Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 - ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. G., gim. (duomeny neskelbtini), nuteistas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, jam paskirta subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 4 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2022 m. lapkričio 14 d.) – 2 (du) metai 8 (aštuoni) mėnesiai 24 (dvidešimt keturios) dienos.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. G. skundas atmetamas.

8. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BVK redakcija, tačiau lygtinį paleidimą reglamentuojančios nuostatos iš esmės nepasikeitė, todėl nagrinėjant nuteistojo I. G. skundą vadovaujamasi įstatymo nuostatomis, galiojusiomis Komisijos nutarimo ir skundžiamos nutarties priėmimo metu, t. y. iki 2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcijos, kuri įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d., t. y., redakcija galiojusi Komisijos nutarimo ir skundžiamos nutarties priėmimo metu) numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis I. G. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais I. G. asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse („Elgesys-Pokalbis-pasikeitimas“, pykčio ir agresijos valdymo programoje, „Nuostatų ypatumai“, „Nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pagrindai ir tvarka“, „Užimtumo problemų sprendimas“, „Būsto problemų sprendimas“, „Sveikatos priežiūros problemų sprendimas“, „Teisėtvarka“, „Smurtinio elgesio keitimas“, „AIDS dienos bėgimas“ ir t.t.), bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas 8 kartus, laisvės atėmimo vietų įstaigoje mokėsi ir įgijo siuvėjo specialybę, nedirba, lygtinio paleidimo atveju turės darbą bei gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir atsižvelgė tik į neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, I. G. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

11. Kaip matyti iš 2022 m. lapkričio 8 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada), I. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu buvo vidutinė. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo vertinimo nebuvo koreguojama sistemingai ir nuosekliai: 2014 m. vasario 4 d. atlikto elgesio rizikos vertinimu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, 2021 m. lapkričio 4 d. nusikalstamo elgesio rizika padidėjo ir buvo nustatyta aukšta rizika, 2022 m. gegužės 11 d. atlikus pakartotinį vertinimą rizika vis dar išliko aukšta. Tokiu būdu, negalima teigti, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis elgėsi išimtinai teigiamai ir padarė akivaizdžią pažangą, mažinant jam nustatomą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šios aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, ir tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo maksimalios. Tuo tarpu neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

12. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad nuteistajam I. G. jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – kriminalinė istorija (viso teistas 7 kartus, 5 iš jų – dar būdamas nepilnametis), pirmas teistumas jauname amžiuje (pirmojo teistumo metu buvo 15 metų amžiaus), smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas nusikalstamo elgesio modelis (finansinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos), būdingas nusikalstamų veikų sunkėjimas (nuo viešosios tvarkos pažeidimo, vagysčių bei kūno sužalojimo iki nužudymo), lygtinio paleidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimai nestabili, maža darbinė patirtis, motyvacijos įsitraukti į darbinę veiklą pataisos įstaigoje stoka, palaikančių santykių su artimaisiais vaikystėje trūkumas, nusikalstamų veikų įvykdymo metu buvo būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingos emocijų valdymo problemos bei mažas atsparumas stresui nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, empatijos nukentėjusiesiems stoka, negebėjimas išsikelti tikslų bei kryptingai jų siekti, klaidinga kitų asmenų veiksmų ir ketinimų interpretacija, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas/neutralizavimas, nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis nuteistajam nustatomų jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių yra dinaminiai, todėl I. G., toliau vykdydamas jo atžvilgiu sudarytą socialinės reabilitacijos planą, minėtus dinaminius veiksnius vis dar gali eliminuoti

13. Pritariant apylinkės teismo motyvams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistasis praeityje yra teistas septynis kartus, iš kurių net 5 būdamas jauname amžiuje, šiuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) padarymą, ir pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam praeityje buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistajam neturėjo, kadangi asmuo pakartotinai darė nusikalstamas veikas. Praeityje yra teistas taip pat už smurtinį nusikaltimą, kurį padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio modelis (dažniausiai nusikalsta būdamas neblaivus, vykdo nusikaltimus nuosavybei ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas). Pateikti duomenys taip pat rodo, kad nuteistasis nuolatos daro administracinius nusižengimus (automobilio vairavimas esant neblaiviam, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos girto pasirodymas viešoje vietoje, narkotinių medžiagų vartojimas ir pan.). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai, kaip ir nusikalstamų veikų sunkumas, jų skaičius ir pobūdis negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

14. Atmetant nuteistojo I. G. skundą, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų, nuteistasis tyrimo metu siekia sudaryti kuo palankesnį įspūdį apie save, pateikti save kaip ramų asmenį, tačiau uždavus „nepatogius“ klausimus, išsiprovokuoja, kelia balso toną, yra gynybiškas tam tikrų temų atžvilgiu. Nors formaliai ir pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau detaliau neanalizuoja savo elgesio ir ieško kaip save pateisinti. Kalbėdamas apie labai sunkų nusikaltimą (žmogžudyste) teigia, kad jį įvykdė būdamas afekto būsenos ir ilgą laiką net negalėjo nieko prisiminti. Praeityje nuteistasis nusikalsdavo spontaniškai, neplanuotai, nepasimokydavo iš savo ankstesnių klaidų ir susikoncentravo tik į pageidaujamas savo elgesio pasekmes, neapgalvodavo savo elgesio pasekmių kitiems asmenims, nukentėjusiesiems. Nuteistasis ne kartą naudojo fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, nes nesugebėjo suvalgyti savo emocijų. Nors nuteistasis ir nurodo, kad paskutinio nusikaltimo (žmogžudystės) metu turėjo kovoti už savo gyvybę, tačiau ir teismo nuosprendžio matyti, kad jis pats ir išprovokavo konfliktą. Nuteistojo įsitikinimų aplinkiniai yra priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu, todėl toks jo mąstymas gali turėti įtakos netinkamam jo elgesiui stresinių situacijų metu. Nuteistasis nors ir geba įvardinti problemas, tačiau neįžvelgia kaip jo paties elgesys prisidėjo prie šių problemų atsiradimo. Negeba atpažinti tikrųjų priežasčių, paskatinusių jį nusikalsti. Tiek laisvėje, tiek ir būdamas laisvės vietų atėmimo įstaigoje nuteistasis nesikreipė į specialistus, siekdamas išmokti kitų elgesio strategijų. Socialinio tyrimo išvados duomenimis į psichologus dėl individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo nuteistasis kreipėsi tik 2021 m., nors minėtas planas jam buvo sudarytas jau 2018 m., t. y. tuo metu kai jau buvo pradėti ruošti dokumentai dėl jo lygtiniam paleidimui. Nors nuteistasis ir lanko psichologų konsultacijas, kas rodo, kad stengiasi koreguoti tam tikras problemines sritis, tačiau kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistasis vis dar linkės susikoncentruoti į elgesio pasekmes sau, jis sunkiai supranta kitų žmonių jausmus, stokoja empatijos, jo mąstymas yra gana kategoriškas bei stokoja lankstumo. Tikėtina, kad esant alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimui minėtų veiksnių rizika gali sustiprėti, todėl siekiant gerinti asmens sugebėjimą atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos, svarbus tolimesnis lankymasis pas specialistus. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariami nuteistojo mąstymo ypatumai, ypatingai įvertinus tai, kad nuteistasis negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, gali jį paskatinti nusikalsti ir ateityje.

15. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę nustatytas ne vienas atvejis, kai I. G. neapgalvojo savo veiksmų pasekmių ir praradęs savitvardą grasino pareigūnams susidorojimu ir vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat yra užfiksuotas atvejis kai nuteistasis grasino žaloti save ir kitus vienoje kameroje su juo bausmę atliekančius nuteistuosius, jei nebus įvykdyti jo reikalavimai (2020 m. lapkričio 4 d. tarnybinis pranešimas Nr. 42-19486). Nuteistasis bausmė atlikimo metu net 23 kartus padarė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus (įstaigos administracijos nurodymų nevykdymas, uždraustų daiktų gaminimas ir įsigijimas, narkotinių medžiagų vartojimas ir pan.), už kuriuos jam buvo skirta 21 drausminė nuobauda. Nors skirtos nuobaudos šiuo metu nebegalioja, nuteistasis 8 kartus yra skatintas, šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis (atkreiptinas dėmesys, kad bausmę yra atlikęs ir drausmės grupės sąlygomis), tačiau minėtos aplinkybės neleidžia vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Priešingai, jos patvirtina, kad net ir struktūruotoje aplinkoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo, nuteistasis negeba laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Tuo tarpu nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam.

16. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, atkreiptinas dėmesys ir į I. G. alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo problemas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog praeityje administraciniai nusižengimai nuteistojo padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio, taip pat yra baustas už narkotinių medžiagų vartojimą. Nusikaltimai, už kuriuos nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat ir labai sunkus nusikaltimas (žmogaus nužudymas), taip pat yra padaryti esant neblaiviam. Nors laisvės atėmimo vietų įstaigoje piktnaudžiavimo alkoholiu neužfiksuotas, tačiau nuteistasis net du kartus yra baustas drausminėmis nuobaudomis už narkotinių medžiagų vartojimą. Svarbu ir tai, kad smurtinis elgesys, remiantis nuteistojo kriminalinės patirties analize, pasireikšdavo esant apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje. Pats nuteistasis pripažįsta, kad alkoholis neigiamai veikė jo socialinį funkcionavimą, skatino nusikalstamą bei smurtinį elgesį, tačiau mano, kad šią problemą išsprendė, laisvės atėmimo vietų įstaigoje lankė AA užsiėmimus, dalyvavo Alkoholio prevencijos užsiėmimų cikle, lankė įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Nors nuteistasis kategoriškai neigia, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tačiau iš jo paties teiginių matyti, kad jis ne kartą yra vartojęs įvairias narkotine medžiagas jau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Jis nemano turinti problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir nemato poreikio imtis spręsti šią probleminę sritį. Nors nuteistasis ir dalyvavo įvairiose programose ir užsiėmimuose, skirtuose kovai su priklausomybėmis, tačiau įvertinus paties tyrimo metu nuteistojo išsakytus teiginius, kad jis vartojo narkotines medžiagas paskutinį kartą apie 2021 m. sausio mėn. matyti, kad minėtų programų ir užsiėmimų lankymas nuteistajam nepadarė tinkamo poveikio ir nepadėjo nuteistajam susilaikyti nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo problemas sugebės efektyviai spręsti ir laisvėje, kur alkoholiniai gėrimai ir narkotinė medžiagos, nors ir neteisėtai, tačiau gali būti įsigyjami daug laisviau. Juolab, kad piktnaudžiavimas alkoholio vartojimu, su alkoholio vartojimu susijęs smurtinis elgesys bei narkotinių medžiagų vartojimo problemos Socialinio tyrimo išvadoje vis dar yra išskirti kaip kriminogeniniais veiksniai, didinantys tikimybę nusikalsti pakartotinai. Tuo tarpu asmens motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus, susijusius su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu, reikalauja tęstinio dalyvavimo tikslinėse intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju.

17. Nuteistojo skunde akcentuojami gauti paskatinai, galiojančių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas įvairiose programose ir užsiėmimuose, teigiama darbinė motyvacija, galimybė įsidarbinti, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, teigiama darbinė motyvacija, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog I. G. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistasis išsako teigiamą požiūrį į darbą, tačiau šiuo metu laisvės vietų atėmimo įstaigoje nedirba, nurodo, kad administracija jam nesuteikia darbo, nurodo, kad siuvykloje nenorėtų dirbti, kas leidžia teigti, kad nuteistojo požiūris į darbinę veiklą vis dėlto yra dviprasmiškas, jis išrankus darbo pobūdžiui ir neišnaudoja visų galimybių įsidarbinti. Be to, ir būdamas laisvėje jis stokojo nuoseklios ir stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Šios aplinkybės sudaro pagrįstą manymą, jog integruotis į darbo rinką I. G. gali būti sudėtinga, o tai, įvertinus ankstesniu jo teistumus už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, gali turėti neigiamos įtakos jo pasiryžimui daugiau nebenusikalsti.

18. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji I. G. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotus kelis nusikaltimus, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą vis dar yra pakankamai didelė (Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2022 m. lapkričio 14 d.) – 2 (du) metai 8 (aštuoni) mėnesiai 24 (dvidešimt keturios) dienos), todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį I. G. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

19. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu netvirtinti Komisijos 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės vietų atėmimo įstaigos nuteistajam I. G. taikymo, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių teigiamus I. G. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.