Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant atsakovės BUAB „Vakuolė“ administratorės UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įgaliotam asmeniui adv. Geručiui Niaurai, kreditorės Tintrade Limited atstovui adv. Tomui Venckui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Tintrade Limited finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą atsakovės BUAB „Vakuolė“ bankroto byloje Nr. B2-1041-605/2010 (Nr. B2-587-605/2011),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2009-11-06 nutartimi (1 t., b. l. 51) iškelta bankroto byla atsakovei, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Bankroto byla atsakovei iškelta pagal kreditorines pretenzijas atsakovei turinčių pareiškėjų Tintrade Limited (toliau - pareiškėja) ir UAB „Energolinija“ pareiškimus.

Pareiškėja 2009-11-19 prašymu bankroto administratorei (2 t., b. l. 67) prašė įtraukti ją į atsakovės kreditorių sąrašą su 606.112,02 JAV dolerių dydžio finansiniu reikalavimu. Prašyme nurodyta, kad pareiškėja 2008-07-10 su atsakove pasirašė sutartį Nr. 03/08-07-10 su pakeitimais, pagal kurią pareiškėja iš atsakovės pirko dyzelinį kurą (sutartyje pirkimo-pardavimo dalyku nurodytas mazutas). Pareiškėja avansiniu mokėjimu pervedė pardavėjui (atsakovei) 5.690.480 JAV dolerių. Sutartyje numatyta tvarka pareiškėjai vienašališkai užfiksavus perkamos produkcijos kainą paaiškėjo, kad ji už produkciją sumokėjo 606.112,02 JAV dolerių daugiau, nei reikėjo sumokėti, todėl atsakovė liko skolinga jai nurodytą sumą (606.112,02 JAV dolerių).

Atsakovės bankroto administratorės įgaliotas asmuo ginčijo (1 t., b. l. 4-6) pareiškėjos 606 112,02 JAV dolerių dydžio finansinį reikalavimą ir prašė teismo jo netvirtinti.

Kauno apygardos teismo 2010-04-20 nutartimi (t. 1, b. l. 46-47) buvo patvirtintas pareiškėjo 606.112,02 JAV dolerių dydžio finansinis reikalavimas bankrutuojančiai atsakovei, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2010-10-08 nutartimi (1 t., b. l. 58-63) atsakovės bankroto administratorės UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atskirąjį skundą tenkintino iš dalies - panaikino Kauno apygardos teismo 2010-04-20 nutartį ir pareiškėjo kreditorinio reikalavimo, pareikšto atsakovės bankroto byloje, tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės bankroto byloje esančius duomenis, konstatavo, kad teismas patvirtino atsakovės bankroto administratorės ginčijamą kreditorinį reikalavimą, nesant jį pagrindžiančių įrodymų, nesurinkus ir neištyrus atsakovės skolinio įsipareigojimo pareiškėjui atsiradimo faktą ir jo dydį patvirtinančių dokumentų.

Atsižvelgiant į apeliacinio teismo 2010-10-08 nutartį, kreditorinio tvirtinimo klausimą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje įpareigojo šalis pateikti patikslintus procesinius dokumentus (pareiškėją – patikslintą finaninį reikalavimą, atsakovę – atsiliepimą į finaninį reikalavimą (t. 1, b. l. 122-123).

Atsakovės bankroto administratorė atsiliepime dėl pareiškėjos finaninio reikalavimo tvirtinimo atsakovės bankroto byloje (1 t., b. l. 139-141) prašė pareiškėjos kreditorinio reikalavimo netvirtinti. Atsiliepime nurodoma, kad, kaip teigia pareiškėja, atsakovės įsiskolinimas kilo iš to, kad pareiškėja sumokėjo atsakovei per didelį avansą. Tai, kad avansu buvo sumokėta per didelė suma, pareiškėjos teigimu, paaiškėjo tada, kai pareiškėja vienašališkai užfiksavo nupirktos produkcijos kainą, tačiau, kaip nurodo administratorė, į bankroto bylą pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad kaina buvo užfiksuota ir kad buvo užfiksuota būtent tokia kaina. Kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2010-10-08 nutartyje, kreditorius – nei su pradiniu reikalavimu, nei su patikslintu reikalavimu - bylon nepateikė jokių įrodymų, kokiomis sąlygomis ir kokiais faktiniais (išeitiniais) duomenimis remiantis buvo apskaičiuota kreditoriaus nurodyta galutinė prekės kaina (nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu buvo apskaičiuota kaina, koks naudotas kainos skaičiavimo būdas, kokiais kainos nustatymo kriterijais remtasi apskaičiuojant kreditoriaus nurodytą kainą), nėra netgi jokių statistinių ar kitokių objektyvaus turinio duomenų ir/ar dokumentų, pagrindžiančių to laikotarpio naftos produktų kainas ir galimą kainų svyravimą. Abejones dėl kreditoriaus nurodytos naftos produktų kainos (578,40 JAV dolerių už metrinę toną) patvirtina ir faktas, kad atsakovė naftos produktus, kuriuos pristatė kreditoriui minimu laikotarpiu, t. y. 2008 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, iš tiekėjo turėjo įsigyti brangiau, negu kreditoriaus nurodyta naftos produktų kaina. Kaip matosi iš atsakovės administratorės pridedamų dokumentų – 2008-08-01 prekių važtraščio Nr. 0279469, 2008 08 04 prekių važtaraščio Nr. 0279482, 2008 08 07 prekių važtaraščio Nr. 02794940, 2008 07 31 važtaraščių Nr. 0279457 ir Nr. 0279458, atsakovė pareiškėjai siųstus naftos produktus turėjo įsigyti, už metrinę toną mokėdama po 639,42 JAV dolerių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja atsiskaitymo su atsakove faktą grindžia dokumentais, kurie, administratorės nuomone, neatitinka rašytiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Pareiškėjos byloje pateikti galimus pinigų pervedimus turintys patvirtinti dokumentai yra visiškai be jokių parašų ir antspaudų, todėl tokie dokumentai negali būti traktuojami kaip neginčijamai patvirtinantys pinigų sumokėjimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta jokių dokumentų, pagrindžančių realų pareiškėjos nurodyto dydžio skolos egzistavimo faktą, pats skolos egzistavimo faktas ir skolos dydis yra grindžiami vien tik pareiškėjos norais ir pamąstymais, tvirtinti nepagrįstą kreditorinį reikalavimą nėra jokio pagrindo. Pareiškėjos finansinis reikalavimas (toks, koks yra pateiktas) negali būti patvirtintas, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-18 nutartyje c. b. Nr. 2-566/2009 nurodyta, kad kreditorinis reikalavimas, išreikštas užsienio valiuta, bankroto byloje turi būti tvirtinamas nacionaline valiuta – litais pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą lito ir JAV dolerio kursą, vadovaujantis CK 6.36 str. 5, 6 d. Pažymėtina, kad LR generalinėje prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu bus išnagrinėtos visos 2008-07-10 Sutarties Nr. 03/08-07-10 sudarymo ir vykdymo aplinkybės, o taip pat ir pasekmės, atsiradusios iš nurodytos sutarties. Tyrimo metu nustačius, kad nurodyta sutartis atitiko atsakovės veiklos tikslus, visoms sutarties šalims veikiant sąžiningai (tuo pačiu nepažeidžiant atsakovės buvusių ir esamų kreditorių interesų), pareiškėja turės galimybę savo kreditorinį reikalavimą pateikti vėliau.

Pareiškėja 2010-11-22 rašytiniais paaiškinimais (1 t., b. l. 67-69), sutikslintais 2010-02-02 (2 t., b. l. 4-5), prašė patvirtinti 1.493.643,38 Lt (606.112,64 JAV doleriai x 2,4643) finansinį reikalavimą.

Dėl prekių kainos. Galutinės prekės (mazuto) kainos apskaičiavimo tvarka nustatyta 2008-07-10 sutarties Nr. 03/08-07-10 6.1 punkte. Čia nustatyta, kad kaina už prekes apibrėžiama taip: vidurkis visų 2008 m. rugpjūčio mėn. vidutinių kainų, siūlytų už 3.5 PCT degalų poziciją, publikuojamą „Platt’s European Marketscan“ („CIF NWE Cargoes“ ir „FOB Rotterdam Barges“) atėmus 32,00 USD už metrinę toną. 2008 m. rugpjūčio mėn. mazuto kainų vidurkis (pagal („CIF NWE Cargoes“ ir „FOB Rotterdam Barges“ kainas) buvo 610,40 JAV dolerių – šį teiginį pagrindžia PLATTS statistika apie mazuto kainas 2008 m. rugpjūčio mėn. (priedas Nr. 1). Iš pateiktos statistikos matyti, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. mazuto kainos vidurkis pagal CIF NWE Cargoes buvo 609,03 JAV dolerio, o pagal FOB Rotterdam Barges – 611,78 JAV dolerio. Detalus 2008 m. rugpjūčio mėnesio vidutinių mazuto kainų pagal CIF NWE Cargoes ir FOB Rotterdam Barges paskaičiavimas pateiktas Priede Nr. 2. Išvedus šių 2008 m. rugpjūčio mėn. vidutinių mazuto kainų pagal CIF NWE Cargoes ir FOB Rotterdam Barges vidurkį gaunama 610,40 JAV dolerių už metrinę toną: (609,03 + 611,78)/ 2 = 610,40. Atėmus iš šios sumos 32 JAV dolerius gaunama galutinė mazuto kaina - 578,40 JAV dolerių už metrinę toną (610,40 – 32,00 = 578,40). Sutarties Priedo Nr. 2 (sudaryto 2008-09-02) 2 punkte šalys taip pat užfiksavo, kad prekės, pristatytos pagal Sutartį ir jos priedą Nr. 1, grąžinamos už kainą, apskaičiuojamą tokiu pačiu būdu, kaip ir Sutarties 6.1 p. Šalys užfiksavo, kad mazuto kaina yra 578,40 JAV dolerių už metrinę toną. Pagal Sutarties 7.3 punktą galutinis atsiskaitymas už patiektą mazutą turėjo įvykti po faktinio prekių išsiuntimo ir po galutinės prekių kainos nustatymo remiantis Sutarties 6.1 punkte užfiksuota kainos apskaičiavimo tvarka. Kaip jau minėta anksčiau, šalių užfiksuota prekių kaina buvo 578,40 JAV dolerių už metrinę toną, o faktiškai pristatytas mazuto kiekis buvo 8.790,40 metrinių tonų (mt). Taigi, vadovaujantis Sutartimi, pareiškėja turėjo sumokėti už patiektą mazutą 5.084.367,36 JAV dolerių (8.790,40 mt x 578,40 JAV dolerių), o faktiškai avansu sumokėjo 5.690.480 JAV dolerių. Skirtumas (permoka) tarp avansu sumokėtos sumos ir faktinės patiekto mazuto kainos yra 606.112,64 JAV dolerio. Pažymėtina, kad Sutarties Priedas Nr. 2 (sudarytas 2008-09-02) ir Sutarties Priedas Nr. 3 (sudarytas 2008-09-19) nebuvo šalių įvykdyti, t. y. pareiškėja negrąžino UAB „Vakuolė“ 8.800 metrinių tonų (+/-5 proc.) mazuto, o UAB „Vakuolė“ negrąžino už mazutą sumokėtų pinigų, nes UAB „Vakuolė“ neįvykdė Priedo Nr. 2 - 7 punkto ir Priedo Nr. 3 - 6 punkto reikalavimų, t. y. iki nustatyto termino neatidarė rezervinio (stand-by) akredityvo pirkėjo (pareiškėjos) naudai, kuris garantuotų apmokėjimą už grąžinamą mazutą.

Dėl finansinio reikalavimo valiutos. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-10-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1280/2010 nurodė, kad tuo atveju, jei bankroto byloje kreditorių finansinės pretenzijos pareikštos ne tik nacionaline valiuta litais, bet ir kita valiuta, kuri pripažįstama teisėta atsiskaitymo priemone, turėtų būti vadovaujamasi tokių klausimų sprendimo teismine praktika. Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-566/2009 nurodyta, kad kreditorių finansiniai reikalavimai, pareikšti užsienio valiuta, turi būti perskaičiuoti į litus Lietuvos banko nustatytais valiutų kursais teisinio santykio pasikeitimo momentu – nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo dieną, atsižvelgiant į CK 6.36 str. 5 ir 6 dalis. CK 6.36 str. 5 dalis nustato, kad jeigu skolininkas praleido prievolės įvykdymo terminą, o po šio termino pabaigos dėl valiutų kursų pasikeitimo valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėjo, tai skolininkas privalo sumokėti kreditoriui valiutos kurso, buvusio prievolės įvykdymo termino suėjimo metu, ir mokėjimo metu esančio kurso skirtumą. Pareiškėjos žiniomis, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vakuolė“ įsiteisėjo 2009-11-16, tą dieną Lietuvos banko nustatytas JAV dolerio ir Lietuvos lito kursas buvo 2,3214. Pareiškėja 2008-12-22 laišku adresuotu atsakovei pareikalavo, kad 606.112,64 JAV dolerių permoka būtų grąžinta iki 2008-12-24. Prievolės įvykdymo dieną, t. y. 2008-12-24, Lietuvos banko nustatytas JAV dolerio ir Lietuvos lito kursas buvo 2,4643. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą bei vadovaujantis CK 6.36 str. 5 d., kreditorinis (finansinis) reikalavimas turi būti tvirtinamas pagal 2008-12-24 dienos JAV dolerio ir Lietuvos lito kursą (t. y. 2,4643).

Prašymas tenkintinas, finansinis reikalavimas tvirtintinas.

Pareiškėja savo finansiinį reikalavimą atsakovei kildina iš tarp šalių sudarytos 2008-07-10 sutarties Nr. 03/08-07-10 (bei jos pakeitimų) (t. 1, b. l. 102-107; 109, 113, 117), pagal kurią pardavėjas (atsakovė) sutiko parduoti, o pirkėjas (pareiškėja) sutiko pirkti sutartyje nustatytą kiekį mazuto (Sutarties 3 p.). Vadovaujantis Sutartimi, pareiškėja avansiniu mokėjimu pervedė atsakovei 5.690.480 JAV dolerių. Pareiškėjos teigimu, sutartyje numatyta tvarka pareiškėjai vienašališkai užfiksavus perkamos produkcijos kainą, paaiškėjo, kad pareiškėja už produkciją sumokėjo 606.112,64 JAV dolerių daugiau, todėl prašė įtraukti ją į atsakovės kreditorių sąrašą su 1.493.643,38 Lt (606.112,64 JAV dolerių×2,4643) finansiniu reikalavimu, kurį atsakovės administratorė ginčija.

Iš naujo išnagrinėjus Tintrade Limited finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, remiantis šalių pateiktais įrodymais, nustatyta, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjai 606.112,64 JAV dolerių, susidariusių dėl avanso permokos už nupirktą mazutą (dyzelinį kurą).

Administratorė neigia pareiškėjos permoką už kurą, nes, jos teigimu, šalys nebuvo sutarusios dėl kainos, byloje nepateikti jokie įrodymai, komiomis sąlygomis ir kokiais faktiniais (išeitiniais) duomenimis remiantis buvo apskaičiuota pareiškėjos galutinė prekės kaina (koks kainos skaičiavimo būdas ir pan.).

Teismo nuomone, dėl perkamos produkcijos kainos fiksavimo ir jos sumokėjimo tvarkos šalys susitarė 2008-07-10 sutartyje Nr. 03/08-07-10 (su pakeitimais) (t. 1, b. l. 102-107; 109, 113, 117). Sutarties 6.1 p. numatyta, kad kaina už parduotas prekes apibrėžiama taip: visų 2008 metų rugpjūčio mėnesio vidutinių kainų, siūlytų už 3.5 PCT degalų poziciją, publikuojamą ,,Platts European Marketscan („CIF NWE Cargoes“ ir „FOB Rotterdam Barges“), atėmus 32 JAV dolerius už metrinę toną. Taigi, būtent Sutarties 6.1 punkte šalys apibrėžė formulę, kurią naudojant apskaičiuojama parduotos prekės kaina (CK 6.313 str.). Kaip spręstina iš byloje esančių įrodymų (t. 2, b. l. 12-13), 2008 m. rugpjūčio mėn. mazuto kainų vidurkis (pagal „CIF NWE Cargoes“ ir „FOB Rotterdam Barges“ kainas) buvo 610,40 JAV dolerių (609,03 + 611,78) / 2 = 610,40) (2008 m. rugpjūčio mėn. mazuto kainos vidurkis pagal CIF NWE Cargoes buvo 609,03 JAV dolerių, o pagal FOB Rotterdam Barges – 611,78 JAV dolerių). Atėmus iš šios sumos 32 JAV dolerius, galutinė mazuto kaina sudaro 578,40 JAV (610,40 – 32,00 = 578,40) dolerių už metrinę toną. Pažymėtina ir tai, jog 2008-09-02 Sutarties Priedo Nr.2 (t. 1, b. l. 112-113) 2 p. šalys sulygo, kad prekės, pristatytos pagal Sutartį (t. 1, b. l. 102-107), pagal kurią šalys sulygo dėl 6.000 mt mazuto (+/-5 proc.), ir jos priedą Nr.1 (t. 1, b. l. 109), pagal kurį šalys sulygo dėl papildomų 2.800 (+/-5 proc.) mt mazuto, grąžinamos už kainą, apskaičiuojamą tokiu pačiu būdu, kaip ir Sutarties 6.1 p., ,,kas sudaro 578,40 USD (JAV dolerių)“. Kadangi atsakovė Sutarties priedo Nr. 2 neginčijo, priedas pasirašytas abiejų šalių, neginčytinai laikytina, jog šalys buvo susitarę dėl 578,40 JAV (610,40 – 32,00 = 578,40) dolerių už metrinę toną kainos.

Sutarties 7.3 punkte nurodyta, kad galutinis atsiskaitymas už prekes turi būti įvykdomas po visų prekių išsiuntimo ir po galutinės prekių kainos nustatymo, banko pavedimu per 2 bankinių operacijų dienas nuo važtaraščio, kuriame nurodoma: sąrašas išsiųstų cisternų mašinų, RTC numeriai, RWB numeriai, svoris kiekviename RTC bei išsiuntimo data, geležinkelio krovinio važtaraščių už išplukdytas cisternas kopijos, kokybės sertifikato, išleisto JSC „Mozyr refinery“ kopija, datos. Vadinasi, galutinis atsiskaitymas už patiektą mazutą turėjo įvykti po faktinio prekių išsiuntimo (2008 m. liepos mėn.) ir po galutinės prekių kainos nustatymo (2008 m. rugpjūčio mėn.), remiantis Sutarties 6.1 punkte užfiksuota kainos apskaičiavimo tvarka. Kaip jau minėta, šalių užfiksuota prekių kaina buvo 578,40 JAV dolerių už metrinę toną, o faktiškai pristatytas mazuto kiekis buvo 8.790,40 metrinių tonų (mt). Taigi, vadovaujantis Sutartimi, pareiškėja turėjo sumokėti už patiektą mazutą 5.084.367,36 JAV dolerių (8.790,40 mt x 578,40 JAV dolerių), tačiau avansu faktiškai sumokėjo 5.690.480 JAV dolerių (ko pasekoje susidarė 606.112,64 JAV dolerių permoka tarp avansu sumokėtos sumos ir faktinės patiekto mazuto kainos), ką patvirtina atsakovės 2008-07-14 išrašyta 3.891.900 JAV dolerių sumai už 6.000 metrinių tonų Sąskaita išankstinam apmokėjimui INVOICE VAK Nr. 08-066 (t. 2, b. l. 87) bei 2008-07-15 debeto pranešimas apie tai, kad 2008-07-10 Sutarties Nr. 03/08-07-10 ir INV 08-066 pagrindu šią sumą pareiškėja sumokėjo tiesiogiai MSP OIL BELARUS (2 t., b. l. 89-93), taip pat atsakovės išrašyta 1.798.580 JAV dolerių sumai už 2.800 metrinių tonų 2008-07-25 Sąskaita išankstiniam apmokėjimui INVOICE VAK Nr. 08-067 (t. 2, b. l. 88) bei 2008-07-30 debeto pranešimas apie tai, kad 2008-07-10 Sutarties Nr. 03/08-07-10 ir INV 08-067 pagrindu pareiškėja šią sumą sumokėjo tiesiogiai MSP OIL BELARUS (2 t., b. l. 94-98), t. y. Baltarusijos įmonei, iš kurios 2008-07-08 kontrakto Nr. 59/2008 pagrindu (2 t., b. l. 99-116) atsakovė pirko mazutą, būtent kurį, kaip nustatyta, perparduodavo pareiškėjai. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš 2008-07-08 kontrakto Nr. 59/2008 4.1 p., atsakovė pirko mazutą už 639,42 JAV dolerių už 1MT. Kadangi tuo metu, kaip matyti iš 2 t., b. l. 19-30, nuo 2008 m. sausio mėn. mazuto kaina stabiliai augo ir liepos mėn. net buvo viršijusi 700 JAV dolerių už 1MT, todėl akivaizdui, jog atsakovė, mazuto kainai kylant, perpardavusi kurą pareiškėjai, tikėjosi iš to uždirbti, tačiau, 2008 m. liepos mėnesio vidury mazuto kainoms staiga ėmus kristi, atsakovė, suskaičiavus patiekto mazuto kainą pagal 2008 metų rugpjūčio mėnesio vidutines kainas, iš sandorio su pareiškėja ne tik, kad neuždirbo, bet ir pradirbo.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių įvykdytas Sutarties Priedas Nr. 2 (sudarytas 2008-09-02) ir Sutarties Priedas Nr. 3 (sudarytas 2008-09-19), kad pareiškėja grąžino atsakovei apie 8.800 metrinių tonų mazuto, o atsakovė grąžino už mazutą sumokėtus pinigus, t. y., kad atsakovė Priedo Nr.2 7 p. ir Priedo Nr.3 6 p. numatytu terminu būtų atidariusi pareiškėjai (pirkėjai) rezervinį (stan-by) akredityvą, kuris garantuotų apmokėjimą už grąžinamą mazutą.

Be to, kaip matyti iš atsakovės 2009-11-17 finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto (t. 2, b. l. 58-64), kuriame atsispindi atsakovės 2009 m. įsipareigojimų būklė, pačios atsakovės pripažinta atsakovės skola pareiškėjai nurodyta kaip sudaranti 1.452.818 Lt (t. 2, b. l. 62). 40.825,38 Lt paklaida (tarp pareiškėjos prašomos patvirtinti finansinio reikalavimo sumos 1.493.643,38 Lt ir balanse nurodytos 1.452.818 Lt sumos), galima tiek dėl pritaikyto kitokio JAV dolerio ir lito kurso santykio atitinkimais laikotarpiais, tiek dėl kitaip paskaičiuotos vidutinės mazuto kainos, teismo nuomone, tik patvirtina atsakovės argumentų dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo netvirtinimo nepagrįstumą. Kadangi atsakovė niekaip neargumentavo ir jokiomis skaičiuotėmis nepagrindė 1.452.818 Lt sumos paskaičiavimo, teismas neturi jokio pagrindo, sprendžiant dėl finansinio reikalavimo dydžio, vadovautis būtent šia suma.

Nors 2008-12-03 rašte (1 t., b. l. 36) pareiškėja prašė atsakovės išrašyti galutines sąskaitas pagal 2008-07-10 sutartį ir nurodė, kad pagal šią sutartį bei jos priedą Nr. 1 sumokėjo tik 5.635.100 USD avansą, tokiu būdu atsakovės įsipareigojimas prieš pareiškėją sudaro 550.732,64 USD (kaip avanso permoka), tačiau pačios atsakovės 2008-07-14 išrašyta 3.891.900 JAV dolerių sumai už 6.000 metrinių tonų Sąskaita išankstiniam apmokėjimui INVOICE VAK Nr. 08-066 (t. 2, b. l. 87) bei 2008-07-15 debeto pranešimas apie tai, kad 2008-07-10 Sutarties Nr. 03/08-07-10 ir INV 08-066 pagrindu šią sumą pareiškėja sumokėjo tiesiogiai MSP OIL BELARUS (2 t., b. l. 89-93), taip pat atsakovės išrašyta 1.798.580 JAV dolerių sumai už 2.800 metrinių tonų 2008-07-25 Sąskaita išankstiniam apmokėjimui INVOICE VAK Nr. 08-067 (t. 2, b. l. 88) bei 2008-07-30 debeto pranešimas apie tai, kad 2008-07-10 Sutarties Nr. 03/08-07-10 ir INV 08-067 pagrindu pareiškėja šią sumą sumokėjo tiesiogiai MSP OIL BELARUS (2 t., b. l. 94-98), teismo nuomone, patvirtina tai, jog 2008-12-03 rašte buvo nurodyta klaidinga sumokėto avanso suma, ką patvirtina ir 2008-12-22 pareiškėjos raštas (1 t., b. l. 37-38).

Šalių sulygtos Sutarties dėl mazuto pirkimo–pardavimo sąlygos (6.1 ir 7.3 p.) leidžia teismui daryti išvadą, kad yra susidariusi permoka, kuri turėtų būti grąžinta kreditorei (pareiškėjai) (CK 6.158, 6.189, 6.200, 6.205, 6.313 str.). Esant iškeltai bankroto bylai atsakovei, dėl ko visi mokėjimai yra draudžiami, 606.112,64 JAV dolerių dydžio avansinė permoka atsakovei už kurą tvirtintina kaip finansinis reikalavimas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-566/2009 nurodyta, kad kreditorių finansiniai reikalavimai, pareikšti užsienio valiuta, turi būti perskaičiuoti į litus Lietuvos banko nustatytais valiutų kursais teisinio santykio pasikeitimo momentu – nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo dieną, atsižvelgiant į CK 6.36 str. 5 ir 6 dalis. CK 6.36 str. 5 dalis nustato, kad jeigu skolininkas praleido prievolės įvykdymo terminą, o po šio termino pabaigos dėl valiutų kursų pasikeitimo valiuta, kuria turi būti mokama, nuvertėjo, tai skolininkas privalo sumokėti kreditoriui valiutos kurso, buvusio prievolės įvykdymo termino suėjimo metu, ir mokėjimo metu esančio kurso skirtumą. Kauno apygardos teismo 2009-11-06 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei įsiteisėjo 2009-11-16, tą dieną Lietuvos banko nustatytas JAV dolerio ir Lietuvos lito kursas buvo 2,3214. Pareiškėja 2008-12-22 laišku adresuotu atsakovei pareikalavo, kad 606.112,64 JAV dolerių permoka būtų grąžinta iki 2008-12-24 (t. 2, b. l. 8). Prievolės įvykdymo dieną 2008-12-24 Lietuvos banko nustatytas JAV dolerio ir Lietuvos lito kursas buvo 2,4643. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, vadovaujantis CK 6.36 str. 5 d., kreditorinis reikalavimas tvirtintinas pagal 2008-12-24 dienos JAV dolerio ir Lietuvos lito kursą (t. y. 2,4643), kurį sudaro 1.493.643,38 Lt (606.112,64 JAV dolerių×2,4643).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakuolė“ kreditorės Tintrade Limited (juridinio asmens kodas 60948) 1.493.643,38 Lt finansinį reikalavimą.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.