Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. G. gynėjo advokato M. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam I. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka I. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartimi 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu kvalifikuotos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos ir pakeista 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė 12 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2013 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam I. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis įsitraukė į resocializacijos procesą dalyvaudamas įstaigoje organizuojamuose pozityvaus užimtumo veiklose, psichologų vedamose tikslinėse programose, tačiau nuteistasis nėra įvykdęs vienos iš rekomendacijų – įsidarbinti. Nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė siekdamas finansinės naudos nusikalstamu būdu, o kadangi šiuo metu yra nedirbantis, nuteistojo finansinė padėtis išlieka nestabili. Todėl, Komisija konstatuoja, jog teigiami nuteistojo korekcijos procesai turi būti tęsiami laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistojo I. G. gynėjas advokatas M. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma tai, kad Komisija netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, apibūdinančius jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – du trečdalius laisvės atėmimo bausmės, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Tai, jog nuteistasis yra nedirbantis yra reikšminga aplinkybė vertinant jo pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau ši aplinkybė negali būti suabsoliutinta. Skunde akcentuojama tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kito nuo aukštos iki vidutinės, pastaruosius tris metus jis nėra baustas drausmine tvarka, aktyviai įsitraukė į resocializacijos procesą. Atlikdamas bausmę nuteistasis nesilaiko nuteistųjų subkultūros, priteistas žalas yra atlyginęs, neturi jokių finansinių prievolių. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi ir siekė gauti aukštesnį išsilavinimą, tačiau mokslų neturėjo galimybės pabaigti, o tai buvo sąlygota ne jo paties noro, o aplinkybės, kad buvo iškeltas į kitą pataisos namų sektorių. Gynėjo nuomone, Komisija netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nepagrįstai sprendė, kad šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Komisija neatsižvelgė ir neįvertino I. G. turimų ir palaikomų socialinių ryšių su artimaisiais bei, kad nuteistasis paleistas į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Skundžiamu nutarimu neatsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis yra įgijęs profesiją, tad tokiu būdu turės galimybę ir įsidarbinti. Tuo tarpu kelios neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės galės būti kontroliuojamos paties nuteistojo pastangomis su Probacijos pareigūnų priežiūra ir atitinkamais specialiais įpareigojimais.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste, matyti, kad I. G. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą I. G. atžvilgiu, pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė rizika su vyraujančiais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad toks elgesio rizikos vertinimas nuteistojo atžvilgiu buvo atliktas ne kartą ir atskleidžia tai, kad nuoseklia ir teigiama, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo dinamika, nuteistasis nepasižymėjo. I. G. atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kito iš vidutinės į didelę ir vėliau, kaip ir šiuo metu fiksuota, į vidutinę, kas atskleidžia nuteistojo negebėjimą savo elgesį išlaikyti nuoseklų. Tuo tarpu įvertinus atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, stabiliai vidutinė nusikalstamo elgesio rizika dar stebima trumpai ir negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą spręsti, jog nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o ši aplinkybė eliminuoja lygtinio paleidimo taikymo galimybę, nes neegzistuoja materialusis pagrindas. Tuo labiau, kad nuteistojo I. G. elgesyje vis dar stebimi septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nestabili, maža darbinė patirtis; palaikančių santykių su artimaisiais vaikystėje trūkumas; nusikalstamų veikų įvykdymo metu buvo būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingos emocijų valdymo problemos bei mažas atsparumas stresui; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami toliau tęsiant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, o šių veiksnių mažinimas ar realus valdymas leistų svarstyti dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinant ar nuteistasis deda maksimalias pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio raišką.

Nors iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nuteistajam buvo nustatyti du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos skunde akcentavo ir atstovas, jie nėra laikytini išskirtiniais ir sudarančiais pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis ir būdamas laisvėje su specifiniais sunkumais susijusiais su gyvenamąją vieta nesusidurdavo, tačiau ši aplinkybė jo nuo nusikalstamo elgesio neapsaugojo, todėl ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip neabejotinai apsaugosianti nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo atveju. Kartu pasisakytina, jog patvirtinta įsidarbinimo galimybė taip pat nėra laikytina išskirtine, juo labiau, kad duomenys apie galimą įsidarbinimą lygtinio paleidimo atveju, yra gauti 2022 m. rugsėjo 29 d., tai yra jau beveik prieš du metus, todėl kelia pagrįstų abejonių, ar faktinė situacija, dėl galimo įsidarbinimo per tiek laiko nėra pakitusi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog patvirtinta įsidarbinimo galimybė, dar nėra absoliutus pagrindas spręsti, kad nuteistasis paleistas lygtinai, stabiliai dirbs ir tai apsaugos jį nuo pakartotinio nusikalstamumo, juo labiau, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos buvo susijusios su finansinės naudos siekimu. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs nuteistojo darbinę patirtį jam būnant laisvėje, kuri buvo absoliučiai nestabili, ir atliekant laisvės atėmimo bausmę, kuomet jis ir turėdamas galimybę dirbti pagal turimą siuvėjo specialybę, tokios galimybės neišnaudojo, tai yra net du kartus įsidarbinęs iš darbo išėjo, nes jam darbas nepatiko, dirbdamas jaustųsi išnaudojamas. Šie duomenys atskleidžia, kad nuteistasis nėra linkęs kurti stabilių darbo santykių, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, juo labiau, kad ir ankstesnės Komisijos viena rekomendacijų buvo susijusi su įsidarbinimu, kurios akivaizdu nuteistasis kryptingai nevykdo, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad savo nusikalstamą elgesį nuteistasis jau yra pakeitęs tiek, kad galėtų būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, kad nors skunde nurodoma, kad Komisija neįvertino nuteistojo pažangos ir teigiamos elgesio korekcijos, tačiau teismas pritaria skundžiamame Komisijos nutarime padarytoms išvadoms, kad nuteistojo teigiama elgesio korekcija stebima dar trumpą laiką ir šiuo metu dar nėra sudaranti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Tokį teismo vertinimą lemia byloje esanti 2024 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo I. G. laikotarpyje nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. birželio 25 d. gautas nuobaudas ir paskatinimus. Iš pažymos matyti, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę net 23 kartus yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš kurių net 21 kartą buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Toks nuteistojo elgesys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis sistemingai ir piktybiškai darė pažeidimus, ir nuo priešingo teisei elgesio nuteistojo nesulaikė nei struktūruota aplinka, nei gaunami paskatinimai. Šios aplinkybės yra ne tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios, tačiau jos parodo nuteistojo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus bei tai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis jam taikomų ribojimų, o savo elgesio išimtinai teigiamo, negeba išlaikyti stabiliai ilgą laiką. Tuo tarpu nors nuteistojo gynėjas kaip nuteistąjį teigiamai apibūdinančią aplinkybę išskiria tai, kad nuteistasis pastaruosius tris metus nėra baustas drausmine tvarka, teismas šios aplinkybės išskirtine nelaiko, kadangi toks laiko tarpas, įvertinus jį jau atliktos laisvės atėmimo bausmės kontekste, yra per trumpas spręsti, kad nuteistasis jau yra reikšmingai pakeitęs savo nusikalstamą veikimą ir toliau savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Nuteistojo elgsenos nestabilumo epizodai jau buvo fiksuoti anksčiau, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iš vidutinės kito į aukštą, todėl šiuo metu, nuobaudų negavimo laikotarpis dar yra per trumpas, kad galėtų būti neabejotinai patvirtinantis apie nuteistojo teigiamą nusikalstamo elgesio pokytį. Kartu pasisakytina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenys atskleidžia, jog nuteistojo atžvilgiu anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis nesilaikė šio instituto sąlygų, dėl ko buvo pasiųstas atlikti bausmę į įkalinimo įstaigą, taip pat ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis nesielgė išimtinai teigiamai, todėl šiuo metu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, reikalinga neabejotinai įsitikinti, kad nuteistojo nusikalstamos nuostatos yra esmingai pakitę. Vis tik, tokios išvados, aukščiau aptartų duomenų kontekste daryti nėra pagrindo, kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, nėra nustatyta, kad ši rizika turėtų aiškias teigiamas dinamikas, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija yra būtina siekiant lygtinio paleidimo, ir nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad nuteistasis aktyviai įsitraukė į resocializacijos procesą dalyvaudamas įstaigoje organizuojamuose pozityvaus užimtumo veiklose, psichologų vedamose tikslinėse programose, atlikdamas bausmę nuteistasis nesilaiko nuteistųjų subkultūrų taisyklių, priteistas žalas yra atlyginęs, neturi jokių finansinių prievolių, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi ir siekė gauti aukštesnį išsilavinimą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi profesiją ir tokiu būdu galės save realizuoti darbinėje srityje, įvertinus jas prieš tai nurodytų aplinkybių kontekste, niekaip išimtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, nes nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tuo tarpu siekdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas koreguodamas savo priešingą teisei elgesį ir siekdamas teigiamos dinamikos, kuri šiuo metu, kaip aukščiau nurodyta, nėra stebima. Teismas sprendžia, jog dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus ir užtikrinantis bausmės tikslus, šiuo metu nuteistojo elgesyje egzistuoja tik formalusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, tačiau nėra nustatytas materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, o egzistuojant tik formaliajam pagrindui, lygtinis paleidimas nėra galimas.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo I. G. gynėjo advokato M. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. G. gynėjo advokato M. V. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.