Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. liepos 23 d. gautas nuteistojo K. A. prašymas, kuriuo jis prašo jį perteisti pagal 2020 m. liepos 1 d. pasikeitusį BK ir sušvelninti bausmę, netaikyti griežtos bausmės bei vadovautis priimtu įstatymu, kad išėjęs galėtų pradėti dirbti ir atlyginti ieškinius (b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuteistojo K. A. prašyme teigiama, kad jam paskirta bausmė turėtų būti švelninama vadovaujantis 2020 m. liepos 1 d. BK redakcijoje pasikeitusiomis teisės normomis. Nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitus baudžiamojo kodekso redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) pakito BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas, kitokių pakeitimų, susijusių su bausmėmis, nebuvo priimta. Tačiau priešingai nei teigiama prašyme, bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali turėti įtakos K. A. bausmės švelninimui, nes bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik teismui priimant nuosprendį ir skiriant bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nesant įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant realią laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje 7 skirsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 362, 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

netenkinti nuteistojo K. A. prašymo dėl bausmės sušvelninimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.