Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-733-253/2016

2016 m. gegužės 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui V. J., dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, ir pagal atsakovo V. J. priešieškinį ieškovui R. J., savarankiškų reikalavimų nepareiškiančiam trečiajam asmeniui atsakovo pusėje D. V., dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Ieškovas apeliaciniame skunde išreiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas nepateikė motyvų dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, taip pat įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

CPK 329 str. 3 d. 1 p. numato, kad proceso teisės pažeidimas pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu atvejais, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą nesant vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jeigu toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Tačiau šios nuostatos pagrindu teismo procesinis sprendimas pripažįstamas negaliojančiu tik jeigu pats asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe remiasi savo paduodamame skunde dėl tokio teismo procesinio sprendimo panaikinimo. Šiuo atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kad trečiasis asmuo D. V. apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė ir nekėlė klausimo dėl tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme neužtikrinimo jai, kaip trečiajam asmeniui. Minėtos aplinkybės trečiasis asmuo nenurodė ir prisidėdama prie atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino, kad visi bylos duomenys ir visi šaukimai į teismą trečiajam asmeniui įteikti ir ji žino apie visą bylos procesą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 str. 3 d., ir šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Dėl bylos esmės atskleidimo.

Apeliantas skunde kelia abejones dėl teismo šališkumo, sprendžiant procesinius klausimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, ir mano, kad tai lėmė bylos esmės neatskleidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo pareikšti nušalinimai tiek šią civilinę bylą nagrinėjusiam Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjui, tiek ir visam Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo netenkinti. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės 2015-02-17 nutarties bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015-02-23 nutarties turinio matyti, kad ieškovo pareikšti esminiai argumentai, jog bylą nagrinėjęs teisėjas ir trečiasis asmuo yra dirbę vienoje darbovietėje buvo įvertinti (t. 1, b. l. 145-146, 148-150). Taip pat pažymėtina, kad apelianto nurodoma aplinkybė dėl bylą nagrinėjusio teisėjo ir trečiojo asmens darbo (duomenys neskelbtini) buvo įvertinta ir tuo klausimus pasisakyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos, atliekančios teismo pirmininko funkcijas, 2015-05-12 nutartyje, kuria, be kita ko, nustačius, jog minėta aplinkybė neatitinka tikrovės, ieškovo pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo netenkintas (t. 1, b. l. 172-173). Pareiškėjo kelti klausimai dėl teismo šališkumo ir pareikšti nušalinimai buvo išspręsti civilinio proceso numatyta tvarka.

Apeliantas pažymi, kad šalys byloje neprisiekė ir nebuvo apklaustos. Įstatymas užtikrina šalies teisę dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime, teikti paaiškinimus žodžiu, o teismas turi pareigą išklausyti šalį, kuri pageidauja pateikti savo paaiškinimus teisme (žodžiu) (CPK 42 str. 1 d., 235 str. 1 d.). Tačiau svarbu pažymėti, kad civiliniame procese galiojantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas taip numato dalyvaujantiems byloje asmenims pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.).

Nustatyta, kad 2015-06-22 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje pereita į teismo posėdį. Bylos nagrinėjimas kelis kartus buvo atidedamas, byla iš esmės išnagrinėta 2015-12-22 teismo posėdyje. Ieškovas į šį pirmosios instancijos teisme vykusį teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Ieškovas nurodo, kad buvo pateikęs medicininę pažymą apie negalėjimą atvykti į 2015‑12‑22 teismo posėdį dėl ligos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kartu su 2015-12-21 ieškovo patiektu prašymu bylos nagrinėjimą atidėti dėl ligos buvo pateikta ne ieškovui, o kitam asmeniui išduota medicininė pažyma. Pačiam ieškovui išduota medicininė pažyma pateikta 2015‑12-22 teismui bylą jau išnagrinėjus iš esmės. Pažymėtina, kad dokumentai, pateisinantys neatvykimą turi būti pateikiami iki teismo posėdžio pradžios. Be to, neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad pačiam ieškovui medicininė pažyma apie negalėjimą atvykti į teismą dėl ligos buvo išduota dar 2015-12-17. Tačiau ieškovo prašymas atidėti teismo posėdį pateiktas teismui tik 2015-12-21, nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ir pateikė duomenis, jog ieškovas dar 2015-12-18 jį informavo apie savo ligą. Atsakovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, jo dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, teismo posėdyje buvo atstovaujamas savo atstovės advokatės (CPK 51 str. 1-2 d.). Šalių paaiškinimai yra tik viena iš priemonių, kuriomis nustatomi faktiniai duomenys byloje (CPK 177 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią civilinę bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu iš esmės atsakyta į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, pasisakyta dėl byloje keliamų reikalavimų ir nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos esmė šiuo atveju neatskleista.

Dėl kitų klausimų neišsprendimo.

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, pagrindo ir priteisimo sąlygų.

Atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovas, sulaukęs pilnametystės, privalėjo prisiteisti paramą. Šiuo atveju dėl vaiko V. J. išlaikymo, be kita ko, ir dėl išlaikymo jam sulaukus pilnametystės, jei jis tęs mokslus kitoje mokymosi įstaigoje, iki baigs mokymosi programą, jo tėvai laisva valia, įvertinę savo tuometę turtinę padėtį ir vaiko poreikius susitarė sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinta Palangos miesto apylinkės teismo 2004-05-19 sprendimu (CPK 18 str., CK 6.156 str.). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovui V. J. sulaukus pilnametystės jis vykdomojoje byloje pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2004-05-19 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl V. J. išlaikymo išieškojimo pakeistas į išieškotoją (CK 2.5 str. 1 d.). Nors apeliantas nurodo, kad CK 3.194 str. 3 d. nuostata, numačiusi išlaikymo priteisimą, buvo pakeista jau 2004‑11-11, tačiau pats ieškovas su ieškiniu dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo kreipėsi į teismą tik 2014-05-16. Be to, apeliantas nurodo, kad iki tol paramą atsakovui mokėjo.

Skundžiamo sprendimo priėmimo metu aktuali CK 3.192¹ str. 1 d. nuostata reglamentuoja, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes; tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Pažymėtina, kad besimokančiam pilnamečiam vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kas priteisiama parama privalomai turi būti siejama su minimalia mėnesio alga. Vadovaujantis CK 3.192¹ str. 3 d., teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Tad apelianto nurodomas kriterijus nėra imperatyvus ir galėtų būti vertinamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui turi būti įvertinta vaiko turtinė padėtis bei jo poreikiai, taip pat turi būti atsižvelgiama į jo tėvų turtinę padėtį bei galimybes teikti pilnamečiui vaikui reikalingo dydžio paramą, o taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Ieškovo ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) buvo pareikštas motyvuojant tuo, kad ieškovo atlyginimas nėra pastovus, turimi labai dideli įsiskolinimai dviem bankams, o mokamas išlaikymas ženkliai blogina ieškovo ir jo šeimos narių (ieškovas sudarė naują santuoką), tarp jų ir dviejų nepilnamečių vaikų, turtinę padėtį. Byloje nustatyta, kad ieškovas turi skolinių įsipareigojimų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bankams. Taip pat akivaizdu, jog būdamas dviejų nepilnamečių vaikų tėvas ieškovas turi prievolę juos išlaikyti. Kita vertus, nustatytos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, yra savarankiškai dirbantis asmuo bei gauna pajamas, turi transporto priemonių, o ieškovo vardu registruotas ženklus skaičius nekilnojamojo turto objektų, dalis jų įsigyta po ieškovo nurodomo jo vaikų gimimo (t. y. po 2006 m. ir 2008 m.) ir sutarčių su bankais sudarymo. Tad ištyrusi visumą bylos duomenų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog dėl aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus, ieškovo turtinė padėtis būtų pablogėjusi iš esmės ir tokiu mastu, kad tai būtų galima vertinti kaip pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo sumažinimo iki ieškovo ieškiniu prašomos sumos. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentų dėl nesutikimo su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Papildomai pažymėtina, kad 2015-08-12 teismo posėdžio metu pats ieškovas, pasisakydamas dėl savo turto vertės, nurodė, jog neginčija aplinkybės, kad pagal turtinę padėtį yra pajėgus teikti išlaikymą, tačiau, ieškovo nuomone, nėra pagrindų išlaikymą teikti. Iš esmės tokios pozicijos ieškovas laikosi ir apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad ieškovas iš dalies pripažįsta, jog galimas pramos teikimas, jei yra mokėjimo pagrindai.

Atsakovas V. J. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi, nuolatinių pajamų negauna. Atsakovui finansiškai padeda jo motina D. V.. Ieškovo atsakovui skiriama išlaikymo suma yra pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2004-05-19 sprendimą priteista 144,81 Eur (500 Lt) išlaikymo suma. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovui 2015 m. buvo išmokėta stipendija ir kelia abejones, kad tokia parama jam gali būti mokama ir toliau. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su šiais argumentais. Iš (duomenys neskelbtini) universiteto 2015-11-16 pažymos Nr. 274 apie atsakovo V. J. gautas išmokas nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario iki 2015 m. rugsėjo per tris kartus buvo išmokėta iš viso 1 813 Eur specialių programų stipendija. Iš šios pažymos duomenų matyti, kad šios universiteto išmokos atsakovui buvo vienintelės per 2011-09-01 – 2015-11-30 laikotarpį. Be to, iš pažymos apie atsakovo studijų rezultatus matyti, kad 8 semestro studijų programos dalykai 2015 m. išklausyti užsienio universitete. Įvertinus šiuos faktinius duomenis, nėra pagrindo vertinti, kad universiteto atsakovui išmokėtos išmokos nebuvo vienkartinio pobūdžio ir skirtos specialios programos įgyvendinimui. Atsakovas neneigia mokantis užsienyje nuomojęsis automobilį, tačiau pažymi, kad automobilį nuomojosi su keliais kitais asmenimis ir sumą pasidalijo. Šiuos atsakovo teiginius patvirtina atsakovo sąskaitos išrašas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui ribotą laikotarpį pagal specialią programą mokėta stipendija buvo mažesnė, nei nurodoma būtiniesiems jo poreikiams reikalinga suma, atsakovas tuo metu buvo užsienio valstybėje, be to, matyti, kad atsakovo motina pervedė atsakovui lėšų ir studijų užsienyje metu, tad yra pagrindas vertinti jog lėšos nebuvo pakankamos būtiniesiems poreikiams užtikrinti, tad nėra pagrindo vertinti, jog parama už šį laikotarpį iš ieškovo visiškai nepriteisinta. Be to, atsakovas turi teisę nurodyti, į kurią sąskaitą pervedamos lėšos, skirtos jo išlaikymui.

Apelianto argumentai, kad atsakovas V. J. naudojasi automobiliu, atsižvelgiant į atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, jog jis naudojasi trečiajam asmeniui (atsakovo motinai) priklausančia transporto priemone, nepaneigia faktinės aplinkybės, jog atsakovui šis turtas nuosavybės teise nepriklauso ir teikiamas trečiojo asmens laisva valia. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad nuolat keliauja, nurodo, jog neturi lėšų, į kelionę į užsienį jį vežėsi trečiasis asmuo už gerus mokslo pasiekimus. Apeliantas pažymi, kad siūlė atsakovui darbą tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas atsisakė. Šiuo atveju atsakovas studijuoja (duomenys neskelbtini), iš bylos duomenų matyti, kad vienas iš pasiūlytų variantų buvo neapmokama praktika, tuo tarpu atsakovas nurodo, kad kito siūlomo darbo negalėjo dirbti dėl didelio užimtumo ir nesuderinamumo su magistro darbo rašymu bei privalomu magistro seminarų lankymu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui, besimokant aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių studijų programą, neabejotinai reikalingos lėšos mokymo reikmėms, maistui, aprangai, pragyvenimui, būstui, dėl to išlaidos akivaizdžiai padidėjusios ir Palangos miesto apylinkės teismo 2004-05-19 sprendimu priteistas iš ieškovo išlaikymas atsakovui yra nepakankamas. Taip pat sutiktina, kad atsakovo galimybės suderinti studijas ir apmokamą darbą, studijuojant paskutiniuose kursuose ir siekiant, kad nenukentėtų studijų rezultatai, yra ribotos. Vadovaujantis CK 3.192¹ str., darytina išvada, kad atsakovui reikalinga tėvų parama.

Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192¹ str. 4 d., 3.192 str. 3 d.). Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, todėl nepagrįstai nukrypo nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo. Įvertinusi byloje esančių duomenų apie abiejų atsakovo tėvų turtinę padėtį (darbingumą, gaunamas pajamas, turimą turtą bei įsipareigojimus, kitus išlaikytinius) visumą sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, nors abiejų atsakovo tėvų turtinė padėtis yra gera, tačiau ieškovo, t. y. atsakovo tėvo, turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo motinos. Gaunamos pajamos yra tik vienas iš elementų nustatant ir vertinant turtinę padėtį. Bylos duomenimis ieškovo pajamas sudaro ne tik pajamos iš jo vykdomos individualios veiklos. Kaip minėta, ieškovo vardu registruota itin daug nekilnojamojo turto. Apelianto teiginiai, kad kritus nekilnojamojo turto kainoms, ieškovo turimi kreditiniai įsipareigojimai viršija turto vertę, nepagrįsti patvirtinančiais duomenimis apie realią ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto objektų rinkos vertę šiuo metu, dėl to atmestini kaip neįrodyti. Be to, iš ieškovo metinės pajamų deklaracijos duomenų matyti, kad išnaudotas alternatyvus turto panaudojimo būdas ir gaunamos pajamos iš nekilnojamųjų daiktų nuomos. Papildomai pažymėtina, kad, kaip minėta anksčiau, savo turtinę padėtį, kaip gerą, išlaikymo teikimo prasme byloje įvertino ir pats ieškovas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į atsakovo nurodomą sumą jo būtinosioms išlaidoms per mėnesį (t. y. 745,79 Eur) ir iš ieškovo R. J. skundžiamu sprendimu priteistą išlaikymo sumą per mėnesį (t. y. 435 Eur), nuokrypis nuo tėvų lygių dalių principo sudaro tik apie 8 proc. ir pagal nagrinėjamos bylos duomenis pripažintinas pagrįstu.

Apeliantas taip pat teigia, kad dėl piktnaudžiavimo šeimos teisėmis atsakovui iš viso nėra pagrindo priteisti paramą. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą tiekti duomenis apie savo mokslus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl šios ieškinio dalies reikalavimų. Pasisakant dėl minėtų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys faktines aplinkybes apie atsakovo studijas. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodė, kad studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, pateikti duomenys apie jo mokymosi rezultatus. Konstatavus, kad pilnamečiam atsakovui V. J. šiuo atveju reikalinga parama ir jis atitinka įstatyme numatytas išlaikymo (paramos) teikimo sąlygas, o ieškovas turi galimybes paramą teikti, skundo argumentai, grindžiami nurodomu asmeninio šalių bendravimo pobūdžiu bei pageidaujamų artimų šeiminių ryšių trūkumu, šios aplinkybės konkrečiu atveju nepaneigia ir nesudaro pagrindo paramos nepriteisti.

Dėl būtinųjų išlaidų dydžio.

Priešieškiniu ieškovas prašė padidinti Palangos miesto apylinkės teismo 2004-05-19 teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį iki 2 000 Lt, t. y. 579,24 Eur. Atsakovas V. J. byloje pateikė savo būtinųjų išlaidų mokymosi metu apskaičiavimą, nurodydamas, kad šios išlaidos sudaro 745,79 Eur sumą per mėnesį, o jas sudaro: buto nuomos kaina (duomenys neskelbtini) su patogiu susisiekimu su universitetu ir tiesiogine autobuso linija – 350 Eur, autobuso mėnesinis bilietas – 5,79 Eur/degalai automobiliui – 70 Eur, išlaidos maistui – 300 Eur, smulkios išlaidos mokymuisi universitete – 5 Eur, higienos priemonės – 10 Eur, buities išlaidos – 15 Eur, išlaidos drabužiams ir avalynei – 40 Eur, kitos nenumatytos išlaidos – 20 Eur. Nors paminėtos išlaidos automobilio degalams, tačiau jos į bendrą būtinųjų išlaidų sumą neįtrauktos, be to, bylos duomenimis, atsakovas neturi jam priklausančio automobilio, tad darytina išvada, kad tokio pobūdžio išlaidos nėra nuolatinio pobūdžio, o jų atsiradimo atveju padengiamos atsakovui perskirstant išlaidas pagal poreikių prioritetus, todėl į būtinųjų išlaidų apskaičiavimą neįtrauktinos kaip savarankiškos išlaidos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodyta išlaidų suma buto nuomai yra nepagrįstai didelė. Pažymėtina, kad atsakovas byloje nepateikė įrodymų, jog jis domėjosi ir realizavo galimybę paskolai pragyvenimui gauti. Bylos duomenimis, atsakovui finansiškai padeda jo motina, atsakovas nurodė, kad studijų metu už buto nuomą ji mokėjo iš savo lėšų. Atsakovas neigia ieškovo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, jog ieškovas jam siūlė apsigyventi ieškovo bute. Byloje pateiktoje buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje nuomos kaina nenurodyta, matyti, kad nuomos sutartis sudaryta su trečiuoju asmeniu, t. y. atsakovo motina. Kita vertus, tai nepaneigia aplinkybės, kad atsakovui studijuojant ir neturint nuosavo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto reikalinga gyvenamoji vieta, tam patiriamos išlaidos, kurios priskirtinos būtiniesiems poreikiams. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie realiai patirtas išlaidas būstui, atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, jog šias išlaidas grindžia rinkos kainomis. Taip pat, nesutikdamas su apelianto teiginiu, kad veda bendrą ūkį su kitu asmeniu, atsakovas pats nurodo aplinkybes, jog nėra niekaip susijęs su asmeniu, su kuriuo nuomoja bendrą būstą. Tad esant faktiniams duomenims, jog būstą nuomojasi keli asmenys, nėra pagrindo visas buto nuomos išlaidas priskirti vienam atsakovui. Priešingu atveju, atsakovo sprendimas pasirinkti vienam nuomoti butą, atitinkantį tik jo subjektyvius kriterijus, patiriant ženklias išlaidas, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui – šiuo atveju tėvui (ieškovui). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti pagrįsta tik 570,79 Eur sumą atsakovo būtinosioms išlaidoms. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą atsakovo tėvui (ieškovui) tenkančią dalį prisidėti prie paramos sūnui, laikytina, kad yra pagrindas nustatyti mažesnį iš ieškovo atsakovui priteistino išlaikymo dydį – 330 Eur, ši suma laikytina protinga, atitinkančia atsakovo paramos poreikį ir ieškovo galimybes tokią paramą teikti (CK 3.192¹ str.).

Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad teismas priteisė išlaikymą iki atsakovas tęs mokslus mokymosi įstaigoje, nors motyvuose nurodo, jog įstatymas leidžia prisiteisti paramą tik iki 24 metų, kurių atsakovas sulauks (duomenys neskelbtini). Palangos miesto apylinkės teismo 2004-05-19 sprendime numatytas išlaikymo mokėjimas ir vaikui V. J. sulaukus pilnametystės, jei V. J. tęs mokslus kitoje mokymosi įstaigoje, iki baigs mokymosi programą. Vadovaujantis aktualiu CK 3.192¹ str. 1 d. reglamentavimu, matyti, kad tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, esant įstatyme numatytoms sąlygoms dėl šių mokymosi bei paramos poreikio, sietina ir su pilnametystės sulaukusių vaikų amžiumi, t. y. vaikai turi būti ne vyresni nei 24 metų. Akcentuotina, kad šiuo atveju sprendžiama dėl teisinio santykio, atsiradusio tarp pilnamečio asmens – aukštosios mokyklos studento ir vieno iš jo tėvų. Atsižvelgdama į CK 3.192¹ str. 1 d. įstatymų leidėjo nustatytą reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš ieškovo priteistinas išlaikymas nuo 2014-07-21 iki atsakovas studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau negu atsakovui V. J. sukaks 24 metai, t. y. ne ilgiau negu iki (duomenys neskelbtini). Tai pažymėta ir skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje, tačiau ne rezoliucinėje dalyje, dėl to skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis keistina.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Apelianto nuomone, skundžiamu sprendimu 150 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jam skirta nepagrįstai. Iš skundžiamo sprendimo motyvų šiuo klausimu matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visumą ieškovo R. J. veiksmų, naudojantis procesinėmis teisėmis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apeliantas pažymi, kad 2015-11-26 teismo posėdis buvo atidėtas ne dėl nuo ieškovo priklausančių aplinkybių, t. y. nebuvo gautas atsakymas iš (duomenys neskelbtini) universiteto. Tačiau pažymėtina, kad minėto teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog užklausimą į (duomenys neskelbtini) universitetą pateikė itin vėlai, t. y. 2015‑11-06, nors paskutinis posėdis įvyko 2015-10-07. Be to, ieškovas 2015-11-26 teismo posėdžio metu pripažino, kad nepateikė duomenų apie pajamas. Apelianto argumentai dėl atsakovo elgesio nešalina ieškovo pareigos sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Ištyrusi bylos medžiagą apie bylos nagrinėjimo eigą, ieškovo elgesį teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju ieškovo elgesys laikytinas neatitinkančiu sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis kriterijaus, dėl to pagrįstai konstatuotas ieškovo veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Dėl bylos baigties.

Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, kad yra pagrindas pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2004-05-19 sprendimo dalį dėl išlaikymo pilnametystės sulaukusiam V. J. dydžio priteisimo, tačiau iš ieškovo R. J. atsakovui priteistas išlaikymo dydis yra nepagrįstai didelis ir sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai nustatytas išlaikymo pabaigos momentas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas sprendimas keistinas, sumažinant nustatytą priteisino išlaikymo dydį iki 330 Eur per mėnesį bei nurodant, kad toks išlaikymas mokėtinas nuo 2014-07-21 iki atsakovas studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau negu atsakovui V. J. sukaks 24 metai, t. y. ne ilgiau negu iki (duomenys neskelbtini) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Atsakovui V. J. byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 83-84, t. 2, b. l. 45). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, tenkinta tik 57 proc. atsakovo V. J. priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu sprendimu iš ieškovo R. J. valstybei priteista antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma mažintina iki 722,78 Eur, o iš ieškovo priteistas žyminis mokestis mažintinas iki 119 Eur. Pašto išlaidos, byloje atmetus ieškovo ieškinį neperskirstytinos. Be to, iki 33,18 Eur mažintinos iš ieškovo atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos (kelionės, įrodymų rinkimo).

Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 146,17 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į ieškovo apeliaciniu skundu ginčytą sumą bei nustatytą išlaikymo dydį, laikytina, kad tenkinta 26 proc. apeliacinio skundo reikalavimų ir iš atsakovo V. J. priteistina ieškovui 38 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-12 sprendimą pakeisti:

nurodyti, kad iš ieškovo R. J. atsakovui V. J. priteistas išlaikymas yra 330 Eur kas mėnesį nuo 2014‑07-21 iki atsakovas V. J. studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau negu atsakovui V. J. sukaks 24 metai;

sumažinti iš ieškovo R. J. valstybei priteistą antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iki 722,78 Eur;

sumažinti iš ieškovo R. J. valstybei priteistą žyminį mokestį iki 119 Eur;

sumažinti iš ieškovo R. J. atsakovui V. J. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 33,18 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. J. iš atsakovo V. J. 38 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.