Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. RV-22-3910, taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Bausmės pradžia – 2013 m. vasario 4 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. G. skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus, I. G. charakterizuojančius duomenis, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo I. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei. Nors stebima teigiama rizikos dinamika, tačiau esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

8. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi ir skunde, nekelia, kadangi I. G. aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, per paskutinį rekomendacijų skyrimo laikotarpį nepažeidė nustatytos tvarkos, kreipėsi dėl darbo, užsiima menine veikla, pateikė pažymą, jog laisvėje turės galimybę įsidarbinti, buvo aštuonis kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, vykdomieji dokumentai padengti, sprendė alkoholio vartojimo problemą, 2023 m. birželio 16 d. įkalinimo įstaigos viršininko nutarimu už aktyvų VšĮ „Aplankyk kalinį“ programos lankymą ir pastangas laikytis Biblijinių moralinių normų jam skirtas paskatinimas, įteiktas pažymėjimas už dalyvavimą mokymuose „Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymas“. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, vertinamu atveju, nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, I. G. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakanka.

9. Nagrinėjamu atveju įvertinami nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (iš viso teistas 7 kartus, 5 iš jų esant nepilnamečiui); pirmas teistumas jauname amžiuje (pirmojo teistumo metu buvo 15 metų); smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas nusikalstamo elgesio modelis (finansinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos); būdingas nusikalstamų veikų sunkėjimas (nuo viešosios tvarkos pažeidimo, vagysčių bei kūno sužalojimo iki nužudymo); lygtinio paleidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų paleidimai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę I. G. atlieka už tris nusikalstamas veikas, subendrinus du paskutinius nuosprendžius, tarp kurių ir nusikaltimas sukėlęs negrįžtamas pasekmes (nužudymas). Paskutiniai du nusikaltimai yra būdingo nusikaltimų modelio. Šios aplinkybės rodo, kad asmuo nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas atskleidžia didesnį asmens pavojingumą visuomenei, todėl aplinkybės, reikšmingos lygtinio paleidimo taikymui, turi būti vertinamos itin atidžiai. Svarbu ir tai, kad už ankstesnius nusikaltimus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau jie nebuvo efektyvūs, tai parodo, kad ankstesni nuteistojo teistumai bei švelnesnės bausmės jam skyrimas jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, savo elgesio teigiama linkme nuteistasis nekoregavo, dėl ko padarė naują sunkesnį nusikaltimą. Nors sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu bei jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tai nereiškia, jog nereikia vertinti aplinkybių, susijusių su asmens nusikalstamu elgesiu praeityje. Būtent šios aplinkybės padeda lengviau įvertinti nuteistojo asmenybės pokyčius, jo pastangas savo elgesį kreipti teigiama linkme.

10. Byloje esantys duomenys suteikia pagrindą išvadai, kad nuteistojo asmenybės pokyčiai dar yra nepakankami spręsti, jog lygtinis paleidimas būtų sėkmingas. Iš Pažymos apie gautas nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebuvo pavyzdingas, jis net 23 kartus baustas drausmine tvarka, 2 iš jų apsiribota pokalbiu. Paskutinį kartą 2021 m. birželio 6 d. (iš skundo matyti, kad nuteistasis pateisina baustumus dėl psichotropinių medžiagų vartojimų, teigdamas, jog neįmanoma nevartoti, kai beveik visi įstaigoje vartoja). Nors minėtos nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios, tačiau tai neigiamai apibūdina nuteistąjį kaip asmenį, kuris ir būdamas prižiūrimas struktūrizuotoje aplinkoje nesugeba laikytis jam nustatytų taisyklių, leidžia manyti, kad I. G. teigiamą požiūrį į taikomas pataisos priemones rodo dar neilgą laiką, kas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuoseklią ir vien tik teigiamą I. G. elgesio korekciją, kuri itin akcentuojama nuteistojo skunde. Taigi iš išanalizuotų aplinkybių matyti, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai dar neilgą laiką, todėl šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis būdamas nestruktūruotoje aplinkoje laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Šią išvadą patvirtina ir nuteistajam I. G. nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali panaikinti – nestabili, maža darbinė patirtis; palaikančių santykių su artimaisiais vaikystėje trūkumas; nusikalstamų veikų įvykdymo metu buvo būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingos emocijų valdymo problemos bei mažas atsparumas stresui; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; klaidinga kitų asmenų veiksmų ir ketinimų interpretacija: būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas/neutralizavimas; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiūros/apribojimų pažeidimai). Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus dinaminių t. y. galinčių kisti kriminogeninių veiksnių kiekį ir pobūdį konstatuojama, kad nuteistasis tęsdamas pataisos procesą turi dėti pastangas juos mažinti. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo I. G. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu išlieka aktualios, nuteistojo pastangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką pastebimos, tačiau vis dar nėra pakankamos, jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

12. Nesutiktina su skundo argumentu, kad nuteistasis mąstymą ir elgesį yra pakeitęs tiek, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam uždavus „nepatogius“ klausimus, išsiprovokuoja, kelia balso toną. Pokalbio metu nurodo, jog paskutinio smurto panaudojimo atveju metu jautė, „kad turi kovoti už savo gyvybę“, nors analizuojant nuosprendyje pateikiamas detales, gauta informacija, kad pats pradėjo konfliktinę situaciją. Pokalbio metu stebima, kad asmuo yra įsitikinęs, jog aplinkiniai prieš jį nusiteikę, linkę jam kenkti „atimti gyvybę“, todėl tikėtina, jog tokių įsitikinimų predispozicija gali įtakoti jo elgesį stresinių situacijų metu. Be to, stebima, jog asmuo pasižymi žema tolerancija frustracijai, o praeityje ne kartą konfliktams spręsti rinkosi fizinio smurto panaudojimą kitų asmenų atžvilgiu. Bausmės atlikimo metu fiksuotas ne vienas atvejis, kai jis praradęs savitvardą vartojo necenzūrinius žodžius, grasino pareigūnams susidorojimu, bet to fiksuotas atvejis, kai grasino žaloti save ar kitus nuteistuosius, jei nebus vykdomi jo reikalavimai administracijai, pagriebęs rašiklį bandė durti sau į ranką. Nustatyta, kad I. G. situacijos bei savęs analizė gana paviršutiniška, geba įvardinti problemas, tačiau nesusieja, kaip jis prie jų prisidėjo. Negeba atpažinti priežasčių paskatinusių jį nusikalsti. bendraujant su nuteistuoju stebima, kad jis užsispyręs, nelinkęs pasitikėti, įsitikinęs savo teisumu bei gana sunkiai keičiantis savo nuomonę. Mąstymas yra gana kategoriškas bei stokoja lankstumo.

13. Nors savo skunde nuteistasis nurodo, kad gailisi padaręs nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltę pripažįsta, bet siekia pateisinti savo veiksmus kaltindamas netinkamai susiklosčiusias aplinkybes, apsvaigimą nuo alkoholio, nukentėjusiojo veiksmus ir pan. Be to, jam yra svarbios kai kurios neformaliosios nuteistųjų taisyklės, nors žodžiu deklaruoja, kad jų nesilaiko. Pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nesuteikia ir ta aplinkybė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos raštu siūloma Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijai nuteistojo skundą dėl perkėlimo į lengvąją grupę nagrinėti iš naujo (b. l. 65-67).

14. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, o visi aukščiau aptarti duomenys, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad I. G. esmingai pakeitė savo elgesį, jog jį paleidus lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Visų nustatytų ir aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Juolab, kad ir Komisijos nutarimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai, Komisijos narių nuomonės šiuo klausimu taip pat išsiskyrė. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

15. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus mąstymo ir elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o I. G. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo I. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.