Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam I. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 22 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam I. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, baigė socialinių įgūdžių programą, kreipėsi į psichologus ir dalyvavo tikslinėse programose. Nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, žino apsauginius veiksnius, turi teigiamą nuostatą darbinei veiklai, turi patvirtintas įsidarbinimo galimybes, pastaruoju metu stebimas nepertraukiamai disciplinuotas nuteistojo elgesys, stebimas asmens siekis įsitraukti į socialiai priimtinas veiklas bei siekis keisti gyvenimo būdą, su aplinkiniais elgiasi mandagiai. Nuteistasis bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

I. G. nuteistas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartimi 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu kvalifikuotos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos ir pakeista 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė 12 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2013 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesyje fiksuojamos akivaizdžios pastangos nustatytąją riziką mažinant.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėta rizika nėra pakitusi nuo ankstesnių vertinimų. Tai, jog nuteistojo atžvilgiu nustatyta rizika išlieka nekintanti ir yra vertinama kaip vidutinė, atskleidžia tai, kad nuteistojo atžvilgiu materialusis pagrindas dar neegzistuoja. Be to, atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atskleidžia, jog nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (nestabili darbinė patirtis; buvo įtakojamas asocialios grupės (elgesys labiau siejamas su elgesiu būnant laisvėje); ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais (šiuo metu šis veiksnys yra valdomas); smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu ( nusikalstamų veikų įvykdymo laikotarpiu buvo būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu); emocijų valdymo problemos bei mažas atsparumas stresui (šis veiksnys šiuo metu yra valdomas, emocijų valdymo sunkumai pastaruoju metu nėra fiksuojami); priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie turi itin didelės reikšmės pakartotiniam nuteistojo elgesiui ir kurie privalo būti esmingai koreguojami. Nors dalis minėtų veiksnių yra išskiriami kaip fiksuoti praeityje, o kai kurie šiuo metu valdomi, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo juos atmesti kaip neturinčius reikšmės nuteistojo nusikalstamam elgesiui, kadangi vis tik atlikto vertinimo metu jie yra išskiriami kaip aktualūs ir kaip tie, kuriuos nuteistasis privalo ne tik, kad koreguoti, bet ir eliminuoti iš savo nusikalstamo elgesio. Tuo tarpu, nuteistojo elgesyje nustatyti apsauginiai, tai yra riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai (patvirtinta gyvenamoji ir darbo vieta; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais), neatsveria nuteistojo elgesyje nustatytų vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos, todėl teismo vertinimu, nėra laikytini išskirtinai saugančiais nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Juo labiau, kad nuteistojo daryti nusikaltimai buvo siekiant geresnės finansinės naudos, o oficiali laisvėje buvusi darbinė patirtis tėra vos keturi mėnesiai. Tuo tarpu, turima gyvenamoji vieta bei visos galimybės gyventi pagal visuotinai priimtinas elgesio normas nuteistojo nesulaikė nuo itin priešingo teisei elgesio. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta darytina išvada, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nepasižymi išskirtinai pozityviu elgesiu, todėl ir daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau pasiekė bausmei keliamus tikslus nėra pagrindo, kadangi nuteistojo elgesyje vyraujančios probleminės sritys nėra esmingai valdomos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuosekliu ir disciplinuotu elgesiu nepasižymėjo. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti (duomenys neskelbtini) kalėjimo pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, iš kurios matyti, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę net 23 kartus yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš kurių net 21 kartą buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Toks nuteistojo elgesys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis sistemingai ir piktybiškai darė pažeidimus, ir nuo priešingo teisei elgesio nuteistojo nesulaikė nei struktūruota aplinka, nei gaunami paskatinimai. Šios aplinkybės yra ne tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios, tačiau jos parodo nuteistojo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus bei tai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis jam taikomų ribojimų, o savo elgesio išimtinai teigiamo, negeba išlaikyti stabiliai ilgą laiką. Tuo tarpu nors nuteistasis yra skatintas 13 kartų, tačiau toks teigiamas nuteistojo elgesio pokytis stebimas dar itin trumpą laiką. Kadangi gautų paskatinimų perspektyvoje nuteistasis buvo ir baustas drausminėmis nuobaudomis. Be to, nuteistojo atžvilgiu anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis nesilaikė šio instituto sąlygų, dėl ko buvo pasiųstas atlikti bausmę į įkalinimo įstaigą, taip pat ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis nesielgė išimtinai teigiamai, todėl šiuo metu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, reikalinga neabejotinai įsitikinti, kad nuteistojo nusikalstamos nuostatos yra esmingai pakitę. Vis tik, tokios išvados, aukščiau aptartų duomenų kontekste daryti nėra pagrindo, kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Be kita ko, nėra nustatyta, kad ši rizika turėtų aiškias teigiamas dinamikas, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija yra būtina siekiant lygtinio paleidimo, ir nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nuteistojo pataisos procesas dar privalo būti tęsiamas nuteistajam esant struktūruotoje aplinkoje.

Nors Komisija, tvirtinti pateiktame nutarime, nurodo teigiamas nuteistojo savybes, o būtent tai, kad I. G. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, baigė socialinių įgūdžių programą, kreipėsi į psichologus ir dalyvavo tikslinėse programose. Nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, žino apsauginius veiksnius, turi teigiamą nuostatą darbinei veiklai, turi patvirtintas įsidarbinimo galimybes, pastaruoju metu stebimas nepertraukiamai disciplinuotas nuteistojo elgesys, stebimas asmens siekis įsitraukti į socialiai priimtinas veiklas bei siekis keisti gyvenimo būdą, su aplinkiniais elgiasi mandagiai, tačiau teismas išanalizavęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tokiu būdu įvertinus teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, darytina išvada, jog šios aplinkybės neatsveria identifikuotų probleminių sričių, nustatyta rizika nėra valdoma taip, jog teismui nekiltų abejonių dėl nuteistojo elgesio integruojantis į visuomenę.

Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Įvertinus I. G. elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius jokių duomenų apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis I. G., šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.