Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties, kuria patikslintas kreditorės finansinis reikalavimas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „VAKUOLĖ“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas apeliacijos ribas (CPK 320 ir 338 straipsniai).

12. Nagrinėjamu atveju atsakovės nemokumo administratorė, teikdama pirmosios instancijos teismui prašymą dėl kreditorės UAB „EMSI“ finansinio reikalavimo sumažinimo, nurodė, kad nemokumo administratorė 2022 m. kovo 8 d. išmokėjo UAB „EMSI“ 3 664 961,36 Eur. Ginčo, kad ši suma kreditorei išmokėta, byloje nėra. Kreditorė (apeliantė) UAB „EMSI“ nesutiko ir nesutinka, kad minima suma būtų mažinamas jos BUAB „VAKUOLĖ“ bankroto byloje patvirtintas finansinis reikalavimas, kadangi nėra aišku, kaip nemokumo administratorė apskaičiavo UAB „EMSI“ išmokėtą sumą, taip pat, kokią sumą, pardavus hipoteka įkeistą turtą, nemokumo administratorė išskaičiavo savo administravimo išlaidoms, kadangi kreditorių susirinkimas šiuo klausimu nebuvo sušauktas ir sprendimo nepriėmė, administratorė ataskaitos nepateikė. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje konstatavo, kad, nemokumo administratorei išmokėjus kreditorei atitinkamas sumas, atsirado pagrindas šiomis sumomis mažinti UAB „EMSI“ finansinį reikalavimą bankroto byloje. Apeliantė su šiomis teismo išvadomis nesutinka ir teisėjų kolegija iš dalies pritaria atskirojo skundo argumentams.

13. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 155 straipsnyje, įtvirtinančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Taigi, JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu. Konkrečiu atveju buvo sprendžiama dėl kreditorės UAB „EMSI” finansinio reikalavimo patikslinimo (sumažinimo), todėl priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje vadovavosi iki JANĮ įsigaliojimo nemokumo teisinius santykius reglamentavusiomis ĮBĮ nuostatomis, kadangi kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarka patenka į JANĮ 155 straipsnyje nurodytas išimtis. Svarbu ir tai, kad sprendžiant dėl UAB „EMSI“ finansinio reikalavimo eiliškumo patikslinimo, Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartyje taip pat vadovavosi ĮBĮ nuostatomis, todėl apeliantės pozicija, kad šiuo atveju turėtų būti taikytinas JANĮ, atmestina kaip nepagrįsta.

14. Byloje nustatyta, kad atsakovės nemokumo administratorė organizavo bankrutavusios įmonės turto pardavimą (varžytynes) ir už šio turto pardavimą gavo pajamų. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia.

15. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi buvo patvirtintas 7 229 879,29 Eur hipoteka užtikrintas UAB „EMSI“ reikalavimas. Apeliantės teigimu, BUAB „VAKUOLĖ“ nemokumo administratorė už parduotą atsakovės turtą turėjo gauti/gavo 5 028 038 Eur, o apeliantei sumokėjo tik 3 664 961,36 Eur ir byloje nėra duomenų, kaip buvo apskaičiuota kreditorei mokėtina suma. Taigi, kreditorė iš esmės nesutinka su nemokumo administratorės jai išmokėta suma ir tuo pačiu prieštarauja dėl jos finansinio reikalavimo nemokumo byloje sumažinimo.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kreditoriaus reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Teismas neįpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus ir teismui tvirtinti pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012), o kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Tačiau, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes, tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).

17. Taigi. teisinis reguliavimas bei nuosekli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad visų pirma kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimą (tikrinimą) atlieka nemokumo administratorius. Atlikęs šį vertinimą, nemokumo administratorius teikia kreditorių reikalavimus teismui tvirtinti arba juos ginčija. Kaip minėta, nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus nuomonės, teismas dar kartą tikrina kreditorių reikalavimų pagrįstumą. Pažymėtina, kad. siekiant tinkamai atlikti tokį vertinimą, teismui yra reikalinga turėti kreditorių reikalavimus pagrindžiančius dokumentus; jeigu tokių įrodymų byloje nėra – teismas imasi priemonių išsiaiškinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumui reikšmingas aplinkybes ir turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva.

18. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, gavęs nemokumo administratorės prašymą patikslinti UAB „EMSI“ finansinį reikalavimą (jį sumažinti), nesiėmė pakankamų priemonių patikrinti, ar nemokumo administratorės prašymas yra pagrįstas. Neginčytina, kad pirmosios instancijos teismui turint informacijos, jog nemokumo administratorė kreditorei UAB „EMSI“ išmokėjo 3 664 961,36 Eur, kreditorės reikalavimai šioje dalyje gali būti laikytini patenkintais. Tačiau ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo apeliantė, už varžytynėse parduotą hipoteka įkeistą turtą, atsakovė turėjo gauti 5 028 038 Eur sumą, apeliantei išmokėta 3 664 961,36 Eur, vadinasi, likusi neišmokėta gautų lėšų suma galimai buvo skirta administravimo išlaidoms apmokėti, galimai dalį jos sudaro mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą. Tokios informacijos byloje nėra ir tvirtindamas kreditorės sumažintą reikalavimą pirmosios instancijos teismas netikrino, nors turėjo pareigą būti aktyvus ir, nesant pakankamai įrodymų, imtis priemonių išaiškinti nemokumo administratorės prašymo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes, juo labiau, kad atitinkamus prašymus dėl įrodymų išreikalavimo buvo pateikusi ir apeliantė.

19. Taigi, šiuo atveju byloje nesant informacijos, kiek pajamų buvo gauta pardavus BUAB „VAKUOLĖ“ hipoteka įkeistą turtą, kokia šių pajamų suma ir kokiu teisiniu pagrindu mokėtina/sumokėta valstybės biudžetui, taip pat, kokia pajamų suma buvo skirta administravimo išlaidoms apmokėti bei, ar būtent šią sumą patvirtino kreditorių susirinkimas administravimo išlaidoms, nėra galimybės nustatyti, ar apeliantei pagrįstai išmokėta 3 664 961,36 Eur suma ir atitinkamai šia suma sumažintas jos finansinis reikalavimas bankroto byloje.

20. Sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Tokiu būdu įmonės kreditoriai dalyvauja atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas, kadangi sumokėta administravimo išlaidų dalimi atitinkamai mažinamos jų finansinių reikalavimų tenkinimo galimybės. Pareiga tokiu būdu dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas tenka ir hipotekos kreditoriui, tiek tais atvejais, kai įkeistas turtas parduodamas, tiek tais atvejais, kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013 ir joje nurodytą praktiką). Šiuo atveju apeliantė teigia, kad nemokumo administratorė neorganizavo kreditorių susirinkimo tam, kad būtų patvirtinta administravimo išlaidų suma, taigi, nėra aišku, kokia suma galėjo būti išskaičiuota iš pajamų, gautų už parduotą hipoteka užtikrintą turtą. Šių apeliantės teiginių atsakovės nemokumo administratorė nepaneigė nei pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme, nei atsiliepime į atskirąjį skundą, t. y. byloje liko nenustatyta, ar BUAB „VAKUOLĖ“ kreditorių susirinkimas yra patvirtinęs atitinkamą administravimo išlaidų sumą, įskaitant ir hipoteka įkeisto turto administravimo išlaidas.

21. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai pirmosios instancijos teismas tenkino nemokumo administratorės prašymą, neturėdamas pakankamai duomenų, kokiu pagrindu šie patikslinti reikalavimai susiformavo (sumažėjo), be to, kilus ginčui, teismas nesiėmė priemonių į bylą išreikalauti aktualius nemokumo administratorės prašymą pagrindžiančius įrodymus, papildomai ginčijamo reikalavimo sumažėjimo pagrįstumo niekaip nevertino, o gavęs apeliantės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo jį priimti atsisakė. Kitaip tariant, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nei tvirtindamas patikslintą finansinį reikalavimą, nei vėlesniame etape – kilus ginčui – reikalavimo pagrįstumo patikrinimo ir vertinimo neatliko.

22. Iš dalies sutiktina, kad, jei bankroto byloje vėliau paaiškėtų, jog kreditorei UAB „EMSI“ išmokamų sumų dydis turėjo būti kitoks (didesnis), tai iš esmės sudarytų pagrindą patikslinti kreditorės UAB „EMSI“ finansinio reikalavimo dydį (jį sumažinant) jai išmokėta pinigų suma. Visgi šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į finansinio reikalavimo patikslinimo (sumažinimo) sukeliamas pasekmes kreditorei. Sumažinus kreditorės finansinį reikalavimą šiame bankroto bylos nagrinėjimo etape, nesant pakankamai informacijos dėl kreditorei išmokėtos sumos pagrįstumo, žymiai pasikeičia kreditorės balsavimo apimtis BUAB „VAKUOLĖ“ kreditorių susirinkimuose. Taigi, jei pasitvirtintų informacija, kad kreditorių susirinkimas nėra patvirtinęs administravimo išlaidų sąmatos, BUAB „VAKUOLĖ“ kreditorių susirinkime sprendžiant klausimą dėl administravimo išlaidoms skirtos sumos atskaitymo iš gautų pinigų už įkeisto turto pardavimą, balsų santykis kreditorių susirinkime nebūtų teisingas (UAB „EMSI“ balsų kiekis sumažėtų nuo 58,75 proc. iki 28,97 proc. nuo visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų), atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas turėjo šį klausimą išspręsti anksčiau. Šiuo atveju pagal ĮBĮ nuostatas administravimo išlaidos, kurios patvirtintos kreditorių susirinkimo, turėtų būti išskaičiuojamos iš pajamų, gautų pardavus hipoteka įkeistą turtą prieš pervedant likusią sumą kreditoriui. Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju administravimo išlaidų tvirtinime (jei jos dar nebuvo patvirtintos) kreditorių balsų santykis neturėtų būti pakitęs, kadangi priešingu atveju būtų pažeisti kreditorės UAB „EMSI“ teisėti interesai.

23. CPK 301 straipsnis nustato, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus CPK numatytus atvejus. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo atliekamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neapima bylos nagrinėjimo iš naujo apeliacinės instancijos teisme, t. y. CPK yra įtvirtinta ribotos apeliacijos samprata. Jai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, apeliacijoje tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese vadovaujamasi nuostatomis, kad bylai reikšmingi duomenys turi būti pateikiami ir išsamiai ištiriami pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019).

24. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kadangi kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

26. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė, ar pagrįstas UAB „EMSI“ pervestos sumos dydis, kilus ginčui, neišreikalavo į bylą aktualių įrodymų dėl nemokumo administratorės prašymo pagrįstumo, atitinkamai šių įrodymų nevertino jokia procesine forma, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties ginčijamo nemokumo administratorės prašymo pagrįstumo vertinimas apeliacinės instancijos teisme prilygtų bylos nagrinėjimui visa apimtimi naujais aspektais, kas nėra suderinama su Lietuvos teisėje įtvirtinta apeliacijos samprata.

27. Dėl išvardintų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išaiškinant, kad nagrinėjamoje byloje turi būti nustatytas kreditorei UAB „EMSI“ pervestos sumos pagrįstumas, ar nemokumo administratorės pateikti įrodymai dėl jos prašymo pagrįstumo yra pakankami išvadai dėl kreditorės reikalavimų sumažinimo padaryti, be kita ko, vertintini ir apeliantės pateikti argumentai, kuriais įrodinėjamas prašymo nepagrįstumas. Kaip minėta, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl nemokumo administratorės prašymo pagrįstumo padaryti, teismas, atsižvelgdamas į byloje egzistuojantį viešąjį interesą, gali veikti aktyviai, siekdamas išsiaiškinti minėtas aplinkybes, t. y. turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, gali skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir kt.

28. Svarbu ir tai, kad pagal ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį, kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino patikslintą hipoteka (įkeitimu) užtikrintą kreditorės UAB „EMSI“ 3 564 914,93 Eur finansinį reikalavimą, tačiau nebuvo nustatinėjama, ar dar liko BUAB „VAKUOLĖ“ hipoteka įkeisto turto, iš kurio galėtų būti tenkinami UAB „EMSI“ kaip hipotekos kreditoriaus interesai.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, jei išskaičiavus administravimo išlaidas iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, likusių lėšų nepakanka visiškai padengti įkeitimu (hipoteka) užtikrintą kreditoriaus reikalavimą, dėl likusios nepatenkinto reikalavimo dalies hipotekos kreditorius išsaugo savo reikalavimą į bankrutuojantį skolininką. Taigi, likusi nepatenkinta kreditoriaus dalis tenkinama pagal ĮBĮ 35 straipsnio reglamentuojamą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Atsižvelgiant į nurodytą, sprendžiant UAB „EMSI“ finansinio reikalavimo tikslinimo klausimą, svarbu papildomai išsiaiškinti, ar likęs UAB „EMSI“ finansinis reikalavimas vis dar yra užtikrintas hipoteka.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.