Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-124-948/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-02
Bylos Nr.
1-124-948/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Jusevičienė
Nukentėjusysis
P. Š., D. Š., V. S., M. Š., G. V.
Civilinis atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Kaltinamasis
V. L.
Advokatai
Dalius Vaičiulis, Silva Balčiūnienė, Albertas Buta
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-124-948/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30758-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.4; 2.3.6.4.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė,sekretoriaujant Livetai Naudužienei, Gitanai Bajarūnaitei,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,kaltinamojo gynėjai advokatei Silvai Balčiūnienei,

nukentėjusiesiems P. Š., D. Š., V. S., nukentėjusiajai ir nukentėjusiosios M. Š. įstatyminei atstovei G. V., nukentėjusiųjų M. Š., P. Š. ir D. Š. įgaliotam atstovui advokatui Albertui Butai, nukentėjusiųjų G. V. ir V. S. įgaliotam atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 19.16 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. sausio 3 d. neturėdamas galiojančios sveikatos patikrinimo pažymos, kuri suteikia teisę vairuoti 2 grupės transporto priemones (C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE), vairavo kelių transporto priemonę – krovininį automobilį DAF XF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių (KET) 9, 14, 101, 127 punktuose numatytus reikalavimus, vairavo transporto priemonę susirgęs (KET 14 p.), kai dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, t. y. turėdamas (duomenys neskelbtini), kuris pasireiškia (duomenys neskelbtini), t. y. praradimu galimybės suvaldyti transporto priemonę, važiuodamas keliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 p.), išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir taip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu (KET 101 p.), pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 p.), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl to įvyko eismo įvykis - susidūrimas su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu „Škoda Oktavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio, dėl to, automobilio „Škoda Oktavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. Š. buvo padaryti sužalojimai: (duomenys neskelbtini), t. y., buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs A. Š. mirtį įvykio vietoje; keleivei K. Š. buvo padaryti sužalojimai: (duomenys neskelbtini), buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs K. Š. mirtį įvykio vietoje; keleivei M. Š. buvo padaryti sužalojimai: (duomenys neskelbtini), buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; keleiviui P. Š. buvo padaryti sužalojimai: (duomenys neskelbtini), buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais V. L. dėl neatsargumo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai. Pripažįsta, kad jo vairuojama transporto priemonė išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir dėl to įvyko susidūrimas, kurio metu žuvo du žmonės. Parodė, kad įvykio dieną nejautė problemų su sveikata. Mašiną pasiėmė iš darbovietės (duomenys neskelbtini) iš vakaro. Kartu pasiėmė anūką, kurį būtų paleidęs namuose (duomenys neskelbtini). Ryte būtų išvykęs į reisą. Jeigu būtų blogai jautęsis, nebūtų pasiėmęs su savimi pavėžėti anūko. Sėdo už vairo, neturėdamas nuo 2020-01-03 galiojančios medicininės pažymos apie sveikatos būklę ir galėjimą vairuoti sunkiasvores transporto priemones. 2020 m. vasario mėnesį lankėsi pas šeimos gydytoją, bet gydytojas pažymos neišdavė, nes neturėjo darbdavio išduotos asmens sveikatos knygutės. Vėliau darbdavys išdavė siuntimą atlikti medicininę apžiūrą, tačiau pas gydytoją nebenuėjo, nes prasidėjo karantinas. Darbdavys nuo darbo jo nenušalino. Planavo pas šeimos gydytoją nueiti 2020 m., išėjęs atostogų. Į medicininės pažymos gavimą pasižiūrėjo kaip į formalų reikalavimą. Pas šeimos gydytoją lankėsi, nes turėjo problemų su (duomenys neskelbtini), buvo atsiradęs padidėjęs prakaitavimas, kažkiek jautėsi silpnumas. Vartojo šeimos gydytojo išrašytus vaistus – (duomenys neskelbtini) ir vaistus, praplečiančius kraujagysles. Į (duomenys neskelbtini) pas gydytojus dėl (duomenys neskelbtini) problemų vyko jau po avarijos. Įvykio dieną, pravažiavus (duomenys neskelbtini) kaimą, jam užtemo akyse, daugiau nieko nebeprisimena. Tik ligoninėje grįžo atmintis. Vairuotoju dirbo 40 metų, vilkiką vairavo nuo 1990 metų. Eismo įvykių nebuvo turėjęs. Iki įvykio nėra buvę tokių atvejų, kad būtų praradęs sąmonę. Vaistų, kurie slopintų reakciją, taip pat nebuvo vartojęs. Dėl eismo įvykio labai išgyvena, nemiega naktimis, buvo nuvykęs į kapines, prieš tai atsiklausęs žuvusiųjų giminaitės. Atsiprašo nukentėjusiųjų. Po įvykio nėra vairavęs transporto priemonių. Jį visur vežioja sutuoktinė, kuri jam yra autoritetas.

Liudytoja L. L., posėdžio metu apklausta kaip kandidatė į laiduotojas, parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Prašo paskirti ją sutuoktinio laiduotoja be užstato. Santuokoje gyvena daugiau nei 30 metų. Vaikai suaugę. Santykiai su sutuoktiniu geri. Sutuoktiniui gali daryti teigiamą įtaką. Sutuoktinis jos klauso. Sutuoktinis sakė, jog jam užtemo akyse ir nieko apie įvykį neatsimena. Dėl įvykusios avarijos sutuoktinis labai išgyvena. Vežė sutuoktinį į kapines aplankyti žuvusiųjų kapo. Iki šio įvykio sutuoktinis nebuvo nė karto nei nualpęs, nei dejavęs, kad skauda širdį, jautė tik silpnumą, kartais išpildavo šaltas prakaitas. Po įvykio sutuoktinis nėra vairavęs automobilio, visur vežioja ji. Sutuoktinis atsakingai žiūri į vaistų vartojimą. Prižiūri, kad gertų vaistus. Po eismo įvykio atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje, nes pati yra nedirbanti, o sutuoktinis kurį laiką turėjo nedarbingumą, vėliau užsiregistravo užimtumo tarnyboje ir tik prieš naujuosius metus pradėjo dirbti. Visą tą laiką gyveno iš santaupų bei padėjo dukra. Todėl prašo paskirti laiduotoja be užstato.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas, prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais teismo ištirtais rašytiniais įrodymais:

2020-08-31 Kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), koordinatės x (duomenys neskelbtini), y (duomenys neskelbtini), automobiliai „Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) DAF XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas Eismo įvykio planas, paimti daiktai (1 t., b. l. 50-94, vokas Nr. 1 prie 1 tomo bylos viršelio);

2020-05-31 Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas (stenografuotas) garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus (2020-08-02 19.12 val., 19.16 val.) (1 t., b. l. 184-188, vokas Nr. 2 prie 1 tomo bylos viršelio);

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo 2020-08-14 nutartimi, kuria nutarta laikinai iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nustatyti nuolatinę globą M. Š. ir paskirta G. V. M. Š. globėja, bei laikinai iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nustatyti nuolatinę rūpybą P. Š. ir paskirta jo rūpintoja G. V. (2 t., b. l. 178-179);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad: 1. A. Š. mirtis įvyko nuo (duomenys neskelbtini). Į tai nurodo lavono tyrimo metu rasta (duomenys neskelbtini). 2. A. Š. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 1,5-2 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2020-08-04, 10 val. 30 min. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. 3. A. Š. padaryti kūno sužalojimai: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). 4. A. Š. kūne rasti sužalojimai gyvam asmeniui atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl (duomenys neskelbtini). 5. A. Š. kūne rasti sužalojimai padaryti netrukus prieš mirtį. 6. Rasti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukomis kietomis automašinos salono dalimis. 7. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trisdešimt vieno smūginio kontakto su bukais kietais paviršiais. 8. Rasti kūno sužalojimai sukėlė A. Š. mirtį. 9. Po patirtų kūno sužalojimų A. Š. negalėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus dėl (duomenys neskelbtini). 10. Mirusiojo A. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,23 promilės etilo alkoholio (2 t., b. l. 66-70);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad: 1. K. Š. mirtis įvyko nuo (duomenys neskelbtini). Į tai nurodo lavono tyrimo metu rasti (duomenys neskelbtini). 2. K. Š. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 1,5-2 paras iki jos kūno tyrimo pradžios 2020-08-04, 08 valandos. Tam neprieštarauja mirusiosios kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. 3. K. Š. padaryti kūno sužalojimai: (duomenys neskelbtini). 4. K. Š. kūne rasti sužalojimai gyvam asmeniui atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl (duomenys neskelbtini). 5. K. Š. kūne rasti sužalojimai padaryti netrukus prieš mirtį. 6. Rasti kūno sužalojimai padaryti atsitrenkiant į bukas kietas automašinos salono dalis. 7. K. Š. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dvidešimt aštuonių smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. 8. Rasti kūno sužalojimai sukėlė K. Š. mirtį. 9. K. Š. po patirtų kūno sužalojimų negalėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus, dėl (duomenys neskelbtini). 10. Mirusiosios K. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,64 promilės etilo alkoholio gyvam asmeniui atitinka lengvą girtumo laipsnį (2 t., b. l. 75-79);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: 1. M. Š. nustatyti sužalojimai: (duomenys neskelbtini). 2. M. Š. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos j VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę 2020-08-02 ir į (duomenys neskelbtini) klinikas 2020-08-03. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu, kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. 3. M. Š. nustatyti sužalojimai, remiantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 87-89);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta: 1. P. Š. padaryti sužalojimai: (duomenys neskelbtini). 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku.3. P. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 83);

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: 1. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti vilkiko „DAF FT XF105.460", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) greičio prieš pat susidūrimą su automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) greičio prieš pat susidūrimą su vilkiku „DAF FT XF105.460", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3. Šioje eismo situacijoje vilkiko „DAF FT XF105.460“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel SN 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. L. kelio ruože, kuriame priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė kelio ženklinimo linija, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „Škoda Octavia“ ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. 4. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. Š. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (2 t., b. l. 28-36);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. L. kraujyje (duomenys neskelbtini) nerasta (6 t., b. l. 42);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: 1. V. L. padaryti sužalojimai: (duomenys neskelbtini). Sužalojimai galėjo būti padaryti 14 parų laikotarpyje iki GMP apžiūros bei apžiūros gydymo įstaigoje. Tiksliau nurodyti sužalojimų padarymo laiko nėra galimybės, kadangi neaprašytos sužalojimų makromorfologinės savybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais tik griuvinėjant, tiek eismo įvykio metu kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio salono dalimis. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (duomenys neskelbtini). 2. Atsakyta I-ame išvados punkte, t. y. nurodyti tikslaus sužalojimų padarymo laiko nėra galimybės bei nėra galimybės atsakyti, koks buvo sužalojimų padarymo eiliškumas. 3. Atsakyta I-ame išvados punkte, t. y. visi sužalojimai galėjo būti padaryti tiek užduotyje nurodyto eismo įvykio aplinkybėmis, tiek kitomis aplinkybėmis (tiriamasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) padarytas tą pačia dieną dirbant garaže). Sužalojimai yra nespecifiniai, sužalojimo mechanizmas yra plačios grupinės priklausomybės. 4. Remiantis pateiktais medicininiais duomenimis iki įvykio 2020 metais V. L. nustatytas (duomenys neskelbtini). Nuo 2020-01-03 skundėsi (duomenys neskelbtini). Skundai nurodyti 2020-01-03, 2020-02-17, 2020-02-18, 2020-02-19 įrašuose bei 2020-08-02 (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje anamnezės (duomenys neskelbtini). 2018-01-03 sveikatos patikrinimo metu nurodyta, kad lėtinių ligų neturi, medikamentų nenaudoja. 5. ESPBI e.sveikata nėra duomenų apie išrašytus elektroninius receptus iki 2020-08-02. Nėra duomenų apie įsigytus vaistus. 2020-01-03 šeimos gydytojo paskirti medikamentai: (duomenys neskelbtini). 2020-02-18 šeimos gydytojo paskirti medikamentai: (duomenys neskelbtini). 2020-02-19 Pulmonologo paskirti medikamentai: (duomenys neskelbtini). Vaistų informaciniuose lapeliuose nurodoma, kad vartojant šiuos preparatus galima vairuoti transporto priemones, nėra duomenų kad vartojimas įtakotų vairavimo saugumą. 6. V. L. po eismo įvykio nustatytos ligos: (duomenys neskelbtini). Visos šios ligos nebuvo diagnozuotos prieš užduotyje nurodytą eismo įvykį. Po eismo įvykio VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje stebėti dažni (duomenys neskelbtini), kurių metu pacientas tampa (duomenys neskelbtini), būna (duomenys neskelbtini). 7. V. L. po eismo įvykio paskirti medikamentai: (duomenys neskelbtini) (paskirti kardiologo/vidaus ligų gydytojo (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini). Dalis vaistų buvo išrašyti elektronine forma; duomenų apie įsigytus vaistus nėra. 8. Nėra objektyvių duomenų, ar V. L. eismo įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini). Neatmetama tikimybė, kad eismo įvykio metu dėl (duomenys neskelbtini) galėjo (duomenys neskelbtini). 9. Dėl (duomenys neskelbtini) ir tuo metu (duomenys neskelbtini) atmintis sutrikti negalėjo. 10. Atminties sutrikimą gali sąlygoti patirtas stresas/šokas (apklausos metu GMP darbuotoja nurodė, kad vežant į ligoninę pacientas galimai buvo šoke) arba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Nėra galimybės atsakyti kiek ilgai išliks (duomenys neskelbtini) ar kada jis atsistatys. 11. Nustatyta (duomenys neskelbtini) liga buvo lengvos eigos ir neturėjo įtakos sąmonės sutikimui. 12. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad sveikata tikrinta 2012-01-02, 2014-07-29 ir 2018-01-03. Duotos išvados, kad dirbti gali. Pažymoje išduotoje 2018-01-03, nurodoma, kad gali vairuoti l gr. (BĮ, B, BE) ir 2 gr. (Cl, Cl E, C, CE, Dl, D l E, D, DE) kategorijų transporto priemones be apribojimu. Vairuojant l grupės transporto priemones ši pažyma galioja iki 2023-01-03. Vairuojant 2 grupės transporto priemones ši pažyma galioja iki 2020-01-03 (t. y. eismo įvykio metu vairuojant krovinini automobili su puspriekabe šios pažymos galiojimo laikas buvo pasibaigęs) (5 t., b. l. 62-65).

VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras pateikė V. L. medicininius dokumentus (kopijas) (5 t., b. l. 66-102);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad: V. L. dėl (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini)galėjo sutrikti (duomenys neskelbtini) (ar pasireikšti (duomenys neskelbtini) simptomai), šis (duomenys neskelbtini) sutrikimas gali atsirasti staiga/netikėtai/be išankstinių simptomų (kalbant apie konkrečios dienos epizodą). Šie sveikatos sutrikimai pasireiškė ne pirmą kartą, vargino (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ir kiti reiškiniai be (duomenys neskelbtini)) epizodai, kelis mėnesius, todėl įvertindamas darbo specifiką ir riziką tiriamasis galėjo sąmoningai priimti sprendimą nepradėti vairuoti (5 t., b. l. 114-115);

VTPP Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta: Teismo psichiatrijos ekspertizės išvada. Įvertinus visus pateiktus duomenis iš baudžiamosios bylos medžiagos, medicininės dokumentacijos, tiriamojo psichikos būklės ištyrimo bei psichologinio įvertinimo konstatuojama, kad V. L. ankščiau pas psichiatrus niekuomet nesilankė ir nesigydė nei ambulatoriškai, nei stacionare, jokių duomenų apie tai nepateikta. Pats tiriamasis jokių nusiskundimų dėl psichikos sveikatos nei prieš jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nei šiuo metu neišsako. Liudytojų parodymuose apie įvykius iš karto po tiriamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, atžymėtina: nepilnamečio liudytojo P. Š. (nukentėjusio): „Sunkiasvorė mašina priekiu trenkėsi į mūsų automobilio kairį šoną. Fūra tiesiai įvažiavo į mūsų juostą ir tiesiai į mus trenkėsi. Mes matėme tiesiai prieš mus atvažiuojančią fūrą, tai yra, ji staiga tiesiai įvažiavo į mūsų juostą ir priekiu trenkėsi į mūsų automobilio šoną. Per tas 5 sekundes tėtis bandė vairą pasukti į dešinę pusę, bandė išvengti krašto, tačiau nepavyko. Tiksliai neprisimenu, tačiau vairuotojas, išlipęs iš fūros, sakė „Aš praradau sąmonę“ arba „Aš nualpau“. <...>. Fūros vairuotojas, išlipęs iš transporto priemonės, man sakė vieną iš trijų „Arba praradau sąmonę“ arba „Nualpau“, arba „Prisnūdau“. Sakė vieną iš trijų. Užsnūsti nebuvo įmanoma, nes toje vietoje buvo staigus posūkis, status kampas. Tikrai toje vietoje jis turėjo važiuoti nemiegodamas. <...>. Fūra prieš susidūrimą nesiblaškė, buvo vienas judesys. Sunkiasvorį automobilį mačiau 5 sekundes". Iš liudytojos A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), apklausos protokolo: „Dabar aš negaliu atsakyti kas, bet man pasakė, kad yra dar vienas nukentėjęs, kad reikia apžiūrėti dar vieną žmogų, fūros vairuotoją. <...> Tas vairuotojas pradėjo garsiai sakyti, kad jam nereikia jokios pagalbos, kad jis jaučiasi gerai. <...> Vairuotojas pats įlipo į automobilį. Tada aš jam uždėjau apsauginę veido kaukę, pamatavau kraujo spaudimą ir deguonies saturaciją, pulsas buvo 112, kraujo spaudimas 110/80, o deguonies 98, tai yra norma. <...> Visą laiką vairuotojas sakė, kad jis yra sveikas ir jam nieko nereikia. Vairuotojui toliau sėdint mūsų automobilyje įvyko trumpalaikis (duomenys neskelbtini). Jis bekalbant atsijungė, bet tai įvyko kelias sekundžių ir jis vėl šaukė, kad jam nieko nereikia, kad jis sveikas. <...> GMP automobilyje aš teiravausi vairuotojo kas nutiko, kaip įvyko eismo įvykis, bet jis atsakė, kad jis nieko neprisimena. <...> galvoju, kad jis buvo šoke". Iš liudytojos V. R., gim. (duomenys neskelbtini), apklausos protokolo: (duomenys neskelbtini) nenukentėjo, jokių sužalojimų jis nepatyrė, tik buvo išsigandęs. (duomenys neskelbtini) pats nieko apie įvykį nepasakoja, o ir neklausinėjome, minėjo, kad važiavo su seneliu ir kad senelis pasuko vairą". Ekspertinio tyrimo metu tiriamasis buvo sąmoningas, teisingai orientuotas savyje, vietoje, laike. Gerai prieinamas kontaktui. Į visus pateiktus klausimus atsakinėjo noriai, pagal prasmę. Nestebėta jokių atminties sutrikimų, išskyrus tam tikrą amnezuojamą inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpį. Tiriamasis pilnai suteikia apie save visus anamnestinius duomenis, netgi su tam tikromis smulkmenomis nuosekliai nupasakoja dienos kurios metu vyko inkriminuota nusikalstama įvykius, vėlgi išskyrus tam tikrą amnezuojamą nusikalstamos veikos laikotarpį. Buvo pilnai kritiškas savo būklės atžvilgiu, neišsakė jokių nusiskundimų dėl (duomenys neskelbtini). Psichologinio įvertinimo duomenimis, V. L. atminties rodikliai pilnai atitinka jo amžiaus imties normatyvus, tuo tarpu autoįvykio aplinkybių atgaminimą gali komplikuoti emocinio reagavimo į patirtą stiprų stresą dėl autoįvykio patyrimo ir jo sukeltų pasekmių neigiamas poveikis siauros apimties epizodinei atminčiai. Apibendrinus nustatoma, kad V. L. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos metu nesirgo (duomenys neskelbtini) ir buvo (duomenys neskelbtini) sveikas ((duomenys neskelbtini)), dėl ko jis pilnai galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir pilnai galėjo juos valdyti. Šiuo metu V. L. yra nustatomas (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), kuris jam netrukdo teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir netrukdo juos valdyti, tačiau turi neigiamos įtakos atgaminant tam tikrą inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpį. Atsakymai į nutartyje pateiktus klausimus: 1. Inkriminuotos nusikalstamos veikos metu tiriamasis V. L. nesirgo (duomenys neskelbtini) ir pilnai galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2. Inkriminuotos nusikalstamos veikos metu tiriamajam V. L. nebuvo (duomenys neskelbtini). Įtariamasis V. L. nesimuliuoja negalintis atsiminti eismo įvykio aplinkybes, o negali jų atsiminti, nes šiuo metu serga (duomenys neskelbtini), todėl amnezuoja jam išskirtinai (duomenys neskelbtini) įvykį (autoįvykį), kurio pasėkoje žuvo žmonės. 3. Šiuo metu įtariamasis V. L. yra veikiamas (duomenys neskelbtini), kuris jam netrukdo suvokti savo veiksmų esmę ir netrukdo juos valdyti. 4. V. L. negali atgaminti jam inkriminuoto nusikalstamos veikos laikotarpio, kadangi šis įvykis V. L. yra (duomenys neskelbtini), sukėlė (duomenys neskelbtini), kurios aplinkybes V. L. amnezuoja, tai nėra sąmoninga simuliacija. 5. Su įtariamuoju V. L. gali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis gali dalyvauti teismo procese, gali atlikti bausmę. 6. Įtariamajam V. L. nereikalinga skirti priverčiamųjų medicinos priemonių. Papildomai atsakome, kad įtariamojo V. L. gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės užduoti klausimai 2020 m. gruodžio 18 d., Šiauliai: 1. Ar remiantis objektyviais medicininiais duomenimis galite patvirtinti, kad V. L. 2020 m. rugpjūčio 2 d. laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.16 val., t. y. prieš eismo įvykį buvo praradęs sąmonę? 2. Jei taip, kokia V. L. sąmonės praradimo prieš eismo įvykį priežastis? 3. Ar remiantis objektyviais medicininiais duomenimis galite patvirtinti, kad V. L. 2020 m. rugpjūčio 2 d. apie 19.16 val. įvykusio eismo įvykio metu buvo praradęs sąmonę? 4. Jei taip, kokia V. L. sąmonės praradimo eismo įvykio metu priežastis? 5. Ar remiantis objektyviais medicininiais duomenimis galite patvirtinti, kad V. L. 2020 m. rugpjūčio 2 d. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini)? Pagrįskite savo išvadą. 6. Jei (duomenys neskelbtini) V. L. buvo nustatyta, ar ji galėjo turėti įtakos V. L. sąmonės pritemimui bei gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti 2020 m. rugpjūčio 2 d. apie 19 val.? pagrįskite savo išvadą, nepriklauso teismo psichiatro eksperto/teismo psichologo eksperto kompetencijai (5 t, b. l. 144-145);

2021-06-01 VTPT Teismo psichiatrijos eksperto S. R. specialisto paaiškinimų protokolu, kuriame nurodyta, kad jis atliko Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą dėl V. L.. Klausimas: Ar dėl sveikatos būklės toks V. L. sąmonės praradimas galėjo būti staigus ir neprognozuojamas, ar visgi, V. L., pagal konkrečių diagnozuotų ligų simptomatiką galėjo jausti sveikatos būklės pablogėjimą ir turėjo galimybę sąmoningai priimti sprendimą nepradėti vairuoti arba sustoti (kad dėl savo sveikatos būklės nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams)? Atsakymas: V. L. somatinės būklės įvertinimas ir su jos pasikeitimu surištomis pasekmėmis nepriklauso teismo psichiatro eksperto kompetencijai. V. L. iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos metu bei jos metu nesirgo jokiais psichikos sutrikimais ir todėl dėl savo psichikos sveikatos būklės turėjo galimybę sąmoningai priimti sprendimą nepradėti vairuoti arba sustoti (4 t., b. l. 25-26);

2019-09-16 Darbo sutartis Nr. 19-05 patvirtina, kad V. L. dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi nuo 2019-09-17 (1 t., b. l. 159-164);

2020-08-05 UAB (duomenys neskelbtini) raštas patvirtina, kad paskutinis reisas V. L. buvo 2020-07-27 – 2020-07-31, savaitgalį V. L. ilsėjosi, iš įmonės teritorijos išvyko 2020-08-02, apie 19.00 val., jo vairavimo laikas truko apie 15 min., nuvažiavo apie 7 km. 2020-08-03 V. L. turėjo krautis (duomenys neskelbtini) ir važiuoti į (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojų-ekspeditorių darbo valandas 2020 m. birželio-rugpjūčio mėn. (Darbo laiko apskaitos žiniaraščius (tabelius)) (1 t., b. l. 176-181);

2020-11-09 Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Panevėžio skyriaus raštu, kuriame nurodyta, kad išanalizavus duomenis, perkeltus automobilio DAF FT XF105, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš skaitmeninio tachografo bei vairuotojo V. L. kortelės, nustatyta, kad V. L. darbo ir poilsio režimo pažeidimų nenustatyta, nustatyti, ar jis turėjo pakankamą poilsio laikotarpį iki 2020-08-02 19.16 val. įvykusio eismo įvykio negalima, nes pagal automobilyje įrengto skaitmeninio tachografo duomenis automobilis nuo 2020-08-02 16.27 val. iki 2020-08-02 22.15 val. nevažiavo, o vairuotojas pagal duomenis, perkeltus iš vairuotojo kortelės nuo 2020-07-31 16.27 val. iki 2020-08-02 22.15 val. ilsėjosi. Nustatyti, kokiu greičiu eismo įvykio metu važiavo automobilis nėra galimybės, nes pagal automobilyje įrengto skaitmeninio tachografo duomenis automobilis nuo 2020-07-31 16.27 val. iki 2020-08-02 22.15 val. nevažiavo (2 t., b. l. 3);

2021-01-09 VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo raštu, kuriame nurodyta, kad V. L., g. (duomenys neskelbtini)., 2018-11-10 VĮ „Regitra“ Šiaulių filiale išduotas „B1BC1D1DBEC1ECED1EDEAM“ kategorijų vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įteiktas 2018-11-16). 2018-11-10 pateikdamas prašymą (prašymą pareiškėjo vardu užpildo įgaliotasis darbuotojas) išduoti vairuotojo pažymėjimą, V. L. pateikė 2018-01-03 VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre išduotą vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 3, kurioje nurodyta, kad be apribojimų gali vairuoti B1, B, BE, C1, C1E, C. CE. D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones. 2020-08-02 V. L. turėjo teisę vairuoti nurodytąsias transporto priemones (taip pat ir krovininį automobilį su puspriekabe). 2020-12-01 gavus informaciją apie V. L. paskirtą kardomąją priemonę - teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą bei vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, šis vairuotojo pažymėjimas, vadovaujantis 2008-09-10 Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 51.10 p. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre paskelbtas negaliojančiu (1 t., b. l. 191).

2021-04-30 Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad V. L. naudojami abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aktyvus 2020-08-02 17.30 val., abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-08-02 buvo aktyvus 17.29 val., tuo metu abonentas jungėsi prie celių esančių (duomenys neskelbtini), ir gavo SMS žinutę. Vėliau 19.08 val., 19.19 val., 19.20 val., 19.50 val., 21.30 val. abonentui jungiantis prie celių esančių (duomenys neskelbtini), jis gavo SMS žinutes iš numerio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso L. L. (1 t., b. l. 171-172).

Nukentėjusysis P. Š. (nepilnametis), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d., apie 8 valandą vakaro, automobiliu „Škoda Oktavia“, kurį vairavo tėtis A. Š., važiavo iš restorano (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo priekyje keleivio sėdynėje, automobilio gale, kairėje pusėje, sėdėjo mama K. Š., sesuo M. Š. sėdėjo galinės sėdynės dešinėje pusėje. Tuo metu buvo šviesu, tai buvo saulėta diena. Į eismo juostą, kuria važiavo jų automobilis, įvažiavo baltos spalvos sunkvežimis, kuris priekiu atsitrenkė į jų automobilio kairį šoną. Tėtis bandė vairą pasukti į dešinę pusę, kad išvengtų susidūrimo, tačiau nepavyko. Sunkvežimio vairuotojas prarado kontrolę ir įvažiavo tiesiai į jų eismo juostą. Nuo to momento, kai pamatė sunkvežimį iki susidūrimo, praėjo maždaug 5 sekundės. Po smūgio jų automobilis apsisuko 190 laipsnių ir nuo kelio atsidūrė pievose. Prisimena, kad išlipo iš mašinos. Iš sunkvežimio išlipo vairuotojas ir vaikas. Iš pradžių jis nubėgo prie tėvų. Pamatė tėtį, kuris buvo be sąmonės. Mamą ištiko staigi mirtis. Po to nubėgo link sesers, kurią, atidaręs automobilio dešinės pusės galines dureles, ištraukė iš automobilio. Kai iš mašinos išnešė sesę, atsisėdo ant žolės. Nieko nebegalėjo padaryti. Daugiau nieko nematė. Tiksliai nepamena, ką sakė sunkvežimio vairuotojas. Gal sakė, jog prarado sąmonę arba nualpo, arba prisnūdo. Vairuotojas nebandė jam padėti. Per įvykį nesusižalojo, buvo sužalota sesuo, tačiau nepraradusi sąmonės. Sesuo buvo ištikta šoko - verkė, šaukė. Nežino, kas iškvietė pagalbą. Turėjo mobilųjį telefoną „Samsung A21 S", kuris per avariją dingo. Sunkvežimis prieš susidūrimą kelyje nesiblaškė, buvo vienas judesys. Įvykio metu buvę žmonės kalbėjo, kad iš priešpriešos važiavęs automobilis įvažiavo į jų juostą ir, kad buvo smūgis. Nematė, kad su kitais žmonėmis sunkvežimio vairuotojas būtų kalbėjęs. Sunkvežimio vairuotojas vienas sėdėjo prie sunkvežimio. Taip pat nematė, kad vairuotojas būtų rinkęs kokius nors daiktus. Įvykio dieną buvo saulėta. Neprisimena, ar saulė švietė jiems važiuojant į priekį, ar į šoną (3 t., b. l. 49-53, vokas Nr. 3 prie 1 tomo bylos viršelio);

Nukentėjusysis D. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra žuvusiojo A. Š. sūnus. K. Š. nebuvo jo biologinė mama, tačiau jų ryšys buvo kaip mamos ir sūnaus, K. Š. jį augino nuo 5-6 metų amžiaus. K. Š. netektis jam yra labai didelė. Apie įvykusią avariją telefonu pranešė pusseserė. Pasakė, kad žuvo tėtis avarijoje. Tėtis su K. ir broliu bei sese važiavo iš kavinės (duomenys neskelbtini) ir į juos iš priešingos juostos įvažiavo ir trenkėsi sunkiasvorė mašina. Tai pasakojo P, kuris liko sveikas ir prisimena avariją. P. sakė, kad sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas pasakė, kad užsnūdo. Pats avarijos momento nematė, į įvykio vietą avarijos dieną nevyko. Dėl avarijos neteko abiejų tėvų, sunkiai buvo sužalota ir sesuo, patyrė labai didelius išgyvenimus, buvo reikalinga psichologų pagalba (3 t., b. l. 56-58);

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusioji G. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra žuvusiojo A. Š. sesuo. Nori būti pripažinti nukentėjusiąja, kaip netekusi brolio. Su broliu siejo artimi ryšiai ir brolio netektis yra didžiulė. Šiaulių apylinkės teismo 2020-08-14 nutartimi yra paskirta laikina M. ir P. Š. globėja. Abu vaikus atstovaus šioje byloje kaip atstovas pagal įstatymą. Šiuo metu M. yra grįžusi iš ligoninės į jos namus, ruošiasi reabilitacijai. Apie avariją M. prisimena. M. pasakoja, kad baltas sunkvežimis įvažiavo tiesiai į juos. Iš pradžių M. galvojo, kad tai buvo sapnas, nes pabudo po keturių dienų komos. M. sužinojus, kad žuvo tėvai, M. labai išgyveno ir šiuo metu išgyvena. Detalių, kaip ten kas vyko M. nepasakoja. Avarijos metu M. sėdėjo gale šalia mamos. P. buvo tik (duomenys neskelbtini) ligoninėje, buvo mažiau sužalotas ir daugiau gali papasakoti apie avariją. P. pasakojo, kad staiga į jų automobilį pradėjo važiuoti sunkvežimis, kad tėtis dar bandė išvengti susidūrimo pasukdamas automobilį link pievos, tačiau smūgio nepavyko išvengti. P. patyrė didelį šoką, nes P. teko pamatyti stipriai sumaitotus tėvų kūnus. P. iš karto suprato, kad tėvai žuvo, P. tada buvo ištikęs šokas. Taip pat P. sakė, kad įvykus avarijai, kai dar nebuvo atvykusios jokios tarnybos, sunkvežimio vairuotojas priėjęs prie P. pasakė, kad prisnūdo ir daugiau jie nebendravo. Ji avarijos vietoje nebuvo. Kaip žino, tas sunkvežimis įvažiavo į jos brolio automobilį ir iš P. žino, kad tam sunkvežimiui nieko aplenkti nereikėjo. Kodėl sunkvežimio vairuotojas pasuko vairą, jai nėra žinoma. Dėl civilinių ieškinių pasisakys vėliau, padaryta moralinė ir turtinė žala, o vaikams, netekus abiejų tėvų, moralinė žala yra neišmatuojama, be to vaikai patyrė ir fizines žalas (3 t., b. l. 73-76);

Nukentėjusioji V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra žuvusio A. Š. sesuo. Apie įvykusią avariją jai telefonu pranešė policijos pareigūnai. Avarijos metu žuvo ir brolio žmona, o vaikai P. ir M. liko našlaičiais, vaikų globą prisiėmė jos sesuo G. Tikslių avarijos aplinkybių nežino. Žino, kad brolio šeima iš kavinės (duomenys neskelbtini) turėjo grįžti į namus. Kiek žino, į jų automobilį įvažiavo sunkvežimis. Po avarijos bendravo su P., kuris sakė, kad tėtis neturėjo jokios galimybės išvengti susidūrimo, nes sunkvežimis važiavo tiesiai juos ir kad įvykus avarijai P. sunkvežimio vairuotojas, išlipęs pats iš sunkvežimio, pasakė, kad prisnūdo. P. dar atrodė, kad aplinkiniai net nesuprato, kad P. išlipo iš sudaužyto automobilio. Dėl netekties patyrė didžiulė moralinę žalą, taip pat ir turtinę, prisėdėjo prie laidojimo išlaidų (3 t., b. l. 101-103);

Liudytojas A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-08-02, apie 19.00 val., savo automobiliu Hyundai YX35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į namus (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Greitis buvo apie 90-95 km/h. Matė priešais važiuojantį lengvąjį automobilį „Škoda Octavia“, kuris važiavo lėčiau nei jis, nes jam važiuojant paskui, jis artėjo link automobilio „Škoda Octavia“. Automobilio „Škoda Octavia“ greitis galėjo būtų apie 80 km/h. Netoli kavinės (duomenys neskelbtini) pamatė, kaip priešingoje eismo juostoje važiavusi sunkiasvorė mašina netikėtai pasisuko į kairę, į priešingą eismo juostą. Iš pradžių sunkvežimio manevras - posūkis buvo nedidelis, bet labai staigiai sunkvežimis užsisuko į kairę stačiu kampu. Nuo to nedidelio posūkio sunkvežimis išvažiavo į kairę pusę ir iš karto įvyko susidūrimas su „Škoda Octavia“. Mano, kad automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas net nespėjo sureaguoti. Jis tada staiga stabdė automobilį. Eismo juostoje priešais sunkvežimį nebuvo jokios kliūties, sunkvežimiui būtinumo sukti į šoną nebuvo. Sunkvežimio vairuotojo prieš avariją nestebėjo, tiesiog žiūrėjo tiesiai. Susidūrimą matė maždaug 100 metrų atstumu Kai įvyko susidūrimas, spėjo sustoti. Įvykio metu nenukentėjo. Pasirodė, kad pirmas smūgis buvo toks: sunkvežimio dešinys kampas trenkėsi į „Škoda Octavia“ vairuotojo pusės galines keleivio dureles. Nuo smūgio „Škoda Octavia“ nulėkė nuo kelio. Sustojęs skubiai bėgo prie „Škoda Octavia“. Pamatė, kad sunkvežimio vairuotojas išlipęs susirinko kažkokius daiktus nuo žolyno ir juos metė į sunkvežimio kabiną. Neatrodė, kad sunkvežimio vairuotojo sveikata bloga. Matė, kad iš sunkvežimio keleivio pusės išlipo maždaug aštuonerių metų vaikas. Mano, kad sunkvežimio vairuotojas kažkam skambino dėl vaiko pasiėmimo, nes vaiką atvyko pasiimti ankščiau, nei atvyko tarnybos. Pribėgęs prie automobilio „Škoda Octavia“ pamatė jaunuolį, kuris buvo atsidaręs priekines automobilio „Škoda Octavia“ keleivio dureles, šaukė žiūrėdamas į sunkvežimio vairuotoją: „ką tu padarei, tu užmušei tėvą, motiną“. Po to jaunuolis pasileido bėgti laukais. Tada priėjo prie automobilio „Škoda Octavia“, matė mergaitę. Tuo metu atrodė, kad mergaitė be gyvybės ženklų, bet paskui mergaitė sujudėjo, pradėjo verkti. Taip pat matė, kad automobilyje yra žuvusi keleivė ir vairuotojas. Iš žmonos telefono skambino pagalbai, pranešė tai, ką matė. Nematė, kad sunkvežimio vairuotojas būtų priėjęs prie automobilio „Škoda Octavia“. Nematė, ar sunkvežimio vairuotojas kalbėjo su tuo jaunuoliu iš automobilio „Škoda Octavia“. Pirmiau atvyko ugniagesiai ir greitoji medicinos pagalba, ugniagesiai padėjo mergaitei, medikai mergaitę išvežė. Buvo atvykę du GMP ekipažai. Kai mergaitė jau buvo pas medikus, iš susirinkusių žmonių išgirdo tokius žodžius: „tau ne pirmą kartą su sveikata“. Negali pasakyti, kas tai sakė, net negali pasakyti, ar tai buvo moters ar vyro balsas. Sunkvežimio vairuotojo pasiteisinimų negirdėjo. Tik paskui per atstumą sunkvežimio vairuotojo paklausė: “kaip tu?“, sunkvežimio vairuotojas atsakė: „atsijungiau“. Vėliau sunkvežimio vairuotojas sėdėjo atrėmęs į sunkvežimio ratą. Dar matė, kaip medikai sunkvežimio vairuotoją įsisodino į GMP automobilį ir išvežė iš įvykio vietos. Nežino, kodėl sunkvežimio vairuotojas įvažiavo į priešingą eismo juostą, jokios kliūties sunkvežimio vairuotojui priešais nebuvo (4 t., b. l. 33);

Liudytoja K. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-08-02, apie 19.00 val., važiavo su šeima iš (duomenys neskelbtini) automobiliu „Hyundai YX“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo vyras A. R. Ji sėdėjo priekyje šalia vairuotojo, dvi dukros sėdėjo gale. Važiuodama naršė mobiliajame telefone ir aplinkos nestebėjo. Vienu metu vyras jai sako: „žiūrėk, tuoj bus avarija“. Nesuprato, kur žiūrėti ir kas atsitiko. Pakėlusi akis į kelią, pamatė tą momentą, kai priešais atvažiuojantis sunkvežimis nuo kelio nustūmė lengvąjį automobilį, kuris važiavo priešais. Tarp jų ir to nustumto automobilio kito automobilio nebuvo, buvo tuščias kelias. Pamatė tą momentą, kai sunkvežimis išvažiavo į jų važiuojamąją kelio dalį ir nustūmė (susidūrė) su tuo automobiliu. Vyras staiga sustabdė, ji pradėjo rėkti, kad stabdytų, nes dar juos nuo kelio sunkvežimio puspriekabė nustums. Sustojus vyras iš karto nubėgo prie lengvojo automobilio. Po kelių sekundžių ji išlipo ir ėjo prie vyro. Vyras atbėgo atgal ir pasakė: „skambink 112“. Paskambino 112, turi užfiksuotą laiką - 19.12 val., pasakė, kad įvyko eismo įvykis, tada telefoną paėmė vyras ir toliau vyras kalbėjo telefonu. Tada ji liko stovėti lauke, kalbėjosi su moterimi iš kito automobilio, nėjo arti eismo įvykio vietos. Matė, kad sunkvežimio vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, su juo buvo berniukas apie 6-8 metų. Nematė, kad sunkvežimio vairuotojas būtų priėjęs prie automobilio „Škoda Octavia“. Sunkvežimio kabina buvo pasvirusi ir buvo atidarytos keleivio durelės. Sunkvežimio vairuotojas su vaiku rinko daiktus, pabirusius iš kabinos ir metė atgal į sunkvežimio vidų. Sunkvežimio vairuotojas vaikščiojo, neatrodė, kad sunkvežimio vairuotojas būtų susižalojęs ar kad kas nors sunkvežimio vairuotojui būtų nutikę su sveikata. Po kažkiek laiko atvažiavo dvi moterys ir pasiėmė vaiką, kuris važiavo sunkvežimyje, policijos pareigūnai bendravo su tomis moterimis. Matė ir girdėjo, kaip iš to lengvojo automobilio berniukas bėgo per laukus ir šaukė: „ką tu padarei, mamą užmušei“. Nematė, kad sunkvežimio vairuotojas būtų kaip nors reagavęs į tuos žodžius, gal buvo per toli (4 t., b. l. 35-38);

Liudytoja A. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra VŠĮ (duomenys neskelbtini) GMP stoties GPM felčerė-bendruomenės slaugytoja. Datos neatsimena, bet jai buvo pateikta iškvietimo kortele, tai atsimena tą įvykį. Paaiškino, kad 2020-08-02 dirbo GMP ekipaže ir buvo gautas iškvietimas į eismo įvykį ties (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą ją pasitiko gaisrininkai ir nusivedė prie lengvojo automobilio konstatuoti ten buvusių vairuotojo ir keleivės mirtį. Keleivė sėdėjo už vairuotojo. Matė, kad jų patirti sužalojimai buvo nesuderinami su gyvybę. Joms atvykus buvo kitas (duomenys neskelbtini) ekipažas, kuriame buvo tuo lengvuoju automobiliu vykę berniukas ir mergaitė. Ji jų nematė, tik kolegės pasiteiravo, ar reikia pagalbos, bet jai atsakė: „susitvarkysiu“. Negali nurodyti, kas pasakė, kad yra dar vienas nukentėjęs, kad reikia apžiūrėti dar vieną žmogų – sunkvežimio vairuotoją. Pamatė, kad sunkvežimio vairuotojas tupėjo prie rato, bet dabar negali atsakyti prie kurio. Priėjo ir paklausė, kas nutiko, kaip jaučiasi. Tas vairuotojas pradėjo garsiai sakyti, kad nereikia jokios pagalbos, kad jaučiasi gerai. Tada ji pasakė, kad reikia nueiti iki jų automobilio įvertinti būklę. Vairuotojui einant su ja iki automobilio, kažkas sunkvežimio vairuotoją vedė už parankės. Vairuotojas pats įlipo į automobilį. Tada ji sunkvežimio vairuotojui uždėjo apsauginę veido kaukę, pamatavo kraujo spaudimą ir deguonies saturaciją, pulsas buvo 112, kraujo spaudimas 110/80, o deguonis 98, tai yra norma. Pulsas streso atveju kiek padidėja ir sunkvežimio vairuotojas kvėpavo truputėlį tankiau nei norma. Visą laiką vairuotojas sakė, kad yra sveikas ir nieko nereikia. Sunkvežimio vairuotojui sėdint GPM automobilyje įvyko trumpalaikis sąmonės netekimas, bet tai įvyko kelias sekundes ir sunkvežimio vairuotojas vėl šaukė, kad nieko nereikia, kad sveikas. Tada ji sunkvežimio vairuotoją paguldė ant neštuvų, uždėjo deguonis kaukę. Policijos pareigūnas jai pateikė sunkvežimio vairuotojo duomenis, tai buvo vairuotojas V. L., Ji užpildė kvietimo kortelę ir pasakė, kad veš į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl (duomenys neskelbtini). GMP automobilyje ji teiravosi sunkvežimio vairuotojo, kas nutiko, kaip įvyko eismo įvykis, bet sunkvežimio vairuotojas atsakė, kad nieko neprisimena. Ant pakaušio buvo matyti nubrozdinimas, bet sunkvežimio vairuotojas atsakė, kad nusibrozdino dienos metu dirbdamas garaže. Daugiau jokių akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti. Važiuojant į ligoninę sunkvežimio vairuotojas apie 4 kartus trumpai prarado sąmonę. Ant vairuotojo visą kelią buvo uždėtas kraujospūdžio ir deguonies aparatas, bet tuo sąmonės netekimo metu rodmenys nesikeitė. Visą kelią vairuotojas sakė, kad nereikia jokios pagalbos. Galvoja, kad sunkvežimio vairuotojas buvo šoke. Apie anūką sunkvežimio vairuotojas nieko nesiteiravo. Automobilyje ji buvo kartu su GMP automobilio vairuotoju. Įvykio vietoje kažkas sakė, kad ten buvo ir sunkvežimio vairuotojo anūkas. To berniuko nematė (4 t., b. l. 41-44);

Liudytoja A. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra VŠĮ (duomenys neskelbtini) GMP centro bendrosios praktikos slaugytoja. 2020-08-02, dirbdama GMP ekipaže, vyko į eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), kuriame buvo susidūrę sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Kartu GMP automobilyje buvo ir vairuotojas S. M., daugiau medikų jų ekipaže nebuvo. Atvykus į įvykio vietą, dirbo su dviem nukentėjusiais vaikais. Kiek suprato, tai berniukas ir mergaitė buvo iš lengvojo automobilio, kiek metų nežino. Mergaitė buvo stipriai sužalota, berniukas lengviau, berniukas buvo sąmoningas ir pats judėjo. Berniukas buvo šoke, apie tai, kaip įvyko eismo įvykis, nieko nesakė, tik sakė: „gelbėkit sesę“. Jų ekipažas abu vaikus pristatė į gydymo įstaigą. Gelbėtojai juos nuvedė prie pačių sunkiausiai nukentėjusiųjų, kurie buvo gyvi ir jie su vaikais dirbo. Vėliau atvažiavo kitas GMP ekipažas. Negali atsakyti, ar kiti ekipažas dirbo su vairuotoju, nes nežino. Nei ji, nei jos automobilio vairuotojas sunkvežimio vairuotojo nematė. Stovėjo daug žmonių, bet kuris buvo sunkvežimio vairuotojas nežino. Visi buvo sąmoningi, visi vaikščiojo. Įvykio vietoje nieko daugiau negirdėjo, buvo susikoncentravusi į nukentėjusiuosius. Kai matai sužalotą vaiką, tai nieko nebegirdi, tik galvoji kaip vaikui padėti (4 t., b. l. 81-83);

Liudytojas S. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra VŠĮ (duomenys neskelbtini) GMP centro vairuotojas. 2020-08-02, dirbdamas GMP ekipaže vyko į eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), kuriame buvo susidūrę sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Įvykio vieta buvo netoli (duomenys neskelbtini). Jie buvo pirma greitoji, kuri atvyko į įvykio vietą, kartu su juo buvo felčerė A. P. Atvykus į įvykio vietą ir tik sustojus prie keliuko krašto, atidarė galines automobilio duris ir jiems gaisrininkai ant lentos atnešė gulinčią mergaitę, įkėlė mergaitę į vidų, o jaunas aukštas vyras, gal apie 16 metų, stovėjo prie kelio krašto. Tada pasiėmė berniuką už rankos ir pasodino į mašiną ir jie išvažiavo. Jiems išvažiuojant atvažiavo kita greitoji ir jo paklausė, gal ko reikia, bet jis atsakė, kad gal kitiems reikia. Girdėjo, kad berniukas sakė: „kaip jis gyvens dabar be tėvų“. Daugiau nieko negirdėjo. Nurodė, kad sunkvežimio vairuotojo nematė. Labai greitai išvyko iš įvykio vietos (4 t., b. l. 84-86);

Liudytojas Ž. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK RS vyr. patrulis. 2020-08-02 dirbant ekipaže su kolege D. D., apie 19.20 val., iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad kelyje (duomenys neskelbtini), susidūrė sunkiasvorė ir lengvasis automobilis, yra sužalotų žmonių bei žuvusių. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko vyriškis, kuris nurodė, kad matė eismo įvykį. Įvykio vietoje pastebėjo ant žemės gulinčią mergaitę ir berniuką. Mergaitė gulėjo arti kelio, kelkraštyje, o už kokių 10 metrų pusiau gulomis gulėjo berniukas, kuris vėliau atsisėdo. Vaikai buvo patyrę stresą ir sužaloti, todėl su vaikais pabendrauti nepavyko. Su mergaite negalėjo susikalbėti, mergaitė buvo sužalota, o berniukas kiek geriau atrodė, tačiau ir berniuko nekalbino. Lengvajame automobilyje „Škoda Octavia“ matė du prispaustus žmones, kurie nerodė jokių gyvybės ženklų. Vyriškis buvo vairuotojo vietoje, o moteris buvo už vairuotojo. Moters iš pradžių net nepastebėjo, pamatė tik tada, kai gaisrininkai moterį išlaisvino. Tiek vyras, tiek moteris buvo žuvę. Atvykus sunkvežimio vairuotojas V. L. buvo prie savo sunkiasvorio automobilio, sunkvežimio vairuotojas neatrodė sužalotas, vaikščiojo, bet kažką paminėjo apie blogą sveikatą. Sunkvežimio vairuotojo apklausti nebuvo galimybės, nes sunkvežimio vairuotoją išsivežė medikai (kiek matė, sunkvežimio vairuotoją įsisodino su sąmone, bet vėliau GMP automobilyje, kaip suprato, sunkvežimio vairuotojas prarado sąmonę), taip pat nepavyko patikrinti sunkvežimio vairuotojo blaivumo. Į įvykio vietą, kaip suprato, buvo atvykusi to vairuotojo žmona, kuri užsiminė, kad sveikata V. L. pablogėjo ryte. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, paaiškėjo, kad sunkvežimyje kartu su V. L. važiavo apie 6 metų amžiaus vaikas Šis vaikas įvykio meta nenukentėjo. Kažkas iškvietė to vaiko motiną ir vaiko motina pasiėmė vaiką. Pirminiais duomenimis dėl eismo įvykio buvo nustatyta, kad sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas įvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su lengvuoju automobiliu (4 t., b. l. 47-50);

Liudytoja D. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK RS vyr. patrulė, 2020-08-02 dirbo su savo kolega vyriausiuoju patruliu Ž. S., vakare, gal apie 19.30 val., tiksliai nepamena, Šiaulių apskrities VPK budėtojas pranešė, kad kelyje (duomenys neskelbtini), susidūrė sunkiasvorė ir lengvasis automobilis, yra sužalotų prispaustų žmonių bei žuvusių. Atvykus į įvykio vietą, pamatė daug susirinkusių žmonių. Kai išlipo iš automobilio, ją pakvietė įvykio vietoje buvęs pranešėjas, kuris kvietė ją prie sužalotos mergaitės. Sužalota mergaitė gulėjo kelkraštyje, ant žolės. Kol atvyko medikai, buvo su mergaite. Dar buvo prie tos mergaitės brolio, kuris taip pat buvo sužalotas, ištiktas šoko sėdėjo ir nieko neaiškino. Su sunkiasvorės transporto priemonės vairuotoju nebendravo, bet matė, kad sunkvežimio vairuotojas vaikščiojo. Kai mergaitę išvežė GMP ekipažas, pamatė, kad lengvojo automobilio „Škoda Octavia“ viduje yra du prispausti žmonės. Vyriškis sėdėjo vairuotojo vietoje, o už jo keleivio vietoje sėdėjo moteris, vyriškis ir moteris buvo žuvę. Iš kolegos žino, kad su sunkvežimio vairuotoju važiavo apie 6 metų amžiaus vaikas, kuris buvo perduotas atvykusiai motinai. Nežino, kas iškvietė vaiko motiną, bet suprato, kad į įvykio vietą atvyko sunkvežimio vairuotojo žmona. Su sunkvežimio vairuotojo žmona nebendravo. Pagal nurodytas susirinkusių asmenų aplinkybes buvo nustatyta, kad sunkvežimis įvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su lengvuoju automobiliu. Kažkas iš aplinkinių minėjo, kad tam vairuotojui pasidarė negerai su sveikata ir nesuvaldė sunkvežimio (4 t., b. l. 53-56);

Liudytojas G. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjas, 2020-08-02 vyko į eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), kur susidūrė sunkvežimis ir lengvasis automobilis, lengvajame automobilyje įvykio vietoje žuvo du žmonės. Į įvykio vietą atvyko paskui patrulius. Įvykio vietoje nebendravo su sunkvežimio vairuotoju, neatsimena, ar įvykio vietoje matė sunkvežimio vairuotoją. Niekas iš kolegų jam nerodė jokio žmogaus ir nesakė, kad tai yra sunkvežimio vairuotojas. Jam atrodo, kad sunkvežimio vairuotojo nebuvo įvykio vietoje, nes buvo išvežtas greitosios automobiliu. Įvykio vietoje buvo vienas liudytojas, kurio duomenis užrašė tarnybiniame pranešime. Tas liudytojas pasakė, kad važiavo paskui automobilį „Škoda Octavia“ ir pastebėjo, kaip priešpriešais išvažiavo sunkvežimio vairuotojas ir atsitrenkė į priešpriešais važiuojančią „Škoda Octavia“. Jam atvykus nukentėjusieji buvo įvykio vietoje. Mergaitė buvo su kolege D. D., berniukas sėdėjo, o du žuvę buvo automobilyje. Su berniuku nebendravo, tik pasiteiravo, ar reikia pagalbos, bet kaip tik tuo metu atvyko greitoji ir medikai nuvedė berniuką į automobilį. Įvykio vietoje buvo kolega L. J., kuris tuo meta važiavo į darbą. Atrodo, kad L. J. važiavo pro įvykio vietą ir paskambinęs budėtojui pranešė apie eismo įvykį bei buvo sustojęs įvykio vietoje ir lyg bendravo su sunkvežimio vairuotoju (4 t., b. l. 66-68);

Liudytoja G. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK vyr. patrulė, 2020-08-02 su kolege K. M. vyko į eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), kur susidūrė sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Atvykus 5vykio vietoje buvo atvažiavęs kitas policijos ekipažas. Atvažiavo padėti reguliuoti eismą. Pirmas ekipažas atlikinėjo pirminius veiksmus. Pirmame ekipaže buvo Ž. V. ir D. D.. Buvo priėjusi prie žmogaus, kaip vėliau iš kolegų sužinojo, kad tai buvo sunkvežimio vairuotojas, ir klausė apie įvykio aplinkybes ir asmuo prarado sąmonę. Tiksliai neatsimena, bet paklaustas sunkvežimio vairuotojas nieko neatsakė, tik pažiūrėjo ir sukniubo prie sunkvežimio ant žemės, tada ji pakvietė medikus. Medikai sunkvežimio vairuotoją nusivedė į greitąją ir po to išsivežė. Tas vyras jai nesakė, kad yra sunkvežimio vairuotojas ar keleivis, nieko nepaaiškino. Įvykio vietoje buvo moteris, kuri, kaip paskui paaiškėjo, buvo sunkvežimio vairuotojo žmona ir pasakė, kad sunkvežimio vairuotojas turėjo sveiktos problemų. Ta moteris sakė: „mes negalim patekti pas gydytojus dėl pandemijos“. Ji nebendravo su berniuku iš nukentėjusiojo automobilio, tik matė, kaip berniukas nušokavo iki medikų automobilio. Įvykio vietoje be kolegų ji mažai su kuo bendravo, tik su sunkvežimio vairuotojo žmona, toliau padėjo kolegoms ir atliko veiksmus, numatytus jos funkcijose (4 t., b. l. 75-77);

Liudytoja K. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK vyr. patrulė, 2020-08-02 vyko į eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), kur susidūrė sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Tuo metu dirbo su vyr. patrule G. A. (buvusi pavardė J.). Įvykio vietoje su sunkvežimio vairuotoju nebendravo, bet matė, kad sunkvežimio vairuotojas sėdėjo prie sunkvežimio priekabos ant žemės ir buvo atsirėmęs į ratą. Apie tai, kad tas žmogus yra sunkvežimio vairuotojas, jai pasakė kažkuris kolega. Einančio ar su kuo nors kalbančio sunkvežimio vairuotojo nematė, nes įvykio vietoje daugiausia reguliavo eismą. Pagrindinis jos darbas buvo reguliuoti eismą. Kiek jai yra žinoma, tai kolegė G. turėjo kontaktą su sunkvežimio vairuotoju. Su nukentėjusiuoju berniuku nebendravo, buvo priėjusi prie mergaitės paklausti, kaip jaučiasi, prie mergaitės buvo kolegė ir vėliau atėjo medikai. Mergaitės teiravosi, gal gali kuo padėti, bet mergaitė šaukė, kad neliestų. Suprato, kad mergaitei labai skauda (4 t., b. l. 78-80);

Liudytojas J. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK RS OG vyr. tyrėjas. Puikiai prisimena eismo įvykį, įvykusį 2020-08-02 kelyje (duomenys neskelbtini), kur susidūrė sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Vyko į tą įvykį. Įvykis įvyko pamainų pasikeitimo laikotarpyje apie 20.00 val.. Nuvykęs į įvykio vietą turėjo pakeiti senesnę opergrupės pamainą. Abi transporto priemonės buvo šalikelėje. Iš lengvojo automobilio buvo ištraukti du lavonai, keleivių jau nebebuvo, nes medikų buvo išgabenti į gydymo įstaigą. Jam atvykus į įvykio vietą, sunkvežimio vairuotojo nebuvo. Jam buvo pranešta, kad sunkvežimio keleivis buvo vairuotojo anūkas ar sūnus, pats šio berniuko nematė. Vėliau buvo atvykę sunkvežimio vairuotojo artimieji, bet artimieji pačio įvykio nematė, nieko apie eismo įvykį pasakyti negalėjo. Kažkuris iš patrulių jam minėjo, kad sunkvežimio vairuotojui bevažiuojant įvyko (duomenys neskelbtini), nes sunkvežimio vairuotojas susmuko ant vairo. Tokius parodymus davė turbūt sunkvežimio keleivis, greičiausiai tas berniukas. Tam berniukui galėjo būti apie 10 metų (4 t., b. l. 191-192);

Liudytojas J. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK RS Vyr. patrulis. 2020-08-02, ne tarnybos metu važiavo namo keliu (duomenys neskelbtini), pamatė eismo įvykį, kuriame buvo susidūrę sunkvežimis ir lengvasis automobilis, žuvo 2 lengvuoju automobiliu važiavę žmonės. Važiuodamas jų net nematė, iš vingio išsukęs pamatė, kad sunkvežimis susidūręs su lengvuoju automobiliu ir iš karto sustojo. Išlipo ir priėjo, ten buvęs vairuotojas paaiškino, kad sunkvežimis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su lengvuoju automobiliu, o jam pavyko išvengti susidūrimo. Jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Pačio eismo įvykio nematė, tik privažiavo, kai eismo įvykis buvo tik ką įvykęs. Jokių tarnybų dar nebuvo ir jis paskambinęs policijos budėtojui pranešė apie eismo įvykį. Įvykio vietoje matė sunkvežimio vairuotoją, minimaliai su sunkvežimio vairuotoju bendravo. Sunkvežimio vairuotojas pasakė, kad sąmonę ar kažką tokio buvo praradęs, kad bloga pasidarė ir nebeprisimena, kaip nuvažiavo į tą pusę. Sunkvežimio vairuotojas buvo sutrikęs, šoke buvo, kažkas bloga buvo. Sunkvežimio vairuotojas matė, kad du žmonės žuvo, pasakė: „ką aš padariau“. Po to nuėjo prie lengvojo automobilio. Kiek pamena, tai kitas žmogus, buvęs eismo įvykio vietoje, padėjo iš nukentėjusiojo lengvojo automobilio išlipti berniukui, kuris verkė, sakė: „kaip gyvens, šeima žuvo“. Dar buvo nukentėjusioji mergaitė, bet jis su mergaite neklabėjo. Tas vyras mergaitę iškėlė iš mašinos prie kelkraščio, paguldė ant kelio ir liepė nejudėt, nes kraujas iš nosies bėgo, mergaitė nelabai orientavosi. Tas vyras, kuris padėjo iš mašinos išlipti berniukui ir mergaitei, buvo žmogus, kuris pirmas sustojo ir taip pat skambino į policiją ir greitąją. Tas žmogus sakė, kad važiavo ir spėjo išvengti smūgio. Kol jis buvo įvykio vietoje, tai matėsi, kad "fūra" atvažiavo iš priešpriešinio eismo, įsuko va čia į griovį. Kad kažkas daugiau šnekėtų, kaip galėjo įvykti eismo įvykis, nebuvo. Tik tas vairuotojas pasakė, kad prarado sąmonę, ar kažką panašaus. Jis nematė, kad sunkvežimio vairuotojas bendrautų su medikais. Pirmi atvažiavo gaisrininkai, po to policija ir tik paskutinė greitoji. Jis neatkreipė dėmesio, ar kas be pareigūnų būtų bendravęs su sunkvežimio vairuotoju, bet žino, kad vėliau pas sunkvežimio vairuotoją atvažiavo žmona. Matė, kaip kolegos vedė vaiką, važiavusį sunkvežimiu, perduoti sunkvežimio vairuotojo žmonai. Matė, kad netoli sunkvežimio buvo kažkoks berniukas, gal 4-5 metų amžiaus, bet akivaizdžiai nenukentėjęs. Berniukas buvo ramus. Apie sunkvežimio vairuotojo sveikatą daugiau nieko negirdėjo, tik po įvykio žino, kad sunkvežimio vairuotojas sirgo (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 193-194);

Liudytojas J. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) PGV skyrininkas, 2020-08-02 vyko į eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), kur susidūrė sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Į įvykio vietą atvyko su antru skyriumi, antru PGT automobiliu. Išlipęs iš automobilio, nuėjo prie pamainos vado, kuris tuo metu buvo prie mergaitės, prie dukros tų žmonių, kaip suprato, mergaitė gulėjo ant kelkraščio šalia plento. Mergaitė buvo iš lengvojo automobilio, ir kaip jis suprato, tai pamainos vadas vertino mergaitės būklę tuo metu. Pamainos vadas nurodė jam eiti prie lengvojo automobilio „Škoda Octavia“ ir atlikti ardymo darbus. Nuėjęs prie „Škoda Octavia“ pamatė, kad du žmonės žuvo, o gelbėjimo įranga jau buvo atnešta. Padėjo atidaryti šonines duris ir su pamainos vadu įvertino, kad nereikia ten kokių nors spec. atvertimų, stogų nuėmimų. Kartu su pamainos vadu D. P. ir dar vienu ugniagesiu iš (duomenys neskelbtini) iškėlė moterį ir paguldė ant žemės, tada ištraukė vyrą, uždengė juoda polietileno plėvele. Pagrindinis jo darbas vyko prie lengvojo automobilio. Kai atvyko į įvykio vietą, sunkvežimio vairuotojas buvo perduotas greitajai pagalbai. Buvo atvažiavę artimieji. Moteris, bet nežino, ar tai sunkvežimio vairuotojo žmona, laikė ant rankų mažą berniuką. Buvo kalbama, kad berniukas važiavo kartu su sunkvežimio vairuotoju. Jis suprato, kad tai anūkas. Neprisimena kas, greitosios medicinos pagalbos vairuotojas ar (duomenys neskelbtini) ugniagesys kalbėjo, kad sunkvežimio vairuotojas teigė, kad jam pasidarė bloga ar sąmonės neteko it todėl nebesuvaldė automobilio. Vėliau sužinojo, kad sunkvežimio vairuotojui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 57-59);

Liudytojas R. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) PGT ugniagesys gelbėtojas. 2020-08-02 vyko į eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), kur susidūrė sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Į įvykio vietą atvyko kartus su antru skyriumi: jis ir skyrininkas, jis buvo vairuotojas. Tik išlipęs iš automobilio padėjo nunešti nukentėjusiąją 14-15 metų mergaitę, kuri buvo iškelta iš lengvojo automobilio, iki medikų automobilio. Suprato, kad nukentėjusioji iš lengvojo automobilio. Tada grįžo prie lengvojo automobilio ir padėjo kolegoms karpyti automobilį. Jo darbas apsiribojo lengvuoju automobiliu, daugiau nieko nedarė. Sunkvežimio vairuotojo nematė, sunkvežimį matė. Apie eismo įvykį įvykio vietoje niekas iš pašalinių nekalbėjo (4 t., b. l. 60-62);

Liudytojas D. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) PGT pamainos vadas. 2020-08-02 vyko į eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), kur susidūrė sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Įvykio vietoje atliko gelbėjimo veiksmus. Prie sunkvežimio jokių darbų neatliko, tik kažkam pavedė atjungti akumuliatorių, kad niekas nenutiktų. Dirbo prie lengvojo automobilio, nes ten buvo nukentėję žmonės. Po visų atliktų pirminių veiksmų, greitosios gelbėjimo automobilyje sėdėjusio sunkvežimio vairuotojo paklausė duomenų. Su sunkvežimio vairuotoju nebendravo, tik kažkas pasakė sunkvežimio vairuotojo vardą, pavardę. Kas konkrečiai nežino, ar tai medicinos darbuotoja, ar kiti pareigūnai. Jam būnant šalia sunkvežimio vairuotojo, sunkvežimio vairuotojas nieko nesakė. Atvykęs į įvykio vietą į sunkvežimio vairuotoją dėmesio neatkreipė. Įvykio vietoje girdėjo, kad vienas greitosios automobilio vairuotojas sakė, kad sunkvežimio vairuotojas greitosios automobilyje buvo praradęs sąmonę (4 t., b. l. 63-65);

Liudytojas Š. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) PGT ugniagesys gelbėtojas. 2020-08-02 vyko į eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), kur susidūrė sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Dirba pirmame skyriuje ir į įvykio vietą atvyko pirmi, paskui atvažiavo antras skyrius. Įvykio vietoje, Tik atvykus į įvykio vietą, dar neišlipęs iš automobilio, pamatė, kad kelkraštyje yra sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Išlipęs iš mašinos pamatė kelkraštyje gulinčią mergaitę ir sėdintį berniuką. Tai buvo berniukas, kuris važiavo lengvuoju automobiliu. Įvykio vietoję buvę žmonės sakė, kad yra prispaustų žmonių, tai jis čiupo hidraulinį gelbėjimo įrangos siurblį ir iš karto nubėgo prie lengvojo automobilio. Vizualiai matėsi, kad prispausti žmonės mašinoje yra be gyvybės ženklų. Moters galvoj buvo galvos trauma, o vyras buvo visas mėlynas. Kadangi jis buvo ne vienas, tai iš karto nubėgo prie mergaitės, nes mergaitė buvo kelkraštyje nukritusi ir tiksliai pasakyti negali su kokiu ugniagesiu, gal (duomenys neskelbtini) komandos, jie tai mergaitei, kol medikai atvyko, uždėjo kaklo įtvarą ir atvažiavus medikams mergaitę perdavė. Kiti kolegos vadavo prispaustus žmones. Didesnis jo dėmesy buvo nukentėjusiajai mergaitei, nes berniukas nesiblaškė, o mergaitė buvo pasimetus, kruvina gulėjo ant žemės. Norėjo mergaitei suteikti pagalbą. Atvykus į įvykio vietą buvo sudėtinga suprasti, kuris sunkvežimio vairuotojas yra, bet po to paaiškėjo, jog sunkvežimio vairuotojas sėdėjo prie priekabos rato. Sunkvežimio vairuotojas taip pat sakė, kad bloga sveikata. Kažkuris ugniagesys palydėjo sunkvežimio vairuotoją pas medikus į automobilį. Jis su sunkvežimio vairuotoju nebendravo (4 t., b. l. 69-71);

Liudytojas D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) PGT ugniagesys gelbėtojas. 2020-08-02 vyko į eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), kur susidūrė sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Tik atvykus į įvykio vietą, pirmiausia šalikelėje pamatė mergaitę ir iš karto išlipęs iš savo tarnybinio automobilio ėjo paimti specialias priemones darbui. Nusikėlė lentą, stabilizavimo įrangą ir savo spec. priemones. Tada mergaitę uždėjo ant neštuvų, mergaitė jau buvo šalikelėje, nežino kaip mergaitė ten atsirado, gal ją išsviedė iš mašinos. Lengvajame automobilyje buvo vyras ir moteris, toje automobilio „Škoda Octavia“ kairėje pusėje. Vyras už vairo, moteris sėdėjo gale, kairėje pusėje. Berniuko, sėdėjusio automobilio priekyje, nematė, matė tik mergaitę šalikelėje, apie 1 metrą nuo važiuojamosios dalies. Jis pirmiausia mergaitę nunešė į greitąją. Sunkvežimio vairuotojo nematė. Kažkas sakė, kad sunkvežimio vairuotojas buvo su anūku. Taip pat kažkas minėjo, kad sunkvežimio vairuotojui buvo blogai su sveikata (4 t., b. l. 72-74);

Liudytojas V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) PGT ugniagesys gelbėtojas. Puikiai prisimena eismo įvykį, įvykusi 2020-08-02 kelyje (duomenys neskelbtini), kur susidūrė sunkvežimis ir lengvasis automobilis. 2020-08-02 vyko į įvykį dviese su T. B.. Sustojo prie sunkvežimio ir išlipo. Sunkvežimio vairuotojas už galvos susiėmęs, kaip šiandien atsimena, sėdėjo prie galinio ar prie priekinio, tiksliai nepasakys. Paėjo į priekį. Matė verkiančią mergaitę. (duomenys neskelbtini) paskirstė darbus. Jis pradėjo lengvojo automobilio karpymo darbus. Galvojo, kad žmonės lengvajame automobilyje gyvi, tačiau pamatė, kad negyvi tie žmonės. Sunkvežimio vairuotojas atrodė normalios būklės, atrodė, kad sunkvežimio vairuotojui nereikia greitosios pagalbos. Sunkvežimio vairuotojo nekalbino. Dirbo prie lengvojo automobilio, kur buvo prispausti žmonės. Niekas iš liudininkų nekalbėjo, kaip įvyko eismo įvykis. Kiek atsimena, vaikinas verkė, dejavo, sakė „kad nebeturi tėvų“ (4 t., b. l. 87-89);

Liudytojas T. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) PGT ugniagesys gelbėtojas. Puikiai prisimena eismo įvykį, įvykusi 2020-08-02 kelyje (duomenys neskelbtini), kur susidūrė sunkvežimis ir lengvasis automobilis. Vyko kartu su vairuotoju V. G. dviese automobilyje. Buvo policija ir atvyko kartu (duomenys neskelbtini) PGT ugniagesių komanda. Pirma priėjo prie sužeistos mergaitės. Jau buvo ir policijos pareigūnai ir (duomenys neskelbtini) ugniagesių komanda prie sužeistos mergaitės. Jam pasakė, kad mergaitė yra iš lengvojo automobilio. Padėjo mergaitę įkelti į medikų automobilį, paskui ėjo išlaisvinti žuvusiųjų. Buvo vaikinas, kuris stovėjo toliau nuo mergaitės. Atvykus į įvykio vietą, žmogus su mažu vaiku stovėjo prie sunkvežimio ir kalbėjosi. Paklausė, ar viskas gerai, atsakė, kad gerai. Vėliau to mažo vaiko nebematė. Paskui išsiaiškino, kad tą vaiką pasiėmė močiutė (4 t., b. l. 90-92);

Liudytoja V. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. L. yra tėvas. Apie auto įvykį nežino, nes įvykio metu nebuvo, į įvykio vietą atvyko vėliau. 2020-08-02 buvo namuose (duomenys neskelbtini). Vakare netikėtai sulaukė mamos skambučio. Mama pranešė, kad įvyko avarija ir kad ji atvyktų pasiimti 5 metų amžiaus sūnų M. Tą dieną, dienos metu, lankėsi pas tėvus V. ir L. L., kurie gyvena (duomenys neskelbtini) ir pas tėvus liko sūnus M. Apie žuvusius žmones mama jai pasakė pokalbio telefonu metu. Mama pasakė, kur važiuoti ir ji skubiai vyko į įvykio vietą, jaudinosi dėl vaiko. Atvykus pamatė baisų vaizdą - labai sudaužytą lengvąją mašiną, tėčio sudaužytą sunkvežimį. Tada labai rūpėjo vaikas, vietoje jau buvo mama, kuri atvedė M. Ji M. greitai įsisodino į mašiną. M. nenukentėjo, jokių sužalojimų nepatyrė, tik buvo išsigandęs. M. nieko apie įvykį nepasakojo, o ir neklausinėjo, M. minėjo, kad važiavo su seneliu ir kad senelis pasuko vairą. Po avarijos tėtis ligoninėje gydėsi apie savaitę, kas tėčiui buvo nustatyta nežino, tačiau tėčiui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Todėl dar iki šios dienos tėtis gyvena atskirai, yra izoliacijoje, su tėčiu visi šeimos nariai negali bendrauti, nes tėčiui vis dar teigiamas (duomenys neskelbtini) testas. Buvo ir visa šeima izoliacijoje, bet kitiems šeimos nariams (duomenys neskelbtini) testas buvo neigiamas. Tėtis nepamena avarijos momento, šiuo metu gydymą tėtis tęsia namuose. Prieš avariją tėtis nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, yra lankęsis pas gydytojus, bet rimtų ligų nebuvo. Nežino, ką nustatė gydytojai tėčiui po avarijos, bet tėtis vartoja vaistus. Tą dieną, kai M. paliko pas tėvus, tėtis nesakė, kad būtų blogai su sveikata, iš pažiūros atrodė sveikas. Žinojo, kad tą dieną tėtis turėjo važiuoti ir savo sunkiasvorį automobilį parsivaryti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes ryte turėjo išvykti į reisą. Tėčio reisai trukdavo 5 dienas, važiuodavo vienas, o savaitgaliais būdavo namuose. Tėtis beveik nevartoja alkoholio, gal kokį kartą per metus, tai avarijos metu tėtis tikrai buvo blaivus. Tiksliai nežino, ar tėtis iki avarijos vartojo vaistus (4 t., b. l. 176-179);

Liudytoja V. R. papildomos apklausos metu parodė, kad V. L. yra jos tėvas. Žino, kad šiame ikiteisminiame tyrime tėtis pripažintas įtariamuoju. Jai išaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalies pagrindu liudytojas, kuris yra įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Ji atsisako duoti parodymus ir atsisako atsakyti į bet kokius klausimus, nes V. L. yra jos tėvas. Paaiškino, kad 2020-08-02 įvykio metu jos sūnus M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), neturėjo savo telefono. Įvykio metu sūnus nebuvo sužalotas, į medikus dėl kokių nors sužalojimų nesikreipė. Jos sūnus yra labai jautrus, bet šiuo metu sūnus yra nusiraminęs, ramiai pravažiuoja pro tą vietą (po įvykio pravažiuodamas kiek įsitempdavo), todėl ji nenorėtų ir nesutinka kad sūnus būtų apklausiamas dėl eismo įvykio, į kurį pateko kartu su seneliu, jos tėvu V. L. (4 t., b. l. 182-185);

Liudytoja L. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jos vyras, gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Žino, kad šiame ikiteisminiame tyrime V. L. pripažintas įtariamuoju. Jai išaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalies pagrindu liudytojas, kuris yra įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Ji atsisako duoti parodymus ir atsisako atsakyti į bet kokius klausimus (4 t., b. l. 188-190);

Liudytojas V. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. V. L. yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, vairuotojas-ekspeditorius. Įmonėje V. L. dirba apie vienerius metus (iki eismo įvykio). Vairuotojai kas du metus turi pasitikrinti sveikatą. V. L. pradėjęs dirbti UAB (duomenys neskelbtini) turėjo galiojančią sveiktos pažymą, sveikatą pasitikrinti buvo siųstas 2020 m. vasario mėn. V. L. sveikatos patikrinimo pažymos nepristatė, bet patikino, kad tikrinosi pas gydytojus. V. L. niekada nėra jam pasakęs, kad bloga sveikata. Iš kitų darbuotojų taip pat nėra girdėjęs, kad V. L. būtų skundęsis sveikata. 2020-08-03 (sekmadienį) V. L. pasiėmė automobilį iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos. Teritorija aptverta, bet sargo nėra. Kai V. L. pasiėmė savo automobilį iš teritorijos, V. L. nebuvo sutikęs kitų darbuotojų. Vairuotojai informaciją apie krovinį gauna iš vadybininko SMS žinute. V. L. vadybininkas buvo G. K. iš UAB (duomenys neskelbtini). Apie eismo įvykį vairuotojas V. L. jam parašė paaiškinimą, tai tiek ir žino. Jis V. L. buvo davęs vieną mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia“ ir vieną SIM kortelę, kuriuos yra pateikęs pagal policijos prašymą. Jis pateikia vairuotojo V. L. paaiškinimo kopiją ir automobilio stebėjimo sistemos duomenų kopiją (4 t., b. l. 95-101, 99-101);

Liudytojas V. C. papildomos apklausos metu parodė, kad negali tiksliai atsakyti, kaip 2020-08-02 UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas-ekspeditorius V. L., vairuodamas vilkiką DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį. Atrodo, kad jam apie tai pasakė jo sūnus P. C., kuris jau po eismo įvykio važiavo keliu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) link. Sūnus pasakė, kad įvyko eismo įvykis ir ten yra jo firmos vilkikas. Tuo metu įvykio vietoje jau buvo atvykusios visos tarnybos. Sūnus buvo sustojęs įvykio vietoje ir matė, kad vairuotojas yra V. L. Nežino, ar sūnus kalbėjo su V. L. Tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, jis buvo užsienyje. Kaip jau ankščiau minėjo savo apklausoje, 2020 m. vasario mėn., jis išleido V. L. iš darbo, tam kad V. L. pasitikrintų sveikatą. Buvo metų pradžia ir V. L. atėjo iš kitos įmonės, tuo metu V. L. medicininė kortelė buvo galiojanti, bet neilgai, todėl jis V. L. nurodė pasitikrinti sveikatą ir prasitęsti medicininė kortelę. Po kelių dienų teiravosi V. L., ar buvo pas medikus. V. L. atsakė, kad buvo ir tikrinosi sveikatą, tikrino širdį ir švietė plaučius. Pažymos apie sveikatos pasitikrinimą V. L. nepristatė, sakė, kad tikrai tikrinosi sveikatą. Po kurio laiko vėl teiravosi apie sveikatos pažymą, sakė atneš, bet taip ir nepateikė, tada prasidėjo karantinas. UAB (duomenys neskelbtini) padaro medicininės pažymos kopiją ir palieka sau, o originalą atiduoda. 2020-10-21 pateikė priedus prie apklausos, t. y. LOCtracker automobilio stebėjimo duomenis, kur buvo fiksuotas automobilio judėjimas. Ši sistema yra visada įjungta, sistema nurodo, kur yra automobilis, stovi ar juda. Kad ši sistema veiktų pradėjus važiuoti nieko papildomai jungti nereikia. Vairuotojo kortelė yra išduodama vairuotojui asmeniškai, nepriklausomai nuo to, kokį automobilį vairuotojas vairuoja. Kaip konkrečiai reikia elgtis (įjungti/išjungti/suvesti duomenis į kortelę) negali atsakyti. Nežino, ar 2020-08-02 V. L. važiuodamas įsijungė vairuotojo kortelę. V. L. jam paaiškino, kad iš ankstesnės firmos išėjo, nes dėl sumažėjusio darbo netenkino ten buvusios sąlygos. Apie jokias savo sveikatos problemas V. L. nekalbėjo, niekuo nesiskundė. Su buvusiu V. L. darbdaviu nebendravo. 2021-02-17 buvo papildomai apžiūrėta puspriekabė. Norint puspriekabę eksploatuoti, reikia sutaisyti puspriekabės tentą ir sutaisyti (ištiesinti) apsauginę juostą, kuri yra puspriekabės apačioje ir buvo sulankstyta eismo įvykio metu. Taip pat yra pasibaigusi šios puspriekabės techninė apžiūra. Jei puspriekabė būtų grąžinta, puspriekabę suremontuotų, atliktų techninę apžiūrą ir toliau eksploatuotų. Taip pat norėtų gauti leidimą remontuoti vilkiką ir toliau, atlikus techninė apžiūrą, eksploatuoti vilkiką. Vilkiką remontuotų autoservise, nes vilkikas yra draustas (duomenys neskelbtini). Pateikia nepriklausomo eksperto pateiktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą (kopiją), kurioje surašyti ir nufotografuoti visi vilkikui padaryti apgadinimai. Šį ekspertą surado jis ir ekspertas pateikė ataskaitą, kurią pateikė (duomenys neskelbtini) ir draudimas ataskaitą priėmė, su ataskaita iš dalie sutiko (4 t., b. l. 102-105, 106-156);

Liudytojas P. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas ekspeditorius. Pažįsta V. L. V. L. yra jo kolega, dirba toje pačioje firmoje. 2020-08-02 grįžo iš žvejybos (duomenys neskelbtini) ežere į namus (duomenys neskelbtini). Važiuodamas keliu pastebėjo eismo įvykį, kuris buvo įvykęs ir atpažino, kad tai yra UAB (duomenys neskelbtini) transportas - vilkikas. Tuo metu jis nežinojo, kas vairavo vilkiką. Įvykio vietoje buvo greitoji ir gaisrinė, policija. Sustojo ir ėjo pasižiūrėti, kas įvyko. Priėjęs prie sunkvežimio, pamatė vairuotoją, atpažino, kad tai V. L. V. L. sėdėjo prie galinio priekabos rato ir tuo metu V. L. apžiūrinėjo greitosios medikė. GMP medikė jo paprašė padėti V. L. nuvesti iki greitosios automobilio. V. L. ėjo į juos abu įsikibęs ir vis prarasdavo sąmonę. Jis su V. L. neklabėjo, buvo matyti, kad V. L. sėdi ir nesiorientuoja, su V. L. kalbėjo medikė. Jis padėjo V. L. pasodinti į medikų automobilį ir vėliau nuėjo prie savo automobilio. Tada paskambino savo tėčiui UAB (duomenys neskelbtini) savininkui V. C. ir pasakė, kad įvyko eismo įvykis, tėtis tuo metu buvo užsienyje. Policijos pareigūnai jo klausė įmonės pavadinimo, kartu su policininkais buvo nuėję prie priekabos, priekaba buvo tuščia. Tada jis laukė ir kai policija leido pasiimti vilkiką, jis organizavo vilkiko nutempimą. Dar bendravo su gaisrininkais, gaisrininkai taip pat teiravosi įmonės duomenų. Daugiau įvykio vietoje su nieko nebendravo, kaip įvyko įvykis nematė, atvyko tik eismo įvykiui įvykus. V. L. artimiesiems neskambino, skambino tik tėčiui. Įvykio vietoje vairuotojo V. L. artimųjų nematė, policijos pareigūnai apie vairuotojo artimuosius jo neklausinėjo. Nežino, kur ir kokiu tikslu važiavo V. L. Vilkikas, kuris pateko į eismo įvykį buvo parvilktas į įmonės teritoriją naudojant standžią vilktį. Jis vairavo V. L. vilkiką, o tempė jo tėtis V. C., kuris per tą laiką jau buvo grįžęs ir atvykęs į įvykio vietą. Nežino, kiek buvo valandų, buvo naktis, kai nutempė vilkiką. Policijos pareigūno pavardės ir kokį dokumentą išdavė, duodamas leidimą iš įvykio vietos ištempti eismo įvykyje dalyvavusį vilkiką, nežino Dokumentą, kad gali pasiimti vilkiką, pasirašė tėtis V. C. Vilkikas saugomas įmonės teritorijoje, kuri apšviesta ir aptverta, yra vaizdo stebėjimo kameros. Nežino, kiek laiko saugo įrašus. Tėtis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), kai tėčiui pranešė apie eismo įvykį (4 t., b. l. 159-163);

Liudytojas R. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, V. L. pažįsta kaip buvusį UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją. Nurodė, kad V. L., dirbdamas vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini), neturėjo su vairuotojo profesija nesuderinamų sveikatos problemų. UAB (duomenys neskelbtini) V. L. dirbo 17 metų, negali pasakyti, ar per tą laiką buvo koks nors eismo įvykis. Kažko rimto nebuvo, o ar buvo smulkių, neatsimena. Per 17 metų V. L. nesiskundė sveikata. Apie eismo įvykį, į kurį papuolė V. L. 2020 metais, žino iš kitų darbuotojų. Jam pasakė, kad V. L. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu. Jis su V. L. kalbėjo. V. L. buvo užsukęs pas jį į darbą, pasiteirauti, pas kokį gydytoją jis operavo (duomenys neskelbtini) ir jo klausė, pas kokį galvos gydytoją važiuoti. V. L. sakė, kad eismo įvykio metu „atsijungė ir nieko neatsimena“. Smulkiau nekalbėjo, nes V. L. nieko neatsimena. V. L. apibūdina, kaip gerą seną vairuotoją. Nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai važiuodami įjungia tachografą. Nuo 2019 m. rugsėjo mėn. V. L. nebedirba UAB (duomenys neskelbtini). Mano, jog tai, kad nuo 2020-01-03 V. L. neturėjo medicininės pažymos vairuoti vilkiką, tai yra įmonės problema, kuri laiku nekontroliavo, kad vairuotojas būtų pasitikrinęs sveikatą (4 t., b. l. 166-169);

Liudytojas A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) PSPC šeimos gydytojas. V. L. yra jo pacientas, jis dirba (duomenys neskelbtini) PSPC šeimos gydytoju. V. L. 2020 m. į jį nesikreipė dėl vairuotojo sveikatos pažymos išdavimo. V. L. galėjo kreiptis dėl vairuotojo sveikatos pažymos išdavimo į kitas įstaigas, kurios išduota tokias pažymas, ir galėjo jo apie tai neinformuoti. Komisijos, kurios išduoda tokias pažymas, yra įvairios ir jis negali atsakyti, ar joms reikalingas šeimos gydytojo išrašas. Laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-08-02 V. L. kreipėsi 2020-01-03 dėl bendro negalavimo, 2020-01-17 dėl skiepo, 2020-02-17 dėl skiepo, 2020-02-18 yra tik kodas (viskas užfiksuota elektroninėje sistemoje e-sveikata), 2020-08-18 kreipėsi telefonu, buvo nuotolinė konsultacija, V. L. pranešė, kad grįžo iš ligoninės ir sirgo (duomenys neskelbtini), buvo tęsiama saviizoliacija. Iki 2020-08-18 V. L. nusiskundimų sveikata neturėjo, iki 2020-01-03 paskutinį kartą buvo lankęsis 2018-10-01 dėl (duomenys neskelbtini). 2020-01-03 apsilankymo metu V. L. neprašė pratęsti vairuotojo sveikatos pažymos. 2020-08-18 V. L. telefonu kreipėsi po stacionarinio gydymo, epikrizėje buvo nurodyta, ką V. L. reikia išsitirti, bet reikėjo laukti kol galutinai persirgs (duomenys neskelbtini) infekcija. V. L. (duomenys neskelbtini) testui atlikti buvo nukreiptas į mobilų punktą. Iš medicininių dokumentų matyti, kad testai buvo atlikti 2020-08-21 ir 2020-08-24, testai buvo neigiami. V. L. žmona L. yra jo pacientė. Nežino, ar žmona buvo saviizoliacijoje. Žmona dėl to neturi jam pranešti, jei žmonai nereikėjo nedarbingumo arba nekilo sveiktos problemų (4 t., b. l. 197-200);

Liudytojas A. A. 2021-05-21 papildomos apklausos metu nurodė, kad V. L. yra jo pacientas, jis priklauso (duomenys neskelbtini) ambulatorijai. 2021-01-27 V. L. kreipėsi į jį norėdamas pasiaiškinti dėl tvarkos vairuotojo sveikatos pažymos gavimo. Tada V. L. davė siuntimus pas kardiologą, pasakė, kad V. L. atsineštų pažymą iš psichiatro (jų apylinkę aptarnauja psichiatrė J., dirba (duomenys neskelbtini) rajono PSPC PSC). Pažymą iš psichiatro V. L. pristatė 2021-02-23, taip pat atnešė pažymą iš kardiologo. Papildomai išdavė siuntimą pas neurologą. 2021-02-24 V. L. lankėsi pas neurologą. 2021-02-24 V. L. su visais atsakymais kreipėsi į jį dėl vairuotojo sveikatos pažymos išdavimo. Specialistų išvadose buvo nurodoma, kad V. L. tinkamas vairuoti, todėl remiantis šiomis išvadomis jis išrašė Vairuotojo sveiktos pažymą, kurioje nurodoma, kad V. L. gali vairuoti transporto priemones. Specialistų atsakymus, kuriais remiantis išdavė V. L. pažymą, prideda prie apklausos. Įprastai norint gauti Vairuotojo sveikatos pažymą profesionaliems vairuotojams, reikia apsilankyti pas Otorinolaringologą (V. L. atsakymą pateikė 2021-01-13, nes ten lankėsi ankščiau), neurologą (atsakymas 2021-02-24), psichiatrą (2021-02-22) ir šeimos gydytoją. Pas kardiologą jis nusiuntė papildomai (įprastai to nereikia), nes V. L. turi (duomenys neskelbtini) ligų, vartoja vaistus (lankėsi 2021-02-05). Prieš išrašant Vairuotojo sveiktos pažymą jis paprašė V. L., kad V. L. užpildytų Vairuotojo garbės deklaraciją ir klausimyną dėl (duomenys neskelbtini). Pateikia šių dokumentų kopijas (5 t., b. l. 3-5), prie protokolo pateikė (kopijas) Vairuotojo garbės deklaraciją, Klausimyną dėl (duomenys neskelbtini), Ambulatorinio apsilankymo išrašo iš otorinolaringologo, kardiologo, Psichikos sveikatos centro, neurologo, šeimos gydytojo (5 t., b. l. 7-15);

2020-10-08 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. L. pateikė dokumentus (kopijas): Epikrizę (ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020-09-09 Konsultacijos išrašą, 2020-10-07 Konsultacijos išrašą, 2020-09-16 Radiologinio tyrimo vertinimą (6 t., b. l. 101-111);

2020-10-15 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. L. pateikė dokumentus (kopijas): 2018-01-03 Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, 2020-02-01 Privalomojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, V. L. Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (6 t., b. l. 112-123);

Liudytojas A. A. 2021-07-01 papildomos apklausos metu nurodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, kuriuos davė apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, savo parodymus tvirtina, tik papildomai paaiškina, kad 2021-02-24 V. L. vairuotojo garbės deklaracijoje galimai klaidingai pateiktas atsakymas į klausimą ar alpote/alpstate/ turite kitų sąmonės sutrikimų, V. L. pažymėtas atsakymas varnele ties žodžiu ne, vairuotojo sveikatos pažymos išdavimui įtakos neturėjo, nes 2021-02-05 ambulatorinio apsilankymo aprašymo anamnezėje nurodomi duomenys, kad vairuodamas (duomenys neskelbtini), yra vienkartinis reiškinys, kuris atlikus tyrimus ligoninėje nurodomas, kad atsistatė, nes alpimas buvo atsitikęs avarijos metu, o anksčiau dėl sąmonės netekimo V. L. nėra kreipęsis iš šiuo meta nesigydo, V. L. yra tik (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) įtakos sąmonės netekimui neturi. V. L. (duomenys neskelbtini) dėl deguonies trūkumo kraujyje. Išduodant sveikatos pažyma buvo remtasi kardiologo ir neurologo išvada (5 t., b. l. 18-20);

Liudytoja V. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) klinikų gydytoja kardiologė, dirba (duomenys neskelbtini) klinikose gydytoja kardiologe nuo 1986 m., t. y. apie 35 metus. Visus metus dirba tose pačiose pareigose, jos specializacija kardiologija. Neprisimena, ar ji 2021-02-05 konsultavo V. L. dėl galimybės gauti vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą, kuri suteikia teisę vairuoti 2 grupės transporto priemones (C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE), nes pacientų turi daug, tuo metu pacientų buvo dar daugiau. Tačiau iš pateikto išrašo mato, kad tai yra jos pacientas, jos išrašytas išrašas. Kad V. L. kreiptųsi konkrečiai dėl galimybės gauti vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą, kuri suteikia teisę vairuoti 2 grupės transporto priemones, to nepamena, tačiau iš išrašo mato, kad V. L. kreipėsi dėl leidimo vairuoti. Ji atliko visus būtinus išsamius tyrimus sąmonės netekimo priežasčiai nustatyti, gavusi rezultatus ir rezultatus įvertinusi bei pasitarusi su konsultantu, esant tai situacijai, kuri buvo tuo metu, buvo padaryta išvada, kad V. L. vairuoti gali. Nori pabrėžti, kad buvo vertinami tik tuo metu gauti tyrimų rezultatai, tačiau situacija bet kada gali/galėjo keistis. Klausimas: Išvados grafoje 3.7 nurodyta, kad taikytas gydymas, buvusi (duomenys neskelbtini). Po to (duomenys neskelbtini) nesikartoja, tai paremta paciento V. L. žodžiais. Išvada būtų pasikeitusi, jeigu pacientas būtų nurodęs, kad ankščiau alpdavo ir toliau (dabar) alpsta. Tiriant ir duodant išvadą visuomet paklausia paciento, ar tai vienintelis ir nesikartojantis epizodas (alpimo epizodas). Jeigu jai būtų žinoma, jog pacientui (duomenys neskelbtini) epizodai kartodavosi, ji būtų tyrusi toliau ir išsamiau, dariusi papildomus tyrimus, tačiau, kadangi padaryti tyrimai buvo normos ribose, o pats pacientas neišsakė kitų skundų, būtent dėl to ir buvo pateikta tokia išvada (5 t., b. l. 40-41);

Specialistas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra VĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika šeimos gydytojas. Specialisto paaiškinimų protokole nurodė: 1. Klausimas: Kuo remiantis yra išduodama vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą, kuri suteikia teisę vairuoti 2 grupės transporto priemones (C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE)? Atsakymas: 2 grupės transporto priemones (C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE) vairuotojai sveikatą turi tikrintis kas 2 metus. Jų įstaigoje, t. y. VĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, asmuo yra tikrinamas pas sekančius specialistus: otorinolaringologas (ausų, nosie gerklės), oftolmologas (akių), neurologas, psichiatras ir terapeutas (bendros praktikos ar šeimos gydytojas). Pagal reikalą asmuo gali būti siunčiamas kardiologo, endokrinologo, chirurgo konsultacijoms, jei asmuo turi kažkokių lėtinių ligų, kurioms esant būtinos specialisto konsultacijos. Jis nežino, ar šeimos gydytojas dirbantis kokioje nors ambulatorijoje turi licenziją suteikiančią teisę išduoti pažymą asmeniui vairuoti atitinkamą transporto priemonę. 2. Klausimas: Kokius dokumentus pildo pats asmuo atvykęs į komisiją? Atsakymas: Pildo Vairuotojo gardės deklaraciją ir Klausimyną dėl (duomenys neskelbtini). 3. Klausimas: Vairuotojo garbės deklaracijoje yra punktas „Ar alpote/alpstate arba turėjote/turite kitų sąmonės sutrikimų“ jei atsakymas yra „TAIP“ ar reikalingas koks papildomas asmens ištyrimas? Atsakymas: asmuo užpildęs Vairuotojo garbės deklaraciją su šiuo dokumentu eina pas otorinolaringologus (ausų, nosie gerklės), oftolmologus (akių), neurologus, psichiatrus ir terapeutus (bendros praktikos ar šeimos gydytojas), kuris surašo galutinę išvadą. Konkrečiai šiuo atveju, jei atsakymas būtų „TAIP“, neurologas spręstų klausimą, ar reikalingas papildomas ištyrimas dėl sąmonės sutrikimo. Pats asmuo apie jo sąmonės netekimus turi pasisakyti gydytojui, kuris vertina, ar reikalingi papildomi tyrimai ar konsultacija aukštesniame lygyje. Jei asmuo neišsako jokių nusiskundimų, specialistas išsamiai netikrina asmens ligos istorijos. Jei pas specialistą asmuo kreipiasi su atskiru siuntimu dėl galimybės vairuoti transporto priemonę, tai specialistas remiasi siuntime pateikta informacija ir asmens išsakytais nusiskundimais. Dažnai asmenys atvykę į profilaktinių patikrinimų komisiją linkę nutylėti negalavimus, kurie nėra užfiksuoti medicininėje dokumentacijoje ir gali sutrukdyti jiems gauti teisę vairuoti automobilį (5 t., b. l. 28-30);

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugo ministerijos Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2021-01-27 – 2021-02-24 VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre pacientui V. L. teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl ko, VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras išdavė V. L. pažymą dėl galimybės vairuoti transporto priemones tinkamai neįvertinus visų turimų duomenų ir jų prieštaravimų, neatsižvelgiant į anamnezės informaciją apie buvusius (duomenys neskelbtini), bei neteisingai užpildytas Vairuotojo garbės deklaracijos (klausimyno), (duomenys neskelbtini) klausimyno formas (t. 10, b. l. 138-152).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išanalizavęs visus byloje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis V. L., kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, neturėdamas galiojančios sveikatos patikrinimo pažymos, kuri suteikia teisę vairuoti 2 grupės transporto priemones (C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE), vairavo kelių transporto priemonę – krovininį automobilį DAF XF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių (KET) 9, 14, 101, 127 punktuose numatytus reikalavimus, vairavo transporto priemonę susirgęs (KET 14 p.), kai dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, t. y. turėdamas, kuris pasireiškia sąmonės sutrikimu, t. y. praradimu galimybės suvaldyti transporto priemonę, važiuodamas keliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 p.), išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir taip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu (KET 101 p.), pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 p.), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl to įvyko eismo įvykis - susidūrimas su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu „Škoda Oktavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio, dėl to, automobilio „Škoda Oktavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. Š. ir keleivė K. Š. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, keleivei M. Š. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviui P. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, būtina nustatyti pavojingą veiką (konstatuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimą), padarinius (eismo įvykį ir žmogaus žūtį) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga.

Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai. Be visiško prisipažinimo kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta išanalizuotų įrodymų visetu. Teisiamojo posėdžio metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamojo padaryti KET taisyklių 9, 14, 101, 127 punktų reikalavimų pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – eismo įvykiu, dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo automobilio „Škoda Oktavia“ vairuotojas A. Š., keleivė K. Š., keleivei M. Š. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o keleiviui P. Š. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti pagrindai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nors kaltinamojo padaryta veika dėl neatsargumo, tačiau yra pavojinga, veika sukėlė labai sunkias pasekmes.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo V. L. padarytas BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus (BK 11 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis nusikalto pažeisdamas Kelių eismo taisykles, tačiau pasekmės labai sunkios. Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiųjų. Anksčiau V. L. nebuvo teistas, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams, praeityje baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 6, b. l. 38, 39), Psichikos sveikatos centre pacientų registre neregistruotas (5 t., b. l. 183-188). Dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (t. 9, b. l. 196).

Už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nuteistas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Skiriant bausmes pagal BK 281 straipsnį turi būti atsižvelgta ir į kilusius padarinius, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat į tai, ar kelių transporto eismo saugos taisyklių pažeidimai buvo šiurkštūs, ar jie padaryti sąmoningai. Atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmonių, tai suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. Tokių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti ir byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė.

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas kaltinamojo ir laiduotojos jo sutuoktinės L. L. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, padaryti išvadą, kad taip bus įvykdytas teisingumas. Sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės būtina įvertinti ir kitas, įstatymo sąlygose neįvardintas aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybę, kaltininko elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažino V. L. kaltu, padarius neatsargų nusikaltimą, taip pat nustatė kaltininko prisipažinimą ir nuoširdų gailestį, nukentėjusiųjų byloje pripažintais asmenų atsiprašymą. Surinkti duomenys patvirtinta, kad V. L. nusikalto pirmą kartą, yra charakterizuojamas teigiamai, dirba. Tokios aplinkybės atitinka įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindus, kuriems egzistuojant galimas kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kita vertus, spręsdamas dėl tokių įstatymo nuostatų taikymo, teismas vertina tai, kad V. L. nusikalstamą veiką padarė pažeisdamas kelis Kelių eismo taisyklių reikalavimus, krovininį automobilį su puspriekabe vairavo daugiau nei pusę metų nebeturėdamas galiojančios sveikatos patikrinimo pažymos, kuri suteikia teisę vairuoti 2 grupės transporto priemones, vairavo transporto priemonę susirgęs, kai dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, t. y. turėdamas (duomenys neskelbtini) sutrikimą, kuris pasireiškia sąmonės sutrikimu, t. y. praradimu galimybės suvaldyti transporto priemonę. Tokiu būdu V. L. žymiai ir reikšmingai pažeisdamas visuomenėje toleruojamas vertybes, ne tik kėlė pavojų, bet ir realiai sukėlė sunkiausio pobūdžio bei neatstatomus padarinius – žmonių mirtį.

Spręsdamas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, nukentėjusiųjų interesą, teisingumo ir teisingo nubaudimo principus. Neatsargiu elgesiu, bet visgi nusikalstamais veiksmais, padarytas realus pasikėsinimas į vieną iš didžiausių ir labiausiai įstatymu saugomą vertybę – asmens gyvybę – teismo įsitikinimu yra itin reikšmingas veiksnys, keliantis pagrįstas abejones dėl žalą padariusio asmens atleidimo nuo atsakomybės. Tokį asmenį atleidus nuo atsakomybės ir nepaskiriant teisingos bausmės būtų netinkamai realizuojama baudžiamojo proceso paskirtis, tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Taip pat teismas atsižvelgia į paties kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. V. L. 2021 m. vasario mėnesį kreipėsi (duomenys neskelbtini) PSPC dėl sveikatos patikrinimo pažymos, suteikiančios teisę vairuoti transporto priemones. 2021-02-24 pildydamas klausimyną dėl (duomenys neskelbtini): į klausimus „Ar vairuodamas buvote užsnūdęs?“, „Ar buvote patekęs į rimtą autoįvykį dėl mieguistumo per pastaruosius 3 metus?“, V. L. pažymėjo atsakymą „Ne“. Taip pat V. L. užpildė Vairuotojo garbės deklaracijos (sveikatos patikrinimo klausimyną) formą, atsakant į šioje formoje pateiktus klausimus; „Ar alpote, turite kitų sąmonės sutrikimų?“ bei kitus formos klausimus apie turimus susirgimus, išskyrus (duomenys neskelbtini) – V. L. pažymėjo atsakymo varijantą „Ne“. Neteisingai užpildžius ir pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją medicinos dokumentuose, V. L. 2021-02-24 buvo išduota Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, kuri, vadovaujantis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugo ministerijos Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D11-411 dokumentu, nuo 2022-04-12 pripažinta negaliojančia (t. 10, b. l. 155).

Šios aplinkybės ir faktai teismo vertinimu yra veiksniai, kurie šalina įstatymo numatytas galimybes kaltininkui V. L. būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Formaliai pritaikant įstatymą ir kaltininkui leidžiant išvengti bausmės pasekmių, pareigos atsakyti prieš įstatymus ir visuomenę, neabejotinai būtų pažeisti ne tik teisingumo principas, bet ir teisinės valstybės bei visuomenės interesas nubausti asmenį, padariusį ne švelniausio pobūdžio nusikalstamą veiką. Neteisingas ir formalus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės akivaizdžiai neleistų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencijos tikslų, kuriais siekiama atgrasinti ne tik nusikalstamą veiką padariusį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat užtikrinti, kad šie asmenys vykdytų įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per pažeidėjo nubaudimą ir prevencinių priemonių taikymą, užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Galimybės suteikimas asmeniui būti atleistam nuo atsakomybės už šiurkščius ir visuomenėje smerkiamus pažeidimus, sukeltas itin sunkias ir neatstatomas pasekmes skatintų visuomenės teisinį nihilizmą, nepasitikėjimą teisėsauga, nelygybės prieš įstatymą principus. Remiantis šiais pagrindais teismas nemato pagrindo tenkinti kaltinamojo ir laiduotojos prašymo atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kita vertus, teismas atsižvelgia ir pastebi tai, kad kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti teisingai nubaustas, tinkamai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, nusikalstamų veikų turinį, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę, reikšmingas aplinkybes iki ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas atsižvelgdamas į BK 61 straipsnio nuostatas, mato pagrindą V. L. skirti vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės rūšį, jos dydį nustatant žemiau sankcijos vidurkio, tačiau taip pat aukščiau minimalaus šios bausmės dydžio.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnis numato galimybę asmenims, kurie nuteisti ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus atidėti bausmės vykdymą nuo vienerių iki trijų metų.

Spręsdamas dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad šio individualaus įvykio situacija, konkrečios aplinkybės, nukentėjusiųjų interesas ir jau minėti faktai dėl to, kad V. L. tiek tyrimo metu, tiek teisme kaltę pripažino visiškai, nusikalto pirmą kartą, padarė ne tyčinį, bet neatsargų nusikaltimą, anksčiau nebuvo baustas už piktybinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teisę vairuoti buvo beveik prieš 40 metų, dirbantis, atsiprašė nukentėjusiųjų, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad V. L. ateityje laikysis įstatymų ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo. Vykdytas baudžiamasis persekiojimas ir baudžiamasis procesas kaltininkui buvo pakankamas veiksnys teisingo baudimo principų įgyvendinimui. Dėl to teismas būdamas įsitikinęs dėl padarytų reikalingų išvadų, mato pagrindą taikyti BK 75 straipsnio redakcijos nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nes bausmės tikslai neabejotinai gali būti įgyvendinti be realaus paskirtos bausmės atlikimo. Atleidžiant kaltininką nuo atsakomybės, teismas mato pagrindą neskirti priverstinės intensyvios priežiūros, bet skirti įpareigojimą, kurie proporcingai atitiktų padarytos veikos turinį ir reikalingos prievartos lygį tam, kad V. L. nebenusikalstų.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

V. L. nusikalto netinkamai naudodamasis įgyta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl to sukėlė labai sunkias pasekmes. Įvertinęs tai, teismas atidėdamas bausmės vykdymą kaltininkui skiria BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis tokia specialia teise. Nors kaltinamasis transporto priemonę vairavo blaivus, tačiau turėdamas sveikatos problemų ir neturėdamas galiojančios Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos, intensyvaus eismo keliu. Dėl nusikalstamos veikos kilo sunkios pasekmės – avarijos metu žuvo du žmonės, dar du sužeisti. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – teismas mato pagrindą V. L. skirti didesnio nei vidurkis šio draudimo terminą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - 3 metus 6 mėnesius vairuoti transporto priemones.

Dėl civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti

Byloje pareikšti nukentėjusiaisiais pripažintų P. Š., M. Š. (atstovaujamos įstatyminės atstovės G. V.), D. Š., V. S. ir G. V. ieškiniai neturtiniai žalai atlyginti. V. S. ir G. V. prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl vienintelio brolio ir jo sutuoktinės netekties. P. Š. prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl abiejų tėvų netekties. M. Š. prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl abiejų tėvų netekties ir dėl jai pačiai padaryto sunkaus sveikatos sužalojimo. D. Š. prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl tėvo ir pamotės netekties.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai D. S. P., mirusiai (duomenys neskelbtini) m., (K. Š. mamai) buvo išmokėta 18 210 Eur neturtinė žala, nukentėjusiajai D. B. (A. Š. sesuo) buvo išmokėta 3 000 Eur neturtinė žala, R. P. (A. Š. sesuo) išmokėta 3 000 Eur neturtinė žala. Nukentėjusiosios D. B. ir R. P. civilinių ieškinių teismui nepareiškė. Ikiteisminio tyrimo metu draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiųjų turėtą turtinę žalą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. Š., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą G. V., atstovas pagal pavedimą advokatas Albertas Buta pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) M. Š. naudai: 1) 470 000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti; 2) 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) teisminio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas ( 9 t., b. l. 1-144).

Nurodo, kad kaltinamojo darbdavio civilinės atsakomybės draudikas civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą išmokėti 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimą M. Š.. M. Š. nesutinka su draudiko sprendimu dalyje dėl draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti dydžio įvertinimo. Nurodo, kad eismo įvykio metu buvo sužalota itin sunkiai. Dėl (duomenys neskelbtini) tik laimingo atsitiktinumo dėka liko gyva dėl to, kad jai laiku buvo suteikta medicininė pagalba - iš pradžių buvo hospitalizuota VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kur kliniškai stabilizavus jos sveikatos būklę, reanimobiliu buvo išgabenta į (duomenys neskelbtini). Čia kelių dienų bėgyje buvo atliktos gyvybiškai svarbios operacijos, 2020-08-06 pašalintas (duomenys neskelbtini) bei pradėta išvedinėti iš dirbtinės komos. Dėl patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) klinikų (duomenys neskelbtini) intensyvios terapijos skyriuje buvo gydoma iki 2020-08-14. Tiek dėl sužalojimų sąlygotų išvaizdos pokyčių (duomenys neskelbtini), tiek ir, svarbiausia, išgyvenamos eismo įvykyje žuvusių tėvų netekties, jos emocinė būklė buvo itin sudėtinga: ji vis šaukdavosi eismo įvykyje žuvusius tėvus, nakties metu šokdavo iš lovos (nors dėl atliktų operacijų jai nebuvo leidžiama net atsisėsti), jautėsi ypatingai nesaugi, dėl liūdesio ir prislėgtumo kamavo ir suicidinio pobūdžio mintys. Emocinę traumą, neigiamų jausmų paletę ir dvasinius išgyvenimus jaučia iki šiol. Jaučia eismo įvykio padarinius tiek fizinei, tiek ir psichinei sveikatai savo kasdieniame gyvenime. 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo išleista iš (duomenys neskelbtini) tolesniam ambulatoriniam gydymui, tačiau tuo metu dar negalėjo nei savarankiškai judėti (ir toliau kelias savaites buvo rekomenduotas lovos režimas), nei pasirūpinti elementariausia higiena. Dėl atliktų (duomenys neskelbtini) Ieškovė ilgą laiką ne tik jautė fizinį skausmą, bet ir visas jos judėjimas apsiribojo buvimu lovoje ir neįgaliojo vežimėlyje (praėjus kelioms savaitėms po grįžimo iš (duomenys neskelbtini), jau galėjo būti atsargiai perkeliama iš lovos į neįgaliojo vežimėlį). Tik lapkričio mėn. pradžioje galėjo pradėti naudotis ramentais ir „išlipti“ iš neįgaliojo vežimėlio. Tokia fizinė būsena ir ilgą laiką apribotas judrumas tik dar labiau sustiprino bejėgiškumo, dvasinės atskirties ir vienatvės, netekties, baimės dėl savo sveikatos būklės ir neapibrėžtos ateities išgyvenimus. Ji tapo liūdna ir dar labiau jautri, mažai bendraujanti ir užsisklendusi, prastai mieganti (verksminga naktimis), nerami ir ypatingai bijanti pasilikti viena. 2020 m. rugsėjo mėn. prasidėjus mokslo metams, dėl ilgo tęstinio ambulatorinio gydymo neturėjo galimybės lankyti mokyklos (buvo skirtas mokymas namuose), socializuotis su bendraklasiais ir nors tokiu būdu (turint omenyje išgyvenamą artimiausių žmonių - abiejų tėvų netektį) grįžti į bent kiek įprastesnį gyvenimą. Dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų visą 2020 m. rudenį-žiemą buvo intensyviai gydoma: praėjo pirminę reabilitaciją (duomenys neskelbtini) (sugijus (duomenys neskelbtini), palengva galėjo pradėti iš naujo, pasiremdama ramentais, mokytis vaikščioti), vėliau (2020-11-05 - 2020-12-15) vyko reabilitacija (duomenys neskelbtini). Gruodžio 15 d. iš reabilitacijos (duomenys neskelbtini) artimieji parsivežė ją į namus jau gebančią vaikščioti be ramentų. Tačiau tuo gydymas nesibaigė, toliau turėjo tęsti kineziterapinių mankštų užsiėmimus, mankštintis individualiai namuose, reguliariai lankytis pas gydytojus. Gydymas bei gijimas dar ir šiai dienai nėra iki galo pasibaigęs, o dėl išgyvento eismo įvykio padariniai sveikatos būklei yra jaučiami iki šiol: eisena nėra normali ir tolygi, eidama šlubčioja, jaučia skausmus kairiojo klubo srityje, taip pat (tikėtina, dėl išgyventos galvos traumos ar kitų eismo įvykio metu patirtų sužalojimų) susiduria su nepaaiškinamais viso kūno krūptelėjimais (gydytojų įvardinta galima priežastis - tikėtina (duomenys neskelbtini)). 2021 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija. Po atliktos chirurginės operacijos, sugijus intervencinėms žaizdoms, taikoma reabilitacija, skiriamos kineziterapinės mankštos. Patyrė ir iki šiol patiria didelį emocinį stresą ir moralinę žalą dėl į eismo įvykį patekusių jai pačių artimiausių žmonių likimo – abiejų tėvų tragiškos žūties, tiek dėl pačios eismo įvykyje patirtų sužalojimų ir iki šiol jaučiamos sužalojimų įtakos sveikatos būklei, dėl ženkliai suprastėjusios gyvenimo kokybės, gydymo proceso sąlygotų ir iki šiol patiriamų nepatogumų bei pastoviai jaučiamo fizinio skausmo (įskaitant būtinas intervencines medicinines operacijas bei gydymo procedūras), negalėjimo gyventi pilnavertiško kitiems jos bendraamžiams įprasto gyvenimo, jaudinantis tiek dėl dabartinės savo sveikatos būklės ir išvaizdos pokyčių (duomenys neskelbtini), tiek dėl sveikatos būklės ir išvaizdos ateityje. Išgyvena ne tik dėl to, kad galbūt niekada negalės vaikščioti (ar nueiti ilgesnį atstumą) nešlubčiodama ir nejausdama pastovaus skausmo, negalės būti fiziškai aktyvi, sportuoti, šokti (iki eismo įvykio lankė tautinius šokius, lengvosios atletikos užsiėmimus). Išgyvena dėl prarasto artimiausio ir nepakeičiamo tėvų meilės ryšio, kuris dar iki galo nesusiformavusiai asmenybei vaikystės-paauglystės laikotarpiu yra ypatingai aktualus. Ją su tėvais siejo itin glaudus ryšys. Ji buvo jauniausias vaikas šeimoje, tėvai jai skyrė ypatingą dėmesį. Dėl išgyvenamos tėvų netekties iki šiol jaučiasi emociškai palūžusi ir pažeidžiama, sunkiai užmiega, dažnai galvoja apie tragiškus įvykius, dėl susiklosčiusios situacijos jaučia nuolatinį bejėgiškumo ir vienatvės jausmą, dėl ko tapo sunkiau susikaupti moksluose ir, apskritai, optimistiškai žvelgti į ateities perspektyvą ir natūraliai su esama situacija susijusius būsimus gyvenimiškus iššūkius. Netektimi ir sunkiu sveikatos sutrikdymu padarytas negatyvus poveikis emocinei būklei turės reikšmės visam likusiam gyvenimui.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. Š. atstovas advokatas Albertas Buta pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) P. Š. naudai: 1) 380 000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti; 2) 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) teisminio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas (8 t., b. l. 1-134).

Nurodo, kad kaltinamojo darbdavio civilinės atsakomybės draudikas civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą išmokėti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą P. Š. P. Š. nesutinka su draudiko sprendimu dalyje dėl draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti dydžio įvertinimo. Nurodo, kad nors eismo įvykio metu ir buvo sužalotas nesunkiai - (duomenys neskelbtini), tačiau dėl to, kad avarijos metu ir po avarijos liko sąmoningas, jam teko matyti, patirti ir išgyventi visus su eismo įvykio situacija ir kilusiais padariniais susijusius baisumus. Visi šie vaizdiniai taip giliai įsirėžė į sąmonę, kad eismo įvykio situaciją ir sukrečiančius vaizdus priverstas savo prisiminimuose išgyventi vis iš naujo. Juo labiau, kad ir gyvenimiškos aplinkybės (pvz., parodymų davimas ikiteisminiame tyrime, paaiškinimų davimas notarei dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių palikimo priėmimo byloje, kuris iš eismo įvykyje žuvusių tėvų mirė pirmesnis ar abu kartu tuo pat metu, ir pan.) vis iš naujo priverčia tai daryti. Dėl išgyvento eismo įvykio ir jo padarinių sukelto sukrėtimo patyrė ir iki šiol patiria didelį emocinį stresą ir plataus spektro neigiamo pobūdžio dvasinius išgyvenimus tiek dėl siaubingos eismo įvykio patirties, tiek ir dėl į eismo įvykį patekusių jam pačių artimiausių žmonių likimo - abiejų tėvų tragiškos žūties, tai pat sunkiai eismo įvykio metu nukentėjusios sesers M. Tuo metu teko išgyventi dvigubą emocinį stresą ne tik dėl iš karto tragiškai žuvusių abiejų tėvų likimo, jų laidotuvių, tačiau ir dėl nežinomybės dėl sesers sveikatos ir jos gyvybės. 2020 m. rugpjūčio mėn. seseriai iš ligoninės grįžus į namus vėlgi sekė tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai sunkus intensyvaus sesers slaugymo ir pagalbos jai laikotarpis. Dėl išgyvento eismo įvykio ir jo metu patirto emocinio sukrėtimo, tėvų žūties, įtampos, nuotaikų kaitos, nerimo ir baimės jausmo buvo reikalinga psichologinė pagalba. Teta G. V. rūpinosi, kad jam būtų suteikta specialisto - psichologo - pagalba. Iš pradžių lankėsi pas privatų psichologą, vėliau psichologinę pagalba teikė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologas, tačiau dėl uždaresnio būdo taip ir nepavykus rasti ryšio su minimais specialistais, paprašė rūpintojos G. V. nebevesti jo pas psichologus, kadangi jam geriausia išsikalbėti, pasidalinti savo jausmais, vidiniu nerimu su artimais žmonėmis. Iki šiol negali susitaikyti su tėvų netektimi, slegia bejėgiškumo ir nepakeliamo ilgesio, emocinės tuštumos jausmas, taip pat kylantis pyktis dėl susiklosčiusios situacijos, tame tarpe ir ant eismo įvykio kaltininko. Jaučia didelę nežinią ir rūpestį bei su tuo susijusią emocinę įtampą dėl savo sesers M. sveikatos, kurios gydymas bei gijimas dar ir šiai dienai nėra iki galo pasibaigęs, o dėl išgyvento eismo įvykio padariniai sesers sveikatos būklei yra jaučiami iki šiol. Didžiausią emocinį skausmą išgyvena dėl prarasto artimiausio ir nepakeičiamo tėvų meilės ryšio, kuris dar iki galo nesusiformavusiai jo asmenybei paauglystės laikotarpiu buvo ypatingai aktualus. Dėl tėvų netekties iki šiol jaučiasi emociškai palūžęs ir pažeidžiamas, sunkiai užmiega, dažnai pagauna save galvojantį apie tragiškus įvykius, dėl susiklosčiusios situacijos sukeliančius nuolatinį nerimo ir bejėgiškumo jausmą, dėl ko tapo sunkiau susikaupti ir, apskritai, optimistiškai žvelgti į ateities perspektyvą ir natūraliai su esama situacija susijusius būsimus gyvenimiškus iššūkius.

Nukentėjusysis P. Š. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad dažnai prisimena patį eismo įvykį, patyrė didelį stresą dėl tėvų žūties ir sesers likimo. Trūksta tėvų meilės, paramos. Mokosi 12 klasėje, mokslai sekasi gerai, planuoja studijuoti. Įvykio metu sužalotas nebuvo. Dabar pas psichologus nesilanko. Iš kaltinamojo paramos neprašo, su kaltinamuoju susitikęs po įvykio nebuvo. Dėl civilinio ieškinio dydžio jam patarė globėja jo teta. Draudimo išmokėta suma per maža.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. Š. atstovas advokatas Albertas Buta pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) D. Š. naudai: 1) 285 000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti; 2) 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) teisminio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas (7 t., b. l. 44-170).

Nurodo, kad kaltinamojo darbdavio civilinės atsakomybės draudikas civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą išmokėti 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimą D. Š. D. Š. nesutinka su draudiko sprendimu dalyje dėl draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti dydžio įvertinimo. Nurodo, kad jis patyrė ir iki šiol patiria didelį emocinį stresą, dvasinį sukrėtimą ir plataus spektro neigiamo pobūdžio dvasinius išgyvenimus dėl į eismo įvykį patekusių jam pačių artimiausių žmonių likimo – tėvo ir pamotės tragiškos žūties, taip pat sunkiai eismo įvykio metu nukentėjusios sesers M. ir brolio P., prarado itin artimą, nuoširdų ir nepakeičiamą ryšį. Jam ypatingai sunku buvo išgyventi tiek tėvų laidotuves, tiek ir tuo pat metu būti nežinioje dėl sesers gyvybės ir sveikatos būklės. Jį ir žuvusiuosius siejo stiprūs emociniai ryšiai. Iki šiol negali susitaikyti su tėvų netektimi, slegia bejėgiškumo ir nepakeliamo ilgesio, emocinės tuštumos jausmas, taip pat jaučia didelę nežinią ir rūpestį (bei su tuo susijusią emocinę įtampą) dėl savo nepilnamečių našlaičiais likusių brolio P. ir sesers M. likimo, jų emocinės-psichologinės būklės, ypatingai dėl M. fizinės sveikatos. Seseriai reikia itin didelės priežiūros, jis padeda sesers globėjai prižiūrėti seserį. Dėl išgyvenamos netekties iki šiol jaučiasi emociškai palūžęs ir praradęs vilties gyvenimu jausmą, sunkiai užmiega, patiria ilgalaikį nerimą ir sielvartą, suprastėjo ne tik psichinė-emocinė, bet ir fizinė sveikata, tapo sunkiau susikaupti, sudėtinga produktyviai atlikti darbo funkcijas, mintys vis nukrypsta apie tragiškus įvykius, jų pasekmes ir neaiškią tiek savo paties, tiek ir našlaičiais likusių brolio ir sesers ateities perspektyvą, išgyvena motyvacijos stoką ir nepilnavertiškumo jausmą. Dėl susiklosčiusios situacijos teko keisti darbovietę. Dėl emocinio streso atsirado skrandžio skausmai ir apetito stoka, galvos skausmai ir svaigimas, susiduria su miego problemomis, ko anksčiau nėra buvę. Lydi baimės jausmas bei kamuoja panikos atakos dėl savo sveikatos, neaišku, kokias pasekmes ši emocinė būsena gali sukelti ateityje. Teko ieškoti psichologinės pagalbos ir kreiptis į šios srities specialistus.

Nukentėjusysis D. Š. posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad įvykio metu studijavo, dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini). Pas juos giminėje tarp visų buvo ir yra labai tamprus ryšys. Labai artimas ryšys buvo ir su pamote, mylėjo jį kaip tikrą sūnų. Savaitgalius, visas šventes leisdavo kartu turiningai. Po avarijos gyveno nežinomybėje ir dėl sesers gyvybės bei jos sveikatos. Po avarijos pablogėjo jo santykiai su darbdaviu. Teko nutraukti darbinius santykius, nes prioritetą po avarijos teikė šeimai. Jautėsi psichologiškai palūžęs. Lankėsi pas psichologus bei pas gydytoją dėl paaštrėjusių skrandžio problemų. Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) grįždavo kiekvieną savaitgalį. Iki avarijos taip pat dažnai sugrįždavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), beveik kas antrą savaitgalį. Į (duomenys neskelbtini) išvyko, baigęs studijas Šiaulių universitete. Dabar apmoka namo, kuriame gyvena brolis ir sesuo mokesčius, po įvykio rėmė ir finansiškai, pervesdamas pinigų tetai G. V.. Su kaltinamuoju susitiko tik apklausos metu. Kaltinamasis neatsiprašė, paramos jam tiesiogiai nesiūlė. Praėjus pusmečiui po avarijos, mirė močiutė. Sesuo M. taip pat emociškai blogai jaučiasi. M. šlubuoja, greitai pavargsta. Iki avarijos ji sportavo, šoko tautinius šokius. Dėl bausmės palieka spręsti teismui. Dėl žalos dydžio pasirinko tokią sumą, kuri jo manymu reikalinga.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. S. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) V. S. naudai: 1) 45 000 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti; 2) teisminio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas (9 t., b. l. 167, 168).

Nurodo, kad kaltinamojo darbdavio civilinės atsakomybės draudikas civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą išmokėti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą V. S. V. S. nesutinka su draudiko sprendimu dalyje dėl draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti dydžio įvertinimo. Nurodo, kad dėl eismo įvykio patyrė didžiulį emocinį stresą, kančią ir sielvartą dėl jai itin artimų žmonių - brolio A. Š. ir brolienės K. Š. - tragiškos žūties, tai pat dukterėčios M. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo bei eismo įvykyje nukentėjusio sūnėno P. Š. Kartu su seserimi rūpinosi laidotuvėmis, našlaičiais likusiais vaikais, ypač daug dėmesio skiriant M., teikė ir teikia visapusę finansinę paramą. Ją su broliu A. ir brolio šeima siejo itin artimas ir tamprus ryšys, todėl brolio ir brolienės tragiška žūtis yra didelė netektis. Brolis A. buvo jauniausias vaikas šeimoje. Ji ir seserys su savo šeimomis dažnai kartu su broliu A. ir jo šeima leisdavo laisvalaikį, vieni pas kitus svečiuodavosi, vieni kitų padedami statėsi, renovavo namus, vasaros metu kartu su šeimomis susitikdavo gamtoje, stovyklaudavo. Artimi santykiai susiklostė ir su broliene K. Dėl išgyvenamos netekties ir emocinio streso, susijusio su našlaičiais likusių žuvusiųjų vaikų likimu, prarado darbo kontraktą (duomenys neskelbtini), siekiant prisidėti prie našlaičiais likusių vaikų gerovės užtikrinimo. Jaučia didelį vidinį nerimą ir sielvartą, negali susitaikyti su brolio ir brolienės netektimi, išgyvena ilgalaikį emocinės tuštumos, neteisybės ir liūdesio jausmą. Po patirto emocinio streso ir įtampos sutriko ir fizinė sveikata. Prasidėjus stipriems skausmams kojoje, teko ne kartą lankytis pas šeimos gydytoją.

Nukentėjusioji V. S. posėdžio metu civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti palaikė visiškai. Paaiškino, kad pirmoji sužinojo apie įvykusį eismo įvykį. Jai buvo šokas. Labai artimai bendravo su broliu ir jo šeima. Visos šventės, beveik visi savaitgaliai būdavo leidžiami kartu. Brolis gyveno visai šalia jos ir G. V. namų. Po įvykio jaučia atsakomybę, kad reikia padėti vaikams ir seseriai rūpintis vaikais. Padeda vaikams ir toliau padės. Po įvykio pašlijo ir jos sveikata. Niekada neužmirs to įvykio. Dar ir dabar geria raminamuosius. Įvykio metu jau buvo išėjusi į išankstinę pensiją, tačiau kartas nuo karto važiuodavo dirbti į (duomenys neskelbtini), nes gauna mažą pensiją. Dabar nebeturi galimybės išvykti į (duomenys neskelbtini), nes reikia padėti seseriai rūpintis vaikais. Pastoviai su vaikais negyvena, tik esant poreikiui. M. šlubuoja, reikės kojos protezavimo. Materialinio atlygio neprašo. Prašo tik moralinės žalos atlyginimo. Nesiekia, kad V. L. būtų nubaustas realia bausme, tačiau jis turėtų daugiau niekada nesėsti už vairo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. V. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) G. V. naudai: 1) 61 790 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti; 2) teisminio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas (9 t. b. l. 163-166).

Nurodo, kad kaltinamojo darbdavio civilinės atsakomybės draudikas civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą išmokėti 18210 Eur neturtinės žalos atlyginimą G. V.. G. V. nesutinka su draudiko sprendimu dalyje dėl draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti dydžio įvertinimo. Nurodo, kad dėl eismo įvykio patyrė didžiulį emocinį stresą, kančią ir sielvartą dėl jai itin artimų žmonių - brolio A. Š. ir brolienės K. Š. - tragiškos žūties, tai pat dukterėčios M. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo bei eismo įvykyje nukentėjusio sūnėno P. Š. Kartu su seserimi rūpinosi laidotuvėmis, našlaičiais likusiais vaikais, ypač daug dėmesio skiriant M., teikė ir teikia visapusę finansinę paramą. Pareiga rūpintis dviejų nepilnamečių našlaičiais likusių ir dėl tragiškų įvykių psichologiškai pažeistų vaikų gerove bei kasdiene buitimi ne tik kelia papildomą įtampą ir emocinį stresą, ženkliai apribojo jos galimybes užsiimti įprastomis kasdienėmis veiklomis, bet, pirmiausia ir svarbiausia, kelia nemenkus iššūkius siekiant suderinti vaikų globą su darbine veikla ir, elementariausiai, užsidirbti pragyvenimui bei globojamų vaikų išlaikymui reikalingų piniginių lėšų. Susiklosčiusi situacija kelia didelį vidinį stresą ir nerimą bei prisideda prie išgyvenamų neigiamų jausmų dėl brolio A. ir brolienės K. netekties. Kaip ir seserį V., ją su broliu A. ir jo šeima siejo itin artimas ir tamprus ryšys, todėl brolio ir brolienės tragiška žūtis yra didžiulis praradimas, kurio niekas negali ir negalės pakeisti. Brolis A. buvo jauniausias vaikas šeimoje, o ji jauniausia iš seserų, todėl natūralu, jog dėl mažiausio amžiaus skirtumo ją su broliu A. nuo pat vaikystės siejo ypatingas emocinis ir dvasinis ryšys. Šis ryšys niekada nebuvo nutrūkęs ir metams bėgant kokybiškai darėsi vis stipresnis bei prasmingesnis. Artimi santykiai susiklostė ir su broliene K. Iki šiol jaučia didelį vidinį nerimą ir sielvartą, negali susitaikyti su brolio ir brolienės netektimi, išgyvena ilgalaikį emocinės tuštumos, neteisybės ir liūdesio jausmą. Po patirto emocinio streso ir įtampos jai sutriko ir fizinė sveikata. Prasidėjus stipriems skausmams kojoje, teko ne kartą lankytis pas gydytojus.

Nukentėjusioji G. V. posėdžio metu civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti palaikė visiškai. Paaiškino, kad ryšys su žuvusiu broliu buvo labai artimas nuo pat kūdikystės. Ji pati niekada negalės pakeisti žuvusiųjų vaikams tėvų. M. dabar sanatorijoje. M. šlubuoja, koją turi tausoti, tikriausiai kad reikės protezuoti. Su galva M. problemos kaip ir nebėra, kūno trūkčiojimas suretėjęs. M. labai pergyvena dėl šlubavimo, jai skauda koją. Per pusę galvos eina randas, kojose taip pat randai nuo operacijų, išsikišęs raktikaulis. M. labai pergyvena dėl savo išvaizdos pokyčių. Kitais metais M. eis į pirmą gimnazijos klasę. Iki avarijos mokėsi labai gerai, ir dabar stengiasi mokytis gerai, nors ir tenka praleisti daug pamokų. Jai pačiai po įvykio buvo sutrikusi sveikata, buvo (duomenys neskelbtini) sutrikimas, be to, susidėvėjęs sąnarys. Geria vaistus, nes neturi galimybės operuotis, kadangi reikia rūpintis vaikais. Kiekvieną rytą M. nuveža į mokyklą. Gyvena kartu su vaikais jų name. Į savo namus grįžta tik kai vaikai būna mokykloje ar kai savaitgalį D. sugrįžta iš (duomenys neskelbtini). Mažiau laiko gali skirti savo vaikams ir anūkams. M. komoje išbuvo 4 dienas, vėliau 10 dienų pragulėjo neurochirurginiame skyriuje. Prabudėjo ir pati tas dienas ligoninėje. Iki gruodžio mėnesio M. prabuvo invalido vežimėlyje, vėliau pradėjo vaikščioti su lazdomis. Vežiojo M. į (duomenys neskelbtini) klinikas reabilitacijai, vėliau į sanatoriją. Ir dabar vežioja M. pas gydytojus į (duomenys neskelbtini) ar į (duomenys neskelbtini). P. vedė pas psichologą, bet vėliau jis pats nebenorėjo lankytis pas psichologą. Po avarijos ir pati prarado darbą. Tik dabar pati bando vėl sugrįžti prie savo darbinės veiklos. Sau skirti laiko nebeturi. Su kaltinamuoju buvo susitikusi ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis jos paklausė, ar gali nunešti gėlių ant žuvusiųjų kapo ir tada atsiprašė. Mano, kad kaltinamasis dėl įvykio išgyvena nuoširdžiai. Pensijos dar negauna, turi išlaikyti savo namą, o dirbti, besirūpindama vaikais, negali. Dėl įvykio teko skolintis pinigų. Gyvena iš draudimo bendrovės išmokėtos jai išmokos. Iki įvykio ją buvo palikęs vyras, su savimi viską išsinešdamas. Dirbdama pagal individualius užsakymus, užsidirbdavo vidutiniškai 600-7000 Eur. Iki pensijos jai likę pusantrų metų. Už abiejų vaikų globą ir rūpybą gauna apie 400 Eur. Visas ikiteisminis tyrimas buvo labai skausmingas, daug vargti reikėjo tvarkant įvairius dokumentus. Nesiekia, kad V. L. būtų nuteistas realia bausme.

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas V. M. teisiamojo posėdžio metu su nukentėjusiųjų civilinių ieškovų ieškiniais nesutiko. Nurodė, kad šiai dienai draudimo bendrovė nukentėjusiesiems jau yra išmokėjusi bendrai 130 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Visos turtinės pretenzijos, kas buvo susiję su eismo įvykiu, atlygintos. Eismo įvykio metu nukentėjusiems vaikams yra mokamos kasmėnesinės išmokos po 327 Eur kas mėnesį, kurios yra indeksuojamos, atsižvelgiant į infliaciją. Šias išmokas draudimo bendrovė mokės vaikams iki jiems sukaks 24 metai, arba kol mokysis dieniniame skyriuje. Ateityje, pateikus gydymą patvirtinančius dokumentus, atlygins ir nukentėjusiosios M. Š. turėtas pagrįstas gydymosi išlaidas. Kadangi vienai iš žuvusiojo seserų buvo priskirta vaikų rūpyba, todėl jai buvo išmokėta didesnė suma neturtinei žalai atlyginti. Prašo civilinius ieškinius atmesti.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje nustatyta, kad V. L. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonių junginį, susidedantį iš vilkiko su puspriekabe, kurių savininkas yra įmonė UAB (duomenys neskelbtini). Žala padaryta nuteistajam vairuojant darbdavio, t. y. paminėtos tolimųjų reisų paslaugų įmonės transporto priemonę, todėl, vadovaujantis CK 6.264 straipsniu, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonės savininko civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta (duomenys neskelbtini), įvykio metu draudimas galiojo. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusieji pagrįstai įgavo teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui – civilinei atsakovei. Tačiau būtina atsižvelgti į Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas, kurių 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, jog nuo 2018 m. lapkričio 1 d. nustatoma 5 000 000 eurų suma dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Kaip matyti iš Aiškinamojo Rašto dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto, šiuo pakeitimu panaikinta neturtinės žalos riba ir nustatyta, jog motorinių transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas turi apimti nematerialinės žalos, kurią patyrė per eismo įvykį žuvusių asmenų artimieji, atlyginimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nurodyta 5 000 000 Eur suma apima tiek neturtinės, tiek ir turtinės žalos atlyginimą, o taip pat yra dalijama atsižvelgiant į nukentėjusiųjų skaičių, kurių gali būti ir žymiai daugiau nei tik vienas asmuo. Pagal TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalį išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais iš viso neįmanoma. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali sugrąžinti žuvusio asmens, tačiau ja siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyviausias pasekmes. Vis tik pažymėtina, kad, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2012, 2K-628/2013, 2K-195/2014).

Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Tačiau negalėjimas tiksliai apibrėžti neturtinės žalos ir jos visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinės žalos paskirtis – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, o nelaimė nukentėjusiesiems taip pat negali būti pasipelnymo šaltinis. Dėl to įstatymas numato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų interesus, bet ir į kitas aplinkybes, kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

Pažymėtina, kad žalą padariusio ar juolab už jį materialiai atsakingo asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, o turtinės padėties akcentavimas prieštarautų asmenų lygybės prieš įstatymą principui. Nukentėję ir civiliniai ieškovai negali turėti teisėto ir pagrįsto lūkesčio dėl priteistinos didesnės neturtinės žalos sumos, atsižvelgiant vien į tai, kad civilinis atsakovas byloje yra ne fizinis, o juridinis asmuo, šioje byloje esančiu atveju – draudimo bendrovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2K-219-628/2020). Todėl priteistini žalos dydžiai yra pagrįstai parenkami atsižvelgiant ir į tokio pobūdžio bylose suformuotą praktiką, nepaisant ar civilinis atsakovas yra fizinis asmuo, kuris sukėlė eismo įvykį, ar juridinis asmuo, materialiai atsakingas už kaltininko padarytus neteisėtus veiksmus.

Kasacinio teismo praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad baudžiamosiose bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kai eismo įvykio metu žūsta žmonės, jų artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 iki 90 000 eurų (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-379-697/2018, 2K-85-628/2019, 2K-268-693/2019, 2K-219-628/2020). Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu (pagal BK 281 straipsnio 5 dalį) jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017). Teismas pažymi, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose, analogiško pobūdžio, bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečioje byloje negali būti laikomi teisine taisykle.

Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

Akivaizdu, kad nutartys analizuotose kasacinėse bylose, kuriose nurodomi ir priteistinų neturtinių žalų dydžiai, yra priimtos 2009-2017 metais. Todėl nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, būtina atsižvelgti ir į per šiuos metus įvykusį ekonominį pokytį, pinigų vertę, infliaciją, į tai, kad vartotojų kainų pokytis 2022 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. sausio mėn. 22,9 procentų (statistikos departamento duomenys http://estatistika.stat.gov.lt/skaiciuokle/).

Teismas pažymi, kad asmuo neabejotinai patiria didesnę neturtinę žalą netekęs kelių artimiausių asmenų. Tokiu atveju nukentėjusio asmens patiriama žala yra gerokai didesnė, nes esant tokiai situacijai asmens patiriami dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas yra didesni, intensyvesni, patiriami didesni praradimai, netenkama galimybės bendrauti iš karto su keliais nukentėjusiam asmeniui artimais asmenimis. Todėl, nustatant nukentėjusio asmens patirtos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, dėl kelių artimų asmenų mirties dėl neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą.

Be to, nukentėjusio asmens patirta neturtinė žala dėl savo sveikatos sutrikdymo pagal kasacinio teismo praktiką yra kitokio pobūdžio ir vertinama skirtingai nei patirtos žalos atveju dėl artimojo asmens gyvybės netekimo, todėl jos negali būti vertinamos kaip viena kitą apimančios.

Vertinant neturtinės žalos atlyginimo atvejus, yra pabrėžiama, jog didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų galėtų tikėtis tėvai, netekę mažamečių ir kartais su jais gyvenančių pilnamečių vaikų, taip pat mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai, jau ankstyvame amžiuje netekę vieno arba abiejų tėvų, taip pat sutuoktinis (partneris), t. y. asmenys su kuriais paprastai gyvenama, kuriems mirusysis būna pats svarbiausias ir artimiausiasis asmuo. Kiek mažesnės piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens tėvams, taip pat savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, kartu neeliminuojant ir išimčių taikymo galimybių, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir stipresni netekties išgyvenimai, tačiau laikantis pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiškiai pasaulėžiūrą suformavimą, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį (Volodko, R. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010, p. 310).

Civilinės ieškovės V. S. ir G. V. eismo įvykio metu neteko brolio ir brolienės, G. V. po įvykio buvo paskirta žuvusiųjų nepilnamečių vaikų rūpintoja. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog tarp brolio, jo sutuoktinės ir seserų buvo susiformavęs šeiminis ryšys, kadangi jie gyveno netoliese, bendraudavo, o netikėta jų mirtis sukėlė dvasinį sukrėtimą ir skausmą didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus, taip pat dėl dukterėčios M. patirtų sunkių sužalojimų teko patirti dvasinius išgyvenimus. Tačiau BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ir artimiems giminaičiams – broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams – kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtinais atvejais. Nors teismas nekvestionuoja nukentėjusiųjų patirtų išgyvenimų, tačiau neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą.

Iš į bylą papildomai pateiktų nukentėjusiosios V. S. medicinos dokumentų išrašų matyti, kad nukentėjusioji 2020-10-20 kreipėsi pas gydytoją dėl skausmų (duomenys neskelbtini) srityje, kurie eina į kairę koją, silpsta kairė pėda, blogiau jaučiasi apie 1,5 mėn. laiko. 2020-10-15 nustatytas (duomenys neskelbtini), 2020-10-21 nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), anamnezėje nurodyta, kad serga apie 5 metus, paūmėjo prieš mėnesį (t. 10, b. l. 68-73). Duomenų, kad būtent šie sveikatos sutrikimai yra tiesiogiai susiję su išgyvenimais patirtais dėl įvykusios avarijos, nėra. Atsižvelgiant į pačios nukentėjusiosios amžių, sutiktina, kad išgyvenimai dėl avarijos pasekmių, galėjo paaštrinti jau esamas sveikatos problemas.

Iš į bylą papildomai pateiktų nukentėjusiosios G. V. medicinos dokumentų išrašų matyti, kad nukentėjusiajai 2021-09-06 buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji skundėsi (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 74, 75). 2021-10-19 G. V. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 76). Duomenų, kad būtent šie sveikatos sutrikimai yra tiesiogiai susiję su išgyvenimais patirtais dėl įvykusios avarijos, nėra. Atsižvelgiant į pačios nukentėjusiosios amžių, sutiktina, kad išgyvenimai dėl avarijos pasekmių, galėjo paaštrinti jau esamas sveikatos problemas.

Nukentėjusiajai G. V. teko prisiimti dukterėčios slaugos ir priežiūros pareigas, ji buvo paskirta nepilnamečių žuvusiųjų vaikų rūpintoja, dėl to pagrįstai draudimo bendrovės išmokėta suma neturtinei žalai atlyginti buvo didesnė nei nukentėjusiajai V. S. Nors seserims kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė brolio ir jo žmonos mirtis, bei sunkus dukterėčios sužalojimas, priteisiama tik išimtinais atvejais, tačiau konstatavus tarp žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų V. S. ir G. V. buvusius artimus šeimininius santykius, jų glaudų ryšį, teismas sprendžia, kad draudimo bendrovės išmokėtos sumos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ir didinti šias sumas – pagrindo nėra. Todėl nukentėjusiųjų V. S. ir G. V. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini.

Byloje nėra ginčo, jog dėl abiejų tėvų netekties M. Š. ir P. Š. patyrė itin skaudžius išgyvenimus, kas turės įtaką visam jų gyvenimui. Tačiau ir šiuo atveju prašoma priteisti M. Š. 470000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti ir P. Š. 380000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nėra adekvati ir paremta teismų praktika.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su P. Š. interesais pareikštame civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl jo didelių dvasinių išgyvenimų vienu metu netekus dviejų artimų žmonių ir pergyvenant dėl sunkiai sužalotos sesers sveikatos, įvertinus taip pat ir emocinį ryšį tarp žuvusiųjų ir jų šeimos narių, todėl teismas sprendžia, jog teisinga ir protinga suma nepilnamečio P. Š. patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 35000 Eur ir ši suma neprieštarauja jau minėtai teismų praktikai, kurioje įvardijamos sumos netekus dviejų artimųjų. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė P. Š. neturtinei žalai dėl tėvų netekties išmokėjo 20000 Eur, iš (duomenys neskelbtini) priteistina 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su M. Š. interesais pareikštame civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl jos išgyvenimų vienu metu netekus dviejų artimų žmonių ir dėl jos pačios sunkaus sveikatos sutrikdymo. Dėl žalos, padarytos M. Š. sveikatos sužalojimu, teismas sprendžia, kad iš tiesų nukentėjusioji patyrė didelį skausmą ir itin didelius nepatogumus gydymosi ir sveikatos atstatymo laikotarpiu. Avarijos metu buvo sunkiai sutrikdyta ir pačios nukentėjusiosios sveikata. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.), bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, 25 punktas). Šiuo atveju ieškovei buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, ateityje gali būti reikalingas (duomenys neskelbtini) ankstyvame amžiuje, dėl patirtų traumų nepilnametė neteko galimybės toliau užsiimti sportu, bei šokti. Iš į bylą pateiktų medicinos dokumentų išrašų nustatyta, kad nukentėjusiajai pakitimai (duomenys neskelbtini) negrįžtami ir progresuojantys, būklei ženkliai progresuojant, tikėtina (duomenys neskelbtini) jauname amžiuje. Rekomenduojama medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas - sveikatos grąžinamasis gydymas (t. 10, b. l. 48-51).

M. Š. gyvenimo, bendravimo ir mokymosi kokybė nurodytu laikotarpiu sumažėjo ženkliai, tačiau spręsti, jog prašoma žalos atlyginimui 5000000 Eur suma atitinka jos neigiamus išgyvenimus – pagrindo nėra. Įvertinus tai, kad nors nukentėjusiosios sveikata yra pagerėjusi, ji lanko mokyklą, tačiau įvertinus, kad šiai dienai yra likę liekamieji reiškiniai, teismas sprendžia kad yra pagrindo didinti 30000 Eur draudimo bendrovės išmokėtą sumą neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniame ieškinyje išdėstytų aplinkybių sąveika neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai didelius išgyvenimus, nes ji ne tik patyrė žalą, kančią dėl jos pačios sutrikdytos sveikatos, bet ir dėl jai artimiausių asmenų netekties. Atsižvelgiant į M. Š. patirtus išgyvenimus netekus abiejų tėvų bei sunkiai sužalojus jos sveikatą, vertintina, jog draudimo bendrovės išmokėtas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pakankamas jos patirtai žalai kompensuoti, kadangi byloje susiklostė išskirtinė situacija, kai žala vienu metu kilo tiek dėl nukentėjusiosios tėvų žūties, tiek dėl jos pačios sveikatos sutrikdymo.

Pagal paskutiniu metu susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5000 Eur iki 40000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-276-458/2019, 2K-102-303/2019, 2K-219-628/2020, 2K-252-697/2020, 2K-70-458/2020, 2K-41-303/2020, 2K-20-689/2020). Taigi priteistinų sumų vidurkis yra 22 500 Eur. Tačiau teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia ir į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius bei į išaugusią infliaciją. Nutartys analizuotose kasacinėse bylose, kuriose nurodomi ir priteistinų neturtinių žalų dydžiai yra priimtos iki 2020 m. Todėl nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, būtina atsižvelgti ir į per šiuos metus įvykusį ekonominį pokytį, pinigų vertę, infliaciją, į tai, kad vartotojų kainų pokytis 2022 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. sausio mėn. išaugo 22,9 procentų, o vartotojų kainų pokytis 2022 m. sausio mėn., palyginti su 2020 m. sausio mėn. išaugo 12,7 % (statistikos departamento duomenys http://estatistika.stat.gov.lt/skaiciuokle/). Analizuojant naujausią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyta, kad didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos įvertinus nukentėjusiųjų sveikatai padarytus nepataisomus liekamuosius reiškinius (pavyzdžiui, netektas darbingumo lygis).

Teismas, atsižvelgdamas į dėl tėvų žūties patirtus didelius dvasinius išgyvenimus, jos pačios dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patirtą ir patiriamą fizinį ir emocinį skausmą (ilgą laiką gydėsi, buvo operuota, pusę metų buvo gulintis ligonis, reabilitavosi, negalėjo judėti, gyventi aktyvaus socialinio gyvenimo, dirbti, ja turėjo rūpintis kiti asmenys), įvertinus taip pat ir emocinį ryšį tarp žuvusiųjų ir jų šeimos narių, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiai M. Š. teismo nustatyta neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo - 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 30 000 Eur sumos. Likusioje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Civilinis ieškovas D. Š. eismo įvykio metu neteko tėvo ir pamotės. Nėra ginčo, kad jį su žuvusiaisiais siejo itin artimi ir šilti santykiai, todėl akivaizdu, jog netekus iš karto dviejų artimų žmonių, jis patyrė ieškinyje nurodytus neigiamus išgyvenimus. Taip pat patyrė stiprius išgyvenimus ir dėl eismo įvykio metu sunkiai sužalotos sesers. Be kita ko, vaikų ir tėvų santykiai vien dėl kraujo ryšio atitinka „glaudumo“ kriterijų, todėl papildomai jų įrodinėti nereikia. Žuvusioji K. Š., nors ir nebuvo tikroji mama, tačiau ji nuo mažų dienų augino ir rūpinosi D. Š. kaip tikru savo vaiku. D. Š. pastaruosius metus savarankiškai gyveno, mokėsi ir dirbo (duomenys neskelbtini), su tėvais, broliu ir seserimi leisdavo savaitgalius, švęsdavo šventes. D. Š. prašoma priteisti 285 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti iš esmės prieštarauja teismo aptartai Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamai teismų praktikai. Šioje situacijoje vertindama itin artimą D. Š. ryšį su žuvusiais šeimos nariais, sprendžia, kad teisinga ir protinga satisfakcija jo praradimams kompensuoti būtų 20000 Eur. Įvertinus tai, jog draudimo bendrovė atlygino 15000 Eur , iš (duomenys neskelbtini) priteistina 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.

Kompensacinių arba, kitaip tariant, procesinių palūkanų klausimą reguliuoja ir CK 6.210 straipsnis, kuriame nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Akivaizdu, kad šios civilinio kodekso nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, kuriems būdinga tai, kad jie yra fiksuoti tam tikra teisine forma – sutartimi, ar iš sutarties atsiradusia konkretaus dydžio prievole ir yra praleistas terminas piniginei prievolei įvykdyti. Deliktinės atsakomybės atveju tarp šalių nėra kreditoriaus ir skolininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos proceso metu ir fiksuojamas teismo proceso baigiamajame akte išnagrinėjus bylą.

Nagrinėjamu atveju civilinis atsakovas nesutiko su pareikštų civilinių ieškinių dydžiu. Susidaro situacija, kai siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, civilinis atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui galutinio sprendimo, atlyginti visą žalą pagal pareikštus ieškinius. Teismo nuomone, deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Tokios praktikos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, 2K-4-699/2015).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir taikant įstatymą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), nutaria nukentėjusiųjų prašymus patenkinti iš dalies – 5 procentų dydžio palūkanas priteisti, skaičiuojant jas nuo teismo sprendimo (nuosprendžio) įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) atėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Voke prie bylos 1 tomo viršelio esantys vokai:

Nr. 1. DVD-R nuotraukos prie 2020-08-31 Kelių eismo įvykio apžiūros protokolo,

Nr. 2. DVD-R BPC garso įrašas prie 2020-05-31 Daiktų apžiūros protokolo,Nr. 3. DVD-R garso įrašas prie 2020-10-15 P. Š. apklausos protokolo,

nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Nr. 4. V. L. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. 5. V. L. vairuotojo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini VĮ Regitra.

2020-09-09 nutarimu nukentėjusiajai G. V. grąžinti daiktai (su pasižadėjimu daiktus saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme):

1. Piniginė su įvairiomis nuolaidų kortelėmis (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

2. Vairuotojo pažymėjimas, 2 vnt. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelių, (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė, (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė, kirilica parašytas dokumentas, išduoti A. Š. vardu (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

3. 16,60 Eur (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

4. Raktų dėklas su raktų ryšuliu (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

5. Mobiliojo ryšio telefonas „Apple“ (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

6. Mobiliojo ryšio telefonas „HUAWEI“ (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

7. Mobiliojo ryšio telefonas "Apple" (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

8. Piniginė su įvairiomis nuolaidų kortelėmis (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

9. Vairuotojo pažymėjimas, Europos sveikatos draudimo kortelė, 2 vnt. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelių, (duomenys neskelbtini) prisijungimo kodas, (duomenys neskelbtini) banko kortelė, išduota K. Š. (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

10. (duomenys neskelbtini) banko kodų kortelė ir asmens tapatybės kortelė, išduota M. Š. vardu (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

11. 2,39 Eur monetomis (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

12. Skiepų pasas (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas) (t. 1, b. l. 106-109),

nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini G. V. neribotam disponavimui.

Įvairūs vaistai – (duomenys neskelbtini) (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas) (1 tomas, b. l. 139-144), saugomi Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje (1 tomas, b. l. 154-155), pripažintini menkaverčiais daiktais ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. C. 2020-08-12 Pakvitavimu perduotas automobilis DAF XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi (duomenys neskelbtini), (1 tomas, b. l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini UAB (duomenys neskelbtini) neribotam disponavimui.

Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia X2“, telefone įdėta SIM kortelė, telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje (1 tomas, b. l. 154-155), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas jo savininkui V. L..

Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (2020-10-15 pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) pagal prašymą (1 tomas, b. l. 161)), telefone įdėta SIM kortelė, telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje (1 tomas, b. l. 154-155), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas jo UAB (duomenys neskelbtini).

Geltonos spalvos metalo grandinėlė, rankinis laikrodis su rusvos spalvos odiniu užsegimu (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas). Laikrodis saugomas Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje (1 tomas, b. l. 154-155). Grandinėlė saugoma Šiaulių apskrities VPK aptarnavimo skyriuje (1 tomas, b. l. 156-158), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiesiems.

Automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 137-138), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiesiems.

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių G. V. ir V. S. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis pateikė prašymą atlyginti nukentėjusių turėtas advokato išlaidas - 1300 Eur (t. 10, b. l. 117).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nustatant priteistinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo atstovavimo išlaidoms apmokėti, atsižvelgiama ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiajam turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Taigi, nukentėjusiųjų atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis, kaip nagrinėjamu atveju byloje, neįpareigoja teismo nurodomą sumą išieškoti iš kaltininko, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį.

Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, pripažintina, jog nukentėjusiesiems gali būti atlygintos jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau šiuo atveju vertintina ir tai, jog nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių G. V. ir V. S. ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Nors prašoma priteisti suma ir neviršija nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, tačiau reikšminga vertinti teisme vykusių posėdžių kiekį, bylos sudėtingumą, t. y. kaltinimas dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo buvo pareikštas vienam asmeniui, ir nors bylą sudaro 10 tomų, tačiau byla užbaigta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka per 5 teismo posėdžius, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ir visiškai nauji teisiniais klausimai, tad advokatui nereikėjo ypatingo pasiruošimo, nukentėjusiųjų atstovavimas nereikalavo didelės teisinės analizės ir papildomų intelektinio darbo sąnaudų. Taip pat teismas vertina tai, kad viso proceso metu klausimais, susijusiais su abiejų nukentėjusiųjų interesais ir jų pareikštais civiliniais ieškiniais, atstovavo tas pats advokatas, t. y. dėl vieno ir to paties įvykio advokato teisinė pagalba šiuo atveju buvo teikiama nukentėjusiosioms G. V. ir V. S. kartu, jų suinteresuotumas ir pozicijos byloje yra analogiškos, juolab byloje yra pareikšti nukentėjusiųjų atstovo atskiri civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo kiekvienos iš nukentėjusiųjų atžvilgiu, kurie yra iš esmės beveik identiški, sugretinus atskirus nukentėjusiųjų procesinius dokumentus. Todėl prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą nukentėjusiosioms yra neproporcingai didelė, ir dėl to mažintina iki 800 Eur.

Iš kaltinamojo taip pat išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (BPK 105 straipsnis).

Į teismo posėdžius buvo kviečiami nukentėjusieji. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. Š. kelionės išlaidoms padengti buvo išmokėta 233,25 Eur (10 t. b. l. 136, 168). Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303, 305-307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. L. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtosios terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. L. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, V. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialios teisės sustabdymo - taikymo pradžios, t. y. nuo 2020-10-09.

Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini):

Nukentėjusiam P. Š. – 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 20 000 Eur sumos. Likusioje dalyje nukentėjusio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Nukentėjusiai M. Š., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą G. V. – 40 000 Eur (keturasdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 30 000 Eur sumos. Likusioje dalyje nukentėjusios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. Priteistų lėšų valdytoju uzufrukto teise iki nukentėjusios M. Š. pilnametystės nustatyti jos atstovę pagal įstatymą G. V..

Nukentėjusiam D. Š. 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neįskaitant civilinio atsakovo sumokėtos 15 000 Eur sumos. Likusioje dalyje nukentėjusio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Nukentėjusių ir civilinių ieškovių G. V. ir V. S. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Voke prie bylos 1 tomo viršelio esančius vokus:Nr. 1. DVD-R nuotraukos prie 2020-08-31 Kelių eismo įvykio apžiūros protokolo,Nr. 2. DVD-R BPC garso įrašas prie 2020-05-31 Daiktų apžiūros protokolo,Nr. 3. DVD-R garso įrašas prie 2020-10-15 P. Š. apklausos protokolo,

nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Nr. 4. V. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. 5. V. L. vairuotojo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jas išdavusiai institucijai VĮ Regitra.

2020-09-09 nutarimu nukentėjusiajai G. V. grąžintus daiktus (su pasižadėjimu daiktus saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme):

1. Piniginė su įvairiomis nuolaidų kortelėmis (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

2. Vairuotojo pažymėjimas, 2 vnt. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelių, (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė, (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė, kirilica parašytas dokumentas, išduoti A. Š. vardu (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

3. 16,60 Eur (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

4. Raktų dėklas su raktų ryšuliu (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

5. Mobiliojo ryšio telefonas „Apple“ (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

6. Mobiliojo ryšio telefonas „HUAWEI“ (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

7. Mobiliojo ryšio telefonas "Apple" (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

8. Piniginė su įvairiomis nuolaidų kortelėmis (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

9. Vairuotojo pažymėjimas, Europos sveikatos draudimo kortelė, 2 vnt. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelių, (duomenys neskelbtini) prisijungimo kodas, (duomenys neskelbtini) banko kortelė, išduota K. Š. (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

10. (duomenys neskelbtini) banko kodų kortelė ir asmens tapatybės kortelė, išduota M. Š. vardu (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

11. 2,39 Eur monetomis (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas),

12. Skiepų pasas (2020-08-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas) (t. 1, b. l. 106-109),

nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti G. V. neribotam disponavimui.

Įvairius vaistus – (duomenys neskelbtini), saugomus Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, pripažinti menkaverčiais daiktais ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. C. 2020-08-12 Pakvitavimu perduotą automobilį DAF XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti UAB (duomenys neskelbtini) neribotam disponavimui.

Mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2“, telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. L.

Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (2020-10-15 pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) pagal prašymą telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB (duomenys neskelbtini).

Geltonos spalvos metalo grandinėlę, saugomą Šiaulių apskrities VPK aptarnavimo skyriuje, rankinį laikrodį su rusvos spalvos odiniu užsegimu, saugomą Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiesiems.

Automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiesiems.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) atėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nukentėjusių V. S. ir G. V. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš V. L. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų)

nukentėjusiųjų G. V. ir V. S. naudai.

Iš kaltinamojo V. L. išieškoti 233,25 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 25 ct) teismo turėtas proceso išlaidas (nukentėjusiojo atvykimo) į valstybės pajamas (BPK 105 straipsnis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Edita Jusevičienė