Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-362-908/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-16
Bylos Nr.: 1A-362-908/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-54055-2018-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
Nuteistasis: N. J., I. Z., A. G., K. A., A. E., S. M.
Advokatai: Alfredas Sokolovskis, Gediminas Milevičius

Kategorijos

1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-362-908/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54055-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai,nuteistajam N. J., jo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,nuteistajai I. Z., jos gynėjui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. J. ir nuteistosios I. Z. gynėjo advokato A. Sokolovskio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas N. J. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 11 d., 16.00 val., iki 2018 m. lapkričio 12 d., 11.30 val., išbūtas laikas, laikant, kad nesumokėta baudos dalis sudaro 28 MGL (1 400 Eur) dydį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bausmių visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir N. J. skirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė ir 28 MGL (1 400 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, N. J. paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje;

I. Z. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją parenkant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas I. Z. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 11 d., 16.50 val., iki 2018 m. lapkričio 12 d., 15.11 val., išbūtas laikas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. G., K. A., A. E., S. M. (S. M.), tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. N. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 11 d., apie 15.00 val., prie namo, neoficialiai pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio romų gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), iš I. Z. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti savo reikmėms už 12 Eur nusipirkdamas įgijo 0,000052 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią neteisėtai laikė su savimi iki tol, kol tą pačią dieną, apie 16.00 val., automobilyje „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame S. Dariaus ir S. Girėno g. 93, Vilniuje, minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. I. Z. nuteista už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2018 m. lapkričio 11 d., tiksliai nenustatytu laiku, name, neoficialiai pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame romų gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), iš S. M. nusipirko ne mažiau kaip 0,000177 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurią neteisėtai laikė su savimi bei tą pačią dieną prie to paties minėto namo, neoficialiai pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), platino kitiems asmenims, o būtent: apie 15.00 val. ne mažiau kaip 0,000052 g karfentanilio už 12 Eur pardavė N. J., apie 15.30 val. ne mažiau kaip 0,000023 g karfentanilio už 6 Eur pardavė A. G., apie 16.00 val. ne mažiau kaip 0,000102 g karfentanilio už 18 Eur pardavė K. A..

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

3. Nuteistasis N. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendį ir, jį išteisinti, pripažinus nusikaltimo dalyko nebuvimą, arba jam paskirti pačią švelniausią bausmę, nuo kurios, vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi, jį atleisti. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad nusipirkęs du lankstinukus su galimai heroinu automobilio salone miltelius iš vieno lankstinuko sumaišė su vandeniu ir supylė į švirkštą. Patikrinę automobilį policijos pareigūnai rado vieną folijos lankstinuką ir švirkštą su paruoštu skiediniu. Toksikologinio tyrimo rezultatai patvirtina, kad įvykio metu jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Tuo tarpu specialisto išvadoje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių 2 ml talpos vienkartinio švirkšto, apžiūros metu paimto iš automobilio, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė sudaro 0,000052 g. Policijos pareigūnai galimai pametė automobilio apžiūros metu paimtą švirkštą su galimai heroino tirpalu ir dar vieną folijos lankstinuką. Tai, kad specialisto tyrimas atliktas ne dėl automobilio apžiūros metu paimtų galimai narkotinių medžiagų, matyti iš Kriminalistinių tyrimų centro Cheminių tyrimų skyriaus tyrimo objektų patikrinimo komisijos 2018 m. gruodžio 18 d. rašto, 2019 m. liepos 11 d. apžiūros protokolo, policijos pareigūno T. Š. 2019 m. balandžio 4 d. ir 2019 m. liepos 2 d. apklausos protokolų, pagrindžiančių, kad jis neatsiminė, kam atidavė voką su iš automobilio paimtais daiktais ir neaiškiai bei nenuosekliai kalbėjo apie galimą pirštinių atsiradimą tame voke, o teisiamojo posėdžio metu T. Š. duoti parodymai aiškumo neįnešė. Kaip ir kodėl tame voke vietoj švirkšto su tirpalu atsirado švirkštas su milteliais ir pirštinės, liko nenustatyta. Jis savo kaltę pripažino nuo pat pirmos apklausos, tačiau atsimena, kad miltelius sumaišė su vandeniu ir guminių pirštinių neturėjo. Dėl padarytos veikos labai gailisi, taip pasielgė dėl silpnumo, kilusio dėl labai sunkios ir beviltiškos padėties, kurią sukėlė labai sunki ir nepagydoma liga. Be jo paties prisipažinimo daugiau jo kaltę pagrindžiančių įrodymų nėra. Be to, teismas, skirdamas tokio dydžio baudą, neindividualizavo bausmės, neatsižvelgė į jo neįgalumą, 15 procentų dydžio darbingumo lygį, sunkią ir nepagydomą ligą, kuria jis susirgo iki nuosprendžio priėmimo, pragyvenimą iš neįgalumo pensijos, kuri nesudaro 300 Eur, iš kurių kiekvieną mėnesį jis moką 70 Eur vaiko išlaikymo. Nuosprendis yra šališkas, priimtas neišnagrinėjus visų įvykio ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei pažeidžiant nekaltumo prezumpciją.

4. Nuteistosios I. Z. gynėjas advokatas A. Sokolovskis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendį nuteistosios I. Z. atžvilgiu ir priimti naują nuosprendį – I. Z. išteisinti. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3 dalies, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes iš visų įrodymų paėmė tik tuos, kurie naudingi kaltinimui ir atmetė tuos, kurie juos paneigia, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nuosprendyje nurodyta, kad I. Z. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir neprieštaringi, tačiau parodymų prieštaringumas ar nenuoseklumas savaime nepatvirtina I. Z. pareikšto kaltinimo. Teisme I. Z. parodė, kad 2018 m. lapkričio 11 d. ryte atvažiavo į taborą, užėjo pas S. M., iš jos nusipirko tris folijos lankstinukus, sumokėjo 18 Eur, išėjus už jos namų miškelyje susileido dvi dozes, vieną dozę suvartojo vėliau tame pačiame miškelyje. Kai išėjo iš miškelio, pamatė K. A., tik jai priėjo prie jo, iš karto buvo sulaikyti policijos pareigūnų. I. Z. parodė, kad K. A. narkotinių medžiagų nepardavė, kaip ir A. G. bei N. J., šių asmenų nepažįsta. I. Z. parodymus patvirtino teisme apklaustas K. A., kuris parodė, kad atvažiavęs į taborą ir sutikęs iš matymo pažįstamą čigoniuką nusipirko tris folijos lankstinukus už 18 Eur. Nusipirkęs ėjo į viršutinį taborą ir pamatė I. Z.. Kažkada su I. Z. kartu buvo reabilitacijos centre „Naujas gyvenimas“, todėl pasiūlė jai išvažiuoti iš taboro, ji pasakė, kad susitvarkys reikalus ir išvažiuos, bet tuo momentu juos sulaikė policijos pareigūnai. Pripažįsta, kad pirko narkotikus, bet pirko ne iš I. Z., tai sakė ir pirmose apklausose, nors pareigūnai grasino sankcijomis, kad duotų parodymus prieš I. Z.. Pirko iš tamsios odos, juodų plaukų, romų tautybės žmogaus. Neprisimena, kaip tą dieną I. Z. buvo apsirengusi, be to, buvo tamsu. Teisme apklausti nuteistieji N. J. ir A. G. parodė, kad narkotinių iš I. Z. nepirko, ikiteisminio tyrimo metu jie parodė, kad narkotines medžiagas pirko iš I. Z., nes taip pasakė policijos pareigūnai, anksčiau I. Z. nepažinojo. Pažymėtina tai, kad nuteistieji N. J. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė vardą ir pavardę asmens, iš kurio pirko narkotikus, t. y. I. Z., nors iki 2018 m. lapkričio 11 d. jos nepažinojo. Tai patvirtina nuteistųjų paaiškinimus, kad būtent policijos pareigūnai jiems nurodė, jog jie narkotikus nusipirko iš I. Z.. Nuteistieji N. J., A. G. ir K. A. teisme parodė, kad po jų sulaikymo policijos pareigūnai darė jiems psichologinį spaudimą, grasino ilgais suėmimo terminais, tai taip pat paaiškina jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų netikslumą. Logiškai negalima paaiškinti, kokiu būdu nuteistieji N. J. ir A. G. galėjo pirminiuose parodymuose nurodyti I. Z. vardą ir pavardę, jeigu jos iki sulaikymo nepažinojo. Jos parodymas atpažinti nebuvo atliktas, bet teismas į tai neatkreipė dėmesio. Iš bylos medžiagos matyti, kad po sulaikymo pas I. Z. narkotinių medžiagų ir pinigų nerasta. Logiškai negalima paaiškinti, kodėl pas asmenį, kuris pardavė narkotinių medžiagų ne mažiau kaip už 36 Eur nėra pinigų. Tai patvirtina I. Z. paaiškinimus, kad ji narkotinių medžiagų nepardavinėjo. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų T. Š., V. P. ir A. M. parodymais, tačiau nė vienas iš jų asmeniškai nematė, kaip I. Z. pardavė narkotines medžiagas (folijos lankstinukus) ir gavo pinigų. Šių liudytojų parodymai apie neva I. Z. parduotas narkotines medžiagas yra tik jų spėlionės, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Teisme peržiūrėtas vaizdo įrašas nepatvirtina I. Z. kaltės, nes jame nei folijos lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis, nei pinigų perdavimo nesimato. Galima tik daryti prielaidą, kad per vaizdo įraše užfiksuotų asmenų susitikimą buvo platinamos narkotinės medžiagos, bet to nepakanka I. Z. kaltei pagrįsti.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis N. J. ir jo gynėjas advokatas G. Milevičius, taip pat nuteistoji I. Z. ir jos gynėjas advokatas A. Sokolovskius prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė M. Jelizarova – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo N. J. ir nuteistosios I. Z. gynėjo advokato A. Sokolovskio apeliaciniai skundai atmestini.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistojo N. J. apeliacinio skundo.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį pagal nuteistojo N. J. apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, 0,000052 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, pripažindamas pavojingos veikos dalyku, teisės aiškinimo ar taikymo klaidų nepadarė, taip pat nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai ir teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais daryti priešingą išvadą ir pripažinti pavojingos veikos dalyko nebuvimą bei N. J. išteisinti arba nuteistajam parinkti švelnesnę bausmės rūšį ir atleisti jį nuo bausmės dėl ligos nėra pagrindo.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuteistasis N. J. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį – 0,000052 g, narkotinės medžiagos – karfentanilio, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Narkotinė medžiaga ir jos kiekis nustatyti atlikus baltos spalvos miltelių, buvusių švirkšte, rastame ir paimtame nuteistojo automobilyje, tyrimą (1 t., b. l. 124-128).

9. Nuteistasis N. J. apeliaciniame skunde neigia baltos spalvos miltelių, buvusių švirkšte, priklausomybę jam, teigia, kad įgijo du lankstinukus, grįžęs automobilyje miltelius iš vieno lankstinuko sumaišė su vandeniu ir supylė į švirkštą, psichiką veikiančių medžiagų nevartojo, policijos pareigūnai automobilyje rado ir paėmė vieną lankstinuką ir vieną švirkštą su skiediniu, tačiau juos pametė, nes tirti pateiktas švirkštas su baltos spalvos milteliais ir guminės pirštinės, kurių atsiradimo aplinkybės neaiškios, todėl pavojingos veikos dalykas nenustatytas.

10. Pirmiausia pastebėtinas nuteistojo N. J. pozicijos nenuoseklumas. Tai, kad automobilyje miltelius iš vieno lankstinuko sumaišė su vandeniu ir supylė į švirkštą, nuteistasis N. J. parodė dar apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 116, 124), tačiau bylą nagrinėjant teisme jis iš esmės tik neigė tai, kad narkotines medžiagas įgijo konkrečiai iš nuteistosios I. Z., o apie tai, kad automobilyje miltelius iš vieno lankstinuko sumaišė su vandeniu ir supylė į švirkštą, parodymus davė tik atsakydamas į gynėjo advokato G. Milevičiaus ir nuteistosios I. Z. klausimus. Atkreiptinas dėmesys į tokių nuteistojo N. J. parodymų nekonkretumą. Teisiamojo posėdžio garso įraše, pavadinimu „302942160_1-01-1-54055-2018-3_2019.12.12_1_1“, užfiksuota, kad į advokato G. Milevičiaus klausimą: „jūsų parodymuose yra kaip parašyta, kad švirkštą pritraukėt“, nuteistasis N. J. atsakė: „nu, kažkas tai“ (44.53-45.00 min.); į advokato G. Milevičiaus klausimą: „tai, būkit geras, aiškinkit dabar“, nuteistasis N. J. atsakė: „nu, buvo švirkšte ten kažkas, nu švirkšte buvo, bet pritrauktas, tai tiesiog taip ir gavos“ (45.00-45.07 min.); į advokato G. Milevičiaus klausimą: „ką jūs ruošėtės pirkti ir kam traukėt į švirkštą“, nuteistasis N. J. atsakė: „švirkštas, tai aš nežinau, kaip ten tas švirkštas buvo viduj, žolės norėjau“ (45.25-45.36 min.); į advokato G. Milevičiaus klausimą: „tai, kaip ateinat žolei, jei jūs konkrečiai prisitraukiat švirkštą, ar buvo švirkštas“, nuteistasis N. J. atsakė: „nu, švirkštą, hm, lyg tai buvo gal“ (45.37-45.51 min.). Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (4 t., b. l. 192-201), advokato G. Milevičiaus prašymu teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnei pirminės apklausos metu nuteistojo N. J. duotus parodymus ir padarė trumpą teisiamojo posėdžio pertrauką. Tęsdamas teisiamąjį posėd teismas perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnei papildomos apklausos metu nuteistojo N. J. duotus parodymus (kaip minėta, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis N. J. parodė, kad automobilyje miltelius iš vieno lankstinuko sumaišė su vandeniu ir supylė į švirkštą), tačiau teisiamojo posėdžio garso įraše, pavadinimu „302942160_1-01-1-54055-2018-3_2019.12.12_1“, užfiksuota, kad po ikiteisminio tyrimo pareigūnei duotų parodymų perskaitymo ir teisiamojo posėdžio pertraukos į nuteistosios I. Z. iš esmės atsakymą menančius klausimus: „ar tas švirkštas, kuris buvo rastas pas tave automobilyje, tu tuos miltelius, kai rado policijos pareigūnai, švirkštas jau buvo sumaišytas su vandeniu, tu jau buvai užpylęs vandens į miltelius švirkšte“ ir „ar tikrai buvai sumaišęs galimai narkotines medžiagas miltelius su vandeniu“ nuteistasis N. J. atsakė „nu, kad galimai lyg tai gal buvau gal“ (5.00-06.05 min.). Tai menkina nuteistojo N. J. apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją.

11. Nors, kaip minėta, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis N. J. parodė, kad automobilyje miltelius iš vieno lankstinuko sumaišė su vandeniu ir supylė į švirkštą, tačiau teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-942/2020, 11 punktas). Nagrinėjamu atveju teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti N. J. parodymai, teisiamajame posėdyje jį apklausus kaltinamuoju, vertintini, kaip iš esmės nepasitvirtinę.

12. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo N. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų detalės kelia abejonių jų patikimumu. Antai nuteistasis N. J. parodė, kad miltelius iš vieno lankstinuko sumaišė su vandeniu ir supylė į švirkštą tuo metu, kai įsigijęs narkotinių medžiagų grįžo į automobilį ir nežino, ar liudytojas Ž. G., kuris automobilyje sėdėjo šalia, priekinėje keleivio vietoje, tai matė, tačiau kitų objektų (įvykio vietos stebėjimo kamerų vaizdo įrašų) apžiūros protokole (1 t., b. l. 164; kompaktinis diskas, esantis voke Nr. 1) užfiksuota, kad įsigijęs narkotinių medžiagų nuteistasis N. J. iš karto išvažiavo automobiliu, todėl liudytojas Ž. G. ir negalėjo matyti, kaip nuteistasis N. J. miltelius iš vieno lankstinuko sumaišė su vandeniu ir supylė į švirkštą. Liudytojas Ž. G. bylą nagrinėjant teisme parodė, jog nežino, ar švirkšte buvo vandens, nematė (teisiamojo posėdžio garso įrašas, pavadinimu „302942160_1-01-1-54055-2018-3_2020.02.28_1“, 10.42-10.48 min.), nors švirkštas buvo rastas prie pat jo – prie pavarų dėžės perjungimo svirties.

13. Atskirai pasisakytina, kad pirmosios instancijos teismas stebėjimo kamerų vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolo nepripažino įrodymais dėl neatitikimo leistinumo reikalavimams ir tai argumentavo iš esmės įstatymų nustatytos duomenų apie privatų asmens gyvenimą rinkimo tvarkos nesilaikymu, kita vertus, prieštaringai nurodė, kad tokie neleistini įrodymai padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Sutiktina, kad teisė į privatumą yra konstitucinė piliečio teisė. Tačiau privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, tarp jų ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas). Asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Taigi įtariamas nusikaltimų darymu asmuo pats atsisako nuo teisės į privataus gyvenimo teisinę apsaugą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas. Nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. ir 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju stebėjimo kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota nuteistųjų N. J. ir I. Z. nusikalstama veika, kurią darydami jie patys atsisakė nuo teisės į privataus gyvenimo teisinę apsaugą ta apimtimi, kurią nulemia jų daroma nusikalstama veika. Būtent nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką padariusio asmens nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijai, tikslais taip pat viešosios tvarkos užtikrinimo, teisės pažeidimų prevencijos ir teisėto baudimo už juos tikslais Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų duomenys ir perduodami Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Apibendrindama išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad stebėjimo kamerų vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas jų nepagrįstai nepripažino įrodymais.

14. Tai, kad švirkšte buvo skiedinys, paneigia sulaikyme dalyvavusių policijos pareigūnų pateikti duomenys. Antai iš vyriausiojo patrulio A. M. tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 19) ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 166) matyti, kad švirkšte buvo biri šviesios spalvos medžiaga. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. patvirtino perskaitytų ikiteisminio tyrimo pareigūnui jo duotų parodymų teisingumą (6 t., b. l. 71-76). Analogiškų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 184-185) teisingumą bylą nagrinėjant teisme patvirtino ir liudytojas vyriausiasis patrulis V. P. (6 t., b. l. 16-23). Liudytojas vyriausiasis patrulis T. Š. bylą nagrinėjant teisme parodė (6 t., b. l. 16-23), kad jis atliko automobilio apžiūrą. Rastame švirkšte buvo birios šviesios spalvos medžiagos milteliai. Tai atitinka liudytojo T. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 168-169), iš kurių matyti, kad švirkšte buvo biri šviesios spalvos medžiaga. Liudytojų vyriausiųjų patrulių A. M., V. P. ir T. Š. parodymų nuoseklumas ir sutapimas tarpusavyje rodo jų patikimumą.

15. Svarbu paminėti, kad nuteistojo N. J. automobilyje rastas ir paimtas švirkštas nagrinėjamoje byloje yra vienintelis. Specialisto išvada patvirtina, kad švirkšte ir visuose lankstinukuose buvusių baltos spalvos miltelių sudėtyje yra karfentanilis. Tai atitinka nuteistojo N. J. parodymus dalyje dėl švirkšte buvusių miltelių iš vieno lankstinuko.

16. Nuteistojo N. J. gynėjas advokatas G. Milevičius bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu atkreipė dėmesį į liudytojo vyresniojo tyrėjo S. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 188), iš kurių matyti, kad vyriausiojo patrulio A. M. perduotą švirkštą jis įdėjo į vienkartinę šviesiai mėlynos spalvos pirštinę, kurią užrišo, kad neišsilietų švirkšte buvęs skystis, tačiau tokie liudytojo S. D. parodymai neatitinka savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo turinio (1 t., b. l. 110), kuriame jis nurodė, kad vyriausiasis patrulis A. M. perdavė švirkštą su baltos spalvos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, kad savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole liudytojas S. D. sutapatino miltelių ir medžiagos sąvokas. Taip spręsti leidžia perduotų kitų folijos lankstinukų turinio įvardijimas medžiaga, nors iš specialisto išvados matyti, kad juose buvo milteliai. Minėta ir tai, kad liudytojas A. M. tarnybiniame pranešime ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu taip pat vartojo medžiagos sąvoką, pažymėdamas jos birumą. Dėl to savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys labiau atitinka liudytojų vyriausiųjų patrulių A. M., V. P. ir T. Š. parodymus apie birų, miltelinį švirkšto turinį. Liudytojo S. D. parodymai dėl švirkšto įdėjimo į pirštinę neatitinka specialisto išvados (1 t., b. l. 124-128) ir ją atlikusios specialistės I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų (1 t., b. l. 139-140), taip pat tyrimo objektų patikrinimo akto (1 t., b. l. 129), kurių sugretinimas sudaro pagrindą manyti, kad švirkštas nebuvo įdėtas į pirštinę. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą tuo sustiprina aplinkybė, kad švirkštas buvo su antgaliu. Tai nurodyta specialisto išvadoje ir pavaizduota fotolentelėje apžiūrėjus po objektų tyrimo gautą voką (1 t., b. l. 131-134). Įvertintina ir tai, kad liudytojas S. D. buvo apklausiamas atliekant patikrinimą dėl dingusio lankstinuko su galimai narkotine medžiaga, kurio metu buvo tikrinama susijusi pirštinių atsiradimo objektų tyrimui perduotame voke aplinkybė, kadangi savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole, užraše ant voko ir vyresniosios tyrėjos M. P. užduotyje atlikti objektų tyrimą (1 t., b. l. 120-122) jos nebuvo paminėtos. Tai leidžia manyti, kad liudytojas S. D. siekė paaiškinti, galimai pateisinti pirštinių atsiradimo voke aplinkybę. Svarbu ir tai, kad liudytojas S. D. apklaustas praėjus aštuoniems mėnesiams po nagrinėjamo įvykio, todėl galėjo sąžiningai suklysti dėl švirkšto turinio ir kitų detalių. Apskritai, liudytojo S. D. parodymai yra vienintelis duomuo, atitinkantis nuteistojo N. J. poziciją, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl išdėstytų priežasčių būdami menko patikimumo jie nepaneigia liudytojų vyriausiųjų patrulių A. M., V. P. ir T. Š. nuoseklių ir tarpusavyje sutampančių parodymų, kurie atitinka liudytojo Ž. G. parodymus, vyriausiojo patrulio A. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, vyresniojo tyrėjo S. D. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenis, specialisto išvados turinį ir ją atlikusios specialistės I. Ž. paaiškinimus, objektų patikrinimo akto duomenis, kurių sugretinimas sudaro pagrindą išvadai, kad švirkšte buvo biri medžiaga, milteliai.

17. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo N. J. apeliaciniame skunde ir jo gynėjo advokato G. Milevičiaus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nurodytais argumentais dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, procesinio įforminimo ir laikymo tvarkos pažeidimų, tačiau aptartų įrodymų visuma pašalina abejones dėl švirkšto priklausomybės nuteistajam N. J., todėl jame buvusių baltos spalvos miltelių sudėtyje nustatytas nedidelis kiekis – 0,000052 g, narkotinės medžiagos – karfentanilio, patikimai sudaro jo nusikalstamos veikos dalyką. Nors procesinio įforminimo ir laikymo tvarkos pažeidimai lėmė folijos lankstinuko su baltos spalvos milteliais praradimą, tačiau disponavimas juose buvusiomis galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nuteistajam N. J. nėra inkriminuojamas.

18. Apibendrindama išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad švirkštas su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis – 0,000052 g, narkotinės medžiagos – karfentanilio, priklauso nuteistajam N. J., todėl pirmosios instancijos teismas tai pagrįstai ir teisėtai pripažino jo pavojingos veikos dalyku.

19. Nuteistasis N. J. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jam paskirtos baudos dydžiu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neindividualizavo bausmės, neatsižvelgė į prastą jo sveikatos būklę ir gaunamas nedideles pajamas.

20. BK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktus skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalimi, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-976/2020, 19 punktas). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

21. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, 14 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, 8 punktas).

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam N. J. skirdamas bausmę, atsižvelgė į įstatyme numatytų aplinkybių visumą, įskaitant jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, ką pripažino nuteistojo N. J. atsakomybe lengvinančia aplinkybe, ir visoms šioms aplinkybėms skyrė vienodą teisinę reikšmę. Tuo tarpu nuteistasis N. J. siekia vienai iš šių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe – bloga sveikatos būkle ir prasta turtine padėtimi, suteikti išskirtinę dominuojančia reikšmę, tačiau, kolegijos vertinimu, būtent tai ir lemtų netinkamą bausmės individualizavimą. Nuteistasis N. J. nepagrįstai blogą sveikatos būklę ir prastą turtinę padėtį vertina išimtinai savo padėtį lengvinančia prasme, neatsižvelgdamas į tai, kad pastarosios aplinkybės nesutrukdė jam padaryti nusikalstamą veiką – pirkti narkotines medžiagas.

23. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam parinkta su laisvės ribojimu ar trumpalaikiu atėmimu nesusijusia piniginio pobūdžio bausmės rūšimi – bauda. Pažymėtina, kad pagal BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis už baudos bausmę hierarchiškai švelnesnė yra tik viešųjų darbų bausmė, tačiau nuteistajam N. J. parinkti švelniausią bausmių rūšį – viešuosius darbus, būtų neteisinga, turint omenyje, kad praeityje paskirtos griežtesnės bausmių rūšys, netgi terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, jam teigiamos įtakos nepadarė. Viešųjų darbų bausmė taip pat būtų sunkiai suderinama su nuteistojo N. J. sveikatos būkle. Nuteistajam parinkti griežtesnę bausmių rūšį, pavyzdžiui, laisvės apribojimo bausmę, teisėjų kolegija negali, nes dėl to nėra gauta prokuroro skundo ir tai reikštų nuteistojo padėties pabloginimą (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam N. J. parinko kur kas švelnesnę bausmės rūšį už prokurorės M. Jelizarovos siūlytą areštą.

24. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma bauda nuo 15 iki 500 MGL dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas nuteistajam N. J. paskirtos baudos dydis – 30 MGL, kuris yra artimas minimaliam, yra adekvatus ir proporcingas padarytam baudžiamajam nusižengimui ir nuteistojo N. J., kuris šiuo nuosprendžiu teisiamas septintą kartą, asmenybei. Mažesnio baudos dydžio nustatymas neatitiktų teisingumo principo ir nuteistajam N. J. galėtų sudaryti nebaudžiamumo įspūdį.

25. Nuteistasis N. J., prašydamas švelninti jam skirtą bausmę – baudą, akcentuoja ir sunkią savo turtinę padėtį, kuri sukels sunkumų jam atliekant skirtą bausmę. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos įvykdymo būdai – savanoriškas arba priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (jeigu nenustatytas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis), o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Atsižvelgiant į BPK 352 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, turint omenyje, kad baudos bausmės vykdymas, visų pirma, yra savanoriškas veiksmas, atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad jis turi teisę kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą dėl ilgesnio termino sumokėti baudai nustatymo, o pastarasis, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimą, gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, kitaip tariant, nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Nuteistasis gali ją sumokėti visą iš karto ar mokėti dalimis iki teismo nustatyto termino pabaigos.

26. Teisėjų kolegija nenustatė BK 62 straipsnyje įtvirtintų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindų, taip pat išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas už nagrinėjamo nusikaltimo padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir sudarytų pagrindą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti švelnesnę bausmę.

27. Apibendrindama išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam N. J. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai ir teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

28. Nuteistasis N. J. prašo jį atleisti nuo bausmės dėl ligos. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos, kai esant tam tikroms objektyvioms priežastims bausme įgyvendinami tikslai, bausmės paskirtis (BK 41 straipsnis) tampa nepasiekiami. BK 76 straipsnyje nurodyti trys atleidimo nuo bausmės dėl ligos atvejai: iki nuosprendžio priėmimo nusikalstamą veiką padaręs asmuo suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku; po nuosprendžio priėmimo asmuo suserga sunkia nepagydoma liga; asmeniui po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutrinka psichika ir jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Tais atvejais (BK 76 straipsnio 1, 2 dalys), kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo suserga (serga) ne psichine, o kitokia sunkia nepagydoma liga, jis gali būti atleidžiamas nuo bausmės, kai dėl ligos pobūdžio ir dėl paskirtos bausmės ypatumų (pvz., laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų) tampa neįmanomas bausmės paskirties įgyvendinimas, liga trukdo atlikti bausmę. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis. Teismo diskrecija (teismas gali, bet neprivalo) sunkia nepagydoma liga sergantį asmenį atleisti nuo bausmės įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, ligos gydymo galimybes bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant, ar liga suderinama su bausmės atlikimu. Taip pat teismas turėtų atsižvelgti į tai, ar tokia liga kaltininkas sirgo jau darydamas nusikaltimą, ar tai netrukdė jam nusikalsti. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės. BK 76 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos suponuoja, kad vien susirgimas (sunki nepagydoma liga) nėra pakankamas ir besąlygiškas pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018, 12 punktas; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-70-895/2018, 15.1 papunktis). Nagrinėjamu atveju 2015 m. gruodžio 14 d. sveikatos būklės patikrinimo aktas (6 t., b. l. 89-90) pagrindžia, kad nuteistojo N. J. pagrindinis susirgimas – (duomenys neskelbtini), atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtinto Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo (duomenys neskelbtini), kuriame sunkioms nepagydomoms ligoms priskiriamos (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 20 d. stacionaro epikrizė (6 t., b. l. 79) patvirtina diagnozės aktualumą. Kita vertus, šia liga nuteistasis N. J. jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, todėl tai nesudaro pagrindo jo atleisti nuo bausmės. Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia objektyvių aplinkybių, dėl kurių bausmes atlikti būtų per sunku, nes nuteistojo N. J. laisvė nėra atimta, kaip ir anksčiau bus tęsiama jo probacija, nuteistasis N. J. gauna pajamų ir yra iš dalies darbingas, todėl bausme įgyvendinami tikslai, bausmės paskirtis gali būti pasiekti. Apibendrindama išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atleisti nuteistąjį N. J. nuo bausmės dėl ligos.

Dėl nuteistosios I. Z. gynėjo advokato A. Sokolovskio apeliacinio skundo.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį pagal nuteistosios I. Z. gynėjo advokato A. Sokolovskio apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog nuteistoji I. Z. narkotines medžiagas pardavė nuteistiesiems N. J., A. G. ir K. A.. Remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais daryti priešingą išvadą ir nuteistąją I. Z. išteisinti nėra pagrindo.

30. Nuteistosios I. Z. pozicija argumentuojama tuo, kad bylą nagrinėjant teisme nuteistieji N. J., A. G. ir K. A. neigė, jog narkotines medžiagas pirko iš jos. Nuteistieji N. J. ir A. G. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu tai, kad narkotines medžiagas pirko iš jos, parodė policijos pareigūnų įtakoje. Sulaikius pas nuteistąją narkotinių medžiagų ir už jų tariamą pardavimą gautų pinigų nerasta. Liudytojai vyriausieji patruliai T. Š., V. P. ir A. M. tiesiogiai nematė, kad nuteistoji I. Z. pardavė nuteistiesiems N. J., A. G. ir K. A. narkotines medžiagas. Stebėjimo kamerų vaizdo įrašuose to taip pat nesimato. Taigi nuteistoji I. Z. akcentuoja tiesioginių įrodymų nebuvimą ir netiesioginių įrodymų nepakankamumą jos kaltei padarius inkriminuojamą nusikaltimą pagrįsti.

31. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 3 dalies pagrindu įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Skirtingų reikalavimų ar pagrindų tiesioginių ir netiesioginių (išvestinių) įrodymų vertinimui BPK nenustato. Tiek vieniems, tiek kitiems įrodymams vertinti nustatytos tos pačios taisyklės, todėl visais jais galima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei sugretinus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220-628/2019, 11 punktas).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, kad nuteistoji I. Z. narkotines medžiagas pardavė nuteistiesiems N. J., A. G. ir K. A.. Antai ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 116, 124) ir bylą nagrinėjant teisme (4 t., b. l. 192-201) apklausiamas nuteistasis N. J. pripažino, kad romų tabore įgijo narkotines medžiagas. Tai užfiksuota įvykio vietos stebėjimo kamerų vaizdo įrašuose, iš kurių apžiūros protokolo (1 t., b. l. 164; kompaktinis diskas, esantis voke Nr. 1) matyti, kad nuteistasis N. J. kažką perdavė nuteistajai I. Z., kuri užėjo į nuteistosios S. M. namą ir išėjusi kažką perdavė nuteistajam N. J.. Bylą nagrinėjant teisme (6 t., b. l. 16-23) nuteistieji I. Z. ir N. J. atpažino save vaizdo įrašuose, nuteistoji I. Z. neneigė kažką perdavusi nuteistajam N. J.. Neužilgo nuteistasis N. J. buvo sulaikytas ir jo automobilyje rastos ir paimtos narkotinės medžiagos. Bylą nagrinėjant teisme liudytojas vyriausiasis patrulis T. Š. parodė (6 t., b. l. 16-23), kad sulaikytas nuteistasis N. J. paaiškino, jog narkotines medžiagas pirko iš šviesiaplaukės merginos ir nurodė jos drabužius. Kiti sulaikyme dalyvavę liudytojai vyriausieji patruliai V. P. ir A. M. apklausiami bylą nagrinėjant teisme (6 t., b. l. 16-23, 71-76) patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Policijos pareigūnai vienodai nurodė (1 t., b. l. 166, 168, 184), kad sulaikytas nuteistasis N. J. paaiškino, jog narkotines medžiagas pirko iš šviesiaplaukės merginos su mėlynos spalvos džinsais, kuri Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus darbuotojų buvo pastebėta romų tabore. Bylą nagrinėjant teisme liudytojas vyriausiasis patrulis T. Š. parodė, kad pakeliui į romų taborą sulaikytas nuteistasis A. G. taip pat paaiškino, jog narkotines medžiagas pirko iš šviesiaplaukės merginos prie minėto namo. Kiti liudytojai vyriausieji patruliai V. P. ir A. M. apklausiami bylą nagrinėjant teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Policijos pareigūnai vienodai nurodė, kad pakeliui sulaikytas nuteistasis A. G. paaiškino narkotines medžiagas pirkęs iš minėtus požymius atitinkančios merginos analogiškomis aplinkybėmis. Pastebėtina tai, kad įvykio vietos stebėjimo kamerų vaizdo įrašuose ir policijos įstaigoje padarytoje nuotraukoje (6 t., b. l. 11-12) užfiksuota nuteistoji I. Z. atitinka nurodytus šviesiaplaukės merginos su mėlynos spalvos džinsais požymius. Bylą nagrinėjant teisme liudytojai vyriausieji patruliai T. Š. ir V. P. parodė, kad romų tabore matė, kaip nuteistoji I. Z. kažką perdavė nuteistajam K. A., kuris sulaikymo metu išmetė narkotines medžiagas. Liudytojai akcentavo, kad perdavimo metu visą laiką stebėjo rankas ir matė ką nuteistieji daro. Tai iš esmės atitinka jų ir liudytojo vyriausiojo patrulio A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių teisingumą jis patvirtino apklausiamas bylą nagrinėjant teisme, kuriuose detalizuojama, jog nuteistasis K. A. kažką perdavė nuteistajai I. Z., kuri nuėjo prie nuteistosios S. M. namo ir grįžusi kažką perdavė nuteistajam K. A.. Pamatę policijos pareigūnus nuteistieji I. Z. ir K. A. pradėjo bėgti, tačiau buvo sulaikyti. Bėgdamas nuteistasis K. A. išmetė narkotines medžiagas. Visa tai atitinka vyriausiojo patrulio A. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes (1 t., b. l. 19). Pažymėtina, kad pas visus nuteistuosius N. J., A. G., K. A. ir S. M. buvo rasti ir paimti folijos lankstinukai su baltos spalvos milteliais (pas nuteistąjį N. J. – taip pat švirkštas su baltos spalvos milteliais iš folijos lankstinuko), visos rastos ir paimtos narkotinės medžiagos sutampa – karfentanilis, nuteistosios S. M. namuose taip pat rasta ir paimta folijos atraižos su baltos spalvos milteliais, folijos skiautės, pabirę baltos spalvos milteliai, folijos ritinėlis (1 t., b. l. 19, 77-79, 84-100, 110-111, 124-128, 142-144). Svarbu ir tai, kad įvykiai susiklostė mažiau nei pusantros valandos bėgy nuo 15.30 iki 16.50 val. (1 t., b. l. 164; 3 t., b. l. 2; 4 t., b. l. 2).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai, sujungti tarpusavyje, atspindi analogiškas narkotinių medžiagų pardavimo nuteistiesiems N. J., A. G. ir K. A. aplinkybes ir nepalieka abejonių, kad tai padarė būtent nuteistoji I. Z., kuri buvo sulaikyta nusikaltimo padarymo vietoje.

34. Atsakant į gynėjo advokato A. Sokolovskio apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad nuteistosios I. Z. pozicijos nepatikimumą pirmiausia rodo jos nenuoseklumas. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji I. Z. pripažino, kad pardavė narkotines medžiagas K. A. (3 t., b. l. 27, 41), tuo tarpu bylą nagrinėjant teisme (4 t., b. l. 192-201) neigė nuteistiesiems N. J., A. G., taip pat ir K. A. pardavusi narkotines medžiagas. Parodymų kaitą nuteistoji I. Z. aiškino tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos protokolą pasirašė jo neperskaičiusi, o papildomos apklausos protokolas jau surašytas jai buvo pateiktas pasirašyti. Vis dėlto, pastebėtina, kad abejose nuteistosios I. Z. apklausose dalyvavo gynėja ir pastabų dėl apklausos eigos pareikšta nebuvo.

35. Nors nuteistieji N. J., A. G. ir K. A. bylos nagrinėjimo teisme metu neigė, kad narkotines medžiagas pirko iš nuteistosios I. Z., tačiau negalima nepastebėti jų siekio padėti nuteistajai I. Z. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Antai nuteistasis N. J. negalėjo konkrečiai nurodyti ir apibūdinti narkotinių medžiagų pardavėjos, aiškino, kad ją matė pirmą kartą, buvo prieblanda ir daug žmonių, ir netgi peržiūrėjęs įvykio vietos stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, kuriuose jie būdami tik dviese užfiksuoti dienos šviesoje, nuteistosios I. Z. neatpažino. Pastebėtina, kad analogiškas priežastis, dėl kurių negali nurodyti ir atpažinti narkotinių medžiagų pardavėjos, parodė ir nuteistasis A. G., nors prieblanda ir daugelio žmonių buvimas jam nesutrukdė įsidėmėti, kad mergina buvo su kapišonu, todėl nematė jos plaukų spalvos ir tamsiai žalia striuke, taip bandydamas nukreipti dėmesį nuo nuteistosios I. Z., kuri nors ir dėvėjo tamsią striukę, tačiau – be kapišono. Tai išgirdusi nuteistoji I. Z. parodė, kad tuo metu turėjo vienintelę ilgą rudą pūkinę striukę be kapišono, tačiau įvykio vietos stebėjimo kamerų vaizdo įrašuose ir po sulaikymo policijos įstaigoje padarytoje nuotraukoje ji užfiksuota dėvinti juodą striukę, nors ir be kapišono. Pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. G. pirminės apklausos metu apskritai negalėjo apibūdinti narkotinių medžiagų pardavėjos. Dar daugiau, papildomos apklausos metu nuteistasis A. G. nurodė kitokias narkotinių medžiagų pirkimo aplinkybes (kad netoli nuteistosios S. M. namo priėjo prie nuteistosios I. Z., paklausė, ar turi narkotinių medžiagų, davė pinigus ir iš jos gavo narkotines medžiagas – kurios iš esmės atitinka kitus įrodymus), negu bylą nagrinėjant teisme, kuriame iškėlė naują versiją, kad narkotines medžiagas įsigijo per nepažįstamą vyrą ar netgi iš jo. Kita vertus, pastebėtina tai, kad dėl nurodytų priežasčių nuteistieji N. J. ir A. G. nebuvo kategoriški, iš esmės išreiškė dvejones, kad narkotines medžiagas jiems pardavė nuteistoji I. Z.. Tuo tarpu nuteistasis K. A., nepaisydamas to, kad jie buvo sulaikyti netrukus po narkotinių medžiagų pardavimo, kurį stebėjo policijos pareigūnai, atkakliai tvirtino, kad narkotines medžiagas jam pardavė ne nuteistoji I. Z., o romų tautybės vyras. Šiuo atveju svarbi ir nuteistųjų I. Z. bei K. A. nurodyta ankstesnė pažintis. Svarbiausia tai, kad tokie nuteistųjų N. J., A. G. ir K. A. parodymai neatitinka aptartų kitų bylos įrodymų, kurie sutampa tarpusavyje ir sudaro nuoseklią logišką grandinę, todėl teisėjų kolegija nuteistųjų N. J., A. G. ir K. A. parodymais remiasi tiek, kiek jie atitinka minėtus įrodymus.

36. Sutiktina su argumentu, kad pas sulaikytą nuteistąją I. Z. nebuvo rastos ir paimtos narkotinės medžiagos ir ji turėjo vos 1 Eur grynųjų pinigų. Tai patvirtina į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (3 t., b. l. 3), tačiau nustatytos narkotinių medžiagų pardavimo aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistoji I. Z. tarpininkavo ar perpardavinėjo nuteistosios S. M. narkotines medžiagas, nes kiekvieną kartą lankėsi jos name, kur buvo rasta daug narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą tuo sustiprina sulaikymo metu pas nuteistąją S. M. rasti ir paimti 92,40 Eur grynųjų pinigų. Tai užfiksuota atitinkamame protokole (2 t., b. l. 106). Įvertinus tai, aptariamas gynėjo advokato A. Sokolovskio apeliacinio skundo argumentus nesudaro pagrindo abejoti nuteistosios I. Z. kalte padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą.

37. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įvykio vietos stebėjimo kamerų vaizdo įrašus nuteistoji I. Z. vertina atsietai nuo kitų įrodymų – nuteistojo N. J. parodymų, liudytojų vyriausiųjų patrulių T. Š., V. P. ir A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, vyriausiojo patrulio A. M. tarnybinio pranešimo, kurie aptarti aukščiau ir jais nustatyti tarpiniai faktai bei išvados tarpusavyje jungiasi nuoseklia ir logiška grandine, pagrindžiančia, kad narkotines medžiagas nuteistajam N. J. pardavė būtent nuteistoji I. Z..

1. Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistosios I. Z. veikoje nustatyti visi būtinieji BK 260 straipsnio 1 dalies objektyvieji ir subjektyvieji požymiais, ji pagrįstai pripažinta kalta už narkotinių medžiagų – karfentanilio – platinimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniuose skunduose pateiktų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo N. J. ir nuteistosios I. Z. gynėjo advokato Alfredo Sokolovskio (Alfred Sokolovski) apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė