Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos (toliau - Komisija) 2024 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. P. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. P. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 12 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 30 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2024 m. kovo 21 d. buvo 2 metai 5 mėnesiai 9 dienos laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundas atmetamas.

7. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, įvertinęs skundžiamą nutartį, prokuroro atsiliepimą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nuteistajam taikant lygtinį paleidimą nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai ir bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, ir nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

9. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Todėl nesutiktina, kad teismas išvardino tik formalius atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą pagrindus. Apygardos teismas daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo.

10. Sutiktina, kad A. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 laisvės atėmimo bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi ir skunde, nekelia, kadangi A. P. tęsia pataisą pagal socialinės reabilitacijos pataisos planą, lanko „(duomenys neskelbtini)“ programos užsiėmimus, lankė siūlomas programas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, mokosi 11 klasėje, įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, siekia įgyti „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikaciją, laisvėje turės darbą, kreipėsi dėl įdarbinimo pataisos įstaigoje, pateikęs prašymą užsiimti individualia veikla, galiojančių nuobaudų neturi, tris kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turėtų kur gyventi. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo ir tai, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje stengėsi užsiimti prasminga veikla. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, nuteistojo padėtis atsižvelgiant į aptartas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pastangas yra palengvinta pakankamai. Nuteistasis nuo 2023 m. gruodžio 20 d. bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, lengvosios grupės sąlygomis. Pagrindo šiuo metu nuteistojo padėtį dar labiau lengvinti taikant lygtinį paleidimą nėra.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės šios nutarties 10 punkte paminėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ypač šiuo atveju, kai nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal OASys metodiką ir privalo būti nustatyta akivaizdi, abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

12. Iš teismui pateiktos Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad A. P. nuteistas ir bausmę atlieka už tai, kad su kitais asmenimis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Anksčiau jis teistas du kartus. Dabartinis nusikaltimas sunkesnis nei ankstesni. Pirmą kartą su policija susidūrė būdamas 16 metų. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, ir ankstesni jo teistumai negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos kontekste. Nusikaltimų pavojingumas ir pakartotinis nusikalstamas elgesys atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Savo atsakomybę nusikaltimo padaryme A. P. stengiasi sumenkinti, kaltę pripažįsta tik iš dalies. Tuo tarpu kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Kaip matyti ankstesnė su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė ir laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, nedarė ilgalaikio teigiamo poveikio nuteistajam, jis ir vėl nusikalto. Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, kuris kaip matyti nėra baigtas.

13. Esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, didelę reikšmę vertinant ar asmens pažanga yra pakankama turi Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie vis dar aktualūs ir parodo svarbiausias sritis, kurios gali lemti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį. Todėl vertinamos nuteistojo pastangos šių kriminogeninių veiksnių minimalizavimui ar visiškam panaikinimui. A. P. nustatytas vienas statinis kriminogeninis veiksnys: informacija apie teisės pažeidimus, kuris aptartas aukščiau. Šiuo atveju svarbu įvertinti dinaminius kriminogeninius veiksnius – piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, nuostatos, gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos. Šie kriminogeniniai veiksniai gali būti mažinami arba panaikinami priklausomai nuo A. P. elgesio ir pastangų. Įvertinus teismui pateiktus duomenis daroma išvada, kad A. P. deda per mažai pastangų siekdamas mažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius. Analizuojant piktnaudžiavimo alkoholiu veiksnį matyti, kad paskutinis nusikaltimas yra padarytas būnant neblaiviam, bausmės atlikimo metu jis du kartus baustas už alkoholio vartojimą, t. y. 2022 m. birželio 28 d., 2022 m. spalio 22 d. Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai, kad beveik po metų laiko nuo bausmės pradžios fiksuoti alkoholio vartojimai faktai, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir negali būti sumenkinami. Nustatyta, kad nuteistajam stinga motyvacijos spręsti šią problemą, pataisą pagal socialinės reabilitacijos procesą siekia vykdyti labiau formaliai ir minimaliomis pastangomis. Vertinant mąstymą ir elgesį nustatyta, kad asmuo linkęs pirmumą teikti veiksmui, o ne apsvarstymams, pervertina savo sėkmės tikimybę, pernelyg pasitiki draugų kompanija, ypač būdamas neblaivus. Gebėjimas adekvačiai vertinti savo galimybes, įžvelgti netinkamo elgesio priežastis, jas analizuoti, numatyti savo veiksmų pasekmes padėtų nuteistajam išvengti problemų ateityje. Todėl jis turi dėti pastangas keisti savo mąstymą ir elgesį. Vertinant nuteistojo nuostatas nustatyta, kad jis tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinį kartą 2023 m. sausio 26 d., nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistajam nėra lengva keisti savo nuostatas ir laikytis privalomų elgesio ir vidaus tvarkos taisyklių. Kaip matyti, nustatytas bei vertinamas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, kas siejosi su jo nusikalstamumu, todėl nuteistojo siekis keisti gyvenimo būdą turi būti prioritetinė sritis. Tuo tarpu vertinant lėšų tvarkymą ir pajamas nustatyta, kad bendra ieškinių suma yra 20 286,36 eurai, padengta tik 147,41 eurai. Taigi, nuteistasis turi dėti pastangas dirbti, dengti skolas, mažinti piktnaudžiavimo alkoholiu riziką, elgtis nepriekaištingai ir įrodyti, jog pakeitė savo elgesį ir mąstymą, bei, kad šie pokyčiai ilgalaikiai ir suteikiantys pagrindą manyti, kad jis nebenusikals.

14. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad A. P. neatliktos bausmės dalis iš paskirtų 5 metų laisvės atėmimo bausmės yra dar pakankamai didelė – 2 metai 5 mėnesiai ir 9 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. kovo 21 d.), šiuo metu jam yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga ją mažinant nėra pakankamai akivaizdi, todėl nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai dar nepasiekti. Be to, kaip matyti ir Komisija priėmusi nutarimą taikyti A. P. lygtinį paleidimą nebuvo vieninga, du nariai balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą A. P. Tai rodo, kad ir Komisijos nariams kilo abejonių dėl lygtinio paleidimo taikymo sėkmės.

15. Nors nuteistojo gynėjas skunde pabrėžia, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, o buvimo laisvės atėmimo vietoje trukmė atvirkščiai proporcinga pozityvių socialinių nuostatų formavimosi laipsniui, tačiau nagrinėjamu atveju nuteistąjį 2023 m. gruodžio 20 d. perkėlus į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą, bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis būtent ir siekiama asmenį palaipsniui integruoti į visuomenę. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Apygardos teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad A. P. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija dar nėra pakankama ir nurodytų reikalavimų dar neatitinka, todėl jis toliau privalo resocializuotis struktūrizuotoje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis paliekama galioti, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. P. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.