- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2S-1822-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06421-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- L. I.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) L. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui L. I. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. J. pateikė ieškinį atsakovui L. I., prašydama: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatytą atsakovo L. I. bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. I., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką bei nustatyti ieškovės prašomą atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašydama nustatyti atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas su vaikais bendrauja taip:
1) kiekvieno mėnesio antros savaitės šeštadienį ir sekmadienį be nakvynės, pasiimdamas vaikus bendravimo dieną nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 19.30 val. į jų gyvenamąją vietą;
2) vaikų vasaros atostogų metu 4 dienas su nakvynėmis bendru šalių susitarimu, pirmenybę teikiant vaikų interesams. Apie ketinimą bendrauti su vaikais jų atostogų metu atsakovas praneša ieškovei (elektroniniu paštu, telefonu ar trumpąja sms žinute) kuo skubiau, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomų atostogų su vaikais pradžios).
3. Nurodė, kad atsakovo bendravimas su vaikais darbo dienomis vakarais trikdo vaikų dienotvarkę. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, jog abu vaikai pasisakė, kad susitikimai su atsakovu darbo dienomis išbalansuoja jų kasdienį gyvenimo ritmą ir jie mieliau tokių susitikimų atsisakytų. Vaikai yra susirūpinę dėl namų darbų atlikimo, kadangi susitikdami su tėvu pirmadieniais ir ketvirtadieniais nespėja jų paruošti ir negali skirti laiko draugams. Sūnaus teigimu, susitikimai su tėčiu darbo dienomis trukdo pamokoms, nes labai daug užduoda namų darbų ir ne visada spėja juos atlikti, negali išeiti su draugais į kiemą. Dukros teigimu, susitikimai su tėčiu darbo dienomis, trukdo pamokoms, nelieka laiko pabūti su draugais. Nurodė, jog ilgai užtrunka kelionė autobusu, o grįžus iškart reikia eiti miegoti, nespėja pažaisti, paskaityti knygos. Ieškovės teigimu, vaikų vykimas pas atsakovą darbo dienomis vargina vaikus, vaikai priversti važiuoti ir grįžti viešuoju transportu, grįžti jau vėlų vakarą, apie 19.30 val. Atsakovas nesilaiko vaikų miego režimo, nes grįžę iš tėvo vaikai jaučiasi pavargę, iškart eina miegoti, ryte sunkiai keliasi į mokyklą. Ieškovės teigimu, atsakovas anksti žadina vaikus, o vakarais leidžia ilgai žiūrėti filmus, žaisti telefonu. Kadangi artėja vaikų vasaros atostogos, yra pagrindas sureguliuoti atsakovo bendravimą su vaikais vasaros metu, nustatant, kad atsakovas bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu 4 dienas su nakvynėmis bendru šalių susitarimu, pirmenybę teikiant vaikų interesams.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime su ieškovės prašymu nesutiko. Nurodė, jog kategoriškai nesutinka su ieškovės prašymu, kadangi šiuo metu vienas iš aktualiausių klausimų, liečiančių vaikus, yra jų mokslai. Tuo metu, kai vyksta vaikų nuotolinis mokymasis, ieškovė būna darbe ir negali kontroliuoti vaikų mokymosi proceso, vaikai palikti vieni visą savaitę, ieškovė netikrina vaikų pratybų, o atsakovas patikrinęs vaikų užduotis, rado daug klaidų. Atsakovo teigimu, vaikai yra gabūs, tačiau (duomenys neskelbtini) sunkiai sekasi matematika, (duomenys neskelbtini) sunkiau sekasi lietuvių kalba, vaikai neprogresuoja. Kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį, vykstant autobusu į namus, atsakovas testuoja vaikus iš matematikos, anglų, lietuvių ir gamtos pažinimo. Kadangi vaikai visą savaitę palikti vieni namuose negauna visaverčio maitinimo, pirmadieniais ir ketvirtadieniais turi galimybę normaliai pavalgyti. Atsakovo teigimu, vaikai prioritetą teikia žaidimams kieme su draugais, o ne mokslams, todėl nesant pasimatymų su vaikais pirmadieniais ir ketvirtadieniais, vaikų išsimokslinimui kyla reali grėsmė. Nėra pagrindo teigti, jog vaikai labiau pavargsta sėdėdami autobuse, o ne žaisdami kieme su draugais. Atsakovo nuomone, vaikų grįžimas namo 20 val. nėra vėlus laikas, tokį pasimatymų su vaikais laiką teismui pasiūlė pati ieškovė. Ieškovė nepagrindė, dėl kokių priežasčių vaikai negali nakvoti savaitgaliais pas tėvą, o vaikų vasaros atostogoms tęsiantis 92 dienas, reikia apriboti atostogų dienų skaičių su tėvu iki 4 dienų.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje laikinųjų apsaugos priemonių klausimu pažymėjo, jog specialistės jau lankėsi ieškovės bei vaikų gyvenamojoje vietoje, surašė 2021 m. kovo 29 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr.1TSD-1167 bei 2021 m. kovo 29 d. vaikų nuomonės išklausymo aktą Nr.1TSD-1168. Taip pat 2021 m. kovo 29 d. telefonu bendravo su atsakovu L. I. (aktas Nr. 1TSD-1177), visi aktai į bylą yra pateikti. Nurodė, jog pasiūlytos laikinosios bendravimo tvarkos sąlygos, kuriomis būtų pakeista dabar esanti bendravimo tvarka, iš esmės vaikų interesams neprieštarauja. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo, reikėtų atsižvelgti į vaikų išsakytas nuomones, iš kurių matyti, kad vaikai ne visada nori bendrauti su tėčiu, jaučiasi nejaukiai ir nemaloniai, vaikus trikdo tėčio elgesys, kai jis barasi ir negražiai kalba. Pažymėjo, jog turi būti nustatyta tokia laikinoji bendravimo tvarka, kuri atitiktų nepilnamečių vaikų geriausius interesus, būtų atsižvelgta į vaikų dienos režimą, amžių, jų užimtumą, teisę į poilsį, veiktų išimtinai nepilnamečių interesais ir nesudarytų konfliktinių situacijų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies:
i) pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatytos bendravimo tvarkos 1, 2 ir 5 punktus taip:
1. Atsakovas L. I. su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. praleidžia nuo 16 val. iki 20 val. (birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d. – iki 20.30 val.) kiekvieną ketvirtadienį, taip pat pirmadieniais tuomet, kai pirmadienis seka po savaitgalio, kai atsakovas nebuvo susitikęs su vaikais;
2. Atsakovas L. I. su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. praleidžia kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne, nuo šeštadienio 10:30 val. iki sekmadienio 19:30 val. Mėnesio savaitė laikoma pirma, kai ne mažiau kaip trys savaitės dienos pakliūna į tą mėnesį.
5. Atsakovas bendrauja su vaikais jų mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario) laiku bendru šalių susitarimu. Apie ketinimą bendrauti su vaikais jų mokyklinių atostogų metu mokslo metais atsakovas praneša vaikų mamai ieškovei R. J. (elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute) ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomų atostogų su vaikais pradžios. Vaikų vasaros atostogų metu atsakovas su vaikais turi teisę praleisti ne mažiau kaip 14 dienų su nakvyne, ne ilgesniais kaip 7 dienų laikotarpiais nepertraukiamai (papildomai šalia numatyto bendravimo savaitgaliais). Neporiniais metais (2021 m., 2023 m. ir t. t.) atsakovas turi pirmumo teisę pasirinkti atostogavimo su vaikais laiką, apie kurį privalo pranešti ieškovei iki einamųjų metų birželio 1 d. Poriniais metais (2022 m., 2023 m. ir t. t.) atitinkamai ieškovė R. J. turi pirmumo teisę pasirinkti atostogavimo su vaikais laiką, apie kurį privalo pranešti atsakovui iki einamųjų metų birželio 1 d.
ii) papildė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatytą bendravimo tvarką tokiu punktu:
8. Jei šalys elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute nesusitaria kitaip, atsakovas L. I. nepilnamečius vaikus J. I. ir J. I. bendravimui pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą. Atsakovui neturint transporto priemonės ir atvykstant pasiimti vaikų viešuoju transportu, atsakovas su vaikais susitinka jo vaikams ir ieškovei nurodytoje transporto stotelėje prie vaikų namų, atsakovo nurodytu tiksliu laiku, atsižvelgiant į viešojo transporto eismo grafikus ir nustatytą bendravimo laiką. Vakarais atsakovas grąžina vaikus palydėdamas vaikus iki jų namų (laiptinės) durų.
7. Teismas pažymėjo, jog situacija dėl bendravimo yra sureguliuota, kadangi šalims galioja įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka. Konstatavo, jog ieškovės prašymas dėl laikinosios bendravimo tvarkos yra iš esmės identiškas pagrindiniam ieškinio reikalavimui dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
8. Teismas nustatė, jog ieškovė prašo ypač ženkliai sumažinti atsakovo ir vaikų bendravimo apimtis: prašo panaikinti tėvo ir vaikų bendravimą darbo dienomis, t. y. kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį, taip pat sumažinti bendravimą savaitgaliais tokiu būdu, kad tėvas su vaikais bendrautų be nakvynių ir tik vieną savaitgalį per mėnesį vietoje dviejų, taip pat prašo numatyti, kad vasaros atostogų metu tėvas su vaikais praleidžia tik 4 dienas su nakvynėmis. Vertino, jog šioje proceso stadijoje nustačius ieškovės prašomą iš esmės minimalią laikinąją bendravimo tvarką neįvertinus visų aplinkybių, neištyrus įrodymų, neišklausius šalių teismo posėdyje, būtų iš esmės patenkintas ieškinio reikalavimas, todėl taip suformuluotas prašymas nustatyti laikiną bendravimo tvarką netenkinamas.
9. Tačiau atsižvelgdamas į tai, jog vaikai yra mažamečiai ((duomenys neskelbtini)amžiaus), kad išklausomi Tarnybos atstovo nurodė, kad jie vakarais nesijaučia saugiai vieni viešuoju transportu grįždami namo po bendravimo su tėvu, nutarė patikslinti bendravimo tvarką, nurodant, jog atsakovas privalo vaikus palydėti autobusu vakare namo, taip pat palydėti iki jų laiptinės. Įvertinęs tai, kad darbo dienomis bendravimo laikas nėra ilgas, kad byloje esantys šalių tarpusavio susirašinėjimai rodo tarp šalių kylančius nesusikalbėjimus ir nesutarimus dėl vaikų paėmimo, nustatė, kad tėvas pasiimdamas vaikus su vaikais susitinka autobuso stotelėje, t. y. dienos metu vaikai ateina iki autobuso stotelės prie jų namų, o tėvas atvažiuoja.
10. Sprendė ieškovės prašymą dėl darbo dienų tenkinti iš dalies ir nustatyti, kad vaikai su tėvu bendrauja kiekvieną savaitę ketvirtadieniais. Pirmadieniais tvarką nutarė keisti, nustatydamas, kad tėvas su vaikais bendrauja tik tais pirmadieniais, kurie seka po savaitgalio, kuomet tėvas nebuvo susitikęs su vaikais. Pažymėjo, kad tokiu būdu viena vertus, bus išlaikytas tėvo ir vaikų ryšys, o kita vertus, vaikų kasdienė dienotvarkė darbo dienomis bus mažiau įtempta, lyginant su dabartine tvarka.
11. Atsižvelgdamas į tai, kad kai kurie mėnesiai turi keturis, o kai kurie – penkis savaitgalius, o dokumentai pagrindžia tarp šalių kilusius nesusipratimus, nutarė savo iniciatyva šalims taip pat išaiškinti, ką reiškia mėnesio pirma savaitė, nurodydamas, jog pirma savaite laikoma savaitė, kurios ne mažiau kaip trys dienos pakliūna į tą mėnesį. Pažymėjo, kad dėl to atitinkamai bendravimo tvarkoje numatytas bendravimas antros ir ketvirtos savaitės savaitgaliais taps vienareikšmišku.
12. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad artėjant vasarai yra svarbu sureguliuoti bendravimą vaikų vasaros atostogų metu, kadangi šiuo metu galiojanti nuostata (atsakovas bendrauja su vaikais jų atostogų (vasaros, rudens, žiemos, pavasario) laiku bendru šalių susitarimu, apie ketinimą bendrauti pranešdamas ieškovei ne vėliau kaip prieš 1 savaitę iki numatomų atostogų su vaikais pradžios) yra pernelyg bendra. Ieškovės prašyme nurodytą bendravimą vasaros laikotarpiu vertino kaip neaiškų, todėl, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas turi turėti galimybę praleisti su vaikais nepertraukiamai daugiau laiko, savo iniciatyva nustatė laikiną bendravimo tvarką vasaros metu, atitinkančią tiek vaikų, tiek skyrium gyvenančio tėvo interesus, laikinai sureguliuojančią situaciją ir užkertančią kelią konfliktams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Apeliantas (atsakovas) L. I. pateiktame atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties prašo:
i. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatytos bendravimo tvarkos 1, 2 ir 5 punktus ir juos išdėstyti taip:
1. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais praleidžia nuo 16 val. iki 20 val. (birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d. – iki 20.30 val.) kiekvieną ketvirtadienį, taip pat pirmadieniais tuomet, kai pirmadienis seka po savaitgalio, kai atsakovas nebuvo susitikęs su vaikais, taip pat ir penktadieniais su nakvyne, kai penktadienis yra prieš atsakovui priklausantį savaitgalį.
2. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais praleidžia kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne, nuo šeštadienio 10:30 val. iki sekmadienio 19:30 val. Mėnesio savaitė laikoma pirma, kai ne mažiau kaip trys savaitės dienos pakliūna į tą mėnesį.
5. Atsakovas bendrauja su vaikais jų mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario) laiku bendru šalių susitarimu. Atsakovui priklauso ne mažiau kaip pusę vaikų atostogų laiko. Apie ketinimą bendrauti su vaikais jų mokyklinių atostogų metu mokslo metais atsakovas praneša vaikų mamai ieškovei R. J. (elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute) ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki numatomų atostogų su vaikais pradžios. Vaikų vasaros atostogų metu atsakovas su vaikais turi teisę praleisti ne mažiau kaip 14 dienų su nakvyne, ne ilgesniais kaip 7 dienų laikotarpiais nepertraukiamai (papildomai šalia numatyto bendravimo savaitgaliais). Neporiniais metais (2021 m., 2023 m. ir t. t.) atsakovas turi pirmumo teisę pasirinkti atostogavimo su vaikais laiką, apie kurį privalo pranešti ieškovei iki einamųjų metų birželio 1 d. Poriniais metais (2022 m., 2023 m. ir t. t.) atitinkamai ieškovė R. J. turi pirmumo teisę pasirinkti atostogavimo su vaikais laiką, apie kurį privalo pranešti atsakovui iki einamųjų metų birželio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
ii) Papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatytą bendravimo tvarką šiuo punktu:
8. Jei šalys elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute nesusitaria kitaip, atsakovas nepilnamečius vaikus bendravimui pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos. Atsakovui neturint transporto priemonės ir atvykstant pasiimti vaikų viešuoju transportu, atsakovas su vaikais susitinka jo vaikams ir ieškovei nurodytoje transporto stotelėje prie vaikų namų, atsakovo nurodytu tiksliu laiku, atsižvelgiant į viešojo transporto eismo grafikus ir nustatytą bendravimo laiką. Vakarais ieškovė pasiima vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos nustatytu bendravimo tvarkoje laiku.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde nurodė, kad:
13.1. Teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmo ir antro punktų, todėl teismo formuluotėje „tenkinti R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies“ žodis „iš dalies“ turėtų būti pakeistas į žodį „netenkinamas“.
13.2. Ieškovė neprašė teismo koreguoti pirmadienių ir ketvirtadienių pasimatymų laikų ir aplinkybių, tačiau nustatydamas laikiną bendravimo tvarką panaikino bendravimą su nepilnamečiais vaikais vieną pirmadienį, tokiu būdu pablogindamas priimtame sprendime nustatytas atsakovo bendravimo su vaikais sąlygas. Teismas turėjo vietoj panaikinto bendravimo pirmadienį nustatyti, jog su vaikais bendraujama penktadienio vakarą nuo 18:00 val., pridedant prie atsakovui priklausančio savaitgalio. Toks bendravimas būtų logiškas, nepažeistų vaikų režimo.
13.3. Teismo iniciatyva sureguliuotas vaikų grįžimas į namus laikytinas pertekliniu. Ieškovė, suprasdama vaikų savarankiškumo svarbą, dėl vaikų grįžimo būdo prašyme nepasisakė. Vaikai nejaukumo klausimą vieniems važiuojant autobusu iškėlė tik po to, kai ieškovė kartu su sutuoktiniu ėmė versti vaikus meluoti dėl baimės vieniems grįžti į namus autobusu. Be to, išvadą teikianti institucija sistemiškai pažeidinėdama įstatymus teikia klaidingas išvadas, dėl ko teismas priiminėja diskriminacinius nutarimus.
13.4. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą lydėti vaikus autobusu jiems grįžtant į namus ir palydėti juos iki laiptinės durų, apribodamas jų savarankiškumą. Vaikai savarankiškai ateina į už 200 m esančią autobusų stotelę, todėl gali ir grįžti nuo stotelės į namus, be to, vaikai autobusu savarankiškai grįžta namo pusę metų. Atsakovo palydėjimas vaikų nuo stotelės iki namų gali sukelti kiemo vaikų patyčias ir pačių vaikų nepasitenkinimą. Kita vertus, vaikai visą savaitę namuose būna vieni, kadangi ieškovė su sutuoktiniu dirba ne nuotoliniu būdu.
13.5. Kadangi tarp šalių kyla nesutarimų dėl vaikų paėmimo momento, tokį nesutarimą gali išspręsti teismas. Tėvų teisės ir pareigos yra lygios, o teismo įtvirtinta tvarka diskriminacinė atsakovo atžvilgiu. Todėl nustatymas, jog pasibaigus nustatytoms atsakovo bendravimo su vaikais dienomis ieškovė vaikus pasiima iš atsakovo gyvenamosios vietos, eliminuotų bet kokius konfliktus ir atitiktų lygiavertės tėvystės principą.
Atsiliepimas
14. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą su atsakovo argumentais nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, jog bendravimas su atsakovu darbo dienomis vakarais trikdė vaikų dienotvarkę, tokią aplinkybę nurodė ir patys vaikai VTAĮT. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino vaikų išsakomas pozicijas ir ieškovės prašymą tenkino iš dalies.
14.2. Nėra pagrindo atsakovui vietoj panaikinto bendravimo pirmadieniais numatyti bendravimą penktadieniais. Vaikai patys išsakė nuogąstavimus apie tai, jog darbo dienomis nespėja pailsėti, trikdoma jų dienotvarkė, tačiau atsakovas dėl tokių argumentų nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Teismas skundžiama nutartimi numatė pakankamai aktyvią laikiną bendravimo su vaikais tvarką. Papildomas atsakovo prašomas bendravimas negali būti nustatytas, kadangi šioje proceso stadijoje teismas nenagrinėja bylos iš esmės ir nenustato naujos bendravimo tvarkos, o tik laikinai sureguliuoja situaciją. Tuo atveju, jeigu atsakovas norėtų papildomo bendravimo su vaikais kitomis darbo dienomis, tokie reikalavimai turi būti išdėstyti priešieškinyje.
14.4. Teismas numatė atsakovui bendravimą su vaikais vasaros atostogų metu ne mažiau nei 14 dienų, kai ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimą vasaros atostogų metu 4 dienas su nakvynėmis. Atsakovo prašomos nustatyti ilgos vaikų atostogos su nakvynėmis kenktų vaikų interesams ir sukeltų neigiamus išgyvenimus dėl ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, atsakovo konfliktavimo su vaikais, jų vadinimas necenzūriniais žodžiais, rodymasis nuogam vaikų akivaizdoje, kas kelia vaikams (ypatingai dukrai) didelę traumą.
14.5. Atskirajame skunde keliami atsakovo nauji nepagrįsti reikalavimai, tarp jų ir ieškovės atvykimas į atsakovo gyvenamąją vietą pasiimti vaikų. Atsakovas turi pareigą užtikrinti savo bendravimą su vaikais ir grąžinti juos namo, nepriklausomai nuo (ne)patogumo aplinkybės, o tokia pareiga negali būti perkeliama ieškovei, kuriai tenka pareiga sudaryti atsakovui sąlygas vaikus pasiimti bendravimui. Atsakovas yra atsakingas už vaikų saugumą turi pareigą užtikrinti saugų vaikų grįžimą į namus, todėl jo sugalvotas būdas nelydėti vaikų vakarais į namus, reikalaujant parvykti patiems, vaikams yra nesaugus ir keliantis baimę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
16. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikant laikinąsias apsaugos priemones pakeista nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu įtvirtinta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai.
19. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgdamas į vaikų interesus bei atsakovo teisę bendrauti su vaikais, pagrįstai laikinai, iki kol bus išspręstas ieškovės reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais pakeitimo klausimas, pakeitė jau sureguliuotą įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, iš esmės neapsiribodamas ieškovės prašomu minimaliu atsakovo bendravimu su vaikais. Pažymėtina, kad nustatyta tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaikais, kai tai atitinka vaikų poreikius.
21. Apeliantas visų pirma nesutinka su apylinkės teismo pakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktu, kuriuo po pakeitimo nustatyta, jog atsakovas su nepilnamečiais vaikais praleidžia nuo 16 val. iki 20 val. (birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d. – iki 20.30 val.) kiekvieną ketvirtadienį, taip pat pirmadieniais tuomet, kai pirmadienis seka po savaitgalio, kai atsakovas nebuvo susitikęs su vaikais. Apeliantas nurodo, kad panaikindamas susitikimus pirmadieniais teismas turėjo juos numatyti penktadieniais nuo 18 val., pridedant prie bendravimo su vaikais savaitgalio, o panaikindamas vieną pirmadienio susitikimą, nemotyvavo.
22. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto argumentui, jog laikinai pakeisdamas atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis apylinkės teismas tokio sprendimo nemotyvavo. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas laikinai pakeisdamas bendravimo tvarką įvertino tiek tarp šalių kylančius nesusikalbėjimus ir nesutarimus dėl vaikų paėmimo, tiek vaikų išsakytus nuogąstavimus ir nesaugumo jausmą dėl grįžimo vieniems darbo dienomis viešuoju transportu iki savo gyvenamosios vietos, tiek į vaikų nurodomą kasdieninę dienotvarkę, nurodydamas tai, kad tokia vaikų dienotvarkė bus mažiau įtempta, taip pat atsižvelgė ir į ryšio su tėvu išsaugojimo aplinkybę. Pažymėtina, kad apylinkės teismo įvertintos aplinkybės pakankamai svarios ir pagrindžia reikalingumą laikinai pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką darbo dienomis, o aplinkybė, jog apelianto netenkina teismo laikinai pakeista jo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis, nesudaro pagrindo pripažinti, jog bendravimo tvarkos pakeitimas nemotyvuotas.
23. Nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog ieškovė neprašė teismo koreguoti bendravimo su vaikais darbo dienomis, o ją nustatęs apylinkės teismas savo iniciatyva ženkliai pablogino atsakovo bendravimą. Pažymėtina, kad ieškovė teikdama laikinųjų apsaugos priemonių prašymą apskritai neįtraukė bendravimo galimybės darbo dienomis, į ką pagrįstai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, ir pagrįstai savo iniciatyva nustatė laikiną bendravimo tvarką darbo dienomis, įvertinęs ne tik vaikų interesus, bet ir atsakovo ryšio su vaikais išlaikymą. Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, apeliantas apie vaikų dienotvarkę atskirajame skunde nepasisakė, o kartu ir nepaneigė teismo argumentų, susijusių su vaikų dienotvarkės įtemptumu darbo dienomis.
24. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, jog teismas turėjo susitikimus numatyti ir penktadieniais nuo 18 val., pridedant prie bendravimo su vaikais savaitgalio. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi nustatyta tik laikina bendravimo su vaikais tvarka, laikinai pakeičianti jau nustatytą įsiteisėjusiu teismo sprendimu tvarką. Tokia nustatyta laikina tvarka teisinės reikšmės sprendžiant ginčą iš esmės neturi, o apeliantas savo poziciją dėl bendravimo su vaikais darbo dienomis gali išdėstyti sprendžiant ieškovės reikalavimą iš esmės apylinkės teisme. Taigi apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatytą laikiną atsakovo bendravimo tvarką su vaikais darbo dienomis palieka nepakeistą atskirojo skundo argumentais.
25. Iš apelianto atskirojo skundo reikalavimų matyti, jog apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi ir dalyje dėl nustatytos bendravimo tvarkos vasaros atostogų metu, nurodydamas, kad jam priklauso su vaikais bendrauti pusė vasaros atostogų. Taip pat nesutinka su teismo nustatytu terminu ieškovei pranešti apie planuojamą praleisti laiką atostogų metu ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki numatomų atostogų su vaikais pradžios. Apeliantas nenurodo jokių argumentų, kuriais remdamasis nesutinka su bendravimo tvarka per vaikų atostogas bei numatytu ieškovės informavimu ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki numatomų atostogų su vaikais pradžios. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo argumentus, kuriais remdamasis sureguliavo patikslindamas laikiną bendravimo tvarką vaikų atostogų (taip pat ir vasaros) metu, taip pat neturi teisinio pagrindo jiems nepritarti. Matyti, jog atsakovui numatytas ne trumpesnis nei 14 dienų su nakvyne laikotarpis vasaros atostogų metu, todėl, šalims susitariant ir geranoriškai bendradarbiaujant, jis galėtų būti ir ilgesnis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui numatytas terminas ieškovės informavimui ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki numatomų su vaikais atostogų pradžios taip pat pagrįstas tiek logiškumo, tiek laiko planavimo prasme, todėl jo trumpinti iki dešimties dienų laikotarpio, nurodyto tik deklaratyviu reikalavimu, taip pat nėra teisinio pagrindo.
26. Apeliantas atskirajame skunde daug dėmesio skiria argumentams, susijusiems su vaikų grįžimu viešuoju transportu iš atsakovo gyvenamosios vietos iki vaikų gyvenamosios vietos, įrodinėdamas, jog vaikai vieni grįždami vakare viešuoju transportu ugdo savarankiškumą, jų argumentai išvadą teikiančiai institucijai dėl baimės grįžti nulemti ieškovės ir jos sutuoktinio įtaigos, o teismo numatyta pareiga apeliantui lydėti vaikus iki jų namų laikytina pertekline, paneigiančia vaikų savarankiškumą, kurio neneigė ieškovė.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, pateiktus dokumentus) ir apylinkės teismo argumentus, pažymi, jog nėra teisinio pagrindo apelianto atskirojo skundo argumentais keisti ir apylinkės teismo įpareigojimo atsakovui vakarais grąžinti vaikus palydint juos iki jų namų (laiptinės) durų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog turi būti ugdomas vaikų savarankiškumas, tačiau pažymėtina, kad savarankiškumo ugdymas negali būti pagrįstas nesaugumo jausmu, kurį aiškiai vaikai išreiškė bei nurodė ir išvadą teikiančiai institucijai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vaikų amžių bei aplinkybę, jog vakarais vaikai grįžta viešuoju transportu vieni, vertina kaip tikėtiną aplinkybę, jog vaikai gali jaustis nejaukiai vieni važiuodami viešuoju transportu. Nors apeliantas įrodinėja, kad vaikams tokį argumentą įteigė ieškovė, tačiau toks apelianto pasvarstymas laikytinas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiu. Nesutiktina su apeliantu, jog argumentas, kad vaikai lieka namuose vieni, paneigia jų teiginius apie nurodomą nesaugumo jausmą viešuoju transportu, kadangi namų aplinka yra sava ir pažįstama, priešingai nei viešasis transportas, kuriuo važiuoja vaikams nepažįstami žmonės. Tai, jog vaikai nuo namų iki stotelės, kur juos pasiima atsakovas, nueina savarankiškai, nesudaro pagrindo vertinti, jog saugiai jaučiasi ir grįždami viešuoju transportu. Su vaikais viešuoju transportu važiuoja atsakovas, vaikai iki stotelės susitikti su atsakovu ateina ankstesniu laiku, kuomet yra didesnis žmonių judėjimas, kai tuo tarpu vaikai grįžta vieni ir vakare. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas, atsižvelgiant į vaikų amžių, turėtų teikti prioritetą vaikų saugumui, o ne savarankiškumo ugdymui, kuris, vaikams augant, palaipsniui didėja.
28. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto prašymui nustatyti, kad vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos turėtų pasiimti ieškovė. Pažymėtina, jog grindžiant tokį atskirojo skundo argumentą nepagrįstai remiamasi lygiomis tėvų teisėmis ir pareigomis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentui, jog apeliantas, pasiėmęs vaikus, juos turėtų ir saugiai palydėti iki namų. Pažymėtina, jog reikalavimu, kad vaikus pasiimtų ieškovė, nepagrįstai siekiama savo pareigą perkelti ieškovei.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apelianto argumentai, susiję su išvadą teikiančios institucijos aplinkybių nustatymu, apelianto (ne)sutikimu su tokiomis išvadomis, tik laikinai sureguliuojant specifinę ginčo situaciją, teisinės reikšmės neturi. Kaip jau buvo pažymėta, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis, tarp jų ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymas, nėra ginčo išsprendimas iš esmės. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos pagal esamą faktinę situaciją procesinio sprendimo priėmimo metu, nustatyta laikina bendravimo tvarka neturi prejudicinės galios sprendžiant klausimą iš esmės, ir, pasikeitus faktinei situacijai, galėtų būti keičiama vienos iš šalių prašymu.
30. Apelianto argumentas, jog apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta formuluotė „tenkinti R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies“, kai ieškovės prašymo pirmasis ir antrasis punktai netenkinti, ir žodžio „iš dalies“ pakeitimas į žodį „netenkinamas“, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi teisinio rezultato nelemia. Kita vertus, laikinosios apsaugos priemonės laikinai pakeičiant skyrium gyvenančio atsakovo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką taikytos ieškovės prašymo pagrindu, nors ir ne tokia apimtimi, kokia prašė ieškovė, todėl teismas pagrįstai laikė, kad ieškovės prašymas tenkintas iš dalies.
31. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje laikinosios apsaugos priemonės, laikinai pakeičiant jau nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, taikytos įvertinus nepilnamečių vaikų interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti ar pakeisti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovo atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.