Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-03-25 · Byla Nr. TS-17-961/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-25
Bylos Nr.
TS-17-961/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-17-961/2022
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 58-36 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2014 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, A. I. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį bei nuteistas galutine bausme – laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 18 d. Bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 18 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. vasario 25 d. – 2 metai 2 mėnesiai 7 dienos. 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2020 m. balandžio 18 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 58-36 nuteistajam A. I. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Neigiamą sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistojo elgesys nerodo nuoseklios ir tvarios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jis skatintas septynis kartus, drausmine tvarka baustas penkis kartus, išlikusios nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, vengiama analizuoti nusikalstamą veiklą, iš esmės spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui nuteistasis A. I. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 58-36 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo.

Skunde nuteistasis nurodo, jog skundžiamas Komisijos nutarimas yra priimtas neišsamiai ir neteisingai įvertinus jo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus. Komisija nepagrįstai nevertino, jog didžioji dalis bausmės jau yra atlikta, kad yra vykdomos Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, kad jis buvo septynis kartus skatintas už gerą elgesį, neturi jokių galiojančių nuobaudų bei daugelio kitų aplinkybių. Komisijos nutarime nepagrįstai sureikšminamos pavienės aplinkybės, kurios neva neigiamai apibūdina jo pažangą keisti savo elgesį tinkama linkme, klaidingai interpretuojami elgesio, asmenybės aspektai, nurodomos tos pačios deklaratyvios aplinkybės, jog jis neva laikosi neformaliųjų nuteistųjų taisyklių, o siekiant tai pagrįsti remiamasi absoliučiai to nepatvirtinančiomis kelerių metų senumo aplinkybėmis. Jis atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus. Šiai dienai yra atlikta jau daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, be to, jis visiškai sutinka su tuo, jog jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Prašymas dėl lygtinio paleidimo Komisijai pristatomas jau ketvirtą kartą. Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai vertino jo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, turėdama išankstinių neigiamų ir niekuo nepagrįstų įsitikinimų pareiškėjo atžvilgiu, pernelyg didelį dėmesį skyrė toms aplinkybėms, kurios, Komisijos nuomone, yra neigiamai vertintinos, o aplinkybės, kurios jį parodo iš teigiamos pusės, buvo sumenkintos. A. I. asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis intensyviai vykdo individualiame plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio vertinimo rizika nėra aukšta, jis yra įvertinęs savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir padaręs reikiamas išvadas, būdamas įkalinimo įstaigoje dalyvavo įvairiose prevencinėse programose ir užsiėmimuose, kurių detalų sąrašą išvardija skunde. Atkreipia dėmesį į materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Pabrėžia, jog savo elgesiu įrodė, kad padarė pažangą, nėra pavojingas visuomenei tiek, jog būtų pagrindas jį toliau laikyti izoliuotą nuo kitų žmonių. Gali tinkamai integruotis visuomenėje ir jaučia atsakomybę už savo padarytus veiksmus ir už savo ateitį. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jo lygtinis paleidimas keltų grėsmę visuomenės saugumui. Laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, neturi galiojančių nuobaudų, nekelia aplinkiniams nepatogumų, nėra konfliktiškas. Komisija neatsižvelgė, jog bausmės atlikimo metu pradėjo mokytis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įgijo apželdintojo specialybę, nuo 2021 m. rugsėjo pradėjo mokytis profesinėje mokykloje, siekdamas įgyti šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę, kas rodo siekį tinkamai planuoti savo ateitį. Komisija nevertino tokių svarbių aplinkybių, jog jis nebuvo anksčiau teistas, 7 kartus buvo skatintas už gerą elgęsi, jo atžvilgiu nebuvo taikytas lygtinis paleidimas. Nusikalstama veika buvo padaryta jau beveik prieš dešimtmetį, likusi bausmės dalis 2 metai ir 2 mėnesiai. Jam senai nebuvo paskirtos jokios nuobaudos, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Komisijos nutarime rekomenduojamos analogiškos socialinės reabilitacijos numatytos priemonės, kurias jau yra įvykdęs. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog prašymas dėl lygtinio paleidimo buvo atmestas tik formaliais, nepagristais ir deklaratyviais pagrindais. Iš esmės vienintelė aplinkybė, kurią Komisija vertina neigiamai ir dėl kurios netaiko lygtinio paleidimo, yra tai, kad nedirba. Paaiškindamas tokią nuostatą pažymi, jog jis yra tvarkingas, nešiukšlina ir kitaip neteršia aplinkos, tačiau žino, kas vyksta bendro naudojimo patalpose, dėl ko ir atsisako jas tvarkyti. Pareiškėjo vertinimu, kiekvienas asmuo turi turėti galimybę laisvai pasirinkti, kokį darbą jis nori dirbti. Pažymi, kad sutinka dirbti pagal savo turimas specialybes ar sugebėjimus, kurių spektras yra ganėtinai didelis. Nesutikimas daryti konkrečius tvarkymo ar valymo darbus neturėjo lemti Komisijos įsitikinimo, jog jis nenusipelno probacijos. Jis yra motyvuotas dirbti tiek pataisos namuose, tiek lygtinai paleistas, turi įvairaus darbo patirties, bet norėtų turėti darbą pagal savo kompetenciją. Komisija neatsižvelgė, jog jis turi darbo pasiūlymą laisvėje. Nepagristai pernelyg akcentavo retrospektyvias aplinkybes, kurios buvo reikšmingos skiriant laisvės atėmimo bausmę. Savo elgesį jis pakeitė – per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį darė ir tebedaro teigiamą pažangą. Būdamas pataisos įstaigoje kuria ilgalaikius socialinius planus ateičiai, planuoja gyvenimą šeimoje. (Duomenys neskelbtini) m. mirus motinai, paveldėjo nekilnojamąjį turtą, kurį pardavęs turi piniginių santaupų, turėdamas darbinės patirties vidaus apdailos srityje, ketina pradėti individualią veiklą, susijusią su statybomis ir vidaus apdailos darbais. Pritaikius lygtinį paleidimą turės pastovią gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus elgesio ateityje. Kita svarbi aplinkybė, kuri taip pat nebuvo deramai įvertinta, yra tai, jog jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), o pataisos įstaigoje nėra sudarytos tinkamos sąlygos gydytis ir atlikti visus būtinus tyrimus. Lygtinis paleidimas suteiktų galimybę stabilizuoti ar pagerinti sveikatos būklę. Nurodo, jog jo asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu bei kiti charakterizuojantys duomenys sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad pritaikius lygtinį paleidimą jis nebenusikals ir laikysis įstatymų, todėl prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. I. skundas tenkintinas

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis numato, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Nuteistasis A. I., įvertinus aptartą įstatyminį reglamentavimą, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Du trečdalius bausmės jis atliko 2020 m. balandžio 18 d. Nuteistasis sutinka su intensyvia priežiūra, jo būsimoje gyvenamojoje vietoje yra galimybė tokią priežiūrą taikyti, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė ir Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas. A. I. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau BK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet ir tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Komisija sprendimą netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo grindė išvada, jog nuteistojo elgesys nerodo nuoseklios ir tvarios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Tokiu būdu Komisija iš esmės nepripažino, jog nagrinėjamu atveju yra įstatymo numatytas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui – akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas, susipažinęs su A. I. socialinio tyrimo išvada, asmens byla bei įvertinęs ginčijamo nutarimo turinį, su tokia Komisijos išvada nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamo nutarimo argumentus, formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, sprendžia, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimas Nr. 58-36 netaikyti nuteistajam A. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, nes nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla matyti, kad nuteistojo A. I. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas jau penktą kartą, paskutinį kartą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu nutarta lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam A. I. netaikyti. Komisija anuomet nuteistajam pateikė tokias rekomendacijas: dalyvauti tikslinėse, intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Tiek iš skundžiamo Komisijos nutarimo, tiek iš asmens bylos duomenų matyti, kad šias rekomendacijas A. I. įvykdė, o būtent: nuo 2021 m. rugsėjo mėn. pradėjo mokytis profesinėje mokykloje, siekia įgyti šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę. 2021 m. rugsėjo 24 d. nuteistasis dalyvavo seminare „Patyčių ir smurto prevencijos įgūdžių stiprinimo (atpažinimas ir veiksmai)“ tema. Seminaro metu nuteistasis susipažino su patyčių ir smurto sąvokomis, jų rūšimis, mokėsi atpažinti situacijas, kuriose pasireiškia šie veiksmai. 2021 m. spalio 11 d. vykdant nuteistųjų integracijos į visuomenę programą, dalyvavo užsiėmime alkoholio vartojimo prevencijos tematika. Pažymėtina, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse ir programose ir iki tol: siekdamas įgyti profesines kvalifikacijas 2017 m. mokėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ir įgijo apželdintojo specialybę, 2021 m. liepą (duomenys neskelbtini) įgijo baldžiaus specialybę. Dalyvavo vienuolikoje pozityvaus užimtumo priemonių: neformalaus ugdymo programoje „Koučingas“, programoje „Keistis išmokstama“, VšĮ „Malonės namai“ vykdomoje programoje „Kelias-2“, smiginio turnyre, „Auksinio proto“ žaidime Islandijos nepriklausomybės dienos proga, asociacijos „Teisėtvarka“ 4 val. trukmės mokymuose korupcijos prevencijos tematika, renginyje „Gedulo ir vilties dienai atminti“, užsiėmime „Žemės katastrofos“, nardų, domino turnyruose, užsiėmime apie dėkingumą, nuo 2019 m. aktyviai dalyvauja tikslinėse, į kriminogeninių rizikos poreikių valdymą orientuotose priemonėse: psichologės vykdomuose tiksliniuose savęs pažinimo grupiniuose užsiėmimuose, psicho-edukacinėje programoje „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos“ programoje, intervencinėje priemonėje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Nors pastarosios programos pradžia nebuvo sklandi ir reikalaujamas savianalizės procesas nuteistajam sekėsi sunkiai ir tai buvo siejama su formaliu požiūriu į programą, motyvacijos stoka, tačiau kita vertus, patys psichologai ankstesnėse charakteristikose pažymėjo, kad A. I. sunkiai geba kalbėti apie save, savo charakterio ypatumus, jausmus. Matomai tai daugiau būdo bruožas, o ne priešiškumo programai išraiška. Nuteistajam pabaigus programą buvo konstatuota, jog jo motyvacija spręsti problemines sritis, susijusias su nusikalstamumu – pakankama. Sustiprintos nuteistojo kompetencijos problemų sprendimo srityje. Dalyvavimas priemonėje įvertintas teigiamai, akcentuota aktyvesnė motyvacija įsitraukti į pataisos procesą.

Kaip pagrindą nepripažinti pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, Komisija iš esmės įvardino tik vieną aplinkybę – jos teigimu, laisvės atėmimo atlikimo metu buvo stebimos itin negatyvios nuostatos darbinės veiklos pataisos įstaigoje atžvilgiu, darbą pataisos įstaigoje nuteistasis traktavo kaip asmeninį įžeidimą, kas yra siejama su kriminalinės subkultūros nuostatomis. Tokį manymą Komisija siejo su tuo, kad A. I. pataisos namuose nedirbo bei kategoriškai atsisakydavo tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas. Teismo vertinimu, šios išvados nepagrindžia aktualūs nuteistojo asmens bylos duomenys. Iš tiesų visos A. I. paskirtos nuobaudos (kurios nebuvo panaikintos) 2019 m. eigoje buvo skiriamos tik už nevykdymą nurodymų tvarkyti bendro naudojimo patalpas pagal grafiką. Tačiau tokia situacija buvo fiksuojama pakankamai trumpą laiką – tik nuo 2019 m. sausio iki balandžio mėnesio Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, nors bausmė atliekama jau dešimti metai. Nėra duomenų, kad nuteistasis panašiai būtų elgęsis Vilniaus pataisos namuose. Taip pat jis 2018 m. rugpjūčio 16 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje atsisakė apmokamo valytojo darbo. Tačiau teismas nesutinka su Komisijos suabsoliutinimu, jog A. I. bet kokį darbą laiko asmeniniu įžeidimu ir dirbti kategoriškai atsisako. Iš asmens bylos duomenų matyti, jog 2018-2019 m. laikotarpiu jam buvo siūlomi tik vieno pobūdžio darbai, susiję su patalpų valymu, kuriuos jis iš tiesų kategoriškai atsisakydavo atlikti, ir tokią nuostatą Komisija pagrįstai sieja su įkalinimo įstaigų subkultūros išraiška. Tačiau tai nereiškia, kad jo nuostatos darbo atžvilgiu yra išimtinai neigiamos. Byloje nėra duomenų, jog A. I. būtų atsisakęs dirbti visus kitus siūlomus neatlygintinus gerbūvio darbus. Tiek 2016 m., tiek 2018 m. tuose pačiuose Pravieniškių pataisos namuose jam skirtos padėkos būtent už atliktus gerbūvio darbus. Nuo 2020 iki 2021 metų jis atliko pakankamai daug neatlygintinų darbų Vilniaus pataisos namuose: kraustė baldus, tvarkė knygas bibliotekoje, atliko remonto darbus gyvenamosiose patalpose – tinkavo, šveitė, perdažė sienas, dažė langų rėmus, palanges, radiatorius, atnaujino ir perdažė baldus. Tokiu būdu nuteistasis neprieštaraudamas įsitraukia į visų kitų įstaigos gerbūvio darbų atlikimą, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad jis demonstruoja itin negatyvias nuostatas darbinės veiklos pataisos įstaigoje atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad A. I. nuteistas ir bausmę pradėjo atlikti būdamas vyresnio amžiaus, duomenų apie jo priklausymą nusikalstamoms grupuotėms nepateikta, kriminalinės praeities neturi, šiuo metu, kaip minėta, jis Vilniaus pataisos namuose yra atlikęs nemažai remonto darbų, todėl šiame kontekste jo ankstesnį nesutikimą atlikti valymo darbus negalima vienareikšmiškai vertinti ir kaip pritarimą kalinių subkultūrai. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pabrėžiama, kad nuteistojo pozicija darbo pataisos įstaigoje atžvilgiu pasikeitė teigiama linkme. Todėl, teismo vertinimu, Komisija vadovavosi 2018-2019 m. buvusiomis ir šiai dienai nebeaktualiomis aplinkybėmis.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog nuteistasis palankiai žiūri į darbinį užimtumą laisvėje, turi sutartą darbo vietą laisvėje, tačiau yra motyvuotas darbinėje veikloje būti nepriklausomas – imtis individualios veiklos arba vystyti savo verslą.

Teismo manymu, nuteistojo siekis įgyti konkrečias ir paklausias laisvėje profesines kvalifikacijas, planai išėjus į laisvę gautų kvalifikacijų pagrindu vystyti savarankišką darbinę veiklą taip pat nerodo neigiamų nuostatų į darbą. Po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti: A. I. pateikė individualią veiklą vykdančio N. C. 2021 m. rugpjūčio 2 d. „Pažymą dėl darbo vietos suteikimo A. I.“, kurioje informuoja, jog N. C., vykdantis individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą statybos baigimo bei apdailos srityje bei sutinka suteikti darbo vietą ir įdarbinti A. I. apdailininko pareigoms. Taip pat pažymi, jog įdarbinimą patvirtinanti pažyma galioja iki 2022 m. rugpjūčio 2 d.

Pažymėtina, socialinio tyrimo išvadoje A. I. nėra charakterizuojamas neigiamai: pažymima, jog jis 7 kartus skatintas už gerą ir nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą nuteistųjų visuomeninėje veikloje, neformalaus ugdymo programoje, stropų mokymąsi bausmės atlikimo metu; neturi jokių galiojančių drausminių nuobaudų. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nurodoma, jog A. I. geba laikytis nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų, nėra pastebėtas konfliktinėse situacijose, bendravimo su kitais nuteistaisiais bei įstaigos personalu metu laikosi visuotinai priimtinų bendravimo taisyklių, linkęs priimti rekomendacijas jo elgesio korekcijos atžvilgiu. Savitvardos gebėjimų problemos nestebimos, asmuo geba valdyti bei kontroliuoti negatyvias emocijas, reikšti jas socialiai priimtinais būdais, nėra duomenų apie fizinio smurto naudojimo atvejus A. I. gyvenimo istorijoje. Nors praeityje nuteistasis reiškė nepritarimą jo atžvilgiu vykdomai priežiūrai ar tam tikriems apribojimams (bausmės atlikimo metu kelis kartus buvo paskelbęs bado akcijas dėl bausmių vykdymo įstatymų pakeitimo bei įsigaliojimo, maisto kokybės, tvarkos nuteistųjų valgykloje, kelis kartus baustas dėl sistemingo nurodymo tvarkyti bendro naudojimo patalpas pagal įstaigos administracijos patvirtintą grafiką nevykdymo), tačiau nuo 2019 metų rugpjūčio A. I., perkėlus jį bausmės atlikti į Vilniaus pataisos namus, savo elgesį pakeitė, ką patvirtina socialinio tyrimo išvada. Taigi, Komisija savo išvadoje konstatuodama, jog nuteistasis išreiškia neigiamas nuostatas į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, remiasi nebeaktualiomis aplinkybėmis, kurios šiuo metu yra pasikeitusios. Nuo perkėlimo į Vilniaus pataisos namus dienos drausminėmis nuobaudomis A. I. nebaustas, už gerą elgesį bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką papildomai skatintas du kartus. Taigi jis pastebimai koreguoja savo elgesį teigiama linkme. Iš ankstesnių socialinio tyrimo išvadų matyti, jog nors jo nusikalstamo elgesio riziką visuomet buvo vertinama kaip vidutinė, tačiau dinaminiai šios rizikos taškai nuosekliai mažėjo (nuo 46 iki 37).

Kartu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis A. I. anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų linkęs pripažinti, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra smurtinės, laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Duomenų apie nuteistojo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejus pataisos įstaigoje taip pat gauta nebuvo. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog remiantis įvertinimo metu surinkta informacija nėra stebima, kad A. I. būtų būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos. Duomenų, kad nuteistasis pasižymėtų savitvardos problemomis, naudotų instrumentinę agresiją kitų asmenų atžvilgiu, taip pat gauta nebuvo.

Ateities tikslai, kuriuos jis šiuo metu yra išsikėlęs, nėra prieštaraujantys socialiai priimtinoms normoms: rūpintis šeima, dirbti. Ta aplinkybė, kad iki įkalinimo nuteistasis buvo linkęs pajamų gyvenimui gauti nelegaliais būdais (galimai cigarečių, vėliau ir narkotinių medžiagų kontrabanda), jo nusikalstamam elgesiui buvo būdinga stipri turtinės naudos motyvacija, jis buvo orientuotas į savo poreikius, o ne visuotinai priimtinų taisyklių reikalavimus ir vertybes, nematė prasmės varžyti savo poreikių ir lūkesčių dėl visuomenės gerovės, – yra jo praeities faktai, kurių jis pakeisti negali. A. I. teisingai savo skunde pažymi, jog retrospektyvios aplinkybės, kurių nuteistasis pakeisti jau negali, nebeturėtų nulemti jo lygtinio paleidimo galimybės, nes jos įtakojo bausmės paskyrimą. Lygtinio paleidimo taikymui svarbios nuteistojo asmenybės charakteristikos, stebimos bausmės atlikimo metu, ir jo ateities elgesio perspektyvos vertinimas. Šiai dienai nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad išėjęs į laisvę A. I. grįš prie senų pažiūrų ir gyvenimo būdo. Nuteistasis nurodo, kad lygtinio paleidimo atveju įsidarbintų apdailininko pareigose pas N. C., bet vėliau planuoja dirbti su individualios veiklos pažymėjimu, automobilių priežiūros ar pirkimų-pardavimų, statybų ar apdailos darbų srityse. Socialinio tyrimo išvadą ruošusių specialistų manymu, tikimybė, jog nuteistojo deklaruojami tikslai gali būti neįgyvendinti, yra menka.

Socialinio tyrimo išvadoje prie teigiamų (apsauginių) nurodoma, jog A. I. turi išsilavinimą, įvairaus darbo patirties, nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją vietą, darbo vietą po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, palaiko gerus tarpusavio ryšius su savo artimaisiais, neturi finansinių įsiskolinimų ar teisminių ieškinių, nėra piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis istorijos ir prielaidų, rodo pastangas apgalvoti savo veiksmų pasekmes ir kryptingai siekti užsibrėžtų tikslų. Šių veiksnių visuma yra geras ir patikimas pagrindas naujo, visuomenės interesus atitinkančio gyvenimo pradžiai ir teismas linkęs nuteistajam suteikti galimybę įrodyti, kad jis siekia pozityvių pokyčių savo gyvenime ir gali laisvėje laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų.

Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra besąlyginis jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jo atžvilgiu bus taikoma intensyvi priežiūra, o šiai pasibaigus – probacijos tarnybos nustatyti įpareigojimai. Nepateisinęs teismo pasitikėjimo ir pažeidęs jam nustatytas sąlygas nuteistasis bus grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Bausmės paskirtis yra tiek nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgtina į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas atlikęs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo manymu, ši nuostata nepažeista, atsižvelgiant į tai, kad A. I. atliko didžiąją dalį (beveik 10 metų) paskirtos jam 12 metų laisvės atėmimo bausmės.

Teismo manymu, nuteistojo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą, ir toliau sėkmingai bus užtikrinami tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo tikslai, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti.

Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad nuteistojo asmenybė, jo elgesys bausmės atlikimo metu pastaruoju metu sudaro pagrindą manyti, kad A. I. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo atžvilgiu taikytinas lygtinis paleidimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5-7 dalimis,

nutaria:

nuteistojo A. I. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 58-36 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. I. ir A. I. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė