Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. G. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. G. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, ir jam paskirta galutinė bausmė – 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartimi Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu I. G. kvalifikuotos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos, pakeista Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir jam paskirta galutinė 12 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 4 d.

3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 27 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam I. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nustatytų aplinkybių visuma Komisijai neleido daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistojo advokatas pateikė skundą apylinkės teismui,

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi atmetė nuteistojo I. G. advokato skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Teismas, sutikdamas su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, pažymėjo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pagrindo spręsti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, ir kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. G. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pritardamas Komisijos išvadoms, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis I. G. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, joje tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog I. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų I. G. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Skunde nuteistojo advokatas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, vertinant I. G. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, nes bausmės atlikimo pradžioje ši rizika buvo nustatyta, kaip didelė, o šiuo metu yra vidutinė, kas patvirtina jo ginamojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo dinamiką. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Pateikti duomenys rodo, kad pataisos įstaigoje nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta ne vieną kartą, ir ne tik bausmės atlikimo pradžioje, tačiau ir vėliau, nuteistajam atliekant bausmę. Kaip patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti faktai, I. G. atliekant laisvės atėmimo bausmę, pakankamai ilgą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką – daugiau nei šešerius metus (nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d.) jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė, o vėliau kito iš vidutinės į didelę ir kurį laiką tokia laikėsi, o jau vėliau, 2022 m. lapkričio 8 d. vertinimo metu vėl perėjo į vidutinę. Taigi, priešingai nei teigia nuteistojo advokatas, nėra pagrindo konstatuoti I. G. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo nuoseklią dinamiką. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo po pakankamai ilgo bausmės atlikimo periodo, o jos sumažėjimas iki vidutinės tęsiasi kiek daugiau nei dvejus metus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog įvertinus atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, stabiliai vidutinė nusikalstamo elgesio rizika dar stebima trumpai ir negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą spręsti, jog nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

11. Nuteistajam I. G. paskutinio vertinimo metu buvo nustatyta visa eilė kriminogeninių (nusikalstamo elgesio riziką didinančių) veiksnių, kurių šeši priskiriami statiniams, ir septyni – dinaminiams veiksniams (nestabili, maža darbinė patirtis; palaikančių santykių su artimaisiais vaikystėje trūkumas; nusikalstamų veikų įvykdymo metu buvo būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingos emocijų valdymo problemos bei mažas atsparumas stresui; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; priežiūros / apribojimų pažeidimai). Aukštesnysis teismas sutinka su advokato pastabomis, jog kai kurie iš jų, tokie kaip palaikančių santykių su artimaisiais vaikystėje trūkumas, suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija, negali būti vertinami kaip dinaminiai ir nuteistojo elgesys jų įtakoti negali, tačiau kiti dinaminiai veiksniai tokie kaip nestabili, maža darbinė patirtis; būdingos emocijų valdymo problemos bei mažas atsparumas stresui, priežiūros/apribojimų pažeidimai, gali, ir privalo būti koreguojami toliau tęsiant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, o šių veiksnių mažinimas ar realus valdymas leistų svarstyti dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinant ar nuteistasis deda maksimalias pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio raišką.

12. Nors iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nuteistajam buvo nustatyti du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos skunde akcentavo ir atstovas, jie nėra laikytini išskirtiniais ir sudarančiais pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis palaiko ryšį su artimaisiais, išėjęs į laisvę turėtų kur gyventi, kas vertintina kaip nuteistojo tolesnį resocializacijos bei integracijos procesą palengvinantys veiksniai, tačiau pritartina apylinkės teismo išvadai, jog turimi socialiniai ryšiai nuteistojo I. G. gyvenime netapdavo apsauginiu veiksniu, sulaikančiu nuo pakartotinio bei sąmoningo nusikaltimų vykdymo. Kaip apsauginis nuteistojo nusikalstamo elgesio veiksnys nurodyta ir patvirtinanti įsidarbinimo galimybė. Vertinant pateiktus duomenis, matyti, jog būdamas laisvėje, I. G. įvairiais laikotarpiais, su pertraukomis iš viso dirbo tik 4 mėnesius, laikotarpiu iki įkalinimo nedirbo ir nesimokė. 2018 metais pataisos įstaigoje I. G. buvo įdarbintas, tačiau vos po trijų dienų buvom atleistas, nes atsisakė dirbti, 2023 metais jis ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl darbo, tačiau po įdarbinimo praėjus keletui dienų jis parašė prašymą atleisti iš darbo, šiuo metu jis nedirba. Šios aplinkybės patvirtina I. G. mažą darbinę patirtį, todėl sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog beveik prieš du metus bedrovės pateikta pažyma apie galimą nuteistojo įdarbinimą, kelia pagrįstų abejonių dėl jo realaus galimo įdarbinimo šiuo metu. Pažymėtina, kad ir vienas iš nustatytų kriminogeninių dinaminių veiksnių yra maža I. G. darbo patirtis Taigi, nustatyti nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksmai, vertinant aukščiau nurodytų tiek statinių, tiek dinaminių kriminogeninių veiksnių, tiek ir kitų nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visumos kontekste, nelaikytini išskirtiniais ir todėl neduoda pagrindo spręsti, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, turės realią galimybę dirbti, stabiliai dirbs ir tai apsaugos jį nuo pakartotinio nusikalstamumo.

13. Skunde taip pat nurodyta, kad nuteistojo I. G. elgesio teigiamus pokyčius rodo ir tai, kad jis tris metus nėra baustas drausmine tvarka. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tuo pačiu argumentu advokatas grindė ir skundą apylinkės teismui dėl komisijos nutarimo panaikinimo, tačiau teismas į jį argumentuotai atsakė. Nors nuteistojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo metu galiojančių nuobaudų I. G. neturėjo, tačiau dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti atsižvelgiama į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius ne tik svarstymo metu, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis vidaus tvarką yra pažeidęs 23 kartus, už ką 21 kartą buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus jis darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptacijos sunkumai, tačiau keleto metų bėgyje, sistemingai po kelis pažeidimus kasmet. Toks nuteistojo elgesys rodo nesugebėjimą ir nenorą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, taip pat nenorą taisytis, net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei. Ir nors be nuobaudų, nuteistasis bausmės atlikimo metu 12 kartų paskatintas, tačiau po paskatinimų ne vieną kartą ir vėl sekė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, kas rodo, jog nuteistojo I. G. elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai.

14. Aukštesnysis teismas pažymi, jog dėl pagrįsto manymo, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, I. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą. Nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ir lygtinis paleidimas, teismui padarius išvadą, jog jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau nuteistasis ir toliau darė tyčinius nusikaltimus, nusikaltimai sunkėjo. Taigi, nors aptartos aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, kad jam buvo taikyti lygtinio paleidimo bei bausmės vykdymo atidėjimo institutai, ir įvertinęs tai kaip nuteistąjį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo taikymo nuostatų nepažeidė. Be to, pažymėtina, kad į ankstesnę nuteistojo kriminalinę praeitį yra atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika vertinant jo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką.

15. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, esant gana reikšmingam kriminogeninių veiksnių skaičiui, nuteistasis I. G. juos, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija dalyvauti vykdomose programose, darbinėje veikloje, keičiančiose nuteistųjų elgesį, mąstymą, taip siekiant lengviau integruotis į visuomenę ir koreguoti savo elgesį. Apygardos teismo vertinimu, visi aukščiau aptarti duomenys, į kuriuos taip pat atsižvelgė ir apylinkės teismas netenkindamas nuteistojo gynėjo skundo dėl Komisijos nutarimo, kelia pagrįstu abejonių, kad šiuo metu nuteistajam taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis jau galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje ir elgtis laikydamasis teisės aktų reikalavimų.

16. Skundą I. G. advokatas grindžia ir Europos Tarybos rekomendacijų Rec(2003)22 nuostatomis bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso komentaru, kur pasakyta, jog lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, pripažindamas, kad Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra pagrįstas ir teisingas, savo išvadas dėl asmens neatitikimo lygtiniam paleidimui keliamiems reikalavimas taip pat argumentuotai ir nuodugniai pagrindė.

17. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo I. G. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. birželio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.