Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. T. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo; tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ambasada atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Byloje nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 6 d. pareiškėja Ambasadai pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą ir pagrindžiančius dokumentus. Prašyme pareiškėja nurodė kelionės tikslą – šeimos ir draugų lankymas (23 punktas), numatoma pirmo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2024 m. lapkričio 20 d., išvykimo – 2024 m. gruodžio 1 d.; prašoma leisti atvykti daug kartų (27 punktas). Pareiškėja Ambasadai pateikė kelionės dokumentą Nr. MC2992336, sveikatos draudimo polisą, išrašą iš banko sąskaitos, santuokos liudijimo kopiją, pažymą apie einamas pareigas bei gaunamas pajamas ir kitus pagrindžiančius dokumentus.

Užsieniečių registro vizų modulyje nurodyta, kad Ambasados konsulinis darbuotojas kreipėsi konsultacijos į VSD. 2024 m. gruodžio 20 d. VSD atsakyme nurodyta, kad „VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pil. R. T.“, gim. (duomenys neskelbtini), kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl vadovaujantis EP ir Tarybos Reglamento (Šengeno vizų kodekso) 6 str. 1 d. (e) p. ir UTPĮ 4 str. 4 d. VSD rekomenduoja neišduoti Šengeno C tipo vizos. Tarnaudama Baltarusijos Respublikos ginkluotose pajėgose, dirbdama Baltarusijos Respublikos nacionalinio statistikos komiteto Minsko srities vyriausioje statistikos tarnyboje, R. T. privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Jeigu, LR URM įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti vizos, prašome siūlyti Migracijos departamentui įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 m. laikotarpiui (šiuo atveju UTPĮ 133 str. 10 d. nurodytų galimų informacijos netekimo užsieniečiui aplinkybių nėra)“.

Užsieniečių registro vizų modulyje nurodyta: atsisakymo išduoti vizą priežastys – viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Prašymo metu nustatytos aplinkybės: „Vadovaujantis Vizų kodekso 21 str. buvo tikrinama, ar pareiškėja atitinka Šengeno sienų kodekso nustatytas trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas ypatingą dėmesį skiriant įvertinimui ar pareiškėjos vizito tikslas neprieštarauja Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams, susijusiems su saugumu. Remiantis LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau UTPĮ) 4 str. 4 d. užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka LR valstybės saugumo departamentas. Įgyvendinant minėtą teisės normą bei priimant sprendimą Vizų informacinėje sistemoje (toliau VIS) buvo atlikta konsultacija su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu (toliau VSD). 2024-11-06 VSD prašymu siekiant įvertinti ar užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui, pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti papildomus duomenis, susijusius su jos darbine veikla ir užimamomis pareigomis. R. T. pateikė prašomą informaciją (prikabinta VIS). 2024-12-20 konsultacijos atsakyme teigiama, kad VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pil. R. T., gim. (duomenys neskelbtini), kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl vadovaujantis EP ir Tarybos reglamento (Šengenų vizų kodeksas) 6 str. 1 d. (e) p. ir UTPĮ 4 str. 4 d. VSD rekomenduoja neišduoti jam Šengeno C tipo vizos. Tarnaudama Baltarusijos Respublikos ginkluotosiose pajėgose, dirbdama Baltarusijos Respublikos nacionalinio statistikos komiteto Minsko srities vyriausioje statistikos tarnyboje, R. T. privalėjo būti lojali Baltarusijos ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad 2023-11-02 Baltarusijos Respublikos dekretu Nr. 344 buvo pakeistas 2003-05-25 dekretas Nr. 116 dėl užsienio žvalgybos klausimų, kuriame teisiškai įtvirtinamas Baltarusijos žvalgybų institucijų aktyvių priemonių įgyvendinimas, siekiant Baltarusijos požiūriu užkirsti kelią užsienio valstybių specialiųjų tarnybų ir organizacijų daromai žalai Baltarusijos nacionaliniams interesams ir saugumui, pavyzdžiui kuriant tam tikras slaptai veikiančias organizacijas užsienyje siekiant visokeriopos pagalbos Baltarusijos politinio režimui palaikyti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, gautą informaciją bei atsižvelgiant į konsultacijos su VSD rezultatus, konstatuotina, kad R. T. buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui“. Priimtas sprendimas: „Atsižvelgdamas į nustatytus faktus bei gautą informaciją ir vadovaudamasis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, 32 straipsnio 1 dalies a) punkto vi) papunkčiu, priėmiau sprendimą: 1. Atsisakyti išduoti Šengeno vizą Baltarusijos Respublikos pilietei R. T., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini); 2. Apie priimtą sprendimą dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, pranešti pareiškėjai, įteikiant jai Vizų kodekse nustatytą pranešimo formą“. Sprendimas priimtas 2024 m. gruodžio 22 d. 15:57:38 val.

2024 m. gruodžio 22 d. Ambasados konsulinis pareigūnas (patarėjas E. V.) priėmė sprendimą Nr. (31.5.7.26)VIZ 31-316, kuriuo nusprendė: 1. atsisakyti išduoti Šengeno vizą Baltarusijos Respublikos pilietei R. T., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini); 2. Apie sprendimą dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, pranešti pareiškėjai, įteikiant jai Vizų kodekse nustatytą pranešimo formą. Šiame sprendime nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir Užsieniečių registro vizų modulyje.

7. Pareiškėja su šiuo skundžiamu Sprendimu nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti.

8. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos ir Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-227 (Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašas).

Įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse.

Įstatymo 20³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Šengeno vizos išduodamos Vizų kodekse nustatytais atvejais. Dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Dokumentai Šengeno vizai gauti taip pat gali būti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai arba per Užsienio reikalų ministerijos pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Dokumentai Šengeno vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Užsienio reikalų ministerijoje. Lietuvos Respublika gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) Šengeno vizų išdavimo klausimais pagal su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) sudarytus susitarimus (2 dalis). To paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo priima Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas.

Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje.

Pagal Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 1 punktą šis aprašas reglamentuoja dokumentų Šengeno vizai gauti pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimo dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priėmimo, jos panaikinimo ir atšaukimo, kvietimo pateikimo bei kitus su vizos išdavimu susijusius klausimus Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose (toliau – Lietuvos vizų tarnybos užsienyje), taip pat išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką, tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, nuostatos ir kiti Europos Sąjungos teisės aktai. Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos vizų tarnybos užsienyje sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, Šengeno vizos panaikinimo ir atšaukimo priima konsuliniai pareigūnai. Priimti dokumentus Šengeno vizai gauti, užpildyti vizos įkliją ir įklijuoti ją į kelionės dokumentą gali ir vizų tarnybų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Sprendimą dėl Šengeno vizos išdavimo gali priimti ir Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vadovas, veikiantis kaip konsulinis pareigūnas (toliau – Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vadovas). Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti Šengeno vizą, ją panaikinti ar atšaukti priimamas naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema. Kai duomenis apie Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vadovo sprendimą išduoti Šengeno vizą į N.VIS įrašo kitas konsulinis pareigūnas, yra surašomas Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vadovo nustatytos formos sprendimas.

LVAT praktikoje konstatuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019). Nesant informacijos apie tai, jog užsieniečio atvykimas į šalį gali kelti realią nelegalios migracijos grėsmę, atsakingos institucijos sprendimai atsisakyti išduoti nacionalines vizas, teismo negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2741-822/2022).

10. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

11. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Ambasados konsulinis pareigūnas kreipėsi konsultacijos į VSD. Buvo gauta VSD išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies (e) punktu ir Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies VSD rekomenduoja neišduoti jai daugkartinės Šengeno C tipo vizos.

Be to, kaip pažymėjo VSD, pareiškėja (Baltarusijos Respublikos pilietė), nuo 1992 iki 1999 m. tarnaudama Baltarusijos Respublikos ginkluotosiose pajėgose ir nuo 2003 m. dirbdama Baltarusijos Respublikos nacionalinio statistikos komiteto Minsko srities vyriausioje statistikos tarnyboje, t. y. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijoje, privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pareiškėja skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gimė Vilniuje. Visi pareiškėjos giminaičiai gyvena Lietuvoje, tarp jų mama ir sesuo. Nuo 1992 metų iki 1999 metų tarnavo kariuomenėje. Iš 7 metų stažo 4 metus buvo išėjusi motinystės atostogų. 1999 metais su vyru pasitraukė iš Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų. Nuo 2003 metų iki šios dienos dirba Minsko srities Nesvyžiaus rajono statistikos skyriuje. Kompiuterių operatore dirba apie 10 metų, apklausų specialiste apie 11 metų. Neužima ir niekada neužėmė jokių pareigų, yra viešojo sektoriaus darbuotoja. Pareiškėjai labai sunku suvokti, kad dabar yra laikoma pavojinga lankytis tėvynėje. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjos argumentai nepaneigia jos keliamos grėsmės valstybės saugumui. Kaip VSD nurodė savo atsiliepime į skundą, priešingai, nors pareiškėja gimė Lietuvoje, ji savo noru išvyko gyventi į Baltarusiją, stojo tarnauti į Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas, priėmė Baltarusijos pilietybę. Be to, pareiškėja iki šiol dirba Baltarusijos valdžios sektoriuje. Tarnybos / darbo pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)). Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.

LVAT 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2063-629/2024 nurodė, jog atkreiptinas dėmesys, kad nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1345-1188/2024; ir kt.).

VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar tarnavę valstybės ar teisėsaugos institucijose, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose objektuose, ekonominiuose sektoriuose, ginkluotosiose pajėgose ar visuomeninėse organizacijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. VSD pažymi, kad grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš ES valstybių narių diskrecijai. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

Minėta, kad vertinimą dėl užsieniečio keliamos grėsmės atlieka VSD (Įstatymo 4 straipsnis). Ambasada, vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis kreipėsi konsultacijos į VSD ir priimdama sprendimą vadovavosi VSD rekomendacija, kurioje nurodyta, kad pareiškėja laikoma kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui. Darytina išvada, kad Ambasada gavusi VSD vertinimą apie tai, kad pareiškėja kelia grėsmę ir rekomenduojama vizos neišduoti, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjai Šengeno vizą, nes būtent VSD yra įgaliotas atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Šengeno viza gali būti išduodama tik tokiam užsieniečiui, kuris nelaikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui (Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punktas).

12. Pareiškėja skunde nurodo, kad susiformavusi teismų praktika teigia, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalis inter alia numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis. Individualiame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ir nuodyta apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodyti pagrindiniai argumentai, faktai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Minėtame akte nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie akivaizdžiai leistų teigti, jog užsienietis kelia grėsmę Lietuvos valstybei. Pažymi, kad jeigu atsakovui trūksta vienokių ar kitokių dokumentų ir įrodymų, jis turėtų imtis visų įmanomų priemonių trūkstamai informacijai sužinoti ir tai yra valstybės institucijos pareiga elgtis sąžiningai ir nepažeisti asmens teisių.

Minėta, kad bylos duomenimis, 2024 m. gruodžio 22 d. 15:57:38 val. Ambasados konsulinis pareigūnas N.VIS sistemoje (Užsieniečių registro vizų modulis) priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjai išduoti Šengeno vizą bei nurodė sprendimo motyvus, taip pat pažymėjo, kad atsižvelgdamas į išdėstytą (motyvai dėl pareiškėjos keliamos grėsmės pagal VSD vertinimą), vadovaudamasis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčiu priima sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą Baltarusijos Respublikos pilietei R. T.; bei nurodė, kad apie priimtą sprendimą ir jo apskundimo tvarką informuoti R. T. įteikiant jai Vizų kodekso VI priede nustatytą pranešimo formą.

2024 m. gruodžio 22 d. Ambasados konsulinis pareigūnas, vadovaudamasis Vizų kodekso 32 straipsniu surašė Standartinę pranešimo apie atsisakymo išduoti Šengeno vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežasties formą (kuri pareiškėjai buvo įteikta ir yra skundžiama šioje byloje), kurioje specialiu „kryželiu“ pažymėjo sprendimo dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindą / priežastį: „7. Viena ar kelios valstybės narės jus laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui“. Prie papildomų pastabų pažymėjo, kad „Remiantis Lietuvos Respublikos institucijos, atsakingos už grėsmių Lietuvos Respublikai vertinimą pateikta informacija, Jūsų buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui“.

Teismo vertinimu, pareiškėja neturi teisinio ir faktinio pagrindo teigti, jog Ambasados konsulinio darbuotojo sprendimas dėl atsisakymo pareiškėjai išduoti Šengeno vizą nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, taip pat, kad minėtame akte nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie akivaizdžiai leistų teigti, jog užsienietis kelia grėsmę Lietuvos valstybei.

LVAT išplėstinė kolegija 2025 m. sausio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025 nurodė, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas administracinio sprendimo pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad administracinis sprendimas būtų surašytas vientisame dokumente (išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Nr. A556-336/2011, 2024 m. gegužės 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-893-442/2024). VAĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją, o kai reikia apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą. Atvejais, kai administracinio sprendimo kopija ar nuorašas negali būti pateikti arba kai administracinio sprendimo forma neleidžia užtikrinti visų šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikalaujamų duomenų pateikimo, šie duomenys nurodytiems asmenims pateikiami raštu pranešant apie priimtą administracinį sprendimą. Jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas. Minėto LVAT sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025 34 punkte nurodyta, kad jei atitinkamas administracinis sprendimas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju administraciniame sprendime nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju administracinio sprendimo įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas administracinis sprendimas, ir juos pridėti prie administracinio sprendimo. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinio sprendimo įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to administracinio sprendimo sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (šiais aspektais žr., pvz., 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-26-552/2015, 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-410-552/2015, 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-18-575/2024). Administracinių teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamos administracinės procedūros dokumentas, kuriame išdėstomos nustatytos aplinkybės ir kurio pagrindu priimamas administracinis sprendimas, sukeliantis materialines teisines pasekmes, yra to administracinio akto neatskiriamoji (motyvuojamoji) dalis. Pagal tokią procedūrą priimtame administraciniame sprendime nėra būtina iš naujo išdėstyti aplinkybes, kurios nustatytos procedūriniame dokumente, jei administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas visiškai sutinka su procedūriniame dokumente nustatytomis aplinkybėmis ir jų nepapildo, nepakeičia. Administracinis sprendimas, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, sudarančiu to akto motyvuojamąją dalį, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio prasme negali būti vertinamas neatitinkančiu šios įstatymo normos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai teismas nustato, kad administracinis sprendimas priimtas, remiantis procedūriniu dokumentu, kuris nepagrįstas, nemotyvuotas ir pan. Asmuo, nesutinkantis su jam sukeliančiu materialines teisines pasekmes administraciniu sprendimu, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, paduodamas teismui skundą dėl tokio akto, gali išdėstyti savo nesutikimo motyvus ir dėl procedūrinio dokumento. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio administracinio akto, turi vertinti jį kartu su procedūriniu dokumentu (motyvuojamąja dalimi) kaip vientisą aktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1035/2014, 2014 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-779/2014, 2024 m. gegužės 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-893-442/2024 ir kt.). Minėto LVAT sprendimo 35 punkte nurodyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1249-968/2023 pažymėta, kad nedraudžiama į standartinę formą įtraukti „pastabų“, kad būtų palengvinta teisėtumo kontrolė (27 punktas). Iš šio sprendimo taip pat spręstina, kad institucija tokiu atveju gali pasinaudoti Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybe, be kita ko, atvejais, kai administracinio sprendimo forma neleidžia užtikrinti visų šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikalaujamų duomenų pateikimo, šiuos duomenis nurodytiems asmenims pateikti raštu pranešant apie priimtą administracinį sprendimą. Taip pat LVAT minėto sprendimo 36 punkte pažymėjo, kad nors Sprendimo standartizuota forma įžanginėje dalyje nėra nurodyta, kad Sprendimas su motyvais yra jo sudėtinė (motyvuojamoji) dalis, išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad abu dokumentai, pavadinti sprendimais, buvo priimti tą pačią dieną <...>, jie priimti iš esmės dėl to paties klausimo – pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą, daro išvadą, kad abu dokumentai turi būti vertinami kaip vientisas sprendimas. Iš esmės toks pat vertinimas pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2137-575/2024. Kaip jau minėta, Sprendime su motyvais yra nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir išdėstytas priimtas sprendimas, todėl nėra pagrindo vertinti, kad šis Konsulato sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, vertinant jį in corpore (bendrai), yra nemotyvuotas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad duomenys, surašyti Užsieniečių registro vizų modulyje ir skundžiamame Sprendime (Standartinėje pranešimo apie atsisakymo išduoti Šengeno vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežasties formoje), yra priimti tą pačią dieną – 2024 m. gruodžio 22 d. ir dėl to paties dalyko – priimtas sprendimas neišduoti pareiškėjai Šengeno vizos. Taip pat pažymėtina, kad Užsieniečių registro vizų modulį dėl vizos prašančios pareiškėjos bei 2024 m. gruodžio 22 d. Ambasados konsulinio pareigūno sprendimą Nr. (31.5.7.26)VIZ 31-316, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti Šengeno vizą Baltarusijos Respublikos pilietei R. T., į bylą su atsiliepimu pateikė atsakovė. Ir nors pripažintina, kad atsakovės pateikti duomenys iš esmės papildo skundžiamą sprendimą Standartizuota forma ir galėjo apsunkinti pareiškėjos teisę į veiksmingą teisinę gynybą, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis atsiliepimas su pridedamais dokumentais buvo pateiktas pareiškėjai, tačiau pareiškėja skundo netikslino, pageidavo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, buvo tinkamai įvertinti Ambasados gauti duomenys (VSD išvada), tinkamai pritaikyti teisės aktai. Skundžiamas sprendimas atitinka Vizų kodekso nustatytus tokio sprendimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, skundžiamas Sprendimas parengtas pagal Vizų kodekso VI priede pateiktą standartinę formą, jame nurodytas išduoti vizą atsisakymo pagrindas, taip pat apskundimo tvarka. Teismo vertinimu, Ambasados konsulinis pareigūnas išsamiai įvertino pareiškėjos prašymą išduoti vizą bei pagrįstai padarė išvadas apie pareiškėjos keliamą grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui. Todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą.

14. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai įteiktas Ambasados konsulo surašytas 2024 m. gruodžio 22 d. pranešimas apie atsisakymą išduoti Šengeno vizą pareiškėjai, t. y. Standartinė pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežasties forma, nėra laikytinas administraciniu sprendimu, todėl pareiškėjos skundas dėl šio pranešimo panaikinimo nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčijamas parnešimas (Standartinė pranešimo forma) tėra tik informacinio, konstatuojamo pobūdžio aktas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, taigi byla turi būti nutraukta.

Teismas pažymi, kad, kaip minėta, Ambasados konsulinis pareigūnas 2024 m. gruodžio 22 d. 15:57:38 val. Užsieniečių registro vizų modulyje surašė, kokios aplinkybės buvo tirtos, kad kreiptasi konsultacijos į VSD, nurodyti sprendimo motyvai, nurodyta, jog vadovaujantis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčiu priimtas sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjai. Ambasados konsulinis pareigūnas 2024 m. gruodžio 22 d. surašė sprendimą Nr. Nr. (31.5.7.26)VIZ 31-316. Taip pat 2024 m. gruodžio 22 d. buvo užpildyta Standartinė pranešimo forma, kurios 7 punkte nurodyta, kodėl priimtas toks sprendimas, nurodyta apskundimo tvarka. Dokumentai surašyti tą pačią dieną, jų esmė sutampa – atsisakymas išduoti Šengeno vizą pareiškėjai, taigi vertintina, kad dokumentai sudaro skundžiamo Sprendimo turinį. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (žr. šio sprendimo 12 punktą).

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Ambasados kosulinis pareigūnas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Pareiškėja už skundą yra sumokėjusi 30,00 EUR žyminį mokestį.

Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tad pareiškėja neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjos R. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.