų L. A. ir S. B. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetami.

26. Išteisinus A. J. ir V. L. dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.) padarymo, 200 Eur proceso išlaidų iš A. J. ir V. L. valstybės naudai nepriteistina.

27. A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina. V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

28. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. vasario 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

A. J. išteisinti dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

V. L. išteisinti dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

V. L. išteisinti dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant B. E.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiųjų L. A. ir S. B. civilinius ieškinius atmesti.

Nepriteisti iš A. J. ir V. L. proceso išlaidų valstybės naudai.

A. J. ir V. L. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, palikti saugoti byloje.

Bylą perduoti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nustatyti.