Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 15 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-6838 nutarta taikyti nuteistajam M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 29 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. liepos 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su žemėjimo tendencijomis. Komisija nutarime nurodė, kad stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos, galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse buvo paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį vykdė Komisijos rekomendacijas, bausmės atlikimo metu nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, Komisijos nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

M. M. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metai laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 29 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 10 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesyje fiksuojamos akivaizdžios pastangos nustatytąją riziką mažinant.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėta rizika nėra pakitusi nuo pirminio vertinimo. Atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atskleidžia, jog nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar vyrauja aktualūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (anksčiau dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros pažeidimas bausmės atlikimo metu (2022 m. lapkričio 16 d.)), kurie pataisos proceso metu, jį atliekant įkalinimo įstaigoje, ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami nuteistajam dedant maksimalias pastangas teigiamo pokyčio link. Minėti kriminogeniniai veiksniai atskleidžia nuteistojo elgesyje vyraujančias problemines sritis, kurios turi reikšmės vertinant nuteistojo daromą pažangą, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Be to, tai, kad nuteistojo elgesyje yra nustatyti ir apsauginiai, tai yra riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai (tinkamos gyvenimo sąlygos; teigiamos nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu; socialinių ryšių palaikymas), nėra laikytini išimtinai M. M. saugantys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, jog nuteistasis ir prieš darydamas nusikaltimus su išskirtiniais sunkumais dėl gyvenamosios vietos ar socialinių ryšių, nesusidūrė bei buvo dirbantis, tačiau šios aplinkybės nuteistojo nesulaikė nuo itin priešingo teisei elgesio. Be to, bylos duomens atskleidžia, jog būtent nuteistojo negebėjimas išvengti rizikingų situacijų, gali būti siejamas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistasis kaltę dėl padarytų nusikaltimų vertinimo metu ir pripažįsta, tačiau savo vaidmenį nusikalstamoje veikoje yra linkęs minimizuoti. Ši aplinkybė atskleidžia, jog nuteistasis nėra kritiškas savo elgesiui bei dėl to atsiradusioms pasekmėms. Todėl darytina išvada, jog nuteistojo elgesyje vyraujančios probleminės sritys nėra esmingai valdomos, todėl nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje aplinkoje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuosekliu ir disciplinuotu elgesiu nepasižymėjo. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, iš kurios matyti, jog nuteistasis net tris kartus yra pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį vien jau dėl to, jog šiuos pažeidimus nuteistasis padarė jau būdamas gerai susipažinęs su įstaigoje nustatytomis vidaus tvarkos taisyklėmis ir režimo reikalavimais. Atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, kad paskutinis nuteistojo pažeidimas buvo padarytas 2022 m. lapkričio 10 d., kai tuo tarpu per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis buvo skatintas vos keturis kartus. Ir nors gauti paskatinimai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nuteistojo teigiama elgesio dinamika stebima tik nuo 2023 m., kuomet pirmą kartą buvo skatintas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad akivaizdi pažanga nuteistojo atžvilgiu nėra nustatyta, o teigiama nuteistojo elgesio dinamika yra stebima sąlyginai trumpą laiką. Tokiu atveju, nėra nustatytas ir materialusis pagrindas, kuris yra būtinas siekiant lygtinio paleidimo instituto taikymo.

Nors Komisija, tvirtinti pateiktame nutarime, nurodo teigiamas nuteistojo savybes, o būtent tai, kad M. M. laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos, galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse buvo paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį vykdė Komisijos rekomendacijas, tačiau teismas išanalizavęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina tai, jog nuteistojo teigiamas elgesys jau buvo įvertintas įstaigos administracijos kuomet nuteistasis tęsti bausmės atlikimo buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą bei yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas. Tokiu būdu įvertinus teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, darytina išvada, jog šios aplinkybės neatsveria identifikuotų probleminių sričių, nustatyta rizika nėra valdoma taip, jog teismui nekiltų abejonių dėl nuteistojo elgesio integruojantis į visuomenę. Todėl atsižvelgiant į aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis, turinčias reikšmės nuteistojo nusikalstamo elgesio valdymui, o šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadai, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Įvertinus M. M. neatliktos bausmės dalį ir nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius jokių duomenų apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis M. M., šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. RV- 22-6838.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. RV-22-6838 taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.