Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo I. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Pravieniškių 1- jame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. G. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, ir jam paskirta galutinė bausmė – 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartimi Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu I. G. kvalifikuotos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos, pakeista Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir jam paskirta galutinė 12 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3. Bausmės pradžia – 2013 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 4 d.

5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi Komisijos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakė patvirtinti, konstatavus, kad nuteistasis I. G. dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jo pataisos procesas turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kadangi nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistasis jau yra tiek pasitaisęs, jog jam taikoma probacija būtų efektyvi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. G. skundas tenkinamas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 paskirtos bausmės). Ši aplinkybė sudarė ir sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Tačiau, kaip teisingai konstatavo ir žemesnės instancijos teismas, remiantis ankstesniame punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam I. G., konstatavęs, jog šis nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Visų pirma, apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nestabili darbinė patirtis; buvo įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; emocijų valdymo problemos bei mažas atsparumas stresui; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl jis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Taip pat teismas nurodė, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką net dvidešimt tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Apylinkės teismas įvertino turimus duomenis ne tik apie I. G. padarytus pažeidimus, tačiau ir apie jo paskatinimus, pažymėdamas, jog jis bausmės atlikimo metu buvo skatintas trylika kartų, tačiau nurodė, kad toks nuteistojo elgesys stebimas dar trumpą laiką. Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes, atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, jog jos neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

11. Aukštesnės instancijos teismas įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo I. G. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog I. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu buvo vertinta viso aštuonis kartus ir visus juos ši rizika buvo įvertinta kaip vidutinė. Nors apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog I. G. yra priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, jam vis dar priskiriama eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių, tačiau didelis nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių, tame tarpe ir dinaminių, skaičius savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimui, kadangi tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo (tai reiškia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), vis tiek yra jam priskiriami, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami. Todėl, vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu.

13. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad šeši iš I. G. nustatytų kriminogeninių veiksnių – kriminalinė istorija; pirmas teistumas jauname amžiuje; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; lygtinio paleidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, yra statiniai, kas reiškia, jog jokios įtakos jų mažinimui/panaikinimui nuteistojo elgesys nebegali turėti. I. G. taip pat priskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nestabili darbinė patirtis; buvo įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; emocijų valdymo problemos bei mažas atsparumas stresui; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Tačiau, socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad kriminogeninis veiksnys - buvo įtakojamas asocialios grupės yra labiau siejamas su nuteistojo elgesiu būnant laisvėje. Kriminogeninis veiksnys - ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais šiuo metu yra valdomas. Kriminogeninis veiksnys - smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu siejamas su nuteistojo elgesiu, t. y. nusikalstamų veikų įvykdymo laikotarpiu buvo būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu. Kriminogeninis veiksnys - emocijų valdymo problemos bei mažas atsparumas stresui šiuo metu yra valdomas, o emocijų valdymo sunkumai pastaruoju metu nėra fiksuojami.

14. Pažymima, kad šiuo metu I. G. yra atlikęs beveik dvylika metų laisvės atėmimo bausmės iš jam paskirtų dvylikos metų trijų mėnesių, t. y. ženkliai daugiau nei du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 2024 m. lapkričio 22 d., buvo penki mėnesiai trylika dienų, bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 4 d., todėl apygardos teismo vertinimu, vienas iš BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas yra pasiektas, nes I. G. laisvė yra suvaržyta jau labai ilgą laiko tarpą. Nuteistasis I. G. bausmės atlikimo metu skatintas trylika kartų už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Šiuo metu nedirba dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių – bausmę atlieka būryje, kuriame nuteistiesiems yra taikomi atskiro arba izoliuoto laikymo tikslai. Nuteistasis įvykdė visas jam resocializacijos plane numatyta priemones – baigė socialinių įgūdžių programą, dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose, kreipėsi į psichologus ir dalyvavo tikslinėse programose. Taip pat per rekomendacinį laikotarpį nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, už tai buvo paskatintas. Taip pat nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo taikymo atveju turėtų gyvenamąją vietą bei darbą. Komisijos vertinimu, nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kam pritaria ir aukštesnės instancijos teismas. Aukštesniojo teismo nuomone, šių duomenų visuma, neabejotinai parodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, gyventi laikantis bendrųjų, visuotinai priimtų, elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų.

15. Nors Pravieniškių 1 - jo kalėjimo pateikta pažyma apie I. G. pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo dvidešimt tris kartus pažeidęs įstaigoje nustatytą tvarką, už ką dvidešimt vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka, kas rodo, jog viso bausmės atlikimo metu jis iš tiesų nesielgė nepriekaištingai, tačiau ši aplinkybė priešingai, nei mano apylinkės teismas, tinkamos nuteistojo elgesio korekcijos nepaneigia. Svarbu įvertinti tai, kad paskutinį kartą bausmės atlikimo vietoje nustatytos tvarkos pažeidimas buvo fiksuotas prieš daugiau nei tris metus – 2021 m. birželio 25 d. Po jo padarymo I. G. buvo tik skatintas. Tai rodo, kad nuteistasis jau pakankamai ilgą laiką geba išlaikyti savo elgesį išimtinai pozityvų, kad jo nuostatos į priežiūrą ir apribojimus šiuo metu yra teigiamos, kas pažymėta ir socialinio tyrimo išvadoje.

16. Spręsdamas dėl I. G. galimybių sėkmingai integruotis laisvėje, apygardos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis neturi problemų dėl gyvenamosios vietos bei darbo, yra palaikomas artimųjų, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo atveju turi patvirtintą darbo vietą, kas, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, gali būti svarbus veiksnys, suteikiantis jam motyvacijos koreguoti savo elgesį dar labiau ir pakartotinai nenusikalsti.

17. Taigi, aukštesnės instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį I. G., jo pataisos procesą bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančias aplinkybes, sutinka ne su teismo padarytomis išvadomis, o su Komisijos sprendimu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju apygardos teismas neįžvelgia priežasčių toliau taikyti I. G. laisvės atėmimą, nes nėra aišku kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

tenkinti nuteistojo I. G. skundą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1- jo kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.