Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo sūnus U. M. turi specialių poreikių, lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) klasės mokinys. Apie 2019 m. balandžio mėnesį iš vaiko sužinojo, kad vyksta patyčios, įžeidinėjimai, grasinimai. Iš vaiko klasės auklėtojos, mokyklos spec. pedagogės pagalbos nesulaukė. Su žmona jis yra išsiskyręs, vaiką augina vienas. 2019 m. lapkričio 7 d. apie 14.00 val. atvykęs firmos automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į mokyklą pasiimti sūnaus, mokyklos kieme pamatė sūnų su dviem klasiokais, nuo jų nueidinėjo du vyresni berniukai. Įlipęs į mašiną sūnus pradėjo skųstis, kad du vaikai jam grasino, kad susidoros, kad nebegalės eiti į mokyklą, kad bus sumuštas. Kiti du berniukai – U. M. klasiokai tai patvirtino. J. M. išvažinėjant iš mokyklos, sūnus parodė į du einančius berniukus. J. M. prie jų sustojo, atsidarė langą ir paklausė, kodėl jie grasino jo sūnui, tačiau berniukai greitai nubėgo per kiemus. Išvažiavus į pagrindinę gatvę – (duomenys neskelbtini), pasukus link (duomenys neskelbtini), už žiedo sustojime pamatė tuos pačius du besislepiančius vaikus. J. M. sustojus prie sustojimo ir išlipus iš mašinos, vaikai pradėjo bėgti. J. M. pradėjo juos vytis, norėdamas paklausti, kodėl jie grasino jo sūnui. J. M. šių vaikų nepažinojo, nežinojo, kad jie iš tos pačios mokyklos. J. M. vaikus pasivijo už 30–50 metrų. Kai vijosi šaukė jiems sustoti, sakė, kad vis tiek pagaus. Jie sustojo tik tada, kai J. M. pagavo G. N. už striukės už nugaros, o kitas tada pats sustojo. J. M. paklausė, kodėl jie bėga ir grasina jo sūnui, berniukai pasiūlė atsiprašyti. Kartu su jais abiem grįžus prie automobilio, jie atsiprašė U. M., sakė, kad neskriaus daugiau. Galbūt, einant prie mašinos, J. M. vieną berniuką laikė už striukės, bet kūno nelietė, vaikų netempė, nevilko, negriovė, neauklėjo, nesuėmė už kaklo nei vienam, netempė už kapišono, netempė už kuprinės. Abu berniukai ėjo savanoriškai atsiprašyti jo sūnaus. Artinantis link automobilio, J. M. laikomą vaiką paleido. J. M. nurodė, kad negrasino vaikams sulaužyti kojas, nestūmė, nesielgė šiurkščiai, jokia jėga, prievarta nebuvo naudojama, tik laikė už striukės – buvo suėmęs dviem pirštais. J. M. paaiškino, kad galbūt vaikai išsigando, kodėl suaugęs vyras juos pasivijo, bet nurodė, kad jų reakcija buvo paprasta, todėl, kad jie puikiai suprato, kodėl bėgo nuo mokyklos ir nuo sustojimo. J. M. paaiškino, kad negali tiksliai pasakyti, ar vaikai kuprines buvo užsidėję, ar ne, galbūt ikiteisminio tyrimo metu skubotai pasakė, kad berniukų kuprinės buvo ant pečių. Nurodė, kad su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. J. M. nurodė, kad po įvykio pas socialinę pedagogę abu nukentėjusieji prisipažino, kad jo vaiką pravardžiavo, jam grasino ir prieš jį smurtavo. Socialinė pedagogė A. A. sakė, kad ji kalbėjo su vaikais, bet jokių sužalojimų nematė.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis O. P., ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 3 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad prieš 2–3 savaites, gal prieš mėnesį, apie 14 val., išėjęs su draugu (duomenys neskelbtini) iš mokyklos, pamatė, kad trys vaikai prie mokyklos daužo mokyklos medžius. Jų nukentėjusysis nepažįsta, bet žino, kad jie iš jų mokyklos, vieno iš jų vaiko vardas (duomenys neskelbtini), kito – (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis su draugu tuos vaikus sudrausmino. Tada vaikai juos pavadino juokdariais. Jis vienam vaikui atsakė, kad jis kiaušingalvis. Buvo atsirišęs (duomenys neskelbtini) batas ir eidamas (duomenys neskelbtini) nugriuvo. Tada vaikai iš jų juokėsi. Viskas buvo prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos. O. P. su (duomenys neskelbtini) ėjo link stotelės. Prie jų mašina (baltos spalvos, ilgas džipas) privažiavo (duomenys neskelbtini) tėvas ir liepė jiems ateiti, jis keikėsi. O. P. su (duomenys neskelbtini) išsigando, pradėjo bėgti. Vyras juos vijosi, vijosi gal 10 min. Vyras stotelėje juos pagavo. Kadangi O. P. buvo dideliame šoke, dėl to negali prisiminti – ar vyras pačiupo jį už kaklo, ar kapišono, (duomenys neskelbtini) vyras paėmė už kuprinės ir juos abu vyras tempė prie mašinos. O. P. vyras tempė už kaklo, nes jis nenorėjo eiti. Vyras sakė, kad jiems sulaužys jiems kojas, jei tėvai jų neišauklėjo, tai jis juos išauklės. Prie mašinos vyras liepė jiems atsiprašyti (duomenys neskelbtini), paskui juos paleido. Po įvykio O. P. nurodė pasidaręs nervingas, nors iki įvykio su nervais jam nebuvo blogai. Kai jį sugriebė už kaklo, jis jautė skausmą, ant kaklo buvo likusios raudonos žymės, bet paskui po trijų dienų pradėjo nykti. Į medikus dėl žymių nesikreipė. (duomenys neskelbtini) irgi buvo psichologiškai pažeistas. O. P. šaukė, kad juos gelbėtų, prašė, kad juos paleistų. Vyras sakė, kad jie patys prisidirbo, sakė jiems – „sukos, nepaleisiu". Vyrui liepus atsiprašyti, O. P. atsiprašė, nors jie tam vaikui nieko nesakė, iš jo nesityčiojo. O. P. nuomone, vyras juos vijose gal dėl to, kad tas vaikas sakė, kad jie jį mušė, ir vyras norėjo juos paauklėti pagal savo taisyklės. Kažkokie žmonės matė įvykį, bet jie nieko nedarė. Prie jų priėjo moteris, kuri klausė, ar reikia pagalbos. Pasakė, kad nereikia. O. P. tuo metu jautė šoką, buvo labai pasimetęs, jautėsi, kad nėra savimi, jam rūpėjo, kad vyras jam nieko nepadarytų. Jis įvykio metu verkė, nes jam labai skaudėjo. Ar (duomenys neskelbtini) verkė įvykio metu, neprisimena. Įvykis O. P. pažeidė, jis savęs nesuvaldo, jaučiasi liūdnas, vienišas, lankosi pas psichologą. Prieš apklausą pamatęs tą patį vyrą išsigando, jis jo nenori matyti. Bėgdamas O. P. nukrito, tada vyras paėmė jam už kapišono ir 5-6 s jį tempė žeme, paskui O. P. atsistojo, pradėjo pats eiti. Vyras jį vedė laikydamas už kapišono iki mašinos. Viskas vyko prie stotelės (duomenys neskelbtini). Stotelė yra netoli mokyklos. Prie jų priėjusi moteris kitą dieną nuėjo į mokyklą ir viską pranešė. Iš pradžių O. P. jautė didelę baimę. Kartais kai pagalvoja, tai net nenori kalbėti apie tai. Dabar kalbėdamas apie įvykį jaučiasi susijaudinęs (1 t., b. l. 30–32).

Nukentėjusysis G. N., ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 3 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jam su (duomenys neskelbtini) einant iš mokyklos, pamatė, kad trys berniukai laužė medžius. Kai draugas juos sudrausmino, jie atsakė, kad jis juokdarys. Tada G. N. pasakė ant jų „kiaušingalviai". Eidamas (duomenys neskelbtini) užlipo G. N. ant atsirišusio bato raištelio, ir G. N. nugriuvo, o berniukai pradėjo juoktis. G. N. su O. P. einant link stotelės, juos su baltu džipu pradėjo vytis vyras, kuris jiems liepė ateiti. G. N. su O. P. išsigando, nes nenorėjo su jais kalbėtis, ir pradėjo bėgti link stotelės. Kiek laiko vyras juos vijosi, nežino. Kai jie pradėjo bėgti, tai vyras keikėsi, liepė ateiti arba sulaužys jiems kojas. Stotelėje laukė autobuso. Bebėgant vyras pačiupo draugą O. P. už kaklo, o jį – už kuprinės. Laikydamas G. N. už kuprinės, o O. P. už kaklo, vyras juos nutempė prie mašinos, sakė, kad jei tėvai jų neišauklėjo, tai jis išauklės. Privedęs prie mašinos, pradaręs dureles, vyras liepė atsiprašyti jo sūnaus. Jie jo neatsiprašė. Vyras įlipo į mašiną ir nuvažiavo. Prieš išvažiuodamas dar sakė, kad kitą kartą užmuš. Stotelėje buvusi įvykį mačiusi moteris pasiūlė pagalbą, parvežti namo, bet jie atsisakė. Stotelėje buvo daugiau žmonių, bet jie nekreipė dėmesio.

Kai vyras G. N. tempė, jis išsigando, kad jis gali jį nužudyti. Skausmo G. N. nejautė, bet buvo labai išsigandęs. Ant (duomenys neskelbtini) kaklo G. N. matė nubrozdinimą, kraujas nebėgo. (duomenys neskelbtini) sužalojimai buvo matyti apie savaitę. Vyras paėmęs (duomenys neskelbtini) už kaklo tėškė jį į balą. (duomenys neskelbtini) nenukrito. (duomenys neskelbtini) buvo labai išsigandęs, jam skaudėjo, kai jį tempė, jis kukčiodamas verkė. (duomenys neskelbtini) prašė paleisti, sakė, kad nieko nepadarė. Šis įvykis įvyko gal dėl to, kad vyras pamanė, kad jo vaiką mušė arba gal jis matė, kad jie vijosi jo vaiką. G. N. paaiškino, kad po įvykio jis jaučiasi nelabai gerai, yra jaudulys, po įvykio buvo išsigandęs, įvykis pakeitė jo gyvenimą – jis bijojo ir nenorėjo eiti į mokyklą, nenorėjo susitikti su tuo tėvu, nenorėjo važiuoti į mokyklą autobusu, prašė pas tėvus, kad į mokyklą jį nuvežtų. Anksčiau to tėvo G. N. nebuvo matęs. Apie įvykį G. N. pasakojo mamai, tėčiui, (duomenys neskelbtini) mamai. (duomenys neskelbtini) mama pasiūlė važiuoti į policiją, sakė, kad taip negalima palikti (1 t., b. l. 59–61).

Nukentėjusiojo O. P. įstatyminė atstovė R. G., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad yra O. P., kuriam 12 metų, įvykio metu mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje, mama. Įvykis buvo 2019 m. lapkričio 7 d., apie jį sužinojo iš sūnaus. Sūnus grįžo iš mokyklos ir papasakojo, kad jį užpuolė kažkoks vyriškis. Grįžo apsiverkęs, buvo labai išsigandęs, neprakalbėjo, beveik pusvalandį ji uždavinėjo klausimus, kol sūnus normaliai, rišliai papasakojo, kas vyko. Sūnus pasakojo, kad su savo klasioku G. N. einant iš mokyklos pamatė, kaip berniukai mokyklos kieme laužė medžius, ir jie su klasioku juos dėl to pavadino „kiaušingalviais“. Tada atvažiavęs vieno berniuko, kuris laužė medžius, tėtis, kuriam tas vaikas pasiskundė, pradėjo sūnų su klasioku vaikytis po rajoną su automobiliu, vaikai bėgo link (duomenys neskelbtini) viešojo transporto stotelės, kad įlipti į viešąjį transportą ir važiuoti namo, vyras prisivijo vaikus prie stotelės ir liepė atsiprašyti. Kadangi vaikai nesutiko atsiprašyti, minėtas tėtis R. G. sūnų tempė link savo automobilio už striukės, už kapišono, dėl ko sūnui ant kaklo šone ir link priekio liko mėlynės, o klasioką – už kuprinės ir liepė atsiprašyti jo sūnaus. Sūnus tiksliai neprisiminė, kaip jį tempė, nes buvo šoko būsenoje, sakė už striukės kapišono tempė. Buvo tempiamas nuo kažkokių šiukšliadėžių iki automobilio. Iš sūnaus pasakojimų suprato, kad jie atsiprašė. Tada vyriškis pagrasino, kad sulaužys kojas, ir išvažiavo. Sūnus pasakė, kad buvo priėjusi kažkokia moteris, klausė, kas atsitiko, ar nereikia pagalbos, siūlėsi parvežti vaikus namo, bet vaikai sakė, kad grįš troleibusu. Sūnui viską papasakojus, jie nuvyko į komisariatą parašyti pareiškimo. Sūnus sakė, kad jam rankas, kojas atėmė, labai išsigandęs buvo, baisiausia buvo, kai automobilis vijosi. Sūnui įsimintiniausia buvo, kad juos besivejantis automobilis važiavo šaligatviu, nuo mokyklos vaikus vijosi kiemais (ten galima pravažiuoti). Matėsi, kad sūnus visą laiką, kol važiavo namo, buvo verkęs – akys patinusios nuo verkimo, veidas raudonas, mokyklinis švarkas buvo net šlapias nuo ašarų. Sūnus dėl kaklo skausmo skundėsi kelias dienas. Į medikus nebuvo kreiptasi, nes policijos komisariate jiems neišdavė siuntimo. Tyrėja su jais susisiekė po pusantros savaitės, tačiau per tą laiką mėlynė dingo. Dėl šios situacijos sūnus buvo pas mokyklos socialinę darbuotoją, kartu dalyvavo G. N. ir tas berniukas bei psichologė. Jai (įstatyminei atstovei) nėra buvę pranešta, kad mokykloje jos vaikas tyčiojasi iš kitų vaikų, ji buvo kviesta į mokyklą tik dėl sūnaus nemandagaus elgesio su klasioku. R. G. nurodė, kad ieškinį palaiko. Vaikas po įvykio jautėsi blogai, prisimena įvykį ir dabar, bijojo miegoti vienas kelias naktis, po įvykio vartojo homeopatinius vaistus, „Rameval“ tabletes, apie įvykį dar ilgai prisiminė ir kalbėjo, pasakojo močiutei, tetai, sesers vyrui, klasiokams. Po įvykio R. G. eidavo pasitikti sūnaus iš mokyklos, nes jis vienas nenorėjo eiti.

Nukentėjusiojo G. N. įstatyminė atstovė A. N., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad yra G. N., kuriam įvykio metu buvo 10 metų ir jis mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje, mama. 2019 m. lapkričio 7 d. sūnus ėjo iš mokyklos su klasioku O. P. ir pamatė 3 berniukus, draskančius medžių šakas, juos sudrausmino. Po to G. N. užkliuvo už atsirišusio batraiščio ir tie vaikai, kurie draskė medžių šakas, pradėjo šaipytis iš jo. O. P. tuos vaikus pavadino ,,kiaušingalviais“. Vaikai išsiskirstė ir O. P. su G. N. ėjo link namų. Tada su baltu automobiliu atvažiavęs vieno iš minėtų vaikų tėtis, pasiėmęs savo sūnų, O. P. su G. N. liepė ateiti pas jį į mašiną. Vaikai nepakluso, nes nenorėjo eit į svetimą mašiną, ir ėjo toliau. Minėto vaiko tėtis automobiliu pradėjo juo vaikytis kiemais. Vaikai bėgdami pasuko link stotelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) žiedo. Kai pribėgo stotelę, pamatė atvažiuojantį gatve tą patį automobilį. Mašina sustojo – vairuotojas bet kaip „numetė“ mašiną ir pradėjo juos vytis. Berniukai bėgo link parduotuvės, kur daugiau žmonių. Sūnus sakė, kad vairuotojas norėjo juos užmušti ir kojas nulaužti. Jie sakė, kad bėgo nuo mirties, kad jų nenužudytų. Jie buvo taip išsigandę, nes galvojo, jog juos nužudys, nes besivejantis asmuo juos vadino ir gąsdino visokiais žodžiais. Bebėgant O. P. pargriuvo ir jį tas vyriškis pagavo. Tada jos sūnus sustojo, nes nenorėjo palikti draugo. Minėtas vyras jos sūnų paėmė už kuprinės rankenos, o O. P. su plaštaka apglėbė kaklą ir tempė juos prie mašinos. Jie buvo labai išsigandę, o vyras liepė berniukams atsiprašyti jo sūnaus. Vaiko tėtis šnekėjo necenzūriniais žodžiais, vaikus aprėkė. Vyro vaikas iš automobilio filmavo juos, kaip jie atsiprašinėja. A. N. sūnus tuo metu buvo su mokykliniu švarku, o striukę turėjo rankoj. Vaikai buvo pagauti toje vietoje, kur prie daugiaaukščių yra trys rūšiavimo konteineriai. Vaikai bėgo greitai, be kuprinės būtų pabėgę. Vėliau, kai minėto vyro mašina nuvažiavo, prie vaikų priėjo moteris, kuri klausė, ar nereikia pagalbos, berniukai atsisakė. G. N. nuvažiavo į robotikos būrelį, O. P. – namo. Sūnus grįžęs namo, buvo strese. Apie 15.00 val. paskambino O. P. mama, kuri viską papasakojo. Nusprendus įvykį registruoti policijoje, A. N. atsiprašė iš darbo ir kartu su vaikais ir kita mama nuvyko į policijos įstaigą. Važiuojant į policiją, vaikai buvo išsigandę ir daug kartų pasakojo tą istoriją, O. P. taip pat tą patį pasakojo. Policijai buvo rodoma žymė ant O. P. kaklo – kraujosruvos, ji pati matė minėtą kraujosrūvą – matėsi, kad buvo suimta nykščiu priekyje, kiti pirštai už nugaros. A. N. buvo pridėjusi savo ranką prie kraujosruvos, kad pažiūrėti, kaip galima padaryti tokį sužalojimą. Policijoje buvo klausiama dėl ,,abdukcijos“, tačiau buvo atsakyta, kad paskambins tyrėja. Policijos pareigūnui sužalojimas buvo rodomas, jis jį matė, bet sakė, kad nieko tokio, užgis. Vaikai sakė, kad tempė už kaklo. Po įvykio sūnus bijojo miegoti, eiti į mokyklą, būrelius, mokymosi rezultatai buvo prasti, A. N. jį 2 mėnesius visur lydėjo. G. N. lankė orinį šaudymą, tai pradėjo nepataikyti į taikinį, tik po dviejų mėnesių atsigavo. Sūnus bijojo sutikti mieste tą vyrą, kad jo neužmuštų, nes vyras žadėjo kojas nulaužti. Sūnus gerdavo raminančias arbatas, dėl įvykio kelis kartus – gruodžio ir sausio mėnesiais lankėsi (duomenys neskelbtini) poliklinikoje pas psichologę. A. N. nurodė nesitikėjusi, kad vaikas tiek streso turės.

Liudytoja V. T., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad J. M. nepažįsta, yra jį mačiusi prie mokyklos – (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kai jis atveždavo vaiką. Liudytojos dukra lanko tą pačią mokyklą. Liudytoja parodė, kad maždaug prieš metus (teisingą įvykio datą nurodė ikiteisminio tyrimo metu), po pietų, pasiėmusi iš mokyklos dukrą, dėdama dukros kuprinę į savo automobilio, kuris stovėjo prie liudytojos mamos namo, gyvenančios (duomenys neskelbtini) (ten yra didelė aikštelė ir sustojimas), bagažinę, išgirdo vyro rėkimą, kad sustotų, kad jis vis tiek pagaus. Liudytoja pamatė, kad vyras vijosi du vaikus ir, paėmęs juos už sprandų, vedasi link savo automobilio, garsiai ant jų šaukdamas. Pasodinusi savo vaiką į automobilį, liudytoja ėjo link jų, tuo metu tas vyras sėdo į automobilį ir nuvažiavo, o berniukai liko stovėti. Vienas berniukas verkė, drebėjo, liudytoja jiems siūlėsi padėti, bet jie su draugu sėdo į troleibusą ir nuvažiavo. Liudytoja matė mokyklos emblemą ant berniukų švarkų, todėl suprato, kad jie iš tos pačios mokyklos, kaip ir liudytojos dukra. Vyras vaikus sugavo toje vietoje, kur ant kampo yra daugiaaukštis, o jo apačioje yra parduotuvė (duomenys neskelbtini). Bėgdami vaikai prabėgo automobilių aikštelę, kurioje buvo liudytojos automobilis, ir ties tuo kampu juos pagavo. Vyro automobilis stovėjo už visuomeninio transporto sustojimo. Liudytoja klausė vaikų, ar jiems viskas gerai, ir vienas berniukas, ilgesniais plaukais, sakė, kad negerai, berniukai sakė, kad to vyro nepažįsta. Paklausus, kodėl vyras juos vijosi, berniukai papasakojo visą istoriją – kad mokykloje kažkoks incidentas buvo su to vyriškio vaiku, kad jie apsižodžiavo. Liudytoja suprato, kad tėtis norėjo pamokyti tuos berniukus, kad jie skriaudė jo vaiką. Berniukas ilgesniais plaukais (jo vardas lyg (duomenys neskelbtini)) buvo išsigandęs, jis verkė ir virpėjo visas, veidas buvo įraudęs, sakė, kad jį smaugė, rodė liudytojai savo kaklą ir ten buvo tokie smulkūs taškiukai ir paraudimas – maždaug 1,5 cm ant 1,5 cm dydžio, o kitą dieną toje vietoje buvo mėlynė – didesnė ir ryški. Kitas berniukas liudytojai neužsifiksavo, jis buvo daug ramesnis, neverkė, gal jam buvo šokas. Kitą dieną liudytoja nuėjo į mokyklą pranešti, kad jų ugdytinius kažkas skriaudė. Tuos du vaikus taip pat mokykloje matė, pas vieną ant kaklo buvo mėlynė. Įvykio aplinkybes liudytoja pasakojo pavaduotojai L. Š., tada atėjo mokyklos socialinė darbuotoja ir nusivedė liudytoją papasakoti įvykio aplinkybes pas save į kabinetą. Socialinei darbuotojai liudytoja papasakojo visą įvykį, ką ji matė, tai yra, kad mokinius vijosi vyras, vedėsi už sprandų. Liudytoja nurodė, kad įvykio metu to vyriškio veido ji neįsidėmėjo, o kol ji priėjo, jis nuvažiavo, tačiau minėto vyro veidą ji yra įsidėmėjusi, kai jį matydavo, kai jis atveždavo vaiką į mokyklą. Liudytoja nurodė, kad įvykio metu buvo tas pats asmuo, kuris yra jos apklausos metu salėje (liudytoja parodė į J. M.). Liudytoja nurodė, kad įvykio metu pačioje gatvėje žmonių tuo metu nebuvo, bet toje aikštelėje, kur stovėjo liudytojos automobilis, buvo automobilyje sėdintis vyriškis, kuris niekaip nereagavo į įvykį. J. M. vaikus link savo automobilio vedėsi suėmęs už sprandų, tvirtai juos laikė, neatrodė, kad vestųsi juos draugiškai. Tai buvo šiurkštu. Įvykis galėjo trukti apie 5–7 minutes. Kai pirmą kartą liudytoja atkreipė dėmesį į įvykį, tai buvo nuo jos maždaug už 10–15 metrų. Nuo liudytojos automobilio iki stotelės galėjo būti apie 30 metrų. Stotelėje buvo vienas žmogus.

Liudytoja nurodė nežinanti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu liudytojos apklausos protokole parašyta, kad ji pirmiau pasodino dukrą į automobilį ir tik po to išgirdo triukšmą. Liudytoja nurodė neužfiksavusi, kodėl tyrėja taip parašė.

Liudytoją šis įvykis sukrėtė, toks tėvo poelgis jai yra nepriimtinas. Liudytojos vaikas lanko tą pačią mokyklą, ir jei kiti tėvai leidžia sau taip aiškintis santykius su vaikais už mokyklos ribų, tai yra tikrai nesaugu.

Liudytojas D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 17 d. (1 t., b. l. 116–117), parodė, kad (apklausos metu) jis mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Jis pažįsta O. P. ir G. N.. Jam (duomenys neskelbtini) sakė, kad jie ėjo ir prie pat mokyklos buvo kažkokie vaikai, kurie laužė šakas. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) pasakė vaikui ar vaikams „kiaušingalviai". Jie taip pasakė todėl, kad tie vaikai laužė šakas, ir jie susiginčijo. Po to sakė, kad atvažiavo kažkurio vaiko tėtis ir pradėjo juos pulti, vytis su mašina. Juos pasigavęs, minėto vaiko tėtis ėmė (duomenys neskelbtini) už kaklo, smaugė, (duomenys neskelbtini) ėmė už kuprinės, traukė ir po to ten jiems grasino – norėjo sulaužyt rankas, kojas. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad juos tiesiog vijosi ir paskui pagriebė. Už tai, kad pavadino jo sūnų „kiaušingalviu". Liudytojas žino, kad tie vaikai buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) sakė, kad (duomenys neskelbtini) paėmė už kaklo, pakėlė ir smaugė, norėjo ranką, koją sulaužyt, o (duomenys neskelbtini) pačiupo už kuprinės, traukėsi su savimi, bet (duomenys neskelbtini) išslydo, pabėgo. (duomenys neskelbtini) po to kažkaip išsilaisvino ir taip pat pabėgo. Kaip liudytojas suprato, (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) bėgiojo kažkur aplink mokyklą, jei neklysta, prie stotelės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Liudytojas nurodė matęs, kad (duomenys neskelbtini) ant kaklo buvo mėlyna, kaip smaugta, nelabai prisimena, kurioj pusėj, tikriausiai dešinėj. (duomenys neskelbtini) jautėsi paprastai, buvo toks biški kaip liūdnas, išsigandęs, abu jie buvo išsigandę. (duomenys neskelbtini) liudytojui apie įvykį nepasakojo, nes (duomenys neskelbtini) atėjo pirmesnis ir papasakojo, (duomenys neskelbtini) tik sakė, kad jį traukė už kuprinės. Liudytojas matė, kad (duomenys neskelbtini) apie įvykį pasakojo socialinei, nes socialinė, jei liudytojas nurodo neklystąs, šnekėjo su policininku ir tuo tėčiu, sakė, kad policija atvažiuos šnekėt. Galimai tai jam sakė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kito vaiko tėtis vijose, atrodo, su baltu džipu. (duomenys neskelbtini) sakė, kad, kai jį smaugė, jam skaudėjo, (duomenys neskelbtini) sakė, kad skaudėjo biški, nes jį stipriai tempė.

Liudytoja E. F., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 16 d. (1 t., b. l. 125–126), parodė, kad (apklausos metu) ji mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, pažįsta O. P. ir G. N., nes jie jos klasiokai. (duomenys neskelbtini) lapkritį mokykloje jai pasakojo, kad po pamokų (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) išėjo iš mokyklos, susitiko su berniukais, kurie laužė medį ar šakas. Tada (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jie nelaužytų. Tada berniukai irgi kažką sakė. Tada (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) paėjo toliau. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) netyčia užlipo ant bato ir (duomenys neskelbtini) parkrito, o tie berniukai pradėjo juoktis ir filmuoti. Tada su mašina privažiavo vieno iš berniukų tėvas, liepė (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) ateiti, dar pasakė ir negražų žodį. Tada (duomenys neskelbtini) Su (duomenys neskelbtini) bėgo per kiemus ir pribėgo prie stotelės. Tada, (duomenys neskelbtini) sakė, jie prašė pagalbos, tačiau moteris nekreipė dėmesio ir jie bėgo toliau, tik nesuspėjo – truputį už stotelės vieno minėtų vaikų tėtis (duomenys neskelbtini) pagriebė už kaklo ar kuprinės, o (duomenys neskelbtini) buvo panikoj, tai ir jį pagriebė už kuprinės, nusitempė prie mašinos ir liepė atsiprašyti arba sakė, kad jiems nuraus ar nupjaus kojas. Daugiau (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) nieko nepasakojo, (duomenys neskelbtini) nepasakojo, kaip jam pavyko pabėgti. (duomenys neskelbtini) buvo labai išsigandęs. Ant (duomenys neskelbtini) kaklo (liudytoja parodė vietą dešinėje) kažkur buvo randas ar mėlynė, tiksliai nurodė neprisimenąs. Apie tą įvykį (duomenys neskelbtini) pasakojo socialinei.

Liudytoja A. G. parodė, kad ji yra O. P. močiutė, jos dukra yra R. G.. O. P. apie įvykį jai pasakojo gal lapkričio mėnesį, kai po dviejų savaičių po įvykio buvo atvažiavęs pas ją. Daug apie įvykį jai nepasakojo – pasakojo, kad jį sumušė, kad tampė už kaklo, už rūbų, kad jam buvo blogai, jis verkė, skaudėjo, turėjo eiti pas psichologą. O. P. sakė, kad įvykis buvo po pamokų, nesakė, ar O. P. buvo vienas, ar su draugais, nesakė, kodėl tempė jį už kaklo. O. P. sakė, kad buvo psichologiškai blogai, jautėsi blogai, skaudėjo. Liudytoja nurodė, kad O. P. jai nesakė, ar buvo kažkokie sužalojimai, ji neklausė, tačiau liudytoja nurodė, kad jau nelabai gerai atsimena įvykį. Geriau atsiminė, kai buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, nes dabar jau daug laiko yra praėję. Liudytoja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G. parodė (1 t., b. l. 95–96), kad gruodžio 21-22 dienomis anūkas O. P. buvo pas ją atvykęs savaitgaliui pasisvečiuoti. Apie tai, kad lapkričio mėnesį klasioko tėvas prieš jį smurtavo, ji žinojo anksčiau, nes jis buvo anksčiau apie tai jai pasipasakojęs paskambinęs telefonu kažkada lapkričio mėnesį. Anūkas telefonu jai pasakojo, kad, jam išėjus iš mokyklos po pamokų, prie mokyklos stovėjo klasioko (vardo ir pavardės ji nežino) tėvas, kuris, paėmęs jam už kaklo, jį smaugė. Ar kas dar kartu su jos anūku buvo, jis jai nesakė. Anūkas minėjo, kad jam skaudėjo ir jis buvo išsigandęs bei po įvykio ant jo kaklo buvo likę mėlynės. Pati ji mėlynių nematė. Bendraujant su juo apie tą įvykį, matėsi, kad jis yra sukrėstas, vis jai minėjo, kad buvo labai išsigandęs, ypač iš karto.

Liudytojas J. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad O. P. yra jo žmonos B. G. sesers sūnus. Liudytojas parodė, kad po įvykio praėjus maždaug savaitei, jis su žmona buvo susitikę su O. P., ir jis liudytojui papasakojo apie įvykį. O. P. pasakojo, kad ėjo su draugais iš mokyklos, pamatė vaikus, kurie laužė medį, O. P. pasakė, kad jie to nedarytų, ir jie apsižodžiavo. Tada tie vaikai nubėgo pasiskųsti tėčiui. Tėtis prisistatė prie O. P., sugriebė jam už gerklės. To pasakojimo metu liudytojas ant O. P. kaklo matė žymes – mėlynes. Viso pasakojimo metu O. P. buvo labai susijaudinęs, sakė, kad buvo išsigandęs to įvykio metu, sakė, kad skaudėjo, kadangi kažkurio iš vaikų tėtis buvo suėmęs jį už kaklo. Kai O. P. pasakojo liudytojui apie šį įvykį, jie kalbėjosi dviese, galėjo būti, kad tai, ką jie kalbėjo, girdėjo ir kiti asmenys, bet jie jų pokalbyje nedalyvavo. Liudytojas neklausė O. P., kaip fiziškai vyko pats veiksmas (jo kaklo suėmimas), nes liudytoją šokiravo pati situacija. Šio pokalbio metu kambaryje dar buvo B. G., R.. Tuo momentu kambaryje tai buvo vienintelė pokalbio tema, tik visi diskutavo skirtingomis grupelėmis.

Liudytoja A. A. parodė, kad ji yra socialinė pedagogė. Jai yra žinoma, kad 2019 m. rudenį įvyko incidentas prie mokyklos – susistumdė du berniukai. Tą pačią dieną, po pamokų, jai paskambino O. P. mama ir telefonu papasakojo, kad O. P. grįžo namo išsigandęs, jį vijosi suaugęs žmogus, daugiau ką pasakojo, liudytoja nepamena. Kitą dieną apie įvykį buvo kalbėta apie įvykį su vaikais, mokytojais, buvo informuoti tėvai. Liudytoja buvo susidariusi nuomonę, kad nieko rimto nebuvo, todėl buvo kalbėta prevenciškai. Visos situacijos esmę liudytoja sužinojo iš O. P. ir jo draugo, kurie buvo jos kabinete. Berniukai sakė, kad jie kalbėjosi su U. M., po to juos vijosi vyras, pasivijęs juos sugriebė, papurtė, O. P. sakė, kad buvo išsigandęs, kai jį vijosi. Liudytoja nurodė nelabai atsimenanti, ką dar vaikai pasakojo. Liudytoja parodė, kad O. P. yra emocingas, jis sakė, kad jam labai baisu, kad jis yra šoke. Kitą dieną po įvykio, liudytojos nuomone, O. P. į mokyklą neatėjo, todėl su juo buvo kalbėtasi po dienos. Liudytoja atsimena, kad O. P. mama sakė, kad vieną dieną (duomenys neskelbtini) į mokyklą neleis, jis ateis į mokyklą, kai atsigaus. Tačiau liudytoja negali tvirtai pasakyti, ar O. P. tikrai kitą dieną po įvykio mokykloje nebuvo, nes, ateidama į posėdį, ji dienyno netikrino. Po pokalbio su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), liudytoja trumpai kalbėjo su (duomenys neskelbtini) mokytoja R. N., tačiau ji apie įvykį žino tik tiek, kiek su ja kalbėjo liudytoja. Liudytojos nuomone, R. N. apie įvykį jau žinojo iš pavaduotojų. Daugiau liudytoja kalbėjo su auklėtojos padėjėja – spec. pedagoge, kuri daugiau su (duomenys neskelbtini) bendrauja, jos klausė, ar ji pastebėjo kokį nors netinkamą (duomenys neskelbtini) elgesį, bet ji netinkamo elgesio nepastebėjo. Taip pat apie įvykį liudytoja kalbėjosi su mokytoja D. – M., kuri yra (duomenys neskelbtini) buvusi auklėtoja, bet nedaug, šiai mokytojai pirminę informaciją apie įvykį suteikė liudytoja A. A.. Taip pat liudytoja apie įvykį kalbėjosi su pavaduotoja L. Š..

A. A. nuomone, įvykio liudininkė į mokyklą buvo atėjusi įvykio dieną, po pamokų, ji kalbėjosi apie įvykį su pavaduotoja, nors liudytoja nurodė tiksliai neatsimenanti.

Telefonu O. P. mama liudytojai sakė, kad buvo sužalojimas, liudytoja mano, kad gal ir ji pati matė kažkokią raudoną dėmelę ant O. P. kaklo. Kad O. P. buvo sužalotas, sakė tiek jo mama, tiek jis pats sakė, kad yra raudona dėmelė ant kaklo, taip pat rodė kaklą, sakė, kad sužalojimas atsirado dėl to, kad vyras griebė O. P. už striukės gobtuvo. Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tuo metu įvykio aplinkybes atsiminė geriau. Jos nuomone, sužalojimas – tai yra mėlynė, įdrėskimas, todėl ikiteisminio tyrimo metu neakcentavo to raudonumo ant O. P. kaklo, nes tai nėra kažkoks sužeidimas.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus, liudytoja patvirtino, kad po įvykio (duomenys neskelbtini) buvo pasikvietusi pas save į kabinetą. Liudytoja negali tiksliai pasakyti, į ką būtent kreipėsi įvykio liudininkė – į direktorių ar jo pavaduotoją.

Pati liudytoja mokykloje, savo kabinete, taip pat bendravo su įvykio liudininke, tai buvo po to, kai įvykio liudytoja pasikalbėjo su pavaduotoja L. Š.. Iš įvykio liudytojos A. A. išgirdo, kad pastaroji matė įvykį, tai yra, kad vyras su mašina vijosi vaiką. Daugiau ką įvykio liudytoja pasakojo, liudytoja A. A. neatsimena.

Liudytoja R. N. parodė, kad U. M. yra buvęs jos mokinys. 2019 m. lapkričio mėnesį ji dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje specialiąja pedagoge, logopede, direktoriaus pavaduotoja. Pas ją į pamoką buvo atėjusi socialinė pedagogė A. A., kuri pasakė, kad susipyko du mokyklos vaikai – U. M. su kitais mokyklos vaikais, kad jie susitaikė ir viskas yra gerai. Liudytoja nežino, ar į šį konfliktą buvo įsikišę ir tėvai. Liudytoja nėra U. M. auklėtoja, kad būtų dalyvavusi susirinkime pas socialinę darbuotoją. Daugiau jokių atgarsių apie šį įvykį liudytojai girdėti neteko. Ji nėra girdėjusi iš U. M., kad iš jo kas tyčiotųsi, U. M. yra ne toks vaikas, kad iš jo tyčiotųsi – U. M. tvirtas vaikas, jis gali pastovėti už save, gali atsikirsti. Liudytoja yra girdėjusi, kad U. M. yra nuskriaudęs kažką mokykloje, tačiau toks yra vaikų bendravimas.

Liudytoja D. D. – M. parodė, kad ji dirba pradinių klasių mokytoja, su U. M. turėdavo kartu tik kelias pamokas. Apie kalbamą įvykį ji sužinojo tik tada, kai atėjusi policijos pareigūnė prašė U. M. tėčio telefono numerio. Tik po to policijos komisariate ji sužinojo, kad įvyko kažkoks konfliktas tarp vaikų, konfliktas tarp tėčio ir vaiko, nes jos nesikvietė nei socialinė darbuotoja dėl šio įvykio, nei kas nors kitas.

2019 m. lapkričio 20 d. apklausos metu (1 t., b. l. 68) minėjo, kad yra buvusios patyčios, bet tai, ką minėjo, buvo tarp vienos klasės vaikų, tai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neliečia. Liudytoja nurodė iš kitų mokytojų kalbų girdėjusi, kad U. M. tėtis kažkokius berniukus pakratė. Nuėjus paklausti pas socialinę pedagogę A. A., kas įvyko, ši pasakė, kad U. M. tėtis po pamokų pakratė kažkokį vaiką.

Liudytoją L. P. parodė, kad J. M. pamatė pirmą kartą, kai 2019 lapkričio pabaigoje įvyko įvykis. Ji tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Liudytoja parodė, kad įvykio metu vyko atgal į darbą po pietų ir stovėjo stotelėje (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) trikampio. Autobusų stotelė yra priešais (duomenys neskelbtini) trikampį, kitoje gatvės pusėje, priešais (duomenys neskelbtini), važiuojant link (duomenys neskelbtini) nuo to žiedo į kitą pusę. Buvo dienos vidurys, apie 14–15 val. Stotelėje liudytoja stovėjo jos dešinėje pusėje, du berniukai apie 12 metų amžiaus stovėjo kitoje pusėje, už stotelės. Stotelėje buvo dar keletas žmonių, tačiau niekas nereagavo į šį įvykį. Jos dėmesį patraukė tai, kad prie stotelės sustojo didelė pilka mašina, kaip džipas, iš kurios išlipo tamsiai apsirengęs vyras, ir vaikai pradėjo bėgti. Vyras ėjo greitu žingsniu link jų ir pradėjo juos vytis, sakė „stokit, pagausiu“. Tada jis juos pasivijo, galimai 10 m nuo liudytojos – vieną berniuką paėmė už kuprinės, o kitas pats sustojo, ir jie visi trys gražiai nuėjo prie vyro mašinos. Joje buvo atidarytas galinis langas ir mašinos gale sėdėjo vaikas. Kai vyras vedėsi vaikus iki mašinos, vyras nelaikė vaikų, situacija nebuvo agresyvi, vaikai nebuvo apsiverkę. Liudytojai iš vaikų kūno kalbos atrodė, kad vaikai gal buvo pasimetę, nesuprato, kas tuo metu vyko. Prie mašinos vaikai kažką pasakė. Viskas vyko kokių 5 min. bėgyje. Paskui automobilis tiesiog nuvažiavo ir vaikai nuėjo į stotelę. Tada prie berniukų priėjo stambi moteris ir jų paklausė, ar viskas gerai. Liudytoja negirdėjo, ką berniukai atsakė. Liudytoja J. M. antrą kartą pamatė 2020 m. kovo mėnesio pabaigoje, kai liudytoja dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini) – kaltinamasis liudytojos darbovietėje statė tvorą. Kadangi įvykis ne kasdieninis, ji priėjo prie J. M. išsiaiškinti, ar čia tas pats žmogus, ar ne jis dalyvavo tame įvykyje stotelėje, nes jai buvo smalsu. Liudytoja kaltinamojo paklausė, kas ten stotelėje įvyko. Jai J. M. pasakė, kad nuskriaudė jo vaiką. Nebuvo jokio prašymo liudyti teisme.

Liudytojas U. M. parodė, kad, įvykio metu jam buvo 10 metų, jis mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje, viskas vyko 2020 m. žiemos pabaigoje, apie 14–15 val. Liudytojas žino ko atėjo į teismą, žino, kad O. P. pamelavo savo mamai, kad tėtis grasino berniukams nulaužyti kojas. Tėtis jam nieko nesakė, kad kažko nepasakotų teisme, liepė viską papasakoti, ką matė. Kai liudytojui pasibaigė pamokos, jis išėjo į lauką, paskambino tėčiui J. M.. O. P. su G. N. jo draugą (duomenys neskelbtini) pavadino „kiaušingalviu“. Tada jie atsikirto tuo pačiu. O. P. ir G. N. pradėjo sakyti, kad liudytoją su jo draugu primuš. U. M. su draugu pasislėpė prie budinčio, kad jiems nieko nedarytų. Kai atvažiavo tėtis, liudytojas iš karto pradėjo viską pasakoti tėčiui, o iš mašinos matėsi ir O. P. bei G. N., ir tėtis paklausė, ar čia jie. Tėtis berniukams pasakė, kad šie sustotų tik pasikalbėti. Berniukai pradėjo bėgti ir slėptis. O. P. pasakė liudytojo tėčiui, kad nepagaus, ir pasakė tėčiui „šūdžiai“. Paskui tėtis juos gaudė. Tėtis pamatė, kad vaikai laukia autobuso ir nori kuo greičiau išvažiuoti. Tėtis O. P. ir G. N. pagavo stotelėje, prie (duomenys neskelbtini) žiedo. Berniukai sakė „nemuškit, nemuškit, mes nieko nepadarėm“ – jie galvojo, kad tėtis juos primuš, bet tėtis nieko nedarė. Liudytojas matė, kad tėtis pagavo O. P. už rankos, o po to tėtis pasakojo, kad O. P. jis laikė už kuprinės. Liudytojas nurodė, kad O. P. ranka buvo suspausta vidutiniškai. Tėtis atvedė berniukus prie mašinos ir liepė jiems atsiprašyti liudytojo, kuris visą tą laiką sėdėjo mašinoje užsidaręs langus. Berniukams priėjus prie mašinos, liudytojas atsidarė langą, O. P. liudytojui parodė liežuvį ir labai tyliai atsiprašė. Berniukai neverkė, jie tik bijojo gaudymo. Liudytojas buvo supykęs ant berniukų, kad gąsdino jį, jis berniukų bijojo, kad jį primuš, nes O. P. lankė karate. G. N. įvykio metu buvo su mokykliniu švarku, o O. P. su bliuzonu, jie buvo be striukių, kuprinės buvo uždėtos ant nugarų – O. P. „Nike“ firmos kuprinė, o G. N. – mėlynos spalvos. Tuo metu, kai tėtis Oskarą su Giedriumi pagavo, liudytojas paskambino savo draugui (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad išsiaiškins su berniukais, įvykio nefotografavo ir nefilmavo, padarė tik vieną nuotrauką – kai berniukai ėjo prie mašinos, bet tą nuotrauką ištrynė. Po visko tėtis berniukus paleido, berniukai nubėgo į stotelę, kurioje buvo 3–4 žmonės, jie laukė autobuso, o liudytojas su tėčiu išvažiavo. Apie tą momentą, kaip buvo pagautas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), liudytojui papasakojo tėtis. Šie vaikai buvo pagauti toliau, už butų, ir liudytojas to momento nematė. Kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) prašė tėčio jų nemušti, apie tai liudytojui sakė jo tėtis. Apie tai, ką tėtis kalbėjosi su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), liudytojui pasakė tėtis, nes liudytojas sėdėjo mašinoje ir buvo užsidaręs langus.

2019 m. lapkričio 7 d. R. G. pareiškime Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 7 d. apie 14.30 val. jos sūnus O. P. su klasioku G. N. išėję iš mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), mokyklos kieme sukonfliktavo su (duomenys neskelbtini). Jiems einant link sustojimo, vieno iš (duomenys neskelbtini) tėtis, atvažiavęs pasiimti sūnaus, grubiai liepė vaikams ateiti prie jo mašinos. Vaikams nepaklusus, išsigandus ir pradėjus bėgti link (duomenys neskelbtini), vyriškis automobiliu vaikus pasivijo prie (duomenys neskelbtini) namo ir, pačiupęs jos sūnų už kaklo, o sūnaus klasioką – už kuprinės, atsitempė iki automobilio ir liepė atsiprašyti jo sūnaus. Vaikams atsiprašius, vyriškis pagrasino, kad jeigu dar jie lįs prie jo vaiko, sulaužys jiems kojas. Po incidento jos sūnui ant kaklo liko žymės (1 t., b. l. 13).

2019 m. lapkričio 21 d. A. N. pareiškime Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 7 d., apie 14 val. 30 min. jos sūnus G. N. su draugu O. P., jiems grįžtant iš mokyklos ((duomenys neskelbtini)), buvo užpulti suaugusio asmens, kurio sūnus mokinasi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje. Užpuolikas liepė jos sūnui ir jo klasiokui O. P. lipti pas jį į automobilį. Vaikams išsigandus ir bandant pabėgti, pastarasis puolė vytis vaikus automobiliu bei ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža, netoli viešojo transporto stotelės, juos pagavo, O. P. pagavęs laikė už kaklo, tuo pastarajam sukeldamas fizinį skausmą, o jos sūnų G. N. tempė už kuprinės iki savo automobilio, tuo sukeldamas fizinį skausmą bei išgąstį. Tuo metu vaikų atžvilgiu taip pat buvo naudojami necenzūriniai žodžiai, buvo grasinama sulaužyti kojas. G. N. buvo įsitikinęs, kad dabar jį užmuš. Įvykį matė V. T.. Po šio įvykio jos sūnus G. N. bijojo eiti į mokyklą, nes buvo tikras, kad užpuolikas jį užmuš. Šiuo metu jis vis dar bijo vienas eiti į mokyklą ir iš jos, todėl prašo, kad jį lydėtų suaugusieji. Naktimis sūnus dažnai pabunda šaukdamasis pagalbos (1 t., b. l. 14).

2019 m. lapkričio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto numeris du, šalia namo yra autobusų stotelės sustojimas (duomenys neskelbtini), nuo šios stotelės į vakarinę pusę yra parduotuvė (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17–18).

R. G. elektroniniame laiške nurodyta, kad ji pateikia į bylą tris nuotraukas su O. P. padarytais ir matomais kakle sužalojimais, iš kurių matyti šių nuotraukų darymo laikas, tai yra 2019 m. lapkričio 7 d. 14.54 val., 14.55 val. bei 14.56 val. (1 t., b. l. 41–45; 3 t., vokas prie galinio viršelio su fotonuotraukomis).

(duomenys neskelbtini) pateiktuose dokumentuose užfiksuotas liudytojos L. P. darbo bei pietų laikas, iš kurių matyti, kad liudytoja įvykio dieną – 2019 m. lapkričio 7 d. nedirbo (3 t., b. l. 97–99).

Nuotraukose iš sustojimo (duomenys neskelbtini) užfiksuoti 2021 m. birželio 14 d. sustojime (duomenys neskelbtini) stojančio visuomeninio transporto grafikai (3 t., b. l. 74–90).

Schemoje iš svetainės „Google maps“ užfiksuoti visuomeninio transporto, stojančio stotelėje (duomenys neskelbtini), numeriai (3 t., b. l. 71).

Schemoje iš svetainės „Google maps“ užfiksuotas patekimas iš adreso (duomenys neskelbtini), į stotelę (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įvairiomis transporto priemonėmis bei pėsčiomis, nurodytas vykimo įvairiais būdais laikas (3 t., b. l. 91).

Nors kaltinamasis J. M. nepripažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau kaltinamasis pripažino, kad pamatęs sustojime sūnaus parodytus du berniukus, šiems pradėjus bėgti, juos vijosi, pasivijo už 30–50 metrų, ir vaikai sustojo tik tada, kad J. M. pagavo G. N. už striukės už nugaros. Taip pat kaltinamasis pripažino, kad, einant prie jo mašinos, vieną vaiką laikė už striukės. Nors J. M. netgi tokių savo veiksmų nevertino kaip nusikalstamų, tačiau jis matė ir suprato, kad berniukai galėjo būti išsigandę, kad juos vijosi ir pasivijo suaugęs vyras. Taigi kaltinamasis J. M. iš esmės neneigia paties įvykio, kuris net ir jo nurodytomis aplinkybėmis yra neteisėtas ir nusikalstamas, tačiau neigia naudojęs prievartą ir smurtą vaikų atžvilgiu.

Tuo tarpu nukentėjusieji O. P. ir G. N. nurodė visiškai kitokias jų gaudynių, sulaikymo bei vertimo atsiprašyti aplinkybes.

Nukentėjusysis O. P. parodė, kad po pamokų su G. N. einant nuo (duomenys neskelbtini) gimnazijos link stotelės, prie jų mašina privažiavo U. M. tėvas, liepė jiems ateiti, keikėsi. O. P. su (duomenys neskelbtini) išsigandus ir pradėjus bėgti, vyras juos gal 10 min. vijosi, jį vyras pačiupo už kaklo ar kapišono, (duomenys neskelbtini) – už kuprinės ir juos abu nutempė prie mašinos. O. P. vyras tempė už kaklo, nes jis nenorėjo eiti. Vyras taip pat sakė, kad jiems sulaužys kojas, taigi tokiu būdu juos išauklės. Prie mašinos vyras liepė jiems atsiprašyti U. M. ir juos paleido. O. P. buvo dideliame šoke, jam rūpėjo, kad vyras jam nieko nepadarytų, kai jį sugriebė už kaklo, O. P. labai skaudėjo, todėl jis verkė, ant kaklo buvo likusios raudonos žymės, po įvykio O. P. nurodė pasidaręs nervingas. Dėl įvykio jis lankosi pas psichologą, dar ir dabar kalbėdamas apie įvykį jaučiasi susijaudinęs.

Nukentėjusysis G. N. parodė, kad jam su O. P. einant iš mokyklos, baltu džipu atvažiavęs vyras liepė jiems ateiti, o G. N. ir O. P. išsigandus ir pradėjus bėgti link stotelės, vyras keikėsi, liepė ateiti arba sulaužys jiems kojas, pradėjo juos vytis. Bebėgant vyras pačiupo O. P. už kaklo, o jį – už kuprinės ir taip juos laikydamas (G. N. už kuprinės, o O. P. už kaklo), vyras juos nutempė prie mašinos, sakė, kad jei tėvai jų neišauklėjo, tai jis išauklės. Privedęs prie mašinos, liepė atsiprašyti jo sūnaus. Prieš išvažiuodamas dar sakė, kad kitą kartą užmuš. Kai vyras G. N. tempė, jis buvo labai išsigandęs, kad vyras gali jį nužudyti. Ant O. P. kaklo G. N. matė nubrozdinimą. O. P. taip pat buvo labai išsigandęs, jam skaudėjo, kai jį tempė, jis kukčiodamas verkė, prašė paleisti, sakė, kad nieko nepadarė. G. N. paaiškino, kad po įvykio jis jaučiasi nelabai gerai, po įvykio buvo išsigandęs, įvykis pakeitė jo gyvenimą – jis bijojo ir nenorėjo eiti į mokyklą, nenorėjo susitikti su tuo tėvu, nenorėjo važiuoti į mokyklą autobusu, prašė pas tėvus, kad į mokyklą jį nuvežtų.