Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. – P skundą dėl 2024 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-6380 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė J. Š. – P prašo pakeisti 2024 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-6380 kuriuo nutarta nuteistajam J. M. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Prokurorės teigimu, būtina atsižvelgti į nuteistojo kriminogeninę praeitį - nuteistasis anksčiau Lietuvoje teistas du kartus, užsienio šalyje (Vokietijos Federacinėje valstybėje) - tris kartus. Nuteistasis praeityje teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, prekybą žmonėmis, pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos. Dabartiniu teismo nuosprendžiu nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą. Šias nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, iš kurios jis buvo paleistas neatlikus 3 metų 1 mėnesio ir 21 dienos bausmės, praėjus vos metams laiko po nutarties, kuria buvo patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo J. M. taikymo, priėmimo, kas rodo, kad kaltinamasis nesistengė gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nepateisino jam parodyto pasitikėjimo. Be to, esant struktūruotoje aplinkoje nuteistasis vieną kartą (2022 m. birželio 24 d.) baustas drausmine nuobauda už alkoholio vartojimą. Prokurorės nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė ir iš savo klaidų nepasimokė, yra linkęs nusikalsti, pažeisti nustatytą tvarką.

Skunde nurodoma, kad nuteistojo socialinio tyrimo išvados duomenimis, nors nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie glaudžiai susiję su jo nusikalstama veika: gyvenimo stiliaus ir draugai (ankstesni nusikaltimai įvykdyti su bendrininkais); mąstymas ir elgesys (spontaniškumo bei smurtinių veiksmų apraiškos esant aplinkos stimuliacijai); nuostatos (ankstesnio lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimai).

Prokurorės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik bausmę atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, negali būti laikoma neteisėtu. Šiuo atveju vertinant nuteistajam paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės santykį, nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį (smurtas mažamečių atžvilgiu), atliktos bausmės dydžio proporcingumą (paskirta bausmė - 3 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, likusi neatlikta bausmės dalis - 1 m. 4 mėn.) darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, jog J. M., teistas 2021 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 8 mėnesiai 21 diena laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 4 mėnesiai 25 dienos

Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su sūnumi, šeimos nariais, drauge, paleistas iš kalėjimo turtės gyvenamąją vietą ir darbą. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, drausminė nuobauda negaliojanti, skatintas, įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, nustatyta pažanga dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, mokosi, dirba, turi įgijęs specialybę, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, neturi patvarkymų dėl skolos išieškojimo. Komisijos manymu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Prokurorė nesutinka su skundžiamu nutarimu ir prašo pakeisti 2024 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-6380 kuriuo nuarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Prokurorės teigimu, Komisija netinkamai vertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, neįvertino nuteistojo ankstesnių teistumų, jo elgesio bausmės atlikimo metu, bei to, jog nuteistasis nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo metu.

Teismas pritaria prokurorės skundo argumentams ir sprendžia, jog šiuo metu nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas nėra galimas. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Sekančių vertinimų metu, taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Atlikus didelės žalos rizikos vertinimą nustatyta, kad rizika nukreipta į vaikus yra žema. Svarbu paminėti, kad išlieka 4 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (smurtiniai nusikaltimai); gyvenimo stiliaus ir draugai (ankstesni nusikaltimai įvykdyti su bendrininkais); mąstymas ir elgesys (spontaniškumo bei smurtinių veiksmų apraiškos esant aplinkos stimuliacijai); nuostatos (ankstesnio lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimai). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Tik vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninės rizikos veiksnių – kriminalinė istorija, yra statinis, visi likusieji yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis tinkamu savo elgesiu gali pakeisti. Apsauginiai veiksniai nustatyti 6: gyvenimo sąlygos (turi nuolatinę gyvenamąją vietą); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (turi išsilavinimą, yra dirbantis, siekia įgyti aukštojo mokslo diplomą); lėšų tvarkymas ir pajamos (turi nuolatinį pajamų šaltinį iš oficialios darbinės veiklos); ryšiai (palaiko socialinius ryšius su artimaisiais); neturi priklausomybių nuo psichoaktyvių medžiagų (alkoholio, narkotikų) vartojimo, emocinė gerovė (adekvati savivertė) Teismo vertinimu, nustatyti apsauginiai veiksniai šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo teigi, kad nuteistojo elgesys pakankamai pasikeitė teigiama linkme ir šiuo metu užtikrintų, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikals.

Svarbu paminėti, jog nuteistasis ankščiau buvo teistas 5 kartus. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka trečią kartą. Ankščiau nuteistojo atžvilgiu du kartus buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, vieną kartą pažeidė sąlygas – padarė naujas nusikalstamas veikas. Bausmės atlikimo metu 2022 m. birželio 24 d. baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą. Teismo vertinimu nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, matyti jog asmuo nėra linkęs pasitaisyti, kadangi daro vis naujas nusikalstamas veikas, teismo vertinimu šiuo metu nuteistajam lygtinio paleidimo instituto taikymas dar nėra galimas, kadangi yra nustatyta nemažai kriminogeninių veiksnių, taip pat nuteistajam vis dar nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, dėl ko daroma išvada, kad nuteistasis deda ne pakankamas pastangas siekdamas sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kriminogeninius veiksnius.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos nebuvo įvertinta tinkamai. Asmens byloje yra duomenų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamame nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas mano, kad Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.

Likusi nuteistojo neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 4 mėnesiai 25 dienos iš paskirtosios 3 metų 8 mėnesių 21 dienos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. RV-20-6380 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokurorės J. Š. – P skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. RV-20-6380 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. M. ir jam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.