Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1857-777/2015 bei pareiškėjo R. J. pareiškimu dėl bylą nagrinėjančios Klaipėdos apygardos teismo teisėjos ir kitų šio teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme 2015 m. spalio 27 d. buvo gauta civilinės bylos Nr. 2-787-676/2015 kopija su atsakovo V. J. atskiruoju skundu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties. Atskirojo skundo nagrinėjimas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi buvo paskirtas 2015 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai J. G.. 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, Klaipėdos miesto apylinkės teismas įpareigotas pateikti Klaipėdos apygardos teismui civilinę bylą Nr. 2-787-676/2015, byla apeliacine rašytinio proceso tvarka paskirta nagrinėti 2015 m. gruodžio 2 d.

2015 m. gruodžio 2 d. iki paskirtojo teismo posėdžio pradžios gautas ieškovo R. J. pareiškimas dėl civilinę bylą Nr. 2S-1857-777/2015 nagrinėjančios teisėjos bei Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo atskirojo skundo byloje Nr. 2S-1857-777/2015 nagrinėjimo. Nušalinimo pareiškime teigiama, kad bylą nagrinėjanti teisėja J. G. ir byloje trečiuoju asmeniu įtraukta D. V. yra draugės, kartu dirbo apylinkės teisme sekretorėmis, o nuo 1995 m. spalio iki 1999 m. kovo mėnesio Klaipėdos apygardos teismo pirmininkų padėjėjomis. Jos ligi šiol palaiko draugiškus santykius ir bendrauja, kas sudaro pagrindo bylą nagrinėjančią teisėją nušalinti nuo bylos nagrinėjimo. Kiti Klaipėdos apygardos teismo teisėjai yra netiesiogine prasme pavaldūs Civilinių bylų skyriaus pirmininkei teisėjai J. G., D. V. palaiko draugiškus santykius ir su dauguma šio teismo teisėjų, kas sudaro pagrindą nuo bylos nagrinėjimo nušalinti visus Klaipėdos apygardos teismo teisėjus.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, įstatymas garantuoja teisę pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjų kolegijai, tačiau bet koks asmens naudojimasis teisėmis turi atitikti įstatymų reikalavimus, tokiai teisei įgyvendinti nustatytą tvarką ir sąlygas.

CPK 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad teisėjams pareikštas nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams prieš nagrinėjant bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 str. 2, 4 d.), t. y. bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje.

CPK 73 straipsnyje numatyta, kad procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais, kurie gali būti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomu įvykiu, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpu (CPK 73 str. 1, 2 d.). Nušalinimo pareiškimui pateikti CPK nustato laike apibrėžtą terminą – jis turi būti, pareikštas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (CPK 68 str. 2 d.). Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju aptarta situacija ir civilinės bylos Nr. 2S-1857-777/2015 medžiaga patvirtina, kad nušalinimas, kurio pagrįstumas perduotas vertinti aukštesnės instancijos teismui, buvo pateiktas jau po to, kai bylą nagrinėjanti teisėja išnagrinėjusi bylą iš esmės, tačiau nustačiusi, kad visapusiškam byloje keliamo klausimo įvertinimui būtina gauti papildomą medžiagą - atnaujino bylos nagrinėjimą, įpareigojo pirmosios instancijos teismą pateikti atskirojo skundo nagrinėjimui visą bylos medžiagą ir nustatė naują bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Duomenų ir aplinkybių, kodėl pareiškėjas pasinaudojo nušalinimo teikimo galimybe jau vykstant bylos nagrinėjimui ir kokios aplinkybės lėmė jo apsisprendimą jau vykstant bylos nagrinėjimui pareikšti nušalinimą - nenurodyta.

Be to, teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Šiuo atveju nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai grindžiamas ta aplinkybe, kad teisėja su vienu iš byloje dalyvaujančiu trečiuoju asmeniu - D. V., yra kartu dirbusi.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, sprendžiant klausimus, susijusius su teisėjų nešališkumu dėl jų ankstesnių profesinių, finansinių ir kt. ryšių su bylos šalimis, nėra nustatytų vienodų kriterijų, kurie taikytini kiekvienu atveju, konkreti situacija vertinama, atsižvelgiant į reikšmingas jos aplinkybes, pvz., jeigu anksčiau teisėjas yra dirbęs įstaigoje, kuri yra šalis byloje, vertinant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, reikšmingos šios aplinkybės: laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos; darbo trukmė; įstaigos (darbo vietos) dydis; užimtų pareigų pobūdis; tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas; pareiškėjų aktyvumas palaikant šališkumo problemą ir kt. (žr., pvz., Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001). Šiuo atveju pats pareiškėjas nurodo, kad bylą nagrinėjanti teisėja ir bylos nagrinėjime trečiuoju asmeniu įtrauktas asmuo kartu dirbo iki 1999 m., tačiau ši aplinkybė, kad trečiasis asmuo ir bylą nagrinėjantis teisėjas prieš daugiau nei penkiolika metų kartu dirbo, nesant kitų duomenų ir įrodymų apie galimus teisėjo ir bylos šalies tarpusavio santykius, galinčius daryti įtaką bylos nagrinėjimui, nesudaro pagrindo teisėją nušalinti nuo bylos nagrinėjimo.

Nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, kad bylą nagrinėjanti teisėja J. G., būdama Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, gali įtakoti kitų šio teismo teisėjų sprendimus, priimamus bylose, kurių šalimi yra D. V.. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kiti teisėjai, taip pat ir aukštesnės instancijos teismo, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas. Tik pareiškėjo nuogąstavimai dėl galimos įtakos teisėjams nagrinėjantiems bylas, kurių šalimi yra D. V., nepaneigia preziumuojamo teisėjų ir teismų nešališkumo ir nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Nustatyta ir tai, kad pareiškėjas nušalinimą visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams tuo pagrindu, kad jie palaiko draugiškus santykius su D. V. (byloje dalyvaujančia trečiojo asmens procesiniu statusu), jau buvo pareiškęs. Nušalinimo pareiškimo pagrįstumas buvo įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-20-943/2015. Nutartyje pripažinta, kad pareiškėjo reiškiamas nušalinimas visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, grindžiamas tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kuria remiantis nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo. Esant įvertintiems pareiškėjo nušalinimo visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams pagrindams ir nenurodžius naujų aplinkybių, kurios leistų abejoti visų šio teismo teisėjų nešališkumu, pakartotinai dėstomi nušalinimo pareiškimo argumentai nevertinami ir dėl jų nepasisakoma (CPK 68 str. 5 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2S-1857-777/2015 gali būti išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitos apygardos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo R. J. pareiškimo dėl bylą nagrinėjančios Klaipėdos apygardos teismo teisėjos ir kitų šio teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1857-777/2015 nagrinėjimo.