Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-706-642/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-05
Bylos Nr.: e2A-706-642/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01666-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-706-642/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01666-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės, Vilijos Valantienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-43-1048/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos, palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą priešieškinį ieškovei dėl nuostolių priteisimo ir įpareigojimo pateikti vykdytos statybos dokumentaciją, tretieji asmenys byloje: uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 11 459,80 Eur skolą, 152 Eur palūkanas, susidariusias iki ieškinio teismui pateikimo, pavėluoto mokėjimo 8 proc. dydžio palūkanas nuo nesumokėtos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, vienkartinę 40 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2019 m. spalio 8 d. ieškovė su atsakove sudarė statybos darbų Rangos sutartį (duomenys neskelbtini)(toliau – Sutartis), kuria įsipareigojo statybos objekte (duomenys neskelbtini), atlikti sutartus statybos darbus užsakovės (atsakovės) naudai. Darbai buvo vykdomi pagal sutarties sąlygas, atsakovė prašė atlikti papildomus darbus, neaptartus pirminėje sąmatoje. Tiems darbams ieškovė ruošė sąmatas ir darbų etapų atlikimo aktus, juos teikė atsakovei, kuri juos tvirtino. Bendradarbiavimas vyko pakankamai sklandžiai, tačiau staiga atsakovei kilo neaiškumų dėl paskutinių sąmatų ir atliktų darbų aktų, neatskleidžiant, kas būtent konkrečiai neatitinka sutarties sąlygų. Paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2020 m. gruodžio 15 d. Atsakovė neapmokėjo 2020 m. gruodžio 15 d. sąskaitos Nr. 0071 už 3 817,47 Eur sumą (skolos skaičiavimas daromas be PVM, nes statybos komerciniuose santykiuose taikomas atvirkštinis PVM pagal PVM įstatymo 96 straipsnio 1 dalį), išrašytos pagal atliktų darbų aktą Nr. 36, ir 2020 m. gruodžio 15 d. sąskaitos Nr. 0072 už 8 732,87 Eur sumą pagal atliktų darbų aktą Nr. 37. Iš viso 12 550,34 Eur, mokėjimo terminas – 2020 m. gruodžio 20 d. Atsakovei taip pat buvo išrašytos sąskaitos RAM0073, RAM0074, RAM0075 už 6 241,49 Eur, kurios nebuvo apmokėtos. 2021 m. vasario 11 d. ieškovė atliko tarpusavio atsiskaitymų suderinimo skaičiavimą, įskaitydama į bendrą atsakovės skolą už atliktus darbus 8 360 Eur dydžio avansą, sulygtą Sutarties 5.2 punktu, kurį gavo iš atsakovės prieš pradedant statybos darbus. Pagal šį skaičiavimą, atsakovės skola sudaro 11 459,80 Eur, t. y. 1) atsakovei buvo išrašyta sąskaitų už 189 609,1 Eur; 2) atsakovė paskutinį mokėjimą padarė 2020 m. gruodžio 15 d., iš viso sumokėdama pagal sąskaitas 169 788,93 Eur, kurie beveik padengė sąskaitas nuo Nr. RAM 0020 iki RAM 0070 (likutis 1 027,97 Eur); 3) neapmokėtas likutis 19 819,8 Eur (kurį sudarė 1 027,97 Eur iš sąskaitų Nr. RAM 0020 iki RAM 0070 ir 1 8791,83 Eur paskutinių neapmokėtų sąskaitų nuo RAM 0071 iki RAM 0075; 4) pagal Rangos sutarties priedo Nr. 1 „Sąmata“ pastabą, avansas išskaitomas iš paskutinio atsiskaitymo, todėl iš paskutinių sąskaitų sumos buvo atimtas avansas ir liko galutinė neapmokėta suma – 11 460,16 Eur (19 819,80 Eur – 8 360 Eur); 5) avanso įskaitymas padengė sąskaitas nuo RAM 0073 iki RAM 0075 (6 241,49 Eur), 1 027,97 Eur nepriemoką pagal sumarinį atsiskaitymą pagal sąskaitas nuo Nr. RAM 0020 iki RAM 0070, o avanso likučiu 1 090,54 Eur iš dalies buvo padengta sąskaita RAM 0071, kurios neapmokėta suma liko 2 726,93, kuri su sąskaitos RAM0072 8 732,87 Eur suma ir sudaro 11 459,80 Eur. Atsakovė atsisakė pripažinti šią skolą, apeliuodama į kažkokius neaiškumus. Palūkanos skaičiuojamos taip: vieno mėnesio palūkanos sudaro 0,66 proc. (8 proc. 12 mėn.), pinigine išraiška nuo skolos sumos 75,63 Eur (0,66 proc. nuo 11 459,8 Eur). Mokėjimas pagal sąskaitas Nr. 0071 ir 0072 iki ieškinio pateikimo uždelstas 2 mėn. ir 12 dienų. Todėl suapvalinus pareikštas reikalavimas už 152 Eur sumą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka, nes jis pareikštas neteisėtai, nepagrįstai ir nesąžiningai atsakovės sumokėtą avansą vienašališkai „buhalteriškai“ užskaičius atsakovės ginčijamiems reikalavimams padengti, ignoruojant faktą, kad dalį statybos darbų ieškovė atliko nekokybiškai ir dėl to atsakovė patyrė didelius nuostolius; dalis darbų ieškovės savavališkai buvo atlikta jų nederinus su atsakove, sustabdžius darbus objekte; dalis darbų ir įsipareigojimų nėra įvykdyta iki šiol, o atsakovė yra teisėtai sustabdžiusi savo prievolių vykdymą ieškovei, iki kol nebus įvykdyti ieškovės įsipareigojimai. Nurodė, kad atsakovė nuo 2020 m. gruodžio mėnesio ginčijo ir iki šiol ginčija netinkamai (nekokybiškai) atliktus apdailos darbus patalpų 1 aukšte ir nesutinka sumokėti už su atsakove nesuderintus darbus. 2020 m. gruodžio 16 d. pranešimu, tiek ankstesniais pranešimais atsakovė yra teisėtai sustabdžiusi savo prievolių vykdymą ieškovei pagal 2020 m. gruodžio mėn. aktus ir sąskaitas, iki kol bus išspręstas likusių darbų atlikimo klausimas, t. y. privalomos statybos užbaigimo dokumentacijos pateikimas, darbų užbaigimas ir bus atlyginti atsakovės nuostoliai dėl atliktų darbų trūkumų; taip pat 2020 m. gruodžio 6 d. raštu (iki tol žodžiu) atsakovė sustabdė nesuderintų statybos darbų patalpų 1 aukšte atlikimą, todėl ieškovės patalpų 1 aukšte 2020 m. gruodžio mėn. atlikti darbai laikytini atliktais savavališkai, be sutartinio pagrindo – atitinkamai pagrįstai atsakovė reiškė dėl to pretenzijas ir pagrįstai netvirtino atliktų darbų aktų ir sąskaitų. 2020 m. gruodžio 13 d. ieškovė elektroniniu paštu atsakovei pateikė 5 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktus Nr. 36, 37, 38, 39, 40, iš viso už 1 8791,83 Eur sumą, o atsakovė 2020 m. gruodžio 16 d. atsakydama nurodė, jog jai pateikti aktai yra neaiškūs, nes nėra nurodyta, pagal kurias sąmatas yra įvykdyti. 2020 m. gruodžio 15 d. ieškovė elektroniniu paštu atsakovei pateikė už gruodžio mėn. darbus 5 PVM sąskaitas faktūras už 18 791,83 Eur sumą, tačiau atsakovė atsakydama nurodė, jog sąskaitų priimti negali, kol nėra peržiūrėti darbai ir aktai. Ieškovei nekokybiškai atlikus darbus, atsakovė neturi pareigos mokėti už darbus, kaip ir neturi pareigos mokėti palūkanų, kompensacijų ir pan. Be to, avansas sumokėtas pagal Sutartį, todėl nenurodant jokio faktinio ir teisinio jo panaudojimo pagrindo, toks ieškovės „įskaitymas“ laikytinas nepagrįstu, o iš bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, kad toks „įskaitymas“ nelaikytinas įskaitymu pagal CK 6.130 – 6.140 straipsnius. Ieškovė vienu metu yra pateikusi atsakovei dar tris vėlesnius atliktų darbų aktus – Nr. 38, 39, 40, sąskaitas, dėl kurių yra kilęs ginčas. Ieškovė nenurodė konkrečių darbų, darbų priėmimo–perdavimo akto(-ų) ir jų pagrindu išrašytų sąskaitų, už kuriuos atsakovė skolinga nurodytą 1 027,97 Eur sumą, patikslintame ieškinyje įvardijamą neapmokėtu likučiu, susidariusiu iš sąskaitų Nr. RAM 0020 iki RAM 0070. Netgi vertinant, kad atsakovė vis dėlto turi kelias skolas ieškovei, įskaitymas turėjo būti atliktas laikantis CK 6.54–6.55 straipsniuose nustatytų įmokų skyrimo eiliškumo taisyklių (CK 6.138 straipsnis). Ieškovė vėlavo atlikti darbus ir juos perduoti, 2020 m. pabaigoje pradėjo aiškėti darbo defektai, atsakovė pareiškė pagrįstas pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų.

3. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, juo pareiškė reikalavimus: 1) priteisti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 21 593,97 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; 2) įpareigoti ieškovę per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti atsakovei patalpose ((duomenys neskelbtini)) vykdytos statybos šią dokumentaciją: 1. geodezines kontrolines nuotraukas šių vidaus inžinerinių tinklų: (1) nuotekų šalinimo sistema, (2) vandentiekis, (3) šiluminė trasa, (4) elektros kabeliai, (5) ryšių kabeliai; 2. šiuos paslėptų darbų ir laikančiųjų konstrukcijų patikrinimo, išbandymo aktus: (1) vamzdžių tiesimas rėžiuose, perdangose, po grindimis ir kitose dengtose vietose, (2) priemonių antikorozinei vamzdžių apsaugai panaudojimas, (3) šiluminės vamzdžių ir įrenginių izoliacijos darbų įvertinimas; (4) sumontuotų nuotekų šalinimo sistemų, įrengtų iš plastmasinių vamzdžių, priėmimas naudoti, (5) vidaus vandentiekio sistemos apžiūrėjimas; 3. šiuos statinio inžinerinių sistemų apžiūros ir inžinerinių tinklų bandymo aktus: (1) vidaus sistemos sandarumo hidraulinio (ar suspaustu oru) bandymo, (2) šildymo sistemos šiluminio bandymo, (3) slėginio (savitakio) vamzdyno stiprumo ir sandarumo bandymo; 4. vidaus nuotekų šalinimo sistemos, vandentiekio, šilumos tinklų, elektros ir ryšių kabelių statybos produktų atitikties deklaracijas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad šalys sudarė 2019 m. spalio 8 d. rangos sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria ieškovė savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atsakovės patalpose Nr. 8-100, 8-101, 8-102, 8-103, 8-104, 8-105, 8-106, esančiose (duomenys neskelbtini), atlikti paprastojo remonto ir patalpų perdalinimo darbus, perduoti darbų rezultatą atsakovei (Sutarties 1.1 punktas). Statybos darbai turėjo būti vykdomi pagal 2019 m. vasario mėn. MB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštą Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kitos paskirties patalpų Nr. 8-100, 8-101, 8-102, 8-103, 8-104, 8-105, 8-106 paprastojo remonto ir patalpų perdalinimo projektą ir 2019 m. birželio mėn. MB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštą Tvarkybos darbų projektą (remontas, restauravimas) ir jo pagrindu Kultūros paveldo departamento 2019 m. liepos 24 d. išduotą leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus (duomenys neskelbtini). Sudarius sutartį atsakovė ieškovei 2019 m. spalio 17 d. sumokėjo 8 360 Eur avansą. Vykdydama Sutartį, ieškovė atliko ne tik Sutarties sudarymo metu sutartus statybos darbus, bet ir daug pagal šalių suderintas sąmatas atsakovės užsakytų papildomų statybos darbų, kurie ieškovės pateiktų ir atsakovės priimtų aktų pagrindu buvo priimti ir atsakovės apmokėti. Atsakovė 2020 m. spalio 27 d. ir pakartotinai 2020 m. lapkričio 5 d. elektroniniu laišku ieškovės paprašė pateikti paslėptų darbų aktus, apžiūros ir bandymų aktus, panaudotų medžiagų atitikties deklaracijas ir statybos darbų žurnalą, taip pat nurodė, kad aktus ir sąskaitas atsisako priimti iki tol, kol bus įvykdytas teisėtas reikalavimas. Iki šiol ieškovė nėra pateikusi privalomos pateikti statybos užbaigimo dokumentacijos. Ieškovė vis dar vykdė papildomus darbus. 2020 m. gruodžio 6 d. elektroniniu laišku (raštu) atsakovė ieškovei, be visų kitų jame nurodytų aplinkybių, nurodė, kad: (1) buto darbai turėjo būti baigti gruodžio 7 d., tačiau iki šiol nėra baigti, ir geranoriškai nukėlė darbų atlikimo terminą iki gruodžio 10 d.; (2) iki gruodžio 18 d. turi būti baigti nurodytų inžinerinių sistemų užbaigimo ir pridavimo darbai; iki gruodžio 11 d. turi būti išvežtos statybinės šiukšlės, o visi kiti darbai yra stabdomi iki būsimų susitarimų. Ieškovė nevykdė teisėtų reikalavimų ir toliau be susitarimo su atsakove 2020 m. gruodžio mėn. galbūt vykdė pačios ieškovės pasirinktus apdailos darbus patalpų 1 aukšte (jeigu faktiškai jie iš viso buvo atlikti), o prašytų inžinerinių sistemų užbaigimo ir perdavimo darbų, įskaitant statybos užbaigimo dokumentacijos pateikimą, neįvykdė. 2020 m. gruodžio 13 d. ieškovė elektroniniu paštu pateikė penkis 2020 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktus Nr. 36, 37, 38, 39, 40, iš viso už 18 791,83 Eur sumą, pritaikant atvirkštinį PVM, o atsakovė 2020 m. gruodžio 16 d. atsakydama dėl pateiktų aktų nurodė, kad pateikti aktai yra neaiškūs, nes nėra nurodyta, pagal kurią sąmatą jie yra įvykdyti. Aktai buvo pateikti už patalpų 2 aukšte esančio buto remonto darbus (kurių atlikimą šalys buvo suderinusios sąmata) ir patalpų 1 aukšte kitose patalpose ieškovės atliktus apdailos darbus, kurių atlikimą, kaip jau minėta, atsakovė sustabdė. 2020 m. gruodžio 15 d. ieškovė elektroniniu paštu pateikė už gruodžio mėnesio darbus penkias 2020 m. gruodžio 15 d PVM sąskaitas faktūras, serija RAM Nr. 0071, 0072, 0073, 0074, 0075, iš viso už 18 791,83 Eur sumą, pritaikant atvirkštinį PVM. Atsakovė, atsakydama 2020 m. gruodžio 16 d. elektroniniame laiške ieškovei, nurodė, kad sąskaitų priimti negali, kol nėra peržiūrėti darbai ir aktai, kurių pagrindu buvo išrašytos sąskaitos. Akcentavo, kad darbai, atlikti iki darbų akto Nr. 35 (imtinai) už laikotarpį iki 2020 m. lapkričio mėn. (imtinai), ieškovės buvo faktiškai atlikti ir atsakovės apmokėti. Atsakovė sutiko, kad 2020 m. gruodžio mėn. ieškovė atliko patalpų 2 aukšte esančio buto remonto darbus (darbų aktas Nr. 37 ir dalis medžiagų akto Nr. 38), kurių atlikimo prašė pati atsakovė, ir už juos iš esmės yra atsiskaityta 8 360 Eur avansu. Tuo tarpu kiti 2020 m. gruodžio mėn. aktuose vienašališkai nurodyti pavieniai darbai atsakovei nebuvo perduoti, vietoje nebuvo parodyta, kur konkrečiai jie buvo atlikti, todėl neaišku, ar iš viso buvo atlikti, nepaisant fakto, kad statybos darbų atlikimas pirmame patalpų aukšte atsakovės raštu buvo sustabdytas nuo 2020 m. gruodžio pradžios. Taigi ginčas dėl ieškovės pareikšto ieškinio iš esmės yra kilęs dėl vienašališkai surašytuose atliktų darbų aktuose Nr. 36, Nr. 38 (dalies), Nr. 39, Nr. 40 nurodytų darbų, kurių atsakovė neužsakė ir net objektyviai negali patikrinti jų atlikimo apimties. 2020 m. gruodžio mėn. vykusių apžiūrų metu paaiškėjo, kad ginčo patalpų pirmame aukšte atlikti tinkavimo ir glaistymo darbai buvo atlikti nekokybiškai, nes pradėjo atšokti tinkas, glaistas pūstis, atsirado drėgmės dėmės, pro tinkuotus angokraščius pradėjo lysti rūdžių dėmės. Kaip paaiškėjo, buvo naudojamos netinkamos medžiagos – turėjo būti naudojamas tik kalkinis tinkas ir giluminis gruntas, o ieškovė tinkavimui ir glaistymui naudojo gipsinį tinką ir glaistą, kuris paveldosauginiuose objektuose negali būti naudojamas, todėl atsirado minėti defektai, be to, sienos be reikalo padengtos hidroizoliacine medžiaga, padengtos bitumu, kuris trukdo sienoms kvėpuoti (detaliai defektai nurodyti 2021 m. sausio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame ieškovės atliktų patalpų 1 aukšto tinkavimo ir glaistymo defektiniame akte). 2020 m. gruodžio antroje pusėje atlikus darbų patikrinimą atsakovė visas pretenzijas dėl minėtų netinkamai patalpų pirmame aukšte atliktų apdailos darbų ieškovei pateikė žodžiu bei pakartotinai patvirtino elektroninio susirašinėjimo dokumentuose ne kartą nurodytą aplinkybę, kad stabdo savo prievolių vykdymą, kol ieškovė įvykdys savo įsipareigojimus ir bus ištaisyti darbų trūkumai ir atlyginti dėl to patirti nuostoliai. 2020 m. gruodžio 28 d. atsakovė elektroniniu laišku pateikė pretenziją dėl paaiškėjusių nekokybiškai atliktų apdailos statybos darbų patalpų 1 aukšte, darbai buvo atliekami nuo 2020 m. rugsėjo mėn. 2020 m. gruodžio 30 d. įvyko atsakovės inicijuota patalpų 1 aukšto ir jame ieškovės atliktų apdailos darbų apžiūra, kurios metu ieškovė nesutiko su defektais. Apžiūros metu su ieškove buvo susitarta, kad ginčo defektų šalinimo darbus atliks UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutarties 3.1.2 punkto pagrindu atsakovė turėjo teisę savo pasirinkimu arba reikalauti ištaisyti trūkumus, arba darbų defektų ištaisymui pasitelkti trečiuosius asmenis ieškovės sąskaita. 2021 m. sausio 11 d. atsakovė pateikė pretenziją su patalpų 1 aukšte nustatytais atliktų apdailos statybos darbų defektais, pretenzijos dėl patalpų 2 aukšte atliktų buto remonto darbų nebuvo pareikštos. Atsakovė kreipėsi į statybų srities teismo ekspertą prof. dr. S. M., kuris atliko patalpų 1 aukšte atliktų statybos darbų tyrimą (objekto apžiūra atlikta 2021 m. sausio 21 d.) ir 2021 m. vasario 18 d. surašytu tyrimo aktu (duomenys neskelbtini) nustatė konkrečius ieškovės atliktų darbų trūkumus, šiems trūkumams pašalinti reikalinga apie 24 224,94 Eur su PVM suma be PVM – 20 020,61 Eur suma. Ieškovei nesutinkant su defektais, Sutarties 3.1.2 p. pagrindu atsakovė darbų defektų ištaisymui pasitelkė trečiąjį asmenį – kvalifikuotą rangovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri faktiškai ištaisė darbų trūkumus patalpų 1 aukšte (tai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 25 d. atliktų darbų aktas už 2021 m. vasario mėn. Nr. 2, kuriame nurodyta, kad darbų trūkumų taisymo kaina yra 20 383,97 Eur, ir akto pagrindu išrašyta 2021 m. vasario 25 d. PVM sąskaita faktūra, serija MER Nr. 00195, kurią atsakovė apmokėjo). Rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisė ieškovės objekte atliktus darbus. Tai neginčijamai patvirtina faktas, kad atsakovei pareiškus pretenzijas dėl minėtų defektų, ieškovė neginčijo šios aplinkybės. Tai patvirtina ir 2020 m. gruodžio – 2021 m. sausio mėn. vykęs elektroninis susirašinėjimas. Ieškovė darbus atliko su trūkumais, todėl turi prievolę atlyginti atsakovei darbų trūkumų šalinimo išlaidas trečiųjų asmenų pagalba bei su tuo susijusius nuostolius, t. y. atlyginti 20 383,97 Eur (be PVM) faktiškai patirtas trūkumų šalinimo išlaidas (nuostolius), taip pat 1 210 Eur išlaidas už 2021 m. vasario 18 d. tyrimo akto (duomenys neskelbtini) parengimą, iš viso 21 593,97 Eur (20 383,97 Eur + 1 210,00 Eur). Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovė netinkamai darbus atliko pagal atliktų darbų aktus Nr. 1, 17, 22, 23, 25, 27, 30, 31, 32, 34, t. y. netinkamai atliko sienų ir lubų tinkavimo ir glaistymo darbus. Atsakovei, siekiant tinkamai eksploatuoti (duomenys neskelbtini) esančių patalpų vidaus inžinerinius tinklus (elektros, vidaus šilumos, vandentiekio (šalto ir karšto vandens), nuotekų), privaloma turėti šių tinklų paslėptų darbų, bandymų aktus ir geodezines kontrolines nuotraukas, iš kurių būtų aiški inžinerinių tinklų lokacija patalpose. Šiuos tinklus įrengė ieškovė. Nurodyti dokumentai yra statybos darbų žurnalo dalis, privaloma pagal ginčo metu galiojusį (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.) statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – STR 1.06.01:2016) 4 priedo Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo III skyrių Geodezinė kontrolinė dokumentacija, IV skyrių Paslėptų darbų ir laikančiųjų konstrukcijų patikrinimo, išbandymo ir priėmimo aktai; V skyrių Statinio inžinerinių sistemų apžiūros ir inžinerinių tinklų bandymo aktai. Tai, kad į 2019 m. spalio 8 d. rangos sutartį (duomenys neskelbtini) nebuvo įrašyta, jog bus pildomas žurnalas, nereiškia, kad šalys nebuvo susitarusios dėl statybos darbų žurnalo pildymo. Faktą, kad tarp šalių buvo susitarimas pildyti statybos darbų žurnalą, 2022 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio metu dar kartą patvirtino pats ieškovės vadovas, teigdamas, kad statybos darbų žurnalas atsakovės prašymu buvo pildomas. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, įvertinus faktą, kad pildytą statybos darbų žurnalą ieškovė prarado ir jį atkurti bus itin sunku, atsakovė geranoriškai 2022 m. rugpjūčio 11 d. pareiškimo dėl priešieškinio reikalavimo sumažinimo sumažino priešieškinio antrąjį reikalavimą, nereikalaujant iš viso statybos darbų žurnalo, o tik jo dalies, įpareigojant pateikti tik esminius, patalpų ir vidaus inžinerinių sistemų tinkamą eksploatavimą užtikrinančius statybos užbaigimo dokumentus – statybos darbų žurnalo dalis, t. y. vidaus elektros, šilumos, vandentiekio (šalto ir karšto vandens), nuotekų tinklų paslėptų darbų aktus, šių inžinerinių tinklų geodezines kontrolines nuotraukas ir bandymo aktus, taip pat šių inžinerinių tinklų statybos produktų atitikties deklaracijas (STR 1.06.01:2016 4 priedo VI skyrius), be kurių negalima tinkamai eksploatuoti šių tinklų.

Atsiliepimas

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad užsakovo teisė į savarankišką statybos darbų trūkumų šalinimą atsiranda tik esant neginčytinai įrodytai aplinkybei, jog darbų rezultatų trūkumai atsirado dėl rangovo kaltės, jam pažeidžiant konkrečių statybos darbų technologijas arba naudojant netinkamas medžiagas. Byloje nepateikiama objektyvių įrodymų, kad tokios faktinės aplinkybės atsirado dėl rangovės /jos subrangovų netinkamai vykdytų statybos darbų. Teiginiai apie netinkamą tinkavimo medžiagą, nes, anot atsakovės, ieškovė patalpas tinkavo gipsiniu tinku, o reikėjo kalkiniu, nėra niekaip pagrįsti įrodymais, kildinamais iš šalių Rangos sutarties. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo teiginiai apie neva būtiną naudoti kalkinį skiedinį tėra jo paties samprotavimai, nepagrįsti bylos duomenimis. Be to, specialistui net nebuvo keliamas klausimas, ar ieškovė naudojo tinkamas tinkavimo medžiagas. Specialistas akto tiriamojoje dalyje ir išvadose net neužsimena, jog tiriamiems darbams turėjo būti naudotas kalkinis tinkas, o ne gipsinis, nors specialistui buvo perduota visa būtina medžiaga, reikalinga tokiam atsakymui. Akto tiriamosios dalies apibendrinime (6 psl.) nurodoma, kad „Vertinant Pirmojo Rangovo atliktų darbų kokybę ir Naujojo Rangovo atliktinus defektų taisymo darbus, buvo laikoma, kad šie darbai yra statybos, bet ne tvarkybos darbai.“ Taigi patalpų tinkavimo darbai buvo dalis bendrųjų statybinių darbų, kuriems netaikomi tvarkybos darbų reglamentavimai, įskaitant specialiųjų medžiagų (pvz., kalkinio skiedinio) naudojimą tam tikrų tvarkybos darbų atlikimui. Specialistai nenustatė ieškovės kaltės dėl galbūt buvusių tinko ir glaisto defektų, o tik konstatavo faktinę padėtį patalpų apžiūros metu. Darbų rezultatų neatitiktis techniniams tokių darbų rezultatų reikalavimams pats savaime besąlygiškai nesuponuoja darbus vykdžiusio subjekto kaltę netinkamai atlikus tokius darbus. Tokių statybinių darbų kaip tinkavimas ir glaistymas tinkamo rezultato susiformavimas yra tam tikrą laiką trunkantis technologinis procesas, kurio metu turi būti užtikrinamos tam tikros sąlygos, pvz. temperatūros ir drėgmės. Patalpų tinkavimo darbai ir patalpos Nr. 8 glaistymas buvo atlikti 2020 m. spalio–lapkričio mėnesį, kai dar buvo teigiama temperatūra. 2021 m. sausio 14 d. rašte atsakovei ieškovė nurodė, kad ką tik nutinkuotos patalpos po pasitraukimo iš objekto nebuvo šildomos ir vėdinamos (nors tai jau buvo gruodžio mėnuo su neigiama temperatūra), ir jose buvo atliekami ir kiti darbai, sukeliantys padidintą oro drėgnumą (grindų betonavimas, plytelių klijavimas ir kt.). Tokiomis sąlygomis nuo pagrindo atšoks bet koks tinkas ir glaistas. Specialistas patalpas apžiūrėjo tik 2021 m. sausio 21 d. Specialistui nebuvo pateiktas klausimas, ar patalpų žema temperatūra ir didelis drėgnumas galėjo sukelti jo konstatuotą padėtį, t. y. atšokusį tinką ir nesukietėjusį glaistą. Nežinoma, kokia dalis ieškovės atliktų tinkavimo darbų plotų perdaryta, ir tuo specialistai pripažįsta, kad savo išvadas apie sienų plotus, kur neva buvo atšokęs tinkas ir neišdžiūvęs glaistas, daro tik prielaidų lygyje, tai absoliučiai nepriimtina tokio pobūdžio dokumentams, kuriais konstatuojamos faktinės aplinkybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 4 d. rašte nėra jokių skaičiavimų, koks tinko ir glaisto plotas yra su defektais ir šalintinas. Tokių skaičiavimų negalėjo padaryti ir specialistas M., nes jis patalpas apžiūrėjo tik 2021 m. sausio 21 d., kai jau du mėnesius šiose patalpose dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šalindamas tinkus ir naujai nutinkuodamas sienas nauju tinku. Atsakovė atsisakė savo pirminio reikalavimo dėl Statybos darbų žurnalo pateikimo. Patikslintame priešieškinyje nurodyti samprotavimai apie tokio žurnalo buvusį vedimą / nevedimą ir iš to kildinami reikalavimai ieškovei yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė 2020 m. gruodžio 6 d. sustabdžiusi ieškovės įgaliojimus vykdyti statybos darbus objekte nurodė, kad iki gruodžio 18 d. turi būti baigti visi specialieji darbai (vandentiekio, kanalizacijos, elektros). Šiuos darbus ieškovės buvę subrangovai, bylos tretieji asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebaigė iki nurodyto termino ir toliau dirbo jau vadovaujami pačios atsakovės, kuri tiesiogiai vykdė atsiskaitymus su šiomis įmonėmis ir priėmė iš jų galutinius darbų rezultatus. Tad ir visų tų aktų atsakovė turi reikalauti iš šių įmonių, su kuriomis dirbo ir iš jų priėmė galutinius darbų rezultatus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 901,71 Eur skolą už atliktus darbus, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, iš viso 941,71 Eur, nuo šios sumos 8 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. kovo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 221 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

5.1. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Rangos sutarties pagrindu atlikti paprastojo remonto darbai nepatenka į darbų, dėl kurių sudaromos statybos rangos sutartys, apimtį. Teismo vertinimu, yra pagrindas šalių ginčo santykius kvalifikuoti kaip rangos teisinius santykius, kuriuos reglamentuoja bendrosios rangos nuostatos (CK 6.644–6.671 straipsniai), o statybos rangos nuostatos (CK 6.681–6.699 straipsniai) šiuo atveju nėra taikomos.

5.2. Teismas nurodė, kad, nesant rašytinio papildomo šalių susitarimo, ieškovei tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog šalys papildomai susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, t. y. patalpų paprastojo remonto darbų apimties, darbų atlikimo kainos ir kitų sąlygų.

5.3. Teismas pažymėjo, kad, bylos duomenimis, atsakovės atstovas M. U. 2020 m. gegužės 5 d. elektroniniame laiške nurodė, jog patvirtina remonto darbų sąmatas. 2020 m. gruodžio 13 d. ieškovė elektroniniu paštu atsakovei pateikė penkis 2020 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktus Nr. 36, 37, 38, 39, 40 už 18 791,83 Eur sumą, 2020 m. gruodžio 15 d. pateikė 2020 m. gruodžio mėnesio PVM sąskaitas faktūras RAM Nr. 0071, 0072, 0073, 0074, 0075 iš viso už 18 791,83 Eur sumą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė jai atsiųstus minėtus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras būtų priėmusi. Be to, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė būtų priėmusi darbus, atliktus pagal atsakovės patvirtintas darbų sąmatas, minėtus darbų atlikimo aktus ir sąskaitas faktūras.

5.4. Pažymima, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo darbai būtų priimti šalių Rangos sutartyje numatyta tvarka ar kitu būdu. Atsakovė ginčija ir nepripažįsta atliktų darbų pagal minėtus darbų atlikimo aktus ir išrašytas sąskaitas faktūras, išskyrus atliktus darbus bute (antrame aukšte). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas nusprendė, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, jog ieškovė atsakovei atliko remonto darbus pagal 2020 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų Nr. 36, 37, 38, 39, 40 ir 2020 m. gruodžio mėnesio PVM sąskaitas faktūras RAM Nr. 0071, 0072, 0073, 0074, 0075. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovei tik iš dalies pripažįstant ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo už papildomai atliktus darbus bute (antrame aukšte), ieškovei iš atsakovės priteistina atsakovės pripažįstama dalis skolos už atliktus darbus bute (antrame aukšte) – 8 732,87 Eur suma pagal atliktų darbų aktą Nr. 37 ir 528,84 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr. 38 (dėl antro aukšto buto darbų: 128 Eur, 80 Eur, 145,60 Eur, 60,84 Eur, 36,00 Eur, 78,40 Eur), iš viso už 9 261,71 Eur. Atskaičius atsakovės ieškovei sumokėtą 8 360 Eur avansą pagal šalių sudarytą Rangos sutartį, iš atsakovės ieškovei priteistina 901,71 Eur už atliktus patalpų paprastojo remonto darbus.

5.5. Teismas akcentavo, jog tai, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė pripažino, jog remonto darbus bute (antrame aukšte) ieškovė atliko, atsakovė darbus priėmė, dėl jų kokybės pretenzijų nepareiškė, teismas konstatavo, jog tarp šalių sudarytos Rangos sutarties pagrindu atsirado prievolė ieškovei sumokėti už bute atliktus darbus.

5.6. Teismas nurodė, kad CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pripažino, jog remonto darbus bute (antrame aukšte) ieškovė atliko, atsakovė darbus priėmė, dėl jų kokybės pretenzijų nepareiškė, teismo vertinimu, nebuvo pateisinama atsakovei stabdyti prievolę mokėti už bute atliktus darbus.

5.7. Dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą teisių gynimo būdą – atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Šiuo atveju šalių sudarytos Rangos sutarties 3.1.2 punkte toks teisių gynimo būdas yra numatytas. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad atsakovė prašo jai priteisti trūkumų šalinimo išlaidas už 2020 m. spalio–lapkričio mėnesiais atliktus apdailos darbus, t. y. sienų ir lubų tinkavimo ir glaistymo darbus, kuriuos, atsakovės teigimu, ji priėmė ir už juos su ieškove atsiskaitė. Kaip nurodė atsakovės atstovė, darbai buvo atlikti pagal atliktų darbų aktus Nr. 22, 23, 25, 27, 30, 31, 32, 34.

5.8. Teismas pastebėjo, kad iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad apdailos darbai pirmo aukšto patalpose vyko nuo 2020 m. rugsėjo iki gruodžio 6 d. (iki atsakovė elektroniniu laišku sustabdė darbus), priimant apdailos darbus atliktų darbų aktų Nr. 22, 23, 25, 27, 30, 31, 32, 34 pagrindu Rangos sutartyje numatytų darbų perdavimo–priėmimo aktų nebuvo pasirašyta. Atsakovės teigimu, ji minėtų aktų pagrindu darbus priėmė, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų, įskaitant apdailos darbus, ieškovei neturėjo, apdailos darbų defektai išryškėjo tik 2020 m. gruodžio mėnesį, kai atsakovė gavo penkis ginčo atliktų darbų aktus (gruodžio mėnesio) ir PVM sąskaitas faktūras ir pradėjo aiškintis dėl atliktų daiktų. Teismo vertinimu, nesant šalių pasirašytų darbų priėmimo–perdavimo aktų, nėra galimybės nustatyti, kada ir kokios apimties atsakovė priėmė ieškovės atliktus apdailos darbus. Iš gruodžio mėnesio ginčo atliktų darbų aktų Nr. 36, 38 (už darbus pirmame aukšte), 39, 40 matyti, kad apdailos darbai yra nurodyti ir šiuose aktuose, šių darbų atsakovė nepripažįsta, teigdama, jog dėl jų atlikimo su ieškove nesitarė. Atsakovė 2020 m. gruodžio 6 d. elektroniniu laišku ieškovę informavo, jog visi darbai pirmame aukšte yra stabdomi iki būsimų susitarimų. Tačiau iš bylos duomenų lieka neaišku, kada ir kokios apimties apdailos darbus atsakovė priėmė, neaišku, kokius darbus atsakovė sustabdė. Teismas priėjo prie išvados, kad apdailos darbų, kuriuos atsakovė priėmė ir už kurių atlikimą su ieškove atsiskaitė, ir darbų, kuriuos atsakovė ginčija, jų nepripažįsta ir yra sustabdžiusi, nėra galimybės atskirti, todėl labiausiai tikėtina, jog trečiajam asmeniui galbūt taisant darbų trūkumus, buvo perdaromi ne tik priimti darbai, bet ir ginčijami bei sustabdyti darbai.

5.9. Teismas pažymėjo, jog iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tarp šalių konfliktinė situacija prasidėjo 2020 m. spalio, lapkričio mėnesiais, atsakovei iš ieškovės pareikalavus statybos žurnalo. Atsakovė 2020 m. gruodžio 6 d. elektroniniu laišku ieškovę informavo, jog visi darbai pirmame aukšte yra stabdomi iki būsimų susitarimų. Ieškovės teigimu, nuo 2020 m. gruodžio 6 d. ieškovė darbų nebevykdė. Nors, atsakovės teigimu, 2020 m. gruodžio antroje pusėje ieškovei žodžiu buvo teikiamos pretenzijos dėl darbų defektų, tačiau ieškovė su šia aplinkybe nesutiko, teigdama, jog jokių pretenzijų dėl atliktų darbų jam nebuvo pateikta. Kaip matyti iš atsakovės 2020 m. gruodžio 28 d. elektroninio laiško ieškovei, prie elektroninio laiško yra pridėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. J. laiškas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog „šiai dienai mes vidaus patalpose nuo sienų ir lubų apvalėme, nukalėme nesilaikančius tinkus...“ ir atliko kitus darbus. Teismo vertinimu, nėra pagrindo tai laikyti pretenzija, kadangi joje nėra aiškiai išdėstyti ir pagrįsti darbų defektai, nėra pareikštas reikalavimas rangovui. Be to, rangovo nepakvietus atvykti ir apžiūrėti į objektą galimų darbų defektų, neišklausius rangovo atstovo nuomonės, ieškovės pasitelktas trečiasis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar iki 2020 m. gruodžio 28 d. pradėjo ginčo objekte atlikti galbūt trūkumų šalinimo darbus, t. y. nuo sienų ir lubų apvalė, nukalė nesilaikančius tinkus ir kitus darbus.

5.10. Teismas pažymėjo ir tai, kad vertinant 2020 m. gruodžio 30 d. susitikimą ginčo objekte, kurį organizavo atsakovė ir į kurį, be kita ko, buvo pakviestas ieškovės atstovas M. Š., nėra pagrindo taip pat laikyti pretenzija dėl galimų darbų trūkumų, nėra pagrindo laikyti tinkamu ieškovės informavimu apie galimus darbų trūkumus, kadangi nei iš vaizdo medžiagos, nei darytų fotonuotraukų lieka neaišku, kokie ir kokios apimties darbai buvo tiksliai atlikti, kada jie atlikti ir priimti, kokie darbai sustabdyti, kokios sąlygos aptariamos dėl sustabdytų darbų, kada ir kokie trūkumai pastebėti, kokios pretenzijos reiškiamos rangovei (ieškovei) dėl galimų darbų trūkumų, ar su rangove nutraukiama Rangos sutartis dėl papildomai sutartų darbų ir pan. Teismo vertinimu, tai turėjo būti apibrėžta rašytine forma. Teismas nurodė, kad, nesant tokių duomenų, nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu yra pasibaigę šalių Rangos sutarties papildomų darbų sutartiniai santykiai.

5.11. Teismas, vertindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. P. J. 2021 m. sausio 4 d. raštą, sutiko su ieškovės atstovo M. Š. pozicija, jog projektiniuose pasiūlymuose nėra numatyto reikalavimo – vidaus sienas tinkuoti būtent kalkiniu tinku. Kaip matyti iš ankstesnių atliktų darbų aktų Nr. 22, 23, 25, 27, 30, 31, 32, 34, ieškovės buvo atliekami sienų tinkavimo ir glaistymo darbai, kuriuos atsakovė priėmė, dėl jų pretenzijų nepareiškė, nors darbai buvo atliekami taip pat su gipsiniu tinku. Teismas akcentavo, jog šalių Rangos sutarties 3.2.2. punkte numatyta, kad užsakovas (atsakovė) įsipareigoja per 2 dienas nuo Sutarties įsigaliojimo paskirti asmenį, kuris vykdys techninę priežiūrą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog techninis prižiūrėtojas dirbo tik iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų paskyrusi kitą techninį prižiūrėtoją. Be to, kaip nurodė ieškovės atstovas, vykdant apdailos darbus, buvo tartasi su pačiu M. U. ir jo žmona, taip pat ir dėl tinko rūšies, hidroizoliacinės medžiagos ir kitų medžiagų panaudojimo. Liudytojo A. P. parodymai taip pat patvirtina, jog dirbo pagal užsakovo patalpų savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ norus, o ne pagal projektą, be to, techninio projekto ir nebuvo. Teismo vertinimu, tiek ieškovės atstovo M. Š. paaiškinimai, tiek liudytojo A. P. parodymai patvirtina aplinkybę, jog iki 2023 m. gruodžio 6–10 dienos buvo baigti visi darbai bute (antrame aukšte), o pirmame aukšte lapkričio mėnesį buvo pradėti tik paruošiamieji darbai, vienoje patalpoje (Nr. 7 ar 8 ) buvo susirinkę užsakovas, pagrindinis rangovas, specialistai ir visi rinko tinkavimo glaistymo skiedinį, buvo atlikti bandymai, kas geriau tiktų (su kokiomis medžiagomis ir technologijomis galima sparčiau dirbti). Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad pastato pirmame aukšte apdailos darbai buvo tik pradėti kaip bandomieji darbai, kurie nebuvo visiškai baigti.

5.12. Teismas pažymėjo, kad ginčo patalpos nuo 2020 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. vasario 18 d. buvo nešildomos, įvertino tai, kad ginčo objekte ieškovė atsakovės objekte nuo 2020 m. gruodžio 6 d. nebedirbo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nurodė, jog neatmetama galimybė, kad dėl pačios atsakovės ar kito rangovo netinkamos patalpų priežiūros (nešildomų patalpų) patalpose pradėjo kauptis drėgmė, kuri galėjo pakenkti atliktiems apdailos darbams.

5.13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovės objekte pradėjo dirbti 2020 m. gruodžio 2 d. sutarties pagrindu, o galimus apdailos darbų trūkumus pradėjo šalinti iki 2020 m. gruodžio 28 d., nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2021 m. sausio 4 d. surašyto rašto ir 2021 m. sausio 21 d. sudarytos lokalinės darbų sąmatos nėra pagrindo vertinti objektyviai, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo atveju turėjo suinteresuotumą dėl vykdytinų darbų apimties ir kainos. Be to, teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2021 m. sausio 4 d. rašte konstatuota, jog darbai buvo atliekami nukrypstant nuo projekto, tačiau ši išvada nepagrįsta jokiomis aplinkybėmis, rašte konstatuota faktinė situacija ir nurodyti darbai, kurie, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus manymu, būtų reikalingi tvarkybos darbų projekto įvykdymui. Be to, teismas akcentavo, jog šiuo atveju susiklostė netinkama situacija, kai darbų galimi trūkumai buvo pradėti šalinti anksčiau nei buvo sudaryta lokalinė darbų sąmata.

5.14. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš pateikto 2021 m. vasario 18 d. akto matyti, jog tyrimo objektas apžiūrėtas 2021 m. sausio 21 d., t. y. praėjus pusantro mėnesio nuo ieškovės nušalinimo nuo darbų vykdymo. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgęs į tai, kad 2020 m. gruodžio pabaigoje ginčo objekte darbus dėl galimų trūkumų šalinimo pradėjo kitas rangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas nusprendė, jog objekto apžiūra galimiems darbų trūkumams nustatyti atlikta žymiai pavėluotai ir negali patvirtinti faktinės situacijos, buvusios po ieškovės atliktų darbų ginčo objekte. Teismo vertinimu, tai patvirtina ir pačiame akte konstatuotos aplinkybės, jog apžiūros metu patalpos 5 ir 6 jau buvo pertinkuotos, be to, ir kiti defektai (patalpose tarp durų metalinio rėmo ir tinko) buvo taip pat ištaisyti. Be to, iš tyrimo akto matyti, kad konstatuoti galimi defektai yra susiję su drėgme. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju neatmetama galimybė, jog dėl pačios atsakovės ar kito rangovo netinkamos patalpų priežiūros (nešildomų patalpų) patalpose pradėjo kauptis drėgmė, kuri galėjo pakenkti atliktiems apdailos darbams.

5.15. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog ieškovė atsakovei darbus atliko su trūkumais, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 20 383,97 Eur (be PVM) faktiškai ieškovės patirtų trūkumų šalinimo išlaidų teismas atmetė.

5.16. Dėl reikalavimo pateikti statybos dokumentaciją, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Rangos sutarties pagrindu nebuvo privalomas statybos žurnalo pildymas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, atsakovei sustabdžius ieškovės vykdomus darbus, statybos žurnalas buvo paliktas ginčo objekte ir šiuo metu nei ieškovės atstovui M. Š., nei trečiųjų asmenų atstovams nėra žinoma statybos žurnalo buvimo vieta, daroma išvada, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl statybos dokumentacijos pateikimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-43-1048/2023 dalį dėl patikslinto ieškinio išsprendimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog „Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas jam atsiųstus minėtus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras būtų priėmęs“. Apeliantė akcentuoja, kad ginčo aktai buvo įteikti atsakovui laikantis šalių Sutartyje nurodytos tvarkos, išsiunčiant juos atsakovei tinkamu el. adresu 2020 m. gruodžio 13 d. Be to, atsakovė pati 2020 m. gruodžio 16 d. elektroniniu laišku patvirtino aptariamų aktų ir sąskaitų gavimą.

6.2. Akcentuojama, kad atliktų darbų perdavimo ir priėmimo procedūra yra detalizuota Sutarties 4.3 ir 4.4 punktuose. Sutartimi nebuvo imperatyviai sutarta dėl faktinio ir vizualaus su rašytine fiksacija darbų patikrinimo pagal pateiktą atliktų darbų aktą. Neginčytina, kad užsakovė turėjo teisę vietoje tikrinti akte nurodytų darbų apimtį ir kokybę. Tai buvo jos pasirinkimas, kaip kontroliuoti rangovės atliekamus darbus, tačiau laikantis Sutartyje numatyto 2 darbo dienų termino. Sutartimi buvo sulygta, jog pateiktų aktų patikrinimui užsakovė turi dvi darbo dienas.

6.3. Pažymima, kad atsakovė, gavusi paskutinius ginčo aktus, tai patvirtino ir pranešė, kad jai reikia laiko juos patikrinti. Suėjus dviejų darbo dienų terminui po aktų gavimo, nepranešė, kad juose nurodytų darbų nepriima. Net ir bylos proceso metu atsakovė neįrodinėjo, jog aktuose nurodyti darbai neatlikti. Atsisakymas juos apmokėti buvo grindžiamas bloga kokybe ir netinkamos tinkavimo medžiagos naudojimu. Todėl teismo sprendimo išvada, jog „Atsakovas ginčija ir nepripažįsta atliktų darbų pagal minėtus darbų atlikimo aktus ir išrašytas sąskaitas faktūras, išskyrus atliktus darbus bute antrame aukšte“, neatitinka bylos duomenų. O išvada, jog „Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, jog ieškovas atsakovui atliko remonto darbus pagal 2020 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų Nr. 36, 37, 38, 39, 40 ir 2020 m. gruodžio mėnesio PVM sąskaitas faktūras RAM Nr. 0071, 0072, 0073, 0074, 0075“, yra absoliučiai nepriimtina tiek teisės, tiek fakto aspektu.

6.4. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas prieštarauja bylos išnagrinėjimo rezultatui, o kartu ir teisiniam reguliavimui. Teismas nepagrįstai priešieškinio atmetimą vertino ieškovės nenaudai, nors turi būti priešingai. Ieškovei pareikšto priešieškinio atmetimas yra jo procesinis laimėjimas, tenkinant jo procesiniuose dokumentuose nurodytus pagrindus ir motyvus dėl priešieškinio nepagrįstumo ir neteisėtumo. Tad atmetus priešieškinį, laikytina, kad dėl šios bylos (proceso) dalies yra „100 procentinis ieškovės laimėjimas“, o tai sąlygoja jos patirtų išlaidų dėl oponavimo pareikštam priešieškiniui visišką kompensavimą.

Atsiliepimas

7. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą, prašydama ieškovės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeistą sprendimo dalį, dėl kurios ieškovė pateikė apeliacinį skundą. Atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pateikusi atsakovei rašytinį pranešimą apie pasirengimą galutinai perduoti darbus ar kokiu nors kitu būdu pranešusi apie galutinai perduotinus darbus. Tai, visų pirma, patvirtina, kad pati ieškovė nevykdė savo sutartinės prievolės tinkamai inicijuoti galutinį darbų perdavimą.

7.2. Svarbu, kad pranešimas apie ketinimą, pasirengimą galutinai perduoti darbus (pagal Sutarties 4.5 punktą) nėra tapatus darbų perdavimo–priėmimo aktui. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, ieškovė sąmoningai ar ne, bet šiuos du dokumentus, fiksuojančius skirtingus juridinius faktus, iš esmės sutapatina.

7.3. Pažymima, kas pirminis nesutikimas-pretenzija dėl ieškovės pateiktų atliktų darbų aktų buvo išreikšta jau 2020 m. gruodžio 16 d. Net nevertinant, kad atsakovė su ieškove komunikavo ir žodine forma dėl neaišku pagal kokią sąmatą, kur ir kokia apimtimi atliktus darbus. Akcentuotina, kad Sutarties 4.3 punkte aiškiai įtvirtinta, kad pretenzijos galėjo iš viso būti pareiškiamos tik žodžiu. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad neva atsakovė, iki 2020 m. gruodžio 15 d. nepateikdama jokio atsakymo į ieškovės 2020 m. gruodžio 13 d. el. laišką su siunčiamais aktais, akceptavo darbus, yra nepagrįsti. Be to, 2020 m. gruodžio 21 d. atsakovė gavo ieškovės elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad neva buvo gautas žodinis atsakovės patvirtinimas, jog visi darbai atlikti ir priekaištų atsakovė neturi. Nesutikdama su fakto neatitinkančiu teiginiu, atsakovė 2020 m. gruodžio 21 d. nedelsiant atsakydama į minėtą laišką el. laiške ieškovei nurodė, kad tokio patvirtinimo iš atsakovės ieškovė nėra gavusi.

7.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra byloje duomenų apie tai, kad ginčo darbai būtų priimti Sutartyje numatyta tvarka ar kitu būdu, yra pagrįsta ir ieškovė apeliaciniame skunde ją nepagrįstai kvestionuoja. Be to, ieškovė nepagrįstai dokumentų išsiuntimą–pateikimą sutapatina su darbų priėmimu. Nei sutartis, nei įstatymai tokių ieškovės sugalvotų darbų priėmimo prezumpcijų nenumato.

7.5. Ieškovė savo apeliaciniame skunde ignoruoja byloje nustatytas aplinkybes, jog 2020 m. gruodžio mėnesį ieškovė patalpų 1 aukšte jokių darbų neatliko, tačiau atsakovei atsiuntė ginčo aktus, kurie išrašyti už 2020 m. gruodžio mėnesį neva patalpų 1 aukšte atliktus darbus.

7.6. Ieškovės apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė tiesiog nesąžiningai mėgina darbų aktų išsiuntimu atsakovei formaliai įgyti teisę į juose nurodytų darbų apmokėjimą, kurių, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė netgi neužsakė, o ieškovė apskirtai neįrodė juos atlikusi. To ir negalėjo padaryti, nes faktiškai jie ir niekada nebuvo atlikti, tai patvirtina bylos medžiaga.

Šalies argumentai

8. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos priešieškinis, todėl prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-43-1048/2023 dalį, kuria atmestas atsakovės patikslintas priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, papildomai perskirstant bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, taip pat buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga tarp šalių, todėl teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Ieškovės atlikti darbai akivaizdžiai atitinka statybos darbų sąvoką.

8.2. Šioje byloje užsakovė (atsakovė) turėjo įrodyti defekto faktą, t. y., defektų egzistavimą – ieškovė (rangovė) turėjo pareigą įrodyti, kad ji nėra atsakinga už ginčo defektą, t. y., ji turėjo pateikti įrodymus, kurie atskleistų konkrečią aplinkybę ar aplinkybes, kurios lėmė ginčo defekto atsiradimą, ir pateikti įrodymus, kad už defektų atsiradimo priežastis ieškovė nėra atsakinga.

8.3. Į bylą atsakovės pateiktas 2021 m. sausio 4 d. defektinis aktas, į teismo ekspertų sąrašo įrašyto eksperto S. M. 2021 m. vasario 18 d. tyrimo akto (duomenys neskelbtini) išvada (kurioje aiškiai fiksuota, kad defektai egzistuoja), nuotraukos, vaizdo medžiaga, specialisto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. J. liudijimas, el. susirašinėjimo medžiaga tarp šalių bei kiti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ginčo defektai faktiškai egzistavo.

8.4. Akcentuojama, kad byloje nėra ginčo ir abi šalys pripažįsta, kad ieškovės atlikti tinkavimo darbai 1 aukšto patalpose buvo faktiškai perdaryti atsakovės pasitelktos rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, kad joks protingas, rūpestingas ir atidus asmuo nemokės 2 kartus už neegzistuojančio trūkumo ištaisymą (šiuo atveju kainavusį net 20 000 Eur), vien tik norėdama kita medžiaga nutinkuoti sienas, nors prieš tai jokių trūkumų nebuvo. Taigi vien ši aplinkybė neginčijamai patvirtina, kad defektai egzistavo ir jie faktiškai buvo taisomi.

8.5. Ieškovė be subjektyvių teiginių ir pasvarstymų į bylą nepateikė jokio įrodymo, kad defektai neegzistavo. Priešingai, pati ieškovė iš esmės byloje net neginčijo paties defektų egzistavimo fakto, tik teikė subjektyvias interpretacijas dėl defektų apimties, jų atsiradimo priežasčių (neva patalpos nebuvo šildomos, todėl tinkas atšoko, atsirado drėgmės ir druskų dėmės, o ieškovė visus darbus atliko kaip priklauso pagal teisės aktų reikalavimus).

8.6. Teismas nepagrįstai nevertino, kad būtent ieškovė šioje byloje neįrodė jos atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių, kaip ir neįrodė, kad defektai yra mažesnės apimties.

Atsiliepimas

8.7. Atsakovės teigimu, netgi preziumuojant faktą, kad drėgmė patalpose buvo, ji pati savaime nelaikytina ieškovės darbo rezultato defektų priežastimi. Tinkamai nutinkuotų sienų drėgmė taip, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, neveikia.

8.8. Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė iki bylos iškėlimo neneigė defektų fakto bei įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius ieškovės darbų rezultato defektus, teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė atsakovei darbus atliko su trūkumais, yra mažų mažiausiai nepagrįsta ir neteisėta.

8.9. Pažymima, kad ieškovė neprašė byloje skirti ekspertizės, kad būtų įvertinta, ar defektų kiekiai yra pagrįsti, kokios defektų atsiradimo priežastys, net nepateikė statybos srities specialistų ar ekspertų išvadų.

8.10. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė atliko darbus su trūkumais, nes atsakovė nepasiūlė šių trūkumų ištaisyti visų pirma ieškovei, o kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl šių trūkumų ištaisymo. Pažymima, kad Sutarties 3.1.2 punktu buvo aiškiai susitarta, kad atsakovė (užsakovė) turi teisę reikalauti šalinti trūkumus ir nemokėti už netinkamai atliktą darbą arba pašalinti trūkumus trečiųjų asmenų pagalba ieškovės sąskaita.

8.11. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė atliko darbus su trūkumais, nes atsakovė neva tinkamai neinformavo ieškovės apie paaiškėjusius defektus ir juos kažkaip ne taip fiksavo. Atsakovė pažymi, kad tiek defektų apžiūrai, tiek jų fiksavimui taikoma laisva forma. Akcentuojama, kad 2020 m. gruodžio mėn. pradėjo aiškėti ieškovės jau aktais perduotų darbų defektai, o rangovė Sutartimi įsipareigojo taisyti ir po darbų perdavimo per garantinį terminą atsiradusius defektus (Sutarties 3.3.4 punktas). Ieškovė buvo tinkamai informuota apie 2020 m. gruodžio mėnesį paaiškėjusius defektus, jie faktiškai 2020 m. gruodžio 30 d. įvykusios apžiūros metu buvo apžiūrėti, 2021 m. sausio 4 d. buvo surašytas defektacijos aktas, o ieškovė – rangovė 2021 m. sausio 14 d. raštu išreiškė nesutikimą su atsakovės pateikta pretenzija dėl paaiškėjusių defektų. Todėl per 1 metus atsakovė priešieškiniu kreipėsi į teismą dėl ieškovės defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.

8.12. Vertindamas priešieškinio reikalavimo dėl statybos darbų trūkumų išlaidų atlyginimo pagrįstumą, teismas nepagrįstai nesirėmė į bylą atsakovės pateiktu rašytiniu įrodymu – statybų srities eksperto tyrimo aktu, kuris ieškovės įstatymų nustatyta tvarka nebuvo niekaip paneigtas. Ieškovė savo atsikirtimus pateikė tik paaiškinimų forma, išreikšdama nesutikimą su tyrimo išvada, tačiau jokių objektyvių rašytinių įrodymų, paneigiančių tyrimo išvadas, nepateikė, kaip ir byloje neprašė skirti ekspertizės tyrimo išvadoms paneigti.

8.13. Atsakovė nurodo, kad ieškovės defektų faktas yra įrodytas ir jokios aplinkybės, šalinančios ieškovės (rangovės) atsakomybę, nenustatytos. Dėl to ieškovė privalo atlyginti jos atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kurias patvirtina bylos medžiaga. Priešingą teismo išvadą galėjo lemti netinkamas šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimas, lėmęs ir netinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą, įrodymų vertinimą.

8.14. Dėl statybos dokumentacijos pateikimo pažymima, kad šalys buvo susitariusios dėl statybos dokumentacijos pildymo. Tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Teisės aktai nedraudžia šalims susitarti dėl dokumentų, kurie nėra privalomi pagal statybą reglamentuojančias teisės normas, pildymo. Vien šalių susitarimas (sandoris) yra pakankamas pagrindas įpareigoti ieškovę jį vykdyti. Aplinkybė, kad ieškovė nežino statybos dokumentų buvimo vietos, kaip nurodė teismas, tik patvirtina ieškovės prievolės šiuos dokumentus saugoti pažeidimą, bet ne pagrindas atleisti nuo jos vykdymo.

9. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

9.1. Atsakovė nepagrįstai pabrėžia, stengiasi įtikinti teismą, kad atsakovės užsakymu surašytas dokumentas, pavadinimu „Tyrimo aktas (duomenys neskelbtini)“, turi prima facie galią. Šis aktas yra eilinis bylos rašytinis dokumentas, galintis būti įrodymų šaltiniu.

9.2. Byloje nėra jokio rašytinio dokumento, kuris atitiktų defektacijos akto sampratą. Jokių duomenų ir skaičiavimų, kuriais būtų pagrįsti ieškovės darbų defektai ir jų apimtis, byloje nėra pateikta. Atsakovės pateiktos nuotraukos ir filmuota medžiaga niekaip nepatvirtina atsakovės teiginių apie netinkamai atliktus darbus.

9.3. Apeliantės skundo argumentas, kad teismas netinkamai identifikavo ginčo teisinį santykį, nepagrįstas įrodymais, jog teismo išsakyta pozicija dėl taikytinos teisės šioje byloje lėmė neteisėtą ir nepagrįsta sprendimą, t. y. kad kažkokiai ginčo faktinei aplinkybei taikyta bendroji rangos sutarties norma yra prieštaraujanti specializuotai statybos rangos sutarties teisinei normai.

Šalies argumentai

9.4. Apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika apie įrodinėjimo naštos paskirstymą statybos rangos bylose, išaiškinant, kad užsakovui pakanka įrodyti tik defektų faktą, o rangovui privalu įrodyti, kad defektai nesusiję su jo darbų kokybe, nebuvo pažeista pirmosios instancijos teismo, nes teismas itin kruopščiai tyrė visus įrodymus, nustatant nekokybiškų darbų ir defektų fakto buvimą ar ne. Teismas padarė vienareikšmę išvadą, pagrįstą bylos faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, kad jie nepatvirtina ieškovės nekokybiško darbo fakto. Tai reiškia, kad užsakovas – šios bylos atsakovė – neįrodė jai tenkančio įrodinėtino dalyko kaip pirminės aplinkybės, paskirstant įrodinėjimo naštą tarp ginčo šalių. Neįrodžius šios pirminės aplinkybės, rangovas neprivalo įrodinėti nebuvus neįrodyto dalyko.

9.5. Pažymima, kad ieškovė niekada ir niekaip nepripažino, jog jos atlikti tinkavimo ir glaistymo darbai turėjo defektų. Buvo išsakyta tik prielaida, jog, jeigu ir buvo fiksuoti fragmentai su tinko ir glaisto pažeidimais, tai buvo ne pačių darbų netinkamo atlikimo pasekmė, o galbūt žiemos metu, esant minusinei temperatūrai ir nešildomoms patalpoms, atsiradę pažeidimai dėl dar visiškai neišdžiūvusio tinko peršalimo.

9.6. Apeliantė, privalėdama turėti šiame objekte techninį darbų prižiūrėtoją, pati atsisakė jo paslaugų 2020 m. rugsėjo mėn., tuo atimdama sau galimybę kontroliuoti statybos objekto būseną. Be to, pats užsakovės / apeliantės vadovas savo elektroniniu laišku besąlygiškai nušalino ir pašalino ieškovę nuo darbų šiame objekte, faktiškai be jokio teisėto pagrindo nutraukdamas sutartį.

9.7. Nors atsakovė teigia, kad ieškovė neprašė byloje skirti ekspertizės, kad būtų įvertinta, ar defektų kiekiai yra pagrįsti, kokios defektų atsiradimo priežastys, tačiau, atsakovei priešieškiniu neįrodžius savo priešieškinio pagrindo – nekokybiškų darbų, ieškovei (darbų vykdytojai), nekilo procesinė pareiga įrodinėti nebuvus toms aplinkybėms, kurių buvimo neįrodė pati ieškovė. Atsakovė, siekdama įrodyti rangovės netinkamai atliktus darbus, galėjo dar net nesant teisminio ginčo užsakyti pilnavertę ekspertizę pas tuos pačius ekspertus, pas kuriuos užsakė tik nieko nereiškiantį aktą.

9.8. Akcentuojama, kad atsakovei neįrodžius darbų trūkumo fakto, jau atliktų darbų perdarymas su kitokiomis medžiagomis negali būti laikoma teisiškai reikšminga aplinkybe, leidžiančia užsakovei naujai atliktus darbus įvardyti kaip prieš tai atliktų darbų trūkumų šalinimą.

9.9. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė bando be jokio teisinio pagrindo sureikšminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laišką ieškovės vadovui su savo samprotavimais apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus tinkavimo ir glaistymo darbus, o privataus asmens S. M. aktą įvardija eksperto išvada. Pažymima, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jos vadovas neturi jokių statybos ekspertinio vertinimo kvalifikacijų ir įgaliojimų. Tai buvo ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkurentas dėl statybos rangos darbų gavimo. Vien tai leidžia abejoti šios bendrovės vadovo objektyvumu vertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus. Be to, šis subjektas savo rašte nenurodė nė vieno patikimai įrodyto fakto apie tinkavimo ir glaistymo darbų trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos, palūkanų priteisimo ir atmestas atsakovės priešieškinis dėl nuostolių priteisimo bei įpareigojimo pateikti vykdytos statybos dokumentaciją, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl šalių santykių kvalifikavimo

13. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

14. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovė) ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovė) 2019 m. spalio 8 d. sudarė rangos sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią rangovė įsipareigojo objekte – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kitos paskirties patalpose Nr. 8-100, 8-101, 8-102, 8-103, 8-104, 8-105, 8-106 – atlikti paprastojo remonto ir patalpų perdalijimo darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovei Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka.

15. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Atsakovė, nesutikdama su šia teismo išvada, teigia, kad teismas sprendimu netinkamai teisiškai kvalifikavo šalis siejančius sutartinius santykius, nes ieškovės atlikti darbai pagal parengtą ir atsakovės į bylą pateiktą didelės apimties projektinę dokumentaciją akivaizdžiai atitinka statybos darbų sąvoką. Atsakovės teigimu, šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai.

16. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). CK 6.644 straipsnio 2 dalyje paminėtos atskiros rangos sutarties rūšys: buitinė ranga, statybos ranga ir kitos.

17. Statybos rangos sutartis pasižymi tam tikromis ypatybėmis, leidžiančiomis ją atskirti nuo kitų rangos sutarčių, dėl kurių būtinas atskiras reglamentavimas: darbai pagal šią sutartį atliekami tiesiogiai objekto buvimo vietoje; specifinis šios sutarties dalykas (pastatas, statinys ar kitoks nekilnojamasis daiktas kaip galutinis – statybos proceso produktas arba užbaigtas tam tikrų darbų statybos objekte kompleksas); specifinė subjektinė sudėtis (sutarties šalys – investicinės veiklos statybų srityje dalyviai); užsakovo ir rangovo sutartinių santykių ilgalaikiškumas, jų bendradarbiavimas siekiant tinkamai įvykdyti sutartines prievoles; dažnai taikoma generalinės rangos sistema; specialių norminių aktų, reguliuojančių statybos santykius, sistema.

18. Svarbu tai, kad rangos ir statybos rangos nustatyti skirtingi garantijų terminai, darbų perdavimo ir priėmimo tvarka, papildomų darbų reglamentavimas, rizikos tarp šalių pasiskirstymas, skirtinga šalių bendradarbiavimo pareigos apimtis. Todėl priklausomai nuo to, kaip teismas kvalifikuoja susiklosčiusius sutartinius šalių santykius, teisinio ginčo sprendimo rezultatas gali iš esmės skirtis.

19. Kadangi rangos sutartis ir statybos rangos sutartis išskiriamos pagal sutarties dalyką, pažymima, kad statybos rangos sutarties dalykas yra statinio statyba ir rekonstrukcija, taip pat montavimo, paleidimo ir kitokie darbai (CK 6.681 straipsnio 2 dalis). Atkreipiamas dėmesys, kad CK 6.681 straipsnio 2 dalyje išvardytų darbų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 punkte pateikiamas sąvokos „statybos darbai“ išaiškinimas: „statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.“

20. Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 73 dalis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paprastojo remonto darbai nepatenka į darbų, dėl kurių sudaromos statybos rangos sutartys, apimtį ir paprastojo remonto darbams atlikti statybos rangos sutarties nuostatos netaikomos. Tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų, darbų aktų ir kitų surinktų įrodymų visumos, šalių sudarytos Rangos sutarties (su visais vėlesniais žodiniais susitarimais) pagrindu buvo atliekami ne tik gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų paprastojo remonto, bet ir patalpų perdalijimo darbai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atliekant sudėtingesnius remonto-statybos (perdalijimo) darbus, tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, patvirtina ir tai, kad Sutartimi ieškovė aiškiai įsipareigojo darbus atlikti pagal statybos techninį reglamentą ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą (normų, taisyklių), reikalavimus (Sutarties 3.3.5 punktas). Svarbu pažymėti ir tai, kad į bylą pateiktos ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, suvestinės patvirtina, kad už ieškovės atliktus darbus buvo taikomas atvirkštinis pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnį. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad „PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už šio Įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje, t. y. apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai“. Taigi, pagal minėtą įstatymą, atvirkštinis PVM taikomas būtent statybos darbams, o ne kitokio pobūdžio rangos darbams.

22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nes nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina statybos rangos sutartimi (CK 6.681 straipsnio 1, 2 dalys), todėl, sprendžiant šalių ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui netinkamai kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, taip pat buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga tarp šalių, o tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų

24. Pažymėtina, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbą bei už jį sumokėti ir priešingai (CK 6.694 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.687 straipsnio 1, 2 dalys).

25. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už atliktus darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymo – sutarto darbo atlikimo – faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo –priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-775/2012 ir kt.).

26. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai nuspręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės skolą, teigdama, kad ši nesumokėjo už tinkamai atliktus ir priimtus statybos darbus. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodė turinti pretenzijų ieškovei dėl netinkamai atliktų darbų, dalies atliktų darbų aktų nepripažįsta.

28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo darbai būtų priimti šalių Rangos sutartyje numatyta tvarka ar kitu būdu, taip pat pažymėjo, kad atsakovė ginčija ir nepripažįsta dalies atliktų darbų pagal atlikimo aktus ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras, išskyrus atliktus darbus bute (antrame aukšte). Esant šioms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog ieškovė atsakovei atliko remonto darbus pagal 2020 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų Nr. 36, 37, 38, 39, 40 ir 2020 m. gruodžio mėnesio PVM sąskaitas faktūras RAM Nr. 0071, 0072, 0073, 0074, 0075, o atsakovei tik iš dalies pripažįstant ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo už papildomai atliktus darbus bute (antrame aukšte), ieškovei iš atsakovės teismas nusprendė priteisti tik atsakovės pripažįstamą dalį skolos už atliktus darbus bute (antrame aukšte).

29. Tačiau lieka neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė tokias išvadas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo darbai būtų priimti šalių Rangos sutartyje numatyta tvarka ar kitu būdu, rėmėsi šalių sudarytos Rangos sutarties 4.3 punkto nuostata, jog darbai laikomi baigtais, kai rangovas darbų perdavimo–priėmimo aktu perduoda darbus, o užsakovas juos priima. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad darbų perdavimo priėmimo procedūra Sutarties 4.3 ir 4.4 punktuose yra detalizuota, t. y. 4.3 punkte nurodoma, kad „Rangovas pateikia aktą apie atliktų darbų apimtį ir vertę Užsakovui už atliktus darbus per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. Užsakovas per 2 (dvi) darbo dienas nuo pažymos apie atliktus darbus gavimo dienos priima darbus ir pasirašo pateiktą aktą, tuo pačiu terminu grąžindamas jį Rangovui, arba tuo pačiu terminu priima neginčijam atliktų darbų dalį ir pareiškia Sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas dėl tinkamo darbų atlikimo“; 4.4 punkte tęsiama, jog „jei per 4.3 punkte nurodytą terminą Užsakovas nepasirašo akto ir nepateikia Sutarties nuostatomis pagrįstų pretenzijų yra laikoma, kad perduotų darbų aktas yra Užsakovo pasirašytas ir atitinkama PVM sąskaita faktūra priimta pilna apimtimi“. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad „byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo darbai būtų priimti šalių Rangos sutartyje numatyta tvarka ar kitu būdu“, minėtų Sutarties nuostatų detaliau neanalizavo ir nevertino kartu su bylos rašytine medžiaga, patvirtinančia, kad ieškovės atstovas atliktų darbų aktus (Nr. 36, 37, 38, 39, 40) atsakovės atstovui išsiuntė el. paštu 2020 m. gruodžio 13 d., o atsakovės atstovas 2020 m. gruodžio 16 d. keliais el. laiškais dėl pateiktų aktų nurodė, kad pateikti aktai yra neaiškūs, nes nėra nurodyta, pagal kurią sąmatą jie yra įvykdyti, reikalinga detalesnė peržiūra, taip pat atsakovė nurodė, kad sąskaitų negali priimti, kol neįvertino jai nesuprantamų darbų.

30. Atkreiptinas dėmesys į pirmosios instancijos teismo teiginius, kad „nesant šalių pasirašytų darbų priėmimo–perdavimo aktų, nėra galimybės nustatyti, kada ir kokios apimties atsakovas priėmė ieškovo atliktus apdailos darbus“, „iš bylos duomenų lieka neaišku, kada ir kokios apimties apdailos darbus atsakovas priėmė, neaišku, kokius darbus atsakovas sustabdė. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, apdailos darbų, kuriuos atsakovas priėmė ir už kurių atlikimą su ieškovu atsiskaitė, ir darbų, kuriuos atsakovas ginčija, jų nepripažįsta ir yra sustabdęs, nėra galimybės atskirti<...>“.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui kilus neaiškumų dėl minėtų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, pagal civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir kooperacijos principus privalėjo pasiūlyti ieškovei ir atsakovei pateikti papildomus įrodymus, iš kurių būtų matyti, dėl kokių darbų šalys buvo susitarusios, kokius konkrečiai darbus atsakovė atliko, kokius darbus atsakovė priėmė, kokie darbai buvo sustabdyti ir kurie darbai buvo atlikti su trūkumais (defektais), už kokią sumą atsakovė atliko darbų ir kokią bendrą sumą atsakovė sumokėjo.

Dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų

32. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl užsakovo ir rangovo atsakomybės santykio, paaiškėjus, jog statinys (atlikto darbo rezultatas) neatitinka kokybės reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009, pažymėjo, kad, pagal CK 6.684 straipsnio normas, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumų – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui.

33. Svarbu yra tai, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 1, 3 d.). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 str. 3 d. nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016, 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ir kt.).

34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytomis teisės normomis ir minėta teismų praktika, pažymi, kad šioje byloje atsakovei pasinaudojus teise reikalauti atlyginti defektų šalinimo išlaidas, užsakovė (atsakovė) turėjo įrodyti defektų faktą, t. y. įrodyti aplinkybes, kad defektai egzistavo, o ieškovė (rangovė) turėjo pareigą įrodyti, kad ji nėra atsakinga už ginčo defektą, t. y. ji turėjo pateikti įrodymus, kurie atskleistų konkrečią aplinkybę ar aplinkybes, nulėmusias ginčo defekto atsiradimą, ir pateikti įrodymus, kad už defektų atsiradimo priežastis ieškovė nėra atsakinga.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog ieškovė atsakovei darbus atliko su trūkumais, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 20 383,97 Eur (be PVM) faktiškai ieškovės patirtų trūkumų šalinimo išlaidų atmetė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą 2021 m. sausio 4 d. defektinį aktą, į teismo ekspertų sąrašą įrašyto eksperto S. M. 2021 m. vasario 18 d. tyrimo akto (duomenys neskelbtini) išvadą, nuotraukas, vaizdo medžiagą, specialisto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. J. liudijimą, el. susirašinėjimo tarp šalių medžiagą, turėjo pagrindą nuspręsti dėl ginčo defektų faktinio egzistavimo ir rangovės atsakomybės už darbų kokybę (CPK 6.695 straipsnis).

37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovė atliko darbus su trūkumais, daug dėmesio skyrė aplinkybei, kad neva atsakovė tinkamai neinformavo ieškovės apie paaiškėjusius defektus ir juos netinkamai fiksavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei įstatymas, nei šalių pasirašyta Sutartis nenustato pranešimų apie paaiškėjusius defektus pateikimo imperatyvios tvarkos, atitinkamai nėra nustatyta imperatyvi tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai suponuoja išvadą, kad apie paaiškėjusius defektus ieškovė buvo informuota, t. y. jai buvo pareikštos pretenzijos, pateiktas defektacijos aktas, į kurį ieškovė 2021 m. sausio 14 d. atsakė, iš esmės neginčydama defektų egzistavimo paties fakto, o nurodydama, kad dėl defektų ji nėra atsakinga, nes viską padarė pagal teisės aktų reikalavimus, o patalpos nebuvo tinkamai šildomos.

38. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į byloje pateiktą 2021 m. vasario 18 d. tyrimo aktą (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad tyrimas atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu, tyrimas atliktas objekto – patalpų (duomenys neskelbtini), tyrimo objektas apžiūrėtas 2021 m. sausio 21 d., tyrimą atliko ekspertas prof. dr. S. M. ir dr. A. P.. Akte nurodyta, kad tyrimo metu nustatyti tokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų defektai: patalpose 4 vietomis nustatytas atšokęs (pabeldus girdimas skardus garsas) tinkas, nišoje matosi druskų dėmės tinke; patalpose 7 glaistas lupasi, sienoje šalia durų angos tinkas sudrėkęs, trupa; patalpose 8 glaistas lengvai lupasi, matosi pūslės glaisto sluoksnyje; patalpose 9 glaistas lengvai lupasi. Iš tyrimui pateiktų dokumentų taip pat nustatyta, kad patalpose tarp durų metalinio rėmo ir tinko nebuvo įstatytos deformuojančios tarpinės, metaliniai rėmai rūdijo, nutinkavus nedažytą metalinį profilį rūdžių dėmės prasimušė pro tinko sluoksnį. Šis defektas apžiūros metu jau buvo ištaisytas. Apžiūros metu patalpos 5 ir 6 jau buvo pertinkuotos. Labiausiai tikėtina, kad jose taip pat buvo tinko ir (ar) glaisto defektai, kurie buvo nustatyti kitose patalpose apžiūros metu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatoje nurodyti darbai reikalingi patalpų defektams pašalinti. Tyrimo metu nustatyta, kad sąmatoje nurodyti darbų kiekiai yra pagrįsti. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatoje nurodyta darbų kaina iš esmės atitinka vidutines tokių darbų rinkos kainas. Tyrimui buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta vidaus patalpų sienų, lubų remonto / taisymo darbų sąmata.

39. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas nesirėmė minėtu tyrimo aktu, nurodydamas, jog objekto apžiūra galimiems darbų trūkumams nustatyti atlikta „ženkliai pavėluotai ir negali patvirtinti faktinės situacijos, buvusios po ieškovo atliktų darbų ginčo objekte“. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti du tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pažymėtina, kad atlikto tyrimo išvada įstatymų nustatyta tvarka nebuvo paneigta ir byloje nėra pateikta jokių objektyvių rašytinių įrodymų, paneigiančių tyrimo išvadas. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu be subjektyvių vertinimų nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovės reikalaujamos sumos nurodytų darbų trūkumų ištaisymui yra nepagrįstos. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 21 d. sudarytos lokalinės darbų sąmatos nėra pagrindo vertinti objektyviai, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo atveju turėjo suinteresuotumą dėl vykdytinų darbų apimties ir kainos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir ieškovės niekaip nepaneigtus įrodymus, be to, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkeliant tik atsakovei.

40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo teiginius apie tai, jog neatmetama galimybė, kad dėl pačios atsakovės ar kito rangovo netinkamos patalpų priežiūros (nešildomų patalpų) patalpose pradėjo kauptis drėgmė, kuri galėjo pakenkti atliktiems apdailos darbams. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad būtent ieškovė šioje byloje turėjo įrodyti jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis ar pateikti duomenis, kad defektai yra mažesnės apimties, nei teigia atsakovė (CPK 178 straipsnis). Svarbu pažymėti ir tai, kad net ir preziumuojant faktą, jog drėgmė patalpose buvo, byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad ši aplinkybė galėjo padaryti įtakos atsiradusiems ieškovės atliktų darbų defektams, o pati savaime ji nelaikytina ieškovės darbo rezultato defektų priežastimi. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė, siekiant nustatyti ir įvertinti, ar ieškovė darbus atliko su defektais, ar atsakovės nurodyti defektų kiekiai yra pagrįsti, kokios yra galimos defektų atsiradimo priežastys.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

42. Iš apeliacijos dalyku esančio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius, o tai nulėmė ir netinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą, įrodymų vertinimą. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, jog teismas neištyrė visų bylai svarbių faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, netinkamai aiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju bylą tikslinga grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, turės būti tinkamai kvalifikuoti šalis siejantys teisiniai santykiai, įvertintos ne tik visos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, bet ir (šalims prašant) išreikalauti bei ištirti nauji įrodymai, sprendžiamas klausimas dėl teismo ekspertizės skyrimo, galbūt kils ne tik ieškinio / priešieškinio patikslinimo, bet ir jo atsisakymo poreikis, įvertinus siekiamo rezultato ir būsimų bei jau šalių patirtų išlaidų, laiko bylinėjantis santykį. Dėl nurodytų neištirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, ne iki galo atskleistos bylos esmės byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Šiame procesiniame sprendime nurodytos priežastys suponuoja išvadą, jog tam, kad būtų parinktas tinkamiausias ieškovo teisių gynimo būdas, atitinkantis ir proporcingumo principo imperatyvus, nepažeidžiant šalių interesų balanso ir lygiateisiškumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

44. Esant tokiai procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir atsiliepimų į juos nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

45. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir bylą kartu su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu grąžinti Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Larisa ŠimanskienėVilija ValantienėDanutė Žvinklytė