Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei, Julijai Taraškevič, Raimondai Vičienei, dalyvaujant ieškovei K. Z. ir jos atstovei advokato padėjėjai Lolitai Tarasevičiūtei, atsakovų A. V. ir A. Ž. atstovui advokatui Dariui Bolzanui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Z. patikslintą ieškinį atsakovams P. Ž., A. V. ir A. Ž. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Nagrinėjamu atveju ieškovė dėl patirtos traumos yra priversta nuolat vartoti vaistus nuo skausmo, taisyti dantį, kurį galimai ateityje reikės protezuoti, kadangi jis jau pažeistas, jaučia baimę bendraujant su paaugliais, jaučia nuolatinę įtampą. Taip pat patyrė ir kitus nepatogumus pvz.: jai reikėjo vykti į teisėsaugos institucijas apklausoms ir pan., visi šie veiksniai ypatingai neigiamai paveikė ieškovės emocinę sveikatą, todėl prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis ir teisingas. Pažymėtina, kad atsakovai net pateikdami atsiliepimą į ieškinį nesutinka, kad jų sūnus elgėsi netinkamai, toleruoja jo elgesį nurodydami, kad jokios žalos jis ieškovei nepadarė ir bet kokiais būdais siekia išvengti atsakomybės. Taip pat nurodė argumentus dėl nepilnamečio įtraukimo į bylą bendraatsakovu.

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytą poziciją. Teismo posėdžio metu ieškovė K. Z. paaiškino, kad ją sumušė nepažįstamas vaikinas. Kilo konfliktas, galima sakyti, dėl kamuolio. Prasidėjo viskas nuo to, kad ėjo su drauge pasiimti sesę, ten buvo kita kompanija, ją pavadino ,,Ryža“7 , o draugę ,,stora“. Jos nekreipė dėmesio, pasiėmė sesę. Ji su drauge žaidė kamuoliu. P. priėjo prie jų netoli, vaizdavo, kad kalba telefonu. Tas jos kamuolys nuskriejo, paskui jį pradėjo bėgti ir ji, ir P., ji pagavo tą kamuolį ir atsisėdo ant jo, o P. užšoko ant jos, jie persivertė, jis bandė ją smaugti. P. laikė kumštį prieš jos veidą, bet priėjo jos draugė ir jį atstūmė. Bet kamuolį pasiėmė kita mergaitė, neatsimena jos vardo. Ji su drauge mėgino atgauti kamuolį, jos draugė pagąsdino tą mergaitę, patempė už plaukų. Tą kamuolį jie tuomet atidavė ir jie išėjo į kitą rajoną, kuris buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji nuvedė sesę namo, dar nuėjo į parduotuvę, praėjo gal 40 minučių, jos vėl žaidė kamuoliu, tik kitoje aikštelėje, bet jie jas atrado ir ten. Toje aikštelėje buvo ne tik jos, bet ir kiti bernai. P. pradėjo mėtyti į jas akmenukus, kiti bernai stovėjo prie įėjimo, kad jos negalėtų išeiti. Vienas akmenukas į ją skaudžiai pataikė, tai ji padarė pastabą, klausdama, ką jis daro. Ji ir P. stovėjo arti, ir ji jį stumtelėjo, kad jis prie jos nelįstų. Bet jis ją paėmė už galvos, tarp kojų ir tiesiog smurtavo, 7 ar 8 kartus davė kumščiu jai į galvą, į veidą, davė tol, kol ji nenukrito, nes jai pasidarė bloga. Po įvykio jai labai skaudėjo, įsitempė visas veidas, buvo mėlynių, iškvietė greitąją, nuvežė ją į Žalgirio ligoninę, bet ten nieko normaliai neištyrė. Jai vis nepraėjo skausmai, kuo toliau, tik blogėjo todėl apsilankė pas šeimos gydytoją, kuri davė siuntimą į Santarų ligoninę ir jai ten darė ekspertizę, ji nelabai supranta tiksliai, kas ten buvo, bet jai rado žandikaulio lūžį , žino, kad buvo galvos sutrenkimas, danties išmušimas ir psichologinė trauma. Ji bijojo labai, tiesiog sėdėjo namie, tėvai jai padėjo, jai buvo šokas, ji bijojo su žmonėmis bendrauti. Šiuo metu vaistų mažai naudoja, tik kartais, nes jai geriau, dantis atsistato, ji ieško gydytojo, kuris jai jį sutvarkytų,– ar pastatytų implantą, ar užplombuotų kažkaip. Ji buvo nukreipta pas psichologą gydymo įstaigoje, psichologė nustatė, kad ji bijo bendrauti su žmonėmis po įvykio. Vaistų jai psichologas neišrašė, tik rekomendavo tolimesnį konsultavimą. Prieš akis jai stovi tas vaizdas, kai prieš ją smurtavo, ji gali nei iš šio, nei iš to gali apsiverkti. Tas dantis tikrai nemaloniai iki šiol skauda, po įvykio jai dažnai sukasi ir skauda galvą, jai dažnai silpna, anksčiau taip nebūdavo. Atsakydama į atsakovų atstovo klausimus, nurodė, kad nemano, kad tai, jog ji kiek stumtelėjo P., galėjo išprovokuoti P. prieš draugus ją sumušti : jos nuomone, būtent aikštelėje buvę vaikinai tyčia susirinkę jas provokavo, filmavo, laidė juokelius ir mėtė akmenukus, o jai stumtelėjus, P. nė nepajudėjo iš vietos. Šiuo metu ji studijuoja floristiką, išvykusi į Portugaliją, nedirba, gyvena su tėvais, nekilnojamojo turto neturi, jos pajamos stipendija. Patikslino, kad dėl įvykio jai buvo ne iškritęs, o nuskilęs danties kraštas. Paaiškino, kad nesilankyti pas psichologus yra jos sprendimas, ji yra uždaro būdo, jai nejauku kalbėti apie savo problemas nepažįstamam žmogui, tai jos sprendimas, bet ji dėl įvykio tebeturi psichologinių problemų, baimių. Neurologinei konsultacijai dėl sutrenkimo jos nesiuntė, pati nesikreipė. Dėl žandikaulio lūžio ji gulėjo ligoninėje, jai dėl skausmo teko vartoti vaistus, chirurginio gydymo neprireikė. Kraujosruvų ant veido neliko gal po 2 savaičių. Paaiškino, kad iki šiol kartais nutinka taip, kad ji bijo išeiti į lauką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2024 m. sausio 16 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17635-23, pradėtą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Minėtame nutarime konstatuota, kad Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, jog 2023-05-15 aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), P. Ž. tyčiniais veiksmais sudavė smūgius į veido ir galvos sritį K. Z., ko pasėkoje jai buvo padarytos kraujosruvos dešiniame skruoste bei apatinio žandikaulio kairėje, nuskeltas 41-o danties vainikas bei šiai nugriuvus padaryti nubrozdinimai dešinio kelio projekcijoje, taip pat padarytas dešinio žandikaulio ančio priekinės sienelės linijinis lūžis, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei tyčiniais veiksmais sudavė smūgius G. C. į veido sritį, padarydamas šiai poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

12. Iš Všį Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos 2023 m. gegužės 15 d. Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (anamnezė) nustatyta, kad K. Z. atvyko GMP su mama dėl apatinio žandikaulio traumos. Pacientė buvo sumušta nepažįstamo asmens 2023 m. gegužės 15 d. apie 19 val.. be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė, skundėsi skausmu sukandus, žiojantis, diagnozė – kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, danties lūžis. Iš Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2023 m. gegužės 19 d. stacionaro epikrizės nustatyta K. Z. pagrindinė diagnozė skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis, kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas; nusiskundimai ir anamnezė – galvos skausmas, pykinimas, galvos svaigimas, sunkumas, dvejinimasis akyse. Traumos data 2023 m. gegužės 15 d. apie 19 val. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2024 m. sausio 16 d. nutarimo nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1475/2023(01) konstatuota, jog: K. Z. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, apatinio žandikaulio kairėje, 41-o danties vainiko nuskilimas bei odos nubrozdinimas dešinio kelio projekcijoje nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybės nurodytu laiku (2023-05-15). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatytų kūno sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. K. Z. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, apatinio žandikaulio kairėje, 41-o danties vainiko nuskilimas bei odos nubrozdinimas dešinio kelio projekcijoje nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimų lokacija bei pobūdis nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2773/2023(01) konstatuota, jog: K. Z. nustatyta: 1.1. poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, apatinio žandikaulio kairėje, 41-o danties vainiko nuskilimas bei odos nubrozdinimas dešinio kelio projekcijoje - galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2023-05-15). Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2.2. Dešinio žandikaulio ančio priekinės sienelės linijinis lūžis galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimuose užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės žalojančio daikto požymiai, tai yra sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais). Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiosios rankomis pasiekiamose kūno vietose, tačiau visumoje nėra būdingi savęs sužalojimui. Nustatytuose kūno sužalojimuose požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, nėra. Sužalojimuose užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės žalojančio daikto požymiai, tai yra sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais).

13. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2024 m. sausio 16 d. nutarimo nustatyta, kad K. Z. buvo pripažinta nukentėjusiąja ir apklausta kaip liudytoja nurodė, kad gyvena kartu su savo šeima. <...> jai nepažįstamas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo, vardu P., krepšinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo, t. y. P. atėjęs į aikštelę mėtė jai į galvą akmenukus, kuriuos paimdavo nuo žemės. Taip į galvą jai pataikė du kartus. Kai P. antrą kartą jai pataikė į galvą, jai suskaudo, jautė fizinį skausmą. Ji priėjo prie jo ir paklausė: ,,Ką tu darai?“. Tai pasakydama nestipriai jį rankomis į krūtinę pastūmė, tačiau jis net nesujudėjo. P. reaguodamas į jos tokį pastūmimą, alkūne sugriebė jai už kaklo ir jos galvą nulenkė žemyn, o kitos rankos kumščiu daužė jo galvą ir veidą. Kuria ranka sudavė smūgius nepasakys, tačiau sudavė ne mažiau 6 smūgių. Paskutinis smūgis buvo jai į skruostą ir tada jis ją paleido. Jai aptemo akyse, jai pasidarė bloga, ji nukrito ant žemės. Jos draugė pribėgo prie jos, o kompanija pasišalino. Su drauge jos atsisėdo ant suoliuko. Vėliau po šio įvykio kreipėsi pas gydytojus, jai davė siuntimą į Santariškes, ten buvo atliktas rentgenas ir buvo nustatyta, kad jai smegenų sutrenkimas ir žandikaulio lūžis. Ją paliko ligoninėje dvejoms dienos, tyrimams. Nusiuntė pas psichologą, kur nustatė, kad po įvykio jai atsirado psichologinių problemų. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2024 m. sausio 16 d. nutarimo nustatyta, kad apklaustas kaip liudytojas P. Ž. nurodė, jog viskas vyko apytiksliai gegužės mėnesio viduryje <..> Atėjo E. A., kuri yra jo draugė. <...> Nežino, kas ten įvyko tarp merginų, tačiau ji jam pasakė, kad tos dvi merginos ją sumušė. <...> Draugas D. K., kuris su jais buvo aikštelėje, pasiūlė eit pakalbėt su jomis. Tuo metu merginos buvo prie Tuskulėnų gimnazijos. E. sutiko, sakė eiti. Ėjo panašiai septyniese. Pamena, nuėjo E., D., bet, kas daugiau buvo, nepamena. Jų buvo daug <...> Jis norėjo pakalbėti. Jis atidarė aikštelės vartelius, užėjo į aikštelę, priėjo prie merginų, kurios sėdėjo ant suoliuko. Jis pradėjo aiškintis, kas atsitiko. Jos jam nieko neatsakė. Jis kelis kartus paklausė ir jos pradėjo eiti link jo. <...> Patikslina, kad viena mergina stovėjo iš dešinės, mažesnė ta, o kita stovėjo iš kairės, ta aukštesnė. <...> Pajuto tik smūgį. Jis tą kairinę, atstūmė, kad neitų ant jo, tada dešininė pradėjo eit ant jo, jis davė jai vieną, o ta kita vis tiek ėjo. Tai po dešine trenkė. Ir dar jai trenkė. Iš viso buvo du smūgiai. <...> Jis sudavė kumščiu į žandikaulį, ji atsitraukė. Kita, kuri buvo iš kairės, ėjo prie jo, jis ją atstūmė, tada vėl priėjo ta mažesnė, norėjo jam trenkt, bet jis jai sudavė į veidą, į skruostą pataikė. Iš jų atėjusių du stovėjo už vartelių, keturi sėdėjo prie suoliuko. E. sėdėjo ant suoliuko. Jos atsitraukė ir nuėjo prie E.. <...>Buvo sudaužyti jo krumpliai, nuo to smūgio galimai. <...> Kiti jo draugai, su kuriais buvo atėję pas merginas, nieko nedarė, smūgius sudavė tik jis. Iš viso sudavė du kartus tai mažesnei kumščiu į veidą. Sudavė todėl, kad jos jį puolė, ėjo link jo. Jis paimtas adrenalino gynėsi ir netyčia sudavė smūgius <...>. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17865-23, pradėtą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, pagal I. A. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad 2023-05-15, adresu (duomenys neskelbtini), jos dukrą E. A., užsipuolė dvi nepilnametės merginos, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, nesurinkus pakankamai duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2024 m. sausio 16 d. nutarimo nustatyta, kad apklaustas kaip liudytoja G. C. nurodė, kad jai 15 metų. Su savo teisėmis susipažino. 2023 m. gegužės mėnesio viduryje su K. Z. ėjo pasiimti šios sesers iš darželio. Ten prie darželio sėdėjo kompanija asmenų. Kompanija sėdėjo uždaroje krepšinio aikštelėje. Buvo apie 10 žmonių. Kompanijoje buvo kokios 5-6 merginos, kiti buvo bernai. Nematyti jai buvo visi. E. - 14 metų, o P. - 16-17 metų. E. pačios ir P. iki įvykio nepažinojo. Joms einant jas pravardžiavo, sakė kad ji stora, o jos draugę vadino „ryža“. Jos pasiėmė seserį, nekreipė dėmesio. Žaidė kamuoliu. Žaidė šalia aikštelės. Išėjo iš uždaros aikštelės P.. P. darė vaizdą lyg šnekėtų telefonu. Stovėjo nuo jų per 5 žingsnius. Kamuolys nukrito ant žemės. Kamuolys buvo arti P.. Draugė nubėgo paimti kamuolio. Jos draugė užkrito ant kamuolio, K. kojų keliais buvo nukritusi prie kamuolio, kad P. jo nepaimtų, o tuo metu P. užkrito ant šios, P. buvo užkritęs ant šios visu svoriu ant nugaros, tada šią apvertė, atsisėdo šiai ant pilvo ir šią smaugė. P. uždėjęs delną ant kaklo gurklio laikė šią, o kita ranka laikė kumštį nukreipęs į šios veidą. Pamačiusi šitą situaciją ji pribėgo, už „maikės“ atitraukė P.. Mažoji buvo išsigandusi. P. metė kamuolį E., kuri buvo uždaroje aikštelėje, ir pabėgo. Jos su K. sprendė, kaip susigrąžinti kamuolį. Pasakė, kad iškvies policiją, bet šie tik juokėsi. Kompanija sėdėjo aikštelės kampe. Jos nusprendė prieiti ir pačios pasiimti kamuolį. E. turėjo kamuolį. K. priėjo prie E., paėmė E. už kapišono, kadangi ši stovėjo nugara į jas. Jos atėjo šiai iš nugaros. K. laikė šią už kapišono ir galbūt netyčia sugriebė už plaukų. K. šiai nieko nesakė. Visa kompanija žiūrėjo, o E. numetė kamuolį. Buvo tarp 4-6 valandos. Darželis kažkur prie parduotuvės „IKI“. Pasiėmė kamuolį, mažąją draugės sesę pervedė į namus. Po valandos nuėjo į kitą aikštelę, esančią netoli Tuskulėnų gatvės. Jos ten buvo, sėdėjo ant suoliuko. Atėjo E. su kažkokia drauge, kurios nepažįsta, E. nieko nesakiusi užsimojo telefonu į ją, ji atsitraukė ir ši nepataikė. Tuo metu šią apspjovė. E. tada su drauge pabėgo. Po šio įvykio jos užėjo į uždarą aikštelę, prie kurios sėdėjo. Atėjo ta pati kompanija, gal po kokių 15 minučių šie pasirodė. Šie užėjo į vidų, kur jos sėdėjo ant suoliuko. Kad jos neišeitų, kaip suprato, atsistojo du ar trys bernai įėjime. Kiti atsisėdo aplink ratuku priešais jas. Prieš jas susėdo kokie šeši. P. buvo prie įėjimo. E. sėdėjo ratuke prie šių. P. pradėjo į jas mėtyti akmenukus. Akmenukai apie 3 cm. Juos tikriausiai rado prie aikštelės. Akmenis mėtė į ją ir jos draugę. Jai pataikė, tačiau kur, nepamena. K. pataikė į veidą, į šoną. K. nieko nesakė. K. įjungė telefoną ir paleido diktofoną. Pradėjo įrašinėti garsą. P. pribėgo prie K. ir smogė jos draugei iš kumščio, po to pagriebė jai per alkūnę už kaklo ir pradėjo trankyti į galvą, sudavė apie 5-6 smūgius, pataikydamas į veido sritį. E. su kitais dalyviais juokėsi, o P. trankė K.. Ji pribėgo, atitraukė P. paimdama jam iš už nugaros, už „maikės“, draugė nukrito ant grindų, o tada P. smogė jai į kairį žandą, sudavė kumščiu, kuria ranka, nepamena, o po to kitas asmuo, kaip suprato, spyrė jai į dešinį šonkaulį. Jo vardo nežino, atpažinti galėtų. Jam maždaug 16-17 metų, aukštesnis už P., 180 cm ūgio, tamsių plaukų, pats šviesus, plaukai trumpi, buvo su kanapių kepure kaip Panama, išskirtinių bruožų neįsidėmėjo. Jis jai spyrė iš priekio. Pirmas smūgis jai buvo iš pėdos. Ji pajuto skausmą ir nukrito prie suoliuko, krisdama užsigavo alkūnę į suoliuką. Kai nukrito, šie tiesiog susirinko savo daiktus, juokėsi, gyrė P., kad jis „malačius“. <..>Visi išeidami gyrė P. ir klausė jų, ar jos nori dar. Po įvykio K. buvo nuskilęs dantis, jai svaigo galva, kraujo nebuvo. Jos buvo išsigandusios. <...>. Draugė jai dar parodė nuskeltą savo dantį. Apie įvykį pasidalino su tėvais. Draugė rašė pareiškimą ir jos rašė pareiškimą, dar padarė tyrimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo, kad nebuvo vartojusios. Draugė pasakojo, kad dėl smegenų sukrėtimo buvo ligoninėje.

14. Šalių paaiškinimais nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, kad atsakovo P. Ž. tėvas yra A. Ž., motina A. V.. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2024 m. sausio 16 d. nutarimo nustatyta, kad apklaustas kaip liudytojas A. Ž. nurodė, jog P. Ž. yra jo sūnus, kuris gyvena su juo. <...> Su sūnumi jų santykiai geri, jie pasikalba apie problemas. 2023 m., gegužės mėnesį, jo vyresnysis sūnus V. jo paklausė, ar P. pasakojo apie tai, kur šis įsivėlė. <...> Jis tada paklausė sūnaus P., kas nutiko. Sūnus papasakojo <...> Po įvykio sūnus kartojo, kad tai buvo savigyna, pasakojo, kad tuo metu buvo išsigandęs, dėl to taip pasielgė. Šiuo metu P. pagal vaiko teisių specialistų rekomendaciją lankosi pas psichologą. Jo žiniomis, sūnus pirmą kartą panaudojo smurtą prieš kitą asmenį. Anksčiau nėra pastebėjęs, kad sūnus būtų smurtavęs, mano, kad tai buvo pirmas toks kartas. Sūnus dėl to suduoto smūgio tikrai gailisi, jie su šiuo apie tai daug kalbėjo, pasakojo sūnui, kad suduoti smūgį mergaitei yra neproporcinga savigynai.

Dėl ieškinio reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovų

15. Ieškovė pareiškė atsakovams P. Ž., A. V. ir A. Ž. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, iš esmės teigdama, kad atsakovas P. Ž. sutrikdė jos sveikatą, P. Ž. veiksmais smūgiuojant jai padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, apatinio žandikaulio kairėje, 41-o danties vainiko nuskilimas bei odos nubrozdinimas dešinio kelio projekcijoje, dešinio žandikaulio ančio priekinės sienelės linijinis lūžis, o atsakovai A. V. ir A. Ž., būdami šio nepilnamečio tėvais, neįvykdė savo pareigos tinkamai auklėti sūnų P. Ž. taip, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams, šiais veiksmais atsakovei sukėlė emocinius išgyvenimus ir turtinę žalą ieškovei.

16. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.). Asmuo, pareiškęs ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinį ryšį. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.246 – 6.249 str., 6.248 str. 1 dalis).

17. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17635-23 medžiagos analizė, taip pat nagrinėjant šią civilinę bylą iš ieškovės paaiškinimų, rašytinės medžiagos surinkti duomenys teikia teismui pagrindo pripažinti įrodytu P. Ž. neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo sutrikdyta ieškovės sveikata, faktą. Byloje pakanka įrodymų ir teismui nekelia abejonių, kad ieškovė K. Z. dėl atsakovo P. Ž. veiksmų, kumščiu keletą kartų smūgiuojant jai į veido sritį, patyrė įvairius sužalojimus, kvalivfikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu (dėl atsakovo P. Ž. veiksmų ieškovei padarytos kraujosruvos dešiniame skruoste bei apatinio žandikaulio kairėje, nuskeltas 41-o danties vainikas, nubrozdinimai dešinio kelio projekcijoje, taip pat padarytas dešinio žandikaulio ančio priekinės sienelės linijinis lūžis), negauta jokių duomenų, kad ieškovės atžvilgiu smurtinius veiksmus atliko kitas asmuo. Teismas pažymi, kad sutinka su atsakovų atsikirtimų argumentais, kad konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turi tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas. Todėl procesiniame sprendime, priimtame ikiteisminio tyrimo byloje, nurodytos aplinkybės nėra civilinei bylai reikšmingi faktai, nes jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso tyrimo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019). Taigi akcentuotina, kad šioje civilinėje byloje teismas išvadas dėl atsakovo P. Ž. neteisėtų veiksmų daro, ištyręs visus šioje civilinėje byloje esančius įrodymus, be kita ko, pačios ieškovės paaiškinimus, ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-17635-23 medžiagą, kitus rašytinius įrodymus pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Ištyręs byloje esančius įrodymus pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, teismas konstatuoja, kad ieškovei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, sukelti neigiami išgyvenimai dėl atsakovo P. Ž. neteisėtų veiksmų, dėl ko ji turėjo kreiptis į gydytojus ir psichologą, teismas konstatuoja ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

18. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo vertinti, kad ginčo atveju pačios ieškovės veiksmai sąlygojo ar galėjo prisidėti prie žalos kilimo, savo poziciją grindė aplinkybėmis dėl kilusio konflikto tarp paauglių, ieškovės ir atsakovo draugės, pačios ieškovės provokuojančio elgesio šioje situacijoje. Teismas pažymi byloje esant duomenų iš tiesų buvus konfliktinę situaciją tarp ieškovės ir atsakovo P. Ž. draugės E. A.: Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17865-23, pradėtą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, pagal I. A. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad 2023-05-15, adresu (duomenys neskelbtini), jos dukrą E. A., užsipuolė dvi nepilnametės merginos, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, nesurinkus pakankamai duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat aiškinama, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Teismas dėl atsakovų atstovo argumentų, kad aukščiau minėtas konfliktas tarp paauglių mergaičių ir sąlygojo ginčo situaciją, pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad anksčiau paminėtas konfliktas tarp ieškovės ir atsakovo draugės E. A. įvyko prieš kurį laiką iki ginčo įvykio (kitoje vietoje), atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamo ginčo įvykio vietoje (uždaroje aikštelėje esančioje prie (duomenys neskelbtini)) be atsakovo, buvo daugiau atvykusių jam padėti atsakovo draugų, kas apsunkino ieškovės galimybes pasišalinti, taigi teismas kritiškai vertina teiginius, kad ieškovė sąmoningai atliko kokius nors veiksmus, dėl kurių jai kilo neigiamos pasekmės, atsakovo veiksmai ieškovės atžvilgiu keletą kartų smūgiuojant į veido sritį susijaudinus dėl buvusio konflikto, teismo vertinimu, nebuvo adekvatūs situacijai. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad atsakovo kaltės, nesunkiai sutrikdant ieškovės sveikatą, prezumpcija įstatymo leistinomis priemonėmis šioje civilinėje byloje nėra paneigta.

19. Ieškovė, vertindama dėl patirtų fizinių ir emocinių išgyvenimų patirtą žalą, reikalauja iš atsakovų priteisti 8000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. Asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kurią pažeidus ji ne visada gali būti atkurta.

21. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai; kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

22. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis paprastai subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Tačiau asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

23. Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Atliekant tokį vertinimą teismo pagrindinė užduotis yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko, kaip jau minėta, neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos atlyginimo dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

25. Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

26. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, visų pirma atsižvelgia į ieškovės patirtų sveikatos sužalojimų pobūdį ir laipsnį: atsakovo P. Ž. smūgių į veido sritį pasėkoje ieškovei buvo padarytos kraujosruvos dešiniame skruoste bei apatinio žandikaulio kairėje, nuskeltas 41-o danties vainikas, ieškovei nugriuvus, padaryti nubrozdinimai dešinio kelio projekcijoje, taip pat padarytas dešinio žandikaulio ančio priekinės sienelės linijinis lūžis, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei ateityje reikėtų specifinių žandikaulio atstatomųjų procedūrų ar operacijos. Teismas vertina reikšmingų aplinkybių visetą, neapsiribodamas vien tik ieškovės sveikatai padarytos žalos pobūdžiu, bet atsižvelgia ir į kitas aplinkybes (įvykio metu patirtą stresą, išgyvenimus, ir kt.), kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą. Pagrindiniai ieškovės argumentai, kuriais ji grindžia prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimą, yra tie, jog dėl patirto sveikatos sutrikdymo po įvykio jautė skausmus, diskomfortą, jai buvo apribotos bendravimo galimybės, ji kurį laiką bijojo bendrauti su žmonėmis, t. y. dėl įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl ko priversta kreiptis į psichologus pagalbos. To pasėkoje pasikeitė ieškovės gyvenimo kokybė, kuriai atkurti reikia papildomų lėšų.

27. Teismo vertina, kad ieškovė paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais (2025 m. kovo 6 d. Medicinos dokumentų išrašas/ siuntimas, iš kurio matyti, kad ieškovė lankėsi psichologo konsultacijose) įrodė patyrusi dvasinių išgyvenimų dėl įvykio. Dėl atsakovų atstovo argumentų, jog į bylą teikiami rašytiniai duomenys apie ieškovės psichologinės sveikatos būklę laiko požiūriu yra kiek nutolę nuo paties įvykio, teismas pažymi, kad patirtos psichologinės traumos pasekmės gali būti jaučiamos ilgą laiką, o jų intensyvumas dėl individualių asmens savybių gali net stiprėti.

28. Visgi sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, negalima pamiršti ir subjektyvių šio klausimo aspektų, t. y. konkretaus asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Visais atvejais vertinant CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma būtina įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja numato būtinybę siekti skirtingų interesų pusiausvyros, turi būti aiški, prognozuojama, nediskriminuojanti. Kompensacinė neturtinės žalos atlyginimo koncepcija grindžiama visiško žalos atlyginimo principu, t. y. atlyginant neturtinę žalą kalbama apie teisingą žalos atlyginimą, kuriuo siekiama kuo teisingiau kompensuoti asmeniui patirtus neturtinius praradimus, atsisakoma baudinio žalos atlyginimo pobūdžio, priteista suma žalai atlyginti negali būti nepagrįsto praturtėjimo šaltiniu.

29. Neturtinės žalos atlyginimą iš esmės lemia būtinybė kompensuoti žalą, kurios įvertinti pinigais neįmanoma, nes ji padaroma vertybėms, neturinčioms piniginės išraiškos, ir pasireiškia neigiamais asmens išgyvenimais, kurie sunkiai apskaičiuojami pinigais ir dažnai apskritai negali būti kompensuoti, atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės padidėjusį poreikį apsaugoti ne tik žmogaus gyvybę, sveikatą, bet ir siekį užtikrinti asmens dvasinį, psichologinį komfortą, puoselėti tvirtus socialinius ryšius, teisės garantuojama kompensacijos už patirtą skausmą ir kančias galimybė reiškia, kad teisė netoleruoja veiksmų, darančių neigimą įtaką asmens dvasinei, psichologinei gerovei, ir yra tam tikra pagarbos asmeniui per se išraiška. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamojoje kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, Nr. 3K-3-217-690/2018), ir teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti į teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017). Pagal formuojamą naujausią kasacinio teismo praktiką, neturtinės žalos atlyginimo dydžiai asmenims analogiškose bylose, kurioje pagrįsta neturtine žala yra laikytini atvejai kaip pavyzdžiui - Nr. 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-139-895/2017 – 700 Eur (piršto lūžis), Nr. 2K-24-895/2017 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-36-895/2017 – 1 000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1 448,10 Eur (dešinio skruostikaulio lūžimas); Nr. 2K-221-648/2016 – 6 000 Lt (1 738 Eur) (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-21-942/2016 – 1 500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai). Didesnės sumos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos tais atvejais, kai konstatuojami ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, bendravimo galimybių sumažėjimas (pvz., dėl traumuoto, subjauroto veido), kai nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas (pvz., byloje Nr. 2K-289-693/2019 asmeniui priteista 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, konstatavus, kad jis buvo ilgai gydomas stacionare, sumažėjo jo bendravimo galimybės, prireikė danties implantavimo (dėl sulaužyto žandikaulio); byloje Nr. 2K-105-222/2019 priteista 2 200 Eur – spyriu į veidą asmeniui padarytas galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos bei lūpų vidinio paviršiaus ir žandų žaizdos, nuskelta trečdalis aukščio šešių kandžių vainikų, dėl to nukentėjusiajam prireikė ilgalaikio gydymo, liko liekamieji reiškiniai, ilgam sumažėjo bendravimo galimybės ir kt.). Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) paprastai siejama su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokių sveikatos sutrikimų, atsiradusių po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Atitinkamai tokia praktika vadovaujasi ir apeliacinės instancijos teismai, pvz., byloje Nr. 1A-148-957/2023 priteista 600 Eur (nosies kaulų lūžis, mažinta atsižvelgiant į tai, kad abipusės muštynės); byloje Nr. 1A-550-468/2020 – 1 000 Eur (nosies kaulų lūžis), byloje Nr. 1A-21-309/2020 – 1 000 Eur (nosies kaulų lūžis), byloje Nr. 1A-524-908/2021 – 1 500 Eur (stuburo kryžkaulio slankstelio lūžis, pirmųjų apatinių dantų emalio nuskilimas ir kt. sužalojimai); byloje Nr. 1A-487-626/2019 – 1 700 Eur (šonkaulių lūžiai); byloje Nr. 1A-689-873/2019 – 2 000 Eur (šonkaulių lūžiai, nosies kaulo lūžis); byloje Nr. 1A-454-873/2019 – 2 000 Eur (dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžis, šonkaulių lūžiai) ir kt.

30. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už asmens patirtus neturtinius praradimus, vadovaujantis nustatytų kriterijų visuma, yra teismo funkcija. Ieškovės prašomos priteisti 8000 Eur suma nevaržo teismo diskrecijos. Teismas akcentuoja, kad neturtinės žalos priteisimas nėra siekis nubausti, priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti negali būti nepagrįsto praturtėjimo šaltiniu, o konstitucinis imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs ir su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais, pagal kuriuos reikalaujama, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Nagrinėjamoje byloje kaip didinantis neturtinės žalos atlyginimą kriterijus yra pažeistos vertybės pobūdis – sveikata, vertintinas pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas – nesunkus sveikatos sutrikdymas, neišvengiamai palikęs tam tikrų neigiamų padarinių, lėmęs neigiamų pokyčių ieškovės asmeniniame gyvenime. Atsižvelgtina į ieškovei padarytų kūno sužalojimų mastą ir pobūdį, jų padarymo aplinkybes (tyčinis smūgiavimas į veido sritį), gydymo trukmę ir pobūdį, su tuo sietinus nukentėjusiosios neigiamus išgyvenimus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į neturtinę žalą padariusio asmens kaltės formą. Teismo vertinimu, konkrečios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad žalą atsakovas padarė tyčiniais veiksmais, siekė tyčia sutrikdyti ieškovės sveikatą, kas yra kompensaciją didinantis veiksnys. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus pažymi, kad ieškovei dėl tyčinių atsakovo P. Ž. veiksmų smūgiuojant kumščiais į veido sritį buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, į tai, kad dėl įvykusio įvykio patyrė nesaugumo jausmą, baimę, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nepatogumus dėl lankymosi gydymo įstaigose, vaistų vartojimo, ir įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko ir tai, kad ieškovė yra jauno amžiaus, o atsakovas P. Ž. veikos metu buvo paauglys, į tikėtiną tokio amžiaus jaunuolių didesnį emocinį nestabilumą ir pažeidžiamumą, mano, kad atsižvelgiant į neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, įvertinant visumą aplinkybių, laikytina, kad tinkamas patirtos neturtinės žalos dydis iš viso 2000,00 Eur. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, bylos medžiaga, vadovaudamasis teismų praktika analogiškose bylose ir neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, priima sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio ir mano, kad ieškovei priteistina 2000,00 Eur neturtinė žala, kuri atitinka aptartų kriterijų visumą, be kita ko, atsižvelgiant ir į pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje.

32. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (būsimų išlaidų) atsiradimo tikimybė; danties taisymo paslaugos yra būtinos, siekiant, kiek įmanoma, grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negali gauti būtinų paslaugų, paslaugų reikia nedelsiant. Byloje nustatyta, kad ieškovei buvo padarytas neigiamas poveikis, dėl atsakovo P. Ž. smūgių jai buvo nuskeltas danties vainikas, ieškovė gydymo poreikį įrodinėjo savo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais (2025-03-12 kvitu) bei sudarytu preliminariu gydymo planu, kuriame nurodyta, kad kainos galioja 6 mėnesius, priklausomai nuo konstrukcijos, protezavimo kainos gali keistis, siūlomas gydymo planas jį sudariusio gydytojo nėra pasirašytas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad jokios konkrečios procedūros ieškovei nebuvo atliekamos, ieškovė patyrė 45 Eur išlaidų gydytojo odontologo konsultacijai dėl gydymo strategijos. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pažymi tai, kad ieškovė dėl nuskelto danties vainiko gydymo plano sudarymo į kliniką kreipėsi tik 2025-03-12, t. y. nuo įvykio praėjus beveik 2 metams, taigi byloje nėra pateikta duomenų, jog pagalba ieškovei būtina nedelsiant, kad jai nedelsiant reikia prašomų priteisti lėšų, o ieškovės turimų santaupų ir gaunamų pajamų objektyviai nepakaktų kreiptis pagalbos į specialistą. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti būsimos 649 Eur turtinės žalos atlyginimas neatitinka realumo ir būtinumo kriterijų, nustatytų CK 6.249 straipsnio 3 dalyje, ieškovė neįrodė, kad dėl savo finansinės padėties negali gauti būtinų paslaugų, kad paslaugų reikia nedelsiant, dėl to teismas ieškovės ieškinį dėl turtinės žalos atlygino tenkina iš dalies ir priteisia 45 Eur realiai patirtų išlaidų dėl panoraminės nuotraukos ir konsultacijos gydymo planui sudaryti.

33. Byloje nėra ginčo, kad žalos padarymo metu atsakovas P. Ž. buvo 14 (keturiolikos) metų amžiaus. Ieškovė, vertindama dėl patirtų fizinių ir emocinių išgyvenimų patirtą žalą, reikalauja iš atsakovų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą tokia tvarka: iš nepilnamečio atsakovo P. Ž., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų atsakovų A. Ž. ir A. V..

34. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (generalinio delikto doktrina). Civilinė atsakomybė grindžiama visiško nuostolių atlyginimo principu: žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 263 straipsnio 2 dalis). Atsakingas už žalą paprastai yra tas asmuo, kuris žalą padaro, tačiau ši taisyklė nėra absoliuti – CK įtvirtintas ir netiesioginės civilinės atsakomybės institutas, t. y. atvejai, kai žalą nukentėjusiajam subsidiariai privalo atlyginti ir kitas, ne pats žalą padaręs, asmuo. Byloje aktualus atsakomybės už nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą institutas yra vienas iš netiesioginės atsakomybės atvejų; asmuo nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų turi dalinį veiksnumą (CK 2.5, 2.8 straipsniai).

35. Pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal šią įstatymo normą tėvai ar atitinkama institucija atsako subsidiariai, kuri ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystei (CK 6.276 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2011).

36. Atsakovai A. Ž. ir A. V. yra nepilnamečio vaiko P. Ž. atstovai pagal įstatymą. Byloje nėra duomenų, kad jiems būtų apribota tėvų valdžia sūnų atžvilgiu.

37. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės dėl nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytos žalos atveju veikos neteisėtumas pasireiškia už nepilnametį atsakingo asmens netinkamu priežiūros ar auklėjimo pareigos vykdymu, kai nepilnametis atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip neteisėti. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tėvų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veika (veikimas ar neveikimas), pasireiškianti neveikimu ar netinkamu, nepakankamu veikimu, t. y. netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingas požiūris į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimas ar neefektyvus jos panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022, 25 punktas). Tėvų civilinė atsakomybė už nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą atsiranda esant jų kaltei. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta objektyvioji kaltės samprata: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakingų asmenų kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.276 straipsnio 1, 2 dalys). Jau pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai, įtėviai, globėjai ar rūpintojai kalti dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jų kaltė suprantama kaip netinkama nepilnamečio priežiūra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas. Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija lemia ir įrodinėjimo naštos paskirstymo ypatumus, todėl tai, kad nėra jų kaltės, privalo įrodyti atsakovai. Taigi, jie gali būti atleisti nuo materialinės atsakomybės, įrodę, kad jų kaltės nėra.

38. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos, inter alia (be kita ko), kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK. Tėvų valdžios turinys atskleistas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į nustatytą tėvų valdžios turinį, o už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta įstatymuose (CK 3.159 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022, 26, 27 punktai). Vertinant, ar tėvai tinkamai įgyvendino jiems tenkančias pareigas faktinėje situacijoje, turėtų būti nustatytas situacijos, kurioje buvo padaryta žala, pavojingumas, vertinama, dėl kokių priežasčių tas pavojingumas kilo, kokią įtaką tam padarė ar galėjo padaryti tretieji asmenys. Nuo to gali priklausyti ir vaiko tėvų atsakomybės laipsnis. Skirtingai vertintinos situacijos, kai vaikams yra sudarytos galimybės žaisti pavojingais daiktais (virvėmis, strėlėmis, aštriais, pjaunančiais daiktais ir pan.), ir tais atvejais, kai vaikai žaidžia jų amžių ir išsivystymo lygį atitinkančiais žaislais ar naudojasi kitomis priemonėmis. Taip pat svarbu įvertinti vaiko amžių, kuris tiesiogiai yra susijęs su tėvų priežiūros intensyvumu, ir vaiko asmenybės bruožus (paklusnumas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022, 31 punktas).

39. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Taigi atsakingo asmens deliktinės atsakomybės prievolei konstatuoti turi būti nustatytas ne tik žalos faktas ir jos ryšys su nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų netinkamais veiksmais, bet ir už nepilnametį atsakingo asmens netinkamos priežiūros priežastinis ryšys su padaryta žala. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų (nepilnamečio tėvų) veiksmų ir žalos nėra tiesioginis, nes į jį įsiterpia ir nepilnamečio netinkami veiksmai, kurie traktuotini kaip priežastinio ryšio dalis.

40. Kaip jau minėta, deliktinės atsakomybės prievolė už nepilnamečio padarytą žalą atsakingiems asmenims gali kilti pažeidus priežiūros ar auklėjimo pareigą, jeigu tokį pažeidimą su žala sieja pakankamai artimas priežastinis ryšys. Viena vertus, nepilnametis tėvų, globėjų, mokyklos ar kitos institucijos turi būti prižiūrimas, kad tyčia ar dėl didelio neatsargumo nesužalotų kito asmens. Kita vertus, tėvų auklėjimo pareiga apima ir pareigą įdiegti vaikui supratimą, kad mušti kitą asmenį, sukelti jam ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus yra nedora, neleistina ir neteisėta. Teismo vertinimu, atsakovų sūnus pagal savo amžių (įvykio metu būdamas keturiolikos metų amžiaus metų) turėjo būti auklėjamas taip, kad suprastų, kad viešoje vietoje stebint aplinkiniams kumščiu smūgiuodamas į merginos veidą, gali ją sužaloti, sukelti jai tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nepilnamečio atsakovo tėvai nors ir auklėjo savo vaiką, tačiau jų auklėjimas nebuvo tinkamas ar pakankamas, žalą padariusio nepilnamečio tėvai šiuo aspektu netinkamai vykdė auklėjimo pareigą, o bylos nagrinėjimo metu nepaneigė savo kaltės dėl jų nepilnamečio vaiko padarytos žalos. Taigi teismas daro išvadą, kad nepilnamečio netinkamas elgesys buvo jų auklėjimo iki įvykio pasekmė, todėl, esant įstatymo nuostatai, kad žalos dalį, kurios neatlygina nepilnametis, atlygina jo tėvai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 2 dalis), pareiga ją atlyginti tenka ir tėvams. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovai A. V. ir A. Ž., būdami nepilnamečio vaiko P. Ž. atstovai pagal įstatymą, už jo padarytą žalą atsako subsidiariai. Pažymėtina, kad subsidiari atsakomybės rūšis reiškia, kad procesiniame sprendime turi būti nurodyta konkreti kiekvienam iš tėvų priklausanti atlyginti pinigų suma (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-777-368/2019). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovų žalos atlyginimas priteistinas tokia tvarka: iš atsakovo P. Ž., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo įstatyminių atstovų A. Ž. ir A. V..

41. Patenkinus ieškinio reikalavimus dėl 45 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, yra pagrindas tenkinti ir išvestinį reikalavimą priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (2045,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio l dalis). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo įstatyminių atstovų A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų ir 00 ct) neturtinės ir 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir 00 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2045,00 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024-06-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškovei K. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.