- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-27
- Bylos Nr.
- 1S-338-574/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- R. T.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. RV-25-2879 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. T. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė su baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu.
2. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendis pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, kuriuo nuspręsta R. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymo išteisinti, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymo, paskirtą bausmę sumažinti iki 9 metų, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, - iki 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, naujai paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį ir palikta Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu nuteistajam už minėtas nusikalstamas veikas paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir nuteistajam R. T. paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.
4. R. T. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. gruodžio 8 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 6 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 2/3 bausmės – 2020 m. sausio 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. RV-25-2879 nuteistajam R. T. vienbalsiai nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. RV-25-2879 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. T., patvirtinimo klausimą, nutarė minėto nutarimo netvirtinti.
Šalies argumentai
7. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis R. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą.
7.1. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, tokiu teismo sprendimu pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Lygtinį paleidimą nuteisto asmens teise užtikrina ne tik Europos Tarybos rekomendacijos nuostatos, bet ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) komentaras. Paminėtinos Rec(2003)22 nuostatos, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti. Oficiali konstitucinė doktrina teigia, kad „Vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą <...> gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise”. „Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas”. ,,Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų“. Jo teisėtus lūkesčius pažeidžianti nutartis galėtų būti priimta tik labai aiškiai ją argumentavus, pateikus įrodymus, jeigu kalinys neatitinka minimalių lygtinio paleidimo kriterijų. Jo teisėti lūkesčiai atvykus atlikinėti bausmės yra lygtinio paleidimo instituto taikymas, atsižvelgiant į jo elgesį bausmės vykdymo metu, o ne į praeities klaidų, kurių jau nebegali pakeisti, vertinimas. Oficialiai skelbiama valstybės politika bei teisingumo ministrės pozicija, bausmių vykdymo klausimais deklaruojant, jog turi būti didinamas lygtinai paleidžiamų asmenų skaičius atitinkant formaliuosius reikalavimus, bei skatinamos bausmių vykdymo sistemos reformos, sukuria teisėtus lūkesčius.
7.2. Nagrinėjamu atveju, vertinant jo atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta formali sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmiškai išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuota nuo visuomenės. Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus specialistai socialinio tyrimo išvadoje nurodė, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė bei rekomenduoja jį lygtiniam paleidimui, teigdami, kad tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą nebūtina, nes jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane, bei lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones. Jam liko atlikti 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl prieita išvados, kad ir švelnesne likusios bausmės atlikimo forma galima pasiekti bausmės tikslus. Taip pat, po tokio ilgo bausmės atlikimo laiko nuteistajam yra reikalinga pagalba integracijai į visuomenę, kurią jis galėtų gauti likusią bausmės dalį atlikdamas nestruktūruotoje aplinkose, Lietuvos probacijos tarnybos priežiūroje.
7.3. Taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtina konstatuoti, jog egzistuoja formalusis ir materialusis kriterijai. Dėl pirmojo iš jų nekyla jokių abejonių, ką konstatavo ir teismas skundžiama nutartimi, o iš nurodyto Komisijos nutarimo bei objektyvių bylos duomenų yra akivaizdu, jog Komisija tinkamai įvertino ir visas reikšmingas aplinkybes, į kurias privalu atsižvelgti, sprendžiant dėl materialiojo lygtinio paleidimo taikymo kriterijaus egzistavimo. Tuo tarpu teismas, atsisakydamas patvirtinti jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, savo atsisakymą motyvavo iš esmės netinkamais ir melagingais motyvais, nustatydamas aukštesnius reikalavimus, nei įstatymai. Teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodė, kad bausmės atlikimo metu jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vertino tai, jog jis yra anksčiau teistas 6 kartus, atsižvelgė į nusikalstamų veikų, už kurias atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą, vertino, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika išliko vidutinė, taip pat vertino tai, jog likusi faktiškai neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė.
7.4. Apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiant atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, nuteistojo asmenybė, yra statiniai veiksniai, kurių bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti, todėl remiantis vien jais, tuo motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymą iš esmės yra kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė. Būtent todėl įstatymų leidėjas į BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus įtraukė tik tas aplinkybes, kurios nėra nekintamos ir kurios pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo (nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir pan.). Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti (Pvz. bylos Nr. 1S-673-209/2012, 1S-21-211/2013, 1S-248/20136, TS-77-1011/2023 ir kt.). Be to, tai, kad teismas netinkamai vertino esminius veiksnius, sprendžiant dėl materialiojo lygtinio paleidimo kriterijaus egzistavimo ir buvo nenuoseklus, matyti ir iš pačių teismo motyvų nutarties, kurioje, viena vertus, nurodoma, jog, pagal teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir pažangą ją mažinant.
7.5. Apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo ir tuo, jog bausmės vykdymo laikotarpiu jis buvo 9 kartus baustas drausmine tvarka, kas, anot teismo, rodo jo neigiamas nuostatas. Teistumo išnykimo, baustumo išnykimo, bei konstitucinio principo „non bis in idem“ kontekste pažymėtina, jog iš 2023 m. rugsėjo 17 d. socialinės tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo metu jis nepasižymėjo vien teigiamu elgesiu, tačiau pastaruoju metu drausmės nuobaudų neturi ir nuo paskutinės nuobaudos atlikimo praėjo beveik du metai, per kuriuos jis elgėsi pavyzdingai ir drausmingai, nepadarė jokių drausmės pažeidimų, dėl kurių jam būtų paskirtos drausminės nuobaudos, nebuvo svarstytas drausmės komisijoje. Priešingai – per šį laikotarpį aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, įgijo net kelias specialybes, buvo skatintas net penkis kartus už nepriekaištingą elgesį, kas taip pat leidžia spręsti apie esminį teigiamą jo elgesio bei požiūrio į taikomą priežiūrą pokytį. BVK 80 straipsnio 9 dalis apibrėžia nuobaudos išnykimo terminą ir imperatyviai nustato, kad nuobaudai išnykus nuteistasis drausminių nuobaudų neturi. Todėl nebeegzistuojančių nuobaudų priminimas asmens teisinę padėtį pabloginančiame kontekste yra tiesioginiu Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto „non bis in idem“ principo pažeidimu, kas vėlgi yra absoliučiu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu.
7.6. Nepagrįstas ir iš esmės prieštaraujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos esmei yra ir apylinkės teismo nutarties argumentas, jog jo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kas reiškia, jog jis negali nusverti kitų tiek formaliųjų, tiek ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Vertindamas neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo 1 metai ir 7 dienos, teismas neįvertino ir faktiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, kuri yra 13 metų. Skundžiamos teismo nutarties argumentas, jog teismas, skirdamas 14 metų laisvės atėmimo bausmę, įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus, iš esmės paneigia pačią lygtinio paleidimo instituto esmę bei rodo šališką išankstinį apylinkės teismo požiūrį, kad, nepaisant pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo, lankytų socialinės reabilitacijos programų, kitų teigiamai jo asmenybę apibūdinančių veiksnių, lygtinis paleidimas negalės būti taikomas, nes nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis paneigia bet kokią galimybę taikyti jam probaciją ir apskritai paneigia šio instituto esmę.
7.7. Teismas skundžiama nutartimi de facto neigia Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms Rec(2003)22 nuostatos „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ privalomumą. Vis tik reikia pažymėti, kad principas „pacta sunt servanda“ yra fundamentalia nuostata, ne kartą paminėta Konstitucinio Teismo nutarimuose ir nacionaliniuose įstatymuose. Taigi manyti, jog rekomendacijos REC(2003)22 nuostatos tėra gairėmis, kurioms galima nusižengti jeigu nacionaliniai įstatymai tokių nuostatų nenumato, jo nuomone negalima kategoriškai.
7.8. Per paskutinius metus Vilniaus kalėjimo administracija jokių pretenzijų jam nereiškė, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane, bei jo papildyme numatytas priemones ir Komisijos anksčiau pateiktas rekomendacijas, aktyviai dalyvauja užimtumo priemonėse, yra nustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. 2023 m. kovo 29 d. buvo gauta Lietuvos Kalėjimo tarnybos rekomendacija, kur teigiama, kad Lietuvos Kalėjimų Tarnyba siekdama vieningos sąvokos „akivaizdi pažanga“ apibrėžtumo laisvės atėmimo įstaigoms, taip pat teismams teikė rekomendacijas dėl sąvokos išaiškinimo, kur nurodyta, kad „akivaizdi pažanga“ yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius – sumažinti jų įtaką. Nustatant asmens daroma akivaizdžia pažangą, svarbu atsižvelgti i šiuos orientacinius kriterijus: individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas (ypač dalyvavimas tikslinėse, į nustatytų kriminogeninių veiksniu įtakos mažinimą, orientuotose, intervencinėse programose); asmens elgesys laisvės bausmės atlikimo metu (pvz.: mokymasis, darbas, savanoriška veikla. dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, rėžimo reikalavimų laikymasis, pozityvios iniciatyvos ir pan.); stebimi asmens elgesio pokyčiai laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; užfiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos (ar taškų) pokytis.
7.9. Teismas pateikė deklaratyvią, visiškai nesuprantamą rekomendaciją tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, ir dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, nors visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ankstesnių LPK nutarimų rekomendacijas jis yra įvykdęs, kai kurias net po keletą kartų. Nutarime išdėstyti teiginiai, galintys pagrįsti prieštaringus motyvus, tačiau iš šių teiginių nepadarytos išvados ir nepasirinkti motyvai, kuriais Vilniaus miesto apylinkės teismas grindžia savo nutarimą. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra neobjektyvi – joje nėra objektyviai ir tinkamai įvertinta jo asmenybė, akivaizdi jo elgesio korekcija bei akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad jis yra atlikęs jau 3/4 dalis teismo skirtos bausmės, o teisė pasinaudoti lygtinio paleidimo galimybe yra suteikiama atlikus 2/3 bausmės.
7.10. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina atsižvelgti ir į kitas nemažiau svarbias aplinkybes, kurias Komisija įvertino, tačiau pirmosios instancijos teismas savo formalizuotoje nutartyje nuvertino, esminę reikšmę suteikdamas netinkamiems arba išimtinai jam nepalankiems veiksniams. Tai, kad jis palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais – su savo sutuoktine, sūnumi, sese. Jeigu jam būtų taikomas lygtinis paleidimas, planuoja gyventi su savo sutuoktine jam nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip nustatyta, yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Išėjęs į laisvę ketina įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Jam nėra priteistas civilinis ieškinys, nėra jokių vykdomųjų raštų jo atžvilgiu. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina jo asmenybę, socialinius ryšius bei, vertinant kartu su aplinkybėmis, rodančiomis jo norą išeiti į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jo tinkamą elgesį pataisos įstaigoje, leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotiną nusikalstamumą nebuvimą. Taigi, jis turi konkrečius planus ir tikslus, kaip gyvens išėjęs į laisvę, kurie rodo, jog savo gyvenimą ves tinkama linkme.
7.11. Atskirai atkreiptinas teismo dėmesys į tai, jog lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Pažymėtina, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia, kad jis atleidžiamas nuo likusios paskirtos bausmės. Nuteistajam pažeidus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, būtų svarstomas klausimas dėl jo grąžinimo atlikti likusia bausmės dalį (Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 15 d. nutartis Nr. T-928-1033/2022, Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartis Nr. TS-17-961/2022). Taikius lygtinį paleidimą aš turėsiu pastovią gyvenamąją vietą. Akivaizdu, kad teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje. Pačiai visuomenei naudingiau integruoti atgal asmenis palaipsniui, o ne tiesiai iš įkalinimo įstaigos, atlikus visą bausmę. Dėl šių priežasčių, pirmenybė turėtų būti teikiama tolimesnėms teigiamo elgesio korekcijoms būnant laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Atlikti tyrimai rodo, kad kaliniai susiduria su daug mažiau problemų ir gali lengviau įsitvirtinti visuomenėje, jeigu jie tam tikrą laiką prieš bausmės pabaigą yra prižiūrimi visuomenėje. Mokslininkų nustatyta, kad recidyvas mažesnis, kai asmuo kryptingai rengiamas gyvenimui laisvėje (pavyzdžiui, suteikiant trumpalaikes išvykas ir/ar atostogas už įkalinimo įstaigos ribų), nei tada, kai įkalinimas organizuojamas pagal asmens uždarymo (atsėdėjimo) principą. Pasak kriminologo dr. G. Sakalausko, reikšminga mintis išsakyta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms REC (92) 16 dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių, teigiant, kad sankcijų vykdymas pačioje bendruomenėje, o ne izoliavus nuo jos, laikui bėgant gali geriau apsaugoti visuomenę. Įsivaizdavimas, kad visuomenė yra saugi, kai asmenys, kurie nusikalto, yra tiesiog uždaryti, neatitinka realybės. Visuomenė saugi, kai joje integruotai gyvena ir teisti asmenys, o lygtinis paleidimas kaip maksimali sąlyginio įkalinimo atvėrimo forma sudaro galimybes siekti asmens integracijos, kuri yra ir visuomenės interesas, bei ilgalaikėje perspektyvoje didina visuomenės saugumą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroras Eugenijus Papučka prašo nuteistojo R. T. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį.
8.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nepatvirtindamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. T., tinkamai vadovavosi BPK, BVK įtvirtintu teisiniu reguliavimu, atsižvelgė į visas šiuo konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.
8.2. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019, Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-84- 919/2023). Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-255-813/2022, Nr. 1S-260-966/2022, Nr. 1S-232-290/2022).
8.3. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje - vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
8.4. Nuteistasis R. T. nors ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įgijo vidurinį išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją, dirba, dalyvauja įvairiose prevencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis po komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo vykdė komisijos rekomendacijas: jo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai, dalyvavo intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko gerbūvio darbus įstaigoje. Konstatuota, kad atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenimis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, 2023 m. rugpjūčio 17 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau formalių kriterijų buvimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas. Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys bausmės atlikimo metu, bet būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo būdą, visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, atsižvelgti į likusios neatliktos bausmės dalį.
8.5. Pažymėtina, kad R. T. anksčiau teistas šešis kartus. Penkis kartus – Lietuvos Respublikoje, vieną kartą – Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Laisvės atėmimo bausmę pastarasis atlieka antrą kartą. Pirmą kartą su teisėsaugos pareigūnais susidūrė tik 20 metų, pirmą kartą buvo nuteistas 21 metų, nusikalstamos veikos nuosekliai buvo daromos nuo 1997 m., dominavo smurtinio pobūdžio veikos. Minėtos aplinkybės leido teismui daryti pagrįstą išvadą, jog neigiamos nuteistojo nuostatos visuomenėje galiojančios tvarkos bei teisės aktų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad pastarojo padarytos nusikalstamos veikos sistemingai sunkėjo. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už labai sunkius nusikaltimus, kurių vienas buvo padarytas veikiant nusikalstamo susivienijimo sudėtyje (BK 249 straipsnio 2 dalis). Vienas iš pastarojo padarytų nusikaltimų buvo nukreiptas į vienos iš pamatinių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – visuomenės saugumą. Akivaizdu, kad pastarojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, nepaisant teismo skiriamų sankcijų, nuteistasis pakartotinai darydavo nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus ir socialinio rato. Juo labiau, pastarojo padarytos nusikalstamos veikos tapo vis pavojingesnės. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo kritiškas vertinimas jo padarytų nusikaltimų atžvilgiu buvo nustatytas tik nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, atžvilgiu. Pastarasis viso tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu neigė savo kaltę dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo sudėtyje ir nenurodė tikrųjų nusikaltimo padarymo aplinkybių ir bendrininkų vaidmenų. Šios aplinkybės, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą, jo santykį su padarytu nusikaltimu ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsiliepimas
8.6. Susipažinus su nuteistojo R. T. skundu matyti, kad didžiąja dalimi skundo argumentų išreiškiamas nesutikimas su Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesant tai pagrindžiančių teisinių argumentų. Tai reiškia, kad proceso dalyvio nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktomis išvadomis, nėra pagrindas apeliacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus. Todėl tokie nuteistojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Prokuroras, teikdamas atsiliepimą į skundą, pažymi, kad įvertinus nuteistojo skundo turinį, bei skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį matyti, kad nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apylinkės teismo neobjektyvumą. Jokių kitų, objektyviais duomenimis grindžiamų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti apylinkės teismo neobjektyvumu, nuteistasis skunde nenurodė. Vien tik tai, kad teismas medžiagą apibūdinančią nuteistąjį įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, bei priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, negali būti pagrindas spręsti dėl teismo šališkumo.
8.7. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. T. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Įstatyme lygtinio paleidimo instituto taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o kaip galimybė nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
10. R. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – du trečdalius laisvės atėmimo bausmės, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika todėl, sprendžiant dėl jo lygtinio paleidimo, vertintina, ar nuteistojo pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Komisija konstatavo, jog nuteistojo elgesys keičiasi teigiama linkme, vienbalsiai nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas nepritarė Komisijos sprendimui ir skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, taip pat akcentavo vis dar egzistuojančias problemines sritis, kurios nesumažina pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos.
11. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į darbą ir jo atžvilgiu taikomas resocializacijos priemones, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės, pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
12. Įvertinus nuteistojo R. T. asmens byloje esančius duomenis, socialinio tyrimo išvadų rezultatus, nuteistojo skundo argumentus, prokuroro atsiliepimo motyvus, spręstina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl R. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas nemažai dėmesio skyrė nustatytai R. T. nusikalstamo elgesio rizikai vertinti, rėmėsi asmens socialinio tyrimo išvadomis. Tiek pirminėje (2015 m. gruodžio 25 d.) socialinio tyrimo išvadoje, tiek vėlesnėse socialinio tyrimo išvadose (2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. rugsėjo 7 d., 2022 m. liepos 22 d., 2023 m. sausio 31 d., 2023 m. rugpjūčio 17 d.) nurodoma, jog išliko vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas išvadas konstatavo, jog, nepaisant nuteistojo aktyvaus dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse, tikimybė, kad jis pakartotinai nusikals išliko tapati, tam laikotarpiui kai nuteistasis pradėjo atlikti jam teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo R. T. asmens byloje esančiomis socialinio tyrimo išvadomis, sprendžia, kad yra pagrindas daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas. Pastebėtina, jog jau 2022 m. liepos 22 d. socialinio tyrimo išvadoje ir kitose išvadose skaitine išraiška nėra įvardijama kokia yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl pokytį reikia vertinti atsižvelgiant į visas socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes ir vertinti jų visumą. 2023 m. rugpjūčio 17 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo vykdoma individuali veikla prilyginama darbinei veiklai, jis dalyvavo intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko gerbūvio darbus. Minėtoje socialinio tyrimo išvadoje, priešingai nei ankstesnėse, nebėra nurodoma, jog nebuvo nustatyti reikšmingi elgesio pokyčiai, todėl spręstina, jog pastaruoju metu nuteistojo R. T. elgesys pakitęs į teigiamą pusę, taigi yra nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
14. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas akcentuoja dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių ir pokyčius. Akivaizdu, jog socialinio tyrimo išvadas atlieka skirtingi specialistai, kurių vertinimas gali nežymiai skirtis. Pirminėje socialinio tyrimo išvadoje įvardyti kriminogeniniai veiksniai – išsilavinimo ir darbinių įgūdžių stoka (vėlesnėse išvadose neįtraukiama į sąrašą), gyvenimo stilius ir draugai, probleminė mąstymo ir elgesio sritis, kriminalinės, diskriminacinės nuostatos, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir visuomenę. 2019 m. gruodžio 19 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stiliaus neigiami aspektai, savanaudiško elgesio apraiškos, vengiant priimti konstruktyvius sprendimus, nepakankama savo elgesio pasekmių vertinimas, nustatytų elgesio tvarkos taisyklių pažeidimai įkalinimo įstaigoje. 2020 m. rugsėjo 7 d. socialinio tyrimo išvadoje papildomai nurodyti tokie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai kaip kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, smurtinis elgesys, narkotinių medžiagų vartojimas, kas ankstesnėse išvadose nebuvo nurodoma, tačiau yra praeities faktais (narkotinių medžiagų vartojimo ar smurto naudojimo pataisos įstaigoje nenustatyta). Vėlesnėse socialinio tyrimo išvadose taip pat skiriasi kai kurie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai jas įvertino.
15. Vienas iš paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje nurodytų dinaminių kriminogeninių veiksnių yra veikla, skatinanti nusikalstamumą, neigiamas kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtaka, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Tačiau socialinio tyrimo išvados punkte „gyvenimo stilius ir draugai“ neigiamai vertinama būtent nuteistojo praeities situacija, nurodoma, jog šiuo metu nuteistasis kritiškai vertina ankstesnį savo gyvenimo stilių ir draugus, pabrėžia šeimos ir darbo svarbą, turi ateities planų. Nors prie apsauginių kriminogeninių veiksnių ryšiai su artimaisiais nepriskiriami, tačiau socialinio tyrimo išvados punkte „ryšiai“ nurodyta, jog išlaikyti konstruktyvūs santykiai su šeimos nariais gali palengvinti nuteistojo integracijos į visuomenę procesą. Punkte „nuostatos“ nurodoma jog savo nusikalstamą elgesį R. T. vertina neigiamai. Nors R. T. buvo linkęs nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, jo nusikalstamas elgesys pasireiškė vadovaujantis netinkamomis moralinėmis nuostatomis, jo elgesys įkalinimo įstaigoje pastaruoju metu keičiasi teigiama linkme. Finansinės naudos siekimas, kaip išskirtas dinaminis kriminogeninis veiksnys yra susijęs su nuteistojo praeityje padarytomis nusikalstamomis veikomis, neužfiksuota finansinio piktnaudžiavimo atvejų įkalinimo įstaigose, nuteistasis šio veiksnio niekaip negali pakeisti. Nors pirmosios instancijos teismas vertino pastaruosius veiksnius kaip trukdančius R. T. teigiamam pokyčiui, tačiau nutartyje šias aplinkybes siejo būtent su jo praeities nusikaltimais. Įvertinus šiuos dinaminius kriminogeninius veiksnius matyti, jog nors jie išlieka aktualūs, teigiami pokyčiai nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę yra pastebimi. Tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad aplinkybės, aptartos tiek Komisijos nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje patvirtina, kad nuteistojo R. T. elgesys keičiasi teigiama linkme.
16. Mąstymas ir elgesys bei nuostatos socialinio tyrimo išvadoje taip pat vertintos daugiausia padarytų nusikalstamų veikų kontekste. Sutiktina su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai gali būti susiję su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau svarbu įvertinti ir tai, jog paskutinę nusikalstamą veiką nuteistasis padarė prieš 15 metų. Mąstymo ir elgesio aspektai, kurie nesusiję su praeityje padarytais nusikaltimais, yra susiję su individualiais asmenybės bruožais, kurie neabejotinai gali būti sprendžiami bendraujant su psichologais, dalyvaujant intervencinėse programose, o šiuos veiksmus atlikti galima ne tik įkalinimo įstaigoje, bet ir prižiūrint Probacijos tarnybos specialistams.
17. Kaip matyti iš pateiktos nuteistojo asmens bylos, jo elgesys pastaruoju metu buvo iš esmės teigiamas. Nors nuteistasis ne visada laikėsi pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių (yra 9 kartus baustas drausmine tvarka), tačiau dalis paskirtų nuobaudų yra panaikintos anksčiau laiko už itin gerą elgesį gautais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo pagrindinį bei vidurinį išsilavinimus, suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją, baldžiaus profesinę kvalifikaciją, mokėsi pagal siuvėjo modulinę programą. Nuteistasis dalyvavo susitikimuose su psichologu, pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko gerbūvio darbus, jo vykdoma individuali veikla buvo prilyginta darbinei veiklai, už ją R. T. gauna pajamas. Prieš tai pataisos įstaigos administracijai nuteistasis teikė prašymus įstaigoje dirbti kvalifikuotą darbą, kitokio darbo atsisakė. Kaip nurodoma nuteistojo skunde bei matyti iš asmens byloje esančios medžiagos, nuteistasis palaiko artimus santykius su šeima, paleistas lygtinai gyventų jam nuosavybės teise priklausančiame būste su žmona, nurodo, jog darbtų. R. T. neturi jokių įsiskolinimų, kaip jau minėta, ir šiuo metu vis dar atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, gauna pajamas, todėl papildomų finansinių sunkumų jis neturi. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholio vartojimo atvejų bausmės atlikimo laikotarpiu taip pat nenustatyta. Nurodytos aplinkybės ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu rodo jo motyvaciją ir teigiamą požiūrį į pokyčius ir resocializacijos, reintegracijos procesą.
18. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija suteikti pernelyg lemiančią reikšmę statiniams kriminogeniniams veiksniams – buvusiems teistumams, nusikalstamų veikų, už kurių padarymą R. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdžiui, likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai. Nors statiniai kriminogeniniai veiksniai vertintini kaip nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir yra ganėtinai svarios sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, jos jau buvo įvertintos teismo priimant nuosprendį ir nuteistajam paskiriant būtent laisvės atėmimo bausmę ir paskiriant jos terminą, todėl sutiktina su skundo argumentais, jog šių veiksnių bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti, todėl remiantis vien jais, tuo motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymą iš esmės yra kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė. Būtent todėl įstatymų leidėjas į BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus įtraukė tik tas aplinkybes, kurios nėra nekintamos ir kurios pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo (nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir pan.). Likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo metu buvo 1 metai ir 7 dienos, tačiau atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra 13 metų, todėl vertinti neatliktos bausmės dalį kaip didelę, nėra jokio pagrindo.
19. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės – taikant lygtinį paleidimą, pasikeičia bausmės vykdymo sąlygos – nuteistieji paleidžiami lygtinai toliau atlieka jiems paskirtą bausmę, yra prižiūrimi probacijos pareigūnų, turi laikytis bendrųjų pareigų (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) – 14 straipsnis) bei specialių, lygtinai iš įkalinimo įstaigos paleistiems asmenims taikomų įpareigojimų (Probacijos įstatymo 15 straipsnis), o jų nesilaikant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos bus panaikintas (Probacijos įstatymo 30 straipsnis).
20. Nors yra kelios nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, visgi darytina išvada, jog jos toliau gali būti kontroliuojamos paties nuteistojo pastangomis su Probacijos pareigūnų priežiūra ir atitinkamais specialiais įpareigojimais. Aukštesniojo teismo nuomone, to visiškai pakanka išvadai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi ir padaryta akivaizdi pažanga ją mažinant, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. RV-25-2879 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. T..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. T. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.
Patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. RV-25-2879 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. T..
Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.
Išaiškinti R. T., kad likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos Probacijos tarnyba (Alytuje – Lietuvos probacijos tarnyba, Kauno regiono skyrius, esantis Vilties g. 28A, Alytuje), į kurią jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Lietuvos Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.