Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-741-650/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-15
Bylos Nr.: e2A-741-650/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08508-2024-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas: K. Z.
Atsakovas: P. Ž., A. V., A. Ž.

Kategorijos

2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.19Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-741-650/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08508-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2;

2.6.10.5.2.19; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. Z. patikslintą ieškinį atsakovams P. Ž., A. V. ir A. Ž. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu ir pateiktais procesiniais dokumentais prašė priteisti iš atsakovo P. Ž., o jam neturint turto ir pajamų, iš įstatyminių atstovų A. V., A. Ž. 8 000 Eur neturtinės žalos ir 690 Eur turtinės žalos, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, priteisti valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2024 m. sausio 16 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 3 –iasis skyrius ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-17635-23 nustatė, kad ,,2023-05-15, apie 18.40 val. krepšinio aikštelėje, esančioje prie 9-to namo, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, jog 2023-05-15 aikštelėje, esančioje prie 9-to namo, (duomenys neskelbtini), P. Ž. tyčiniais veiksmais sudavė smūgius į veido ir galvos sritį K. Z., ko pasėkoje jai buvo padarytos (duomenys neskelbtini), kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu‘‘. Dėl įvykusio įvykio ieškovė kreipėsi į gydytojus, kurie nustatė, kad ieškovei buvo padarytos (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju, neabejotina, kad ieškovei buvo sutrikdyta sveikata, tai patvirtina nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Dėl šio sveikatos sutrikdymo ieškovė buvo hospitalizuota, jai šiuo metu reikia rūpintis (duomenys neskelbtini) atstatymu, gerti vaistus nuo skausmo. Ieškovė įvertindama sveikatos sužalojimo mastą ir šio sužalojimo pasekmes prašo priteisti iš atsakovo 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė A. V. ir A. Ž. (toliau – Atsakovai) nepilnametis sūnus, todėl nustačius, kad Atsakovas 1 neturi jokio turto, žalos atlyginimas privalo būti priteistas iš Atsakovų. Papildė, kad nesutinkama su atsakovų teiginiais, kad jie šioje byloje negali būti atsakovais, kadangi jie nėra kalti dėl kilusios žalos. Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė jų nepilnametis sūnus, todėl nustačius, kad P. Ž. neturi jokio turto žalos atlyginimas privalo būti priteistas iš Atsakovų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ieškovei buvo padaryti kūno sužalojimai, juos padarė atsakovų nepilnametis vaikas, todėl atsakovų argumentai, kad jie nėra atsakingi už savo nepilnamečio vaiko elgesį ir tai, kad ieškovei padaryta žala yra neįrodyta yra tik atsakovų gynybinė pozicija.

Atsiliepimas

3. Atsakovai A. V. ir A. Ž. pateiktu atsiliepimu į ieškinį, ir pateiktais procesiniais dokumentais prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, ir ieškovės K. Z. ieškinyje pareikštus reikalavimus atsakovams atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti atsakovams iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų. Tačiau būtent jai tenka įrodinėjimo našta (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė turtinio pobūdžio materialius teisinius reikalavimus grindžia visiškai teikiamais įrodymais – medicinos įrašu, pavedimo kvitu ir dokumento projektu. Atsakovų vertinimu, šie reikalavimai ir juos grindžiantys duomenys nepagrįsti ir atmestini, kaip ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsiliepime į ieškinį pateikti argumentai dėl civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio) atsakovams neegzistavimo pagal pareikštus reikalavimus (13-21 p.), t. y. neįrodyti Atsakovų neteisėti veiksmai, patirta neturtinė žala, priežastinis ryšys tarp jų. Neįrodžius šių visų civilinės atsakomybės sąlygų, ir turtinės žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Pažymi, kad pagal įstatymą tėvai nėra visiškai atsakingi už nepilmanečio vaiko veiksmus. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad ieškovės pateikti tariami įrodymai nesusiję su jos pačios patikslintame ieškinyje laike įrodinėtinomis aplinkybėmis – teikiami duomenys datuojami 2025 m. pradžia, nors tariamos veikos (dėl neturtinės žalos atlyginimo) atlikimo data – 2023 m. gegužės 15 d., net nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas daugiau nei prieš metus (2024 m. sausio 16 d.) iki šių naujų duomenų atsiradimo. 2025 m. kovo 6 d. datuojamas medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, kuriame tik konstatuota, jog ieškovė du kartus 2025 m. pradžioje lankėsi psichologo konsultacijoje niekaip priežastiniu pakankamu ryšiu nesusijęs su jos įrodinėtinomis byloje (laike) aplinkybėmis. Be to, šiame medicinos išraše / siuntime nenurodyta / nekonstatuota jokia konkreti psichikos ar kita liga (tik nurodytas bendras TLK kodas). Esant tokioms aplinkybėms, sutikti su „patikslintais ieškinio reikalavimais“ nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Papildė, kad atsakovų sūnus P. Ž. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ieškinyje nurodomų tariamai neteisėtų veiksmų padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Tai reiškia, kad remiantis CK 6.245 straipsnio 5 dalimi 6.276 straipsnio 1-2 dalimi, atsakovai šiuo atveju nėra ir negali būti pagrindiniai skolininkai, esant CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Teigė, kad ieškovė neįrodė atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė Ieškinyje neįvykdė įrodinėjimo naštos ir neįrodė Atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl Ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas (CPK 12, 178 straipsniai). P. Ž. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, joks apkaltinamasis teismo nuosprendis jo atžvilgiu nebuvo priimtas. Kitų argumentų, pagrindžiančių atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas ieškovė dublike nenurodė. Ieškovė neįrodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgu atliko atsakovai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo P. Ž., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo įstatyminių atstovų A. Ž., ir A. V., - 2000,00 Eur neturtinės ir 45 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.

5. Teismas, atlikęs ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17635-23 medžiagos analizę, taip pat įvertinęs ieškovės ir nepilnamečio atsakovo paaiškinimus, rašytinės medžiagos surinktus duomenis sprendė pripažinti įrodytu P. Ž. neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo sutrikdyta ieškovės sveikata, faktą. Teismui byloje pakako įrodymų, ir teismui nekėlė abejonių, kad ieškovė K. Z. dėl atsakovo P. Ž. veiksmų, kumščiu keletą kartų smūgiuojant jai į veido sritį, patyrė įvairius sužalojimus, kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu (dėl atsakovo P. Ž. ieškovei padarytos (duomenys neskelbtini)), teismas negavo jokių duomenų, kad ieškovės atžvilgiu smurtinius veiksmus atliko kitas asmuo.

6. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatavo, kad ieškovei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, sukelti neigiami išgyvenimai dėl atsakovo P. Ž. neteisėtų veiksmų, dėl ko ji turėjo kreiptis į gydytojus ir psichologą, teismas konstatavo ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

7. Vertindamas atsakovų atstovo argumentus, kad anksčiau kilęs konfliktas tarp paauglių mergaičių ir sąlygojo ginčo situaciją, pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog anksčiau paminėtas konfliktas tarp ieškovės ir atsakovo P. Ž. draugės E. A. įvyko prieš kurį laiką iki ginčo įvykio (kitoje vietoje), atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamo ginčo įvykio vietoje (uždaroje aikštelėje esančioje prie 9-to namo, (duomenys neskelbtini)) be atsakovo, buvo daugiau atvykusių jam padėti atsakovo draugų, kas apsunkino ieškovės galimybes pasišalinti, todėl teismas kritiškai vertino teiginius, kad ieškovė sąmoningai atliko kokius nors veiksmus, dėl kurių jai kilo neigiamos pasekmės, atsakovo veiksmai ieškovės atžvilgiu keletą kartų smūgiuojant į veido sritį susijaudinus dėl buvusio konflikto, teismo vertinimu, nebuvo adekvatūs situacijai. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovo kaltės, nesunkiai sutrikdant ieškovės sveikatą, prezumpcija įstatymo leistinomis priemonėmis šioje civilinėje byloje nėra paneigta.

8. Teismas, spręsdamas dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, visų pirma atsižvelgė į ieškovės patirtų sveikatos sužalojimų pobūdį ir laipsnį. Atsakovo P. Ž. smūgių į veido sritį pasėkoje ieškovei buvo (duomenys neskelbtini), ieškovei nugriuvus, padaryti (duomenys neskelbtini), kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei ateityje reikėtų specifinių (duomenys neskelbtini) procedūrų ar operacijos. Teismas vertino reikšmingų aplinkybių visetą, neapsiribodamas vien tik ieškovės sveikatai padarytos žalos pobūdžiu, bet atsižvelgė ir į kitas aplinkybes (įvykio metu patirtą stresą, išgyvenimus, ir kt.), kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą.

9. Teismas įvertinęs ieškovės paaiškinimus ir rašytinius įrodymus (2025 m. kovo 6 d. Medicinos dokumentų išrašą/ siuntimą, iš kurio matyti, kad ieškovė lankėsi psichologo konsultacijose) , sprendė, kad ieškovė įrodė patyrusi dvasinių išgyvenimų dėl įvykio. Konkrečios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad žalą atsakovas padarė tyčiniais veiksmais, siekė tyčia sutrikdyti ieškovės sveikatą, kas yra kompensaciją didinantis veiksnys. Pažymėjo, kad ieškovei dėl tyčinių atsakovo P. Ž. veiksmų smūgiuojant kumščiais į veido sritį buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl įvykusio įvykio patyrė nesaugumo jausmą, baimę, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nepatogumus dėl lankymosi gydymo įstaigose, vaistų vartojimo, ir įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko ir tai, kad ieškovė yra jauno amžiaus, o atsakovas P. Ž. veikos metu buvo paauglys, į tikėtiną tokio amžiaus jaunuolių didesnį emocinį nestabilumą ir pažeidžiamumą, sprendė, kad tinkamas patirtos neturtinės žalos dydis yra 2 000,00 Eur.

10. Pažymėjo, kad ieškovė dėl (duomenys neskelbtini) gydymo plano sudarymo į kliniką kreipėsi tik 2025-03-12, t. y. nuo įvykio praėjus beveik 2 metams, taigi byloje nėra pateikta duomenų, jog pagalba ieškovei būtina nedelsiant, kad jai nedelsiant reikia prašomų priteisti lėšų, o ieškovės turimų santaupų ir gaunamų pajamų objektyviai nepakaktų kreiptis pagalbos į specialistą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti būsimos 649 Eur turtinės žalos atlyginimas neatitinka realumo ir būtinumo kriterijų, nustatytų CK 6.249 straipsnio 3 dalyje, ieškovė neįrodė, kad dėl savo finansinės padėties negali gauti būtinų paslaugų, kad paslaugų reikia nedelsiant, dėl to teismas ieškovės ieškinį dėl turtinės žalos atlygino tenkino iš dalies ir priteisė 45 Eur realiai patirtų išlaidų dėl panoraminės nuotraukos ir konsultacijos gydymo planui sudaryti.

11. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovai A. Ž. ir A. V. yra nepilnamečio vaiko P. Ž. atstovai pagal įstatymą ir byloje nėra duomenų, kad jiems būtų apribota tėvų valdžia sūnaus atžvilgiu, konstatavo, kad atsakovai A. V. ir A. Ž., būdami nepilnamečio vaiko P. Ž. atstovai pagal įstatymą, už jo padarytą žalą atsako subsidiariai. Pažymėjo, kad subsidiari atsakomybės rūšis reiškia, kad procesiniame sprendime turi būti nurodyta konkreti kiekvienam iš tėvų priklausanti atlyginti pinigų suma (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-777-368/2019). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovei iš atsakovų žalos atlyginimą priteisė tokia tvarka - iš atsakovo P. Ž., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo įstatyminių atstovų A. Ž. ir A. V..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė K. Z. (toliau – ir apeliantė) prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priteisti 8 000 Eur sumą neturtinei bei moralinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju, neginčytinai yra nustatyta, kad atsakovas P. Ž. viešoje vietoje, matant kitiems asmenims tyčiniais veiksmais sudavė smūgius ieškovei K. Z. į veido sritį, padarydamas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)bei ieškovei nugriuvus, jai padaryti nubrozdinimai dešinio kelio projekcijoje;

12.2. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sveikatos sutrikdymą ir dėl to kilusias pasekmes patyrė jaunas asmuo. Patirtos traumos padariniai vis dar daro įtaką jos savijautai - tiek psichologinei, tiek fizinei. Tokio amžiaus asmenys yra ypač pažeidžiami, jiems itin svarbi aplinkinių nuomonė, juolab, jei po patirtos traumos ilgą laiką buvo pastebimi liekamieji požymiai. Pridedamas priedas Nr. 2 - stacionaro epikrizė (2023-05-19) iš VšĮ (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos, ir byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada, patvirtina patirtus sužalojimus;

12.3. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad po įvykio apeliantei atsirado baimė vaikščioti vienai, ji kurį laiką vengė eiti pasivaikščioti, į lauką, žaidimų aikšteles, bijodama tokio paties įvykio pasikartojimo. Be to, apeliantė jautėsi pažeminta, nes buvo mušama matant kitiems bendraamžiams, dėl to iki šiol ji jaučia nepatogumus, nervinę įtampą, nerimą, stresą. Apeliantė dėl įvykio turėjo dalyvauti ikiteisminiame tyrime, teikti paaiškinimus, vis prisimenant nemalonią ir skaudžią situaciją, ir vėl patiriant nemalonius jausmus, todėl šiuo atveju turi būti atlyginama neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis, 6.283 straipsnis, 6.285 straipsnis), kaip asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, emocinė depresija ir kt. Apeliantės įsitikinimu, jos turėtą neturtinę žalą dėl sukelto fizinio skausmo, sveikatos pablogėjimo, patirtų dvasinių išgyvenimų ir bendravimo galimybių sumažėjimo turi atlyginti kalti asmenys;

12.4. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nei pirmosios instancijos tesimas, nei ieškovė neturi pareigos „spėlioti“ dėl kokių priežasčių nebuvo atsakovų ir jų atstovo, ir priminti apie procesinius terminus. Dar daugiau, atsakovų atstovas kalbėjo apie taikų ginčo išsprendimą, tačiau nei atsakovai, nei jų atstovas niekada nesikreipė nei į ieškovę ir/ar jos atstovę dėl taikos sutarties sudarymo. Taip pat atsakovai iki šiol nėra atsiprašę apeliantės.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. Ž. ir A. V. (toliau – ir atsakovai) prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, bei priteisti atsakovui A. Ž. iš apeliantės patirtas advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovai nurodo, kad apeliacinis skundas akivaizdžiai nepagrįstas, o jo turinys bei netinkama skundo forma nesudaro pagrindo nei naikinti, nei keisti teisėto ir pagrįsto skundžiamo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas bei įvertino visus teisiškai reikšmingus kriterijus;

13.2. Pažymi, kad apeliantė skunde iš esmės nenurodė nei vienos sprendime teismo padarytos konkrečių faktų nustatymo ir / ar konkrečios teisės normos taikymo klaidos. Apeliantė apeliaciniame skunde tik pakartoja tų pačių argumentų dalį kaip pirmosios instancijos teisme, t. y. jog įvykio metu buvo nepilnametė, po įvykio atsirado baimė vaikščioti vienai, ji jautėsi pažeminta. Pirmosios instancijos teismas sprendime tiek atskirai, tiek ir susietai su įrodymų visetu ir remiantis teise ištyrė ne tik šiuos kriterijus, bet ir kitus teisiškai reikšmingus nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui kriterijus ir aplinkybes bei padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas;

13.3. Nurodo, jog apeliantė kaip skundo priedus Nr. 1-4 pateikė skundžiamą sprendimą, 2023-05-15 Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, 2023-05-19 Stacionaro epikrizę ir 2025-03-06 Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą. Visi trys dokumentai (išskyrus skundžiamą sprendimą) buvo apeliantės pateikti į bylą (nors dalis iš jų ir pavėluotai – bylą nagrinėjant iš esmės pateiktas 2025-03-06 Medicinos dokumentų išrašas) ir teismo posėdyje kruopščiai ištirti bei įvertinti. Apeliaciniame skunde neišdėstyti jokie konkretūs argumentai dėl vieno ar kitų iš šių įrodymų netinkamo tyrimo ar teismo atlikto jų vertinimo. Vien pakartotinis tų pačių duomenų nurodymas / pateikimas nesudaro pagrindo atlikti jų vertinimą iš naujo ar juo labiau padaryti kitokias išvadas nei skundžiamame sprendime padarė pirmosios instancijos teismas;

13.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo priteisimo, be kita ko pagrįstai analizavo ir argumentus, susijusius su pačios apeliantės provokacinio ir smurtinio pobūdžio veiksmais viename iš įvykio epizodų, dėl ko apeliantės atžvilgiu taip pat buvo pradėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Teismas skundžiamame sprendime ne tik kruopščiai išanalizavo ir individualizavo bylos duomenis (ypač Sprendimo 26-27 punktai), bet ir pagrįstai rėmėsi protingo žmogaus etalonu (Sprendimo 28 punktas). Apeliaciniame skunde nepateikti konkretūs argumentai dėl teismo atlikto teisiškai reikšmingų konkrečių ir aktualių kriterijų netinkamo taikymo ar įrodymų netinkamo vertinimo. Vien tik apeliantės subjektyvūs pasvarstymai apie jos pageidaujamą žalos dydį nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo;

13.5. Atsakovų įsitikinimu, teisiškai neaktualūs ir tik emocionalaus pobūdžio vertintini apeliantės skundo argumentai dėl 2025 m. kovo 13 d. teismo posėdžio. Iš tos dienos teismo informacinės pažymos matyti, kad teismo posėdis įvyko, jame dalyvavo šalių atstovai ir ieškovė. Atsakovų atstovas prie teismo posėdžio prisijungė nuotoliniu būdu (analogiškai kaip ankstesniame teismo posėdyje pati ieškovė). Tačiau dėl apeliantės atstovės nesugebėjimo tinkamai ir laiku parengti procesinius dokumentus prieš pat teismo posėdį buvo pateiktas patikslintas ieškinys (nors pradinis ieškinys pateiktas dar 2024 m. gegužės 29 d. ir ieškovės atstovai turėjo pakankamai laiku tikslinti reikalavimus), dėl ko „sugriuvo“ šis teismo posėdis, kuriame bylą buvo galima iš esmės išnagrinėti ir užbaigti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.

Dėl naujų įrodymų

16. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė dokumentus – skundžiamą teismo sprendimą, 2023-05-19 stacionaro epikrizę, 2025-03-06 ir 2023-05-15 medicinos dokumentų išrašus.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėti apeliantės dokumentai jau buvo pateikti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu, ir apeliantė yra pateikusi į bylą apeliacinį skundą, kuriame išdėstė savo poziciją sprendžiamu klausimu. Papildomai pažymėtina, kad išrašuose minimi duomenys negali nei patvirtinti, nei paneigti liekamuosius reiškinius dėl byloje tirtų sužalojimų (CPK 180 straipsnis), todėl atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija, atsisako priimti apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūra 2024 m. sausio 16 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17635-23, pradėtą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Minėtame nutarime konstatuota, kad Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, jog 2023-05-15 aikštelėje, esančioje prie 9-to namo, (duomenys neskelbtini), P. Ž. tyčiniais veiksmais sudavė smūgius į veido ir galvos sritį K. Z., ko pasėkoje jai buvo padarytos kraujosruvos dešiniame skruoste bei apatinio žandikaulio kairėje, (duomenys neskelbtini) bei šiai nugriuvus padaryti (duomenys neskelbtini), kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

20. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos 2023 m. gegužės 19 d. stacionaro epikrizės nustatyta K. Z. pagrindinė diagnozė - (duomenys neskelbtini). Traumos data 2023 m. gegužės 15 d. apie 19 val. Iš (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2024 m. sausio 16 d. nutarimo nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1475/2023(01) konstatuota, jog K. Z. padarytos (duomenys neskelbtini) nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybės nurodytu laiku (2023-05-15); sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

21. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2773/2023(01) konstatuota, jog K. Z. nustatyta 1.1. (duomenys neskelbtini). Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 2.2. (duomenys neskelbtini). Šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl (duomenys neskelbtini) sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

22. Iš (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2024 m. sausio 16 d. nutarimo nustatyta, kad K. Z. buvo pripažinta nukentėjusiąja.

23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūra 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimu nutraukė kitą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17865-23, pradėtą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, pagal I. A. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad 2023-05-15, adresu (duomenys neskelbtini), jos nepilnametę dukrą E. A., užsipuolė dvi nepilnametės merginos, dėl ko dukra patyrė fizinį skausmą, nesurinkus pakankamai duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

24. Matyti, kad apeliantė prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės ginčija tik sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydama jai priteisti visą reikalautą 8000 Eur sumą bei nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino apeliantės sveikatos liekamųjų požymių po sukeltų sužalojimų. Nesutikimas su teismo sprendimu grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje reikšmingas aplinkybes, nustatant neturtinės žalos padarymą.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, ginčo šalių paaiškinimus, neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sumažino apeliantės prašomos priteisti neturtinės žalos reikalavimą.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

27. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

28. Neturtinės žalos atlyginimo atvejais žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Tokios žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas nustato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Nustatydamas piniginės kompensacijos už neturtinio pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, praradimus dydį, teismas, neperžengdamas šių ribų, vertina individualios bylos aplinkybes ir atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: jos pasekmes (žalingus padarinius), šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

29. Apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog apeliantė buvo užpulta ir sumušta, patirtos traumos padariniai vis dar daro įtaką jos savijautai - tiek psichologinei, tiek fizinei, tokio jauno amžiaus asmenys yra ypač pažeidžiami, jiems itin svarbi aplinkinių nuomonė, juolab, jai po patirtos traumos ilgą laiką buvo pastebimi liekamieji požymiai, patyrus tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą, pažeminimą viešoje vietoje, o kaltas atsakovas apeliantės neatsiprašė.

30. Įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės išdėstytais argumentais dėl neteisingo neturtinės žalos dydžio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apeliantei (ieškovei) padarytų kūno sužalojimų mastą ir pobūdį, jų padarymo aplinkybes (atsakovo P. Ž. tyčinis smūgiavimas į veido sritį), gydymo trukmę ir pobūdį, su tuo sietinus nukentėjusiosios neigiamus išgyvenimus. Vertindamas neturtinės žalos dydį, teismas konstatavo, kad žalą nepilnametis atsakovas padarė kaltais veiksmais, siekė tyčia sutrikdyti ieškovės sveikatą, kas yra piniginę kompensaciją didinantis veiksnys. Teismas spręsdamas, kad apeliantei (ieškovei) dėl tyčinių atsakovo P. Ž. veiksmų smūgiuojant kumščiais į veido sritį buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, atsižvelgė į tai, kad ji, kaip nukentėjusioji, dėl įvykio patyrė nesaugumo jausmą, baimę, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nepatogumus dėl lankymosi gydymo įstaigose, vaistų vartojimo. Be to pirmos instancijos teismo analizuotos aplinkybės, kad ieškovė (apeliantė) yra jauno amžiaus, o atsakovas P. Ž. veikos metu buvo (duomenys neskelbtini) metų paauglys, atsižvelgta į tikėtiną tokio amžiaus jaunuolių didesnį emocinį nestabilumą ir pažeidžiamumą, į neturtinės žalos įvertinimo kriterijus pagal nukentėjusiai padarytą sužalojimo pobūdį. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo buvo vertintos individualios bylos faktinės aplinkybės, kas galėjo sąlygoti ieškovės reikalaujamos neturtinės žalos dydžio mažinimą.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantė apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, įvertino ir liekamuosius reiškinius po sukelto fizinio skausmo, apeliantė nepateikė duomenų, kad dėl atsakovo P. Ž. sukeltų sužalojimų, jai buvo taikytas ilgalaikis gydymas, priešingai pati apeliantė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji yra atsisakiusi nuo psichologo pagalbos, o byloje nėra duomenų, kad apeliantei po patirtų fizinių sužalojimų buvo taikytas (duomenys neskelbtini) gydymas, dėl ko ji būtų patyrusi esminių nepatogumų. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės pateikti medicinos išrašai ir gydymo planas nei patvirtina, nei paneigia liekamuosius reiškinius dėl byloje tirtų sužalojimų apeliantės atžvilgiu. Sutiktina su atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad vertindamas priteistinos piniginės kompensacijos dydį, teismas išsamiai atsižvelgė į nepilnamečio atsakovo neteisėtų veiksmų pobūdį, žalos padarymo aplinkybes ir ieškovės patirtus neturtinių vertybių pažeidimus bei išgyvenimus.

32. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl priteistinos kompensacijos dydžio grindė ir teismų praktika, kai esant panašioms aplinkybėms nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą, priteistos neturtinės žalos dydis sudaro nuo 600 Eur iki 2 200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105-222/2019, 2K-105-222/2019, Lietuvos apeliacinės instancijos teismo 1A-148-957/2023, 1A-21-309/2020, 1A-524-908/2021, 1A-487-626/2019). Apeliantė apeliaciniame skunde motyvuoja kita aktualia teismų praktika dėl neturtinės žalos nustatymo, nenurodydama konkrečių bylų. Duomenų, kad esant panašioms aplinkybėms už nesunkiai sutrikdytą nukentėjusiojo sveikatą būtų priteista apeliantės nurodoma 8000 Eur piniginė kompensacija, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiai bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į ieškovės sveikatos sužalojimo mąstą, jo liekamuosius reiškinius, žalos padarymo aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, konstatuodamas, kad ieškovei priteistina 2 000 Eur dydžio kompensacija už neturtinių vertybių pažeidimus yra teisinga ir pakankama.

33. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Konstatuotina, kad kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Taip pat teisiškai neaktualūs ir tik kaip emocionalaus pobūdžio vertinami apeliantės skundo argumentai dėl 2025 m. kovo 13 d. teismo posėdžio pirmos instancijos teisme.

34. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, analizuojamos esminės ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl jai padarytos neturtinės žalos dydžio, atsakovų atsakomybės, įrodinėjimo naštos, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė šalių ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

37. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, kitos šalies prašymu gali būti priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą atsakovai sumokėjo 918,60 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš ieškovės atsakovo A. Ž. prašymu jo naudai (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 918,60 Eur (devynis šimtus aštuoniolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alma JurgelienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėIrena Stasiūnienė