Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24063 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui V. J. ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė ieškovo R. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovas ieškinyje nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) ir atsakovo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Vilniaus Universitetas Teisės fakultetas, trečias kursas (neįteikus siųsti registracijos adresu (duomenys neskelbtini) arba susisiekti su atsakovu telefonu, nurodytu ieškinio pareiškime).

Šioje civilinėje byloje gautas atsakovo V. J. priešieškinys R. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir prašymas perduoti civilinę bylą nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Priešieškinyje atsakovas V. J. nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. J. pažymėjo, kad jis yra registruotas ir gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė teismingumo taisykles, nes nustatinėdamas bylos teismingumą turėjo vadovautis CPK 29 str., kuris nurodo, jog ieškinys paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, nes ieškovo nurodyto atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) yra įsikūręs ir veikia Vilniaus Universitetas, tačiau nėra teismingumo taisyklės iškelti bylą pagal mokymosi vietą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teismas nutartyje nurodė, kad ieškinys dėl išlaikymo dydžio pilnamečiui asmeniui pakeitimo pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Ieškovas ieškinio pareiškime nurodė atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kuri kaip paaiškėjo, yra atsakovo mokymosi vieta. Dėl paminėto Vilniaus miesto apylinkės teismas iškeldamas civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pažeidė teismingumo taisykles (CPK 29 str.). Atsakovas V. J. aiškiai nurodė savo gyvenamąją vietą ir pažymėjo, kad jis yra registruotas ir gyvena (duomenys neskelbtini).

Iškėlus bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme paaiškėjo, kad ji buvo iškelta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 29 str.). Dėl paminėto byla teismo nutartimi perduotina nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma ta, kurioje jis dažniausiai ir ilgiausiai gyvena, kur yra jo darbo (mokymosi) vieta (CK 2.16 str.). Atsakovas ketvirti metai mokosi Vilniaus universitete, todėl akivaizdu, jog tiek pat laiko gyvena Vilniuje, tačiau slepia savo tikrąją gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl išlaikymo taip pat gali būti pareiškiamas ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškovui Vilniuje nuosavybės teise priklauso komercinės patalpos, todėl ieškovas darbo ir verslo reikalais praleidžia didžiąją dalį savo laiko. Dėl šių aplinkybių byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas pateikdamas atskirąjį skundą, siekia vilkinti bylą, nes byla iškelta 2014 m. gegužės mėnesį, tačiau joje nėra atlikti jokie pasirengimo veiksmai. Byla Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta pažeidžiant teismingumo taisykles, nes nebuvo įvertinta aplinkybė, jog ieškovas kaip atsakovo gyvenamąją vietą nurodė Vilniaus universiteto, kuriame studijuoja atsakovas, adresą, nors atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamojoje byloje apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi pagrįstai civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, motyvuodamas tuo, kad byla nėra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 29 str., 34 str. 2 d. 4 p.).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti išlaikymo pilnamečiui vaikui dydį, todėl ieškinys turi būti pateikiamas, vadovaujantis bendrąja teritorinio teismingumo taisykle, teismingumą nustatant pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).

CK 2.16 straipsnyje nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 str.).

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.

CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą. Gyventojų registre nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų. Gyventojų registro duomenų įrodomoji galia gali būti paneigta kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006).

Gyventojų registre atsakovo V. J. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Tą pačią gyvenamąją vietą atsakovas nurodo ir visuose savo procesiniuose dokumentuose. Tuo tarpu ieškovas, teigdamas, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, Gyventojų registro duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste, leistinais įrodymais nepaneigė. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas studijuoja Vilniaus universitete, nėra pakankama šią mokslo įstaigą pripažinti atsakovo nuolatine gyvenamąja vieta Vilniaus mieste.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra jo deklaruota gyvenamoji vieta, todėl byla teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.