Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. 2S-498-265/2015 ir Nr. 2S-499-265/2015 bei pareiškėjo R. J. pareiškimu dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinių bylų nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismui ruošiantis bylos nagrinėjimui paaiškėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-24063-131/2014 buvo gauti du atskirieji skundai dėl šio teismo priimtų nutarčių (V. J. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei R. J. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti), tačiau jie nėra išnagrinėti apeliacine tvarka. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi perdavė Vilniaus apygardos teismui teismingą civilinę bylą Nr. 2S-1931-354/2014 nagrinėti Kauno apygardos teismui, nustatęs CPK 34 straipsnio 5 dalyje egzistuojančius pagrindus (R. J. sesuo dirba teisėja Vilniaus apygardos teisme), bei tai, kad pagrindai, sąlygoję bylos perdavimą nagrinėti kitam teismui, nėra išnykę, atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. ir 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarčių perdavė apeliacine tvarka nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Prieš Lietuvos apeliaciniam teismui vertinant Klaipėdos apygardos teismui pareikštą nušalinimą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju susiklostė netipinė situacija, kuomet Lietuvos apeliaciniam teismui pavedama spręsti teismo, kurio kompetencija nagrinėti atskiruosius skundus dar nėra įvertinta, nušalinimo klausimą. Nors pareiškimu R. J. prašo visų pirma įvertinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo procesinių veiksmų, priimant nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo perduotą nagrinėti bylą, teisėtumą, Lietuvos apeliacinis teismas šių aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako, kadangi remiantis CPK 301 straipsnio 3 dalimi, bylas pagal apeliacinius (atskiruosius) skundus dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties nagrinėja apygardų teismai. Pareiškime R. J. nurodo, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsakovo prašymu byla perduota nagrinėti pagal jo gyvenamąją vietą – Klaipėdos miesto apylinkės teismui, Vilniaus apygardos teismui yra pateiktas atskirasis skundas. Todėl tik Vilniaus apygardos teismas, ar kitas tos pačios pakopos teismas, turi teisę vertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo perduoti nagrinėti civilinę bylą pagal R. J. ir V. J. ieškinius Klaipėdos miesto apylinkės teismui, teisėtumą ir pagrįstumą, tuo pačiu atsakant ir į klausimą, ar pagrįstai Klaipėdos miesto apylinkės teismas ėmėsi perduotoje nagrinėti byloje procesinių veiksmų (perdavė atskiruosius skundus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui). Tačiau susiklosčius faktinei situacijai, pagal kurią dar nesant išspręstam klausimui (neišnagrinėtas R. J. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties) Klaipėdos miesto apylinkės teismo kompetencijos nagrinėti civilinę bylą, jis perdavė šalių atskiruosius skundus apeliacine tvarka nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, Lietuvos apeliacinis teismas vertina R. J. nušalinimo pareiškimą ir pasisako dėl jame dėstomų argumentų.

CPK nustato, kad byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Nagrinėjamu atveju nušalinimo pareiškimas visam Klaipėdos apygardos teismui nuo civilinių bylų Nr. 2S-498-265/2015 ir Nr. 2S-499-265/2015 nagrinėjimo grindžiamas iš esmės pagrindiniu argumentu, jog byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo yra Palangos miesto apylinkės teismo teisėja, palaikanti draugiškus santykius su Klaipėdos apygardos teismo teisėjais.

Šios dėstomos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, jog nušalinimo pagrįstumas yra įrodytas, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Kaip buvo pažymėta aukščiau, nušalinimo prašymas turi būti pagrįstas ne subjektyvia nuomone ar spėjimais apie tikėtiną palankumą vienai iš šalių, bet konkrečiais faktais ir įrodymais. Pareiškėjo prašymas grindžiamas tik teiginiais apie galimai Palangos miesto apylinkės teismo teisėjos D. V. palaikomus draugiškus santykius su Klaipėdos apygardos teismo teisėjais, kurie gali lemti Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamose bylose priimamų procesinių sprendimų palankumą V. J.. Atkreiptinas dėmesys, kad Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kiti teisėjai, taip pat ir aukštesnės instancijos teismo, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas.

Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybės, dėl kurių jis nepasitiki visais Klaipėdos apygardos teismo teisėjais, nustatyta, jog jos grindžiamos tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kuria remiantis nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinės bylos Nr. 2S-498-265/2015 ir Nr. 2S-499-265/2015 gali būti išnagrinėtos Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitos apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo R. J. pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2S-498-265/2015 ir Nr. 2S-499-265/2015 nagrinėjimo.