Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas prašė ištaisyti rašymo apsirikimą 2016-01-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir nurodyti, kad „I. R. J. už piktnaudžiavimą procesu paskirtos 150,00 EUR baudos 50 procentų, t.y. 75,00 EUR paskiriama kitam dalyvaujančiam asmeniui – atsakovui V. J.“.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-03 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-12 sprendimo rezoliucinėje dalyje vietoj įrašyto: „Paskirti ieškovui R. J. 150 EUR baudą“, įrašyti: „Paskirti ieškovui R. J. 150 EUR baudą, paskirtos 150 EUR baudos 50 procentų, t.y. 75 EUR paskiriama atsakovui V. J.“, ir teisingu šią sprendimo dalį laikyti „Paskirti ieškovui R. J. 150 EUR baudą, paskirtos 150 EUR baudos 50 procentų, t.y. 75 EUR paskiriama atsakovui V. J.“.Nurodė, kad ši rašymo apsirikimo klaida nekeičia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-12 sprendimo esmės.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas R. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-03 nutartį panaikinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tai, jog 50 procentų baudos nėra priteista atsakovui yra ne rašymo apsirikimas, o teismo sprendimo esmė, kurios teismas nebegali keisti. Taip pat nurodo, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai jau sumokėjo paskirtą baudą, taigi atsakovui reikalaujant ½ baudos, teismas turėjo pareigą į procesą įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas V. J. prašo skundą atmesti.Nurodo, kad teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes priėmė teisėtą sprendimą ištaisyti rašymo apsirikimą, nes pagrindas paskirti iki 50 procentų sumos iš paskirtos baudos egzistavo visos bylos eigoje. Taip pat nurodo, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 100 eurų bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundą surašymą, nes ieškovas advokatu dirba 15 metų, be to, dėl skundo surašymo sudarė sutartį su savo žmonos advokatės A. J. padėjėja G. N..

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas paskyrė 150 eurų baudą ir nenurodė, kad paskirtos 150 EUR baudos 50 procentų, t.y. 75 EUR paskiriama atsakovui V. J.. Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu ištaisyti rašymo apsirikimą. Pirmosios instancijos teismas ištaisė rašymo apsirikimą motyvuodamas tuo, kad ši rašymo apsirikimo klaida nekeičia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-12 sprendimo esmės. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad tai, jog 50 procentų baudos nėra priteista atsakovui yra ne rašymo apsirikimas, o teismo sprendimo esmė, kurios teismas nebegali keisti. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis). Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, kasacinio teismo išaiškinta, jog šios teisės normos turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010).Kaip byloje nustatyta, ištaisius rašymo apsirikimą, priteistas iš ieškovo baudos dydis liko tas pats, pagal CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatas gali būti 50 procentų baudos priteisiama priešingai šaliai, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui ištaisius rašymo apsirikimą ir nurodžius 50 procentų baudos sumokėti atsakovui, teismo sprendimo, kuriuo ieškovas turi pareigą sumokėti 150 eurų baudą, esmė nesikeičia. Nors apeliantas nurodo, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai jau sumokėjo paskirtą baudą, tačiau apeliantui išaiškintina, kad jis dėl 75 eurų grąžinimo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų priimta teismo nutartis dėl 75 eurų grąžinimo.Taip pat atmestinas ir apelianto argumentas, kad teismas turėjo pareigą į procesą įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją, nes ši nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo neturi įtakos Valstybinės mokesčių inspekcijos teisėms ir pareigoms.Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės procesiniam bylos rezultatui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.