Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės skundą dėl 2023 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-7359 dėl lygtinio paleidimo taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Antanaitienė prašo pakeisti 2023 m. rugsėjo 21 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-7359, kuriuo nutarta nuteistajam J. M. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ( toliau BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Skunde nurodoma, kad iš nuteistojo Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką per bausmės atlikimo laiką vertinta tris kartus. Visų vertinimų metu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinis vertinimas atliktas 2023 m. rugsėjo 7 d. - nustatyta vidutinė (žemėjanti) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vertinama, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žemėjanti, tačiau vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (ankstesni nusikaltimai įvykdyti su bendrininkais). Teisės pažeidimų skaičius atspindi netinkamai pasirinktą gyvenimo būdą, neteisingus laisvalaikio praleidimo būdus, o pasikartojantis nusikalstamas elgesys, pažeidžiantis visuotinai priimtinas taisykles suponuoja prielaidą, kad J. M. linkęs gyvenime taikyti netinkamas savo elgesio strategijas, nepasimokydamas iš savo neigiamos patirties; mąstymas ir elgesys, tų pačių klaidų kartojimas, minimalizuoja savo nusikalstamo elgesio pasekmes; nuostatos (ankstesnio lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimai). Nors nuostata į priežiūrą šiuo metu teigiama - neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau bausmės atlikimo metu vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą (nuobauda panaikinta prieš terminą paskatinimo tvarka). Prokurorė pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje, todėl nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme yra galima, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų šiuos veiksnius ar bent dalį iš jų pašalinti. Iš aptartų duomenų matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, jis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau metai laiko ir atsižvelgiant į nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, nuteistojo pažanga nevertintina kaip esminė. Todėl dar nėra pagrindo teigti, kad būtų matomas akivaizdus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas.

Prokurorės teigimu, vertinant nuteistojo paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės santykį, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra didelė, t. y. 2 metai 4 mėnesiai ir 2 dienos (paskirta bausmė 3 metai 8 mėnesiai ir 21 diena laisvės atėmimo). Šiuo atveju vertinant nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, atliktos bausmės dydžio proporcingumą, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės bei nukentėjusiųjų interesų gynimu. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos nariai priimdami sprendimą dėl lygtinio paleidimo nebuvo vieningi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, jog J. M. teistas 2021 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, minėtu nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 8 mėnesiai 21 diena laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 4 mėnesiai 2 dienos.

Komisija priėmė skundžiamą nutarimą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą nebaustas. Bausmės atlikimo metu skatintas 2 kartus. Dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat dalyvavo intervencinėse priemonėse. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą, todėl Komisijos teigimu, asmuo nesusiduria su sunkumais dėl gyvenamosios vietos pastovumo, o tai, kad išėjęs iš įkalinimo įstaigos turės kur gyventi, gali palengvinti nuteistojo integraciją visuomenėje. Nuteistasis paleistas lytinai turės darbą, nuo 2023 m. gegužės 29 d. dirba tėvo E. M. firmoje vadybininku. Su nuteistuoju sudaryta neterminuota darbo sutartis, kuri galios ir kai asmuo bus paleistas lygtinai iš Marijampolės kalėjimo. Nuteistais nuo š. m. vasario mėnesio vykdo individualią veiklą. Komisijos teigimu, teigiamas požiūris į darbą ir turimas išsilavinimas yra apsauginiai veiksniai, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis šiuo metu nėra vienišas, turi draugę, su kuria yra susižadėjęs. Nurodė, jog santykiai yra palaikantys ir teikiantys didelį malonumą. Nuteistojo pakartotinio vertinimo metu nustatyta vidutinė (žemėjanti) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nutarime teigiama, kad bausmės atlikimo laikotarpiu struktūruotoje aplinkoje nuteistasis įsitraukė į resocializacijos procesą ir dėjo pastangas, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, bausmę atlieka lengvosios grupė sąlygomis, drausminės nuobaudos negaliojančios, siekia įgyti universitetinį išsilavinimą, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, neturi patvarkymų dėl skolos išieškojimo, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų.

Prokurorė nesutinka su skundžiamu nutarimu ir prašo pakeisti 2023 m. rugsėjo 21 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-7359, kuriuo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Prokurorės teigimu, Komisija netinkamai vertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, neįvertino nuteistojo ankstesnių teistumų, jo elgesio bausmės atlikimo metu, bei už kokias nusikalstamas veikas nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę. Prokurorės teigimu, šiuo metu taikius nuteistajam lygtinį paleidimą, bus nepasiekti bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pažeistas teisingumo principas. Prokurorė skunde nurodo, kad nuteistojo neatlikta bausmės dalis nėra proporcinga paskirtai galutinei bausmei. Taip pat prokurorė skunde teigia, jog nuteistasis deda nepakankamas pastangas, siekdamas sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri vis dar išlieka vidutinė.

Teismas pritaria prokurorės skundo argumentams ir sprendžia, jog šiuo metu nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas nėra galimas. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti, pritaikius lygtinį paleidimą.

Šiame kontekste pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą, reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsis, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir pirmojo vertinimo metu. Svarbu paminėti, kad išlieka 4 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (smurtiniai nusikaltimai); gyvenimo stiliaus ir draugai (ankstesni nusikaltimai įvykdyti su bendrininkais); mąstymas ir elgesys (tų pačių klaidų kartojimas, minimizuoja savo nusikalstamo elgesio pasekmes); nuostatos (ankstesnio lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimai). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Tik vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninės rizikos veiksnių – kriminalinė istorija yra statinis, visi likusieji yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis tinkamu savo elgesiu gali pakeisti. Apsauginiai veiksniai nustatyti šeši: gyvenimo sąlygos (patvirtintas gyvenamasis adresas); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (turi išsilavinimą, yra dirbantis, siekia įgyti aukštojo mokslo diplomą); lėšų tvarkymas ir pajamos (turi nuolatinį pajamų šaltinį iš oficialios darbinės veiklos); ryšiai (palaiko socialinius ryšius su artimaisiais); neturi priklausomybių nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo; emocinė gerovė (adekvati savivertė). Teismo vertinimu, nustatyti apsauginiai veiksniai šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo teigi, kad nuteistojo elgesys pakankamai pasikeitė teigiama linkme ir šiuo metu užtikrintų, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikals.

Svarbu paminėti, jog nuteistasis anksčiau Lietuvos Respublikoje buvo teistas du kartus. Jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, padarė naują nusikalstamą veiką. Taip pat nuteistasis teistas tris kartus Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Nuteistasis praeityje teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, prekybą žmonėmis, pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos. Dabartiniu teismo nuosprendžiu nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą. Iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, jog nuteistasis negeba gyventi laisvėje, nepažeidinėdamas įstatymų reikalavimų. Teismo vertinimu, šie duomenys nuteistąjį charakterizuoja neigiamai.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis savo kaltę kiek minimizuoja - perkelia aplinkai. Suvokia, jog turi keisti savo netinkamą elgesį, kas sunkiau pavyksta, esant nestruktūruotoje aplinkoje. Asmuo atvirai neišreiškė kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau kriminogeninė istorija, tam tikras savo nusikalstamo elgesio minimizavimas, perkeliant kaltę aplinkai, byloja apie egzistavusias tuometines tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas. Teisės pažeidėjas suvokia svarbą vadovautis visuomenėje priimtomis taisyklėmis bei normomis, tačiau anksčiau laisvėje sunkiau sekėsi tą padaryti. Nuostata į priežiūrą šiuo metu teigiama - neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau bausmės atlikimo metu vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą (nuobauda panaikinta prieš terminą paskatinimo tvarka). Teismas konstatuoja, kad socialinio tyrimo išvadoje esantys faktai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

Kaip jau minėta, nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą baustas drausmine tvarka 2022 m. birželio 24 d. už alkoholio vartojimą. Pažymėtina, jog nuteistojo bausmės pradžia 2022 m. gegužės 2 d. Nors šiuo metu nuobauda yra negaliojanti, tačiau šie duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistasis nutarimo priėmimo dienai yra atlikęs apie 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, kas rodo nuteistojo neigiamas nuostatas į įstatymų reikalavimus ir įkalinimo įstaigoje nustatytas elgesio tvarkos taisykles.

Teismas pritaria prokurorės skundo argumentui, kad neatlikta bausmės dalis nėra proporcinga paskirtai galutinei 3 metų 8 mėnesių ir 21 dienos laisvės atėmimo bausmei. Teismas konstatuoja, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (nutarimo priėmimo dienai yra 2 mėnesių 4 mėnesiai ir 2 dienos), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos nebuvo įvertinta tinkamai. Asmens byloje yra duomenų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamame nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas mano, kad Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. RV-20-7359 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokurorės Astos Antanaitienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. RV-20-7359 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. M. ir jam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.