Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakuolė“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus Tintrade Limited kreditorinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakuolė“ bankroto byloje Nr. B2-1041-605/2010.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Vakuolė“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad nepripažįsta Tintrade Ltd. 606 112,02 JAV dolerių dydžio kreditorinio reikalavimo ir prašė teismą jo netvirtinti.

Kreditorius nepateikė į bylą būtino dokumento, iš kurio vienareikšmiškai būtų aišku, kad buvo užfiksuota prekių kaina, t. y. nepateikė sutarties 7.3 punkte numatyto susitarimo, kuriuo šalys užfiksavo atsakovo parduotų kreditoriui naftos produktų kainą. Nesant byloje dokumento, iš kurio būtų aiški parduotų naftos produktų kaina, nėra galimybės nustatyti faktą, jog kreditorius atsakovui yra sumokėjęs daugiau, negu šis turėjo teisę gauti pagal sutartį. Sutartyje nėra aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta prekių kaina. Pateikta tik formulė, kaip ta kaina apskaičiuojama. Teismas nurodė, kad 606 112,02 JAV dolerių permoka susidarė, kai paskutinę mėnesio dieną buvo užfiksuota prekių kaina, tačiau šią išvadą pagrindė tik kreditoriaus paaiškinimu, jog jis vienašališkai užfiksavo prekių kainą. Tokiais veiksmais kreditorius pažeidė sutarties 7.3 punkto nuostatas, o prekių kainos užfiksavimas pažeidžiant kainos nustatymo tvarką, nustatytą sutartyje, yra niekinis. Kreditorius į bylą nepateikė vienašalio prekių kainos fiksavimą patvirtinančio dokumento, taip pat įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog atsakovas nefiksavo parduotų prekių kainos, nes esą laukė, kol rinkoje pradės kilti naftos produktų kaina. Nesant duomenų apie naftos produktų kainų svyravimą (kitimą), toks kreditoriaus teiginys neįrodytas ir vertintinas kritiškai. Teismas, kreditorinį reikalavimą patvirtindamas užsienio valiuta – JAV doleriais, pažeidė CK 1.5 straipsnio nuostatas. Patvirtinus finansinius reikalavimus skirtingomis valiutomis gali būti sunku įgyvendinti kai kurias ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias kreditorių teises, kurių vykdymas priklauso nuo kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų vertinės išraiškos. Siekiant užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo principą visi kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje turėtų būti patvirtinti litais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančiai įmonei pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo. Sprendžiant ginčą reikia vadovautis Civilinio proceso kodekso normomis, išskyrus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatytas išimtis (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.).

ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas įpareigoja administratorių pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaryti visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikti jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Išimtinę teisę tvirtinti finansinius reikalavimus ir kreditorių sąrašą turi teismas (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Nurodytais teisiškai reikšmingais administratoriaus ir teismo veiksmais įgyvendinamas esminis bankroto proceso tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Pažymėtina, kad bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ 10 str. 1 d.). Šiuo atveju kreditoriaus pareikštas prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo yra tapatus ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadą dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus ir specifiką nulemia viešojo intereso dominavimas bankroto procese. Viešasis interesas reikalauja aktyvaus teismo vaidmens bankroto bylose. Tai reiškia, kad teismas turi išsiaiškinti visas aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos teisingam visos bankroto bylos ar atskirų joje nagrinėjamų klausimų išsprendimui. Vykdydamas aktyvaus bankroto proceso dalyvio pareigą teismas privalo ir savo iniciatyva rinkti, nagrinėti bei vertinti teisingam bylos išsprendimui reikšmingus įrodymus, įskaitant ir tuos atvejus, kada sprendžiami su kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimu susiję klausimai.

Teisingumą vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu (CPK 6 str.). Teismas yra laisvas priimdamas sprendimus, tačiau teismas turi tvirtinti tik pagrįstus finansinius reikalavimus, dėl kurių jam nekyla abejonių. Teismo pareiga veikiant aktyviai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo, ypatingai tais atvejais, kuomet bankroto administratorius ginčija visą ar dalį kreditorinį reikalavimą reiškiančio asmens finansinių pretenzijų, tiesiogiai sietina su ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditoriaus pareiga pagrįsti savo reikalavimą ir jo dydį tą patvirtinančiais įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi BUAB „Vakuolė“ bankroto byloje esančius duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino BUAB „Vakuolė“ bankroto administratoriaus ginčijamą kreditorinį reikalavimą nesant jį pagrindžiančių įrodymų, nesurinkus ir neištyrus BUAB „Vakuolė“ skolinio įsipareigojimo pareiškėjui Tintrade Ltd. atsiradimo faktą ir jo dydį patvirtinančių dokumentų, todėl darytina išvada, kad skundžiama nutartimi kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai.

Tintrade Ltd. savo kreditorinio reikalavimo BUAB „“Vakuolė“ atsiradimą kildina iš šių asmenų sudarytos 2008 m. liepos 10 d. sutarties Nr. 03/08-07-10 (t. 1, b. l. 76-85), pagal kurią pardavėjas UAB „Vakuolė“ įsipareigojo parduoti, o pirkėjas Tintrade Ltd. įsipareigojo pirkti sutartyje nustatytą kiekį mazuto. Sutarties 6.1 punkte apibrėžta formulė, kurią naudojant apskaičiuojama parduotos prekės kaina. Apmokėjimas už pagal sutartį pateikiamas prekes atliekamas JAV doleriais (sutarties 7.1 p.). Pirkėjas įsipareigojo už visą gautiną prekės (mazuto) kiekį atlikti preliminarų mokėjimą ne vėliau kaip iki 2008 m. liepos 15 d. Sutarties 7.2 punkte buvo nustatytas preliminarios kainos už prekę apskaičiavimo būdas. Sutarties 7.3 punkte buvo nustatyta, kad galutinis atsiskaitymas už prekę atliekamas po prekės galutinės kainos nustatymo, bankiniu pervedimu per dvi bankinių operacijų dienas nuo sąskaitos faktūros pateikimo.

2008 m. liepos 14 d. priedu Nr. 1 prie sutarties šalys susitarė dėl papildomo 2 800 metrinių tonų mazuto pirkimo-pardavimo (t. 1, b. l. 86-89). Nors šalių atstovai pirmosios instancijos teismo 2010 m. balandžio 6 d. posėdyje ir nurodė, kad pagal minėtą sutartį pirkėjas (pareiškėjas) Tintrade Ltd. sumokėjo pardavėjui pareiškėjo nurodyto dydžio avansą (5 690 480 JAV dolerių), o pardavėjas UAB „Vakuolė“ pristatė pirkėjui naftos produktus, tačiau ši aplinkybė jokiais dokumentais nepatvirtinta. Pažymėtina, kad vykdydamos sutartines prievoles šalys turėjo atlikti atitinkamas ūkines komercines ir finansines (pinigines) operacijas, kurių atlikimo faktas turėjo būti fiksuojamas tų operacijų apskaitos dokumentais. Byloje yra tik vienas iš šalių prievolių pagal sutartį vykdymą fiksuojantis dokumentas – 2008 m. liepos 14 d. pardavėjo UAB „Vakuolė“ pateikta pirkėjui Tintrade Ltd. sąskaita išankstiniam avansiniam apmokėjimui (t. 1, b. l. 98-101) už 6 000 metrinių tonų mazuto pagal kainą po 648,65 USD už toną, iš viso – 3 891 900 USD (ekvivalentas - 8 517 810 Lt). Beje, šioje sąskaitoje naudos gavėju nurodyta Baltarusijoje esanti firma UE „MSP-Oil“. Sąskaitų ar kitų apmokėjimui teikiamų dokumentų, pagal kuriuos pardavėjui UAB „Vakuolė“ (ar kitam jos nurodytam asmeniui) kreditorinius reikalavimus reiškianti Tintrade Ltd. pagal 2008 m. liepos 10 d. sutartį avansiniu mokėjimu būtų pervedusi finansinėje pretenzijoje nurodytą 5 690 480 JAV dolerių sumą, byloje nepateikta. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad kreditoriaus Tintrade Ltd. atliktą 5 690 480 JAV dolerių avansinį mokėjimą patvirtina bylos medžiaga. Kokia tai bylos medžiaga, teismas nekonkretizavo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsti tokios išvados kokia nors konkrečia bylos medžiaga pirmosios instancijos teismas ir negalėjo, nes tokios medžiagos, išskyrus tik Tintrade Ltd. deklaruojamus teiginius, byloje nėra. Beje, 2008 m. gruodžio 3 d. rašte pardavėjui UAB „Vakuolė“ pirkėjas Tintrade Ltd. prašė UAB „Vakuolė“ išrašyti galutines sąskaitas pagal 2008 m. liepos 10 d. sutartį ir nurodė, kad pagal šią sutartį bei jos priedą Nr. 1 sumokėjo 5 635 100 USD avansą, tokiu būdu UAB „Vakuolė“ įsipareigojimas prieš Tintrade Ltd. sudaro 550 732,64 USD (kaip avanso permoka - t. 1, b. l. 105-106). Tačiau 2008 m. gruodžio 22 d. rašte Tintrade Ltd. jau nurodo, kad pagal sutartį yra sumokėjusi 5 690 480 USD dydžio avansą, todėl prašo pervesti 606 112,64 USD įsiskolinimą, kurį sudaro avanso permoka (t. 1, b. l. 109-113). Kokios yra paties pirkėjo Tintrade Ltd. raštuose nurodytos avansinės įmokos skirtumo (atitinkamai 5 635 100 USD ir 5 690 480 USD) atsiradimo priežastys, pirmosios instancijos teisme nesiaiškinta. Apskritai, byloje nėra netgi Tintrade Ltd. nurodytą finansinę operaciją - avansinio mokėjimo pervedimą pardavėjui UAB „Vakuolė“ ar kitam jo nurodytam gavėjui fiksuojančių dokumentų. Byloje nėra jokių duomenų apie UAB „Vakuolė“ vykdytą ar organizuotą prekės krovinio vežimą ir pristatymą pirkėjui patvirtinančių dokumentų. Kaip pažymėta, Tintrade Ltd. kreditorinis reikalavimas kildinamas iš prievolių pagal 2008 m. liepos 10 d. sutartį netinkamo vykdymo, kiek tai susiję su atsiskaitymais už pateiktą prekę. Byloje nebuvo atkreiptas dėmesys ir nesiaiškintos aplinkybės dėl šios sutarties priedų Nr. 2 ir Nr. 3 turinio. Šalių 2008 m. rugsėjo 2 d. sudarytame sutarties priede Nr. 2 nurodoma, kad šalys susitarė, jog sutartis ir papildomas susitarimas pagal sutarties priedą Nr. 1 yra neįvykdyti ir pateikta prekė – 8 800 metrinių tonų mazuto pirkėjo bus grąžinta. Apie prekės grąžinimą nurodoma ir šalių sudarytame 2008 m. rugsėjo 19 d. priede Nr. 3 prie sutarties (t. 1, b. l. 90-97).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra išaiškintos reikšmingos aplinkybės, kokiais pagrindais pagal šalių sutarties sąlygas buvo apskaičiuota prekės (mazuto) kaina, kuri nurodyta minėtuose pirkėjo Tintrade Ltd. raštuose pardavėjui UAB „Vakuolė“, nes prekės konkrečios kainos apskaičiavimo, nustatymo ir fiksavimo aplinkybės byloje nebuvo nustatinėjamos. Jeigu prekės kaina apskaičiuota remiantis šalių sutarties 7.3 punktu, tuomet neaišku, kodėl tokį veiksmą (galutinės kainos nustatymą) galėjo atlikti ir jį fiksuoti pirkėjas vienašališkai (nelaukdamas galutinių pardavėjo sąskaitų), nes jokių duomenų apie sutarties šalių susitarimą dėl minėtuose Tintrade Ltd. raštuose nurodytos prekės galutinės kainos, ar kaip nors išreikštą pardavėjo sutikimą (suderinimą) su šia kaina, byloje nepateikta. Galop byloje nėra jokių įrodymų, kokiomis sąlygomis ir kokiais faktiniais (išeitiniais) duomenimis remiantis buvo apskaičiuota pirkėjo nurodyta galutinė prekės kaina (nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu buvo apskaičiuota ši kaina, koks naudotas kainos skaičiavimo būdas, kokiais kainos nustatymo kriterijais remtasi apskaičiuojant tą kainą). Pirmosios instancijos teismo 2010 m. balandžio 6 d. posėdyje Tintrade Ltd. atstovas, be kita ko, aiškino, kad naftos produktų kaina nuolat keičiasi, todėl konkreti prekės kaina pagal kiekvieną sandorį būdavo nustatoma pagal tarp šalių nusistovėjusią praktiką, kuria remiantis pagal konkretaus kalendorinio mėnesio kainų vidurkį prekės pardavėjas turėjo teisę vieno mėnesio eigoje fiksuoti konkrečią kainą ir tai esą išplaukia iš šalių santykių praktikos bei daugelio prieš tai įvykdytų sutarčių. Pirmosios instancijos teismui pakako tokio abstraktaus ir neapibrėžto paaiškinimo apie susiklosčiusią šalių verslo santykių praktiką fiksuojant prekės kainas, nors šis aiškinimas neparemtas jokiais faktinio pobūdžio duomenimis. Teismui pakako Tintrade Ltd. atstovo paaiškinimo, kad pardavėjo UAB „Vakuolė“ atstovai vengė fiksuoti galutinę prekės kainą dėl tos priežasties, jog tam tikru laikotarpiu naftos kainos buvo nukritusios ir pardavėjas laukė kainų pakilimo. Šis teiginys neparemtas ne tik įrodymais dėl kitos sandorio šalies (pardavėjo) netinkamo elgesio vykdant sutartines prievoles, bet ir nepatvirtintas kokiais nors statistiniais ar kitokiais objektyvaus turinio duomenimis dėl naftos kainų pokyčio (svyravimų) rinkoje konkrečiu aktualiu nagrinėjamam klausimui laikotarpiu. BUAB „Vakuolė“ atstovas pirmosios instancijos teismo 2010 m. balandžio 6 d. posėdyje, be kita ko, nurodė, jog negali atsakyti į kai kuriuos teismo užduotus klausimus dėl tos priežasties, kad BUAB „Vakuolė“ veiklos dokumentai yra FNTT žinioje, kur atliekamas tyrimas ir dėl šalis siejusios 2008 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybių. Šią informaciją patvirtina byloje esantis Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros raštas (t. 5, b. l. 11). Tai reiškia, kad egzistuoja objektyvi galimybė teismui gauti galinčius turėti reikšmės teisingam kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimo išsprendimui dokumentus, tačiau tokia galimybe nebuvo pasinaudota.

Pareiškėjo Tintrade Ltd. atstovo atsiliepime į BUAB „Vakuolė“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą nurodoma, kad skolininkas (UAB „Vakuolė“) niekada neginčijo kreditoriaus (Tintrade Ltd.) pateikto galutinės kainos apskaičiavimo, o argumentai dėl neaiškiu būdu apskaičiuotos ir užfiksuotos kainos atsirado tik atskirajame skunde, todėl sprendžiant dėl skundo argumentų vertinimo turėtų būti vadovaujamasi CPK 306 str. 2 dalies nuostatomis. Tokie pareiškėjo atstovo teiginiai nepriimtini. Atkreiptinas dėmesys, kad dar iki bankroto bylos UAB „Vakuolė“ iškėlimo šios bendrovės atstovas nurodė, kad atsakovas nesutinka su pareiškėjo kreditoriniu reikalavimu, laiko jį nepagrįstu bei ketina ginčyti (t. 2, b. l. 92-94). Tokią pačią poziciją išdėstė BUAB „Vakuolė“ bankroto administratorius 2010 m. sausio 29 d. teikime teismui dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo (t. 4, b. l. 64-66). Bankroto administratoriaus prieštaravimai dėl Tintrade Ltd. kreditorinio reikalavimo pareikšti ir 2010 m. vasario 25 d. rašte teismui, kuriame, be kita ko, pasisakoma taip pat dėl to, kad jokiais dokumentais nepagrįsti Tintrade Ltd. teiginiai dėl vienašališko prekės kainos užfiksavimo, dėl nurodytos skolos fakto ir jos dydžio (t. 5, b. l. 9-10). Tokiu būdu nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo atsiliepime išsakytais motyvais, jog kitos ginčo šalies argumentai dėl pareiškėjo taikyto galutinės prekių kainos skaičiavimo, o tuo pačiu ir jo finansinės pretenzijos fakto bei dydžio esą atsirado tik atskirojo skundo tekste.

Klausimai dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo susiję su nemokios įmonės interesais, kreditorių teisių patenkinimu ar nepatenkinimu, kitų asmenų, kurių interesai gali nukentėti dėl vienokio ar kitokio sprendimo priėmimo, galimu pažeidimu, taigi, viešojo intereso gynyba. Tai reiškia, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi tik tuomet tvirtinti kreditoriaus pareikštą reikalavimą, kuomet iš byloje esančių duomenų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas ir nepaneigtas priešingais įrodymais. Kai byloje nėra ar nepakanka duomenų padaryti išvadą dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas tokios teisinės pareigos neįvykdė ir išvadą dėl pareiškėjo Tintrade Ltd. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo padarė nesant pakankamų bei nenuginčytų įrodymų dėl šio reikalavimo pagrįstumo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria BUAB „Vakuolė“ bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus Tintrade Ltd. 606 b112,02 JAV dolerių dydžio kreditorinis reikalavimas, naikinama. Dėl aukščiau nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų, nenustačius visų aplinkybių, susijusių su pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumu ir teisėtumu, tokio reikalavimo tvirtinimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Šių pažeidimų apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės ištaisyti, todėl pareiškėjo Tintrade Ltd. pareikšto kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Panaikinus skundžiamą nutartį netenka teisinės reikšmės atskirojo skundo argumentai dėl bankroto byloje tvirtinamų kreditorinių reikalavimų valiutos. Nežiūrint to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui sprendžiant kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą, jeigu kreditorių finansinės pretenzijos pareikštos ne tik nacionaline valiuta litais, bet ir kita valiuta, kuri pripažįstama teisėta atsiskaitymo priemone, turėtų būti vadovaujamasi tokių klausimų sprendimo teismine praktika (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-566/2009).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį ir pareiškėjo Tintrade Limited kreditorinio reikalavimo, pareikšto uždarosios akcinės bendrovės „Vakuolė“ bankroto byloje, tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.