Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 10 d. nutarties, kuria nuteistojo A. P. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netaikytas nuteistajam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. P. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 12 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 30 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo 2 metai 11 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo.

4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2023 m. spalio 10 d. nutartimi skundą atmetė, konstatavęs, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Įvertinus apygardos teismui pateiktos A. P. asmens bylos duomenis ir skunduose nurodomus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti.

8. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo A. P. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas keturis kartus, tačiau visus kartus nustatyta vidutinė rizika, todėl privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

9. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. P. lankė laisvės atėmimo vietų įstaigos siūlomas programas, t. y. „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“, „Padėk sau“. Nuo 2022 m. kovo 7 d. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. lapkričio 14 d. bankrutuojant įmonei buvo atleistas iš pareigų, nuo 2023 m gegužės 7 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023 metais įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, du kartus buvo skatintas už programų lankymą. Nustatyti dinaminiai apsauginiai veiksniai – darbinė veikla (bausmės atlikimo metu dirba, išėjus į laisvę taip pat turėtų galimybę įsidarbinti, bei įgyta profesinė kvalifikacija, gyvenamoji vieta bei palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra pakankamos, kad teismui nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Be to, kaip matyti iš nuteistojo skundo argumentų šios aplinkybės buvo įvertintos, jis perkeltas į lengvąją grupę, todėl nuteistojo padėtis šiuo metu yra palengvinta pakankamai.

10. Šias išvadas aukštesnės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad byloje gausu neigiamai nuteistąjį A. P. charakterizuojančių aplinkybių. O būtent: nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir tai patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, apie jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Nustatytas nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis statinis (nekintantis) kriminogeninis veiksnys: informacija apie teisės pažeidimus. Anksčiau jis teistas du kartus. Nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, apysunkis nusikaltimas – smurtinis (sunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų). Nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio. Nors sutiktina su nuteistojo argumentais, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu bei jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tai nereiškia, jog nereikia vertinti aplinkybių, susijusių su asmens nusikalstamu elgesiu praeityje. Būtent šios aplinkybės padeda lengviau įvertinti nuteistojo asmenybės ir elgesio pokyčius, jo pastangas savo elgesį kreipti teigiama linkme. Analizuojamu atveju svarbu ir tai, kad savo atsakomybę dėl nusikaltimo padarymo nuteistasis stengiasi sumenkinti, kaltę pripažįsta tik iš dalies. Pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai patvirtina teismui pateikti duomenys, jog nuteistasis dėl nusikaltimo turi savitą versiją, stebima empatijos stoka, nuteistojo nuostatos į jam paskirtą priežiūrą yra dviprasmiškos, jis nesugeba laikyti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytų taisyklių, tris kartus buvo baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą 2023 m. sausio 26 d., nors nuobaudos yra jau negaliojančios, tačiau jos rodo, jog asmuo net ir struktūruotoje aplinkoje nesugeba laikytis nustatytų elgesio taisyklių. Todėl tvirtinti, kad pasikartojantis nuteistojo neteisėtas elgesys (nusikalstamumas ir taisyklių nesilaikymas laisvės atėmimo vietoje) šiuo metu jau yra pakitęs tiek, kad toliau jo elgesį galima būtų koreguoti neizoliavus jo nuo visuomenės, net ir taikant intensyvią priežiūrą, nėra pagrindo. Be to, aptartos aplinkybės, jas vertinant kartu su duomenimis apie tai, kad nuteistajam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ilgalaikių pokyčių toks jo teisinės padėties sušvelninimas neturėjo, leidžia daryti išvadą, kad per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistojo mąstysenoje pakankamų pokyčių dar neįvyko.

1. Taip pat nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie priklausomai nuo nuteistojo elgesio ir pastangų gali kisti, tai yra piktnaudžiavimas alkoholiu – pagrindinis kriminogeninis veiksnys didinantis tikimybę nuteistajam pakartotinai nusikalsti. Smurtinio elgesio pasireiškimas pavartojus alkoholio tik didina nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis A. P. net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, prižiūrimas negeba valdyti šio kriminogeninio veiksnio. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis nors ir dalyvavo tikslinėse intervencinėse priemonėse, tačiau tai nuo alkoholio vartojimo jo nesustabdė ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje 2022 metais jis buvo du kartus baustas už alkoholio vartojimą.

2. Kitas nustatytas dinaminis kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys. Nuteistasis dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse siekia pozityvių asmenybės pokyčių, tačiau šį kriminogeninį veiksnį bausmės atlikimo metu valdo tik iš dalies, kadangi pernelyg didelis pasitikėjimas sėkmės tikimybe apsunkino nuteistojo motyvaciją gyventi blaiviai. Nuteistojo nuostatos į privalomas taisykles ir priežiūrą taip pat nėra palankios, jis ne kartą pažeidė tvarką ir keliamus reikalavimus, o aplinkai tapus nestruktūruotai, dingus motyvacijai dėl emocijų išgyvenimų, adaptacijos problemų laisvėje, visuomenėje, šis veiksnys gali tapti dar labiau aktualus ir įtakoti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šie duomenys aktualūs, ypač įvertinus tai, kad nuteistasis linkęs rizikuoti, elgtis neapgalvotai.

3. Nuteistajam nustatytas ir dinaminis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius, t. y. nustatytas polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, interesų, įpročių, poreikių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu, tai rodo, nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais. A. P. nusikalstama veika siejosi su jo gyvenimo stiliumi, todėl nuteistojo prioritetinė sritis turi būti siekis keisti gyvenimo būdą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus dinaminių veiksnių kiekį ir pobūdį nustatytos vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, konstatuojama, kad nuteistasis tęsdamas pataisos procesą turi dėti maksimalias pastangas juos mažinti.

4. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad A. P. neatliktos bausmės dalis iš paskirtų 5 metų laisvės atėmimo bausmės yra dar pakankamai didelė – 2 metai 11 mėnesių ir 16 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 19 d.), šiuo metu jam yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bausmės atlikimo metu jis buvo baustas drausmine tvarka, jo pažanga ją mažinant nėra pakankamai akivaizdi, nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai dar nepasiekti.

5. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinę materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. P. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.