- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-2711-936/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06421-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- L. I.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) L. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui L. I. dėl leidimo be atsakovo sutikimo išvykti su vaikais nuolat gyventi į kitą valstybę ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo bei pagal atsakovo L. I. priešieškinį ieškovei R. J. dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui L. I., prašydama:
1) leisti nepilnamečiams vaikams J. I. ir J. I. be atsakovo L. I. sutikimo išvykti nuolat gyventi į Danijos Karalystę kartu su ieškove R. J.;
Žemesnės instancijos teismas
2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatytą atsakovo L. I. bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais J. I. ir J. I. tvarką bei nustatyti ieškovės prašomą atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, nustatant, kad:
1. Vaikams nuolat gyvenant Lietuvos Respublikoje atsakovas su vaikais bendrauja:
1.1. Kiekvieno me?nesio antros savaite?s šeštadienį ir sekmadienį be nakvynės, pasiimdamas vaikus bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val.
1.2. Lyginiais metais (2022, 2024, 2026 ir t.t.) Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Šv. Kale?dų pirmą ir antrą dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d.) – pasiimdamas nepilnamečius vaikus bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val.
1.3. Nelyginiais metais (2021, 2023, 2025 ir t.t.) Naujuosius metus (sausio 1 d.), Šv. Velykų pirmą ir antrą dienas – pasiimdamas nepilnamečius vaikus bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val.
1.4. Nelyginiais metais (2021, 2023, 2025 ir t.t.) vaikų gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) – pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų ugdymo įstaigos 16.00 val. ar kitokiu laiku, jeigu užsie?mimai baigiasi kitu laiku, o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų - pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val., tačiau visais atvejais pirmenybę teikiant vaikų interesams ir jų pageidavimui de?l gimtadienio šventimo.
1.5. Kiekvienais metais Te?vo dieną, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val.
1.6. Kiekvienais metais atsakovo gimimo dieną (duomenys neskelbtini), pasiimdamas nepilnamečius vaikus nepilnamečius vaikus iš jų ugdymo įstaigos 16.00 val. ar kitokiu laiku, jeigu užsie?mimai baigiasi kitu laiku, o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šios dienos ryte nuo 10.00 val. iki 10.30 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val.
1.7. Visais atvejais ieškovės R. J. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove. Jeigu šios dienos patenka į atsakovo bendravimo su vaikais laiką savaitgaliais, atsakovo bendravimas šiomis dienomis nevyksta.
1.8. Atsakovas bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu 4 dienas su nakvyne?mis bendru šalių susitarimu, pirmenybę teikiant vaikų interesams. Apie ketinimą bendrauti su vaikais jų atostogų metu atsakovas praneša ieškovei (elektroniniu paštu, telefonu ar trumpąja sms žinute) kuo skubiau, bet ne ve?liau kaip prieš 2 savaites iki numatomų atostogų su vaikais pradžios.
1.9. Jeigu vaikai neketina bendrauti su atsakovu pagal nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką, apie tai ieškove? privalo informuoti atsakovą raštu.
2. Vaikams nuolat gyvenant Danijos Karalystėje atsakovas su vaikais bendrauja:
2.1. Ieškovei įsipareigojant sudaryti atsakovui galimybę kasdien bendrauti su vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis bendravimo laiką ir trukmę nustatant pagal vaikų ir atsakovo pageidavimus. Konkretus bendravimo laikas nustatomas te?vų susitarimu, atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę ir te?vų darbinį užimtumą.
2.2. Ne ve?liau kaip prieš me?nesį raštu susiderinęs su ieškove, atsakovas turi teisę būti su vaikais bet kurioje jo pasirinktoje viešoje ar neviešoje vietoje Danijos Karalyste?s teritorijoje, už vaikų gyvenamosios vietos ribų. Nore?damas su vaikais bendrauti nuo vaikų gyvenamosios vietos nutolusioje vietoje, jeigu tokiam bendravimui reikalinga keliauti, atsakovas įsipareigoja padengti vaikų kelione?s išlaidas, taip pat lyde?ti vaikus kelione?s metu, kol jie nebus pasirengę keliauti vieni. Pagal šį papunktį bendravimas vyksta tik Danijos Karalyste?s teritorijoje, o atsakovo pasirinkta bendravimo su vaikais trukme? ir būdas turi būti suderinami su vaikų užimtumu ugdymo įstaigoje.
2.3. Ieškove? įsipareigoja apmoke?ti vienos per keturis me?nesius vaikų kelione?s savaitgaliui į Lietuvos Respubliką ir grįžimo į Danijos Karalystę išlaidas, taip pat lyde?ti vaikus kelione?s metu (arba užtikrinti vaikų lyde?jimą), kol jie nebus pasirengę keliauti vieni. Konkreti šios kelione?s data tarp šalių turi būti suderinta ne ve?liau nei prieš me?nesį iki nurodytos kelione?s pradžios. Te?vams susitarus, taip pat suderinus su vaikų pageidavimais ir užimtumu, atsakovo le?šomis gali vykti ir papildomos vaikų kelione?s savaitgaliui į Lietuvą.
2.4. Atsakovas turi teisę atostogauti su vaikais tokia tvarka:
2.4.1. kiekvienais metais per vaikų vasaros atostogas atsakovas turi teisę su vaikais prateisti 10 kalendorinių dienų: 2 kartus po 5 nepertraukiamas dienas. Ieškove? įpareigojama ne ve?liau kaip likus 2 mėnesiams iki vaikų vasaros atostogų pradžios informuoti atsakovą apie vaikų mokslo metų pradžią ir pabaigą.
2.4.2. Likusias vaikų ugdymo įstaigoje nustatomas atostogas (pavasario, rudens ir žiemos), su vaikais bendraujama sekančia tvarka: poriniais metais žiemos ir rudens atostogas vaikai praleidžia Lietuvoje, iš kurių ½ šių atostogų dalį vaikai bendrauja su atsakovu. Neporiniais metais pavasario atostogas vaikai praleidžia Lietuvoje, iš kurių ½ atostogų dalį su atsakovu. ieškove? įpareigojama ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki vaikų pavasario, rudens ar žiemos atostogų pradžios informuoti atsakovą apie tikslią vaikų pavasario, rudens, žiemos atostogų pradžią, pabaigą, trukmę.
2.5. Ieškove? apmoka vaikų kelione?s atostogoms į Lietuvą ir grįžimo po atostogų iš Lietuvos į Danijos Karalystę išlaidas, taip pat įsipareigoja užtikrinti vaikų lyde?jimą kelione?je į Lietuvą ir iš jos, kol jie bus pasirengę keliauti vieni, tik tais atvejais, jeigu kelione?s į Lietuvą data yra suderinama su ieškove?s darbo grafiku ir jos planais atvykti į Lietuvą. Tuo atveju, kai kelionių data nesuderinama su ieškove?s darbo grafiku ir jos planais atvykti į Lietuvą, šias išlaidas apmoka atsakovas.
2.6. Vaikų pasitikimą atvykus iš Danijos Karalyste?s į Lietuvos Respubliką numatytu laiku organizuoja ir užtikrina atsakovas, išskyrus atvejus, kai vaikai keliauja su ieškove.
2.7. Vaikų palyde?jimą kelione?je iš Lietuvos į Daniją organizuoja ir užtikrina atsakovas, kuris užtikrina vaikų parvykimą į gyvenamąją vietą Danijos Karalyste?je numatytu laiku, išskyrus atvejus, kai vaikai keliauja su ieškove.
2.8. Šventines dienas (Šv. Kūčias, Šv. Kale?das, Naujuosius metus, Šv. Velykas) vaikai praleidžia su vienu iš tų te?vų, su kuriuo tuo metu atostogauja.
2.9. Atsakovas įpareigojamas užtikrinti ieškovei galimybę bendrauti su vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis kiekvieną dieną tuo laikotarpiu, kai vaikai būna su atsakovu.
2.10. Jeigu vaikai neketina bendrauti su atsakovu pagal nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką, apie tai ieškove? privalo informuoti atsakovą raštu.
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodo, kad persikėlus gyventi į Daniją, jie ture?s geresnes sąlygas, nei turi Lietuvoje. Ieškove? Danijoje uždirbs ženkliai didesnį darbo užmokestį. Vaikų persikėlimas atsakovo ir vaikų ryšiui nepakenks. Ieškovė tinkamai užtikrina vaikų interesus, o atsakovas su vaikais nesutaria naudoja prieš juos psichologinį spaudimą, neatliepia vaikų poreikių ir juos įžeidine?ja, nepagarbiai bendrauja. Jokių galimybių svarstyti galimą vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su atsakovu ieškovei išvykstant į Danijos Karalystę nėra, nes tai būtų didžiulė psichologinė trauma vaikams, kurie atsakovo aplinkoje jaučiasi labai blogai. Atsakovo dalyvavimas vaikų gyvenime ne?ra aktyvus. De?l netinkamo atsakovo elgesio su vaikais, vaikai su atsakovu praleidžia daug mažiau laiko. Ieškovės ryšys su vaikais yra daug stipresnis nei atsakovo su vaikais. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad ją reikia keisti dėl persikėlimo gyventi į Danijos Karalystę, bei todėl, kad atsakovas daro ypatingą žalą nepilnamečių vaikų vystymuisi ir jais nesirūpina. Atsakovas yra konfliktiškas, nuolat demonstruoja agresiją fiziškai ir psichologiškai, itin greitai susierzina, nesivaldo net ir prie vaikų, de?l ko yra daroma ypatinga žala ne tik vaikų vystymuisi, bet ir jų sveikatai. Atsižvelgiant į tai, yra tikslinga ir būtina pakeisti bendravimo su vaikais tvarką, kuri būtų konkreti, detali ir aiški, be išlygų, kad nesudarytų prielaidų kilti tarpusavio nesutarimams, konfliktams. Be to, vaikams turi būti užtikrinama saugi bendravimo aplinka, tode?l ieškove?s siūloma bendravimo tvarka labiau atitinka vaikų interesus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas L. I. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
4. Atsakovas L. I. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu priešieškiniu ieškovei R. J., prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatytą atsakovo L. I. bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. bendravimo tvarką ir įgyvendinti 50:50 procentų laiko (lygiavertės tėvystės) bendravimo modelį, remiantis kuriuo: ieškovė R. J. atveža nepilnamečius vaikus J. I. ir J. I. į atsakovo gyvenamąją vietą kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį iki 11 val. ir atsiima vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės šeštadienio iki 11 val.; bei prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.156 straipsnio 1 dalį, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tai reiškia, kad atsakovui ir ieškovei turėtų būti taikomas lygiavertės tėvystės modelis pagal kurį vaikai su skyrium gyvenančiu tėvu bendrautų kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo šeštadienio iki šeštadienio. Toks šalių bendravimas buvo nustatytas iki 2017 m. rudens. Atsakovo nuomone, toks modelis užtikrina vaikų interesus. Ieškovė stengiasi atriboti vaikus nuo atsakovo, taip pat ir nuo vaikų brolio. Ieškovė savo tėvų valdžią naudoja tik savo naudai, pagal savo norus, atsakovo bendravimas su vaikais priklauso tiktai nuo ieškovės įgeidžių. Atsakovas abejoja vaikų laisva valia, kadangi jiems daro įtaka tiek ieškovė, tiek ir jos sutuoktinis.
Atsiliepimas
5. Ieškovė R. J. atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad priešieškinis yra nepagrįstas, pareikštas neišsiaiškinus tikrosios situacijos, vaikų norų, valios, todėl negali būti tenkintinas.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) byloje pateikė išvadas dėl pareikštų šalių reikalavimų. Tarnybos 2021 m. kovo 31 d. išvadoje dėl ieškinio nurodyta, jog pasiūlytos bendravimo tvarkos sąlygos, kuriomis būtų pakeista dabar esanti bendravimo tvarka, iš esmės vaikų interesams neprieštarauja, tačiau kai kuriuos punktus reikėtų sukonkretinti, pakoreguoti, galimai būtų galima papildyti punktu, jog darbo dienomis vaikai su tėčiu bendrauja komunikacijos ryšio priemonėmis (Viber, Skype, Messenger ir kt.) atsižvelgiant į vaikų dienos režimą. Taip pat Tarnyba atkreipė dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo, reikėtų atsižvelgti į vaikų išsakytas nuomones. Tarnybos 2022 m. sausio 3 d. išvadoje dėl priešieškinio nurodyta, kad toks kardinalus bendravimo tvarkos pakeitimas, kai vaikai po lygiai laiko praleistų tiek su ieškove, tiek su atsakovu galimai prieštarautų geriausiems vaikų interesams, kadangi ir dabar vaikai ne visada nori bendrauti su tėvu, taip pat iš esmės turėtų pasikeisti vaikų dienotvarkė, rutina ir kt. Atkreiptas dėmesys į tai, jog būtent netinkamas tėvų tarpusavio elgesys (o ne vaiko bendravimo trukmė su tėvais) daro žalą vaikų brandai, jų harmoningam ir visapusiškam vystymuisi ir būtent tėvų ginčai ir nesutarimai neigiamai veikia vaikų emocinę būseną. Tarnybos 2022 m. birželio 21 d. išvadoje dėl patikslinto ieškinio nurodoma, kad ieškovė pateikia gan aiškias ir konkrečias bendravimo tvarkos sąlygas, vis tik tam tikrus aspektus būtų galima pakoreguoti, pavyzdžiui, 2.1.9. punktą galima papildyti nurodant – iki kada ieškovė turi informuoti atsakovą, apie vaikų nenorą su juo tą kartą bendrauti. Tarnyba pažymėjo, jog turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri atitiktų nepilnamečių prioritetinius interesus, būtų atsižvelgta į vaikų nuomonę, dienos režimą, amžių, jų užimtumą, teisę į poilsį, veiktų išimtinai nepilnamečių interesais ir nesudarytų konfliktinių situacijų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu atsakovo L. I. patikslintą priešieškinį atmetė, o ieškovės R. J. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, t. y. leido ieškovei su nepilnamečiais vaikais J. I., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. I., a. k. (duomenys neskelbtini), išvykti nuolat gyventi į Danijos Karalystę; bei pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatytą atsakovo L. I. bendravimo su vaikais J. I. ir J. I. tvarką ir ją išdėstė taip: L. I., su nepilnamečiais vaikais bendrauja:
1. Vaikams nuolat gyvenant Lietuvos Respublikoje:
1.1. Kiekvieno mėnesio antros savaitės šeštadienį ir sekmadienį be nakvynės, pasiimdamas vaikus bendravimo dieną 10.00–10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00–19.30 val. (mėnesio pirma savaite laikoma savaitė, kurios bent dvi dienos pakliūva į tą mėnesį);
1.2. Lyginiais metais (2022, 2024, 2026 ir t.t.) Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dienas (gruodžio 25 d. ir 26 d.) – pasiimdamas vaikus bendravimo dieną 10.00–10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00–19.30 val.;
1.3. Nelyginiais metais (2021, 2023, 2025 ir t.t.) Naujuosius metus (sausio 1 d.), Šv. Velykų pirmą ir antrą dienas – pasiimdamas vaikus bendravimo dieną 10.00–10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00–19.30 val.;
1.4. Nelyginiais metais (2021, 2023, 2025 ir t.t.) vaikų gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) – pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos 16.00 val. (ar kitu laiku, jeigu užsiėmimai baigiasi kitu laiku), o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos bendravimo dieną 10.00–10.30 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00–19.30 val., tačiau visais atvejais pirmenybę teikiant vaikų interesams ir jų pageidavimui dėl gimtadienio šventimo;
1.5. Kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaikus sekmadienį nuo 10.00–10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00–19.30 val.;
1.6. Kiekvienais metais atsakovo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos 16.00 val. (ar kitu laiku, jeigu užsiėmimai baigiasi kitu laiku), o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00–10.30 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00–19.30 val.;
1.7. Visais atvejais vaikų mamos R. J., gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną vaikai praleidžia su mama. Jeigu šios dienos patenka į tėvo bendravimo su vaikais laiką savaitgaliais, tėvo bendravimas šiomis dienomis nevyksta;
1.8. Tėvas bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu 5 dienas nepertraukiamai (su 4 nakvynėmis) bendru šalių susitarimu, pirmenybę teikiant vaikų interesams. Apie ketinimą bendrauti su vaikais jų vasaros atostogų metu vaikų tėvas praneša ieškovei šios tvarkos 3 punkte nurodytu būdu iki einamųjų metų gegužės 1-os dienos;
1.9. Jeigu abu vaikai neketina bendrauti su tėvu pagal nustatytą tvarką, apie tai vaikų mama privalo informuoti tėvą šios tvarkos 3 punkte nurodytu būdu ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki bendravimo pradžios;
1.10. Tėvas gali bendrauti ir su vienu iš vaikų, jei su kitu vaiku bendrauti nėra galimybės;
2. Vaikams nuolat gyvenant Danijos Karalystėje:
2.1. Tėvas bendrauja su vaikais telekomunikacinėmis priemonėmis 2 kartus per savaitę. Vaikų mama užtikrina, kad vaikai turėtų sąlygas bendrauti telekomunikacinėmis priemonėmis. Konkrečios savaitės dienos ir bendravimo laikas nustatomas tėvo ir vaikų mamos susitarimu, atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę, tėvų užimtumą, kitas svarbias aplinkybes;
2.2. Ne vėliau kaip prieš mėnesį raštu susiderinęs su vaikų mama, tėvas turi teisę būti su vaikais bet kurioje jo pasirinktoje viešoje ar neviešoje vietoje Danijos Karalystės teritorijoje, už vaikų gyvenamosios vietos ribų. Norėdamas su vaikais bendrauti nuo vaikų gyvenamosios vietos nutolusioje vietoje, jeigu tokiam bendravimui reikalinga keliauti, tėvas įsipareigoja padengti vaikų kelionės išlaidas, taip pat lydėti vaikus kelionės metu, kol jie nebus pasirengę keliauti vieni. Pagal šį papunktį bendravimas vyksta tik Danijos Karalystės teritorijoje, o tėvo pasirinkta bendravimo su vaikais trukmė ir būdas turi būti suderinami su vaikų užimtumu ugdymo įstaigoje;
2.3. Vaikų mama įsipareigoja apmokėti vienos per keturis mėnesius vaikų kelionės savaitgaliui į Lietuvos Respubliką ir grįžimo į Danijos Karalystę išlaidas, taip pat lydėti vaikus kelionės metu (arba užtikrinti vaikų lydėjimą), kol jie nebus pasirengę keliauti vieni. Konkreti šios kelionės data tarp vaikų mamos ir tėvo turi būti suderinta ne vėliau nei prieš mėnesį iki nurodytos kelionės pradžios. Tėvams susitarus, taip pat atsižvelgus į vaikų pageidavimus ir užimtumą, tėvo lėšomis gali vykti ir papildomos vaikų kelionės savaitgaliui į Lietuvą;
2.4. Tėvas atostogauja su vaikais tokia tvarka:
2.4.1. Kiekvienais metais per vaikų vasaros atostogas tėvas praleidžia su vaikais 10 kalendorinių dienų: 2 kartus po 5 dienas (su 4 nakvynėmis) nepertraukiamai. Vaikų mama iki einamųjų metų gegužės 1-os dienos informuoja tėvą apie vaikų mokslo metų pradžią ir pabaigą. Tėvas iki einamųjų metų gegužės 15-os dienos informuoja vaikų mamą apie savo numatomus bendravimo (atostogavimo) su vaikais laikotarpius;
2.4.2. Likusias vaikų ugdymo įstaigoje nustatomas atostogas (pavasario, rudens ir žiemos), su vaikais bendraujama sekančia tvarka: poriniais metais rudens ir žiemos atostogas vaikai praleidžia Lietuvoje, iš kurių 1/2 dalį šių atostogų dalį vaikai bendrauja su tėvu. Neporiniais metais pavasario atostogas vaikai praleidžia Lietuvoje, iš kurių 1/2 atostogų dalį su bendrauja su tėvu. Vaikų mama ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki vaikų pavasario, rudens ar žiemos atostogų pradžios informuoja tėvą apie tikslią vaikų pavasario, rudens, žiemos atostogų pradžią, pabaigą, trukmę;
2.5. Vaikų mama apmoka vaikų kelionės atostogoms į Lietuvą ir grįžimo po atostogų iš Lietuvos į Daniją išlaidas, taip pat užtikrina vaikų lydėjimą kelionėje į Lietuvą ir iš jos, kol jie bus pasirengę keliauti vieni, tik tais atvejais, jeigu kelionės į Lietuvą data yra suderinama su vaikų mamos darbo grafiku ir jos planais atvykti į Lietuvą. Tuo atveju, kai kelionių data nesuderinama su vaikų mamos darbo grafiku ir jos planais atvykti į Lietuvą, šias vaikų atvykimo/išvykimo išlaidas apmoka tėvas;
2.6. Vaikų pasitikimą atvykus iš Danijos Karalystės į Lietuvos Respubliką numatytu laiku organizuoja ir užtikrina tėvas, išskyrus atvejus, kai vaikai keliauja su mama;
2.7. Vaikų palydėjimą kelionėje iš Lietuvos į Daniją organizuoja ir užtikrina tėvas, kuris užtikrina vaikų parvykimą į gyvenamąją vietą Danijos Karalystėje numatytu laiku, išskyrus atvejus, kai vaikai keliauja su mama;
2.8. Šventines dienas (Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas) vaikai praleidžia su tuo iš tėvų, su kuriuo tuo metu atostogauja;
2.9. Tėvas užtikrina vaikams galimybę bendrauti su mama telekomunikacinėmis priemonėmis kiekvieną dieną tuo laikotarpiu, kai vaikai būna su tėvu;
2.10. Jeigu abu vaikai neketina bendrauti su tėvu pagal nustatytą tvarką, apie tai vaikų mama privalo informuoti tėvą šios tvarkos 3 punkte nurodytu būdu ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki bendravimo pradžios;
2.11. Tėvas gali bendrauti ir su vienu iš vaikų, jei su kitu vaiku bendrauti nėra galimybės;
3. Tėvas ir vaikų mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su vaikais tvarkos arba pakeisti šiuo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaikų kasdienę dienotvarkę, jų poreikius, sveikatą, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.
1.1. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą leisti išvežti vaikus nuolat gyventi į Danijos Karalystę be atsakovo sutikimo, nurodė, kad sutiktina su Tarnybos nuomone, kad nėra nustatyta, kad motinos elgesys keltų grėsmę vaikų interesams ir jiems gyvenant su motina nebūtų užtikrinami vaikų interesai. Pastebėta, kad vaikai šiuo metu baigė pradinio ugdymo mokyklą, turi keisti mokymo įstaigą, todėl nuo 2022 m. rudens jų ugdymo procese bet kokiu atveju vyktų pokyčiai. Galimybė būti ugdomiems kitos valstybės (Danijos) mokykloje nelaikytina nustatyta žala vaikų interesams, tai veikiau atsakovo nuogąstavimai. Atsakovas priešieškinyje nekėlė reikalavimo nustatyti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su juo, taigi teismas neturi pagrindo spręsti klausimo tokiu būdu, kad vaikų mamai išvykus gyventi ir dirbti į kitą valstybę, vaikai galėtų būti paliekami išskirtinai tėvo priežiūroje ir atsakomybėje, t. y. nustatant jų (teisinę) gyvenamąją vietą su juo. Teismas sprendė, kad uždraudimas ieškovei išvykti su vaikais nuolat gyventi į kitą valstybę, kurioje ji turės galimybę gauti didesnį darbo užmokestį, kur egzistuoja reali tikimybė, kad pradinis ieškovės darbo kontraktas bus pratęstas, būtų pateisinamas tik tuo atveju, jei atsakovas teiktų pakankamą išlaikymą vaikams ir ieškovė neturėtų būtinybės siekti didesnių darbinių pajamų. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė ieškovės teiginių, kad jis nemoka vaikams teismo sprendimu priteisto išlaikymo, kad skola viršija 17 tūkst. Eur, kad ieškovė lėšas vaikų išlaikymui gauna iš Vaikų išlaikymo fondo, o ne iš atsakovo. Priešingai, atsakovas ne kartą nurodė, kad antstoliai, vykdydami priverstinį išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą, realizavo atsakovo valdytą žemės sklypą, kad nesumokėti išlaikymo vaikams skola toliau auga ir kyla grėsmė, kad išieškojimas bus nukreiptas į kitą atsakovo turtą – butą. Vertintina, jog reikalavimas, kad ieškovė liktų su vaikais gyventi Lietuvoje yra pernelyg suvaržantis ieškovės teises, nes kaip jau pažymėta, iš ieškovei tenka pagrindinė vaikų išlaikymo, taip pat ir finansinė, našta. Galiausiai teismas paminėjo, kad šiais visuotinio interneto ir telekomunikacinių ryšių prieinamumo laikais, net ir vaikams išvykus į kitą valstybę, vaikai nebus atriboti nuo tėvo, nes galės su juo bendrauti telekomunikacinių ryšių priemonėmis.
1.2. Teismas pažymėjo, kad šiuo sprendimu teismui leidus ieškovei išvykti nuolat gyventi su vaikais į Danijos Karalystę, susiklosto situacija, kad vaikų bendravimo su kiekvienu iš tėvų 50:50 proc. laiko modelis negali būti realiai įgyvendintas. Nustačius, kad nepilnamečiai J. I. ir J. I. po pusę laiko praleistų su kiekvienu iš tėvų, nebūtų užtikrintas vaikų ugdymas, nes jei vaikai bus ugdomi Danijoje, vaikų tėvas, gyvendamas Lietuvoje, savo bendravimo su vaikais metu negalės jų pristatyti į ugdymo įstaigą Danijoje, ir atvirkščiai – jei vaikai bus ugdomi Lietuvoje, vaikų mama, gyvendama Danijoje, savo bendravimo su vaikais metu negalės jų pristatyti į ugdymo įstaigą Lietuvoje. Todėl atsakovo priešieškinis, kuriame jis prašo nustatyti „50:50 procentų laiko“ modelį atitinkančią bendravimo su vaikais tvarką, netenkintinas.
1.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką, sprendė, kad ji yra racionali ir įgyvendinama, taip pat atitinkanti vaikų interesus išlaikyti ryšį su tėvu, užtikrinanti tėvo teisę ir galimybę dalyvauti vaikų gyvenime. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas šeimos santykių bylas, siekdamas, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (prašymo) dalyku ir pagrindu, gali taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnis). Ieškovės pateikta bendravo tvarka papildyta nuostatomis, suteikiančiomis tvarkai viena vertus daugiau konkretumo, o kita vertus – lankstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Atsakovas L. I. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino konkrečių vaikų interesų, konkrečiai vaikų išsilavinimo ir sveikatos problemų (naktinio šlapinimosi problema). Ieškovei išvykus į Daniją ir ten vaikams pradėjus eiti mokyklą, jų interesai siekti mokslo, atitinkantys jų amžių, norus bei gebėjimus yra pažeisti. Teismas, neleisdamas vaikams toliau mokytis Lietuvos progimnazijos penktojoje klasėje, atsižvelgė tik į ieškovės interesus. Visiškai neužsiminta apie sūnaus šlapinimosi problemą, apie kurią apeliantas, ieškovei išvykus į Daniją, neturės jokių galimybių gauti informacijos.
2.2. Paminėjo, kad vaikai išlaikymą gauna iš apelianto pensijos įstatymo numatyta, todėl teismo teiginys, kad ieškovė lėšas vaikų išlaikymui gauna iš vaikų išlaikymo fondo, o ne iš atsakovo, yra nepagrįstas. Teigiama, kad vaikams gyvenant su apeliantu, o ieškovei uždarbiaujant Danijoje, ieškovė, savaime suprantama, teiktų išlaikymą vaikams. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsakovas priešieškinyje nekėlė reikalavimo nustatyti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su juo, taigi teismas neturi pagrindo spręsti klausimo tokiu būdu, kad vaikų mamai išvykus gyventi ir dirbti į kitą valstybę, vaikai galėtų būti paliekami išskirtinai tėvo priežiūroje ir atsakomybėje, t. y. nustatant jų (teisinę) gyvenamąją vietą su juo, prieštarauja CK ir teismų praktikai.
2.3. Paminėjo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, kad ieškovė netinkamai vykdė laikiną bendravimo tvarką, nustatytą teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi, apie ką apeliantas buvo informavęs teismą, o to neįvertinęs, buvo šališkas ir neapgynė vaikų interesų.
2.4. Teismas netinkamai įvertino apelianto priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos 50:50 modelio taikymo, kurį buvo prašyta taikyti tuo metu, kai ieškovė pastoviai su vaikais gyvena Lietuvoje. Jo įsitikinimu, toks modelis užtikrintų bendravimą su tėvais. Taip pat teismas netinkamai vertino 2022 m. gegužės 15 d. įvykius, kai vaikai buvo pas apeliantą, neatsižvelgė į apelianto nuomonę, kad jokio smurto nebuvo, su vaikais sutarė gerai, tik ieškovė sukėlė konfliktą, o teismas tik vadovavosi vien Tarnybos informacija. Nebuvo tinkamai įvertinti arba ignoruoti rašytiniai įrodymai. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos sprendimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Teismas sprendė vaikams neleisti nakvoti savaitgaliais, jiems gyvenant Lietuvoje, bet leisti nakvoti vaikams atvykus iš Danijos atostogų metu, kas kelia abejonių dėl teismo vertinimo kriterijų, t. y. akivaizdūs dvigubi standartai ir teismo pataikavimas ieškovei. Vaikai jaučia įtampą dėl to, kad yra ieškovės ir jos šeimos verčiami apeliantą laikyti ne šeimos nariu. Apelianto nuomone, teismo nustatyta tvarka iš esmės vaikai yra atimami iš jo.
Šalies argumentai
2.6. Apeliantas nesutinka su ieškovės pasiūlytos tvarkos, kuria remiantis teismas nustatė bendravimo tvarką, 4, 5 ir 11 punktais. Bendravimo tvarkos 11 punktas (jeigu vaikai neketina bendrauti su atsakovu pagal nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką, apie tai ieškove privalo informuoti atsakovą raštu) nepriimtinas, kadangi ieškovė nevykdė laikinųjų apsaugos priemonių, todėl galimas piktnaudžiavimas. Bendravimo tvarkos 4 punktas (atsakovas turi teisę su vaikais praleisti 10 kalendorinių dienų: 2 kartus po 5 nepertraukiamas dienas) prieštarauja teismų praktikai, teigiančiai, kad atostogų metu vaikai turėtų praleisti su tėvu maksimalų laiką, be to, neaišku kas apmoka kelionės išlaidas. Bendravimo tvarkos 5 punktas (poriniais metais žiemos ir rudens atostogas vaikai praleidžia Lietuvoje, iš kurių ½ šių atostogų dalį vaikai bendrauja su atsakovu. Neporiniais metais pavasario atostogas vaikai praleidžia Lietuvoje, iš kurių ½ atostogų dalį su atsakovu), prieštarauja teismų praktikai, teigiančiai, kad atostogų metu vaikai turėtų praleisti su tėčiu maksimalų laiką, t. y. ½ šių atostogų dalį vaikai turi praleisti su tėvu neskirstant metų į porinius ir neporinius.
2.7. Byloje nėra pateikta, jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių blogą apelianto elgesį su vaikais, todėl teismas pavartojo „įtampos“ sąvoką, kuri apelianto įsitikinimu yra nepakankama nutraukti vaikų pasimatymus su tėčiu pirmadieniais, ketvirtadieniais ir nakvynes savaitgaliais vaikams pastoviai gyvenant Lietuvoje.
Atsiliepimas
3. Ieškovė R. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo L. I. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei prijungti prie bylos rašytinius įrodymus: Mokinio mokymo pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį sutartis ir pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teigiama, kad ieškovės šeima 2022 m. spalio mėn. grįžo nuolatinai gyventi į Lietuvą, nes ieškovės profesine? kvalifikacija Danijos Karalystėje yra vertinama kitaip, nei buvo manoma iš pradžių. Vaikai grįžo mokytis į tą pačią mokyklą – Vilniaus J. I. progimnaziją. Todėl prašoma prijungti pateiktus įrodymus, o vaikams grįžus į Lietuvą, apelianto dalis argumentų dėl jų buvimo Danijoje tampa nebeaktualūs.
3.2. Nagrine?jamoje byloje šalių nepilnamečių vaikų geriausius interesus teismas identifikavo tinkamai. Nustate?, kad vaikų geriausius interesus sudaro jų bendravimas su skyrium gyvenančiu apeliantu pagal tokią tvarką, kuri atitiktų vaikų ryšį su apeliantu, užtikrintų vaikų emocinį saugumą, maksimalią apsaugą nuo konfliktų su apeliantu, taigi sukurtų vaikams teisę į saugią aplinką ir tuo pačiu užtikrintų bendravimą su skyrium gyvenančiu te?vu. Apeliacinio skundo argumentai apie vaikų ugdymą Danijoje, atsižvelgiant į tai, kad vaikai jau grįžo gyventi ir mokytis į Lietuvą, yra nebeaktualūs ginčo situacijai, tode?l de?l jų ieškove? nepasisako. Be to, apeliantas nereiškė reikalavimų nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo.
3.3. Pažymėjo, kad kaip vykdomos teismo nutartys de?l laikinųjų apsaugos priemonių, ne?ra šios bylos nagrine?jimo dalyku, tode?l daugkartiniai apelianto prašymai de?l neva nevykdomos laikinos bendravimo tvarkos teismo vykdymo šioje byloje negale?jo sukelti jokių teisinių pasekmių.
3.4. Paminėjo, kad šiuo metu iš apelianto puse?s bendravimas su vaikais nutrūko. Iki 2022 spalio 17 d. paskutinį kartą jis su vaikais bendravo sekmadienį, spalio 2 dieną. Vaikai ketino susitikti antrąjį spalio savaitgalį, tačiau apeliantas paraše?, kad turi kitų planų. Taigi apeliantas su vaikais nebendravo net dvi savaites. Be to, byloje nustatyta daugybe? faktų, kurie patvirtina, kad apeliantas sistemingai pažeidinėja vaikų interesus, neatliepia jų poreikių.
Šalies argumentai
3.5. Ieškovė nurodė atvejį dėl apelianto buvimo nuogu, vedimosi į nudistų pliažą, apelianto stebėjimo, kaip vaikai prausiasi nuogi, bei galimos seksualinės prievartos, dėl ko buvo atliekamas tyrimas, vaikai konsultuoti psichologų. Taip pat teigiama, kad apeliantas galimai naudoja fizinę prievartą sūnaus atžvilgiu. Konfliktuoja su vaikais, ką patvirtina 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir 2020 m. spalio 31 d. įvykiai. Po apsilankymo 2020 m. lapkričio 14–15 d. pas apeliantą vaikai papasakojo, kad te?vas įžeidžiančiai jų akivaizdoje apibūdino ieškove?s sutuoktinį, kelis kartus griežtai liepe? neklausyti ieškove?s ir jos sutuoktinio. Vaikai užsiminė, kad tėčio namuose labai šalta, namai purvini ir yra blogas kvapas. Psichologo A. S. 2021 m. rugpjūčio 18 d. išvada patvirtina, kad vaikų nenoras bendrauti su apeliantu yra sąlygotas paties apelianto veiksmų – de?l jo nemoke?jimo bendrauti su vaikais, nesidome?jimo jais, te?vyste?s įgūdžių stokos, netinkamo elgesio. Apeliantas nepriima jokios pagalbos, neatlieka jam skirtų įpareigojimų – atsisako lankyti te?vyste?s įgūdžių kursus, nesinaudoja metodine literatūra, nepagarbiai bendrauja su vaikais, naudoja jų atžvilgiu psichologinį spaudimą. Apeliantas visiškai nesirūpina ir nesidomi vaikų sveikatos priežiūra, emocine būkle, jų lavinimu – neruošia su vaikais namų darbų, nepadeda jiems papildomai pasimokyti, ugdytis, lavinti vaikų gebėjimus, nesidomi vaikų mokslais, nedalyvauja tėvų susirinkimuose. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2021 m. spalio 4 d. vaikų mokytojos J. V. el. laiškas. Kadangi apeliantas nesugebėjo atkurti ryšio su vaikais, todėl vaikai atsisako su juo bendrauti. Dėl 2022 m. gegužės 15 d. įvykio paminėjo, kad vaikai prašėsi į namus, verkė, bandyta tartis su apeliantu, tačiau jis ėmė ieškovę įžeidinėti, todėl buvo kreiptasi į policiją. Tokios aplinkybės parodo, kad priešieškiniu prašyta nustatyti tvarka vaikams yra nepriimtina, neatitinka geriausių vaikų interesų ir vaikus įstumtų į psichologiškai nepakeliamą padėtį.
3.6. Visuma nurodytų faktinių aplinkybių ir surinktų rašytinių įrodymų patvirtina, kad apeliantas daro ypatingą žalą nepilnamečių vaikų vystymuisi ir jais nesirūpina. Apeliantas yra konfliktiškas, nuolat demonstruoja agresiją fiziškai ir psichologiškai, itin greitai susierzina, nesivaldo net ir prie vaikų, de?l ko yra daroma ypatinga žala ne tik vaikų vystymuisi, bet ir jų sveikatai. Ieškovės įsitikinimu, šiuo metu nebeliko kitų teisinių priemonių – jos visos iki šiol buvo išbandytos, siekiant apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo apelianto žalingo elgesio. Apeliantas ture?jo teisę ir galimybę bendrauti su nepilnamečiais vaikais teismo nustatyta tvarka, bet apeliantas ją vykde? ne vaikų, bet savo interesais, siekdamas konfliktuoti. Teismas pakeite? apelianto bendravimo su vaikais tvarką pagal šiandieninę situaciją, nes tik nauja bendravimo tvarka racionaliau išspręs kylančias problemines situacijas de?l apelianto elgesio ir pade?s užtikrinti geriausius vaikų interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
6. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys ir atmestas atsakovo patikslintas priešieškinis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. Ieškovė R. J. kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – 2022 m. spalio 3 d. Mokinio mokymo pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį sutartis dėl abiejų vaikų J. I. ir J. I. bei 2022 m. spalio 20 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Šiuos naujai pateikiamus įrodymus ieškovė prašo priimti, kadangi ieškovės šeima 2022 m. spalio mėn. grįžo nuolat gyventi į Lietuvą, todėl įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo, šių įrodymų pirmosios instancijos teisme nebuvo. Kadangi nemaža dalis apeliacinio skundo argumentų kyla de?l vaikų gyvenamosios vietos Danijoje, vaikams grįžus į Lietuvą, šie argumentai tampa nebeaktualūs.
8. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
9. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).
10. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės naujai pateikti rašytiniai įrodymai – 2022 m. spalio 3 d. Mokinio mokymo pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį sutartys ir 2022 m. spalio 20 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą – yra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamiems klausimams, susijusiems su nepilnamečių vaikų interesais, į tai, kad šie įrodymai ieškovės gauti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė R. J. ir atsakovas L. I., yra nepilnamečių vaikų J. I. ir J. I., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvai.
Žemesnės instancijos teismas
12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nepilnamečių vaikų J. I. ir J. I. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina R. J.; iš vaikų tėvo L. I. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 185 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui; nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka:
1) Atsakovas su nepilnamečiais vaikais praleidžia kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaikus 16 val. iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. (birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d. – iki 20.30 val.);
2) Atsakovas su nepilnamečiais vaikais praleidžia kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne, pasiimdamas vaikus nuo 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos to paties savaitgalio sekmadienį į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.;
3) Atsakovas su nepilnamečiais vaikais turi teisę bendrauti ryšio priemonėmis, o ieškovė R. J. turi pareigą užtikrinti ryšių priemones nepilnamečių vaikų susisiekimui ir bendravimui su atsakovu (mobiliuoju telefonu, interneto prieiga, „Skype“, „Viber“ ar kita analogiška pokalbių internetu bei telefonu programa);
4) Papildomai be jau nurodytų dienų, atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja šiomis valstybinių ir asmeninių švenčių dienomis:
a. vasario 16 d., Šv. Velykų antrą dieną, Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Naujuosius Metus (sausio 1 d.) – 2017 m,, 2019 m., 2021 m. ir t. t., pasiimdamas nepilnamečius vaikus nuo 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.;
Žemesnės instancijos teismas
b. kovo 11 d., Šv. Velykų pirmą dieną, gegužės 1 d., visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.) – 2018 m., 2020 m., 2022 m. ir t. t., pasiimdamas nepilnamečius vaikus nuo 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.;
c. vaikų gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) – 2018 m., 2020 m., 2022 m. ir t. t., pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų ugdymo įstaigos 17 val., o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val., ir tą pačią dieną grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.; kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10 val. ir tą pačią dieną grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.;
d. kiekvienais metais savo (L. I.) gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų ugdymo įstaigos 17 val., o jei ši diena yra viena iš savaitgalio dienų, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val., ir tą pačią dieną grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.
e. Visais atvejais ieškovės R. J. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove. Jeigu šios dienos patenka į atsakovo bendravimo su vaikais laiką savaitgaliais, atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais likusią laisvą savaitgalio dieną, t. y. šeštadienį prieš Motinos dieną ir prieš ieškovės R. J. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir sekmadienį, einantį po ieškovės R. J. gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)).
f. Jeigu bendravimo tvarkos 4) a.-d. punktuose nurodytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais dienos sutaps su atsakovo bendravimo su vaikais savaitgaliais dienomis, tai atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais visą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) su nakvyne, grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienio 20 val.
5) Atsakovas bendrauja su vaikais jų atostogų (vasaros, rudens, žiemos, pavasario) laiku bendru šalių susitarimu. Apie ketinimą bendrauti su vaikais jų atostogų metu atsakovas praneša ieškovei (elektroniniu paštu, telefonu ar trumpąja sms žinute) kuo skubiau, bet ne vėliau kaip prieš 1 savaitę iki numatomų atostogų su vaikais pradžios.
13. Byloje kilęs ginčas dėl leidimo išvažiuoti nuolat gyventi į užsienio valstybę, taip pat dėl tėvo ir vaikų bendravimo ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos pakeitimo. Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu visiškai ir prašo jį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, kadangi, jo teigimu, teismas neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių.
Dėl leidimo išvežti vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti ieškovės prašymą išvežti nuolat gyventi į užsienio valstybę motyvuotas tuo, kad vaikų interesai bus užtikrinami, kad nebuvo pareikštas atsakovo reikalavimas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, teismas įvertino ieškovės didesnių pajamų gavimą užsienyje bei atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, kad ieškovei tenka didesnė finansinė našta išlaikant vaikus, bei vaikų bendravimo su tėvu galimybes išvykus vaikams į kitą šalį.
16. Byloje po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pasikeitė faktinės aplinkybės, t. y. ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais grįžo gyventi į Lietuvą ir nebeišvyko nuolatinai gyventi į Danijos Karalystę, vaikai lanko Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ progimnaziją, 2022 m. spalio 3 d. sudarytos mokinio mokymo pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį sutartys, nuo 2022 m. spalio 19 d. vaikų deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). Dėl pasikeitusių aplinkybių faktiškai tapo nebeaktualūs apeliacinio skundo argumentai, susiję su išvykimu į Danijos Karalystę, visgi esant apeliaciniame skunde motyvams, susijusiems su išvykimu į užsienį, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl jų teisinio vertinimo.
17. Paminėtina, kad apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl leidimo suteikimo išvežti nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę, todėl atsižvelgdamas į pasikeitusią bylos faktinę situacija, apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų, o tik pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d, sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją).
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nereiškia, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė yra neapibrėžta ir priklauso tik nuo tėvo (motinos) judėjimo, todėl, tėvams nesusitariant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, ginčą sprendžia teismas. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
19. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nepilnamečių vaikų J. I. ir J. I. gyvenamoji vieta buvo nustatyta ieškove R. J.. Taigi, vaikų gyvenamąją vietą nustačius su vienu iš tėvų, ji gali būti pakeista tik vienam iš tėvų pareiškus ieškinį teisme. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Apeliantas priešieškiniu neprašė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatyta vaikų gyvenamoji vieta būtų pakeista, nustatant gyvenamąją vietą su apeliantu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neturi pagrindo spręsti dėl vaikų palikimo su apeliantu. Nepaisant to, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus, tačiau teismas negali patenkinti tokių reikalavimų, kurių šalys nėra pareiškusios. Apeliantui nereiškus savarankiško reikalavimo, jo argumentai, kad teismas galėjo spręsti dėl vaikų gyvenamosios vietos, atmestini kaip nepagrįsti.
20. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas nenustatė ir neįvertino vaikų interesų, konkrečiai vaikų išsilavinimo ir sveikatos problemų (naktinio šlapinimosi problema). Paminėtina, kad vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Iš bylos duomenų nustatyta, kad net ir vaikams išvykus į Daniją, jų ugdymas mokykloje būtų užtikrinamas (2022 m. balandžio 25 d. el. laiško matyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai Danijoje būtų priimti lankyti (duomenys neskelbtini)), o tai, kad jie būtų buvę ugdomi užsienio valstybėje, nedaro žalos vaikų interesams. Be to, kaip nustatyta, šiuo metu vaikai mokosi Lietuvoje, taigi atsakovo baimės dėl vaikų tinkamo ugdymo, atitinkančio jų amžių ir raidą, mokykloje yra pašalintos, ieškovė su vaikais nebeketina persikelti gyventi į Daniją nuolatiniam gyvenimui. Taip pat byloje esantys įrodymai, t. y. Tarnybos išvados, šeimos pagalbos planuose, kuriuose nagrinėtas šalių šeimos atvejis, nurodyta informacija, psichologų pažymos, patvirtinta, kad ieškovė užtikrina ne tik vaikų mokymą, sveikatos priežiūrą, bet ir visus kitus esminius vaikų poreikius. Todėl atmesti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių vaikų poreikių bei kad juos netinkamai įvertino.
21. Atsižvelgiant į tai, kad kiti apelianto argumentai yra susiję su jo ir vaikų bendravimo tvarka, bei atsižvelgiant į tai, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo faktinė situacija yra pasikeitusi, vaikams nebeišvykstant į užsienio šalį, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teisiniu faktinių aplinkybių vertinimų ir padarytomis išvadomis, detaliau dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su vaikų išvežimu į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nepasisako.
Dėl vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos pakeitimo
22. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
23. Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
25. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-82-687/2018, 24 punktas).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
27. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014)
28. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
29. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kartu būtina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo, juo turi būti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).
30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
31. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaikų motina, tiek tėvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 42 punktas). Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius. Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui arba kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, arba sankcijų už teismo sprendimo nevykdymą taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 36 punktas).
33. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2004).
34. Vadovaujantis principais, susijusiais su skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, turi būti vadovaujamasi tiek nustatant bendravimo su vaiku tvarką, tiek vėliau ją keičiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).
35. Sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį nėra vertinamas teismo sprendimo, kuriuo ši tvarka buvo nustatyta, teisėtumas ir pagrįstumas. Kita vertus, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismo sprendimu ir šios tvarkos keitimo teisinis reglamentavimas (bendravimo su vaiku tvarka teismo nustatoma pagal toje byloje teismo nustatytas faktines aplinkybes, toks teismo sprendimas neįgyja res judicata galios, dėl bendravimo su vaiku tvarkos tiek ją nustatant, tiek ją keičiant turi būti sprendžiama, visų pirma, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus) nesudaro pagrindo teigti, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka negali būti keičiama tais atvejais, kai per tam tikrą laikotarpį vykdant teismo sprendimu nustatytą tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką paaiškėja, kad ji neatitinka vaiko interesų dėl to, kad yra sunkiai įgyvendinama dėl vaiko amžiaus ar kitų su vaiku susijusių aplinkybių, dėl to, kad įgyvendinant nustatytą bendravimo su vaiku tvarką dėl nustatytos bendravimo tvarkos neapibrėžtumo tarp tėvų nuolat kyla sunkiai išsprendžiamų konfliktinių situacijų, neigiamai veikiančių patį vaiką, ir pan. Tokiais atvejais tėvai bendru sutarimu (jei tai įmanoma) gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui – kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).
36. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos 50:50 modelio taikymo, pagal kurį vaikai vieną savaitę praleistų pas jį, o kitą pas ieškovę. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio, iš esmės rėmėsi tik tuo, kad tokia tvarka yra negalima, nes ieškovė su vaikais išvyksta gyventi į Daniją. Šiuo metu byloje faktinė situacija pasikeitė, t. y. ieškovė su šalių vaikais gyvena Lietuvoje, visgi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada dėl tokio bendravimo modelio negalimumo vaikams net ir nuolat gyvenant Lietuvoje.
37. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 pasisakyta tik dėl vienos iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai: 1) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, ir 3) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Tuo tarpu dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sąlygų minėtoje byloje kasacinis teismas nesprendė. Todėl, pavyzdžiui, vėlesnėje praktikoje pasisakydamas dėl teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sąlygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
38. Vadinasi, nagrinėjamu atveju apelianto prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią jis kas antrą savaitę praleistų su vaikais, yra iš principo galima. Tačiau pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).
39. Taip pat pažymėtina, kad CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).
41. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vaiko nuomonė buvo išklausyta teismo per psichologą, nepilnametė J. I. išreiškė nuomonę, kad jei galėtų keisti bendravimo tvarką su tėvu, tai norėtų susitikti su juo vieną ar kelis kartus per mėnesį savaitgaliais, tačiau nelabai daug norėtų bendrauti. Nepilnametis J. I. išreiškė nuomonę, kad su tėčiu norėtų bendrauti vieną savaitgalį per mėnesį, be nakvynės, nes daug namų darbų užduoda, reikia spėti paruošti, ir su draugais dar nori susitikti, be to, tėtis būna, kad barasi, negerai atsiliepia apie mamą, patėvį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausiant vaikus, jiems buvo beveik po 11 metų, taigi, spręstina, kad jie savo nuomonę gali suformuluoti ir išsakyti. Duomenų, kad vaikai būtų įtakoti, nėra. Iš tokių vaikų paaiškinimų galima spręsti, kad jie nepageidauja didesnio bendravimo dėl apelianto netinkamo savo emocijų valdymo, konfliktiško elgesio su ieškove, taip pat, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 buvusi nustatyta tvarka nebeatitinka vaikų amžiaus ir interesų.
42. Iš 2021 m. kovo 29 d. vaiko nuomonės išklausymo akto nustatyta, kad apklausti vaikai paaiškino, jog su tėvu jie susitinka pirmadieniais ir trečiadieniais ir kas antrą savaitgalį, tėvas paskambina, pasako, kada atvažiuos ir juos pasiima, o namo jie važiuoja vieni. J. I. teigė, kad susitikimai su tėčiu darbo dienomis trukdo pamokoms, nes daug užduoda namų darbų, ne visada spėja atlikti, negali išeiti su draugais į kiemą, paminėjo, kad nepatinka važiuoti žiemą vieniems viešuoju transportu, būna baisu, kad gali įlipti narkomanas ir juos apvogti, sumušti, o autobuse mažai žmonių. Tėvą apibūdino kaip gerą, kartais labai piktą, patinka, kad jis perka saldumynus, leidžia žaisti telefonu, kompiuteriu, bet nepatinka, kad jis dažnai barasi, vadina negražiais žodžiais, būna grubus ir įžeidžiantis, skaudina, kai jis negražiai kalba apie mamą ir jos vyrą. Nepilnametė J. I. taip pat teigė, kad nepatogu susitikti su tėčiu darbo dienomis, nes šie susitikimai sutrukdo pamokas, nelieka laiko su draugais, ilgai užtrunka kelionė autobusu, grįžus iš karto reikia miegoti, nespėja pažaisti, paskaityti knygos. Tėvą apibūdino kaip piktą, griežtą, keistą, kartais gerą, kartu patinka žaisti stalo žaidimus, krepšinį, būdama su juo jaučiasi nemaloniai, nejaukiai, nes jis dažnai barasi, negražiai kalba apie mamą, tai ją skaudina.
43. Iš 2022 m. birželio 3 d. informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą matyti, kad Tarnybos specialistai apklausė vaikus dėl 2022 m. gegužės 15 d. įvykio, kadangi gautas pranešimas iš policijos apie galimą smurtą prieš vaikus, nes apeliantas neišleido vaikų namo. Abu vaikai nurodė nenorintys važiuoti pas tėvą, nes jis negražiai elgiasi, ten nėra, ką veikti, tėvas neskaniai valgyti daro ir jiems „iš viso baisu padaryti kažkokį judesį“. Vaikų teigimu, tėvas mokina žaisti tenisą, bet jei padaromas kažkoks ne toks judesys, tai jis rėkia, labai negražiai keikiasi ir būna baisu. Vaikų teigimu, pas tėvą nenakvoja ir visai nenori važiuoti, bet mama sako važiuoti, nes reikės mokėti baudas, todėl jie važiuoja, bet vakare prašo, kad mama pasiimtų atgal namo, kad nenakvoti pas tėvą. Vaikų teigimu, tėvas niekada neapkabina, neparodo švelnumo. J. teigė, kad paskutinį kartą, kai buvo pas tėvą, jis stipriai aprėkė, nes jis padarė ne tą judesį žaidžiant tenisą, tai, vaiko teigimu, jis su seserimi labai išsigando ir norėjo namo, todėl paskambino mamai, kad ji juos pasiimtų, tada tėvas telefonu kalbėjo su mama, labai rėkė negražiais žodžiais, po to atvažiavo policija, pakalbėjo su tėvu ir išvažiavo, „buvo labai baisu“.
44. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad dėl apelianto netinkamos bendravimo tvarkos vykdymo ieškovė ne kartą kreipėsi į Tarnybą, pavyzdžiui, 2020 m. spalio 13 d. dėl to, kad apeliantas vaikus vienus įsodino į autobusą, nors pagal nustatytą tvarką turėjo saugiai vaikus grąžinti namo, 2020 m. lapkričio 16 d. dėl vaikų miego režimo; į antstolį. Tačiau ir apeliantas taip pat teikė skundus Tarnybai dėl netinkamai vykdomos bendravimo tvarkos. Nors iš elektroninio pašto laiškų matyti, kad jie bendrauja dalykiškai, tačiau apeliantas neretai kalba sarkastiškai, iš pateiktų pagalbos šeimai planų nustatyta, kad tėvai nuolatos konfliktuoja tarpusavyje. Taigi, tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai dėl vaikų bendravimo ir jų ugdymo.
45. Įvertinus vaikų, gebančių išsakyti savo nuomonę, paaiškinimus, nurodytus nutarties 48-50 punktuose, matyti, kad jie nuosekliai teigė norintys retesnio bendravimo ir nenorintys likti tėvo (apelianto) namuose. Vaikai jaučiasi psichologiškai paveikti, t. y. visuomet įtampoje dėl tėvų konfliktų, bijo apelianto nenuspėjamos reakcijos dėl bet kokių netinkamų veiksmų.
46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau pateiktą vaikų nuomonę, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju dabartinėje situacijoje sąlygų, leidžiančių taikyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį, nėra, t. y. nėra tėvų sutarimo, ieškovė prieštarauja tokiai tvarkai, nėra vaikų, sugebančių išreikšti savo pažiūras, sutikimo ir noro, taip pat teismo vertinimu, tokia tvarka neatitiktų geriausių vaikų interesų, kadangi patys vaikai šiuo laikotarpiu nepageidauja ilgesnio buvimo su apeliantu, be to, neatitiktų šiuo metu esančių įprastų, nusistovėjusių gyvenimo sąlygų, aplinkos, jų įprasto dienos režimo.
47. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo patvirtintos bendravimo tvarkos punktais, t. y. 1) jeigu vaikai neketina bendrauti su atsakovu pagal nustatytą jo bendravimo su vaikais tvarką, apie tai ieškovė privalo informuoti atsakovą raštu; 2) atsakovas turi teisę su vaikais praleisti 10 kalendorinių dienų: 2 kartus po 5 nepertraukiamas dienas; 3) poriniais metais žiemos ir rudens atostogas vaikai praleidžia Lietuvoje, iš kurių ½ šių atostogų dalį vaikai bendrauja su atsakovu. Neporiniais metais pavasario atostogas vaikai praleidžia Lietuvoje, iš kurių ½ atostogų dalį su atsakovu. Apeliantas teigia, kad tokie punktai neatitinka teismų praktikos.
48. Sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku pakeitimo reikia vadovautis būtent vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais (į juos atsižvelgtina tuo atveju, jeigu jie atitinka vaiko geriausius interesus). Jeigu paaiškėja, kad teismo nustatyta tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų (pvz., nustatytas pernelyg dažnas vykimas į kitą miestą, dėl kurio yra pažeidžiamas vaiko dienos ir ugdymo režimas, nuotolinis bendravimas neatitinka vaiko amžiaus ir dėlto yra nepageidaujamas paties vaiko), tai gali būti pripažinta pagrindu keisti tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką. Pasikeitusiomis aplinkybėmis CK 3.175 straipsnio 3 dalies prasme tokiu atveju laikytinas vaiko neigiamas požiūris į nustatytą bendravimo tvarką, jo savijauta, sutrikdytas dienos, ugdymo režimas ir pan. Kartu pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismo nustatyta dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka vaiko tėvams ar vienam iš jų, jų subjektyviu vertinimu, yra nepatogi, vaiko tėvai ar vienas jų šios tvarkos laikytis nenori, nenustačius neigiamos nustatytos bendravimo tvarkos įtakos pačiam vaikui, negali būti pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).
49. Paminėtina, kad šalių vaikai yra tokio amžiaus, kad jau gali išsakyti savo nuomonę, kurią tėvai, atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus, turi gerbti, būti šalia visuomet, kai jiems tėvai yra reikalingi. Taigi vaikų priverstinis vertimas bendrauti su tėvu, atsižvelgiant į jų amžių, yra negalimas. Todėl spręstina, kad punktai, kuriuose nurodoma, jeigu abu vaikai neketina bendrauti su tėvu pagal nustatytą tvarką, apie tai vaikų mama privalo informuoti tėvą šios tvarkos 3 punkte nurodytu būdu ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki bendravimo pradžios, atitinka vaikų geriausius interesus ir neleidžia spręsti, kad tokiu būdu ieškovei suteikiama teisė piktnaudžiauti pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikai turi asmeninius telefonus, todėl apeliantui suabejojus, ar vaikai nepageidauja su juo susitikti, jis gali susisiekti su jais tiesiogiai telefonu ir išklausyti vaikų nuomonę (priežastis), kurią turi gerbti. Paminėtina, kad apeliantas, vykdydamas bendravimo tvarką, ne kartą rūpinosi savo interesais, reikalaudamas ją vykdyti ieškovę, tačiau ne geriausiais vaikų interesais. Atsižvelgiant į vaikų amžių, apeliantas bendraudamas su vaikais privalo būti lankstus.
50. Nustatyta, kad byloje keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatytą tėvo ir vaikų bendravimo tvarką reikėjo ne tik dėl to, kad ieškovė su vaikais planavo išvykti nuolat gyventi į Daniją, bet ir dėl vaikų neigiamo požiūrio į nustatytą bendravimo tvarką, jų savijautos, dėl tokios nepatogios vaikams bendravimo tvarkos bei tėvų konfliktų vykdant tokią tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka atitiko bylos situaciją, kuria yra užtikrinimas vaikų ryšys su tėvu, kuriam suteikiama galimybę toliau kurti ir stiprinti santykį su vaikais, nuosekliai dalyvauti jų gyvenime ir auklėjime, todėl naikinti sprendimo, atitinkančio teisės aktus ir teismų praktiką, nėra teisinio pagrindo. Atmestini apelianto argumentai, kad tokia tvarka atimami vaikai, kadangi yra nustatytas pakankamas bendravimas su vaikais, be to, atsižvelgiant į vaikų amžių ir gebėjimą išsakyti savo nuomonę, vaikams pageidaujant ir tėvams sutariant, bendravimas gali būti ir dažnesnis nei nustatyta bendravimo tvarkoje. Šalims palikta teisė susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, taigi akivaizdu, jog, šalims bendradarbiaujant dėl geriausių vaiko interesų, bendravimo su vaikais modelis gali būti ir lankstesnis.
51. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (bendravimo per atostogas) apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino buvusias faktines aplinkybes ir tinkamai taikė teisės atkus, visgi po pirmosios instancijos teismo sprendimo pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios gali kisti ir vėl, atsižvelgiant į vaikų poreikius, amžių, bendravimo tvarką tėvai turi vykdyti, vadovaujantis geriausiais vaikų interesais. Minėta, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius. Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui, kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos pakeitimo.
Dėl bylos baigties
52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendimo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes, taikė teisės aktus ir teismų praktiką, todėl tenkindamas ieškovės patikslintą ieškinį ir atmesdamas atsakovo patikslintą priešieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
55. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, iš jo turėtų būti priteistinas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Paminėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
56. Atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodoma, kad ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurių patvirtinantys dokumentai bus pateikti bylos išnagrinėjimo pabaigos, tačiau ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui šių įrodymų nepateikė, todėl nepateikus įrodymų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą nepakeistą.