Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. nuteistas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2013 m. vasario 4 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimą taikyti I. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. G. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, aštuonis kartus skatintas, mokėsi, įgijo siuvėjo specialybę, nors šiuo metu nedirba, tačiau būnant kituose pataisos namuose dirbo, paleistas lygtinai bus įdarbintas, turės gyvenamą vietą, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, finansinių įsipareigojimų. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, I. G. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad I. G. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu dvidešimt tris kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką dvidešimt vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką I. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (viso teistas 7 kartus, 5 iš jų - dar būdamas nepilnametis); pirmas teistumas jauname amžiuje (pirmojo teistumo metu buvo 15 metų amžiaus); smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu;

būdingas nusikalstamo elgesio modelis (finansinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos);

būdingas nusikalstamų veikų sunkėjimas (nuo viešosios tvarkos pažeidimo, vagysčių bei kūno sužalojimo iki nužudymo); lygtinio paleidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimai; nestabili, maža darbinė patirtis; motyvacijos įsitraukti į darbinę veiklą pataisos įstaigoje stoka; palaikančių santykių su artimaisiais vaikystėje trūkumas; nusikalstamų veikų įvykdymo metu buvo būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingos emocijų valdymo problemos bei mažas atsparumas stresui; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; empatijos nukentėjusiesiems stoka; negebėjimas išsikelti tikslų bei kryptingai jų siekti; klaidinga kitų asmenų veiksmų ir ketinimų interpretacija; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas/neutralizavimas; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiūros/apribojimų pažeidimai). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek I. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad I. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikalimas ir pasikėsinimas padaryti labai sunkų nusikaltimą. Nuteistasis anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis išlieka gynybiškas tam tikrų temų atžvilgiu, siekia sudaryti kuo palankesnį įspūdį apie save, pateikti save kaip ramų asmenį, tačiau uždavus „nepatogius“ klausimus, išsiprovokuoja, kelia balso toną. Kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus formaliai pripažįsta kaltę, tačiau nedetalizuoja šių veikų aplinkybių bei ieško savo elgesį pateisinančių veiksnių, kas, teismo vertinimu, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog jis nusikalsdavo neplanuotai, spontaniškai, nes negebėjo pasimokyti iš ankstesnių klaidų bei susikoncentravo tik į pageidaujamas savo elgesio pasekmes, neapgalvodamas pasekmių aplinkiniams, nukentėjusiems asmenims. Be to, nuteistasis ne kartą naudojo fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu dėl to, kad negebėjo kontroliuoti užplūdusių emocijų bei elgėsi šių emocijų veikiamas. Taip pat stebima, jog nuteistasis pasižymi žema tolerancija frustracijai, o praeityje ne kartą konfliktams spręsti rinkosi fizinio smurto panaudojimą kitų asmenų atžvilgiu. Pažymėtina, kad nuteistojo situacijos bei savęs analizė gana paviršutiniška, ir nors jis ir geba įvardinti kelias problemas, tačiau nesusieja to, kaip pats prisidėjo prie šių problemų atsiradimo. Be to, dažnai įžvelgia problemas, kur jų iš tiesų nėra. Tuomet stengiasi su tomis „problemomis“ kovoti, o pralaimėjęs - nusivilia ir tampa piktas. Kalbant apie nusikalstamą elgesį negeba atpažinti tikrųjų priežasčių paskatinusių jį nusikalsti. Tiek laisvėje, tiek ir atlikdamas bausmę, nuteistasis dažnai rinkosi netinkamas problemų sprendimo strategijas, o taip pat, nesikreipė į specialistus, siekdamas išmokti naujų strategijų. Bendraujant su nuteistuoju stebima, jog jis yra užsispyręs, nelinkęs pasitikėti, įsitikinęs savo teisumu bei gana sunkiai keičiantis savo nuomonę. Jo mąstymas yra gana kategoriškas bei stokoja lankstumo. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, I. G. neatliktos bausmės dalis (2 metai 8 mėnesiai 24 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. G. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis I. G. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.