- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-21
- Bylos Nr.
- 1S-438-954/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49642-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- J. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria pakeistas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. RV-20-6xx0 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. M. ir jam netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 8 mėnesiai 21 diena laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2022 m. gegužės 2 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 23 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 4 mėnesiai 25 dienos.
3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. RV-20-6xx0 nutarė taikyti nuteistajam J. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarime nuodyta, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, drausminė nuobauda negaliojanti, skatintas, įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, nustatyta pažanga dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, mokosi, dirba, turi įgijęs specialybę, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, neturi patvarkymų dėl skolos išieškojimo. Už padarytą nusikalstamą veiką nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl tikslinga jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pakeistas Komisijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. M. ir jam netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas sprendė, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis J. M. prašo skundžiamą nutartį naikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą, patvirtinant Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam J. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde nurodo, kad teismo motyvai yra formalūs, deklaratyvūs ir iš esmės nepagrįsti. Teismo šabloniški argumentai gali būti pritaikomi bet kuriam nuteistajam, jais neigiamas probacijos principas. Teismas neįvertino individualių nuteistojo savybių, pastangų integruotis į visuomenę ir siekio puoselėti darnius šeimyninius santykius. Nutartimi siekiama tik vieno tikslo – nubaudimo.
5.2. Nuteistojo teigimu, vertindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas pagrindinį dėmesį skyrė tik dinaminiams kriminogeniniams veiksniams, tačiau neatsižvelgė į apsauginius. Teismas visiškai nevertino to, jog bausmę beveik pusantrų metų atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, turi leidimą išvykti į trumpalaikes išvykas į namus kiekvieną savaitgalį, nuo 2023 m. gegužės mėnesio dirba įmonėje, gali nevaržomai judėti už kalėjimo ribų.
5.3. Nuteistasis pažymi, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, sunkumas bei likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pagrindu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, nes į šias aplinkybes buvo atsižvelgta skiriant bausmę (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta byloje Nr. 1S-841-966/2019). Remiantis BVK 82 straipsnio 1 dalimi, šios aplinkybės gali būti vertinamos tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Nuteistojo teigimu, Komisijos nariai geriausiai gali įvertinti, ar nuteistasis vertas būti lygtiniai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.4. Skunde teigia, kad yra visai kitas žmogus, mokosi, dirba, taisosi. Laisvės atėmimo bausmė, kurios didžiąją dalį atliko, padėjo suprasti, kaip neapgalvoti poelgiai gali pakeisti visą gyvenimą. Nurodo, kad yra motyvuotas dirbti ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę praktiškai visą laiką dirbo. Sėkmingai probacijai reikšmingos įtakos turės ir jo stiprūs socialiniai ryšiai – palaiko santykius su sūnumi ir sužadėtine, tėvais, bendrauja su bendradarbiais, draugais, sutaria su kalėjimo personalu. Lygtinio paleidimo atveju turės nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyveno ir anksčiau. Konfliktinių situacijų nesudaro, jose nedalyvauja.
5.5. Skunde pažymima, kad teismas neįvertino, jog jam skirta drausminė nuobauda buvo panaikinta paskatinimo būdu, po to jis buvo dar skatintas, daugiau pažeidimų nepadarė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, šiuo metu daugiau nei pusę paskirtos bausmės, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.6. Nuteistojo nuomone, teismas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti jo teisės tikėtis lygtinio paleidimo, įvykdžius visus įstatyme keliamus reikalavimus. Nuteistajam nekyla abejonių, jog būdamas lygtinai paleistas jis sugebės laikytis įpareigojimų, įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.
5.7. Skunde teigiama ir tai, kad teismas nesilaikė tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų. Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Nr. REC (2003)22 dėl lygtinio paleidimo (parolio), lygtinis paleidimas yra norma, o ne išimtis, atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą kaip išimtis turi būti aiškiai argumentuotas. Šiuo atveju šių rekomendacijų paisyta nebuvo.
5.8. Taip pat nurodoma, kad teismas visiškai nesivadovavo naujausia teismų praktika. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 1S-338-574/2023, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikytas nuteistajam, kuris nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-237-497/2020, – 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1 S-195-497/2021, – 11 metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat žr. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1S-254-634/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1S-149-851/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1S-339-493/2021 ir kt.
5.9. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teismas visai nepasisakė dėl prieštaringos prokurorų pozicijos nagrinėjant nuteistojo lygtinį paleidimą ir baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme. Nagrinėjamu klausimu prokurorė prašė Komisijos sprendimą pakeisti, tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą prokurorė, atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis yra pilnai atlikęs bausmę, prašė jo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas (žr. 2022 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-954/2022).
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Šilingaitė-Pečkienė prašo nuteistojo J. M. skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. M. skundas atmetamas.
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra, jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai.
8. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi (BVK 82 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taigi formalusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas yra. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos 2024 m. liepos 30 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-20-5xx7 matyti, kad J. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
9. Nustatyta, kad J. M. asmenybės pokyčiai vyksta teigiama linkme: jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, du kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, juos lanko trumpalaikių išvykų metu, turi patvirtintą gyvenamąją ir darbo vietą lygtinio paleidimo atveju. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį iš tiesų stengiasi koreguoti teigiama linkme, vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
10. Iš nuteistojo asmens byloje esančios 2024 m. liepos 30 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-20-5xx7 matyti, kad pagal OASys metodiką atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta vidutinė rizika, t. y. nepakito nuo pirminio vertinimo. Kaip tai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, J. M. išlieka keturi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, iš kurių tik vienas – kriminalinė istorija – statinis (nekintantis), kiti – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos – dinaminiai (kintantys). Šie pataisos įstaigos resocializacijos skyriaus specialistės nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra reikšmingi, kadangi parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą.
11. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, taip pat vertintini išlikę nuteistojo mąstymo aspektai. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, galima daryti prielaidą, kad nusikaltimas, už kurio padarymą J. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, susijęs su asmens mąstymo problemomis, nes neapgalvojo savo elgesio pasekmių, negebėjo pasirinkti tinkamo problemų sprendimo būdo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo intervencinėse programose, siekdamas mažinti minėtų kriminogeninių poreikių įtaką jo elgesiui. Sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, tačiau stebimas polinkis save apginti, minimizuoti neigiamas elgesio pasekmes. Atpažįsta kai kurias iš turimų problemų, teigia, kad jas jau išsprendė. 2024 m. birželio mėn. pokalbio su resocializacijos skyriaus socialine darbuotoja metu atsisakė pildyti sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo, pranešimą apie asmens paleidimą iš pataisos įstaigos. Pabrėžė, kad jokios socialinio darbuotojo paslaugos nėra jam reikalingos. Taigi nors J. M. skunde teigia, jog bausmės atlikimo metu savo mąstymą ir elgesį teigiama linkme pakeitė pakankamai, pagrindo pritarti tokiam argumentui kol kas nėra, kadangi nuteistojo iki minimumo nesumažinti kriminogeniniai veiksniai gali tapti dirgikliu, skatinančiu jį nusikalsti pakartotinai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad J. M. nustatyti kriminogeniniai veiksniai nepakito nuo paskutinio lygtinio paleidimo jo atžvilgiu svarstymo, kas teismo vertinimu, akivaizdžiai rodo, kad nuteistasis vis tik nededa maksimalių pastangų, siekiant iš tiesų pakeisti savo mąstymą bei požiūrį. Kaip jau buvo konstatuota šiuo klausimu priimtoje Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 1S-205-954/2024), reikšmingai nekintanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnę kriminalinę istoriją bei jo atžvilgiu taikyto lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimą, sudaro pagrindą ir šiuo metu abejoti sėkmingu probacijos taikymu, t. y. kad nuteistasis jau sugebės nestruktūruotoje aplinkoje savo elgesį kontroliuoti tinkamai.
12. Vadovaujantis aptartu, teismo vertinimu, nuteistojo resocializacijos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, stengiantis priimti visas gaunamas paslaugas bei iš tiesų siekiant keisti savo mąstymą, tęsiant savianalizės įgūdžių lavinimą, gebėjimo atpažinti problemas, pykčio valdymo ir streso įveikos būdų ugdymą. Tokio teismo vertinimo nekeičia nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis taip pat dirbo (beje, toje pačioje darbovietėje), vienas augino sūnų, gyveno pas tėvus, priklausomybių neturėjo, todėl pagrįstai abejotina, kad būtent šiuo metu šie veiksniai galėtų sulaikyti nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Skundo argumentų kontekste reikia pažymėti, kad šiuo metu nuteistajam netaikant lygtinio paleidimo nėra paneigiama nuteistojo teisė tikėtis pasinaudoti šiuo institutu ateityje, įvykdžius tam keliamus reikalavimus – sumažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką iki žemos arba padarius akivaizdžią pažangą šią riziką mažinant.
13. Skunde nuteistasis taip pat nurodo visą eilę teismų procesinių sprendimų, jo nuomone, patvirtinančių, kad tapačių aplinkybių pagrindu teismai taikė lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nustatyta, kad skunde nurodytų teismų nutarčių aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, kadangi skiriasi tiek nuteistiesiems nustatyti kriminogeniniai veiksniai, tiek nuteistųjų elgesys bausmės atlikimo metu, tiek kitos aktualios aplinkybės, todėl remtis šia teismų praktika pagrindo nagrinėjamoje byloje nėra. Nuteistajam pažymėtina, kad asmeniui paskirtos bausmės dydis nėra kriterijus, rodantis lygtinio paleidimo taikymo būtinybę.
14. Nuteistojo skunde minima prokurorų pozicija dėl nuteistajam skirtinos bausmės ir lygtinio paleidimo taikymo, teismo vertinimu, nelaikytina prieštaringa, kadangi tai yra du visiškai skirtingi institutai, taikomi skirtingose baudžiamojo proceso stadijoje. Bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme pareikštas prašymas nuteistajam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę buvo grindžiamas išimtinai aplinkybe, kad nuteistasis buvo atlikęs bausmę. Šioje baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam klausimas įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo metu, todėl bylos nagrinėjimo metu prokurorės reikšti prašymai jokios teisinės reikšmės šiuo atveju neturi.
15. Esant šiems duomenims, sutikti su skundo motyvais, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis buvo priimta įsigilinus į J. M. asmenybę bei jo elgesio pokyčius pataisos įstaigoje. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir skundą išnagrinėjęs apygardos teismas, todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo J. M. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.