Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-26-933/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-09
Bylos Nr.: e2A-26-933/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
Ieškovas: Luminor Bank AS, Lietuvoje
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Eklida“, R. S.

Kategorijos

2.6.16.10Lizingas
2.6.7Restitucija
2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris

Civilinė byla Nr. e2A-26-933/2020

(buvęs Nr. e2A-1772-993/2019)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31276-2018-9

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.10; 2.6.7; 2.1.2.4.1.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančios per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1699-592/2019 pagal ieškovės Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančios per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Eklida“ ir R. S. dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Luminor Bank AS, Lietuvoje veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ieškinyje, kurį tikslino atsisakydama dalies reikalavimų, prašė: i) priteisti solidariai iš atsakovų 11 040,72 Eur žalos atlyginimo; ii) priteisti iš atsakovo R. S. 772,80 Eur palūkanų; iii) priteisti iš atsakovės UAB „Eklida“ 6 procentų procesines metines palūkanas už priteistų 14 720,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-10-09) iki 2018-12-10; iv) priteisti iš atsakovės UAB „Eklida“ 6 procentų procesines metines palūkanas už priteistą 11 040,72 Eur sumą nuo 2018-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; v) priteisti iš atsakovo R. S. 6 procentų procesines metines palūkanas už 15 622,58 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2018-10-09) iki 2018-12-10; vi) priteisti iš atsakovo R. S. 6 procentų procesines metines palūkanas už priteistą 11 813,52 Eur sumą nuo 2018-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; vii) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

1.1. Ieškovė ir atsakovas ūkininkas R. S. 2017-04-11 sudarė Lizingo sutartį Nr. 201704F-22923 (toliau – Lizingo sutartis) dėl traktoriaus „John Deere 612M“, turto serijinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), finansinės nuomos. Lizingo sutarties terminas – 56 mėn. Ieškovė 2017-04-11 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 201704F-22923-P (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis) nuosavybės teise iš pardavėjos UAB „Eklida“ (toliau – Pardavėja) įsigijo Turtą. Lizingo gavėjui (ūkininkui R. S.) Turtas Perdavimo–priėmimo 2017-04-11 aktu perduotas valdyti ir naudotis. Ieškovė 2017-04-20 sumokėjo Pardavėjai 22 264 Eur.

1.2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2018-01-31 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas uždraudžiant parduoti ar kitaip perleisti Turtą tretiems asmenims, paliekant galimybę naudoti areštuotą Turtą, nustatant apribojimo terminą nuo 2018-01-31 iki 2018-07-27. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-04-17 nutartyje konstatuota, jog 2016-12-10 nuo 18 iki 19 val., adresu (duomenys neskelbtini) Norvegijoje, buvo pagrobti du traktoriai „John Derr“, įskaitant Turtą, o 2018-01-18 specialisto išvada Nr. 40-(1072)-IS1-51 patvirtino, jog Turto identifikacinis numeris (VIN) yra pakeistas, nušlifuojant originalų ir kitoje vietoje iškalant kitą identifikacinį numerį. Abu traktoriai 2017-03-02 – 2017-03-03 parduoti UAB „Eklida“. Klaipėdos apylinkės prokuratūros nurodymu Turtas grąžintas savininkui Norvegijoje.

1.3. Ieškovė nebūtų sudariusi Lizingo ir Pirkimo–pardavimo sutarčių, jei ieškovei būtų atskleista informacija apie Turto pagrobimą. Paaiškėjus Turto pagrobimo aplinkybei ir Turtą grąžinus savininkui, Lizingo ir Pirkimo–pardavimo sutartys tapo niekinėmis bei negaliojančiomis. Vogtas turtas negali būti civilinės apyvartos objektu. Dėl neteisėtų Pardavėjos bei Lizingo gavėjo veiksmų ieškovė prarado Turtą, todėl patyrė nuostolį, kurį Pardavėja ir Lizingo gavėjas privalo atlyginti solidariai: atlyginti Turto įsigijimo kainą, Lizingo gavėjas privalo sumokėti ieškovei likusias lizingo palūkanas, kurias ieškovė būtų gavusi pagal Lizingo sutartį. Pardavėja patvirtino ieškovei, jog tretieji asmenys neturi teisių ar pretenzijų, kad nėra kliūčių pasirašyti Pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi Pirkimo–pardavimo sutartis niekinė ir negaliojanti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl Pardavėja privalo grąžinti ieškovei viską, ką yra gavusi pagal Sutartį. Kadangi Lizingo gavėjas pats pasirinko Pardavėją bei Turtą, jis prisėmė visą riziką, susijusią su Turto atsitiktiniu žuvimu (pagrobto Turto grąžinimas savininkui prilyginamas Turto atsitiktiniam žuvimui), tai Lizingo gavėjas turi sumokėti visas likusias įmokas ieškovei (tiek Turto išpirkimo, tiek palūkanų), kaip ieškovės nuostolių atlyginimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas ūkininkas R. S. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:

2.1. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas vogtas Turtas. Pripažinus Lizingo sutartį negaliojančia ir taikant restituciją, atsakovui R. S. sumokėtos lizingo įmokos turėtų būti priteistos iš ieškovės. Nesutinka, kad lizingo gavėjas kartu su pardavėju UAB „Eklida“ solidariai atsakingi už ieškovės patirtus nuostolius. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Turto grąžinimas prilyginamas Turto atsitiktiniam žuvimui. Turtas turi būti siejamas su teisiniu daikto trūkumu, kadangi vogtas daiktas negali būti civilinės apyvartos objektu. Daikto netinkama kokybė suprantama ne tik kaip fiziniai, bet ir teisiniai trūkumai. Pirkimo-pardavimo sutartyje Pardavėja patvirtino, jog parduodamas Turtas neparduotas ar kitaip neperleistas tretiesiems asmenims, neįkeistas, neareštuotas, nėra teisminių ginčų, Pardavėjos disponavimo teisė neapribota, tretieji asmenys (išskyrus klientą) neturi teisių ar pretenzijų. Išaiškėjus, jog lizingo objektas yra vogtas Turtas, atlyginti dėl sutarties pripažinimo niekine kilusius nuostolius pareiga tenka Pardavėjai (CK 6.323 straipsnio 1 dalis).

2.2. Vogtą Turtą grąžinus teisėtam savininkui, atsakovas taip pat patyrė turtinę žalą. Atsakovas 2017 metų balandžio mėn. sumokėjo 5 566 Eur pradinę įmoką už traktorių, 8 597,77 Eur sumokėta ieškovei. Atsakovas sąžiningai vykdė Lizingo sutartį. Ieškovė privalo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas kaltas dėl to, kad pasirinko Pardavėją. Ieškovė yra profesionalas lizingo srityje, kuriai keliami padidinto rūpestingumo reikalavimai, todėl ieškovė taip pat privalo rūpintis lizingo objektu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas galėjo žinoti, jog Pardavėjas yra nesąžiningas. Atsakovas, prieš sudarydamas Lizingo sutartį, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Pardavėjas prekiauja vogtais daiktais. Radęs parduodamo traktoriaus skelbimą, nuvyko jo apžiūrėti, pasidomėjo iš kur yra traktoriai atvežti, taip pat patikrino kėbulo numerius „Dojus Argo“ duomenų bazėje. Turtą registruojant, Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriuje, duomenų bazėje nenurodyta duomenų, kad registruojama transporto priemonė būtų perdirbta ar perkalti kėbulo numeriai. Tai, kad Turtas galimai vogtas sužinojo tik gavęs Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono Policijos komisariato 2017-11-14 reikalavimą pateikti Turto dokumentus. 2018-05-21 atliktas Turto poėmis. Nuostoliai ieškovei atsirado dėl atsakovės UAB „Eklida“ kaltės. UAB „Eklida“ kaltė nustatyta baudžiamojoje byloje. Tai turi būti vertinama kaip atsakovo civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

Šalies argumentai

3. Atsakovas ūkininkas R. S. priešieškiniu prašė pripažinti Lizingo sutartį nutraukta nuo 2018-04-17 ir taikyti restituciją – grąžinti atsakovui ūkininkui R. S. 3 980,82 Eur. Nurodė, kad po tai, kai vogtas Turtas buvo iš ieškovės paimtas, atsakovas kreipėsi į ieškovę, kad Lizingo sutartį vykdyti neįmanoma. Atsakovas 2018 m. gruodžio mėn. kreipėsi į ieškovę prašydamas nutraukti Lizingo sutartį, tačiau ieškovė tai daryti atsisakė. K. L. sutarties dalykas buvo vogtas Turtas, todėl Lizingo sutartis yra niekinė ir turi būti taikytina restitucija atsakovui priteisiant lizingo įmokas. Pripažinus Lizingo sutartį negaliojančia nuo jos faktinio nutraukimo momento (2018-04-17), lizingo įmokos mokėtos be teisinio pagrindo. Atsakovas nuo 2018-05-10 iki 2018-10-10 sumokėjo ieškovei 257,64 Eur palūkanų. Ieškovė 2018-12-10 nuo atsakovo sąskaitos nuskaičiavo 3 723,18 Eur.

Atsiliepimas

4. Ieškovė atsiliepime į atsakovo ūkininko R. S. priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Ieškovė atsikirtimus grindžia iš esmės ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2997-590/2018 nurodyta, jog Plungės apylinkės teismo 2018-05-30 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-352-995/2018 pripažino Pardavėjo vadovą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas), konstatuojant, jog pastarasis įgijo ir realizavo didelės vertės turtą (įskaitant ginčo Turtą), žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Reikalavimas pripažinti Lizingo sutartį nutraukta nuo 2018-04-17 nepagrįstas. Turtas prieš savininko valią buvo pagrobtas iki Lizingo sutarties ir Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl sutartys laikomos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (lot. ab initio).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-18 sprendime ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies: i) priteisė iš atsakovės UAB „Eklida“ ieškovei 11 040,72 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo 14 720,96 Eur nuo 2018-10-09 iki 2018-12-10, 6 procentus metinių palūkanų nuo 11 040,72 Eur nuo 2018-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 874 Eur bylinėjimosi išlaidų; ii) priėmė ieškovės atsisakymą dėl 3 680,24 Eur žalos atlyginimo ir 128,82 Eur palūkanų priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė; iii) pripažino 2017-04-11 Lizingo sutartį Nr. 201704F-22923 niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; iv) priteisė iš ieškovės atsakovui R. S. 3 980,82 Eur įmokų sumą, 1 628 Eur bylinėjimosi išlaidų; v) likusius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė; vi) grąžino ieškovei 55,83 Eur žyminio mokesčio; vii) priteisė iš atsakovės UAB „Eklida“ į valstybės biudžetą 8,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas ūkininkas R. S. 2017-04-11 sudarė Lizingo sutartį dėl Turto (traktoriaus „John Deere 612M“). Pirkimo–pardavimo 2017-04-11 sutartimi ieškovė ketino įsigyti Turtą nuosavybės teise iš pardavėjos UAB „Eklida“. Perdavimo–priėmimo 2017-04-11 akte prie Lizingo sutarties ir Pirkimo–pardavimo sutartimi Turtas buvo perduotas valdyti ir naudotis Lizingo gavėjui (atsakovui ūkininkui R. S.). Ieškovė 2017-04-20 pervedė Pardavėjai 22 264 Eur pagal Pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 papunktį.

5.2. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-17 nutartimi buvo patenkintas Klaipėdos apylinkės prokuratūros prašymas dėl poėmio atlikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30824-17, nurodant, jog 2016-12-10 buvo pagrobtas Turtas, Turto identifikacinis numeris suklastotas, Turtas 2017-03-02 – 2017-03-03 parduotas UAB „Eklida“. Klaipėdos apylinkės prokuratūros nurodymu Turtas grąžintas savininkui Norvegijoje.

5.3. Byloje nekilo ginčas dėl faktinių aplinkybių bei dėl Lizingo ir Pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo niekiniais sandoriais. Teismas sprendė, kad paaiškėjus aplinkybei, jog Turtas yra pagrobtas iki ginčo sandorių sudarymo, tiek Lizingo sutartis, tiek Pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinės ir negaliojančios, todėl taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nėra pagrindo tenkinti lizingo davėjo (ieškovės) reikalavimo dėl įmokų – pelno palūkanų – priteisimo, atitinkamai nėra pagrindo taikyti ir CK 6.204 straipsnį. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad taikant restituciją yra pagrindas priteisti iš atsakovės UAB „Eklida“ (pardavėjos) ieškovei sumokėtas sumas už turto įsigijimą. Teismas, atsižvelgęs į ginčo nagrinėjimo ribas, priteisė ieškovei iš atsakovės reikalautą 11 040,72 Eur sumą. Teismas nurodė, kad byloje nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovo R. S. kaltę dėl neteisėtų lizingo sutarties ar pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovės patirtus nuostolius iš šio atsakovo. Teismas konstatavo, kad netaikytinas CK 6.204 straipsnis (sandoriai niekiniai), todėl nėra pagrindo pagal priešieškinį pripažinti Lizingo sutartį nutraukta nuo 2018-04-17. Teismas sprendė, jog kadangi Lizingo sutartis niekinė, todėl atsakovas pagrįstai reikalauja priteisti niekinio sandorio pagrindu ieškovei sumokėtas įmokas – 3 980,82 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Ieškovė Luminor Bank AS, Lietuvoje veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos filialą, apeliaciniame skunde prašė: i) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-18 sprendimo dalį, kuria solidaraus bendraskolio Lizingo gavėjo atžvilgiu buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl 11 040,72 Eur žalos bei 772,80 Eur palūkanų, 6 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; ii) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-18 sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas atsakovo R. S. priešieškinis ieškovei; iii) priteisti iš atsakovo R. S. ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

6.1. Apylinkės teismas be motyvų netaikė specialiosios teisės normos – CK 6.567 straipsnio 2 dalies. Tiek pardavėją, kuris žinojo, kad parduoda nusikalstamu būdu įgytą Turtą, tiek Turtą išsirinko bei apeliantui nurodė Lizingo gavėjas. CK 6.567 straipsnio 2 dalies analizė suponuoja, jog įstatymo leidėjas nustatė lizingo gavėjui pareigą būti pakankamai atidžiu bei apdairiu renkantis tiek pardavėją, tiek konkretų daiktą. Įstatymo nuostata „neatsako už pardavėjo ir lizingo dalyko parinkimą“ reiškia su pardavėju ir lizingo dalyku susijusių rizikų perkėlimą lizingo gavėjui. Įstatymo leidėjas atleido lizingo davėją nuo pareigos atlyginti lizingo gavėjo patirtus nuostolius dėl netinkamo pardavėjo ir daikto pasirinkimo, tačiau įpareigojo lizingo gavėją pasirinkti tinkamą pardavėją ir daiktą, o už šios pareigos nevykdymą – atsakyti lizingo gavėjui, atlyginant dėl lizingo gavėjo nepakankamo atidumo bei apdairumo pasirinktų netinkamų pardavėjo ir lizingo dalyko lizingo davėjo patirtus nuostolius. CK 6.567 straipsnio 2 dalies nuostatos buvo perkeltos ir į Lizingo sutarties 6 punktą. Dar iki sutartinių santykių stadijoje, kuomet Lizingo gavėjas skaitė būsimos Lizingo sutarties sąlygas, savarankiškai vedė derybas su Turto pardavėju, Lizingo gavėjui buvo arba turėjo būti aišku, kam tenka pardavėjo ir Turto pasirinkimo rizika bei, kas turės atlyginti apeliantui patirtus visus nuostolius, jei paaiškės, kad tretieji asmenys turi teisių į Turtą. Jei Turto paėmimą bei grąžinimą į Norvegiją teisėtam jo savininkui laikyti „daikto žuvimu“, tai Lizingo sutarties 41 punkte buvo sulygta, kad „visa Turto žuvimo, praradimo, komplektacijos pasikeitimo, sugadinimo ar priešlaikinio susidėvėjimo rizika, nepriklausomai nuo priežasties ir atstatymo galimybės, nuo Turto priėmimo–perdavimo akto su Pardavėju pasirašymo, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip nuo atsitiktinės Turto žuvimo rizikos, pagal Turto pirkimo–pardavimo sutartį, perdavimo Klientui ar Bankui, kaip Turto pirkėjui, momento, iki Turto nuosavybės teisės perėjimo Klientui ar faktiško Turto grąžinimo Bankui, kai Bankas nutraukia Sutartį, momento, tenka Klientui“. Įstatymo leidėjas nenustatė baigtinio Lizingo gavėjo reikalavimų sąrašo pardavėjui, todėl atlyginęs Lizingo davėjo patirtą žalą (dėl Lizingo gavėjo netinkamai pasirinko pardavėjo ir Turto) Lizingo gavėjas turės teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš pardavėjo. Šalys sulygo dėl iš lizingo teisinių santykių kylančios rizikos pasiskirstymo, t. y. Lizingo gavėjo atsakomybės prieš apeliantą tiek dėl pardavėjo, tiek dėl konkretaus Turto pasirinkimo ir atskirai susitarė dėl Lizingo gavėjo solidarios atsakomybės kartu su pardavėju, jei paaiškėtų, jog tretieji asmenys turi teisių į Turtą (nes tokie atvejai nėra reti), o apeliantas dėl to patiria žalą. Rizika, jog paaiškės, kad Turtas vogtas, todėl laikomas žuvusiu, tenka Lizingo gavėjui (solidariai su pardavėju). Net ir pripažinus Lizingo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, CK 6.567 straipsnio 2 dalies nuostatos nenustoja galios, kaip ir Lizingo gavėjo prisiimta solidarioji atsakomybė kompensuoti apeliantui visus patirtus nuostolius dėl trečiųjų asmenų teisių į Turtą. Netinkamas pardavėjo ir Turto pasirinkimas dėl nepakankamo Lizingo gavėjo atidumo ir apdairumo patvirtina Lizingo gavėjo kaltę, o tuo pačiu – pareigą atlyginti apelianto patirtus visus nuostolius.

6.2. Apylinkės teismas nesivadovavo apelianto nurodyta kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2012). Tais atvejais, kai lizingo gavėjas nurodo lizingo davėjui ne tik pasirinktą daiktą, bet ir pardavėją, iš kurio lizingo davėjas privalo jį nupirkti, lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už jo pasirinkimą, t. y. daikto trūkumus ir pardavėjo prievolių netinkamą vykdymą. Lizingo gavėjas kreipėsi į apeliantą tik dėl finansavimo, jau apsisprendęs dėl konkretaus pardavėjo parduodamo daikto įsigijimo, prisiimdamas riziką dėl netinkamo pardavėjo ir (ar) įsigyjamo daikto pasirinkimo. Apylinkės teismas nepagrįstai atleido Lizingo gavėją nuo pareigos imtis pakankamų apdairumo ir rūpestingumo kriterijus atitinkančių priemonių, taip pat atleido Lizingo gavėją nuo minėtų pareigų neįvykdymu sukeltų pasekmių – atsakovo pareigos atlyginti solidariai su pardavėju apelianto patirtus tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas.

6.3. Sprendimo priėmimą, tikėtina, lėmė išankstinis teismo nusistatymas, jog ieškinys Lizingo gavėjo atžvilgiu yra preliminariai nepagrįstas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas išsakė išankstinę nuomonę dėl tariamo ieškinio preliminaraus nepagrįstumo. Apeliantas tikėjosi, jog pirmosios instancijos teismas atkreips dėmesį į aukštesnės instancijos teismo, kuris nagrinėjo apelianto atskirąjį skundą, motyvus. Apylinkės teismas išankstinio nusistatymo nepakeitė, nežiūrint į byloje nustatytas aplinkybes.

6.4. Teismas netinkamai taikė restituciją dėl ko nesąžiningai pablogėjo sąžiningo kreditoriaus – apelianto padėtis. Lizingo gavėjas, žinodamas apie hipotetinę galimybę, kad pardavėjo patvirtinimas dėl nuosavybės teisės turėjimo į parduodamą Turtą bei trečiųjų asmenų teisių neturėjimą gali neatitikti realybės, sutiko bei įsipareigojo atlyginti dėl savo rizika pasirinkto pardavėjo ir Turto netinkamumo apelianto patirtus visus nuostolius. Net ir pripažinus Lizingo bei Pirkimo–pardavimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis, šalių atsakomybę reglamentuojančios Lizingo sutarties sąlygos (6 punktas, 41 punktas) lieka šalims galioti ir privalo būti vykdomos, o restitucija negali būti taikoma Lizingo davėjo atžvilgiu, nes jis nesirinko nei pardavėjo, nei Turto, nei turėjo pareigą „dubliuoti“ Lizingo gavėjui tenkančią pareigą dėti tiek pakankamų pastangų, kad pasirinktų patikimą pardavėją ir tinkamą daiktą. Palikus galioti sprendimą dalyje dėl 3 980,82 Eur įmokų priteisimo Lizingo gavėjo naudai, apeliantas negalės išieškoti 3 680,24 Eur žalos atlyginimo iš pardavėjo, nors sumokėjo pardavėjui Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą Turto kainą. Taikyta restitucija pablogino Apelianto padėtį bei sudarė pagrindą pardavėjui nepagrįstai bei nesąžiningai praturtėti 3 680,24 Eur.

Atsiliepimas

7. Atsakovas ūkininkas R. S. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-18 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

Šalies argumentai

7.1. Apeliantas neteisingai nurodo, kad atsakovas atsakingas už daikto pardavėjo pasirinkimą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl neteisėtų Lizingo sutarties ar Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip pat, kad atsakovas galėjo žinoti, jog pardavėja UAB „Eklida“ yra nesąžininga ir prekiauja vogtais traktoriais. Į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovas netinkamai vykdė ikisutartinius santykius. Atsakovas ikisutartinių santykių metu, prieš sudarydamas Lizingo sutartį, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad pardavėja UAB „Eklida“ prekiauja vogtais daiktais. Radęs parduodamo Turto skelbimą, atsakovas nuvyko Turto apžiūrėti, pasidomėjo iš kur Turtas atvežtas, taip pat patikrino kėbulo numerius „Dojus Argo“ duomenų bazėje. Turtą registruojant savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriuje, duomenų bazėje apie transporto priemonės (traktoriaus) valdytojo pasikeitimą nenurodyta, kad registruojama transporto priemonė būtų perdirbta ar perkalti kėbulo numeriai. Numeriams sutampant su traktoriaus registravimo dokumentuose nurodytais duomenimis, nesant duomenų apie traktoriaus paiešką ar kitus apribojimus, traktorius buvo registruojamas. Turtas jau turėjo galiojantį registracijos liudijimą ir buvo registruotas UAB „Eklida“ vardu. Jokiam asmeniui, besilaikančiam visų atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad turtas vogtas, todėl byloje atsakovas turi būti laikomas sąžiningu įgijėju.

7.2. Apeliantas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas kaltas dėl to, kad pasirinko pardavėją. Ieškovas yra profesionalus lizingo srityje veikiantis subjektas, kuriam keliami padidinto rūpestingumo reikalavimai, todėl jis taip pat privalo rūpintis lizingo objektu, jo režimu, o taip pat negalima eliminuoti lizingo davėjo atsakomybės dėl lizingo objekto. Atsakovui nebuvo pareikšti įtarimai nusikaltimo padarymu. Tai, kad Turtas galimai vogtas, atsakovas sužinojo tik gavęs Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2017-11-14 protokolą su reikalavimu pateikti Turto dokumentus. Atsakovas, gavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2018-01-13 nutarimą, sužinojo, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-30824-17 dėl nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimo. Nustatyta, kad Turtas vogtas ir perkalti suklastoti numeriai tik po to, kai vykstant ikiteisminiam tyrimui buvo atlikta Turto ekspertizė ir nustatyta, kad numeriai suklastoti. Žala ieškovei atsirado dėl atsakovės UAB „Eklida“ kaltės, jos kaltė nustatyta baudžiamojoje byloje. Tai turi būti vertinama, kaip atsakovo civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Jei atsakovas būtų žinojęs, kad pardavėja prekiauja vogtais traktoriais, tai nebūtų pasirinkęs UAB „Eklida“ kaip pardavėjos. Turtą grąžinus teisėtam savininkui, atsakovas taip pat patyrė didelę turtinę žalą. Atsakovas Lizingo sutarties kaltais veiksmais nepažeidė. Apeliantas neteisingai nurodo, kad Turto grąžinimas į Norvegiją prilyginamas Turto atsitiktiniam žuvimui. Turtas (vogtas traktorius) turi būti siejamas su teisiniu daikto trūkumu, kadangi vogtas daiktas negali būti civilinės apyvartos objektu. Jei Turto grąžinimas į Norvegijos Karalystę prilyginamas Turto atsitiktiniam žuvimui, tai būtų galiojęs savanoriškas transporto priemonės draudimas (Kasko), tačiau draudimo išmoka nesumokėta.

7.3. Nuo 2018-04-17, kai Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo nuspręsta traktorių iš atsakovo paimti, sutarties vykdyti tapo neįmanoma. Apeliantas, gavęs visas įmokas už išperkamąją nuomą, įsipareigojimo perduoti Turtą atsakovo nuosavybėn įvykdyti negalėtų, todėl nuo 2018-04-17 laikytina, kad atsakovas įmokas lizingo bendrovei mokėjo be pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo dalies, kuriuo apylinkės teismas atmetė solidarų ieškovės turtinį reikalavimą atsakovui ūkininkui R. S., dėl palūkanų priteisimo iš atsakovo ūkininko R. S. bei tenkino atsakovo ūkininko R. S. priešieškinio reikalavimą ieškovei dėl 3 980,82 Eur lizingo įmokų grąžinimo.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

11. Apylinkės teismas nustatė, kad 2017-04-11 buvo sudaryta Lizingo ir Pirkimo–pardavimo sutartys dėl Turto (traktoriaus „John Deere 612M“, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo). Turtas atsakovui ūkininkui R. S. buvo perduotas 2017-04-20. Ieškovė Pardavėjui (UAB „Eklida“) 2017-04-20 sumokėjo 22 264 Eur.

12. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2018-04-11 nutarimu, nustačius, kad Turtas, kuris buvo perduotas naudotis pagal Lizingo ir Pirkimo–pardavimo sutartį atsakovui ūkininkui R. S., yra vogtas, Turtas grąžintas pradiniam savininkui „IF Insurance“ (el. b. t. 1, b. l. 29–35). Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-17 nutartimi buvo leista atlikti Turto poėmį iš atsakovo ūkininko R. S. (el. b. t. 1, b. l. 39–41). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018-05-21 poėmio protokolu Turto poėmis iš atsakovo ūkininko R. S. atliktas 2018-05-21 (atsakovas ūkininkas R. S. protokolą pasirašė 2018-05-22) (el. b. t. 1, b. l. 42–43).

13. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad 2018-06-16 įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2018-05-30 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-352-995/2018 UAB „Eklida“ vadovas V. V. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad žinodamas, jog Turtas yra vogtas, aptartą turtą įsigijo turėdamas tikslą jį realizuoti, kurį įgyvendino Turtą pardavęs ieškovei bei perdavęs naudoti atsakovui ūkininkui R. S..

14. Lizingo sutarties samprata įtvirtinta CK 6.567 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal kasacinio teismo praktiką, lizingo sutarties esmė – lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas, kurio forma yra ne piniginė, bet suteikta galimybė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis jo verslui reikalingu daiktu (gaunant iš to naudos), specialiai tam įsigytu lizingo davėjo, ir lizingo davėjui mokant už tai periodines įmokas, kurių dydis priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų, bet kurios visais atvejais skirtos kompensuoti lizingo davėjo praradimus įsigyjant daiktą (įvertinami sutarties administravimo kaštai, daikto amortizacija jo naudojimo procese ir kt.) bei atlyginti jam už suteiktas finansavimo paslaugas (mokant palūkanas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2013; 2013-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; kt.). Lizingo davėjas, kuris lizingo sutarties sudarymo momentu, nėra daikto (šios sutarties dalyko) savininkas, turi šį daiktą įsigyti iš trečiojo asmens. Šis įsigijimas privalomas, todėl ir tokio turto pirkimo–pardavimo sutartis lizingo davėjui privaloma. Pirkimo–pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra „lydimasis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų, palyginti su atskira pirkimo–pardavimo sutartimi. Tokios pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo specifika yra ta, kad lizingo davėjo įgytas turtas perduodamas ne pirkėjui, o tiesiogiai lizingo gavėjui. Nors pirkimo–pardavimo sutartis ir lizingo sutartis yra dvi teisiniu požiūriu savarankiškos dvišalės sutartys, jų pagrindu atsiradę trišaliai santykiai lemia specifinį jų dalyvių teisių, pareigų ir atsakomybės pasiskirstymą. Esant lizingo santykiams, lizingo davėjas, atliekantis finansavimo funkciją, paprastai turi tik finansinį interesą, o daiktas, į kurį jis turi nuosavybės teisę lizingo sutarties laikotarpiu, yra tik tinkamo lizingo gavėjo prievolių pagal sutartį vykdymo užtikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-09-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2012). Taigi nors lizingo davėjas išlieka turto savininku teisine prasme, tačiau jo „ekonominiu“ savininku tampa lizingo gavėjas, nes lizingo davėjo pagrindinis tikslas – ne įgyti daiktą nuosavybėn, o gauti pelną iš lizingo gavėjo finansavimo. Nuosavybės teisės palikimas lizingo davėjui, iki bus sumokėta visa lizingo sutartimi sulygta kaina, atlieka tik tam tikrą prievolės vykdymo užtikrinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2014).

15. Apylinkės teismas Lizingo ir Pirkimo-pardavimo sutartis pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Viena vertus, aptartos sprendimo dalies šalys neskundžia, todėl teismas plačiau dėl sandorių (Lizingo ir Pirkimo–pardavimo sutarčių) negaliojimo nepasisako. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad teismų praktikoje vyrauja tendencija tuo atveju, kai sandorio objektas yra vogtas daiktas, toks sandoris paprastai pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-08-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-992/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-368/2014), todėl apylinkės teismo sprendimas aptartoje dalyje atitinka vyraujančią teismų praktiką.

Dėl solidariosios prievolės atsakovo ūkininko R. S. (lizingo gavėjo) atžvilgiu (ne)egzistavimo

16. Bylos duomenimis, ieškovė turtinį 11 040,72 Eur reikalavimą, kildinamą iš Lizingo sutarties, prašė priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, t. y. tiek iš lizingo gavėjo (atsakovo ūkininko R. S.), tiek iš Turto pardavėjos (atsakovės UAB „Eklida“) (el. b. t. 2, b. l. 167–170). Apylinkės teismas netaikydamas solidariosios atsakomybės tokią poziciją motyvavo tuo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo ūkininko R. S. kaltę dėl neteisėtų Lizingo ar Pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo (el. b. t. 3, b. l. 1–8). Apeliantė (ieškovė) su tokia apylinkės teismo sprendimo argumentacija nesutinka ir teigia, kad atsakovas ūkininkas R. S. yra solidariai atsakingas už ieškovės patirtus turtinius nuostolius su atsakove UAB „Eklida“ (el. b. t. 3, b. l. 16–26).

17. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad asmuo, kuris remiasi solidariąja prievole, turi nurodyti konkrečią teisės normą, reglamentuojančią tokią prievolę, arba įrodyti esant šalių susitarimą dėl solidariosios atsakomybės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-684/ 2019, nutarties 21–22 punktai). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog ieškovei, siekiant patenkinti savo turtinius reikalavimus solidariai, reikia arba nurodyti konkrečią teisės normą, kuri expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais) nurodo esant prievolės solidarumą, arba šalių susitarimą, kurio sąlygose butų sulygta (susitarta) dėl solidarumo.

18. Ieškovė atsakovo ūkininko R. S. solidarumą atlyginti ieškovės patirtus 11 040,72 Eur nuostolius su Turto Pardavėja (UAB „Eklida“) grindė Lizingo sutarties 6 bei 41 punkto nuostatomis, numatančiomis ir Lizingo gavėjo (atsakovo ūkininko R. S.) solidarią atsakomybę kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius dėl trečiųjų asmenų teisių į turtą. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad sandorio pripažinimas niekiniu iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de iure (lot. teisiškai) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), todėl iš jo (niekiniu pripažintu sandorio) šalims negali kilti teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-686/2016, nutarties 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015). Aptarta aplinkybė reiškia, jog atsakovui ūkininkui R. S. negalima taikyti nei Lizingo, nei Pirkimo–pardavimo sutarčių, kurios buvo pripažintos niekinėmis, nuostatų (sąlygų). Tokia aplinkybė atsispindi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016 60 punktą; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-354-330/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pripažinti sutartinį atsakovo ūkininko R. S. solidarumą už ieškovės patirtus nuostolius karu su Turto Pardavėja (UAB „Eklida“), vadovaujantis niekinių Lizingo bei Pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygomis, teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo teisinės reikšmės neturi ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog net ir pripažinus niekinėmis Lizingo ir Pirkimo pardavimo sutartis, atsakovas ūkininkas R. S. laisvanoriškai prisėmė solidariąją atsakomybę už ieškovės nuostolius dėl trečiųjų asmenų teisių į Turtą.

19. Ieškovė, įrodinėdama atsakovo ūkininko R. S. solidarumą, taip pat nurodė CK 6.567 straipsnio 2 dalį. Pirma, CK 6.567 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir lizingo dalyko parinkimą, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita. CK 6.567 straipsnio 2 dalies gramatinė konstrukcija nenumato nuorodų į lizingo gavėjo (šiuo atveju – atsakovo ūkininko R. S.) solidarumą kartu su daikto pardavėju prieš lizingo davėją. Antra, nei CK 6.567 straipsnio 2 dalis, nei kitos lizingo teisinius santykius reguliuojančios teisės normos (CK 6.567–6.574 straipsniai) apskritai nenumato lizingo gavėjo solidarumo prieš lizingo davėją. Trečia, svarstyti apie atsakovo ūkininko R. S. solidariąją atsakomybę kartu su Turto Pardavėju (UAB „Eklida“) būtų teisinis pagrindas tik tada, jeigu atsakovas ūkininkas R. S. niekiniais pripažintų sandorių sudarymo momentu žinojo ar turėjo žinoti, kad buvo parduodamas vogtas Turtas (CK 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.306 straipsnio 1 dalis, 6.307 straipsnio 1 dalis, 6.567 straipsnio 1 dalis), tačiau tokia aplinkybė nenustatyta. Plungės apylinkės teismo 2018-05-30 baudžiamuoju įsakymu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2-352-995/2018 nenustatyta atsakovo ūkininko R. S. kaltų veiksmų, R. S. aptartoje byloje buvo apklaustas tik kaip liudytojas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys neduoda pagrindo spręsti apie tai, kad atsakovas ūkininkas R. S. turėjo ir galėjo žinoti, kad Pardavėjas parduoda vogtą Turtą. Nenustatyta bei neįrodyta, kad atsakovo ūkininko R. S. veiksmai įsigyjant Turtą būtų neįprasti tokio Turto pirkimui. Neįrodyta, kad atsakovas ūkininkas R. S. būtų susijęs kokiais nors ryšiais su Pardavėja (UAB „Eklida“) ar UAB „Eklida“ direktoriumi, kuris buvo nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. 2-352-995/ 2018. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo ūkininko R. S. sąžiningumas išsirenkant Turto pardavėją nepaneigtas.

20. Aukščiau išdėstytų aplinkybių bei motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas atsakovo ūkininko R. S. solidarios atsakomybės klausimą, teisingai taikė CK 6.6 straipsnio 1 dalį, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bei nepadarė teisės aiškinimo bei taikymo klaidų, kurios sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti skundžiamo sprendimo dalį.

Dėl atsakovo ūkininko R. S. priešieškiniu reikštų turtinių reikalavimų dalies patenkinimo (ne)pagrįstumo bei dėl ieškovės reikalavimo priteisti palūkanas

21. Atsakovas ūkininkas R. S. byloje pareiškė priešieškinį, kuriame, be kita ko, suformulavo reikalavimą iš ieškovės priteisti 3 980,82 Eur (el. b. t. 2, b. l. 101–104). 3 980,82 Eur suma buvo grindžiama ieškovei nuo 2018-05-10 iki 2018-10-10 sumokėta 257,64 Eur palūkanų pagal Lizingo sutartį suma ir 2018-12-12 nuskaityta 3 723,18 Eur lizingo įmoka. Apylinkės teismas atsakovo ūkininko R. S. turtinį 3 980,82 Eur reikalavimą tenkino, nurodydamas, kad aptarta suma buvo sumokėta niekinio sandorio pagrindu. Ieškovė su tokia apylinkės teismo pozicija nesutinka.

22. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (lot. savo iniciatyva). CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad kai sandoris negalioja ab initio (lot. nuo jo sudarymo momento), tai toks (niekinis) sandoris tokio (niekinio) sandorio šalims nesukuria teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie susiję su niekinio sandorio negaliojimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016 37 punktą). Taigi, kai sandoris pripažįstamas niekiniu, teismas turi spręsti dėl tokio (pripažintu niekiniu) sandorio negaliojimo pasekmių.

23. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad: i) kai sandoris negalioja ab initio (lot. nuo jo sudarymo momento), tai teismas sprendžia dėl restitucijos taikymo (CK 1.80 straipsnio 2 dalis); ii) restitucijos negalint taikyti arba jei taikant restituciją nevisiškai apginamos šalies teisės, gali būti sprendžiama ir dėl kitokių negaliojančio sandorio pasekmių (pvz., be pagrindo įgyto turto ar nepagrįsto praturtėjimo); iii) nors pagal bendrąją taisyklę niekiniai sandoriai negalioja ab initio, tačiau tai savaime nereiškia, kad įvykę juridiniai faktai nesukėlė jokių pasekmių. Ir niekiniai sandoriai sukelia tam tikrus materialius (faktinius) padarinius, nes ir niekiniai sandoriai jau galėjo būti įvykdyti – jų pagrindu galėjo būti perleistas turtas, suteiktos paslaugos ir pan.; iv) sandorį pripažinus negaliojančiu nė viena jo šalis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos sandorio šalies sąskaita, todėl pripažinus sandorį niekiniu tarp šalių, taikant negaliojančio sandorio padarinius (restitucija, nepagrįstas turto gavimas ar praturtėjimas, kitos padarinius reglamentuojančios nuostatos), teismui būtina nustatyti, įvertinti, kokie padariniai atitinkamu atveju taikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-686/2016, nutarties 16–18 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, prieš sprendžiant klausimą dėl niekinių pripažintų sandorių negaliojimo pasekmių, t. y. restitucijos ar kitų, aukščiau nurodytų sandorio negaliojimo pasekmių, taikymo, būtina individualizuoti faktines bylos aplinkybes, kadangi teisiškai tikslus faktinių aplinkybių nustatymas įgalina teismą tinkamai nuspręsti dėl negaliojančių sandorių teisinių padarinių (pasekmių).

24. Bylos duomenimis, 2017-03-22 atsakovė UAB „Eklida“ atsakovui ūkininkui R. S. pateikė pasiūlymą įsigyti Turtą už 28 830 Eur kainą (el. b. t. 2, b. l. 164). Atsakovas ūkininkas R. S. paraišką ieškovei (Lizingo davėjai) dėl finansavimo Turto pateikė 2017-03-27 (el. b. t. 2, b. l. 165). Atsakovas ūkininkas R. S. atsakovei UAB „Eklida“ 2017-04-11 sumokėjo 5 566 Eur (el. b. t. 1, b. l. 93). Niekiniais pripažinti sandoriai (Pirkimo–pardavimo bei Lizingo sutartys) sudaryti 2017-04-11. Pagal Lizingo sutartį ieškovė finansavo atsakovui ūkininkui R. S. 22 264 Eur Turto kainą (el. b. t. 1, b. l. 10). Turtas atsakovui ūkininkui R. S. perduotas naudotis 2017-04-20. Ieškovė atsakovei UAB „Eklida“ Turto kainą, t. y. 22 264 Eur sumokėjo 2017-04-20 (el. b. t. 1, b. l. 28). Turtas iš atsakovo R. S. faktiškai paimtas 2018-05-21 (el. b. t. 1, b. l. 42–43). Iš 2018-06-16 įsiteisėjusio Plungės apylinkės teismo 2018-05-30 baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-352-995/2018 matyti, kad: i) ikiteisminis tyrimas dėl traktorių vagysčių buvo pradėtas 2017-06-20; ii) R. S. ikiteisminiam tyrimui Turtą pateikė 2017-11-14 (tai pat žr. el. b. t. 1, b. l. 95); iii) 2018-01-18 nustatyta, kad Turtas vogtas; iv) Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2018-01-31 nutarimu buvo apribotos ieškovės nuosavybės teisės į Turtą (taip pat žr. el. b. t. 1, b. l. 96–97). Į bylą taip pat pateikta ieškovės 2019-01-10 parengta atsakovo R. S. įsiskolinimo pagal Lizingo sutartį pažyma, iš kurios matyti atsakovo ūkininko R. S. atlikti mokėjimai ieškovei (el. b. t. 2, b. l. 167–172).

25. Restitucija – civilinių teisių gynimo būdas, kurio paskirtis – atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Pagal bendrąją taisyklę tuo atveju, kai sandoris pripažįstamas niekiniu ab initio, turi būti taikoma restitucija (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis), t. y. restitucija yra sandorio, pripažinto niekiniu, padarinys. Restitucijos taisykles nustato CK 6 knygos normos (CK 6.145–6.153 straipsniai) (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo; ii) restitucijos teisinis institutas netaikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis. Teisinis reguliavimas nustato įvairias restitucijos taikymo modifikacijas, kurių esmė – išvengti, kad dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019); iii) taikydamas restituciją visa nuginčytų sandorių apimtimi teismas įgyvendina jam įstatymo suteiktą teisę spręsti dėl restitucijos būdo ir apimties (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), tai nevertintina kaip ieškinio ar apeliacinio skundo ribų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019, nutarties 35 punktas). Restitucijos taikymas visuomet neatsiejamai susijęs su teisingumo principo įgyvendinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-994/2013; mutatis mutandis (lot. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019 20–27, 39 punktai).

26. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimu, jog aptariamu atveju taikyti restitucijos natūra negalima dėl to, kad Turtas grąžintas teisėtam savininkui („If Insurance“), kuris nebuvo niekiniais pripažintų sandorių šalimi (CK 6.147 straipsnio 1 dalis). Atsakovei UAB „Eklida“ negali būti grąžintas Turtas, kadangi UAB „Eklida“, kaip pardavėja, niekada nebuvo teisėta Turto savininkė. Kadangi ieškovė buvo sąžininga finansuotoja, o atsakovė UAB „Eklida“ buvo nesąžininga sandorio šalis ir iš esmės restitucija taikoma dėl Pardavėjos (UAB „Eklida“) kaltės“, tai iš atsakovės UAB „Eklida“ ieškovės naudai turi būti priteisiamas piniginis ekvivalentas (CK 6.147 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas 2013-11-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-994/2013, išaiškino, kad <...> išaiškėjus, jog lizingo objekto ginčo pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistas vogtas (automobilis), atlyginti dėl sutarties pripažinimo niekine kilusius nuostolius pareiga tenka būtent pardavėjui (CK 6.323 straipsnio 1 dalis).

27. Ieškovė finansavo 22 264 Eur Turto kainą ir, jei sandoriai nebūtų pripažinti niekiniais, turėjo uždirbti 1 782,89 Eur palūkanų. Turtas perduotas atsakovui ūkininkui R. S. 2017-04-20, o buvo grąžintas teisėtam savininkui – 2018-05-21. Tai taip pat reiškia, kad nuo 2018-05-21 ir ieškovė nebedisponuoja Turto nuosavybės teise dėl UAB „Eklida“ kaltės.

28. Ieškovė, jei Lizingo sutartis nebūtų pripažinta niekinė dėl Pardavėjos (UAB „Eklida“) kaltės, būtų gavusi 1 782,89 Eur palūkanų (el. b. t. 1, b. l. 22). Nesumokėtos palūkanos kvalifikuojamos kaip negautos ieškovės pajamos (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, jog prašo priteisti 901,62 Eur palūkanų (el. b. t. 1, b. l. 5), vėliau šį reikalavimą sumažino iki 772,80 Eur palūkanų.

29. Kadangi nustatyta, jog atsakovo ūkininko R. S. kaltės dėl to, jog sandoriai pripažinti niekiniais dėl jų vogto objekto, nėra, todėl, atsakovui ūkininkui R. S. netekus galimybės realiai naudotis Turtu nuo 2018-05-21, nuo nurodyto momento atsakovui ūkininkui R. S. nekilo pareiga pagal Lizingo sutartį, kuri pripažinta niekine, mokėti ieškovei nei palūkanų, nei Lizingo įmokų. Jau minėta, kad: pirma, byloje aptariami sandoriai laikytini niekiniais; antra, nenustatyti atsakovo R. S. neteisėti veiksmai; trečia, neįrodyta (paneigta) atsakovo R. S. kaltė, todėl jam nekyla pareiga mokėti ieškovės prašomų priteisti palūkanų.

30. Pagal bylos medžiagą, nuo 2018-05-21 iš viso ieškovei padengta 3 980,82 Eur suma: 3 723,18 Eur Lizingo įmokų ir 257,64 Eur palūkanų (el. b. t. 2, b. l. 171). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog paskutinę 3 723,18 Eur įmoką (3 680,24 Eur lizingo įmoka ir 42,94 Eur palūkanų) pati ieškovė nuskaitė tiesioginio debeto būdu (el. b. t. 2, b. l. 167–170; ieškovės 2019-01-11 pareiškimo 2 punktas). Aptartos lėšos nuo ūkininko R. S. jau buvo nurašytos po to, kai šalių ginčas buvo pradėtas spręsti teisme (ieškinys teismui pateiktas 2018-10-05). Teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai iš ieškovės atsakovui ūkininkui R. S. priteisė 3 980,82 Eur sumą taikydamas niekinių pripažintų sandorių pasekmes (restituciją).

31. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 14 720,96 Eur sumą taikant restituciją ir iš atsakovo ūkininko R. S. 901,62 Eur palūkanų (negautų pajamų) (el. b. t. 1, b. l. 1-8). Bylos nagrinėjimu metu ieškovė atsisakė nuo 3 809,06 Eur reikalavimų (3 680,24 Eur žalos atlyginimo ir 128,82 Eur palūkanų) (el. b. t. 2, b. l. 167–170). Ieškovė savo valia, pažymėdama, kad ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, atsisakė nuo 3 809,06 Eur sumos priteisimo. Kadangi ieškinio ribas ir pagrindą dispozityvių bylų atveju apibrėžia išimtinai ieškovė (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o ieškovę atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas), tai teisėjų kolegija sprendžia, jog byla nagrinėtina neperžengiant šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų reikalavimų ribų. Ieškovei atsisakius 3 809,06 Eur reikalavimo dydžio (3 680,24 Eur žalos atlyginimo ir 128,82 Eur palūkanų), apylinkės teismas pagrįstai iš atsakovės UAB „Eklida“ ieškovei priteisė 11 040,72 Eur (14 720,96 Eur – 3 680,24 Eur). Ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde reikalavimų dėl negautų palūkanų (772,80 Eur) priteisimo iš atsakovės UAB „Eklida“ nereiškė.

32. Ieškovė teigė, kad apylinkės teismo sprendimo rezultatą galimai lėmė apylinkės teismo nusistatymas dėl bylos baigties, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-10 nutartyje (el. b. t. 1, b. l. 55–58), spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nurodė, kad ieškovės ieškinys atsakovo ūkininko R. S. atžvilgiu preliminariai nepagrįstas, nors Vilniaus apygardos teismas 2018-12-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2997-590/2018 (el. b. t. 2, b. l. 70–75) nurodė, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl ieškinio nepagrįstumo atsakovo ūkininko R. S. atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog nutartys, kuriomis sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios, todėl išvada dėl tikėtino ieškinio (ne)pagrįstumo taip pat neturi prejudicinės galios ir aplinkybė, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas pripažino ieškinį preliminariai nepagrįstu, nepaneigia galimybės, kad ieškovės reikalavimai galės būti patenkinti teismui išnagrinėjus iš esmės jos inicijuotą civilinę bylą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-14 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1589-790/2019 19 punktą). Pastebėtina ir tai, kad teisiniam apskųsto teismo sprendimo rezultatui pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės teiginiai, jog apylinkės teismas turėjo išankstinį nusistatymą dėl ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovui ūkininkui R. S., nepagrįsti.

33. Kiti (likę) ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

34. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu

35. Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl ieškovė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už inicijuotą apeliacinį procesą neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovas ūkininkas R. S. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas ūkininkas R. S. pateikė duomenis apie tai, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 500 Eur išlaidų advokato padėjėjos A. J. pagalbai apmokėti (el. b. t. 3, b. l. 43–44).

36. P. A. įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, nutarties 73 punktas). Nors atsiliepimą į apeliacinį skundą pasirašė pats atsakovas ūkininkas R. S., tačiau atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą pagal bylos duomenis parengti padėjo advokato padėjėja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovo ūkininko R. S. apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Irmantas ŠulcasLiuda UckienėTomas Venckus