Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 95-318 netaikyti nuteistajam I. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka I. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2013 m. vasario 4 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 13 d. priėmė nutarimą Nr. 95-318 netaikyti nuteistajam I. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog Komisija apsvarstė visą pateiktą medžiagą, įvertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu 21 kartą buvo baustas drausmine tvarka. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus. Komisija pažymi, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo metu nėra nustatyta. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Komisija pažymėjo ir tai, jog nuteistasis nevykdo jam paskirtos rekomendacijos - įsidarbinti. Vertinimo metu nuteistasis nurodė, jog nenorėtų dirbti įstaigos Trečiajame sektoriuje veikiančioje siuvykloje (nors ir turi siuvėjo specialybę), nes šis darbas jam nepatinka bei dirbdamas jį jaustųsi išnaudojamas. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad asmuo neišnaudojo visų galimybių, siekiant įsidarbinti, o taip pat stebimas dviprasmiškas asmens požiūris į darbinę veiklą bei išrankumas darbo pobūdžiui. Komisija įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis I. G. skundžia Komisijos nutarimą, kadangi nutarimas neatitinka realybės ir pažeidžia nuteistojo teises ir prašo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį. Skundas motyvuotas tuo, jog Komisija neatsižvelgė į nuteistojo gerąsias savybes, nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, turi užtikrintą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, dalyvauja alkoholio prevencijos užsiėmimuose. Komisija nurodydama nuteistojo nenorą dirbti pataisos įstaigoje, neatsižvelgė, kad nuteistasis ankščiau yra dirbęs įkalinimo įstaigoje, atsisako dabar darbo siuvykloje, kadangi ten yra vergovė, nuteistasis teikė prašymus VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl įdarbinimo, tačiau atsakymo nesulaukė, nuteistasis gyvena rakinamose patalpose, kadangi jo sveikatai yra grėsmė už tai, kad nebendrauja su kitais nuteistaisiais. Taip pat, Komisija labai atsižvelgė į „OASys“ metodikos balus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis lankė kiek įmanoma užsiėmimus ir kiek įmanoma mažino balus nuo paskutinio vertinimo. Be to. Komisijos įpareigojimai yra analogiški praeito vertinimo įpareigojimams. Papildomai nuteistasis nurodė, kad Socialinio tyrimo išvadoje pateikiama klaidinga informacija, t. y. nurodyta neteisybė, kad teisiamas septintą kartą, kadangi jam nėra iškelta jokia baudžiamoji byla, kad turi administracinių nuobaudų, kadangi pagal pateiktą administracinių nusižengimų registro išrašą – nuteistasis penkių metų laikotarpyje nebaustas, o nurodyti administraciniai nusižengimai yra seni, kad nesistengia ieškoti darbo, bet nepaminima, kad pataisos namuose nėra galimybių suteikti visiems nuteistiesiems darbo vietas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 95-318 netaikyti nuteistajam I. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, socialinio tyrimo išvada, pranešimu apie nuteistojo elgesį, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei nuteistojo pateikta medžiaga: socialinio tyrimo išvada su komentarais, skundu, prašymu dėl dalyvavimo užimtumo programose, nutarimu dėl nuteistojo skatinimo, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. 95-318 netaikyti nuteistajam I. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikalimas ir pasikėsinimas padaryti labai sunkų nusikaltimą. Nuteistasis anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog jis nusikalsta tame mieste, kuriame gyvena, tačiau jo gyvenimo sąlygos tiesiogiai neįtakoja jo nusikalstamo elgesio raiškos. Nuteistasis pataisos įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, tačiau stebima, kad rašydamas jis daro gramatikos, stilistikos klaidų. Bausmės atlikimo metu tris dienas dirbo, vėliau atsisakė darbo, nurodydamas, kad nenorėtų dirbti įstaigos Trečiajame sektoriuje veikiančioje siuvykloje (nors ir turi siuvėjo specialybę), nes šis darbas jam nepatinka bei dirbdamas jį jaustųsi išnaudojamas. Atsižvelgiant į tai, daroma prielaida, kad asmuo neišnaudojo visų galimybių, siekiant įsidarbinti, o taip pat stebimas dviprasmiškas asmens požiūris į darbinę veiklą bei išrankumas darbo pobūdžiui. Šiuo metu nuteistasis nedirba, nesimoko. Nuteistasis susidūrė su sunkumais siekdamas įgyti išsilavinimą, be to jo darbinė patirtis menka, nepastovi bei nestabili. Nuteistasis vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir nors pats neigia finansinį motyvą, tačiau tikėtina, jog kai kuriomis iš savo nusikalstamų veikų siekė lengvu ir greitu būdu pasipelnyti. Todėl tikėtina, kad asmeniui neturint pastovių, nuolatinių pajamų, tai gali ne tik apsunkinti jo integraciją visuomenėje, tačiau ir paskatinti jį kartoti finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Stebima, jog ilgą laiką nuteistąjį bei jo artimuosius siejo labiau formalūs ryšiai, paremti naudos gavimu, o ne šiltu, artimu santykiu, buvo lankomas žmonos, tačiau šiuo metu su ja nebendrauja, santykiai nutrūkę. Nuteistasis iš viso teistas septynis kartus, šiuo metu atlieka antrą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nuteistojo įsitraukimą į nusikalstamas veikas įtakojo netinkamų prioritetų pasirinkimas, sistemingas alkoholio vartojimas bei nuolatinis bendravimas su jį vartojančiais, neigiamai charakterizuojamais, linkusiais nusikalsti bei teistais asmenimis. Be to, stebima, jog nuteistasis neįsitraukdavo į socialiai priimtinas veiklas - vengė darbinės veiklos, nesimokė, neturėjo mėgstamų užsiėmimų, vartojo alkoholį ir pan., tačiau šiuo metu stebima pažanga gyvenimo stiliaus srityje, nuteistasis nevengia įsitraukti į pozityvias veiklas. Nuteistasis nurodo, jog jau atlikdamas bausmę yra vartojęs įvairias narkotines medžiagas. Pripažįsta, jog tuo metu, kai vartojo tai darė ne rečiau nei kartą savaitėje. Už psichoaktyvių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje du kartus baustas drausmine tvarka. Pokalbio metu kategoriškai neigia esąs priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimą, ir nurodo, jog paskutinį kartą narkotines medžiagas vartojo daugiau nei prieš vienerius metus, tačiau nepripažįsta turintis problemą bei šiuo metu nemato poreikio imtis veiksmų ją sprendžiant, nors yra duomenų, kad lankė Įžanginės grupės užsiėmimus, kurie skirti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, tačiau vertinant nuteistojo žodžius, kad paskutinį kartą narkotines medžiagas vartojo maždaug prieš vienerius metus, galima daryti prielaidą, kad dalyvavimas šiuose užsiėmimuose nepadėjo jam susilaikyti nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Todėl tikėtina, jog nesprendžiant šių problemų, jos gali tik didėti ir neigiamai įtakoti visas nuteistojo gyvenimo sritis, tuo pačiu ir padidinti nusikalstamo elgesio pasireiškimo tikimybę. Nuteistasis turėjo problemų susijusių su sistemingu bei nesaikingu alkoholio vartojimu, o taip pat, žinomas faktas, kad būdamas apsvaigęs jis ne kartą naudojo smurtą kitų asmenų atžvilgiu. Pats nuteistasis pripažįsta, jog tokios problemos buvo praeityje ir nurodo, jog laisvėje bandė jas spręsti kreipdamasis į užkalbėtoją, tačiau pripažįsta, kad nepadėjo. Atlikdamas bausmę dalyvavo užsiėmimuose, skirtuose priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Nuteistasis dabar nurodo, kad šią problemą išsprendė, nes nevartoja alkoholio 8 metus. Pokalbio metu stebimas nuteistojo poreikis socialiniam atsiskyrimui, kadangi nori atsiriboti nuo neigiamos įtakos, tačiau stebima, kad nuteistasis nemezga pozityvių artimų ryšių su aplinkiniais. Pokalbio metu negeba išskirti savybių kurias savyje norėtų pakeisti, save vertina pakankamai gerai, nurodo, jog pasitiki savo jėgomis bei tai, jog galbūt, jam trūksta tik žinių. Stebima, jog nuteistajam trūksta moralinės brandos, jo vertybės nėra pilnai susiformavę, yra gana egoistiškas, o jo savęs vertinimas ne visuomet atitinka realią situaciją. Be to, gana jautriai bei lengvai paveikiamas stresinių išgyvenimų. siekia sudaryti kuo palankesnį įspūdį apie save, pateikti save, kaip ramų asmenį, tačiau uždavus „nepatogius“ klausimus, išsiprovokuoja, kelia balso toną. Kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus formaliai pripažįsta kaltę, tačiau nedetalizuoja šių veikų aplinkybių bei ieško savo elgesį pateisinančių veiksnių. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog jis nusikalsdavo neplanuotai, spontaniškai, nes negebėjo pasimokyti iš ankstesnių klaidų bei susikoncentravo tik į pageidaujamas savo elgesio pasekmes, neapgalvodamas pasekmių aplinkiniams, nukentėjusiems asmenims. Be to, asmuo ne kartą naudojo fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu dėl to, kad negebėjo kontroliuoti užplūdusių emocijų bei elgėsi šių emocijų veikiamas. Stebima, jog asmuo pasižymi žema tolerancija frustracijai, o praeityje ne kartą konfliktams spręsti rinkosi fizinio smurto panaudojimą kitų asmenų atžvilgiu. Bausmės atlikimo metu taip pat fiksuotas ne vienas atvejis, kuomet jis praradęs savitvardą vartojo necenzūrinius žodžiu, grasino pareigūnams susidorojimu. Kalbant apie nusikalstamą elgesį negeba atpažinti tikrųjų priežasčių paskatinusių jį nusikalsti (pvz. kaltina alkoholį, nukentėjusius asmenis ar pan.). Nuteistajam trūksta empatijos jausmo nukentėjusiųjų atžvilgiu, jis sunkiai supranta kitų žmonių jausmus, taip pat pats yra linkęs užsisklęsti ir nerodyti savo jausmų. Bendraujant su nuteistuoju stebima, jog jis yra užsispyręs, nelinkęs pasitikėti, įsitikinęs savo teisumu bei gana sunkiai keičiantis savo nuomonę. Nuteistojo mąstymas yra gana kategoriškas bei stokoja lankstumo. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog nuteistasis pažeidė priežiūros bendruomenėje sąlygas, t. y. ne tik, kad nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų bei buvo gražintas atlikti likusią bausmės dalį, tačiau ir bausmės vykdymo atidėjimo metu nesilaikė sąlygos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio įvykdė naują nusikaltimą. Pokalbio metu taip pat išryškėja itin negatyvios teisės pažeidėjo nuostatos jį prižiūrinčių bei su juo dirbančių pareigūnų atžvilgiu. Mano, kad pareigūnai yra nusiteikę prieš jį bei pasiryžę pabloginti jo bausmės atlikimo sąlygas.

Pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dvidešimt tris kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus (paskutinį kartą – 2021 m. birželio 25 d. už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą), už ką dvidešimt vieną kartą baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, nuteistasis yra skatintas, tačiau padaryti drausmės pažeidimai rodo nuteistojo dviprasmišką požiūrį į jam taikomą priežiūrą. Pranešimu apie nuteistojo elgesį nustatyta, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. birželio 28 d. vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, nebuvo baustas drausmine tvarka, 2022 m. birželio 7 d. buvo paskatintas, skirta paskatinimo priemonė – teisė vieną kartą papildomai pasimatyti suteikimas. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką I. G. nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nors nuteistajam nustatytas jo nusikalstamą elgesį mažinantis veiksnys – patvirtinta gyvenamoji vieta, tačiau taip pat išlieka ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (viso teistas 7 kartus, 5 iš jų - dar būdamas nepilnametis); pirmas teistumas jauname amžiuje (pirmojo teistumo metu buvo 15 metų amžiaus); smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas nusikalstamo elgesio modelis (finansinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos); būdingas nusikalstamų veikų sunkėjimas (nuo viešosios tvarkos pažeidimo, vagysčių bei kūno sužalojimo iki nužudymo); lygtinio paleidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimai; nestabili, maža darbinė patirtis; motyvacijos įsitraukti į darbinę veiklą pataisos įstaigoje stoka; palaikančių santykių su artimaisiais vaikystėje trūkumas; nusikalstamų veikų įvykdymo metu buvo būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingos emocijų valdymo problemos bei mažas atsparumas stresui; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; empatijos nukentėjusiems stoka; negebėjimas išsikelti tikslų bei kryptingai jų siekti; klaidinga kitų asmenų veiksmų ir ketinimų interpretacija; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas/neutralizavimas; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiūros / apribojimų pažeidimai). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek I. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, I. G. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos 2022 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 95-318 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo I. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 95-318 netaikyti nuteistajam I. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.