Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam I. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 16 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-9952 nutarta taikyti nuteistajam I. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 6 mėnesių 22 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. spalio 12 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo motyvuotas ir aktyviai įsitraukė į prosocialų elgesį skatinančias veiklas, nerodė destruktyvaus elgesio apraiškų, buvo skatinamas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Bausmės atlikimo metu išreiškė motyvaciją susidoroti su piktnaudžiavimo narkotikais problemomis ir baigė Įžanginę grupę, EPP programą, nebuvo pastebėtas ar sulaikytas būdamas apsvaigęs nuo narkotikų nuo 2017 m. liepos 25 d., iš ko spręstina apie asmens motyvaciją susidoroti su minėtomis problemomis. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis per rekomendacijų vykdymo laikotarpį vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, už gerą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo paskatintas. Nuteistasis aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, konsultacijose, siekiant spręsti problemas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

I. G. nuteistas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2013 m. vasario 4 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Anksčiau penkis kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. G. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dešimt kartų skatintas, mokėsi, įgijo siuvėjo specialybę, įkalinimo įstaigoje dirbo, šiuo metu nedirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir bus įdarbintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, I. G. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog I. G. bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu dvidešimt tris kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką dvidešimt vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka (paskutinė drausminė nuobauda paskirta – 2021 m. vasario 4 d.). Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką I. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka kriminogeniniai veiksniai (dinaminiai), kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (viso teistas 7 kartus, 5 iš jų - dar būdamas nepilnametis); pirmas teistumas jauname amžiuje (pirmojo teistumo metu buvo 15 metų amžiaus); smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas nusikalstamo elgesio modelis (finansinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos); būdingas nusikalstamų veikų sunkėjimas (nuo viešosios tvarkos pažeidimo, vagysčių bei kūno sužalojimo iki nužudymo); lygtinio paleidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimai; nestabili, maža darbinė patirtis; palaikančių santykių su artimaisiais vaikystėje trūkumas; nusikalstamų veikų (vykdymo metu buvo būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingos emocijų valdymo problemos bei mažas atsparumas stresui; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; klaidinga kitų asmenų veiksmų ir ketinimų interpretacija; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas/neutralizavimas; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiūros / apribojimų pažeidimai). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek I. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad I. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) padarymą, ir pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą. Nuteistasis praeityje yra teistas septynis kartus, iš kurių net 5 būdamas jauname amžiuje, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir nors pats neigia finansinį motyvą, tačiau tikėtina, jog nusikalto siekdamas lengvu ir greitu būdu pasipelnyti. Nuteistasis iki suėmimo susidūrė su sunkumais siekdamas įgyti išsilavinimą, jo darbinė patirtis buvo nestabili. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo siuvėjo kvalifikaciją, išreiškė norą dirbti, raštiškai kreipėsi dėl darbo, tačiau šiuo metu yra nedirbantis, nesimoko, save realizuoja pozityvaus užimtumo veiklose. Nuteistasis nuo 2005 metų nuosekliai ir sistemingai pažeidinėjo įstatymus ir nusikalsdavo (pirmasis teistumas penkiolikos metų, viso teistas septynis kartus, šiuo metu atlieka antrą su laisvės atėmimu susijusią bausmę). Pažymėtina, kad nuteistasis praeityje teistas už smurtinių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, 2007 m. teistas už nusikalstamą veiką, padarytą panašiomis aplinkybėmis, t. y. už tai, kad kilusio konflikto metu smogė ant žemės parkritusiam nukentėjusiajam keturis kartus apauta batu koja j pilvo sritį tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarydamas blužnies plyšimą, dėl ko sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nuolatos daro administracinius teisės pažeidimus, tarp kurių yra ir automobilio vairavimas esant neblaiviam bei pasišalinant iš eismo įvykio vietos, sistemingas pasirodymas viešoje vietoje esant neblaiviam, narkotinių medžiagų vartojimas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ir tai tik patvirtina teisės pažeidėjo nuolatinį įsitraukimą į nusikalstamas veikas. Nuteistojo įsitraukimą į nusikalstamas veikas įtakojo netinkamų prioritetų pasirinkimas, sistemingas alkoholio vartojimas bei nuolatinis bendravimas su jį vartojančiais, neigiamai charakterizuojamais, linkusiais nusikalsti bei teistais asmenimis. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog jis ne tik nusikalsdavo veikdamas bendrai su kitais asmenimis, tačiau dažnai nusikaltimų priežastis buvojo bendravimas bei laiko leidimas su tam tikra kompanija, asmenimis, kurie įtakojo jo nusikalstamo elgesio raišką. Be to, stebima, jog teisės pažeidėjas neįsitraukdavo į socialiai priimtinas veiklas - vengė darbinės veiklos, nesimokė, neturėjo mėgstamų užsiėmimų, vartojo alkoholį ir pan. Pažymėtina, kad analizuojant nusikalstamo elgesio istoriją, gauta duomenų, kad nuteistasis ne mažiau nei vieną nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs ne tik nuo alkoholio, tačiau ir nuo jam paskirtų vaistų - klonezapamo. Pokalbio metu nuteistasis nurodo, jog jau atlikdamas bausmę yra vartojęs įvairias narkotines medžiagas. Pripažįsta, jog tuo metu, kai vartojo, tai darė ne rečiau nei kartą savaitėje. Už psichoaktyvių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje nuteistasis du kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą baustas 2017 m. gegužės 25 d. Galima teigti, jog nuteistasis I. G. su problemomis, susijusiomis su narkotinių medžiagų vartojimu, susidūrė dar būdamas laisvėje, tačiau stebima, jog didesnė problemos atsirado asmeniui atliekant laisvės atėmimo bausmę. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog jis ne vieną nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neblaivus ir pats pripažįsta, jog buvimas apsvaigus įtakojo jo elgesį. Visa tai suponuoja nuomonę, kad nuteistasis turėjo problemų, susijusių su sistemingu bei nesaikingu alkoholio vartojimu, o taip pat, žinomas faktas, kad būdamas apsvaigęs jis ne kartą naudojo smurtą kitų asmenų atžvilgiu. Pats nuteistasis pripažįsta, jog tokios problemos buvo praeityje ir nurodo, jog laisvėje bandė jas spręsti kreipdamasis į užkalbėtoją, tačiau pripažįsta, kad nepadėjo. Galima teigti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška yra susijusi su nesaikingu, sistemingu piktnaudžiavimu alkoholiu, be to fiksuota, jog būdamas apsvaigęs ne kartą naudojo smurtą kitų asmenų atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad pirminio vertinimo metu stebimi patenkinami nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai: akių kontakto neišlaiko, kalbėdamas nukrypsta nuo temos, kalba labiau apie detales, nei apie esmę, išlieka gynybiškas tam tikrų temų atžvilgiu, bando kontroliuoti pokalbį, pertraukia, neįsiklauso į užduodamus klausimus. Be to, pokalbio pradžioje siekia sudaryti kuo palankesnį įspūdį apie save, pateikti save kaip ramų asmenį, tačiau uždavus „nepatogius“ klausimus, išsiprovokuoja, kelia balso toną. Kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus formaliai pripažįsta kaltę, tačiau nedetalizuoja šių veikų aplinkybių bei ieško savo elgesį pateisinančių veiksnių. Kalbėdamas apie paskutinį nusikaltimą (žmogžudystę) nurodo, jog buvo afekto būsenoje ir iš karto po įvykio net negalėjo prisiminti kas įvyko. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog jis nusikalsdavo neplanuotai, spontaniškai, nes negebėjo pasimokyti iš ankstesnių klaidų bei susikoncentravo tik į pageidaujamas savo elgesio pasekmes, neapgalvodamas pasekmių aplinkiniams, nukentėjusiems asmenims. Be to, asmuo ne kartą naudojo fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu dėl to, kad negebėjo kontroliuoti užplūdusių emocijų bei elgėsi šių emocijų veikiamas. Be to, stebima, jog asmuo pasižymi žema tolerancija frustracijai, o praeityje ne kartą konfliktams spręsti rinkosi fizinio smurto panaudojimą kitų asmenų atžvilgiu. Bausmės atlikimo metu taip pat fiksuotas ne vienas atvejis, kuomet jis praradęs savitvardą vartojo necenzūrinius žodžiu, grasino pareigūnams susidorojimu, be to fiksuotas atvejis kuomet nuteistasis grasino žaloti save ar kitus kameroje esančius nuteistuosius, jei nebus įvykdyti jo reikalavimai administracijai. Nuteistojo situacijos bei savęs analizė gana paviršutiniška, ir nors jis ir geba įvardinti kelias problemas, tačiau nesusieja to, kaip pats prisidėjo prie šių problemų atsiradimo. Be to, dažnai įžvelgia problemas, kur jų iš tiesų nėra, ir tuomet stengiasi su tomis „problemomis“ kovoti, o pralaimėjęs - nusivilia ir tampa piktas. Kalbant apie nusikalstamą elgesį negeba atpažinti tikrųjų priežasčių paskatinusių jį nusikalsti. Stebima, jog tiek laisvėje, tiek ir atlikdamas bausmę, nuteistasis dažnai rinkosi netinkamas problemų sprendimo strategijas, o taip pat, nesikreipė į specialistus, siekdamas išmokti naujų strategijų. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, I. G. neatliktos bausmės dalis (1 metai 6 mėnesiai 22 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. G. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis I. G. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. RV-22-9952.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. RV-22-9952 taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.