Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ir atsakovo M. K. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui M. K., tretiesiems asmenims Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių ir AB „Swedbank“ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

19. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, dėl santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų padalijimo pagal sprendimo rezoliucinės dalies 1, 2, 5, 6 ,7, 11, 12 punktus, teisėtumo ir pagrįstumo. Šalims nekeliant ginčo dėl kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies (kitų sprendimo rezoliucinės dalies punktų), plačiau dėl jos nepasisakytina. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstųjų teismo sprendimo dalių, jų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

20. Byloje nustatyta, jog santuoka tarp šalių sudaryta 1995 m. rugpjūčio 26 d. 2018 m. rugsėjo 24 d. Tauragės apylinkės teismo daliniu sprendimu santuoka tarp šalių nutraukta esant abiejų sutuoktinių kaltei. Daliniu sprendimu konstatuota, kad šalys nuo 2013 m. sausio 1 d. kartu negyvena, neveda bendro ūkio.

23. Pagal M. K. vardu įregistruotą 2005 m. gruodžio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gyvendami santuokoje šalys įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr.2YT-2058-999/2018, b. l. 18-19, 30-35).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

26. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

27. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad toks procesinis šalies elgesys pateisinamas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant civilinio proceso principų laikymąsi, byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2014).

28. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus: skelbimų portalo www.aruodas.lt patalpintą skelbimą apie namo (duomenys neskelbtini) pardavimą. Iš prašomo pridėti dokumento turinio matyti, jog skelbimų portale patalpinto skelbimo data – 2018 m. lapkričio 20 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašymas pridėti įrodymus prie bylos yra nepagrįstas, kadangi minėtus įrodymus atsakovas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui.

29. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus: Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pranešimus trumposiomis žinutėmis dėl paskolos nemokėjimo; šio banko 2018 m. spalio 11 d. paaiškinimus, duomenis apie ieškovės darbo užmokestį (atsiskaitymo lapelis už 2019 vasario mėn.). Kadangi šie rašytiniai įrodymai (išskyrus banko 2018 m. spalio 11 d. paaiškinimus, kurie jau yra byloje, todėl pakartotinai nepriimtini) yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to atsakovas galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, prieštaravimų dėl jų pridėjimo nepateikė, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl turto padalijimo ir kompensacijų

31. Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą sprendė, jog į šalių santuokoje įgytą dalintiną turto balansą įtrauktinas sekantis turtas: pagal 2006 m. balandžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš įgytas nekilnojamasis turtas, t. y. sodyba, susidedanti iš 0,0781 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini); 2005 m. gruodžio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 0,8 ha žemės sklypas; 2011 m. rugpjūčio 1 d. VĮ „Regitra“ M. K. vardu įregistruota transporto priemonė – automobilis T. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ginčo byloje dėl dalintino turto nėra.

32. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu padalytu šalių santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu, t. y sodyba, įgyta pagal 2006 m. balandžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

33. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

34. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

35. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Taigi, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, tai jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

36. Kaip byloje nustatyta, byloje nėra ginčo dėl dalintino turto sudėties (sodyba su priklausiniais, automobilis T. C. ir žemės sklypas), tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas su pirmosios instancijos teismo turto padalijimu nesutinka.

37. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog jis prašė turtą dalinti natūra, o ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė sodybą su žemės sklypu, namu ir jo priklausiniais, priteisti jai, atsakovui sumokant kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Teismas šioje byloje priteisė šalims tai, ko nei viena iš jų neprašė. Nebuvo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, šalys neturi nepilnamečių vaikų, nesiskundžia sveikatos būkle, o ieškovės gaunamos pajamos ir turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo.

38. Ieškovė nurodė, kad teismo sprendimo dalis, priteisti piniginę kompensaciją ieškovei ir palikti ją solidaria bendraskole kartu su atsakovu, yra siurprizinė. Teismas nenustatė, ar atsakovas turės galimybę įgyvendinti teismo sprendimą dėl ieškovei priteistos piniginės kompensacijos. Priteisus namą su priklausiniais atsakovui, o ieškovei priteisus kompensaciją (nors atsakovas tokio reikalavimo nereiškė), bus pažeisti ieškovės interesai, nes atsakovas finansiškai nepajėgus sumokėti kompensacijos, tai jis nurodo savo apeliaciniame skunde, prašydamas kompensacijos mokėjimą išdėstyti per penkerius metus. Pirmosios instancijos teismo numatyta turto padalijimo tvarka, pažeidžia teisingo turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių tvarką. Ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui duomenis apie kredito įstaigos sutikimą dėl ieškovei priskirtino ginčo turto asmeninės nuosavybės teise ir asmeninės prievolės (CPK 177 straipsnio 1 dalis), teismas šio įrodymo nevertino kartu su kitais bylos įrodymais.

40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog esant negalimam ir nepriimtinam nekilnojamojo turto – namo su žemės sklypu ir priklausiniais, padalijimui į lygias dalis šis turtas nedalijamas ir turi būti priteistinas vienai iš šalių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, kad atsakovo siūlymas padalyti namą į lygias dalis yra deklaratyvus. Įvertinus byloje esančių duomenis bei išklausius teismo posėdžių įrašus, matyti, kad atsakovas teigdamas, kad galima namą padalyti lygiomis dalimis, jokio pasiūlymo dėl tokio padalijimo teismui nepateikė.

41. Nagrinėjamu atveju įvertinus šalių apeliacinius skundus, matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas iš esmės sutinka turto padalijimo būdu, tačiau atsakovas ginčija jam priteistos kompensacijos dydį, o ieškovė nesutinka su tuo, jog namas su priklausiniais priteisiami atsakovui, ieškove paliekant solidarios prievolės skolininke.

42. Byloje nustatyta, kad šalių solidarioji prievolė pagal 2006 m. balandžio 25 d. su banku Luminor Bank AS, veikiančiu per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (buvusiu AB DNB bankas) sudarytą būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (sandorio Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo padalyta, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai. Pirmosios instancijos teismas, atsakovui priteisdamas sodybą su žemės sklypu, namu ir jo priklausiniais, o ieškovei piniginę kompensaciją, motyvavo, kad atsakovas gyvena name nuo šalių gyvenimo skyriumi momento, moka mokesčius už paslaugas teikiamas namui, nėra galimybės padalinti namo, ieškovė gyvena Vilniuje ir nesiruošia grįžti į Šilalę, atsakovas kito gyvenamojo ploto neturi.

43. Solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų.

44. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė pateikė banko Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (buvęs Luminor AB, DNB skyrius) sutikimą modifikuoti prievolę ir paskolos mokėjimą pagal 2006 m. balandžio 25 d. sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti jos asmenine prievole (b. t. I, b. l. 22-24). Atsakovas byloje nurodė, jog bankas sutinka, kad jis perimtų paskolos mokėjimą, tačiau šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Taigi, preziumuojama, kad atsakovas banko sutikimo modifikuoti prievolę nėra gavęs.

45. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad priteisdamas ieškovei 21 607,94 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančios didesnės turto dalies priteisimą, nesiaiškino, ar atsakovas turi pakankamai lėšų kompensacijai sumokėti, todėl toks bendro turto padalijimas, nenustatant kompensacijos mokėjimo termino, prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai. Atsakovo mėnesinės pajamos yra apie 1 000,00 Eur (atskaičius mokesčius), vykdydamas teismo sprendimą atsakovas iš šių pajamų dar privalės mokėti apie 160,00 - 170,00 Eur kas mėnesį būsto paskolos įmokas. Jokio kito turto (asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą) atsakovas neturi. Šios atsakovo anksčiau nurodytos aplinkybės nors ir nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatyto turto padalijimo būdo, tačiau laikytinos svarbiomis sprendžiant ginčą tarp šalių dėl paskirstyto šalims priteistino turto, prievolių ir kompensacijos.

46. Minėta, kad turto padalijimo būdas, kai turtas vienam sutuoktiniui priteisiamas natūra, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, laikomas išimtiniu, todėl byloje turi būti nustatomos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios leistų teismui pagrįstai spręsti, kad nebus pažeistos sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, kaip turto savininko teisės, o priteisiama kompensacija atitinka proporcingumo ir teisingumo principus. Tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

47. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

48. Kaip jau minėta, teismo nustatytu turto padalijimo būdu turi būti siekiama išvengti ateityje konfliktų tarp šalių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad tokia faktinė ir teisinė situacija, kai teismas padalino turtą tarp šalių, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė ginčo nekilnojamąjį turtą (nesant atsakovo tokio pareikšto reikalavimo), o ieškovę paliko solidaria bendraskole už atsakovo prievoles dėl šio jam asmeninės nuosavybės teise priteisto turto, neatitinka ne tik dispozityvumo principo, bet ir iš esmės apsunkina ieškovės situaciją, ieškovę daugiau kaip dešimt metų paliekant teisiškai ir faktiškai priklausoma nuo atsakovo valios (kredito grąžinimo ar negrąžinimo). Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ginčo dalyje nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, parinko neteisingą turto teisinės priklausomybės tarp šalių būdą. Pirmosios instancijos teismas ne tik neišsprendė tarp šalių ginčo, bet sudarė realias prielaidas tolimesniems ginčams kilti ateityje. Aukščiau nustatytų bei aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, priteisiant ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovei, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją.

50. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, jog atsakovo argumentai, kad jis nebesutinka su teismo nustatyta sodybos su priklausiniais verte yra siekis sumažinti ieškovei priteistinos kompensacijos dydį.

51. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pripažįstama, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

53. Byloje nustatyta, kad ieškovė prašydama sodybą įvertinti 70 000,00 Eur, rėmėsi 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB „Capital vertinimas“ atlikta išplėstinės formos informacine pažyma apie turto kainą. Pažymoje įvertinus sodybos vietą, panašius pasiūloje esančius bei parduodamus panašaus tipo objektus ir įvykusius panašaus turto su panašiomis charakteristikomis pirkimo – pardavimo sandorius (nuo 2014m. rugsėjo mėn. iki 2017m. rugsėjo mėn. laikotarpiu) turtas įvertintas 76 000 Eur. Atsakovas su ieškovės nurodyta namo su žemės sklypu ir priklausiniais kaina nesutiko, tačiau įrodymų dėl dalintinos sodybos kainos nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas teikiant prašymą teismui civilinėje byloje Nr. 2YT- 2058-999/2018, sutiko su namo verte pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. UAB „Capital vertinimas“ atliktą išplėstinės formos informacinėje pažymoje nurodytą rinkos vertę, tai yra 76 000,00 Eur. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta namo su žemės sklypu ir priklausiniais vertė 70 000,00 Eur atitinka realią rinkos vertę.

54. Remiantis byloje esančių duomenų visuma, atsižvelgus į aplinkybę, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo įsigytas 2006 m. už 54 448,56 Eur sumą, iš esmės yra pagerintas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta ginčo sodybos su priklausiniais verte, todėl šios pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalies negalima pripažinti nepagrįsta ir neteisėta.

56. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. CK 3.127 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

57. Byloje abi šalys neginčija, kad nors santuoka nutraukta 2018 m. rugsėjo 24 d. daliniu sprendimu, jos nuo 2013 m. sausio 1 d. faktiškai bendro ūkio nevedė, ieškovė namu nesinaudojo. Ieškovė banko paskolą ir palūkanas iki teismo sprendimo priėmimo, t. y., 12 464,30 Eur, sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek jo patikslinime prašė skaičiuojant priteistinos kompensacijos dydį įvertinti situaciją nuo 2013 m. sausio 1 d., teikė piniginės kompensacijos skaičiavimus už laikotarpį nuo nurodytos datos. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apelianto M. K. argumentais, kad vykdydama solidariąją prievolę ieškovė turi teisę tik į ½ dalį įvykdytos prievolės atlyginimą, ir konstatuoja, kad klausimas dėl momento, iki kurio bendrai įgytas turtas turi būti padalijimas, buvo iš esmės išspręstas pirmos instancijos teismo sprendimu, pripažįstant, kad ieškovė bankui nuo 2013 m. sausio 1 d. sumokėjo 12 464,30 Eur sumą savo asmeninėmis lėšomis, todėl šia suma mažintina atsakovui priteistinos kompensacijos suma.

58. Teismui pripažinus, kad santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo turto vertė – (duomenys neskelbtini) 000 Eur, todėl priteisus ieškovei visą sodybą su priklausiniais (70 000 Eur) ir kilnojamąjį turtą - transporto priemonę T. C. 2 500 Eur vertės natūra, o atsakovui priteisus tik žemės sklypą 3 000 Eur vertės, ieškovei tenka didesnės vertės turtas, todėl atsakovui priteistina kompensacija. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis), todėl iš ieškovės priteistina atsakovui piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieškovė sutiko sumokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, ji dirba, gauna stabilias pajamas, priešingai nei atsakovas nurodęs, kad jis neturi galimybės išmokėti priteistos kompensacijos, todėl prašė priteistą kompensaciją išdėstyti 5 metų laikotarpiui. Teisėjų kolegijos vertinimu toks turto padalijimo būdas yra racionaliausias, teisingas bei atitinka abiejų šalių interesus ir neužprogramuoja ginčų ateityje.

59. Nustatant priteistinos kompensacijos dydį, atsižvelgiama į šios nutarties 58 punkte nurodytu būdu padalytą turtą, bei šios nutarties 57 punkte konstatuotas aplinkybes, atsižvelgus į aplinkybę, kad buvę sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių bankui, iš nekilnojamojo turto – sodybos su priklausiniais – vertės minusuojami neįvykdyti įsipareigojimai bankui (21 284,12 Eur) ir ieškovės asmeninėmis lėšomis atlikti mokėjimai bankui (70 000 Eur–21 284,12 Eur–12 464,30 Eur=36 251,58 Eur). Ieškovei priteisus nekilnojamojo turto už 18 125,79 Eur (36 251,58 Eur :2) ir automobilį T. C. 2 500 Eur vertės, o atsakovui nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą 3 000 Eur vertės, ieškovė turi kompensuoti atsakovui 17 625,79 Eur (20 625,79 Eur –3 000 Eur) už jai tenkančią didesnę turto dalį.

60. Įvertinusi visus apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teisėjų kolegija atskirai nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

61. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, įrodymus, teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino įrodymus bei aiškino ir taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalį, nuspręsdamas padalyti turtą taip kaip neprašė šalys, todėl skundžiamose dalyse priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą, todėl sprendimas keistinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

62. Šalys savo apeliaciniuose skunduose prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1,2,4,5,6,7 punktus. Pastebėtina, kad nurodant sprendimo rezoliucinės dalies punktus yra padarytas rašymo apsirikimas, jame du kartus nurodant 3 (trečią) punktą. Šis rašymo apsirikimas ištaisytinas, nurodant sprendimo rezoliucinėje dalyje, kad po 3 (trečio) punkto eina 4 (ketvirtas) punktas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

63. Bendras bylinėjimosi išlaidų paskirstymas numatytas CPK 93–98 straipsniuose, kurio esmė yra tokia, kad, ieškinį ar priešieškinį tenkinus iš dalies, šalims atlygintinos jų turėtos išlaidos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

64. Apeliantas M. K. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir prašo šią sprendimo dalį panaikinti, nors apeliaciniame skunde jokių argumentų nepateikė. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nusprendusi pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, perskirsto ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

65. Byloje nustatyta, kad ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 486,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į ieškovei priteistino turto dalį žyminis mokestis už turtinį reikalavimą mokėtinas nuo visos priteistos sumos, tai yra nuo 20 625,79 Eur. Kadangi procesiniai dokumentai buvo teikiami elektroniniu būdu, todėl mokamas 75% žyminis mokestis, t. y. 464 Eur. Už neturtinį reikalavimą (santuokos nutraukimą esant abiejų sutuoktinių kaltei) mokamas 75,00 Eur žyminis mokestis. Kadangi iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas ieškovės naudai (tenkinant jos reikalavimus) iš atsakovo priteisiama ieškovei 486,00 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio. Likusi dalis nesumokėto žyminio mokesčio, t. y., 53 Eur, priteistina iš atsakovo valstybės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

66. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 280,00 Eur (mokėtinas žyminis mokestis – 405,00 Eur), 125,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi, panaikinus Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutartį, atidėtas (b. t. II; b. l. 25-26). Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 1 016,40 Eur išlaidų, susijusių su atstovo pagalba (b. t. II; b. l. 87-91).

67. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 479,00 Eur dydžio žyminį mokestį (b. t. II; B. l. 15). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau duomenų pagrindžiančių patirtas advokato pagalbos išlaidas, nepateikė.

68. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, laikoma, kad teismas patenkino 99 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 474,21 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovui 125, 00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka , taigi iš atsakovo priteistina 125,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Iš dalies pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1, 2, 4, 5, 6, 7 punktus ir juos išdėstyti taip:

1. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotą pagal 2006 m. balandžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgytą nekilnojamąjį turtą – 0,0781 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur vertės; namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50 000 Eur vertės su priklausiniais – garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės; ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės; ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur vertės; viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur vertės; kitais kiemo statiniais (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 300 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), bendros 70 000 Eur vertės priteisti J. K. asmeninėn nuosavybėn;

2. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotą pagal 2005-12-13 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 0,8 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini) priteisti M. K. asmeninėn nuosavybėn;

4. Nustatyti, kad po sprendimo priėmimo likusi nesumokėta paskolos dalis pagal 2006-04-25 su banku Luminor Bank AS, veikiančiu per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (buvusiu AB DNB bankas) sudarytą būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (sandorio Nr. (duomenys neskelbtini)) yra asmeninė J. K. prievolė;

5. Nustatyti, jog po sprendimo priėmimo likusius įsipareigojimus 21 284,12 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus, 12 centų) kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, pagal 2006-04-25 su banku AB DNB sudarytą būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (sandorio Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdys asmeniškai J. K.;

6. Priteisti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 625,79 Eur (septyniolika tūkstančių šeši šimtai dvidešimt penkis eurus, 79 centų) kompensaciją M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už J. K. tenkančią didesnę turto dalį;

Priteistą iš M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 408,00 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus, 00 ct) žyminį mokestį sumažinti iki 53,00 Eur (penkiasdešimt trys eurų, 00 ct);

Kitas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas;

Priteisti iš M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 474,21 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt keturis, 21 ct) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos sumokėto žyminio mokesčio, mokėtino apeliacinės instancijos teisme;

Priteisti iš M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, kurio mokėjimas buvo atidėtas.