Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu: pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausme penkeriems metams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. P. paskirta galutinė subendrinta 5metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 12 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 30 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 11 mėnesių 4 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis iš viso teistas tris kartus. Paskutinis teistumas smurtinis, nes sunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų sunkinančiomis aplinkybėmis. Nustatyta tai, kad veikė bendrininkų grupėje ir būdami alkoholio poveikyje. Realią laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Savo atsakomybę nusikaltimo padaryme stengiasi sumenkinti, kaltę pripažįsta iš dalies. Dabartinis nusikaltimas sunkesnis, negu prieš. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o labiau sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, o tai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai dažniausiai buvo vykdomi su bendrininkais. Teisės pažeidimuose dominuoja smurtiniai nusikaltimai, bet yra buvęs vienas teisės pažeidimas už narkotinių medžiagų laikymą. Pokalbio metu nurodė, kad nuo ankstyvo amžiaus susidėjo su bloga kompanija, kuri jam darė blogą įtaką. Pirmą kartą nuteistas už plėšimą 17 metų amžiaus. Teigia, kad plėšti ėjo ne dėl pinigų stygiaus, bet dėl pritapimo ir buvimo kompanijoje, iš dalies ir dėl azarto. Iš minėtų faktų darytina išvada, kad praeityje nuteistajam buvo svarbi draugų kompanija ir priklausymas jai. Išanalizavus nuteistojo kriminalinio elgesio istoriją, galima teigti, kad jo vykdomos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, interesų, įpročių, poreikių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Tai rodo, nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais. Interviu metu nuteistasis teigė, kad suvokia narkotikų vartojimo padarinius, tačiau juos sumenkina, nepilnai sugeba įvertinti „žolės“ žalingumo ir iš to išplaukiančių pasekmių. Alkoholio vartojimas yra pagrindinis kriminogeninis veiksnys, susijęs su jo nusikalstamu elgesiu. Smurtinio elgesio pasireiškimas pavartojus alkoholio tik didina nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Nuo 2024-04-10 iki 2024-05-22 nuteistasis antrą kartą lankė „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija“ užsiėmimus ir sėkmingai baigė programą, jos metu nuteistasis nagrinėjo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką, susipažino su vartojimo pasekmėmis, sužinojo apie galimus būdus, kaip išspręsti vartojimo ir su tuo susijusias pasekmes. Pažymėtina, kad programos vadovas pastebėjo, abejonę dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Tačiau nuteistasis pokalbio metu neįžvelgė turintis problemų susijusių su alkoholio vartojimu, vertindamas savo elgesį atsakomybe labiau linkęs perkelti aplinkai ir aplinkiniams. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę patirtį, galima matyti, kad asmuo linkęs pirmumą teikti veiksmui, o ne apsvarstymams, pervertina savo sėkmės tikimybę, pernelyg pasitiki draugų kompanija, ypač būdamas neblaivus. Dėl savo nusikaltimo turi savitą versiją. Stebima empatijos stoka. Būdamas neblaivus, linkęs pasitelkti agresiją kaip instrumentą sprendžiant problemas. Galima teigti, kad nuteistojo su socialinėmis problemomis susiję mąstymo aspektai, savikontrolės stoka, įtakojo neatsakingo, impulsyvaus ir smurtinio elgesio pasireiškimą.

Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistajam bausmės atlikimo metu taip pat sunkiai sekėsi suvaržyti savo netinkamą elgesį ir laikytis visiems nuteistiesiems privalomų elgesio ir vidaus tvarkos taisyklių. Per gana trumpą laikotarpį jis įvykdė tris vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimus ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (2022 m. birželio 28 d., 2022 m. spalio 22 d. ir 2023 m. sausio 26 d.). Tai (nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios) neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Teismo vertinimu, nuteistojo nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, juo labiau, kad nuteistasis labai sunkų smurtinį nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pataisos įstaigoje išvadų nepadarė ir buvo ne kartą nubaustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, taip pat vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistajam nuo nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Svarbu paminėti ir tai, kad išlieka nemažai pakartotinių nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių – teisės pažeidimai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys; nuostatos; gyvenimo stilius, bendravimas su netinkama kompanija; lėšų tvarkymas ir pajamos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y., įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 11 mėnesių 4 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Sutinkamai su tuo, kas pasakyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nes nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Todėl atsisako patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2024 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-7074 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. P..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.