Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria pakeistas Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimas Nr. RV-2x-2xx0 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ir nuteistajam J. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. M. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 281 straipsnį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Skirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę 3 metus 8 mėnesius 21 dieną laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2022 m. gegužės 2 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 23 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai – 1 metai 10 mėnesių 9 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. M. skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo J. M. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pakeisdamas Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

8. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi (BVK 82 straipsnio 1 dalis).

9. Kaip teisingai nurodoma skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas, kadangi likusi neatliktos bausmės dalis savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistojo pataisos procesas yra baigtas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Šiuo konkrečiu atveju iš 2024 m. vasario 26 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-2x-1xx4 matyti, kad J. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla: nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo ir intervencinėse priemonėse, du kartus skatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, nusikalstamo elgesio rizikoje stebimas pokytis teigiama linkme, dirba, mokosi, palaiko ryšius su artimaisiais, neturi finansinių įsiskolinimų, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kadangi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi nuteistiesiems skiriama paskatinamoji priemonė. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tačiau neabejotinai visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

11. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad jau keturis kartus vertinta J. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką iki šiol iš esmės nepakito – išliko vidutinė. Pirminio vertinimo metu konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys labiausiai susijęs su gyvenimo stiliaus ypatumais, asmens elgesiu ir mąstymu, nuostatomis. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vėlesnių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu fiksuotas pokytis teigiama linkme nuteistajam gebant identifikuoti pagrindines problemines sritis, susijusias su jo nusikalstamo elgesio raiška bei realiomis pastangomis siekiant tas problemas spręsti socialiai priimtinais būdais, dėl gebėjimo suvaldyti savo fizinius ir emocinius impulsus ir adekvačiai reaguoti į iškilusias problemas neprarandant savitvardos. Vis tik nuteistajam atlikus trečdalį paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, aukščiau paminėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos, išlieka aktualūs, todėl negali būti sumenkinami, kadangi kriminogeniniai rizikos veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl nagrinėjamu klausimu yra itin reikšmingi. Šie veiksniai, priešingai nei teigia nuteistasis, yra nustatyti pataisos įstaigos resocializacijos skyriaus specialistės vertinant ne tik nuteistojo elgesį praeityje (nusikalstamos veikos padarymo metu), bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus bei jų pokytį. Todėl abejoti tam tikrų kriminogeninių veiksnių buvimu ir jų reikšme nuteistojo siektinai mąstymo ir elgesio korekcijai pagrindų nėra.

12. Reikia pastebėti, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl įvertinus tai, kad J. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine, akivaizdu, jog jis koreguoti savo elgesį teigiama linkme siekia ne maksimaliai. Šiuo aspektu vertintini išlikę nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumai. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, J. M. savo kaltę kiek minimizuoja – perkelia aplinkai. Suvokia, jog turi keisti savo netinkamą elgesį, kas sunkiau pavyksta esant nestruktūruotoje aplinkoje. Sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, tačiau stebimas polinkis save apginti, minimizuoti neigiamas elgesio pasekmes. Atpažįsta kai kurias iš turimų problemų, teigia, kad jas jau išsprendė. Šiuo aspektu nuteistajam pažymėtina, kad mąstymo ir elgesio keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, todėl trumpalaikis psichologų konsultacijų ir motyvacinių programų lankymas, negali būti vertinamas kaip pakankama nuteistojo pastanga valdant intervencijos reikalingas asmenybės sritis. Įvertinus šiuos resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės išvadoje nurodytus duomenis sutikti su nuteistojo skunde teiginiais, kad jis jau padarė pakankamą pažangą, pagrindo nėra.

13. Reikia pažymėti ir tai, kad kai kuriais atvejais net ir itin sėkmingas nuteistojo dalyvavimas tam tikrose tikslinėse priemonėse, socialiai reikšmingų įgūdžių lavinimas, sudaro pagrindą teigti, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą bei struktūruotoje aplinkoje geba valdyti kriminogeninius poreikius, tačiau tai nereiškia, kad jis sugebės savo kriminogeninius veiksnius tinkamai valdyti ir būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, t. y. gebės nepakliūti į nusikalstamas situacijas. Nagrinėjamu atveju išimtinai teigiamas nuteistojo elgesys yra stebimas pakankamai neilgą laiko tarpą. Šiuo aspektu svarbu tai, kad šis teistumas J. M. nėra pirmasis. Jis šiuo metu trečią kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat buvo tris kartus teistas kitose valstybėse. Bylos duomenimis nustatyta, kad paskutines nusikalstamas veikas J. M. padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, iš kurios buvo paleistas neatlikus dalies – trejų metų vieno mėnesio 21 dienos – laisvės atėmimo bausmės. Ši aplinkybė, įvertinus išlikusį nuteistajam būdingą neigiamų elgesio pasekmių minimizavimą, neabejotinai sudaro pagrindą abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe, kad nuteistasis šįkart sugebės nestruktūruotoje aplinkoje savo elgesį kontroliuoti tinkamai. Todėl konstatuotina, kad J. M. pataisos ir resocializacijos procesas neabejotinai turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus, tikslingai tęsiant savianalizės įgūdžių lavinimą, gebėjimo atpažinti problemas, pykčio valdymo ir streso įveikos būdų ugdymą, kas nuteistajam turėtų ne tik pataisomąjį, bet ir prevencinį poveikį.

14. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi patvirtintą darbo vietą, neturi priklausomybių psichiką veikiančioms medžiagoms. Tikėtina, kad artimi ryšiai su artimaisiais ir darbinės veiklos turėjimas, taigi ir stabilių pajamų gavimas, gali palengvinti asmens integraciją visuomenėje bei motyvuoti nenusikalsti ateityje, tačiau, įvertinus tai, kad šie veiksniai egzistavo ir nusikaltimų padarymo metu, be to, nusikalstama veika, už kurios padarymą šiuo metu J. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra susijusi su finansine nauda, apsauginiai veiksniai nesudaro neabejotino pagrindo manyti, jog jie realiai gali motyvuoti nuteistąjį gyventi nenusikalstant.

15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Reikšmingų duomenų įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo asmenybės korekcija šiuo metu dar nėra pakankama, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. M. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.