- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- 2-517-933/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01569-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VAKUOLĖ“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“ prašymą (įvardintą „rašytiniais paaiškinimais“), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VAKUOLĖ“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (kreditorė) UAB „EMSI“ teikė procesinį dokumentą, įvardintą „rašytiniai paaiškinimai“, kuriame prašė: 1) įpareigoti UAB „VAKUOLĖ“ administratorę UAB „Top consult“ nedelsiant sumokėti visas įkaito turėtojui UAB „EMSI“ priklausiančias sumas, gautas už: 2020 m. rugsėjo 30 d. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), paėmus visuomenės poreikiams; 2021 m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą varžytynėse; 2021 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. žemės sklypo ir pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą varžytynėse; 2022 m. sausio-vasario mėn. nekilnojamojo turto ir įrenginių, esančių Palemono g. 171, Kaunas, pardavimą varžytynėse; 2) išreikalauti iš UAB „VAKUOLĖ“ administratorės UAB „Top consult“: duomenis, kaip apskaičiuota UAB „EMSI“ sumokėta 3 664 961,36 Eur suma, duomenis ir detalizaciją, kokios gautos visos UAB „VAKUOLĖ“ pajamos ir patirtos visos išlaidos bankroto procese nuo bankroto bylos pradžios, bei tai patvirtinančius įrodymus, UAB „VAKUOLĖ“ banko sąskaitų išrašus nuo bankroto bylos pradžios, kurie patvirtintų visas UAB „VAKUOLĖ“ gautas pajamas ir patirtas išlaidas; 3) netenkinti UAB „Top consult“ 2022 m. kovo 14 d. prašymo ir nemažinti UAB „EMSI“ kreditorinio reikalavimo iki kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl įkaito turėtojui UAB „EMSI“ mokėtinų sumų; 4) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „VAKUOLĖ“ bankroto administratorei UAB „Top consult“ skirstyti lėšas administravimo išlaidoms ir kreditoriams, iki kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl įkaito turėtojui UAB „EMSI“ mokėtinų sumų.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja teigė, kad 2022 m. kovo 14 d. prašyme bankroto administratorė nurodė, jog išmokėjo UAB „EMSI“ viso 3 664 961,36 Eur, tačiau šios sumos apskaičiavimo duomenų ir dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjos žiniomis, BUAB „VAKUOLĖ“ už UAB „EMSI“ įkeisto turto perleidimą gavo 5 028 038 Eur, tačiau bankroto administratorė išmokėjo UAB „EMSI“ iš viso 3 664 961,36 Eur. Bankroto administratorė nešaukė BUAB „VAKUOLĖ“ kreditorių susirinkimo, kad šis patvirtintų administravimo išlaidoms atskaitomą sumą, atsiskaitant su įkaito turėtoju, taip pat nepaaiškino ir nepateikė skaičiavimų, kodėl iš gautų už UAB „EMSI“ įkeisto turto perleidimą 5 028 038 Eur, įkaito turėtojui sumokėjo tik 3 664 961,36 Eur. Bankroto administratorė nenurodė, kokios yra visos kitos BUAB „VAKUOLĖ“ pajamos ir visos išlaidos bankroto procese, kurių pagrindu būtų galima proporcingai apskaičiuoti administravimo išlaidoms atskaitomą atitinkamą sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjos (kreditorės) UAB „EMSI“ prašymą, pavadintą „rašytiniai paaiškinimai“, atsisakė priimti ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Teismas nurodė, kad nei Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 43 straipsnis, nei kitos JANĮ nuostatos nenumato galimybės kreditoriui tiesiogiai teismui paduoti prašymą įpareigoti bankroto administratorių atlikti tam tikrus veiksmus, kaip šiuo atveju sumokėti jai, kaip įkaito turėtojai, priklausiančias sumas, gautas pardavus jai įkeistą turtą. Be to, pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad ji tokį prašymą (išmokėti likusias sumas ir/ ar pateikti jos pageidaujamą informaciją, reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą ir pan.) buvo pareiškusi tiesiogiai bankroto administratorei, o administratorė atsisakė tai padaryti, taip pat nėra duomenų, kad toks klausimas buvo pasiūlytas kreditorių susirinkimui.
5. Bankroto administravimo išlaidoms apmokėti skirtos sumos tvirtinimas yra priskiriamas kreditorių susirinkimo kompetencijai, į kurią teismas gali įsiterpti išimtiniais atvejais (pvz., kai kreditorių susirinkimas nepatvirtina tokios sumos ir kyla ginčas). Byloje duomenų apie tai, kad kreditorių susirinkimas būtų svarstęs klausimą dėl administravimo išlaidoms skirtos sumos atskaitymo iš gautų pinigų už įkeistą turtą, nėra. Teismas sprendė, kad pareiškėjos UAB „EMSI“ pareikšto reikalavimo įpareigoti sumokėti visas jai, kaip įkaito turėtojui, priklausiančias sumas, gautas pardavus jai įkeistą turtą, taip pat reikalavimas administratorei pateikti informaciją, susijusią su bankroto proceso eiga ir kt., patenkinimas savaime nesukels materialiųjų teisinių padarinių, todėl toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.
6. Pareiškėja UAB „EMSI“ neginčija, jog bankroto administratorė jai yra išmokėjusi 3 664 961,36 Eur sumą, tačiau iš prašymo turinio galima suprasti, kad jai išmokėtą sumą laiko per maža, todėl prašo pagal bankroto administratorės pateiktą prašymą jos turimo finansinio reikalavimo netikslinti. Šiuo atveju kreditorės finansinio reikalavimo sumažėjimas yra grindžiamas į bylą pateiktais duomenimis, kurių pareiškėja iš esmės neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorės finansinis reikalavimas yra sumažėjęs jai išmokėtų sumų dydžiu, teismo vertinimu, net jei bankroto byloje vėliau ir paaiškėtų, jog kreditorei UAB „EMSI“ išmokamų sumų dydis turėjo būti kitoks (didesnis), tokiu atveju tai iš esmės sudarytų pagrindą patikslinti kreditorės UAB „EMSI“ finansinio reikalavimo dydį (jį sumažinant), jai išmokėta pinigų suma.
7. Teismo vertinimu, būtent teisminė bankroto administratorės veiksmų ir/ar kreditorių susirinkimo sprendimų kontrolė yra skirta užtikrinti tiek tai, kad nebūtų pažeistos kreditorių susirinkimo sprendimo procedūros, tiek tai, kad nebūtų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos bei vieno asmens interesas nebūtų suabsoliutinamas kito intereso sąskaita. Esant pagrįstoms abejonėms dėl bankroto administratorės atliekamų veiksmų (netinkamo jų atlikimo), kreditoriai turi teisė kreiptis į teismą dėl bankroto administratorės atstatydinimo ir/ar dėl kreditorių patirtos žalos atlyginimo, o, nesutikdami su kreditorių susirinkimo sprendimais, kreditoriai turi teisę juos ginčyti.
8. Teismas sprendė, kad specialiame įstatyme, reglamentuojančiame bankrutuojančios įmonės kreditorių teises, nenumatyta galimybė kreiptis į teismą su pašymu dėl šiuo atveju aptartų įpareigojimų bankroto administratorei nustatymo, ir kad pareiškėjos prašymu reiškiamo reikalavimo patenkinimas pats savaime nesukels materialiųjų teisinių padarinių.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėja UAB „EMSI“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą, pavadintą „rašytiniais paaiškinimais“, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Kaip nurodyta 2022 m. kovo 24 d. rašytinių paaiškinimų 2 punkte, UAB „EMSI“, naudodamasi CPK 42 straipsniu, teikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl 2022 m. kovo 14 d. UAB „Top consult“ prašymo, t. y. UAB „EMSI“ rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta UAB „EMSI“ pozicija dėl bankroto administratoriaus 2022 m. kovo 14 d. prašymo, todėl teismui nebuvo pagrindo atsisakyti priimti suinteresuoto asmens kreditoriaus UAB „EMSI“ rašytinius paaiškinimus dėl administratorės UAB „Top consult“ prašymo sumažinti kreditoriaus UAB „EMSI“ finansinį reikalavimą.
9.2. Administratorė UAB „Top consult“ nešaukė UAB „VAKUOLĖ“ kreditorių susirinkimo, kad šis patvirtintų administravimo išlaidoms atskaitomą sumą, atsiskaitant su įkaito turėtoju (JANĮ 33 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis). UAB „EMSI“ jau 2020 m. spalio 7 d. rašte (bankroto byloje esančio UAB „EMSI“ 2021 m. rugsėjo 13 d. prašymo (dokumento Nr. DOK-20929) priedas Nr. 6) prašė administratorių į tuo metu šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkę savo iniciatyva įtraukti papildomą klausimą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų dalies nustatymo perleidus įkeistą žemės sklypą Biruliškių g. 2, Kaune. UAB „EMSI“ šiuo klausimu teikė prašymus ir 2020 m. spalio 28 d. rašte (bankroto byloje esančio UAB „EMSI“ 2021 m. rugsėjo 13 d. prašymo (dokumento Nr. DOK-20929) priedas Nr. 8) bei 2020 m. gruodžio 15 d. rašte (bankroto byloje esančio UAB „EMSI“ 2021 m. rugsėjo 13 d. prašymo (dokumento Nr. DOK-20929) priedas Nr. 10). Administratorė veiksmų šiuo klausimu neatliko. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir UAB „EMSI“ 2021 m. rugsėjo 13 d. prašyme (dokumento Nr. DOK-20929) Kauno apygardos teismui.
9.3. Kadangi UAB „EMSI“ prieš tai ne kartą prašė ir negavo informacijos bei pagrindžiančių įrodymų apie UAB „VAKUOLĖ“ finansinę būklę ir nemokumo procesą, ji prašė administratorę šaukti, bet administratorė nešaukė kreditorių susirinkimo dėl bankroto proceso administravimo išlaidų dalies nustatymo. UAB „EMSI“ pateikė teismui 2022 m. kovo 24 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose inter alia prašė teismo išreikalauti iš administratorės duomenis, kaip apskaičiuota UAB „EMSI“ sumokėta 3 664 961,36 Eur suma bei nemažinti UAB „EMSI“ kreditorinio reikalavimo iki kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl įkaito turėtojui UAB „EMSI“ mokėtinų sumų.
9.4. Administratorė UAB „Top consult“ be kreditorių susirinkimo sprendimo nustatė iš gautų pinigų už įkeistą turtą atskaitomą administravimo išlaidoms skirtą sumą. Nešaukdama kreditorių susirinkimo, administratorė UAB „Top consult“ tokiais veiksmais pažeidė imperatyvią teisės normą, todėl UAB „EMSI“ 2022 m. kovo 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose prašė teismo imtis teisminės bankroto administratorės veiksmų kontrolės ir išreikalauti prašomą susijusią informaciją.
9.5. Teismui nesiėmus teisminės bankroto administratorės veiksmų kontrolės, atsisakius priimti UAB „EMSI“ 2022 m. kovo 24 d. rašytinius paaiškinimus ir sumažinus UAB „EMSI“ finansinį reikalavimą per pusę, vėlesniame UAB „VAKUOLĖ“ kreditorių susirinkime sprendžiant klausimą dėl administravimo išlaidoms skirtos sumos atskaitymo iš gautų pinigų už įkeistą turtą, balsų santykis kreditorių susirinkime nebus teisingas, atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas turėjo šį klausimą išspręsti anksčiau. Toks teismo susidariusios situacijos išsprendimas sukels materialiuosius teisinius padarinius. Vertinant priešingai, administratorei sudaroma galimybė piktnaudžiauti sumokant kreditorių susirinkime nepatvirtintą sumą ir taip sumažinti tam tikro kreditoriaus balsų skaičių kreditorių susirinkime. Tam tikros sumos sumokėjimas kreditoriui ir kreditoriaus finansinio reikalavimo mažinimas susijęs su teisingu apskaičiavimu ir apskaičiavimo pagrindimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos UAB „EMSI“ procesinį dokumentą, įvardijamą „rašytiniais paaiškinimais“, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
11. Analizuojant 2022 m. kovo 24 d. rašytinių paaiškinimų turinį pažymėtina, kad:
11.1. Teiktą procesinį dokumentą rengė profesionalus teisininkas – advokatas;
11.2. Dokumente pati kreditorė nurodo, kad pagal CPK 42 straipsnio nuostatas teikia teismui rašytinius paaiškinimus dėl 2022 m. kovo 14 d. prašymo;
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Nors pats dokumentas įvardijamas rašytiniais paaiškinimais, tačiau jame reikšti keli prašymai: a) įpareigoti UAB „VAKUOLĖ“ administratorę UAB „Top consult“ nedelsiant sumokėti visas įkaito turėtojui UAB „EMSI“ priklausančias sumas; išreikalauti iš UAB „VAKUOLĖ“ administratorės UAB „Top Consult“ atitinkamus duomenis;
11.4. Šios apeliacijos dalykas yra tik teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti procesinį dokumentą, įvardintą „rašytiniai paaiškinimai“, todėl dėl kitos 2022 m. kovo 30 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas patikslintas hipoteka (įkeitimu) užtikrintas kreditorės UAB „EMSI“ 3 564 914,93 Eur finansinis reikalavimas, teismas šioje nutartyje nepasisako.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Atsakovei UAB „VAKUOLĖ“ bankroto byla iškelta dar 2009 m. lapkričio 6 d. 2011 m. balandžio 29 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
13. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju ginčijama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos (kreditorės) teiktus rašytinius paaiškinimus, todėl ginčo klausimas spręstinas taikant JANĮ nuostatas.
14. Apeliacinės instancijos teismas jau atkreipė dėmesį į teiktų paaiškinimų turinį (žr. 11 punktą), tuo pačiu pažymėtina, kad šalies teisė duoti paaiškinimus teismui raštu ir žodžiu įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. Teismas taip pat sprendžia, ar tokius rašytinius paaiškinimus (ne)priimti.
15. Šiuo atveju: i) svarbus paties procesinio dokumento, įvardinto „rašytiniai paaiškinimai“, kuris buvo teiktas teismui, tinkamas įvertinimas (kvalifikavimas), nes atitinkamos išvados gali lemti ir skirtingus padarinius, siejamus su šiuo procesiniu dokumentu; ii) jau kita teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi yra patvirtintas patikslintas hipoteka (įkeitimu) užtikrintas kreditorės UAB „EMSI“ 3 564 914,93 Eur finansinis reikalavimas, t. y. pats klausimas, su kuriuo sieti rašytiniai paaiškinimai jau yra išspręstas (žr. rašytinių paaiškinimų 2 punktą).
16. Pagal JANĮ 2 straipsnio 4 dalį juridinio asmens bankroto procesas – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu. Įmonės bankroto procedūrų teisinis nagrinėjimas, jų kontrolė ir tvirtinimas teismų procesiniais sprendimais atliekamas visų pirma taikant JANĮ nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
17. Vienas iš nemokumo proceso principų – teisėjo vadovavimas procesui – reglamentuotas JANĮ 3 straipsnio 4 punkte. Šis principas reiškia, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą. Taigi teismo aktyvumas siejamas su trimis atskirais procesiniais veiksmais: 1) nemokumo proceso dalyvių įpareigojimu atlikti procesinius veiksmus, 2) įrodymų rinkimu ir 3) nemokumo proceso šalių veiksmų kontrole. Tačiau, viena vertus, JANĮ 3 straipsnio 4 punkto nuostata nėra imperatyvi, joje nurodytų veiksmų atlikimas paliekamas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Kita vertus, aptariama nuostata nereiškia, jog teismas, nagrinėdamas bankroto bylą, nemokumo proceso dalyviams negali nustatyti ir kitų įpareigojimų. Dėl jų kiekvienu atveju turi būti sprendžiama pagal konkrečios bylos aplinkybes, nepažeidžiant JANĮ reikalavimų (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-419-910/2022).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pats 2022 m. kovo 24 d. procesinis dokumentas pagal jo turinį vertintinas tik kaip procesinio pobūdžio dokumentas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo patenkinimas savaime nesukels materialių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.
19. JANĮ 3 straipsnio 4 punkto nuostata nereiškia, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylą, negali nustatyti įpareigojimų nemokumo proceso dalyviams, tačiau kiekvienu atveju tai turi būti sprendžiama pagal konkrečios situacijos aplinkybes, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėjos (kreditorės) UAB „EMSI“ rašytiniai paaiškinimai vertintini tik kaip pareiškėjos atitinkamos pozicijos nurodymas dėl bankroto administratorės prašymo dėl kreditorinio reikalavimo (ne)mažinimo bei dėstant tokią poziciją reiškiami atitinkami prašymai.
20. Pagal JANĮ 31 straipsnio, reglamentuojančio ginčų nemokumo proceso metu nagrinėjimą, 1 dalį nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir nemokumo procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu skundžiami teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka per 14 dienų nuo tada, kai skundą teikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą ar veiksmą (neveikimą). Tačiau rašytinių paaiškinimų pagal jų turinį aptariamų atveju taip pat nėra pagrindo kvalifikuoti, kaip atitinkamų kreditorės teisių realizavimo pagal JANĮ 31 straipsnio nuostatas.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje susiklosčiusią situaciją, pažymi, kad juridinio asmens nemokumo procesą reglamentuojančios teisės normos (tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, tiek JANĮ) numato kreditoriams teises aktyviai dalyvauti bankrutuojančios įmonės procese, tarp kurių ir teisę inicijuoti įmonės kreditorių susirinkimą. Kreditoriai bankroto byloje turi apibrėžtas įstatyme nustatytas teises.
22. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje situacijoje kreipimasis į teismą su rašytiniais paaiškinimais, kuriuose buvo suformuluoti ir atitinkami prašymai, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes tokio pobūdžio prašymų tenkinimas savaime nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1392-450/2021). Dėl to nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs aptartą pareiškėjos UAB „EMSI“ procesinį dokumentą turėjo pagrindą jį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648-378/2015; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 20 punktas). Apelianto dėstomos aplinkybės, vertinant procesinio dokumento turinį, aplinkybė, kad jau yra išspręstas ir hipoteka užtikrinto kreditorinio reikalavimo patikslinimo klausimas, nepatvirtina, kad teikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose formuoti ir atitinkami prašymai, sukels jam materialiąsias pasekmes (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-956-241/2020).
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą). Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.