Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis I. G. savo kaltę dėl nužudymo pripažino iš dalies, o kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo J. U. neprisipažino. Paaiškino, kad būnant draugo laidotuvėse, pats R. G. pakvietė užeiti į namus, nes norėjo pasikalbėti. Vasario 2 d. vakare nuėjo pas R. G. į butą, kurio adresu negali pasakyti, bei kuris yra pirmame aukšte. Ten buvo J. U., S. G., D. Š., M. V., R. K., kurie visi vartojo alkoholį, o be to ir pats atsinešė alkoholinių gėrimų, kuriuos visi kartu gėrė. Kitos dienos rytą jie vėl pradėjo išgėrinėti. Visi buvo stipriai apgirtę, kai jis pats kažką nemandagaus pasakė J., nors tiksliai negali pasakyti, ką tiksliai. Dėl pasakytų nemandagių žodžių J. su R. G. įvyko žodinis konfliktas ir jie pradėjo ginčytis. R. G. sėdėjo, smūgių jam nesudavė, tik žodžiais kažką sakė. Dar prieš tai buvo įvykęs konfliktas tarp jo su S. G.. Jam sėdint, S. G. atėjo iš kito kambario ir jam trenkė, o jis atsistojęs trenkė atgal S., kuriam išbėgus atsistojo R. G., kuris prieš tai sėdėjo prie lango. R. G. buvo girtas ir supykęs, todėl jis pirmas trenkė R. G. į veidą, po ko R. G. nukrito. Jam pasirodė, jog R. G. galva trenkėsi į radiatorių. Tuomet jis iš karto vieną kartą užšoko R. G. ant krūtinės ir, stovėdamas ant pastarojo, trenkė kojos padu į krūtinės sritį. Neigia kaltinime inkriminuotą ir J. tvirtinamą aplinkybę, jog ant R. šokinėjo penkis kartus, kadangi to nebuvo. Nulipęs dar kokius penkis kartus spyrė R. į krūtinės sritį. Tiksliai nežino, ar nukritęs R. dar buvo sąmoningas. Kai R. nukrito nuo smūgio, jis pats tiksliai nematė, kad R. G. būtų atsitrenkęs į radiatorių, o tik vėliau padarė tolias išvadas. Nuo pirmo smūgio nukritęs R. gulėjo, tačiau pats R. pulso netikrino ir nežino, ar šis tuo metu buvo sąmoningas, tačiau taip manė ir darė tokią prielaidą. Viskas įvyko greitai, nes nuo R. nukritimo iki spyrių sudavimo praėjo sekundės. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, tačiau iki įvykio buvo vartojęs alkoholį dvi savaites. Tai buvo pirmas kartas, kada užšoko žmogui ant krūtinės. Įvykio metu bute dar buvo J. U. ir M. V., o kažkas miegojo ant lovos, nors to tiksliai nepamena. Kai spardė R., M. ar J. lyg bandė tai sustabdyti ir jį atitraukti, tačiau negirdėjo, jog kažkas būtų sakęs, jog R. turi tik vieną plautį. Vėliau pats paguldė R., kuris dar kvėpavo, į lovą. R. buvo padavęs 20 Lt ir norėjo šiuos pinigus atsiimti, bet pamatęs, jog R. yra apsišlapinęs, nebeėmė. R. dar kvėpavo ir žiūrėjo į jį, o J. rėkavo. Tuomet jis išėjo iš to buto. Išeinant S. G. sėdėjo kambaryje ant lovos. Neprisimena, kad J. U. būtų trenkęs, nebent tai galėjo padaryti netyčia. Po įvykio buvo apžiūrėtas teismo ekspertų. Mėlynė buvo atsiradusi nuo S. smūgio, o kiti sužalojimai atsirado įvykio metu, nes buvo pargriuvęs. R. G. pažinojo daug metų, su juo nėra konfliktavęs, užeidavo, kai dar R. G. negyveno su sugyventine J.. Kartais R. būdavo agresyvus. Iš aplinkinių žinojo, kad R. G. buvo teistas už žmogžudystę. Įvykio metu, bijojo, kad R. G. nieko nepadarytų, todėl ir smūgiavo pastarajam pirmas. Nežinojo, kokiomis ligoms sirgo R. G., ir kad šis turėjo invalidumą ir tik vieną plautį. Įvykio metu jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojęs nebuvo, tačiau pripažįsta, jog vartodamas alkoholį tampa agresyvus. Pripažįsta, kad būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Tuo metu, kada įvyko nelaimė, nedirbo, nebuvo sukūręs šeimos. Buvo teistas šešis kartus, bausmes yra atlikęs. 2007 m. buvo nuteistas už tai, kad spardė nukentėjusįjį. Gailisi, kad taip padarė. Atsiprašo nukentėjusiosios.

Iš 2013-02-07 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad I. G. patvirtino savo duotus paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių (2 t., 11-13 b.l.).

Nukentėjusioji J. U. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, su juo nesipykdavo ir pastarasis nėra giminaitis. Ji pati gyveno kartu su R. G.. Vasario 2 dieną pas juos buvo išgėrinėjama, išgertuvėse dalyvavo ir kaltinamasis. Kitos dienos rytą, apie 7 val. išgertuvės buvo tęsiamos. Begeriant, kaltinamasis ją pavadino negražiais žodžiais, stovėdamas netoli lovos, tačiau ji nežino dėl kokios priežasties. Tuo metu kambaryje ant lovos prie sienos gulėjo R. G., ant lovos krašto sėdėjo M. ir ji pati. S. buvo kitame kambaryje. Išgirdęs tuos negražius žodžius R. G. kaltinamajam atsakė, kad ,,tu mano bobos nesiuntinėsi“. Tarp vyrų įvyko konfliktas. R. G. atsistojo, tuomet I. G. sudavė R. G. kumščiu į veidą, o šis, krisdamas prasiskėlė galvą į radiatorių, dėl ko iš kaktos pasipylė kraujas. Kadangi kraujo labai bijo, tai pamačiusi iš praskeltos galvos bėgantį kraują pradėjo rėkti. R. G. nukrito, o kaltinamasis iš karto pradėjo šokinėti šiam ant krūtinės abiem kojomis. Neskaičiavo, kiek šoko, bet tikrai ne vieną kartą. I. šokinėjo tiek, kad R. G. net apsišlapino. R. G. nebandė priešintis, net nepajudėjo, o tik gulėjo aukštielninkas, iš galvos stipriai bėgant kraujui. Atrodė, kad R. G. neilgam buvo praradęs sąmonę. I. G. šokinėjant ant R. G., ji pati pradėjo šaukti, jog R. G. turi tik vieną plautį, su M. bandė kaltinamąjį atitraukti, o atitraukusi I., gavo nuo pastarojo smūgį į galvą. Mano, kad I. galėjo trenkti netyčia, nes pataikė į pakaušį, tačiau nėra įsitikinusi, ar I. taip pasielgė tikrai nesąmoningai. Tuomet nubėgo į kitą kambarį, kur miegojo sūnus, ir kvietė sūnų ir S. G., kuris miegojo kitoje lovoje bei prašė, kad I. išvarytų iš namų. R. G. tuomet gulėjo su iš galvos bėgančiu krauju ir nieko nekalbėjo. Iš pradžių su M. bandė dviese kelti R. į lovą, dėl ko galėjo pastarąjį apversti, tačiau, ar taip padarė, tiksliai nepamena. Į lovą paguldyti R. padėjo S. ir M., tačiau nepamena, kad tai būtų padėjęs padaryti ir kaltinamasis. Su M. R. perrengė kitais rūbais. Tuomet R. ant kaktos uždėjo šlapią rankšluostį, o M. paprašė, kad išvalytų grindis. R. kaktoje žaizda nebuvo didelė, nors labai įdėmiai į tą žaizdą nežiūrėjo. Per šlapią rankšluostį kraujas neprabėgo. Atrodė, kad užsiūti žaizdos nereikėjo. Atsimena, kad S. I. išvarė, koridoriuje tarp jų kilo konfliktas, tačiau nepamena, ar S. kaltinamajam koridoriuje sudavė. Namuose ji liko su R., M., S. ir sūnumi. S. pabuvęs irgi išėjo. Visi buvo išgėrę. Kai su M. perrengė R., pastarasis dar buvo sąmoningas, nes tuo metu dar R. klausė, ar jam įpilti vyno jei labai skauda, tačiau nepamena, ar keliant R. į lovą šis taip pat buvo sąmoningas. R., pasiūlius vyno, kad ne taip skaudėtų, sakė, kad niekur neskauda, tik pareiškė, kad šalta. R. klausė, ar iškvieti greitąją medicinos pagalbą, tačiau pastarasis pasakė, jog išeis iš namų, jei bus iškviesta greitoji medicinos pagalba. Žinodama R. charakterį pastarąjį apklojo ir greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Guldydama R. į lovą į laikrodį nežiūrėjo, todėl tiksliai laiko pasakyti negali. Paguldžiusi ir sutvarkiusi R. su M. dar pasėdėjo ir parūkė. Tuomet M. išėjo, o sūnus apie pusę dviejų išvažiavo į Vilnių. Iki pusę trijų R. gulėjo, laikė skudurą ant kaktos ir buvo gyvas, o vėliau paprašė atsigulti šalia jo. Atsigulusi užmigo, o prabusi apie 20.45 val. nuo šuns lojimo pamatė, kad R. veidas ne toks ir gulėjo pastarasis ne ant tos pusės, kaip įprastai. R. buvo atsisukęs į ją (J. U.) ir laikėsi už galvos, o palietusi jo pirštą pajuto, kad R. ranka jau buvo šalta. Nubėgo pas kaimynus. Atėjęs kaimynas apžiūrėjo R. ir pasiūlė kvieti greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba konstatavo mirtį. Vėliau atvažiavo policija, tardytoja, Utenos ekspertas. Dėl visų įvykių patyrė didelį stresą. Pripažįsta, kad buvo šiek tiek išgėrusi. Visas konfliktas įvyko dieną, maždaug apie 11 – 11.30 val. Kaltinamasis pas juos į namus ateidavo nedažnai. Visi žinojo, kad labai seniai R. G. buvo teistas už nužudymą. Nežino, ar kaltinamasis žinojo, kad R. turi tik vieną plautį. Ji pati dėl jai suduoto smūgio ir sukelto skausmo kaltinamajam jokių pretenzijų nereiškia. Taip pat nereiškia ir civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji M. K. parodė, jog kaltinamojo nepažįsta. R. G. yra jos brolis. Prisimena, kad vasario 3 d. apie pusę dvyliktos paskambo į mamos butą, kai atsiliepusi J. U., pasakė, kad R. G. susimušė galvą. Pasiūlė kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau moteris atsakė, kad R. G. teigė išeisiąs iš namų, jei taip bus padaryta. Tą pačią dieną, po 21 val. paskambino J. U. ir verkdama pasakė, kad R. G. mirė, tačiau daugiau nieko nepasakojo. Kaimynas papasakojo, kad įvyko muštynės. Vėliau J. U. papasakojo, kad vyko ginčas ir muštynės su jaunu bendrapavardžiu vyruku, kuris šokinėjo R. G. ant krūtinės ir trypė kojomis taip, kad pastarasis net apsišlapino. Sakė, kad įvykio metu R. G. įkėlė į lovą, perrengė, o atsigulusi šalia užmigo ir atsibudusi nuo šuns lojimo pajuto, kad R. G. jau buvo šaltas. J. U. sakė, kad tas jaunuolis išgertuvių metu negražiai J. U. pavadino, dėl ko R. G. užsiplieskė ir įvyko konfliktas. Kai tvarkėsi buto dokumentus savo vardu, tai važiuojant brolio sūnus parodė žudiko namelį Ignalinos rajone, (duomenys neskelbtini). Jos brolis buvo ne žiaurus, o malonus, ramus, su šypsena. Brolis buvo imlus darbams, yra padėjęs dirbti sodo darbus. Brolis impulsyvus tapdavo tik išgėręs alkoholio, tačiau su juo išgėrusiu pati nesusitikdavo. Mamai būnant gyvai brolio bute buvo tvarkinga, o kai mama gulėjo ligoninėje nuvažiavusi pas R. rado ten atėjusių visokių išgeriančių žmonių, kuriuos pati išprašė iš buto ir liepė broliui susitvarkyti. Kai nuvažiuodavo aplankyti brolį jam gyvenant su J. U., namuose būdavo tvarkinga. Pati pasiimdavo pinigus už mamos globą, nupirkdavo mamai ir broliu maistą, duodavo pinigų remontui. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas S. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, tačiau su juo nebendrauja. Patį įvykį prisimena, tačiau datų tiksliai nurodyti negali. Tą dieną atėjo su draugu pas dėdę R. G., kur buvo J. U., šios sūnus, I. ir mergina. Visi vartojo alkoholį. Pats atėjo išgėręs ir pasėdėjus maždaug valandą laiko, o atėjusiam kartu draugui išėjus namo, nuėjo miegoti į kitą kambarį. Tuo metu jokių konfliktų nebuvo kilę. Buvo pažadintas J. U., kuri pasakė, jog įvyko muštynės, kurių metu sumušė R.. Atėjęs į kitą kambarį pamatė ant grindų gulintį R.. R. gulėjo ant pilvo, veidu į žemę ir nekalbėjo, o jo galva buvo priekyje sofos, tačiau pats nematė, kur R. buvo praskelta galva. Kiti tuo metu sėdėjo kas ant lovos, kas ant kėdės. I. G. sėdėjo ant lovos. Jis liepė I. išeiti. Su išeinančiu I., kuris pasiėmė striukę, koridoriuje apsižodžiavo ir apsistumdė, t.y. galima sakyti, kad susimušė. Konkrečiai negali pasakyti, kiek smūgių buvo suduota, nes pats trenkė I. į veidą, o šis trenkė atgal. Tuomet atėjo J. U. sūnus ir padėjo išprašyti I.. Grįžus į kambarį, jis pats, J. U. ir buvusi panelė paguldė R. į lovą ir apklojo. Įkeliant R. į lovą šis nedejavo. J. U. sūnus R. į lovą įkelti nepadėjo, kadangi šis tik atėjęs į kambarį ir pamatęs kraują, išėjo. Pasėdėjęs maždaug 20-30 minučių ir parūkę išėjo. Tuo metu neatrodė, kad R. sunkiai sužalotas, tačiau nežino, kodėl nebuvo kviesta greitoji medicinos pagalba. J. U. pasakojo, kad R. ir I. dėl kažko susibarė, o I. sudavė R. ir praskėlė galvą. R. griūdamas pataikė į radiatorių, dėl ko ir prarado sąmonę. Pats nematė, ar I. šokinėjo ant R.. Taip pat pats nematė, dėl ko tarp R. ir I. kilo konfliktas. Tądien I. buvo išgėręs, kaip visi, o jis pats buvo už kitus blaivesnis, nes buvo pamiegojęs. Iki būdamas pažadintas J. U., jokio triukšmo negirdėjo.

Liudytojas L. U. parodė, kad su kaltinamuoju buvo klasiokai pradinėje klasėje, tačiau ryšių nepalaikydavo. Tuo metu buvo žiemos rytas, kai atėjęs R. G. paprašė pinigų. Padavęs pinigų pats atsigulė miegoti toliau. Iš miego buvo pažadintas mamos, kuri jau po įvykusio konflikto prašė iš namų išvaryti I., kuris sumušė R.. Tame kambaryje, kuriame miegojo, miegojo ir S.. Šio kambario, kur miegojo pats ir S., durys buvo uždarytos. Girdėjo, kad buvo bartasi, tačiau grumtynių negirdėjo. Tiksliai nepamena, kokie buvo šūksniai ir garsai. Atėjus į kambarį mamai, S. išėjo pirmas ir susistumdė koridoriuje su I.. Tai pamatęs atsistojo ir pats. Negali tiksliai pasakyti, ar I. sudavė smūgius S., tačiau jis pats su S. I. išstūmė ir užrakino duris. S. su I. susistumdė po to, kai R. buvo sumuštas. Prieš tai tarp I. ir S. konfliktų nebuvo. Tuomet nuėjęs į kambarį pamatė prie radiatoriaus gulintį R.. R. gulėjo ant nugaros, o prie R. galvos buvo kraujo. Kadangi bijo kraujo, todėl iškart išėjo iš kambario. Mama paprašė kelnių norėdama perrengti R.. Su S. paguldė R. į lovą. Pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o R. buvo sąmoningas ir atsisakė, kad jam viskas gerai. Maždaug po valandos pats išvažiavo į Vilnių, nes reikėjo ar į darbą, ar į paskaitas. Išvyko tą dieną po pietų, o konfliktas įvyko prieš pietus. Prisimena, kad išvažiuodamas atsisveikino su mama, tačiau nepamena, ar atsisveikino ir su R., tačiau mano, kad turėjo tą padaryti. Pats dažnai atvykdavo pas R., nes ten gyveno mama. Su R. labai gerai sutardavo. R. išgėręs nepasikeisdavo, jis ramaus būdo žmogus.

Iš 2013-02-03-04 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu kambaryje Nr. 2 ant sofos – lovos rastas vyriškos lyties lavonas su smurto žymėmis – dešinėje galvos pusėje kaktos srityje matoma apie 3 cm ilgio ir 0,7 cm pločio muštinė sukrešėjusi žaizda. Ant lavono pakaušio matoma kraujosrūva, ant kairiosios akies viršutinio voko poodinė kraujosrūva. Ant lavono kairės kojos, kelio sąnario srityje kraujosrūva, ant dešinės kojos priekinėje blauzdos srityje matomi nubrozdinimai. Prie radiatoriaus, ant tapetais išklijuotos sienos, taip pat ant grindjuostės ir laminato grindų dangos yra matomos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes, kurios yra pasiskirstę 0.24 x 0.14 m plote. Kambaryje Nr. 1 rastas sulaužytas nuotraukų rėmelis, šalia staliuko ant žemės guli rudos spalvos medinė kėdė su atlošu. Kėdės rėmas sulaužytas (1 t., 16-31 b.l.).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėta I. G. priklausančios džinsinio audinio kelnės, pateiktos 2013-02-04 savanoriško daiktų pateikimo metu. Nustatyta, kad kelnėse yra įplyšimai bei rausvos spalvos dėmės panašios į kraują (1 t., 108-110 b.l.).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėti I. G. priklausantys juodos spalvos pusbačiai, pateikti 2013-02-04 savanoriško daiktų pateikimo metu (1 t., 113-114 b.l.).

Iš specialisto išvados Nr. M 31/13 (08) matyti, kad R. G. mirties priežastis yra buka krūtinės trauma su vienintelio kairio plaučio plyšimu, plaušinės arterijos šakų plyšimu ir ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinės ertmes. Tai rodo lavono tyrimo metu rasti abipusiai šonkaulių, krūtinkaulio lūžimai, kairio vienintelio plaučio plyšimas vartų srityje, pažeistos plaušinės arterijos šakos ir masyvus (po 650ml) kraujo išsiliejimas krūtinės ertmėse. R. G. lavone nustatyti sužalojimai: abipusiai šonkaulių, krūtinkaulio lūžimai, vienintelio kairio plaučio plyšimas vartų srityje, plautinės arterijos šakų plyšimas, kraujo išsiliejimas krūtinės ertmėje; viršugalvio, kairės akies vokų-smilkinio-skruosto, krūtinės dešinės pusės, kairio kelio sąnario srities kraujosruvos; kaktos, dešinės šlaunies, dešinio kelio sąnario, dešinės blauzdos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, neužilgo prieš mirtį. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl vienintelio kairio plaučio plyšimo, plautinės arterijos šakų plyšimo, kraujo išsiliejimo krūtinės ertmėse, nes tai sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Tikėtina, kad o krūtinės traumos su vienintelio plaučio plyšimu ir ūmiu nukraujavimu nukentėjęs judėti negalėjo. Kiek laiko nukentėjęs po sunkaus sužalojimo galėjo gyventi tiksliai nustatyti galimybės, nes nežinomas nukraujavimo ir išsivysčiusio trauminio šoko greitis. Konstatuota traumuotos 9 anatominės sritys, todėl tikėtina, kad kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais (1 t., 66-75 b.l.).

Iš specialisto išvados Nr. G 29/13(08) matyti, kad I. G. padaryti sužalojimai: kairės akies vokų kraujosrūvos, nugaros dešinės pusės ir dešinio kelio sąnario srities nubrozdinimai. Kadangi konstatuota traumuotos trys anatominės sritys, sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (1 t., 86 b.l.).

Spręsdama kaltinamojo I. G. kaltės klausimą dėl R. G. gyvybės atėmimo, kolegija remiasi byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo I. G. paaiškinimais, nukentėjusiųjų J. U. ir M. K. bei liudytojų S. G. ir L. U. parodymais, specialistų išvadomis, bei kita rašytine bylos medžiaga.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis I. G., tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog 2013 m. vasario mėnesį R. G. namuose kilusio konflikto metu sudavė smūgį pastarajam į veidą, dėl ko šis krisdamas atsitrenkė į radiatorių bei po ko jis (I. G.) užšoko ant R. G. bei pastarajam spyrė keletą kartų (2 t., 8-10, 16, 24-25 b.l.). Iš esmės I. G., nors ir neprisipažįsta keletą kartų šokinėjęs R. G. ant krūtinės bei teigia, jog konfliktas su S. G. įvyko prieš konfliktą su R. G., o taip pat nurodo įvykio metu padėjęs įkelti R. G. į lovą, tačiau neneigia savo smurtiniais veiksmais galėjęs atimti R. G. gyvybę, o tokias įvykio aplinkybes patvirtino ir 2013-02-07 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei 2013-02-07 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu. Aplinkybę, jog R. G. įvykio metu buvo sumuštas kaltinamojo I. G., patvirtina nukentėjusiųjų bei liudytojų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, o taip pat baudžiamojoje byloje esatys rašytiniai įrodymai – specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti duomenys. Nukentėjusioji J. U. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu vieningai teigė, jog įvykio metu tarp jos sugyventinio R. G. ir I. G. kilus konfliktui pastarasis jos sugyventiniui trenkęs kumščiu į veidą, po ko R. G., krisdamas ant žemės, galva atsitrenkė į radiatorių, maždaug penkis kartus šokinėjo abiem kojomis R. G. ant krūtinės, dėl ko po kurio laiko R. G. mirė (1 t., 35-36, 37-38 b.l.). Be to, aplinkybes, jog įvykio metu I. G. kilusio tarpusavio konflikto metu su R. G., pastarajam gulint ant grindų prie radiatoriaus I. G. sudavė koja keletą kartų R. G. į krūtinę, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. V. (1 t., 47-49 b.l.). Tai, kad R. G. po konflikto su I. G. gulėjo ant grindų prie radiatoriaus praskelta galva patvirtina ir liudytojo L. U. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu bei liudytojo S. G. duoti parodymai (1 t., 50-51, 52, 53-55 b.l.). Be to, nukentėjusioji M. K. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, jog apie brolio mirtį sužinojo iš brolio sugyventinės, kuri nurodė, jog išgertuvių metu įvyko tarpusavio konfliktas tarp R. G. bei I. G., kurio metu pastarasis sudavė R. G. smūgį į veidą, o tuomet, ant nuo smūgio nukritusio ir galvą į radiatorių prasiskėlusio R. G., užšoko ant krūtinės ir trypė kojomis, po ko praėjus tam tikram laiko tarpui, kurio metu brolis buvo paguldytas į lovą ir perrengtas, R. G. mirė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei į tai, jog specialisto išvadoje Nr. M31/13 (08) nurodyta, jog R. G. mirties priežastis yra buka krūtinės trauma su vienintelio kairio plaučio plyšimu, plaušinės arterijos šakų plyšimų ir ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinės ertmes, o R. G. yra konstatuotos traumuotos 9 anatominės sritys, dėl ko kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais, galima neabejotinai konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju I. G. įvykio metu R. G. atžvilgiu atlikti smurtiniais veiksmai sukėlė R. G. mirtį, t.y. taip I. G. atliktų ir kaltinime inkriminuotų veiksmų bei R. G. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.