Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1111-605/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ieškovo „SVP namai“ ieškinį atsakovui J. J. dėl statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nei įstatyme, nei šalių pasirašytų statybos rangos sutarčių reikalavimų vienašališkam perdavimo akto pasirašymui neįvykdė, ir nepagrįstai tokią išvadą grindė 2009 m. spalio 19 d. pranešimu, ginčo aktu, antstolio 2009 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame konstatuota, jog atsakovas darbų rezultato perduoti neatvyko, ta aplinkybe, jog vienašalio perdavimo akte nepadaryta žyma apie atsisakymą pasirašyti aktą, o ieškovo nurodoma, kad 2009 m. lapkričio 9 d. J. J. darbų perduoti neatvyko, darbai nepriimami. Teismas šias išvadas padarė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, teismas neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad jis iš ieškovo nebuvo gavęs pranešimo dėl atvykimo perduoti darbus, šios aplinkybės nesiaiškino. Teismas taip pat nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų – 2009 m. sausio 20 d. prašymo organizuoti darbų perdavimą-priėmimą, su kuriuo ieškovui buvo išsiųstas ir perdavimo-priėmimo aktas. Be to, teismas neatsižvelgė į CK 6.694 straipsnio 1 dalies nuostatas.Teismas neįvertino, kad ieškovas nevykdė CK 6.691 straipsnyje nustatytos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperacijos) pareigos. Iš byloje esančių įrodymų, akivaizdu, kad ieškovas aktyviai domėjosi statybos darbais ir jų atlikimo eiga, tačiau gavęs perdavimo-priėmimo aktą nesiėmė jokių veiksmų žinomai atliktiems darbams priimti. Teismas, sprendime nurodydamas, kad spręsdamas klausimą dėl 2009 m. spalio 19 d. papildomų statybos rangos darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, esmine aplinkybe laiko tai, kad šalys raštu nebuvo susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo objekte, už kuriuos ieškovas reikalauja apmokėti, neatsižvelgė į tai, kad visose tarp šalių pasirašytose sutartyse, sutarties kaina yra nurodyta preliminari. Teismas neįvertino ir nepasisakė, kad sutartyje yra nurodoma, kaip nustatoma papildoma darbų kaina šalims dėl jos raštu nesusitarus.Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176-185 straipsniuose, nes iš esmės neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį įrodinėjimo pareiga dėl atliktų darbų akto negaliojimo pagal rangos sutartį tenka užsakovui. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių darbų nurodytų ginčijamuose aktuose atlikimo faktą ir kad šie darbai nebuvo būtini atlikti, byloje nėra įrodymų, kad darbų kaina yra nepagrįstai didelė.Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2007 m. rugsėjo 18 d. statybos rangos sutarties 7a punkte yra numatyta, jog bet kokiu atveju galutinė kaina yra nustatoma visą pastatytą ir inventorizuotą pastato plotą padauginant iš 2 400 Lt su PVM. Pastačius pastatą buvo paskaičiuotas pastato plotas bruto ir tuo pagrindu surašytas perdavimo-priėmimo aktas. Teismas nesivadovavo žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 punktu 130.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad UAB „SVP namai“ (buvęs pavadinimas – UAB „Lokys“) ir J. J. sudarė 2007 m. rugsėjo 18 d. statybos rangos sutartį Nr. 070918/P1 dėl gyvenamojo daugiabučio namo, esančio Stirnų g. 12 ir 14, Noreikiškėse, Kauno rajone, statybos, pagal kurią visi darbai turėjo būti pabaigti ne vėliau kaip iki 2008 m. birželio 31 d., ir 2008 m. spalio 16 d. statybos rangos sutartį dėl gyvenamojo kvartalo, esančio Stirnų g. 10, 12, 14, 16, 18, 20, 22, 24, 26, Noreikiškėse, Kauno rajone, gerbūvio darbų atlikimo, pagal kurią rangos darbai turėjo būti baigti iki 2008 m. gruodžio 30 d.

Atsakovas J. J. ieškovui UAB „SVP namai“ pateikė 2009 m. spalio 19 d. pranešimą Nr. 2009/10/19-1 su priedais, kuriame nurodė, jog atliko papildomus rangos darbus 1 021 939,73 Lt sumai, vienašališkai pasirašytus 2009 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija JJIV Nr. 055, pažymą apie atliktų darbų vertę 2007 m. liepos – 2009 m. spalio mėnesiais bei papildomai atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą.

Byloje kilo ginčas dėl papildomų darbų pagal statybos rangos sutartį Nr. 070918/P1 1 021 939,73 Lt sumai atlikimo, prašant 2009 m. spalio 19 d. papildomai atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pripažinti negaliojančiu.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas nei įstatyme, nei šalių pasirašytų statybos rangos sutarčių reikalavimų vienašališkam perdavimo akto pasirašymui neįvykdė.

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). CK 6.694 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą; darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Pagal minėto straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys; jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis; vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.694 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato perdavimas ir darbų rezultato priėmimas. Kaip minėta, galimos, įstatyme numatytos teisinės situacijos, kada viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Tuo atveju, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

Į bylą pateiktos 2007 m. rugsėjo 18 d. statybos rangos sutarties Nr. 070918/P1 7 punkto b papunktis patvirtina, kad užsakovui davus nurodymą dėl darbų pakeitimo (papildomų darbų atlikimo, darbų atsisakymo ar darbų arba medžiagų rūšies ar atlikimo būdo pakeitimo), sutarties kaina yra pakeičiama (didinama ar mažinama) šalių raštišku susitarimu; šalims per 5 darbo dienas nuo užsakovo nurodymo davimo nesusitarus dėl naujos darbų kainos, pakeitimų įtaka sutarties kainai paskaičiuojama remiantis darbų atlikimo sąmatoje nurodytais medžiagų ir darbų atlikimo įkainiais; jei tokių įkainių Darbų atlikimo sąmatoje nėra, pakeitimų kaina apskaičiuojama, atsižvelgiant į genrangovo patirtas pagrįstas išlaidas tokiems darbams atlikti ar medžiagoms įsigyti. Už darbus, kuriuos genrangovas atlieka savarankiškai, be užsakovo leidimo, nukrypdamas nuo sutarties, neatlyginama; užsakovui pareikalavus, genrangovas privalo per užsakovo nurodytą terminą pašalinti be užsakovo leidimo atliktus darbus, priešingu atveju tai atlieka užsakovas genrangovo sąskaita (2007 m. rugsėjo 18 d. statybos rangos sutarties 9 p.). Analogiškos sutarties sąlygos dėl papildomų darbų atlikimo yra įtvirtintos ir 2008 m. spalio 16 d. statybos rangos sutartyje. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šalys buvo raštu susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijamame 2009 m. spalio 19 d. papildomai atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte yra nepagrįstai nurodyti papildomai atlikti darbai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes įrodinėjimo pareiga dėl atliktų darbų akto negaliojimo pagal rangos sutartį tenka užsakovui, o byloje nėra įrodymų, paneigiančių darbų nurodytų ginčijamuose aktuose atlikimo faktą ir kad šie darbai nebuvo būtini atlikti, tačiau CPK 178 straipsnio pagrindu ne ieškovas, o atsakovas, teigdamas, jog privalėjo atlikti papildomus darbus, turėjo pateikti į bylą įrodymus, jog dėl tokių darbų atlikimo buvo raštu susitarta šalių 2007 m. rugsėjo 18 d. statybos rangos sutarties 7 punkto b papunkčio nustatyta tvarka. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodinėjimo pareigos šalims paskirstymo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė, kad šalių sudarytoje 2007 m. rugsėjo 18 d. statybos rangos sutartyje yra nurodoma, kaip nustatoma papildoma darbų kaina šalims dėl jos raštu nesusitarus, tačiau papildomų darbų atlikimas ir papildomos kainos nustatymas nėra tapatūs dalykai. Tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad rangovas ir be raštiško susitarimo turi teisę savavališkai atlikti papildomus darbus ir reikalauti už juos apmokėjimo, toks sutarties aiškinimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Į bylą pateiktas atsakovo J. J. 2009 m. spalio 19 d. pranešimas Nr. 2009/10/19-1 patvirtina, kad atsakovas nurodė ieškovui, jog atliko papildomus rangos darbus 1 021 939,73 Lt sumai. Kartu su minėtu raštu ieškovui buvo pateikta vienašališkai pasirašyti 2009 m. spalio 19 d. PVM sąskaita faktūra serija JJIV Nr. 055, pažyma apie atliktų darbų vertę 2007 m. liepos – 2009 m. spalio mėnesiais bei byloje ginčijamas 2009 m. spalio 19 d. papildomai atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas. Iš ieškovo 2009 m. lapkričio 2 d. pranešimo matyti, kad atsižvelgiant į J. J. papildomai atliktų darbų 2009 m. spalio 19 d. aktą ir pažymą apie atliktą darbų vertę, kurie ieškovui atsiųsti, ieškovas prašė atsakovą J. J. 2009 m. lapkričio 9 d. 16 val. atvykti į objektą adresu Stirnų g. 12/14, Noreikiškės, Kauno rajone, ir perduoti akte nurodytus darbus. Minėtame 2009 m. spalio 19 d. papildomai atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte esantis UAB „Lokys“ (dabar – UAB „SVP namai“) direktoriaus įrašas patvirtina, kad 2009 m. lapkričio 9 d. J. J. darbų perduoti neatvyko, darbai nepriimami. Aplinkybę, kad atsakovas J. J. neatvyko perduoti darbų 2009 m. lapkričio 9 d. patvirtina antstolio 2009 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, jog jis iš ieškovo nebuvo gavęs pranešimo dėl atvykimo perduoti darbus, šios aplinkybės nesiaiškino, tačiau į bylą pateiktos Lietuvos pašto kvitų kopijos patvirtina, jog ieškovo 2009 m. lapkričio 2 d. pranešimas buvo išsiųstas J. J. 2009 m. lapkričio 3 d., o teismo posėdžio metu atsakovas J. J. pripažino, kad yra gavęs ieškovo raštą atvykti perduoti darbus (b.l. 118). Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nei įstatyme, nei šalių pasirašytų statybos rangos sutarčių reikalavimų vienašališkam perdavimo akto pasirašymui neįvykdė, o apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu atmestini.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįsta teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti dėl atsakovo pateiktų įrodymų – 2009 m. sausio 20 d. prašymo organizuoti darbų perdavimą-priėmimą, su kuriuo ieškovui buvo išsiųstas ir perdavimo-priėmimo aktas. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtas aktas, kuriame prašoma organizuoti gyvenamųjų namų, esančių Stirnų g. 12 ir Stirnų g. 14, Noreikiškėse, Kauno rajone, darbų priėmimo-perdavimo aktą, nepatvirtina bylai reikšmingų aplinkybių dėl papildomai atliktų darbų atlikimo būtinybės.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai dėl 2007 m. rugsėjo 18 d. statybos rangos sutartimi sutartų darbų galutinės kainos nustatymo teisiškai nėra reikšmingi klausimui dėl papildomai atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pagrįstumo spręsti.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.