Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 3 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad UAB „Sanmeridus“, atstovaujama generalinės direktorės J. J., su atsakove UAB „Mineraliniai vandenys“ 2003 m. rugsėjo 9 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, o 2008 m. lapkričio 7 d. – didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį ir išdavė atsakovei paprastąjį vekselį, įsipareigodama sumokėti 35 000 Lt (10 136,70 Eur). J. J. laidavo už UAB „Sanmeridus“ įsipareigojimų pagal vekselį vykdymą. Vekselis 2009 m. rugsėjo 11 d. turėjo būti apmokėtas. 2009 m. spalio 30 d. atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ išduotas vykdomasis įrašas dėl nesumokėtos sumos – 35 000 Lt (10 136,70 Eur) – solidaraus išieškojimo iš UAB „Sanmeridus“ ir laiduotojos J. J. 2009 m. gruodžio 10 d. J. J. ir UAB „Sanmeridus“ kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1744-141/2010 pareiškė ieškinį dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, vėliau jį patikslino, prašydamos: pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad su UAB „Mineraliniai vandenys“ iki vykdomojo įrašo išdavimo yra atsiskaityta, sumokėjus 35 000 Lt (10 136,70 Eur); pripažinti niekiniu nuo sudarymo momento 2008 m. lapkričio 7 d. išduotą vekselį; panaikinti 2009 m. spalio 30 d. vykdomąjį įrašą. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – atsiskaitymo pagal 2008 m. lapkričio 7 d. vekselį – patvirtinimo, konstatavęs, kad nenurodytos CPK 445 straipsnio sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, be to, atsiskaitymo faktas gali būti nustatomas, remiantis rašytiniais ir kitais įrodymais. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs J. J. apeliacinį skundą, 2014 m. sausio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismo sprendimas įsiteisėjęs. Įvertinęs šias kitos civilinės bylos nagrinėjimo aplinkybes, teismas pažymėjo, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pripažįstama, jog asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti, kad jos laiduotas vekselis kreditorei visiškai apmokėtas, o anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškinys taip pat buvo grindžiamas atsiskaitymo pagal vekselį faktu. Priimdamas 2011 m. kovo 30 d. sprendimą, teismas ieškovės pateiktus įrodymus vertino ir konstatavo, kad įsipareigojimo atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ sumokėti vekselyje nurodytą sumą įvykdymas neįrodytas, todėl UAB „Mineraliniai vandenys“ pagrįstai kreipėsi į notarų biurą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio dalyko suformulavimas jo esmės nekeičia, nes abiejose bylose siekiamas rezultatas tas pats – įrodyti teisiškai reikšmingą vekselio apmokėjimo faktą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytos ginčo šalių materialinės teisės ir pareigos (prievolė pagal vekselį neįvykdyta, laiduotojo įsipareigojimai nepasibaigę). Teismas sprendė, kad, vadovaujantis ne pažodiniu reikalavimo suformulavimu, o ginčo esme, matyti, jog ieškinio dalykas šioje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1744-141/2010 – vekselio apmokėjimo faktas – tapatus. Taip pat sutampa ieškinio pagrindas ir šalys nurodytose bylose.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nutraukti civilinę bylą, tačiau ne CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu (kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), bet CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pareikštu reikalavimu ieškovė siekia nustatyti faktines aplinkybes, jog vekselis kreditorei yra apmokėtas, tačiau toks ieškinio reikalavimas yra ydingas ir nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, nes iš esmės šis reikalavimas yra sietinas su atsiskaitymo fakto įrodymu ir negali būti savarankiškas reikalavimas civilinėje byloje.