Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.4.5.2; 1.1.8.1.1; 1.1.9.7; 1.2.14.5.2.6; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.2.29.1.3; 1.2.29.3.1; 1.2.29.3.2; 2.1.14.2

2025 m. gegužės 15 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Juozapavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aurelijos Gališanskytės, nuteistojo J. M. gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo, nuteistųjų A. V., V. G. ir A. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į baudos bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2013 m. spalio 24 d. vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir A. Z. paskirta galutinė 198 MGL (7456,68 Eur) dydžio bauda.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Be to, A. Z. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. V. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 700 MGL dydžio bauda; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam paskirta 1200 MGL dydžio bauda; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirta 500 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta subendrinta 1500 MGL baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į baudos bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. (181 para) vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir A. V. paskirta galutinė 1138 MGL (42 857,08 Eur) dydžio bauda.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Be to, A. V. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

A. P. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirta 800 MGL (30 128 Eur) dydžio bauda.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Be to, A. P. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. T. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Be to, E. T. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. M. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 750 MGL dydžio bauda; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam paskirta 1050 MGL dydžio bauda; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 850 MGL dydžio bauda; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta 900 MGL dydžio bauda; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 300 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir paskirta subendrinta 1200 MGL (45 192 Eur) baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į baudos bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2014 m. kovo 5 d. (35 paros) vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir J. M. paskirta galutinė 1130 MGL (42 555,8 Eur) dydžio bauda.

Kardomoji priemonė – 1 000 Eur užstatas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to užstatas gražintinas J. M..

Be to, baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį J. M. nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

V. G. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 500 MGL dydžio bauda; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam paskirta 700 MGL dydžio bauda; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 500 MGL dydžio bauda; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta 550 MGL dydžio bauda; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirta 500 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir paskirta subendrinta 1000 MGL (37 660 Eur) baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į baudos bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2014 m. balandžio 29 d. (90 parų) vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir V. G. paskirta galutinė 820 MGL (30 881,2 Eur) dydžio bauda.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 10 000 LT (2 896,20 Eur) užstatas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to užstatas gražintinas V. G..

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, daiktai, kurie pripažinti nusikalstamos veikos rezultatu, konfiskuoti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti nerasto konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą: iš A. V. 74 288,33 Eur, iš J. M. 16 292,16 Eur, iš V. G. 10 720,69 Eur, iš A. Z. 3 310,51 Eur, iš A. P. 50 271,81 Eur, iš E. T. 13 980,11 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistos valstybės naudai: iš A. P. 3 773,67 Eur, iš A. Z. 3 000 Eur, iš E. T. 1 514,17 Eur.

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir A. M., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. A. Z. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl to, kad pagal nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2013 m. birželio 20 d. tiesiogiai sudarytą susitarimą su „buyerio“ vaidmenį atlikusiu A. M., laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2013 m. liepos 10 d. Vilniuje ir kitose Lietuvos Respublikos vietose bei užsienyje, veikdamas šioje Alaskos organizuotoje grupėje su A. M. ir kitais skirtingu laikotarpiu veikusiais ir skirtingais organizatoriaus Alaskos parinktais grupės nariais, su kuriais dėl nusikalstamos veikos darymo susitarė ir užduotis jiems skirstė Alaska, vykdė „dropholderio“ funkcijas ir, įvykdydamas šiam vaidmeniui paskirtas funkcijas, apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą 6 621,01 Eur vertės juridiniams asmenims priklausantį turtą, o būtent:

1.1. nenustatytam asmeniui, veikusiam organizuota grupe ir atlikusiam „staferio“ vaidmenį, kitiems organizuotos grupės nariams žinomam slapyvardžiu „rolandhot“, nenustatytoje vietoje, naudojantis kompiuterine ir programine įranga elektroninėse parduotuvėse, apgaule, pateikus save kaip elektroninių mokėjimo priemonių – mokėjimo kortelių naudotoją, neteisėtai, prieš elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų valią inicijavus finansinę operaciją su kortelėmis susietomis sąskaitomis, kurių metu į parduotuvės sąskaitas buvo pervedamos piniginės lėšos už pirktas prekes, parduotuvės, gavusios mokėjimą, klaidingai manydamos, jog prekė užsakyta mokėjimo priemonės naudotojo valia ir mokėjimas atliktas teisėtai, išsiuntė nurodytiems asmenims, nesuprantantiems nusikalstamo veikos pobūdžio, prekes; prekes gavus Vokietijos Federacinėje Respublikoje gyvenusiems asmenims ir nenustatyto asmens, atlikusio veikiant organizuota grupe „dropholderio“ vaidmenį, nurodymu prekės buvo persiunčiamos F. Ž., nesuprantančiam nusikalstamo veikos pobūdžio, kurį surado ir kuriam nurodymus davė jis – A. Z., veikęs organizuota grupe pagal susitarimą su „buyerio“ vaidmenį atlikusiu A. M. ir atlikęs „dropholderio“ vaidmenį, F. Ž. arba N. Ž. F. Ž. vardu laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. liepos 10 d. AB Lietuvos pašto skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiėmus siuntinį ir ne vėliau nei 2013 m. liepos 10 d. tiksliai nenustatytoje vietoje Vilniaus rajone siuntinį perdavus jam (A. Z.), o jam (A. Z.) pagal išankstinį susitarimą organizuotos grupės naudai užvaldyti turtą nuslepiant A. M. tapatybę, įgijus siuntinyje buvusią prekę ir laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. liepos 10 d. tiksliai nenustatytoje vietoje Vilniaus rajone siuntinį perdavus A. M., jis (A. Z.) bendrais veiksmais su A. M. ir kitais nenustatytais organizuotos grupės nariais apgaule savo, A. M., organizatoriaus ir bendrininko slapyvardžiu „rolandhot“ naudai užvaldė svetimą bendros 6 621,01 Eur vertės turtą (detalus nusikalstamos veikos aprašymas su visomis prekėmis, jų persiuntimu, asmenų vardais, nurodytas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio 54-59 puslapiuose).

2. A. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl to, kad pagal nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 1 d. virtualiai sudarytą susitarimą su organizatoriumi Alaska, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 7 d. Vilniuje ir kitose Lietuvos Respublikos vietose bei užsienyje, veikdamas šioje Alaskos organizuotoje grupėje su kitais skirtingu laikotarpiu veikusiais ir skirtingais organizatoriaus Alaskos parinktais grupės nariais, su kuriais dėl nusikalstamos veikos darymo susitarė ir užduotis jiems skirstė Alaska, veikdamas organizuota grupe pagal tiesioginį susitarimą su „dropholderio“ funkcijas įgyvendinusiais M. L., A. P. ir E. T., atliko „buyerio“ vaidmenį ir, vykdydamas šiam vaidmeniui paskirtas funkcijas, bendrininkams neteisėtai inicijavus finansines operacijas panaudojant svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą didelės – 149 522,63 Eur – vertės juridiniams asmenims priklausantį turtą, o būtent:

2.1. A. M. ir kitam, nenustatytam organizuotos grupės nariui, kitiems organizuotos grupės nariams žinomam slapyvardžiu „kaspar“, atlikusiems „staferio“ vaidmenį, nenustatytoje vietoje, naudojantis kompiuterine ir programine įranga, elektroninėse parduotuvėse, apgaule, pateikus save kaip elektroninių mokėjimo priemonės – mokėjimo kortelių naudotoją, neteisėtai, prieš elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų valią inicijavus finansines operacijas su kortelėmis susietomis sąskaitomis, kurių metu į parduotuvių sąskaitas buvo pervedami pinigai už parduotuvėje pirktas prekes – parduotuvės, gavusios mokėjimus, klaidingai manydamos, jog prekės užsakytos mokėjimo priemonių naudotojų valia ir mokėjimai atlikti teisėtai, išsiuntė asmenims, nesuprantantiems nusikalstamo veikos pobūdžio, prekes, už jas neteisėtai pervestas lėšas, o paaiškėjus mokėjimų neteisėtumui, parduotuvės grąžino mokėjimo priemonės naudotojams pinigus į sąskaitą; prekes gavus nuosprendyje nurodytiems asmenims ir nenustatyto asmens, atlikusio veikiant organizuota grupe „dropholderio“ vaidmenį, nurodymu prekes persiuntus jo

(A. V.), veikusio organizuota grupe ir atlikusio „buyerio“ vaidmenį, nurodymus vykdžiusių „dropholderių“ M. L., E. T., A. P. surastiems

A. J., V. V., nesuprantantiems nusikalstamo veikos pobūdžio, o siuntinius

A. V. nurodymu, duotu per M. L., E. T., A. P. Vilniuje atsiėmus

V. V., ir perdavus M. L., E. T., A. P., o šiems perdavus siuntinius A. V., pastarasis tiksliai nenustatytoje vietoje Vilniaus mieste veikdamas su A. M., M. L., E. T., A. P. ir kitais nenustatytais organizuotos grupės nariais įgijo ir tokiu būdu apgaule savo, A. M., M. L., E. T., A. P. ir kitų nenustatytų organizuotos grupės narių naudai užvaldė svetimą – 149 522,63 Eur – vertės turtą (detalus nusikalstamos veikos aprašymas su visomis prekėmis, jų persiuntimu, asmenų vardais, nurodytas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio 59-167 puslapiuose).

2.2. Be to, A. V. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) dėl to, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d., 22.57 val. nenustatytoje vietoje, naudodamas nešiojamąjį kompiuterį „Dell PP39L“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo naudotos vartotojo paskyros (duomenys neskelbtini) prisijungęs prie elektroninėje erdvėje veikiančios programos „PSI“ (veikiančios „Jabber“ protokolo principu), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, naudojusio „Jabber“ paskyrą (duomenys neskelbtini), pastarajam atsiuntus, neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų Nyderlandų Karalystės gyventojų B. H. (B. H.), F. K. (F. K.), E. N. (E. N.), F. G. (F. G.), F. V. D. R. (F. V. D. R.), H. A. (H. A.), J. G. M. (J. G. M.), J. V. D. H. (J. V. D. H.), D. B. (D. B.), N. A.-C. (N. A.-C.), N. C. (N. C.), P. H. (P. H.), A. R. (A. R.), A. N. (A. N.) ir J. G. H. (G. H.) tapatybės patvirtinimo duomenis: elektroninio pašto adresą ir slaptažodį, pakankamus prisijungti prie šių asmenų „PayPal“ paskyrų ir jose inicijuoti finansines operacijas „PayPal“ platformoje, šiuos duomenis jis (A. V.) Vilniuje ir kitose Lietuvos Respublikos vietose bei užsienyje laikė savo naudotame nešiojamajame kompiuteryje „Dell PP39L“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), išsaugotoje „PSI“ („Jabber“) programoje, susirašinėjimo su paskyros (duomenys neskelbtini) vartotoju istorijoje iki 2015 m. vasario 18 d., kol kratos, atliktos bute, adresu (duomenys neskelbtini), metu kompiuterį paėmė policijos pareigūnai.

3. A. P. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl to, kad pagal nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2013 m. birželio 28 d. tiesiogiai sudarytą susitarimą su „buyerio“ vaidmenį atlikusiu A. V. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2013 m. gruodžio 7 d. Vilniuje ir kitose Lietuvos Respublikos vietose bei užsienyje, veikdamas šioje Alaskos organizuota grupe su A. V. ir kitais skirtingu laikotarpiu veikusiais ir skirtingais organizatoriaus Alaskos parinktais grupės nariais, su kuriais dėl nusikalstamos veikos darymo susitarė ir užduotis jiems skirstė Alaska, vykdė „dropholderio“ funkcijas ir, vykdydamas šiam vaidmeniui paskirtas funkcijas, apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą didelės – 100 770,06 Eur – vertės juridiniams asmenims priklausantį turtą, o būtent:

3.1. nenustatytam asmeniui, veikusiam organizuota grupe ir atlikusiam „staferio“ vaidmenį, kitiems organizuotos grupės nariams žinomam slapyvardžiu „rolandhot“, 2013 m. birželio 28 d. nenustatytoje vietoje, naudojantis kompiuterine ir programine įranga, elektroninėse parduotuvėse, apgaule, pateikus save kaip elektroninių mokėjimo priemonių – mokėjimo kortelių naudotoją, neteisėtai, prieš elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų valią inicijavus finansines operacijas su nuosprendyje nurodytomis kortelėmis susietose sąskaitose, kurių metu į parduotuvių sąskaitą buvo pervedamos nuosprendyje nurodytos pinigų sumos už parduotuvėse pirktas prekes, parduotuvės, gavusios mokėjimus, klaidingai manydamos, jog prekės užsakytos mokėjimo priemonių naudotojų valia ir mokėjimai atliktas teisėtai, išsiuntė nuosprendyje nurodytiems asmenims, nesuprantantiems nusikalstamo veikos pobūdžio, prekes; prekes gavus Vokietijos Federacinėje Respublikoje gyvenusiems asmenims ir nenustatyto asmens, atlikusio veikiant organizuota grupe „dropholderio“ vaidmenį, nurodymu prekes persiuntus E. G., A. B., A. J., V. V. nesuprantantiems nusikalstamo veikos pobūdžio, kuriuos surado ir kuriems nurodymus davė jis (A. P.), veikęs organizuota grupe pagal susitarimą su „buyerio“ vaidmenį atlikusiu A. V. ir atlikęs „dropholderio“ vaidmenį; E. G., A. B., A. J., V. V. AB Lietuvos pašto skyriuose, nurodytuose nuosprendyje, atsiėmus siuntinius ir perdavus juos A. P., o jam (A. P.) pagal išankstinį susitarimą organizuotos grupės naudai užvaldyti turtą, nuslepiant A. V. tapatybę, įgijus siuntiniuose buvusias prekes ir tiksliai nenustatytoje vietoje Vilniaus mieste siuntinį perdavus A. V., jis (A. P.) bendrais veiksmais su A. V. ir kitais nenustatytais organizuotos grupės nariais apgaule savo, A. V., organizatoriaus ir bendrininko slapyvardžiu „rolandhot“ naudai užvaldė svetimą – 100 770,06 Eur – vertės turtą (detalus nusikalstamos veikos aprašymas su visomis prekėmis, jų persiuntimu, asmenų vardais, nurodytas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio 167-236 puslapiuose).

4. E. T. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl to, kad pagal nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2013 m. gegužės 23 d. tiesiogiai sudarytą susitarimą su „dropholderio“ vaidmenį atlikusiu M. L., kuriam nurodymus davė „buyerio“ vaidmenį atlikęs A. V., laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. Vilniuje ir kitose Lietuvos Respublikos vietose bei užsienyje, veikdamas šioje Alaskos organizuotoje grupėje su M. L., A. V. ir kitais skirtingu laikotarpiu veikusiais ir skirtingais organizatoriaus Alaskos parinktais grupės nariais, su kuriais dėl nusikalstamos veikos darymo susitarė ir užduotis jiems skirstė Alaska, vykdė „dropholderio“ funkcijas ir, vykdydamas šiam vaidmeniui paskirtas funkcijas, jis apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą didelės – 27 959,95 Eur – vertės juridiniams asmenims priklausantį turtą, o būtent:

4.1. nenustatytam asmeniui, veikusiam organizuota grupe ir atlikusiam „staferio“ vaidmenį, kitiems organizuotos grupės nariams žinomam slapyvardžiu „kaspar“, 2013 m. gegužės 23 d. nenustatytoje vietoje, naudojantis kompiuterine ir programine įranga, elektroninėse parduotuvėse, apgaule, pateikus save kaip elektroninių mokėjimo priemonių – mokėjimo kortelių naudotoją, neteisėtai, prieš elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų valią inicijavus finansines operacijas su nuosprendyje nurodytomis kortelėmis susietomis sąskaitomis, kurių metu į nuosprendyje nurodytų parduotuvių sąskaitas buvo pervestos nuosprendyje nurodomos pinigų sumos už parduotuvėse pirktas prekes – parduotuvės, gavusios mokėjimą, klaidingai manydamos, jog prekės užsakytos mokėjimo priemonių naudotojų valia ir mokėjimai atlikti teisėtai, išsiuntė nuosprendyje nurodytiems asmenims, nesuprantantiems nusikalstamo veikos pobūdžio, prekę; prekę gavus Vokietijos Federacinėje Respublikoje gyvenusiems nuosprendyje nurodytiems asmenims ir nenustatyto asmens, atlikusio veikiant organizuota grupe „dropholderio“ vaidmenį, nurodymu prekes persiuntus O. R., nesuprantančiai nusikalstamo veikos pobūdžio, kurią surado ir kuriai nurodymus davė jis (E. T.), veikęs organizuota grupe pagal susitarimą su „dropholderio“ vaidmenį atlikusiu M. L., kuriam nurodymus davė „buyerio“ vaidmenį atlikęs A. V., ir vykdydamas jo (M. L.) nurodymus ir atlikęs „dropholderio“ vaidmenį; O. R. AB Lietuvos pašto skyriuose atsiėmus siuntinius ir tiksliai nenustatytoje vietoje Vilniaus mieste juos perdavus E. T., jis (E. T.) įgijo siuntinyje buvusias prekes ir tiksliai nenustatytoje vietoje Vilniaus mieste siuntinius perdavė M. L., o M. L., pagal išankstinį susitarimą organizuotos grupės naudai užvaldyti turtą, nuslepiant A. V. tapatybę, įgijus siuntiniuose buvusias prekes ir laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. tiksliai nenustatytoje vietoje Vilniaus mieste siuntinius perdavus A. V., jis (E. T.) bendrais veiksmais su M. L., A. V. ir kitais nenustatytais organizuotos grupės nariais apgaule savo, M. L., A. V., organizatoriaus ir bendrininko slapyvardžiu „kaspar“ naudai užvaldė svetimą – 27 959,95 Eur – vertės turtą (detalus nusikalstamos veikos aprašymas su visomis prekėmis, jų persiuntimu, asmenų vardais, nurodytas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio 236-263 puslapiuose).

5. J. M. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl to, kad pagal nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 11 d. virtualiai sudarytą susitarimą su organizatoriumi Alaska laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 11 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Vilniuje ir kitose Lietuvos Respublikos vietose bei užsienyje, veikdamas šioje Alaskos organizuotoje grupėje su kitais skirtingu laikotarpiu veikusiais ir skirtingais organizatoriaus Alaskos parinktais grupės nariais, su kuriais dėl nusikalstamos veikos darymo susitarė ir užduotis jiems skirstė Alaska, laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Vilniuje, tiksliau nenustatytoje vietoje, veikdamas su organizuota grupe ir su V. G., pagal tiesioginį susitarimą su juo (J. M.) įgyvendinusiu „buyerio“ funkcijų bendravykdžio vaidmenį, atliko „buyerio“ vaidmenį ir, vykdydamas šiam vaidmeniui paskirtas funkcijas, bendrininkams neteisėtai inicijavus finansines operacijas panaudojant svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, jis, klastodamas dokumentus ir disponuodamas suklastotu dokumentu, neteisėtai laikydamas ir panaudodamas svetimus asmens dokumentus, apgaule savo ir organizuotos grupės narių (tarp jų ir A. M.) naudai įgijo svetimą didelės – 51 684,71 Eur – vertės juridiniams asmenims priklausantį turtą ir pasikėsino įgyti svetimą juridiniams asmenims priklausantį 11 894,75 Eur vertės turtą, o būtent:

5.1. A. M., veikusiam organizuota grupe ir atlikusiam „staferio“ vaidmenį, Vilniuje ir kitose Lietuvos Respublikos vietose bei užsienyje, tiksliau nenustatytoje vietoje, ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 11 d., tiksliau nenustatytu laiku, naudojantis kompiuterine ir programine įranga, elektroninėse parduotuvėse, apgaule, pateikus save kaip elektroninių mokėjimo priemonių – mokėjimo kortelių naudotoją, neteisėtai, prieš elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų valią inicijavus finansines operacijas su kortelėmis susietomis sąskaitomis, kurių metu į parduotuvių sąskaitas buvo pervestos nuosprendyje nurodytos pinigų sumos už prekes, parduotuvė, gavusi mokėjimus, klaidingai manydama, jog prekės užsakytos mokėjimo priemonių naudotojo valia ir mokėjimai atlikti teisėtai, išsiuntė nuosprendyje nurodytiems asmenims, nesuprantantiems nusikalstamo veikos pobūdžio, prekę, už ją neteisėtai pervestas lėšas, paaiškėjus mokėjimų neteisėtumui, parduotuvės grąžino mokėjimo priemonių naudotojams lėšas į sąskaitą; prekę gavus nuosprendyje nurodytiems asmenims ir nenustatyto asmens, atlikusio veikiant organizuota grupe „dropholderio“ vaidmenį, nurodymu siuntiniu persiuntus jo (J. M.), veikusio organizuota grupe ir atlikusio „buyerio“ vaidmenį, surastam V. G., nesuprantančiam nusikalstamo veikos pobūdžio, jam, vykdant jo (J. M.), nurodymus, Visagine atsiėmus siuntinius ir Visagine perdavus jam (J. M.) ir tokiu būdu jam (J. M.) įgijus siuntinį su preke, jis (J. M.) bendrais veiksmais su A. M. ir kitais nenustatytais organizuotos grupės nariais apgaule savo, organizatoriaus ir bendrininko A. M. naudai užvaldė svetimą turtą.

5.2. Nenustatytam asmeniui, slapyvardžiu „rolandhot“, veikusiam organizuota grupe ir atlikusiam „staferio“ vaidmenį, nenustatytoje vietoje, naudojantis kompiuterine ir programine įranga, elektroninėse parduotuvėse, apgaule, pateikus save kaip elektroninių mokėjimo priemonių –mokėjimo kortelių naudotoją, neteisėtai, prieš elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų valią inicijavus finansines operacijas su kortelėmis susietomis sąskaitomis, kurių metu į parduotuvių sąskaitas buvo pervestos nuosprendyje nurodytos pinigų sumos už parduotuvėse pirktas prekes –, parduotuvės, gavusios mokėjimus, klaidingai manydamos, jog prekės užsakytos mokėjimo priemonių naudotojų valia ir mokėjimai atlikti teisėtai, išsiuntė nuosprendyje nurodytiems asmenims, nesuprantantiems nusikalstamo veikos pobūdžio, prekę; prekę gavus Vokietijos Federacinėje Respublikoje gyvenusiems asmenims ir nenustatyto asmens, atlikusio veikiant organizuota grupe „dropholderio“ vaidmenį, nurodymu siuntiniu persiuntus V. U., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, jis (J. M.), veikdamas organizuota grupe ir atlikdamas „buyerio“ vaidmenį, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. rugsėjo 21 d. AB Lietuvos pašto skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas nuslėpti savo tapatybę, prisistatė V. U. ir AB Lietuvos pašto darbuotojui pateikdamas kaip savo neteisėtai panaudojo svetimą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – V. U. vardu (duomenys neskelbtini) išduotą Migracijos departamento Utenos skyriuje (59) Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), atsiimdamas V. U. vardu siųstus siuntinius juos įgijo, tokiu būdu bendrais veiksmais su nenustatytais organizuotos grupės nariais apgaule savo, organizatoriaus ir nenustatyto „staferio“ naudai užvaldė svetimą turtą.

5.3. Nenustatytam asmeniui, veikusiam organizuota grupe ir atlikusiam „staferio“ vaidmenį, nenustatytoje vietoje, naudojantis kompiuterine ir programine įranga, elektroninėse parduotuvėse, apgaule, pateikus save kaip elektroninių mokėjimo priemonių – mokėjimo kortelių naudotoją, neteisėtai, prieš elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų valią inicijavus finansines operacijas su kortelėmis susietomis sąskaitomis, kurių metu į parduotuvių sąskaitas buvo pervestos nuosprendyje nurodytos pinigų sumos už pirktas prekes – parduotuvėms gavus mokėjimą, klaidingai manant, jog prekės užsakytos mokėjimo priemonės naudotojo valia ir mokėjimai atlikti teisėtai, išsiuntė nuosprendyje nurodytiems asmenims, nesuprantantiems nusikalstamo veikos pobūdžio, prekes; prekes gavus Vokietijos Federacinėje Respublikoje gyvenusiems nuosprendyje nurodytiems asmenims ir nenustatyto asmens, atlikusio veikiant organizuota grupe „dropholderio“ vaidmenį, nurodymu siuntiniu persiuntus I. K., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, jis (J. M.), veikęs organizuota grupe ir atlikęs „buyerio“ vaidmenį, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. AB Lietuvos pašto skyriuose, kartu su V. G., kuris veikė organizuota grupe pagal susitarimą su juo (J. M.) kaip jo (J. M.) funkcijų bendravykdis, atsiėmė ir taip įgijo prekes, buvusias siuntiniuose, kurie buvo siųsti I. K. ir kurie, siekiant nuslėpti jo (J. M.) ir V. G. tapatybes, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. buvo atsiimti pašto skyriuose jo (J. M.), kuris AB Lietuvos pašto darbuotojui prisistatė svetimu N. B., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, vardu, pateikdamas netikrą įgaliojimą ir pateikdamas kaip savo N. B. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento Vilniaus skyriuje (28) Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), arba jo (J. M.) arba kaip V. G., vienam iš jų AB Lietuvos pašto darbuotojui prisistačius svetimu I. K. vardu ir pateikus kaip savo I. K. vardu (duomenys neskelbtini) Utenoje (49) išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis bendrais veiksmais su „buyerio“ funkcijų bendravykdžiu V. G. ir nenustatytais organizuotos grupės nariais apgaule savo, V. G., organizatoriaus ir nenustatyto „staferio“ naudai užvaldė svetimą turtą, o dalį turto pasikėsino užvaldyti, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o dalį siuntų poėmio metu paėmė policijos pareigūnai.

5.4. Taip veikdamas organizuotoje grupėje, suburtoje asmens slapyvardžiu Alaska, atlikdamas „buyerio“ nusikalstamą vaidmenį, bendrininkams neteisėtai inicijavus finansines operacijas panaudojant svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, J. M., klastodamas dokumentus ir disponuodamas suklastotu dokumentu bei neteisėtai laikydamas ir panaudodamas svetimus asmens dokumentus, organizuotos grupės naudai apgaule įgijo svetimą didelės – 51 684,71 Eur – vertės turtą, pasikėsino įgyti svetimą turtą, kurio vertė 11 894,75 Eur.

5.5. Be to, J. M. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį dėl to, kad nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2014 m. sausio 31 d. mažiausiai 6 atvejais, veikdamas ir organizuota grupe, AB Lietuvos pašto 21-ajame pašto skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), 26-ajame pašte, esančiame (duomenys neskelbtini), suklastojo 84 vnt. dokumentų: 83 vnt. AB Lietuvos pašto „K 10 Atiduotų pašto siuntų sąrašų“ apie V. U. ir N. B. vardu siųstos 331 siuntos atsiėmimą ir 1 Pašto dėžutės nuomos sutartį, ir, veikdamas ir organizuota grupe, bendrais veiksmais su V. G. AB Lietuvos pašto 17-ajame pašte, esančiame (duomenys neskelbtini), suklastodamas 53 vnt. AB Lietuvos pašto dokumentų – „K 10 Atiduotų pašto siuntų sąrašų“ apie I. K. ir N. B. vardais atsiimtas 197 siuntas, panaudodamas netikrą dokumentą – I. K. Įgaliojimą, iškreipė normalią pašto veiklą nuslėpdamas tikruosius siuntų gavėjus ir padarė didelę neturtinę žalą ne mažiau kaip 23 fiziniams asmenims, prieš kurių valią jų vardu išduotose su mokėjimo kortelėmis susietose sąskaitose kitų organizuotos grupės narių buvo atliktos finansinės operacijos ir taip pradėtas įgyvendinti nusikalstamas sumanymas užvaldyti apgaule svetimą juridiniams asmenims priklausantį turtą, kuris buvo baigtas tik V. G. ir jam suklastojus dokumentus atsiimant siuntas, taigi padarė 51 684,71 Eur bendrą turtinę žalą užvaldydamas turtą, priklausantį ne mažiau kaip 31 juridiniam asmeniui, nes V. G. ir jam suklastojus dokumentus kartu atsiimant siuntas, buvo baigtas įgyvendinti nusikalstamos veikos mechanizmas ir organizuotos grupės naudai apgaule užvaldytas juridiniams asmenims priklausęs didelės – 51 684,71 Eur – vertės turtas ir pasikėsinta užvaldyti 6 572,05 Eur vertės turtą, ir neturtinę žalą įvairių valstybių, finansų sistemai, nes siuntose, kurias kartu su V. G. atsiėmė suklastojus dokumentus, buvo ne mažiau nei 71 prekė, už kurią prieš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo valią 71 kartą buvo atsiskaityta ne mažiau kaip 31 įvairioje užsienio interneto parduotuvėje.

5.6. Be to, J. M. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį dėl to, kad be teisėto pagrindo laikė ir versliškai – 62 kartus, iš kurių mažiausiai 6 kartus veikdamas organizuota grupe, panaudojo tapatybę patvirtinančius asmens dokumentus, išduotus V. U. ir N. B. vardu, atsiėmė 332 siuntas ir, veikdamas organizuota grupe, bendrais veiksmais su V. G. laikydamas ir versliškai – 32 kartus panaudodamas I. K. ir N. B. tapatybes patvirtinančius dokumentus atsiėmė 197 siuntas ir padarė didelę neturtinę žalą ne mažiau kaip 23 nenustatytiems fiziniams asmenims, didelę – 51 684,71 Eur – bendrą turtinę žalą užvaldydamas turtą, priklausantį ne mažiau kaip 31 juridiniam asmeniui, ir neturtinę žalą įvairių valstybių finansų sistemai, nes siuntose, kurias jis vienas ir kartu su V. G. atsiėmė versliškai panaudodamas svetimus dokumentus, buvo ne mažiau nei 71 prekė, už kurią prieš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo valią buvo 71 kartą atsiskaityta ne mažiau kaip 31 įvairiose užsienio interneto parduotuvėse ir taip buvo baigtas įgyvendinti sudėtingas nusikalstamos veikos mechanizmas ir organizuotos grupės naudai apgaule užvaldytas juridiniams asmenims priklausęs didelės – 51 684,71 Eur – vertės turtas ir pasikėsinta užvaldyti 6 572,05 Eur vertės turtą (detalus nusikalstamos veikos aprašymas su visomis prekėmis, jų persiuntimu, asmenų vardais, konkrečių dokumentų pasirašymais, kito asmens vardu prisistatymais, nurodytas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio 263-317 puslapiuose).

5.7. Be to, J. M. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ne trumpiau nei nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. sausio 31 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, laikė O. S. (O. S.) vardu (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento Utenos skyriuje (59) išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kol šį dokumentą 2014 m. sausio 31 d. kratos, atliktos minėtame bute, metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

6. V. G. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl to, kad pagal nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2013 m. rugsėjo 26 d. tiesiogiai sudarytą susitarimą su „buyerio“ vaidmenį atlikusiu J. M. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Vilniuje ir kitose Lietuvos Respublikos vietose bei užsienyje, veikdamas šioje Alaskos organizuotoje grupėje su J. M. ir kitais skirtingu laikotarpiu veikusiais ir skirtingais organizatoriaus Alaskos parinktais grupės nariais, su kuriais dėl nusikalstamos veikos darymo susitarė ir užduotis jiems skirstė Alaska, atliko „buyerio“ funkcijų bendravykdžio vaidmenį ir, iš dalies vykdydamas „buyerio“ vaidmeniui priskirtas funkcijas, bendrininkams neteisėtai inicijavus finansines operacijas panaudojant svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, klastodamas dokumentus ir disponuodamas suklastotu dokumentu, neteisėtai laikydamas ir panaudodamas svetimus asmens dokumentus, apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą didelės – 42 845,73 Eur – vertės juridiniams asmenims priklausantį turtą ir pasikėsino įgyti svetimą juridiniams asmenims priklausantį 7 830,21 Eur vertės turtą, o būtent:

6.1. nenustatytam asmeniui, veikusiam organizuota grupe ir atlikusiam „staferio“ vaidmenį, nenustatytoje vietoje, naudojantis kompiuterine ir programine įranga, elektroninėse parduotuvėse, apgaule, pateikus save kaip elektroninių mokėjimo priemonių – mokėjimo kortelių naudotoją, neteisėtai, prieš elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų valią inicijavus finansines operacijas su kortelėmis susietose sąskaitoje, kurių metu į parduotuvių sąskaitas buvo pervestos nuosprendyje nurodytos pinigų sumos už parduotuvėse pirktas prekes – parduotuvės, gavusios mokėjimus, klaidingai manydamos, jog prekės užsakytos mokėjimo priemonių naudotojo valia ir mokėjimai atlikti teisėtai, išsiuntė nuosprendyje nurodytiems asmenims, nesuprantantiems nusikalstamo veikos pobūdžio, prekes; prekes gavus Vokietijos Federacinėje Respublikoje gyvenusiems nuosprendyje nurodytiems asmenims ir nenustatyto asmens, atlikusio veikiant organizuota grupe „dropholderio“ vaidmenį, nurodymu siuntinius persiuntus I. K., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, jis (V. G.), veikęs organizuota grupe pagal susitarimą su „buyerio“ vaidmenį atlikusiu J. M. kaip jo funkcijų bendravykdis, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. AB Lietuvos pašto skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) (17-asis pašto skyrius), kartu su J. M. atsiėmė ir taip įgijo prekes, buvusias siuntiniuose, kurie buvo siųsti I. K. ir kurie, siekiant nuslėpti jo (V. G.) ir J. M. tapatybes, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. buvo atsiimti minėtame pašto skyriuje jo (V. G.) arba J. M., vienam iš jų AB Lietuvos pašto darbuotojui prisistačius svetimu I. K. vardu ir pateikus kaip savo I. K. vardu (duomenys neskelbtini) Utenoje (49) išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); arba J. M., kuris AB Lietuvos pašto darbuotojui prisistatė svetimu N. B., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, vardu, pateikė netikrą įgaliojimą ir pateikė kaip savo N. B. vardu (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento Vilniaus skyriuje (28) išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis bendrais veiksmais su J. M. ir nenustatytais organizuotos grupės nariais apgaule savo, J. M., organizatoriaus ir nenustatyto „staferio“ naudai užvaldė svetimą didelės – 42 845,73 Eur – vertės juridiniams asmenims priklausantį turtą ir pasikėsino įgyti svetimą 7 830,21 Eur vertės turtą, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o dalį siuntų poėmio metu paėmė policijos pareigūnai.

6.2. Taip veikdamas organizuotoje grupėje, suburtoje asmens slapyvardžiu Alaska, atlikdamas „buyerio“ bendravykdžio nusikalstamą vaidmenį, bendrininkams neteisėtai inicijavus finansines operacijas panaudojant svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, V. G., klastodamas dokumentus ir disponuodamas suklastotu dokumentu bei neteisėtai laikydamas ir panaudodamas svetimus asmens dokumentus, organizuotos grupės naudai apgaule įgijo svetimą didelės – 42 845,73 Eur – vertės turtą, pasikėsino įgyti svetimą turtą, kurio vertė 7 830,21 Eur.

6.3. Be to, V. G. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ne trumpesniu laikotarpiu nei nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 22 d., veikdamas organizuota grupe ir su J. M., laikė ir AB Lietuvos pašto 17-ajame pašto skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), J. M. pateikus AB Lietuvos pašto darbuotojams panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis pagamintą netikrą dokumentą – Įgaliojimą, kurio data 2013 m. rugsėjo 6 d., kuriame užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad I. K. įgalioja N. B. „už mane atstovauti įvairiose organizacijose, pašto skyriuose, <...>“ ir kad šis dokumentas galioja iki 2018 m. rugsėjo 6 d., ir šio netikro dokumento pagrindu įgijo, J. M. atsiėmus I. K. vardu, jam nežinant, panaudojus jo (I. K.) duomenis, gautas siuntas, tokiu būdu jis, bendrais veiksmais su J. M., AB Lietuvos pašto 17-ajame pašte, esančiame (duomenys neskelbtini), suklastodamas 53 vnt. AB Lietuvos pašto dokumentų – „K 10 Atiduotų pašto siuntų sąrašų“ apie I. K. ir N. B. vardais atsiimtas 197 siuntas, panaudodamas netikrą dokumentą – I. K. Įgaliojimą, iškreipė normalią pašto veiklą nuslėpdamas tikruosius siuntų gavėjus ir padarė didelę neturtinę žalą ne mažiau kaip 23 fiziniams asmenims, prieš kurių valią jų vardu išduotose su mokėjimo kortelėmis susietose sąskaitose kitų organizuotos grupės narių buvo atliktos finansinės operacijos ir taip pradėtas įgyvendinti nusikalstamas sumanymas užvaldyti apgaule svetimą juridiniams asmenims priklausantį turtą, kuris buvo baigtas tik J. M. ir jam suklastojus dokumentus atsiėmus siuntas, taip pat padarė didelę – 42 845,73 Eur – bendrą turtinę žalą ne mažiau kaip 29 juridiniams asmenims, taip pat padarė didelę neturtinę žalą įvairių valstybių finansų sistemai, nes siuntose, kurias kartu su J. M. atsiėmė suklastoję dokumentus, buvo ne mažiau nei 65 prekės, už kurias prieš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo valią buvo 65 kartus atsiskaityta ne mažiau kaip 29 įvairiose užsienio interneto parduotuvėse.

6.4. Be to, V. G. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis ir J. M. laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 22 d. neteisėtai disponavo fizinių asmenų: I. K. ir N. B. duomenimis, pakankamais siuntoms į Lietuvos Respubliką išsiųsti, ir, siekdamas melagingai identifikuoti J. M. ir (arba) save kaip kitus asmenis, turint tikslą siuntas priimti neatskleidžiant savo tapatybės dėl veikimo organizuota grupe, įgyvendinti vykdomas „buyerio“ bendravykdžio vaidmens funkcijas ir nuslėpti organizuotos grupės veikimo schemą, ne trumpiau nei nuo 2013 m. spalio 26 d. iki 2014 m. sausio 22 d. jis, veikdamas organizuota grupe, bendrai su J. M., neturėdamas teisėto pagrindo, nenustatytoje vietoje laikė N. B. vardu (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento Vilniaus skyriuje (28) išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusią iki 2012 m. birželio 12 d., ir laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 26 d. iki 2014 m. sausio 22 d. AB Lietuvos pašto 17-ajame pašto skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), versliškai – 26 kartus, veikdamas organizuota grupe, panaudojo, J. M. kortelę pateikus AB Lietuvos pašto darbuotojams kartu pateikiant ir suklastotą neva I. K. 2013 m. rugsėjo 6 d. išduotą N. B. įgaliojimą, leidžiantį N. B. atstovauti I. K. ir pašto skyriuose, o AB Lietuvos pašto darbuotojams klaidingai manant, kad siuntas perduoda N. B., įgaliotam I. K., jas perdavus J. M., bendrais veiksmais su J. M. paėmė 143 siuntas ir ne trumpiau nei nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. jis, veikdamas organizuota grupe, bendrai su J. M., neturėdamas teisėto pagrindo, nenustatytoje vietoje laikė I. K. vardu (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento Utenos skyriuje (49) išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusią iki 2022 m. spalio 8 d., ir laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. AB Lietuvos pašto 17-ajame pašto skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), pakaitomis jis 2 kartus ir J. M. 4 kartus, pateikdami AB Lietuvos pašto darbuotojams, versliškai, veikdami organizuota grupe, panaudojo ją, o AB Lietuvos pašto darbuotojams klaidingai manant, kad siuntas perduoda I. K., perdavus jam, jis paėmė 27 siuntas, perdavus J. M., J. M. taip pat paėmė 27 siuntas, taip, AB Lietuvos pašto darbuotojams klaidingai manant, kad siuntas perduoda I. K. arba jo (I. K.) įgaliotam asmeniui N. B., perdavus jam arba J. M., jis paėmė 27 siuntas, o J. M. paėmė 170 siuntų, iš viso bendrai paėmė 197 siuntas, tarpe kurių buvo ir svetimas turtas, kurio vertė ne mažesnė nei 51 684,71 Eur, kurį jis kartu su J. M., paimdamas siuntas, užvaldė savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai; taigi jis, veikdamas organizuota grupe, neturėdamas teisėto pagrindo, bendrais veiksmais su J. M. laikydamas ir versliškai – 32 kartus panaudodamas I. K. ir N. B. tapatybes patvirtinančius dokumentus atsiėmė 197 siuntas ir padarė didelę neturtinę žalą ne mažiau kaip 23 nenustatytiems fiziniams asmenims, didelę – 42 845,73 Eur – bendrą turtinę žalą ne mažiau kaip 29 juridiniams asmenims, neturtinę žalą įvairių valstybių finansų sistemai, nes, J. M. ir jam versliškai panaudojus svetimus dokumentus kartu atsiėmus siuntas, buvo baigtas įgyvendinti sudėtingas nusikalstamos veikos mechanizmas ir organizuotos grupės naudai apgaule užvaldytas juridiniams asmenims priklausęs didelės – 42 845,73 Eur – vertės turtas ir pasikėsinta užvaldyti 6 572,05 Eur vertės turtą (detalus nusikalstamos veikos aprašymas su visomis prekėmis, jų persiuntimu, asmenų vardais, konkrečių dokumentų pasirašymais, kito asmens vardu prisistatymais, nurodytas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio 317–359 puslapiuose).

6.5. Be to, V. G. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) dėl to, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir kitose Vilniaus bei Lietuvos Respublikos vietose ne trumpiau nei nuo 2009 m. lapkričio 3 d. iki 2014 m. vasario 2 d., kol kratos, atliktos minėtame bute, metu kompiuterį su duomenimis rado ir paėmė policijos pareigūnai, savo naudoto kompiuterio „Fujitsu Siemens“, kurio serijos numeris (duomenys neskelbtini), skaitmeninėje atmintyje skirtingais laikotarpiais laikė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, o būtent: 1) D. B., kurio kreditinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); 2) D. R. F., kurio kreditinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); 3) J. R., kurio kreditinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); 4) A. Y., kurio kreditinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); 5) R. R., kurio kreditinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); 6) R. S., kurio kreditinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); 7) E. S., kurio kreditinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); 8) J. P., kurio kreditinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); 9) S. S. M., kurio kreditinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); 10) D. H. Y., kurio kreditinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); 11) A. C. A., kurio kreditinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); 12) E. O., kurio kreditinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini); 13) T. B., kurio kreditinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

7. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė A. Gališanskytė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalis, kuriomis A. Z., A. P. ir E. T. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį – A. Z., A. P. ir E. T. pripažinti kaltais pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir A. Z. paskirti 150 MGL dydžio baudą, A. P. paskirti 500 MGL dydžio baudą, E. T. paskirti 250 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nuteistiesiems paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu su paskirtomis baudos bausmėmis pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nustatytus galutinius baudų dydžius. Kitas nuosprendžio dalis prokurorė prašo palikti nepakeistas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. Z., A. P. ir E. T. dalyvavo bendroje organizuotos grupės nusikalstamoje schemoje ir vykdė „dropholderių“ funkcijas, t. y., ieškojo ir verbavo asmenis, nesuprantančius nusikalstamo veikos pobūdžio, taip vadinamus „dropus“, kurie savo vardu paštuose ar iš kurjerių paimdavo iš užsienio persiųstus siuntinius su svetimų mokėjimo priemonių duomenimis nupirktomis prekėmis, po ko šiuos siuntinius perdavo jiems – „dropholderiams“. Paėmę prekes „dropholderiai“ jas perduodavo kitiems organizuotos grupės nariams – „buyeriams“, tokiu būdu siekdami nuslėpti jų tapatybę. Kaip nustatyta, nuteistasis A. Z. siuntinių paėmimui užverbavo A. ir An. T. bei F. Ž., nuteistasis E. T. – O. R., A. P. – A. B., A. J., V. V. ir E. G..

7.2. Pirmosios instancijos teismas A. Z., E. T. ir A. P. veiksmuose konstatavęs sukčiavimą, kaltinimus pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį įvertino kaip papildomus, nereikalingus kvalifikavimui. Anot prokurorės, teismas A. Z., E. T. ir A. P. nuteisdamas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, tačiau išteisindamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, priėmė vieną kitam prieštaraujančius sprendimus. Iš byloje nustatytos nusikalstamos veikos schemos matyti, kad apgaulė pasireiškė tuo, kad prekės buvo perkamos prieš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo valią, inicijuojant finansines operacijas banko sąskaitoje, kurios metu į parduotuvės sąskaitą būdavo nuskaitoma atitinkama suma. Nupirktos prekės vėliau per „dropholderius“ A. Z., E. T. ir A. P., buvo atitinkamai užvaldytos „buyerio“ A. M. ir A. V., tačiau be neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimo, nebūtų buvęs galimas ir tolimesnis nusikalstamos veikos sumanymo įgyvendinimas bei nebūtų galimi kiti organizuotos grupės narių veiksmai. Dėl to pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį nuteisė ne tik „staferio“ vaidmenį atlikusį A. M., bet ir „buyerius“ A. V., J. M. bei V. G., kurie, nors ir nenaudojo svetimų mokėjimo priemonių duomenų prekių nupirkimui, tačiau paimdami tokiu būdu nupirktas prekes jas apgaule užvaldė savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai.

7.3. Ta aplinkybė, kad vieni organizuotos grupės nariai, susiję tik su gautų siuntinių užvaldymu per tarpininkus, nesinaudojo specifine įranga – kompiuteriais ar kitais įrenginiais, ką teismas akcentavo nuosprendyje, negali būti pagrindu išteisinti dėl kitų organizuotos grupės narių padarytos nusikalstamos veikos, be kurios, nebūtų buvę ir sukčiavimo, už kurį visi grupuotės nariai nuteisti. Organizuotos grupės esmė ir yra tame, kad kiekvienas jos narys atlieka dalį tam tikrų veiksmų, nukreiptų bendram nusikaltimui padaryti. Šioje byloje nustatytas nusikalstamų veikų pobūdis, planavimas, darymo mechanizmas, vaidmenų pasiskirstymas, atskirais etapais veikimas skirtingomis sudėtimis, rengimasis veikų padarymui, taip pat jų ryšis, tarpusavio bendravimas patvirtina organizuotos grupės narių susitarimą bendrai daryti nusikaltimus. Taigi konstatavus, kad „dropholderiai“ A. Z., E. T. ir A. P. dalyvavo organizuotoje grupėje ir įvykdė jiems inkriminuojamą sukčiavimą, privalu jų veiksmus kvalifikuoti ne tik pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, bet ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

8. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. M. gynėjas advokatas V. Kičiatovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistojo J. M. veikas, kvalifikuotas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 189, 300 ir 302 straipsnius, o dėl BK 302 straipsnio 1 dalies (O. S. asmens paso įgijimo ir laikymo) išteisinti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Skundžiamame nuosprendyje J. M. inkriminuoti trys nusikalstamų veikų epizodai (3, 5 ir 22 epizodai), kuriuose nebuvo nustatytas nusikaltimo dalykas – tai yra neteisėtai įgyta prekė. Nenustačius nusikaltimo dalyko – konkretaus materialaus daikto, į ką buvo pasikėsinta, baudžiamoji atsakomybė negalima, todėl šie J. M. inkriminuojami nusikalstamų veikų epizodai iš kaltinimo turėjo būti pašalinti.

8.2. Nuosprendyje J. M. nurodomi kaltinimai dalyvavus nusikalstamoje organizuotoje grupėje yra abstraktūs, konkrečiai nenurodant, kokiais veiksmais J. M. prisidėjo prie organizuotos grupės daromų nusikaltimų. Be to, neatskleistas ir vaidmenų pasiskirstymas, neaišku, kokiu būdu buvo parenkami asmenys ir kaip buvo skirstomi vaidmenys. Vaidmenų pasiskirstymas grindžiamas tik nenustatyto asmens arba dirbtinio intelekto sukurta internetinės prekybos platforma (elektroninė parduotuvė), savo funkcionalumu labai panašios į tokias elektronines parduotuves kaip „Pigu.lt“, „Varlė.lt“ ir kt. Asmuo norėdamas jose ką nors nusipirkti, taip pat užsiregistruoja, sukuria savo paskyrą, susipažįsta su nenustatyto asmens naudojimosi prekybos platforma taisyklėmis, prisijungęs gali sekti siuntas ir t.t. Galima suprasti, kad pirkėjo vaidmuo, kaip organizuotos grupės nario, buvo suteiktas J. M., tačiau, kokiu būdu buvo susitarta, kad J. M. bus pirkėjas, šioje byloje nebuvo atskleista.

8.3. J. M. iš tiesų pirko įvairias prekes, tačiau tai darė ne kaip organizuotos grupės narys, o kaip verslininkas, suinteresuotas gauti pigių prekių, todėl jungėsi prie duomenų bazės, susikūrė savo paskyrą ir pirko prekes. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad prekių duomenys pirmiausia atsirasdavo prekybos platformoje ir tik po to J. M. jas galėdavo užsakyti. Tai reiškia, kad prekės buvo užvaldytos dar iki joms patenkant pas J. M.. Todėl skundžiamo nuosprendžio išvados apie tai, kad J. M. suklastojus dokumentus ir atsiimant siuntas pašte buvo baigtas įgyvendinti nusikalstamos veikos mechanizmas ir organizuota grupė apgaulės būdu užvaldydavo svetimą turtą, yra nepagrįstos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nenustatytam asmeniui užsakymo metu pateikiant svetimos mokėjimo kortelės duomenis, jau iš anksto buvo žinoma, kad prekė bus siunčiama J. M.. Skunde pažymima, kad J. M. prekes rinkosi jau iš nenustatyto asmens sukurtos prekybos platformos ir joje esančios informacijos apie prekes.

8.4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nuteistasis A. M. parodė, kad patekus į prekybos centro internetinį puslapį reikėjo įrašyti pirkėjo vardą, pavardę, telefono numerį, el. paštą. Byloje yra nustatyta, kad pildant užsakymą, pirmiausia būdavo nurodomi ne J. M. pateikti svetimų asmenų (V. U., N. B. ar I. K.) duomenys, o „dropų“, kurie buvo įdarbinti priiminėti ir persiųsti siuntas. Tik vėliau, jeigu J. M. pirkdavo prekes, tada būdavo įrašomi jo pateikti duomenys. Liudytojų parodymais nustatyta ir tai, kad J. M. gaudavo ir tuščias dėžes, kuriose nebūdavo nupirktų daiktų. Tai patvirtina, kad iš prekybos centrų gautas prekes galėjo pasisavinti ir tie patys „dropai“ arba asmenys, užsakinėję prekes panaudojant svetimus mokėjimo kortelių duomenis.

8.5. Byloje yra nustatyta, kad J. M. turėjo savo internetinę parduotuvę, kurioje prekiavo buitine ir elektronine techniką. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis naudojosi internetine platforma „web money“, kurioje keitė pinigus į virtualius. Šie pinigai buvo reikalingi tam, kad būtų galima įsigyti prekes iš kaltinime minimų nenustatytų asmenų sukurtos internetinės prekybos platformos.

8.6. J. M. veiksmai klastojant siuntų atsiėmimo žurnalą, kai buvo pasirašoma kito asmens vardu, sukčiavimo įgyvendinimui įtakos neturėjo. Apgaulė, kaip sukčiavimo sudėties elementas, buvo naudojama tuo metu, kai prekė buvo užsakoma prekybos centre neteisėtai panaudojant svetimų mokėjimo priemonių duomenis. Prekei patekus pas „dropą“, ji buvo užvaldyta nenustatytų asmenų, todėl dokumento klastojimas atsiimant prekes pašte, negali būti laikomas apgaulės užvaldant svetimą turtą elementu, kadangi prekės jau buvo nenustatytų asmenų apgaulės būdu užvaldytos anksčiau. Nuteistojo J. M. neteisėtai panaudoti kitų asmenų duomenys atsiimant siuntas, nebuvo naudojami užsakant prekes iš parduotuvių. J. M. svetimų mokėjimo kortelių duomenų niekada neturėjo, jų neklastojo, nenaudojo, prekių iš prekybos centrų neužsakinėjo. Nuteistasis neneigia atsiimdamas siuntinius pašte naudojęs svetimų asmenų duomenis ir dokumentus, tačiau taip elgėsi nenorėdamas atskleisti savo tapatybės dėl galimų finansinių ir mokestinių patikrinimų. Taip pat neneigė įtaręs, kad jo perkamos prekės į internetinę prekybos platformą galėjo patekti nusikalstamu būdu, todėl J. M. galėjo būti traukiamas atsakomybėn nebent pagal BK 189 straipsnį.

8.7. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl J. M. pripažinimo kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį taip pat nepagrįsta. O. S. pasas kratos metu buvo rastas J. M. motinos bute, o jo motina negalėjo ar nenorėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis jis atsirado jos bute. Atsižvelgiant į tai, kad dalis motinos bute rastų dokumentų priklausė J. M., buvo padaryta prielaida, kad ir svetimą pasą įgijo ir laikė J. M.. Nuteistojo gynėjo teigimu, jau pats dokumento laikymas kelia abejonių, kadangi kaltinime minimu laikotarpiu J. M. motinos bute negyveno ir pas save svetimo paso nelaikė. Kokiomis aplinkybėmis pasas galėjo atsirasti pas jo motiną, jis nežino. Tiesioginių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad pasą įgijo ir motinos bute neteisėtai laikė nuteistasis, byloje surinkta nebuvo, todėl dėl šio epizodo, nuteistojo gynėjo įsitikinimu, J. M. turėtų būti išteisintas.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį jo atžvilgiu ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį arba sumažinti jam paskirtą baudos bausmę. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tik perrašė kaltinamojo akto nuostatas, savarankiškai neatliko įrodymų analizės. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo kaip ir kokie konkrečiai bylos įrodymai įrodo A. V. inkriminuotus nusikaltimus. Be to, teismas nuosprendyje rėmėsi liudytojų parodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu keitėsi, taip pat teismas nemotyvavo, kodėl jis remiasi vienais parodymais, tačiau atmeta kitus, nors tai padaryti buvo būtina.

9.2. A. V. veika nepagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, kadangi teismas nenurodė jokių įrodymų ir nemotyvavo, kokius jis atliko tyčinius veiksmus, nukreiptus į kito asmens apgaulę. Teismas taip pat visiškai nepasisakė, kokie įrodymai patvirtina A. V. žinojimą apie kitų asmenų naudotą apgaulę ir kokiais konkrečiais veiksmais nuteistasis prie jų prisidėjo. Patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn būtų galima tik tokiu atveju, jeigu baudžiamojoje byloje būtų neginčijamai nustatyta, kad byloje aptariami padariniai kilo dėl kokių nors tyčinių, į nusikalstamą sukčiavimą nukreiptų, A. V. veiksmų. Nuteistasis teigia, kad jam negali kilti atsakomybė dėl kitų asmenų atliktų apgaulės veiksmų, o byloje nėra jo susitarimą su kitais asmenimis atlikti bendrus sukčiavimo veiksmus patvirtinančių įrodymų.

9.3. Valstybinis kaltintojas pasirinko tokį įrodinėjimo būdą, kuriuo susiejo visus byloje dalyvaujančius asmenis į vieną vieningą, tariamai iš anksto suderintą ir visiems žinomą nusikalstamų veiksmų atlikimo grandinę, kurioje visi turėjo savo konkretų vaidmenį. Esant tokiam įrodinėjimo būdui, kaltintojas privalėjo surinkti ir pateikti įrodymus apie tai, kad visiems kaltinamiesiems tai buvo žinoma ir suvokiama. Tokiu įrodymų byloje nėra, jų nenurodė ir teismas, todėl tariama „vieninga nusikalstama grandinė“ nėra įrodyta ir kiekvienam kaltinamajam galima būtu inkriminuoti tik jo konkrečiai atliktus veiksmus, o ne ir kitu asmenų atliktus veiksmus. Nors visiems kaltinamiesiems buvo inkriminuota, kad jie nusikaltimus padarė organizuota grupe, nuteistojo manymu, šis požymis byloje nėra įrodytas ir teismas nepagrįstai pripažino, jog nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje.

9.4. Kvalifikuojant veiką, kaip padarytą veikiant organizuotoje grupėje, privaloma įrodyti išankstinį visų bendrininkų susitarimą. Šioje byloje nebuvo nustatytas bendras susitarimas tarp visų kaltinamųjų, taip pat nenustatyti pastovūs ryšiai tarp visų kaltinamųjų, grupės narių veiksmų suderinamumas bei intensyvumas. Nuteistasis teigia, kad jis ir kiti kaltinamieji nežinojo apie kitų asmenų dalyvavimą nusikalstamoje veikloje kitose šalyse, internetinėje erdvėje, jų nepažinojo ir nepalaikė jokių ryšių, taip pat nežinojo nusikalstamo mechanizmo aplinkybių. Nors šiuo teismas privalėjo įrodyti išankstinį visų bendrininkų susitarimą, tačiau to nepadarė, jų nėra nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje. A. V. teigia, kad tarp kaltinamųjų nebuvo glaudžių ir artimų ryšių, kadangi jie net nepažinojo vienas kito, be to, kaltinamieji nesuvokė, jog priklauso organizuotai grupei, todėl teismas negalėjo pripažinti jį kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį.

9.5. Nuteistojo vertinimu, jo veika nepagrįstai kvalifikuota ir pagal BK 214 ir 215 straipsnių 1 dalis. Baudžiamoji atsakomybė nustatyta tik už neteisėtą disponavimą svetima elektronine mokėjimo priemone, todėl būtina aiškiai apibrėžti „svetimumo“ ir „neteisėtumo“ sąlygas bei jas įrodyti, tačiau šioje byloje nėra duomenų, jog A. V., veikdamas tiesiogine tyčia, būtų sąmoningai panaudojęs apgaulę, kad gautų turtinę naudą. Nuteistojo įsitikinimu, teismas neteisingai vertino jo veiksmus, kadangi prekių užsakymas ar jų paėmimas savaime nėra nusikalstami veiksmai. Teismas nuosprendyje turėjo detaliai nurodyti konkrečius jo (A. V.) nusikalstamus veiksmus bei apgaulės panaudojimą, tačiau to nepadarė, nors privalėjo aprašyti kiekvieną jam inkriminuotą epizodą, nurodydamas ir įrodymus, o ne apsiriboti bendro pobūdžio fraze apie tai, kad viskas vykdavo analogiškai kaip ir kaltinamojo A. M. atveju. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, jo veiksmai galėjo būti kvalifikuoti nebent pagal BK 189 straipsnį.

9.6. Teismas neteisingai nustatė iš jo konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą. Nors teismas nurodė, kad tą sumą nustatė atlikęs skaičiavimus, tačiau tų skaičiavimų nuosprendyje nėra, todėl neaišku, iš ko susidaro ta suma. Akivaizdu, kad teismas šią sumą skaičiavo nuo visų jam inkriminuotų siuntinių sumų, nors byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad visi tam tikrų asmenų gauti siuntiniai buvo perduoti būtent jam (A. V.). Nuteistojo įsitikinimu, jam gali būti skaičiuojama suma tik nuo tų siuntinių, kurie buvo perduoti būtent jam ir byloje yra tiksliai nustatyta tokių siuntinių vertė.

9.7. Pirmosios instancijos teismas A. V. skyrė per griežtą bausmę, nuosprendyje net nenurodydamas bausmės skyrimo motyvų. Be to, teismas nevertino pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo trukmės, todėl tai turėjo įtakos bausmės skyrimui. Šioje byloje nuosprendis buvo priimtas praėjus daugiau nei dešimt metų nuo tariamai padarytų nusikalstamų veikų. Tai rodo, kad teismas nukrypo nuo EŽTT bei kasacinio teismo praktikos skiriant bausmes dėl per ilgai užsitęsusio proceso. Nuteistasis akcentuoja ir tai, kad niekada neatliko jokių veiksmų, kurie vilkintų bylos nagrinėjimą.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir V. G. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų – jis nėra nei išsamus, nei konkretus, jame nėra atskleidžiami jo objektyviai atlikti veiksmai, sudarantys inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymius. Iš kaltinimo turinio matyti, jog jis buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su J. M. bei kitais kaltinamajame akte neidentifikuojamais asmenimis, bet turėdamas tiesiogiai su J. M. sudarytą susitarimą, kurio turinys kaltinamajame akte nėra atskleidžiamas, atlikdamas „buyerio“ funkcijų bendravykdytojo vaidmenį, kuris kaltinamajame akte nėra aprašytas ir niekaip nėra atskleidžiamas, bei „iš dalies" vykdydamas „buyerio“ vaidmeniui priskirtas funkcijas, tačiau kaltinamajame akte niekaip neindikuojant, kokia dalimi tas funkcijas vykdė ir kuo konkrečiai ši inkriminuota dalis pasireiškė.

10.2. Kaltinamajame akte jam inkriminuoti objektyvaus pobūdžio veiksmai kiekviename epizode identiškai formuluojami tokiu būdu: pašto siuntas atsiimdavo arba jis, arba J. M., prisistatęs I. K. vardu ir pateikęs kaip savo I. K. asmens tapatybės kortelę arba prisistatęs N. B. vardu ir pateikęs kaip savo N. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, tokiu būdu kaltinamajame akte pateikiant net tris galimai atliktų objektyvių veiksmų, kuriais buvo įvykdytas sukčiavimo nusikaltimas, alternatyvias versijas – arba visas jam inkriminuojamas siuntas atsiėmė J. M., prisistatęs N. B. arba I. K. vardu, arba jis (V. G.), prisistatęs I. K. vardu. Be to, pagal pareikštą kaltinimą pagal BK 215 straipsnio 1 dalį nėra nurodytas nei vienas konkretus objektyvus jo veiksmas, kuriuo įvykdytas šis inkriminuotas nusikaltimas.

10.3. Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nenurodytas nei vienas objektyvus jo veiksmas, kuriuo pagal jam pareikštą kaltinimą jis įvykdė šį nusikaltimą. Jam inkriminuoti J. M. priskiriami šių dokumentų klastojimo veiksmai. Kaltinimo dalyje pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2014 m. sausio 31 d. t. y. 5 vnt. AB „Lietuvos paštas“ dokumentų suklastojimo, jam yra inkriminuotas vienas objektyvus veiksmas – tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į „Atiduotų pašto siuntų sąrašą. Kaltinimo dalyje dėl BK 302 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo jam inkriminuotas N. B. ir I. K. asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų laikymas ir versliškas jų panaudojimas kartu su J. M., tačiau kaltinamajame akte nenurodytos šios veikos padarymo aplinkybės, vieta, būdas, o versliškas dokumentų panaudojimas priskiriamas J. M.. Taigi, iš byloje surašyto kaltinamojo akto turinio matyti, kad, nors jame nurodyta dalis duomenų, reikalingų BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinkančiam kaltinamajam aktui surašyti, tačiau nei jo, kaip bendrininko, atliktus objektyvius veiksmus, nei bendrininkavimą tarp kaltinamųjų padarant nusikalstamą veiką sudarančios faktinės aplinkybės yra arba iš viso neaprašytos, arba aprašytos nekonkrečiai, kaltinamajame akte išdėstant alternatyvias tariamo bendrininkų veikimo formas.

10.4. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atliktas BPK nenumatytas veiksmas – „kaltinimo tikslinimas“, papildomai inkriminuojant jam net 59 visiškai naujus BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos epizodus, dėl kurių niekada nebuvo pareikštas įtarimas. Toks kaltinimo tikslinimas buvo atliktas ignoruojant BPK keliamus reikalavimus bei esmingai suvaržant nuteistojo teisę į gynybą.

10.5. Kaltinimo keitimo teisme institutas, kurio reikalavimai šiuo atveju buvo pažeisti, yra skirtas ne kaltinamojo akto trūkumų šalinimui, bet iš esmės yra susijęs su tokiomis procesinėmis situacijomis, kai bylos nagrinėjimo teisme metu nustatomos naujos, ar iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės lyginant su kaltinamuoju aktu inkriminuotomis. Nagrinėjamu atveju jokios naujos aplinkybės, kurios prokurorei nebūtų žinomos surašant kaltinamąjį aktą, nebuvo nustatytos, o ir pats prokurorės prašymas dėl kaltinamojo akto tikslinimo buvo pateiktas dar iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Taigi šiuo atveju prokurorė turėjo ne keisti kaltinimą, BPK nustatyta tvarka, ar juolab ne jį „tikslinti“ BPK nenustatyta tvarka, tačiau prašyti teismo grąžinti bylą su kaltinamuoju aktu prokurorei tam, kad būtų atlikti būtini papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai bei surašytas naujas kaltinamasis aktas.

10.6. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, turinčių esminės įtakos tinkamam jo veiksmų kvalifikavimui, nevertino, o nuosprendyje nepagrįstai nurodė jog civilinių ieškinių nepareiškimas, kvalifikuojant kaltinamųjų veiką kaip sukčiavimą, esminės reikšmės neturi. Nuteistojo manymu, atsižvelgiant į faktines prekių įgijimo aplinkybes, turto užvaldymo ir tariamos žalos padarytos parduotuvėms kontekste civilinių ieškinių nepareiškimo aplinkybė yra svarbi. Priešingai nei nurodoma nuosprendyje, ši aplinkybė atskleidžia, jog įgyjant prekes parduotuvių atžvilgiu nebuvo nei vieno iš būtinųjų objektyviųjų sukčiavimo požymių – nei apgaulės, nei žalos. Taigi inkriminuojama sukčiavimo nusikalstama veika parduotuvių atžvilgiu nebuvo įvykdyta, nes esminė apgaulė nebuvo panaudota, nė viena iš parduotuvių jokios turtinės žalos nepatyrė, kadangi už visas prekes su kiekviena jų buvo atsiskaityta pervedant pinigus į jų sąskaitą banke.

10.7. Jo kaltė padarius nusikalstamas veikas buvo grindžiama prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis. Skundžiamame nuosprendyje akcentuojami ir klaidingai interpretuojami įrodomieji duomenys nesudaro nuoseklios ir vieningos įrodymų grandinės, kuri leistų konstatuoti teismo išvadų, dėl jo kaltės įrodytumo, pagrįstumą ir teisingumą. Anot nuteistojo, svarbu įvertinti tai, kad bylos medžiagoje nėra jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, patvirtinančių, jog jis, nors viename inkriminuotos nusikalstamos veikos epizode būtų prisistatęs I. K. vardu, pateikęs kaip savo I. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir tokiu būdu paėmęs priskiriamus siuntinius. Tokios aplinkybės specialisto išvada nebuvo nustatytos. Be to, nei asmens kratos iškart po sulaikymo prie pašto skyriaus, nei gyvenamosios vietos kratos metu, nei paimtuose kompiuteriuose nebuvo rastas joks pašto pranešimas ar jo kopija, nebuvo rasta I. K. asmens tapatybės kortelė ar jos kopija, nebuvo rastas joks kitas dokumentas, patvirtinantis, kad inkriminuojamomis datomis, t. y. 2014 m. sausio 27 ir 31 d. jis būtų atvykęs į pašto skyrių, ten būtų pateikęs I. K. asmens tapatybės kortelę, jo vardu pasirašęs atitinkamuose pašto dokumentuose ir atsiėmęs inkriminuojamas siuntas. Teismas šią aplinkybę grindė prielaidomis neva dokumentus pasirašė jis, nors dokumentus pasirašęs asmuo nebuvo nustatytas.

10.8. Bylos nagrinėjimo metu nuteistasis J. M. teigė, jog atsiimdamas pašto siuntas visada pasirašydavo jis pats. Jo manymu 2014 m. sausio 31 d. jis pats pašte priėjo atsiimti siuntų ir pats pasirašė žurnale. Tokie bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog dėl pakeistos rašysenos ekspertai nenustatė, kas konkrečiai pasirašė pašto dokumentuose jam (V. G.) inkriminuotomis datomis, bet tai savaime nereiškia, jog pasirašė būtent jis. Juolab, kad specialisto išvadoje yra padaryta išvada, kad ne J. M. pasirašė ne tik 2014 m. sausio 27 ir 31 d. pasirašant I. K. vardu „I. K.“, bet ir kitomis, jam neinkriminuotomis, dienomis.

10.9. Objektyviais bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2014 m. sausio 31 d. jis susitarė su J. M. kitą dieną kažkur vykti, tačiau nenustatyta kur. 2014 m. sausio 31 d. kartu su J. M. prie Vilniaus pašto skyriaus buvo sulaikytas ir jis, tačiau priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė neįrodo ir objektyviai negali įrodyti, kad jis atliko inkriminuotus veiksmus. Bylos duomenimis nenustatytas jo vykimo tikslas į pašto skyrių, konkrečių veiksmų atlikimas, o nustatytos aplinkybės yra pernelyg nutolusios nuo inkriminuotų veiksmų.

10.10. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas atskirus įrodymus, absoliučiai be jokių motyvų ir be jokio pagrindo konstatavo, kad kompiuteris ASUS K53 neva priklauso jam (V. G.) kaip ir „Skype“ vartotojas slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, nors bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokias teismo išvadas. Be to, nors teismas akcentavo byloje esančias nuotraukas, kurioje užfiksuotos deginamos dėžės, tačiau nei vienoje iš bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų nėra užfiksuota, jog deginamos dėžės yra kompiuterinės technikos ar kitų šioje byloje inkriminuotų daiktų pakuotės. Priešingai, buvo deginamos autodalių dėžės, kurios nagrinėjamu laikotarpiu negalėjo būti išmestos į rūšiavimo konteinerius. Svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog bylos medžiagoje nėra visiškai jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kad jis būtų naudojęsis šioje byloje aktualizuotais tinklapiais (duomenys neskelbtini) bei šiais tinklapiais besinaudojusių asmenų, kuriems kaltinamajame akte priskiriamos „buyerio“ funkcijos, slapyvardžiais. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir to, jog bylos medžiagoje nėra visiškai jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kad jis būtų naudojęsis šioje byloje aktualizuotais serveriais, kuriais būtų perduodama kokia nors su šioje byloje įrodinėtinomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis susijusi informacija, kad kokiame nors interneto puslapyje būtų talpinęs skelbimus apie kokias nors parduodamas šiai bylai aktualias prekes, kaip ir nėra jokių objektyvaus pobūdžio duomenų, kad būčiau kokiu nors konkretizuotu būdu susijęs su inkriminuotuose epizoduose nurodytų prekių pirkimu ir/ar jų siuntimu į Lietuvą.

10.11. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad jis būtų realizavęs bent dalį BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų sudėties požymių ir kad būtų atlikęs kokius nors konkrečius veiksmus, susijusius su neteisėtu svetimų mokėjimų priemonių panaudojimu, kad egzistavo jo, nuteistojo J. M. ir/ar kitų asmenų susitarimas dėl neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių ar jų duomenų panaudojimo.

10.12. Nuteistasis pabrėžia, kad nė vienas iš byloje apklaustų asmenų nepatvirtino, kad jis (V. G.) būtų atlikęs nekonkretizuotą „buyerio“ bendravykdytojo vaidmenį ir šiam vaidmeniui priskirtas nekonkretizuotas funkcijas. Apklausiamas J. M. davė vienareikšmius ir kategoriškus parodymus, jog dėl bendros veiklos nesitarė su niekuo, tame tarpe ir su juo (V. G.). Jo parodymai sutampa ir su J. M. nurodytomis aplinkybėmis bei paneigia jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Nuteistasis teigia tik bendrais bruožais žinojęs, kad J. M. užsiima technikos pirkimu iš didmenininkų ir jos pardavimu. Be to, pats J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė teismui, kad siuntas pašte asmeniškai atsiimdavo ir savo, ir ne savo (t. y. N. B., I. K., V. U.) vardu. Jis (J. M.) asmeniškai nurodydavo, kokių asmenų vardais turi būti siunčiamos siuntos su jo įsigytomis prekėmis, o V. G. jam padėjo tik fiziškai paimti prekes ir jis (J. M.) nėra pasakojęs V. G., kaip siuntas gauna, koks jų turinys. Apklausiamas A. M. paaiškino, kad šiai bylai aktualiu laikotarpiu jokių kriminalinio pobūdžio ar kitokių reikalų su V. G., kurį matė tik keletą kartų, jis pats asmeniškai neturėjo ir nesitarė vykdyti jokių nusikaltimų. Šių parodymų pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino.

10.13. Pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė ir pašto darbuotojų J. J., A. B. parodymais, tačiau šie parodymai nebuvo vertinami laikantis BPK 20 straipsnio nuostatų. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad liudytoja J. J. neva atpažino jį (V. G.) kaip asmenį, prisistačiusiu I. K. vardu, kadangi ji nurodė tik jo panašumą su asmeniu, prisistačiusiu I. K. vardu. Kita pašto darbuotoja A. B., kuri 2014 m. sausio 31 d. su asmeniu, prisistačiusi I. K. vardu, iš viso nebendravo, 2014 m. vasario 4 d. parodymo atpažinti metu atpažino jį (V. G.), kaip siuntas paėmusį asmenį, tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nutylima, kad toks atpažinimas buvo atliktas dalyvaujant tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje liudytoja A. B. parodė, kad savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintų jau šios bylos teisminio nagrinėjimo metu, ji negali nei patvirtinti, nei paneigti. Be to, ši liudytoja pažymėjo, jog vienas iš atpažinimui jai pateiktų asmenų jai tik atrodė pažįstamas iš veido. Taigi, ši liudytoja, apklausiama betarpiškai teismo, paneigė kategorišką, teismo nepagrįstai akcentuojamą jo atpažinimą, kuris yra užfiksuotas parodymo atpažinti protokole. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. J. taip pat paaiškino teismui, kad per parodymą jai atpažinti gyvai asmenis, kurių tarpe buvo ir jis (V. G.), ji sakė tyrėjams nesanti įsitikinusi, jog tai tas pats žmogus, kuris atsiėmė siuntas. Be to, ši liudytoja pažymėjo, kad žmogus, kuris jai buvo parodytas, buvo labai pasikeitęs lyginant su tuo, kuris ateidavo pasiimti siuntinius, kas, įvertinus tą aplinkybę, kad nuo 2014 m. sausio 31 d., kuomet ji pati asmeniškai aptarnavo asmenį, atėjusį atsiimti I. K. siųstų siuntų, iki 2014 m. vasario 4 d., kuomet jai ir buvo parodytas atpažinti jis, buvo praėjusios vos 4-ios dienos, t. y. labai trumpas laiko tarpas, savo ruožtu leidžia teigti, jog, priešingai skundžiamo nuosprendžio išvadai, ne jis pašte prisistatė I. K. vardu ir ne jis pateikė I. K. asmens tapatybės kortelę.

10.14. „Atiduotų pašto siuntų“ sąrašuose J. M. pasirašinėjo ir kaip N. B., ir kaip I. K., o skirtingų asmenų vardais jis (J. M.) pasirašinėjo ne vieną mėnesį. Nepaisant to, byloje liudytojomis apklaustos tos pačios pašto darbuotojos net nepastebėjo, kad vienas ir tas pats asmuo pasirašo bei prekes atsiima kaip du skirtingi asmenys, kas objektyviai rodo, kad pašto darbuotojos, per dieną aptarnaudamos tokius didelius klientų srautus, objektyviai negali jų įsidėmėti. Specialisto išvados leidžia teigti, jog J. M. tame pačiame Vilniaus 17-ame pašto skyriuje pasirašinėjo bei pašto siuntas paimdavo ir N. B., ir I. K. vardu, kas objektyviai leidžia daryti išvadą apie būtent tokį įprastinį J. M. naudotą siuntų atsiėmimo būdą, todėl jam nebuvo jokios būtinybės pasitelkti kokį nors trečiąjį asmenį, tame tarpe ir jį (V. G.), siuntų atsiėmimui.

10.15. Skunde akcentuojama, kad jo dalyvavimas padarant BK 300 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nėra įrodytas, jo kaltė išvesta iš kitų asmenų veiksmų. Svarbu ir tai, kad jam inkriminuoti dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais veiksmai neturi ir jokio priežastinio ryšio su teismo nepagrįstai ir neteisėtai preziumuota didele žala. Nei vienas inkriminuotas suklastotas dokumentas nebuvo panaudotas įgyjant prekes iš nuosprendyje nurodytų parduotuvių, kurios (t. y. prekės) buvo įgytos neteisėtai inicijuojant bankines operacijas ir tokiu būdu apmokant už konkrečias prekes.

10.16. Skundžiamu nuosprendžiu jis nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Sprendžiant dėl jo kaltės įvykdžius šį nusikaltimą turėjo būti tinkamai ir neabejotinai atsakyta į du esminius klausimus – ar rastų duomenų apie kreditines korteles ir jų turėtojus pakanka finansinei operacijai inicijuoti bei ar jis suvokė neteisėtai laikantis būtent tokio pobūdžio duomenis, ir norėjo būtent taip veikti. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta nei vienu iš šių esminių klausimų. Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad rasti duomenys iš tiesų yra mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, bet tik suformuluota tikėtina 2020 m. lapkričio 11 d. specialisto išvada, jog aptariami duomenys gali būti mokėjimo priemonės duomenys. Bylos nagrinėjimo teisme metu gauti duomenys iš 9 JAV finansinių institucijų, išdavusių dalį šiai bylai aktualių mokėjimo kortelių, taip pat nepatvirtina esminės įrodinėtinos šioje byloje aplinkybės, kad jo kompiuteryje rasti duomenys yra pakankami finansinėms operacijoms inicijuoti. Nuteistasis pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje akcentuojami tokie sutampantys su JAV bankų pateiktais duomenimis duomenys kaip asmenų vardai, pavardės, gimimo metai ir/ar gyvenamųjų vietų adresai, nėra pakankami finansinėms operacijoms inicijuoti BK 214 straipsnio prasme.

10.17. Nuteistasis apeliaciniame skunde atskirai pasisako ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmę. Jo teigimu, visiems nuteistiesiems bausmės buvo paskirtos išdėstant identiškus motyvus, bausmes netinkamai individualizuojant. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino antraeilio jo vaidmens, didžioji dalis jam inkriminuotų kaltinimų yra susiję su kitais nuteistaisiais, jam pačiam niekaip neprisidedant. Be to, teismas, skirdamas bausmę, nevertino, kad jis praeityje nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų, yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, o baudžiamasis procesas bendrai truko daugiau nei 10 metų.

10.18. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenustatinėjo jo neva gautos turtinės naudos. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad atitinkamas apgaule įgytas turtas buvo įgytas jo J. M., bei dar dviejų nenustatytų asmenų – nenustatyto organizatoriaus bei nenustatyto „staferio“ naudai. Tokiu būdu jis pripažintas kaltu šį turtą įgijęs mažiausiai 4-ių asmenų naudai. Iš to seka ir tai, kad pirmosios instancijos teismo pripažinta jo įgyta turtinė nauda – nusikalstamos veikos rezultatas – sudarė ne daugiau nei 1/4 dalį viso užvaldyto turto sumos, net jei laikyti, kad organizatorius ir jis, kaip atlikęs antraeilį vaidmenį, įgytą turtą pasidalijo lygiomis dalimis. Atitinkamai, sprendžiant dėl jo atžvilgiu taikyto turto konfiskavimo apimties, nusikaltimo rezultatas turėjo būti dalinamas iš 4 asmenų. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytą turto konfiskavimo kompensacinį mechanizmą, iš jo galėjo būti konfiskuojama ne didesnė nei 5 360,35 eurų suma.

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį jo atžvilgiu ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Netenkinus šio prašymo, nuteistasis prašo sušvelninti jam skirtą bausmę ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jo veikimą organizuotoje grupėje. Byloje yra nustatyta, kad jis nepažinojo vadinamosios nusikalstamos organizuotos grupės narių ir nepalaikė su jais jokių santykių, išskyrus A. V.. Byloje yra nustatyta, kad jis (A. P.) net nežinojo, kokiu būdu yra gauti ir apmokėti jam inkriminuoti siuntiniai. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyti glaudūs, ilgą laiką besitęsiantys bendrininkų ryšiai ar suvokimas dėl priklausymo organizuotai grupei, todėl teismas negalėjo jo pripažinti organizuotos grupės nariu. Be to, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas jį dėl kaltinimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad jis neatliko jokių veiksmų internetinėje erdvėje, internetu nebendravo su kitais bendrininkais, juo labiau su užsienio piliečiais. Taigi, pagal byloje esančią medžiagą ir suformuotą teismų praktiką nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jis veikė organizuotoje grupėje.

11.2. Jis nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 182 straipsnį, kadangi byloje nėra įrodyta šio nusikaltimo subjektyvine pusė – išankstinis susitarimas su kitais dalyviai panaudoti apgaulę. jis ne tik nenaudojęs jokios apgaulės, bet ir apskritai net nežinojo, kokiu būdu, iš kur ir kaip buvo gauti jam inkriminuoti siuntiniai, kas ir kaip už juos sumokėjo. Jis nebuvo sudaręs jokių išankstinių susitarimų su kitais bylos dalyviais ir tai aiškiai matyti iš bylos medžiagos. Be to, jis nenaudojo jokios apgaulės kitų asmenų atžvilgiu, jam nebuvo žinoma ir apie kitų asmenų panaudotą apgaulę, o vien tik prekių užsakymas ir vėlesnis jų paėmimas nėra nusikalstami veiksmai.

11.3. Nors savo kaltės nepripažįsta, tačiau, jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Teismas nuosprendyje detaliai nenurodė bausmės skyrimo motyvų. Be to, nevertino ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo trukmės, kuri yra reikšminga ir bausmės skyrimui. Jis pirmą kartą apklaustas kaip įtariamasis buvo 2014 metais. Tokiu būdu, baudžiamasis persekiojimas prieš jį truko beveik 10 metų. Toks procesas akivaizdžiai yra per ilgas, pažeidžia jo teises į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką.

11.4. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta iš jo valstybės naudai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Teismo sprendimas šiuo aspektu yra neteisingas, nes jis neprašė skirti valstybės teisinę pagalbą. Tokį sprendimą teismas priėmė savo iniciatyva, todėl susidariusių išlaidų priteisimas neatitinka proporcingumo principo ir yra neteisingas.

12. Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. Gališanskytės apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistųjų A. V., V. G. ir A. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o nuteistojo J. M. gynėjo advokato V. Kičiatovo apeliacinis skundas atmetamas.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei apeliacinių skundų argumentus, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad atskiros pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys nėra teisingos. Nuosprendžio dalys dėl V. G. pripažinimo kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį naikintinos ir šiose dalyse priimamas išteisinamasis nuosprendis. V. G. padarytos nusikalstamos veikos neteisingai kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį, todėl perkvalifikuojamos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai išteisino dėl kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį A. Z., E. T. ir A. P., todėl šios nuosprendžio dalys naikinamos ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, keičiamos ir pirmosios instancijos nuosprendžio dalys dėl bausmių skyrimo, turto konfiskavimo, nustatytų sukčiavimo veikos faktinių aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktai, 329 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl nuteistųjų A. V. ir A. P. apeliacinių skundų

14. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė organizuotos grupės požymius, jo veikimą tokioje grupėje, o pats nuteistasis jokių veiksmų, nukreiptų į kito asmens apgaulę ir turto užvaldymą, nurodo neatlikęs. Tokie apeliacinio skundo teiginiai ir juos grindžiantys argumentai yra nepagrįsti.

15. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

16. Teismų praktikoje yra išaiškinta kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą, siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2013, 2K-301-924/2015, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017 ir kt.). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015, 2K-173-489/2023 ir kt.). Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan., tačiau nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, 2K-78-648/2020, 2K-179-719/2022, 2K-30-788/2023, 2K-7-38-1073/2023, 2K-149-648/2023 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad, pripažįstant konkretų bendrininką veikus organizuota grupe, būtina nustatyti jo suvokimą, kad jis priklauso tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020, 2K-81-719/2024 ir kt.).

17. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė tokį sukčiavimo, kuriame dalyvavo ir A. V. bei A. P., mechanizmą: 1) nenustatytas organizuotos grupės narys arba atskirais atvejais A. M. elektroninėse parduotuvėse su svetimomis mokėjimo priemonėmis užsakydavo įvairias elektronikos prekes, kurios, pirmiausia, būdavo pristatomos užsienyje surastiems asmenims, nesuvokusiems apie daromą nusikalstamą veiką; 2) prekes gavę kitų valstybių piliečiai, vykdydami nenustatyto asmens, atlikusio „dropholderio“ vaidmenį, jas išsiųsdavo į Lietuvą; 3) Lietuvoje veikę „dropholderiai“ M. L., A. P., E. T. ir V. N., vykdydami A. V. nurodymus, surado „dropus“ O. G., M. M., O. R., E. G. (buvusi pavardė K.), A. B., A. J. ir V. V., kuriems kurjeriai pristatydavo siuntas arba jie patys eidavo į pašto skyrius atsiimti iš užsienio valstybių atsiųstų prekių; 4) pristatytus arba paimtus siuntinius su juose buvusiomis prekėmis „dropai“ jas perduodavo „dropholderiams“, o šie jas perduodavo A. V..

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismo išvados dėl organizuotos grupės požymių nustatymo ir kiekvieno nuteistojo indėlio į bendrą nusikalstamą schemą, iš tiesų, nėra motyvuotos išsamesniais teisiniais argumentais, tačiau organizuotos grupės požymiai šioje byloje yra atskleisti įvertinus ištirtų įrodymų visumą bei atsižvelgus nusikalstamų veikų pobūdį, jų intensyvumą, padarymo aplinkybes, kiekvieno organizuotos grupės nario atliktus konkrečius veiksmus, vaidmenų pasiskirstymą, tarpusavio ryšius ir kitas aplinkybes.

19. Nagrinėjamoje byloje organizuotos grupės egzistavimą bei A. V. aktyvų dalyvavimą jos sudėtyje, pirmiausia, patvirtina iš A. V. namų kratos metu paimtame kompiuteryje atkurti duomenys. Nuteistojo kompiuteryje buvo fiksuoti susirašinėjimai programoje Jabber tarp vartotojų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Susirašinėjime minimos įvairios prekės (kompiuteriai, mobilieji telefonai, foto technika), nurodomi jų kodai (duomenys neskelbtini), diskutuojama apie „dropus“, prekių siuntimo aplinkybes (t. 235, b. l. 85–91; 185–186). Tai, kad kratos metu paimtas kompiuteris priklausė A. V. ir jis juo naudojosi, leidžia teigti kompiuteryje aptikti ir kiti duomenys apie jo gimimo datą, el. pašto adresą, socialinio tinklo facebook paskyrą, kurioje nurodoma ta pati A. V. gimimo data, išsaugoti kiti dokumentai, bilietai A. V. vardu (t. 235, b. l. 188–192).

20. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įgyvendinant bendrą sukčiavimo schemą buvo sukurta elektroninė duomenų bazė, kurioje už jos valdymą atsakingi organizuotos grupės nariai talpino duomenis apie apgaulės būdu užsakytas elektronikos prekes, jų siuntimo aplinkybes, kartu veikiančius „dropholderius“, prekių priskyrimą „buyeriams“, parinktus „dropus“ atitinkamai prekei. Prie šios duomenų bazės prisijungimas nebuvo laisvas, į ją patekti galėjo tik prisijungimo vardą ir slaptažodį turintys asmenys, o pagrindiniai organizuotos grupės nariai turėjo galimybę prisijungti administratoriaus teisėmis ir matyti visas prekes, jų siuntimo maršrutus, priskirtus asmenis konkrečioms prekėms. Taigi visa nusikalstamo sumanymo ir jo įgyvendinimo infrastruktūra buvo išvystyta gana preciziškai. Ikiteisminio tyrimo metu prisijungus per administratoriaus paskyrą buvo apžiūrėta duomenų bazė. Joje rasti duomenys apie anksčiau aprašytą prekių siuntimo schemą naudotojui „(duomenys neskelbtini)“. Būtent su svetimos mokėjimo priemonės duomenimis nupirkus prekę, ji būdavo siunčiama užsienio valstybėje, iš kurios galiausiai siunta persiunčiama į Lietuvą ir ją paimdavo „dropai“. „Buyer“ funkcijas atliekančiam asmeniui, duomenų bazėje naudojusiam slapyvardį „(duomenys neskelbtini)“, skirtos prekės buvo siunčiamos ir šių asmenų vardais – E. G.,A. B., A. J., V. V., O. R. (t. 58, b. l. 1–77). Pažymėtina, kad duomenų bazėje nurodyti tie patys prekių kodai, kurie minimi ir A. V. kompiuteryje aptiktuose susirašinėjimuose (duomenys neskelbtini) – šios prekės buvo siųstos analogiška prekių siuntimo schema (t. 58, b. l. 29–31; t. 60, b. l. 58-65; 74–77).

21. Organizuotos grupės veikimo schemą bei A. V. aktyvų dalyvavimą joje atskleidžia ir kito nuteistojo – J. M. kompiuteryje aptikti susirašinėjimai su nenustatytu organizuotos grupės nariu (t. 165, b. l. 21–115). Nors pačiam J. M. inkriminuota sukčiavimo schema yra kiek kitokia, jis nėra pripažintas kaltu veikęs kartu su A. V., tačiau jo kompiuteryje aptikti susirašinėjimai yra aktualūs ir dėl A. V., kadangi juose yra aptariamas ir jo (A. V.) vaidmuo. Būtent apie asmenį, duomenų bazėje pasivadinusį „(duomenys neskelbtini)“, rasti išsamūs J. M. ir nenustatyto asmens susirašinėjimai. Pavyzdžiui, nenustatytas asmuo teigia, kad „K.“ (jo vardas A.) dingo, yra skolingas apie 70 000 – 80 000 Eur. Susirašinėjime taip pat nurodomi jo „dropai“ – V. V., A. J., A. B., E. G., M. L., V. N., O. G., E. T.. Pastebėtina, kad A. V. veikimo laikotarpio pabaiga sutampa su susirašinėjime nurodomu jo dingimo laiku pasisavinus siuntas, apie kurias kalbama J. M. ir nenustatyto asmens susirašinėjime 2013 m. gruodžio mėn. Šiame susirašinėjime taip pat aptariama, kad „K.“ veikė bendroje jų grupėje, gaudavo didelius kiekius siuntų, turėjo savo „dropus“. Be to, kiek vėliau J. M. praneša nenustatytam asmeniui suradęs V. V., kuris buvo prigąsdintas, kad surinktų ir pateiktų informaciją apie „K.“. Susirašinėjime detaliai aptarinėjama „K.“ paieška, kadangi jis yra pasisavinęs siuntas, skolingas didelę pinigų sumą. Galiausiai J. M. nurodo, kad pavyko rasti „K.“ (A.), kuris prisipažino pasisavinęs siuntas ir sutinka atidirbti toliau gaudamas siuntas. Be to, susirašinėjime taip pat nurodoma, kad „K.“ važinėdavo BMW automobiliu, ką apklausų metu apie A. V. yra nurodę ir V. N., O. G., E. T., A. B..

22. Be minėtų įvairių susirašinėjimų šifruotose bendravimo programose, aktualūs yra aptikti susirašinėjimai ir tarp organizuotos grupės narių A. M. bei J. M. (t. 81, b. l. 19–30). Nors A. V. inkriminuotų atskirų sukčiavimo epizodų kiekis veikiant kartu su A. M. nėra didelis, tačiau susirašinėjimai su šiuo nuteistuoju, vykdžiusiu vieną iš pagrindinių, prekių užsakymo su svetimomis mokėjimo priemonėmis, funkciją, taip pat yra reikšmingi. Byloje užfiksuoti susirašinėjimai tarp A. M. bei J. M. dėl įvairių prekių, jų pirkimo, pardavimo, „dropų“, kainų ir kitų aplinkybių. Šiuose susirašinėjimuose detaliai atsiskleidžia anksčiau nurodytas veikos įgyvendinimo mechanizmas ir tamprūs organizuotos grupės narių ryšiai. Be to, tiek J. M. susirašinėjime su nenustatytu asmeniu, tiek ir su A. M., yra netgi atvirai nurodoma apie apgaulingai užvaldytas prekes, išreiškiamas susirūpinimas dėl grėsmės būti sulaikytiems teisėsaugos pareigūnų.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad susirašinėjimuose įvardijamas „K.“, duomenų bazėje pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, buvo A. V., kuris aktyviai veikė organizuotos grupės sudėtyje ir per kitus asmenis sistemingai priimdavo apgaulės būdu užsakytus siuntinius.

24. Nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi liudytojų parodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu keitėsi, taip pat teismas nemotyvavo, kodėl remiasi vienais parodymais, tačiau atmeta kitus. Tokie argumentai yra nepagrįsti.

25. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas iš tiesų tik glaustai aptarė liudytojų parodymus ir jų reikšmę šioje byloje nustatinėtinoms faktinėms aplinkybėms, tačiau apklaustų liudytojų parodymai tik patvirtina ir papildo nuteistųjų tarpusavio susirašinėjimus, A. V. bei A. P. vaidmenį, intensyviai vykdytą apgaulingą prekių įgijimo ir siuntimo schemą.

26. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. N. teigė, kad A. V. jam pasiūlė užsidirbti pinigų atsiimant siuntas ir vėliau jas perduodant A. V.. Liudytojas nurodė iš kurjerio gaudavęs siuntas savo vardu, po to skambindavo A. V. ir jis atvažiuodavo atsiimti siuntų, kartu atveždavo ir sutartą atlygį. Toks siuntų atsiėmimo procesas truko apie mėnesį laiko. Ikiteisminio tyrimo metu V. N. taip pat nurodė analogiškas aplinkybes apie paties atsiimtas siuntas, tačiau davė dar detalesnius parodymus apie tai, kad A. V. prašė surasti ir kitą žmogų, kurio vardu būtų galima siųsti siuntas iš užsienio. V. N. teigė pasiūlęs savo draugui O. G. atsiiminėti siuntas analogišku būdu, o pastarasis sutiko su tokiu pasiūlymu. Pasak V. N., kai atkeliaudavo siunta O. G. vardu, A. V. informuodavo V. N., o jis pranešdavo O. G.. Vėliau V. N. paimdavo siuntą iš O. G., perduodavo ją A. V., o šis perduodavo pinigus ir V. N. atsiskaitydavo su O. G.. (t. 214, b. l. 28–30). Be to, liudytojas V. N. ikiteisminio tyrimo metu pagal pateiktas nuotraukas atpažino A. V., kurio prašymu atsiimdavo iš užsienio siųstas siuntas, už kurias A. V. mokėdavo jam po 30-50 Lt. (t. 214, b. l. 15–17).

27. Tokius liudytojo V. N. parodymus patvirtina ir siuntas ėmusio O. G. parodymai. Šis liudytojas teisiamajame posėdyje parodė, kad V. N. pasiūlymu gaudavo siuntas, jas atiduodavo V. N. ir jis po kelių dienų atsiskaitydavo už siuntą, sumokėdamas 10-20 Lt. Be to, O. G. parodė, kad jam yra žinoma, jog V. N. siuntas atiduodavo A. V., kurį ir jis pažinodavo iš matymo. Kartą netgi yra matęs panašų į A. V. BMW automobilį, kuris buvo atvykęs pas V. N.. Ikiteisminio tyrimo metu O. G. davė iš esmės tokius pat parodymus, tačiau jų turinys yra kiek detalesnis. Liudytojas tvirtino, kad siuntinius jam į namus atveždavo kurjeris, po to juos perduodavo V. N., o pastarasis teigė visas siuntas atiduodantis savo draugui „V.“ – A. V.. O. G. taip pat patvirtino kartą matęs kaip pas V. N. BMW automobiliu atvyko A. V. ir jie abu krovė siuntas į automobilį (t. 214, b. l. 59–60). Ikiteisminio tyrimo metu O. G. pagal pateiktas nuotraukas atpažino A. V., kaip asmenį pravarde „V.“, apie kurį davė parodymus (t. 214, b. l. 45–47).

28. Tokius liudytojų parodymus patvirtina ir duomenys iš siuntų tarnybos. UAB „S.“ pateikė duomenis apie tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. birželio 6 d. gautos ir O. G. vardu registruotos 38 siuntos: iš Vokietijos 8 vnt., iš Italijos – 25 vnt., iš Danijos – 3 vnt., iš Ispanijos – 2 vnt. (t. 73, b. l. 64–65; 69–73). Iš viso O. G. įteiktos 36 siuntos, gautos O. G. vardu, ir 5 siuntos, gautos M. M. vardu (t. 73, b. l. 73–74). Taigi šioje byloje A. V. inkriminuotos siuntos, gautos per „dropą“ O. G., kurį surado V. N., yra įrodytos.

29. Kitos apgaulės būdu užsakytos prekės, siųstos A. V., jau yra susijusios su organizuotoje grupėje taip pat veikusiais „dropholderiais“, pasitelkiant kitus „dropus“. Teisiamajame posėdyje apklaustas „dropholderio“ funkcijas atlikęs M. L. (ikiteisminio tyrimo metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu) davė detalius parodymus apie visą siuntų pristatymo mechanizmą. Jis teigė apie pusę metų gaudavęs siuntinius su įvairiomis elektronikos prekėmis, kuriuos priimdavo A. V. prašymu ir vėliau juos perduodavo tam pačiam A. V.. Be to, M. L. parodė iš A. V. gavęs telefoną, į kurį gaudavo pranešimus apie atkeliavusias siuntas, A. V. buvo davęs nurodymus, kaip reikėtų elgtis, jeigu būtų sulaikytas policijos pareigūnų – pateikti išgalvotą istoriją neva kažkoks asmuo pasiūlė paimti siuntinius. M. L. teigimu, po pusmečio A. V. paprašė surasti kitus asmenis, kurie galėtų gauti siuntinius savo vardu, kad nekiltų įtarimų dėl vieno asmens vardu gaunamo itin didelio siuntų kiekio. Vykdydamas tokį prašymą M. L. surado A. R., kuris kartu su sese imdavo siuntas. Be jų siuntas ėmė ir M. M.. Visi asmenys siuntas perduodavo M. L., o jis atiduodavo A. V.. Kartu liudytojas parodė, kad jam yra žinomas ir A. P., kuriam siuntas galėdavo perduoti V. V..

30. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. davė iš esmės identiškus parodymus, tik dėl atskirų aplinkybių jie yra kiek detalesni. M. L. teigė siūlęs savo pažįstamiems N. S., A. R., jo seseriai O. R., E. T., M. M., A. L., A. P. atsiimti siuntinius, jie iškart sutiko. Minėtų asmenų reikalingus duomenis perdavė A. V.. Visas gautas siuntas M. L. teigė galiausiai perduodavęs A. V.. Be to, M. L. teigė, kad jam yra žinoma, jog tokie asmenys V. L., A. P. taip pat turėjo asmenų ratą, kurie jiems atiduodavo pašto siuntas ir už tai gaudavo pinigus. Tokie asmenys buvo V. V., A. B.. Apie A. V. dirbusius asmenis M. L. parodė, kad vieni iš jų tik atsiimdavo siuntas su prekėmis, o kiti, pavyzdžiui kaip jis, dar ir įtraukdavo į šią veiklą kitus asmenis. Kitų asmenų ieškodavo jis, E. Š. ir A. P., kuriam siuntas perduodavo V. V., A. B. (t. 231, b. l. 3–7).

31. Ikiteisminio tyrimo metu M. L. iš pateiktų nuotraukų atpažino E. G., kaip vaikiną, kuris N. Vilnios pašto skyriuje atsiimdavo pašto siuntas (t. 231, b. l. 41–44), A. B., kaip vaikiną, kuris gyvena šalia A. P. (t. 231, b. l. 46–50), V. V., kurį matė N. Vilnios pašto skyriuje, kai jis norėjo atsiimti pašto siuntą, tačiau siuntos jo vardu tuo metu pašto skyriuje nebuvo (t. 231, b. l. 56–60), A. J., kaip asmenį, kuris bendravo su A. P., E. Š., pažinojo A. V., tačiau ar A. J. atsiimdavo siuntas, nežino (t. 231, b. l. 95–99), E. T., kaip vaikiną, kuriam kartu su V. L. pasiūlė užsidirbti paimant pašto siuntas (t. 231, b. l. 17–21), M. M., kaip vaikiną, iš kurio ėmė pašto siuntas ir perdavinėjo V. L. (t. 231, b. l. 27–31).

32. Kartu organizuotoje grupėje veikusio ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. L. parodymus apie įvairių prekių siuntimo mechanizmą patvirtina ir kitų asmenų parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. M. parodė apie du mėnesius ėmęs iš užsienio atsiųstas siuntas. Paėmęs siuntas jas perduodavo asmeniui pravarde „B.“. Šio asmens nurodymu du kartus siuntas yra perdavęs ir M. L.. Kartą atsiėmus pašto siuntą, M. M. teigimu, „B.“ liepė ateiti prie parduotuvės IKI, kur jis laukė jau su kitu asmeniu „B.“. Perdavus siuntą „B.“, M. M. matė kaip jis perduoda ją „B.“. Dar buvo sutikęs iš matymo pažįstamą asmenį „L.“, jį matė kartu su „B.“. „L.“ klausinėjo apie pašto siuntas, teiravosi, kiek jam moka už jų atsiėmimą. Suprato, kad „L.“ irgi galbūt atsiima pašto siuntas už pinigus, bet kam atiduoda siuntas, neklausinėjo (t. 212, b. l. 98–99). Papildomai apklausiamas M. M. patvirtino, kad Grigaičių pašto skyriuje atsiimtą pašto siuntą perdavė prie parduotuvės IKI buvusiam „B.“, kuris buvo atvykęs kartu su „B.“ ir jam perdavė siuntą (t. 212, b. l. 119). Ikiteisminio tyrimo metu M. M. iš pateiktų nuotraukų atpažino A. V. kaip asmenį, labai panašų į „B.“, kuriam „B.“ perdavė jo atsiimtą siuntą iš užsienio (t. 212, b. l. 100–102). Taip pat M. M. iš pateiktų nuotraukų atpažino V. L., kaip „B.“, kuriam atiduodavo atsiimtas pašto siuntas, už kurias šis mokėdavo jam po 20 Lt (t. 212, b. l. 103–105), ir M. L., kuriam du kartus perdavė pašto siuntas iš užsienio (t. 212, b. l. 106–108).

33. Tokius duotus parodymus patvirtina ir duomenys iš pašto siuntų tarnybos. UAB „S.“ pateikė duomenis apie tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. lapkričio 12 d. gautos ir M. M. vardu registruotos 99 siuntos: iš Vokietijos – 21 vnt., iš Italijos – 45 vnt., iš Danijos – 26 vnt., iš Ispanijos – 7 vnt. (t. 73, b. l. 64–65; 73–83). M. M. įteiktos 78 siuntos (t. 73, b. l. 73–81). „D.“ pateikė duomenis apie tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. gautos ir M. M. vardu registruotos bei jam įteiktos 7 siuntos iš Vokietijos Federacinės Respublikos. Be to, duomenys iš pašto patvirtina, kad E. T. atsiėmė 55 siuntas (t. 68, b. l. 103–157), N. S. atsiėmė 60 siuntų (t. 68, b. l. 158–217), M. M. gavo vieną registruotą pašto siuntą iš užsienio (t. 69, b. l. 3, 168), kuri 2012 m. birželio 26 d. ir buvo įteikta jam (t. 69, b. l 168). Taigi A. V. inkriminuotos gautos siuntos per „dropą“ M. M., kurį surado ir nurodymus davė M. L., taip pat yra įrodytos.

34. Likę epizodai A. V., gaunant siuntas ir veikiant kartu su „dropholderiais“ M. L., E. T. bei A. P. per kitus „dropus“, yra ženkliai intensyvesni ir pasižymi didesniu siuntų skaičiumi. Sutiktina su apeliantais, kad dėl jų bendro veikimo liudytojų parodymai proceso eigoje kito, tarp jų yra ir akivaizdžių prieštaravimų, tačiau nagrinėjamoje byloje yra neabejotinai nustatyta, kad ir su kitais „dropais“ tiek A. V., tiek ir A. P. taip pat veikė bendroje organizuotoje grupėje gaunant siuntinius iš kitų valstybių.

35. A. V. inkriminuotas bendras veikimas kartu su „dropholderiais“ M. L. ir E. T. yra siejamas tik su gautomis siuntomis per „dropą“ O. R.. Šioje byloje duodamas parodymus E. T. iš esmės patvirtino atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. L. nurodytas aplinkybes dėl savo paties veikimo atsiimant siuntas, kitų asmenų siuntų perdavimo A. V., tačiau neigė atlikęs „dropholderio“ vaidmenį. Teisiamajame posėdyje E. T. patvirtino tik tai, kad pats yra ėjęs į paštą paimti siuntų, kurias vėliau perduodavo M. L., tačiau taip pat teigė, jog nėra prašęs kitų asmenų eiti į paštą ir atsiimti siuntinius. Nuteistasis paaiškino neva ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai neatitinka tikrovės, kadangi jis buvo spaudžiamas apklausą vykdžiusios tyrėjos, nurodė netikras aplinkybes. Kaip matyti iš E. T. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, šioje proceso stadijoje jis teigė, kad paėmę siuntas iš pašto skyriaus A. ir O. R. perduodavo jam, o E. T. siuntas perduodavo M. L., kuris nenorėdavo susitikti su kitais asmenimis (t. 234, b. l. 167–168). Be to, E. T. parodė, kad pas M. L. BMW automobiliu atvažiuodavo A. V., į kurį jie kraudavo siuntas.

36. Būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus E. T. parodymus apie jo paties atliktą „dropholderio“ vaidmenį, patvirtina ir O. R. parodymai. Ši liudytoja teisiamajame posėdyje kategoriškai parodė, kad E. T. prašymu eidavo į paštą atsiimti siuntų, kurių buvo nemažai. E. T. pranešdavo, kai į paštą atkeliaudavo siunta, o paėmusi jas, perduodavo taip pat E. T.. Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos O. R. parodymai yra dar išsamesni. Apklausiama O. R. taip pat tvirtino, kad E. T. pasiūlymu ji eidavo atsiimti iš užsienio atsiųstų siuntų. Atsiimdama pašto siuntas pateikdavo savo asmens dokumentą ir pasirašydavo pašto siuntų žurnale. Po to siuntas E. T. perduodavo asmeniškai, nunešdavo jam į namus arba kelis kartus perduodavo parke, esančiame prie pašto skyriaus. E. T. už siuntą mokėdavo nuo 30 iki 40 Lt. (t. 218, b. l. 136). Be to, liudytoja pagal pateiktas nuotraukas atpažino E. T. ir nurodė, kad jo prašymu atsiimdavo siuntas N. Vilnios pašto skyriuje (t. 218, b. l. 108–111).

37. Liudytojos O. R. parodymus patvirtina ir jos pusbrolio – K. P. parodymai, kuris taip pat eidavo į pašto skyrių ir padėdavo O. R. atsiimti siuntas. Šis liudytojas teisiamajame posėdyje parodė, kad siuntų atsiėmimo „darbą“ O. R. pasiūlė „L.“. Kaip suprato, toks darbas buvo pasiūlytas ir pusbroliui A. R.. Iš „L.“ pusseserė ir gaudavo atlygį, jam perduodavo siuntas. Ikiteisminio tyrimo metu K. P. parodė, kad namuose pamatęs pašto siuntas, teiravosi pusbrolio A. R., iš kur jos. Pastarasis atsakė, kad pažįstamas E. pasiūlė eiti į pašto skyrių ir atsiimti siuntas iš užsienio, už tai mokėjo atlygį. Liudytojas teigė žinantis, kad siuntas pusbrolis perduodavo E., porą kartų ir pats su juo yra ėjęs į paštą paimti siuntų. Vėliau jo pusseserė O. R. eidavo atsiimti siuntų. Su ja taip pat yra kartu ėjęs, padėjo panešti dėžes. Matė kaip O. R. siuntas perdavė „L.“ – E. Pati O. R. yra sakiusi, kad siuntas perduodavo „L.“ ir už tai gaudavo atlygį (t. 218, b. l. 175). Liudytojas K. P. pagal pateiktas nuotraukas atpažino E. T. kaip vaikiną vardu E., pravarde „L.“, kuriam O. R. perdavė pašto siuntas. A. R. jam taip pat minėjo, kad „L.“ perduodavo pašto siuntas ir už tai gaudavo pinigų (t. 218, b. l. 143–147). Liudytojas pagal pateiktas nuotraukas atpažino ir M. L. kaip asmenį, labai panašų į vaikiną, kuriam O. R. Naujojoje Vilnioje prie tilto perdavė pašto siuntas (t. 218, b. l. 154–158).

38. Taigi nuteistojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tiek apie paties vaidmenį, tiek ir apie M. L., A. V. veiksmus, sutampa su M. L., V. N., O. G. parodymais, o E. T. atliktą „dropholderio“ vaidmenį patvirtina ir O. R. bei K. P. parodymai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu E. T. duoti parodymai dėl esminių veikos aplinkybių yra teisingi ir atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Teisiamajame posėdyje duoti šio nuteistojo parodymai tiek apie savo paties, tiek ir apie neva nežinomas aplinkybes apie kitų organizuotos grupės narių veikimą, yra paneigti minėtų ištirtų įrodymų visuma.

39. Nagrinėjamoje byloje siuntų atsiėmimą patvirtina ir Lietuvos pašto pateikti duomenys. Pagal pateiktus duomenis O. R. atsiėmė siuntas iš viso 37 kartus (t. 68, b. l. 1–38). Nors toks atsiimtų siuntų skaičius nesutampa su kaltinime inkriminuotų prekių skaičiumi (49 prekės), tačiau iš įvairių organizuotos grupės susirašinėjimų galima suprasti, kad į vieną siuntą buvo įdedama ne visada tik po vieną prekę. Todėl siuntų skaičius natūraliai yra kiek mažesnis negu inkriminuotų prekių skaičius. Svarbu tai, kad dėl kaltinime inkriminuotų prekių yra detalūs ir kiti duomenys organizuotos grupės naudotoje duomenų bazėje apie jų siuntimą į Lietuvą, priskyrimą tiek konkrečiam „dropui“, tiek ir „buyeriui“. Taigi nagrinėjamoje byloje A. V. inkriminuotos siuntos, siųstos per „dropą“ O. R., taip pat yra neabejotinai įrodytos. Kartu šiuose epizoduose veikė ir „dropholderiai“ – E. T., kuriam siuntas perduodavo O. R., ir M. L., kuris iš E. T. gavęs siuntas jas perduodavo A. V..

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl visų inkriminuotų siuntų nuoseklūs duomenys yra užfiksuoti ir byloje esančiuose dokumentuose. Pirmiausia, apie sąskaitos išrašymą už konkrečią prekę asmenims, kurių mokėjimo priemonių duomenys buvo panaudoti, jų apmokėjimą, prekių siuntimą užsienyje bei galiausiai jų persiuntimą į Lietuvą. Tokius duomenis patvirtina ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje bei nagrinėjant šią bylą teisiamajame posėdyje apklaustų užsieniečių, atlikusių siuntų persiuntimo vaidmenį iš užsienio valstybių į Lietuvą, parodymai. Be kita ko, organizuotos grupės naudotoje duomenų bazėje taip pat yra konkretūs duomenys dėl šioje byloje inkriminuotų prekių siuntimo, jų priskyrimo „buyer“ funkciją atlikusiam A. V., pasivadinusiam „(duomenys neskelbtini)“, taip pat dėl konkretaus „dropo“ parinkimo. Dėl skundžiamame nuosprendyje nurodytų 83, 85, 89, 103 epizodų nors ir nėra fiksuotos informacijos apie prekių siuntimo maršrutą, tačiau jų persiuntimo aplinkybes patvirtina S. B., R. E., S. B. parodymai apie prekių išsiuntimą, jų adresavimas O. R.. Tokių duomenų visuma nuosekliai patvirtina apgaulingą svetimo turto užsakymo schemą, daiktų siuntimo aplinkybes ir galiausiai jų pristatymą A. V., pasitelkiant ir kitus asmenis (t. 10, b. l. 67–80; 85–88; 92–95; 99–105; 109–115; t. 11, b. l. 169; t. 12, b. l. 35; 172–173; 189; t. 13, b. l. 1–2; 18; t. 14, b. l. 201; 203; t. 15, b. l. 5; 7).

41. Taigi, byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina inkriminuotą sukčiavimo grandinę, kurioje dalyvavo ir A. V. bei E. T., išskyrus dėl sukčiavimo epizodų, skundžiamame nuosprendyje įvardintų Nr. 82, 87, 91, 93. Dėl šių epizodų byloje yra tik tokie surinkti duomenys, kad prekės buvo užsakytos (87 epizodas), sąskaitos už įvairias prekes buvo išrašytos, jos yra apmokėtos (82, 91, 93 epizodai). Tačiau ar prekės, pirmiausia, buvo pristatytos kitoje valstybėje nurodytiems adresatams, ar vėliau siųstos į Lietuvą, ar apskritai yra susijusios su nagrinėjamoje byloje nustatytos organizuotos grupės atliktais sukčiavimais, visiškai nėra aišku. Be to, apie šiuos epizodus nėra jokios informacijos ir organizuotos grupės naudotoje duomenų bazėje, kurioje nuolat buvo talpinami duomenys apie užsakytas ir siunčiamas prekes kitiems nariams. Esant tokioms aplinkybėms, šie epizodai šalintini tiek iš A. V., tiek ir iš E. T. nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių kaip neįrodyti.

42. Likusi siųstų prekių dalis A. V. yra susijusi su „dropais“ E. G., A. B., A. J., V. V., kuriuos surado ir jų veiksmus koordinavo „dropholderis“ A. P..

43. Atsižvelgdama į tai, kad A. P. ir A. V. apeliacinių skundų argumentai savo turiniu iš esmės yra analogiški, teisėjų kolegija pasisakys bendrai dėl sukčiavimo epizodų, kuriuose veikė abu šie nuteistieji.

44. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodymų nedavė, o teisiamajame posėdyje tvirtino su jokiomis siuntomis nėra susijęs, nieko apie tai nežino ir jokių „dropų“ nepažįsta. Nuteistasis teigė pažįstantis tik A. V., su kuriuo lankydavosi sportiniuose renginiuose, šventėse, tačiau su inkriminuotais sukčiavimais neturi nieko bendro. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie A. P. parodymai ir apeliacinio skundo argumentai dėl nedalyvavimo įgyvendinant bendrą sukčiavimą, nepriklausymo organizuotai grupei, yra aiškiai paneigti byloje ištirtų įrodymų visuma.

45. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistųjų argumentais, kad byloje apklaustų „dropų“ parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje dėl reikšmingų bylos aplinkybių keitėsi. Tokiu atveju būtina nustatyti tai, kurie iš liudytojais apklaustų „dropų“ parodymai atitinka ir kitus byloje ištirtus įrodymus.

46. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. G. teigė, kad prisistatęs A. vardu nepažįstamas žmogus pasiūlė eiti į paštą atsiimti siuntas, kadangi pats negalėdavo jų atsiimti. Sutikęs su pasiūlymu apie dvi savaites eidavo paimti siuntų ir jas perduodavo A.. Taigi teisiamajame posėdyje liudytojas E. G. teigė, kad su jo atsiimtomis siuntomis A. P. neturi nieko bendro ir tokio asmens apskritai nepažįsta. Anot liudytojo, ikiteisminio tyrimo metu apklausą atlikusi tyrėja pasakė, kad A. vardu prisistatęs asmuo yra A. P., pati tyrėja į protokolą įrašė jo vardą pavardę, o liudytojas teigė pasirašydamas neskaitė protokolo.

47. Ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą kaip įtariamasis apklausiamas E. G. parodė, kad tai iš matymo pažįstamas P., kuris yra 24-25 m., 190 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, pasiūlė eiti į paštą ir atsiimti iš kitų valstybių siunčiamas prekes, už vieną siuntą pažadėdamas sumokėti po 20 Lt (t. 215, b. l. 96–97). Kitą dieną po apklausos iš pateiktų nuotraukų, kuriose buvo ir A. P., E. G. neatpažino asmens, kurio pasiūlymu į paštą eidavo atsiimti siuntų (t. 215, b. l. 100–101). Dar kartą ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis E. G. teigė, jog tai A. pasiūlė jam priimti siuntas iš užsienio. A. buvo 29-30 m., 210 cm, lieso kūno sudėjimo, turėjo dvi tatuiruotes – vieną ant kaklo, kitą ant rankos. (t. 215, b. l. 110). Trečią kartą ikiteisminio tyrimo metu jau kaip liudytojas apklausiamas E. G. parodė, kad vėlgi A. paprašė pašte paimti iš užsienio siunčiamus daiktus. Liudytojas teigė, kad jam ikiteisminio tyrimo metu anksčiau buvo parodytos vyrų nuotraukos, tarp kurių buvo ir A., tačiau paaiškėjo, kad tai yra A. P., o ne A.. Būtent A. P. prašymu jis pasidalino savo kontaktiniais duomenimis, eidavo į paštą atsiimti siuntų ir vėliau jas perduodavo A. P., kuris už siuntą sumokėdavo po 10-15 Lt (t. 215, b. l. 138–140).

48. Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje buvo apklausta ir E. G. apklausas atlikusi tyrėja R. B., kuri, kaip teigė E. G., pati įrašė į apklausos protokolą A. P. vardą ir pavardę. Visgi apklausos metu tyrėja paaiškino apklausą ikiteisminio tyrimo metu vykdžiusi kaip reikalauja nustatyta tvarka. Apklausos metu ji proceso dalyviams nenurodo jokių aplinkybių, apklausiami asmenys patys pasakoja jiems žinomas aplinkybes, esant poreikiui yra užduodami klausimai.

49. Kito „dropo“ funkcijas atlikusio liudytojo A. B. parodymai taip pat nebuvo nuoseklūs. Teisiamajame posėdyje šis liudytojas teigė, kad nepažįstamo žmogaus pasiūlymu eidavo į paštą ir atsiimdavo siuntinius, už kuriuos gaudavo atlygį. Liudytojas tvirtino, kad A. P. yra jo kaimynas, jie buvo vaikystės draugai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu A. P. apkalbėjo, nes apklausų metu jam darė spaudimą. Be to, A. P. buvo skolingas, dar ir dėl to jį apkalbėjo.

50. Pirmą kartą (2014 m. kovo 14 d.) ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis apklausiamas A. B. teigė, jog iš vaikystės draugo A. P. gavo pasiūlymą eiti į paštą ir atsiiminėti siuntinius iš užsienio, už ką jam buvo mokamas atlygis. Sutikęs su tokiu pasiūlymu jis pašte imdavo siuntinius ir juos nuveždavo A. P.. Be to, A. B. teigė, kad yra matęs kaip ir kiti asmenys A. P. perduoda siuntas, o pas jį namie yra matęs sudėtas dėžes su pašto siuntomis. Kaip apklausos metu nurodė A. B., jam A. P. teigė, kad siuntas perduoda kitam asmeniui. Kartą atsiėmus pašto siuntą ir būnant kartu su A. P., pastarajam kažkas paskambino ir jie abu važiavo prie „Žaros“ vidurinės mokyklos. Atvažiavus stovėjo BMW automobilis, į kurį A. P. perdėjo siuntas ir pats įsėdo bei išvažiavo su BMW automobilyje buvusiu asmeniu. Tą patį BMW automobilį A. B. tvirtino ne kartą yra matęs ir A. P. namų kieme (t. 216, b. l. 10–11). Pažymėtina, jog atliekant šią apklausą dalyvavo ir A. B. gynėjas advokatas M. M., tačiau nei įtariamasis, nei gynėjas pastabų neturėjo ir patvirtino surašyto protokolo teisingumą pagal A. B. pasakojimą. Tą pačią dieną po apklausos iš pateiktų nuotraukų A. B. atpažino A. P. ir paaiškino, kad tai jo prašymu pašto skyriuje už atlygį atsiimdavo pašto siuntas ir perduodavo jas A. P., o pastarasis už kiekvieną pašto siuntą sumokėdavo po 20 Lt. (t. 216, b. l. 22–25).

51. Tą pačią dieną apžiūrėjus asmens kratos metu iš A. B. paimtame telefone esančius kontaktus, rastas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtas abonentui „A.“ ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtas abonentui „P.“ (t. 216, b. l. 13–14, 15–16). Tą patį telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kaip priklausantį A. P., nurodė ir pirmosios apklausos metu A. B..

52. Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui laiko po įtariamojo apklausos (2014 m. balandžio 17 d.), akistatos su A. P. metu A. B. atsisakė savo parodymų ir teigė, kad pirmosios apklausos metu buvo labai piktas ant A. P., kadangi pastarasis buvo skolingas 2 000 Lt, todėl ir apkalbėjo jį (t. 216, b. l. 28–29). Dar kartą apklausiamas (2016 m. spalio 24 d.) kaip įtariamasis A. B. teigė, jog A. P. buvo skolingas 1 000 Lt, todėl jį ir apkalbėjo dėl siuntų, nors iš tiesų buvo paprašytas nepažįstamo asmens, kurio vardas galėjo būti A., eiti į paštą ir paimti siuntinius (t. 216, b. l. 39).

53. Taigi, kaip matyti iš liudytojo A. B. parodymų atskirose proceso stadijose, jo teigimu, jis pirmosios apklausos metu tik apkalbėjo A. P. dėl patirto spaudimo ir pykčio dėl skolos, nors faktiškai A. P. nėra susijęs su iš kitų valstybių siųstomis prekėmis.

54. Dar vieno „dropo“ funkcijas atlikusio liudytojo A. J. parodymai taip pat nebuvo nuoseklūs. Teisiamajame posėdyje jis teigė, kad A. P. nėra susijęs su siuntomis, o į paštą atsiimti siuntų eidavo gavęs nepažįstamo asmens pasiūlymą.

55. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad nepažįstamo vyro pasiūlymu eidavo į paštą ir atsiiminėdavo siuntas, kurias iš karto po paėmimo ir perduodavo tam pačiam vyrui. Iš viso galėjo paimti 30-40, už kurias gavo apie 1 000 Lt (t. 215, b. l. 10–11). Ikiteisminio tyrimo metu pagal pateiktas nuotraukas A. J. atpažino A. P., kaip labai panašų asmenį, kurio prašymu ėmė siuntas ir gaudavo atlygį (t. 215, b. l. 20–21). Atliekant atpažinimo veiksmą gyvai, A. J. neatpažino A. P. ir teigė, kad tarp jam pateiktų asmenų nėra to, kurio prašymo imdavo siuntinius (t. 215, b. l. 40–41).

56. Taigi, ir šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir atpažino A. P., kaip asmenį, kurio prašymu eidavo į paštą ir atsiiminėdavo siuntinius. Vėliau, atliekant atpažinimo veiksmą gyvai ir teisiamajame posėdyje A. J. jau neigė A. P. ryšį su siųstomis prekėmis iš kitų valstybių.

57. „Dropo“ funkcijas atlikęs V. V. šioje byloje išvis nenurodė asmens, kurio pasiūlymu eidavo į paštą atsiimti siuntų. Teisiamajame posėdyje šis liudytojas teigė, kad nepažįstamas asmuo jam pasiūlė siuntų paėmimo darbą, už vieną jų mokėdamas po 20 Lt. Kartu su juo į paštą eidavo ir buvęs kurso draugas E. G.. Ikiteisminio tyrimo metu V. V. nurodė iš esmės identiškas aplinkybes. Papildomai jis paaiškino, kad ne tik eidavo, bet ir būdavo vežamas į paštą atsiimti siuntų. Kartą automobilyje buvo dar trys asmenys, iš kurių vienas buvo pažįstamas E. G.. Kitų asmenų jis nepažinojo, tačiau visi asmenys taip pat pašto skyriuje atsiėmė siuntas ir perdavė juos atvežusiam vyriškiui, kuris jiems taip pat sumokėjo po 20 Lt. (t. 216, b. l. 130–131).

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, „dropų“ E. G., A. B. ir A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie A. P. pasiūlymu vykdytą siuntų paėmimo veiklą, atitinka byloje nustatytas aplinkybes, juos patvirtina ir kiti ištirti įrodymai. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad kitas organizuotos grupės narys M. L. nurodė, jog analogiškas „dropholderio“ funkcijas vykdė ir A. P., kuris turėjo savo „dropus“ ir dalis jų M. L. buvo žinomi – V. V., A. B.. Nors M. L. ir neveikė kartu su A. P. pastarajam inkriminuotuose epizoduose, tačiau jo ilgalaikis bei intensyvus dalyvavimas bendroje grupėje, ryšių palaikymas su A. V., leidžia daryti išvadą, kad šiam asmeniui buvo žinomos aplinkybės ir apie kitų organizuotos grupės narių vaidmenį, kurį jis apibūdino duodamas parodymus. Be to, ir E. T. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jam yra žinomos aplinkybės apie A. P., kuris taip pat susijęs su pašto siuntomis ir buvo vienas organizatorių. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. nurodytos aplinkybės apie pas A. P. matytą didelį kiekį siuntų, jų perkrovimą kitam asmeniui į BMW automobilį, sutampa ir su liudytojų V. N., O. G., nuteistojo E. T. nurodytomis aplinkybėmis apie galutinį siuntų adresatą A. V., jo vairuotą automobilį, siuntų perkrovimą ir leidžia daryti išvadą, kad gautas siuntas A. P. analogiška schema perduodavo tam pačiam A. V..

59. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojo A. B. nurodoma parodymų kaitos priežastis yra visiškai neįtikėtina ir nelogiška kitu aspektu. Šio liudytojo nurodytas pinigų skolinimo A. P. faktas ir jos dydis kelia papildomų abejonių, kai jis tvirtino apskritai neturėjęs pinigų ir už santykinai nedidelį atlygį eidavo paiminėti siuntų. Liudytojo E. G. nurodytos aplinkybės apie tyrėjos savarankiškai įrašytus duomenis į apklausos protokolą taip pat neturi jokio objektyvaus pagrindo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad E. G. duoti parodymai apie siuntų atsiėmimo mechanizmą, jų perdavimą, gautą atlygį, asmenį, kurio pasiūlymu jis eidavo atsiimti siuntų, sutampa ir su kitų liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Todėl nėra jokio pagrindo manymui, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokole buvo užfiksuotos kitokios aplinkybės, negu jas nurodė pats E. G.. Tuo tarpu liudytojas A. J. apskritai nepaaiškino savo parodymų kaitos priežasties. Kitas liudytojas V. V., nors ir neįvardijo asmens, kurio pasiūlymu atsiimdavo siuntas, tačiau analogiška schema vykdytas jų atsiėmimas, perdavimas iškart po jų paėmimo, nurodytos aplinkybes ir apie kitų asmenų veiksmus paimant bei perduodant siuntas, be kita ko, nurodant ir E. G., leidžia daryti išvadą, kad ir šis „dropas“ atsiiminėjo siuntas būtent A. P. pasiūlymu.

60. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šioje byloje inkriminuotą „dropholderio“ vaidmenį atliko ir A. P., kuris duodavo nurodymus „dropams“ ir iš jų paimtas siuntas perduodavo A. V.. Veikos darymo intensyvumą ir didelį atsiimtų siuntų skaičių patvirtina pateikti duomenys iš pašto – šiai bylai aktualiu laikotarpiu V. V. atsiėmė 73 siuntas (t. 67, b. l. 83–155), E. G. 18 siuntų (t. 67, b. l. 156–173), A. B. 22 siuntas (t. 67, b. l. 174–195), o A. J. 62 siuntas (t. 68, b. l. 39–100). Faktiškai atsiimtų siuntų skaičius neatitinka pagal kaltinimą inkriminuotų siuntų skaičiaus, kadangi per E. G. buvo inkriminuotos atsiimtos 24 siuntos, per A. B. 28 siuntos, per A. J. 84 siuntos, per V. V. tik 7 siuntos. Tačiau į vieną siuntą buvo įdedama ne visada tik po vieną prekę dėl to siuntų skaičius natūraliai gali būti mažesnis nei gautų prekių skaičius. Be to, dėl kaltinime inkriminuotų prekių yra detalūs ir kiti duomenys apie jų siuntimą į Lietuvą, priskyrimą tiek konkrečiam „dropui“, tiek ir „buyeriui“. Reikšminga ir tai, kad organizuotos grupės naudotoje duomenų bazėje taip pat yra konkretūs duomenys dėl šioje byloje inkriminuotų prekių siuntimo, jų priskyrimo „buyerio“ funkciją atlikusiam A. V., pasivadinusiam „(duomenys neskelbtini)“, taip pat dėl konkretaus „dropo“ parinkimo ir tais atvejais, kai „dropholderio“ vaidmenį atlikdavo A. P.. Taigi nagrinėjamoje byloje A. V. inkriminuotos siuntos, siųstos per „dropus“ E. G., A. B., A. J., V. V., taip pat yra įrodytos. Kartu šiuose epizoduose veikė ir „dropholderis“ A. P., kuriam siuntas perduodavo „dropai“, o jis siuntas perduodavo A. V..

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl skundžiamame nuosprendyje nustatytų sukčiavimo epizodų, kuriuose A. V. veikė kartu su A. P., yra surinkti ir ištirti įrodymai, kurių visuma patvirtina šioje byloje inkriminuotą sukčiavimo grandinę, išskyrus dėl sukčiavimo epizodo, kuris skundžiamame nuosprendyje įvardintas Nr. 113. Dėl šio epizodo surinkti duomenys patvirtina tik tai, kad fotoaparatas buvo užsakytas, sąskaita už jį yra išrašyta bei apmokėta. Tačiau ar prekė, pirmiausia, buvo pristatyta kitoje valstybėje nurodytiems adresatams, ar vėliau siųsta į Lietuvą, ar apskritai yra susijusi su nagrinėjamoje byloje nustatytos organizuotos grupės atliktais sukčiavimais, visiškai nėra aišku. Be to, apie šį epizodą nėra jokios informacijos ir organizuotos grupės naudotoje duomenų bazėje, kurioje nuolat buvo talpinami duomenys apie užsakytas ir siunčiamas prekes kitiems nariams. Pažymėtina ir tai, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo apklaustas A. Z., kurio vardu buvo išrašyta sąskaita dėl šiame epizode inkriminuoto fotoaparato. Jis parodė, kad pašto dėžutėje rado įvairių įmonės „S.“ ir kitų įmonių sąskaitų, nors iš parduotuvių visiškai nieko neužsakė. Liudytojas teigė bandęs aiškintis dėl šios situacijos su įmonėmis, kreipėsi į policiją, tačiau nieko negalėjo nurodyti apie prekių, dėl kurių išrašytas sąskaitas rado, pristatymą. Esant tokioms aplinkybėms taip ir liko nenustatyta, ar su šiuo epizodu yra susijusi nagrinėjamoje byloje nustatyta organizuota grupė ir jos narių daryti sukčiavimai. Todėl šis epizodas šalintinas tiek iš A. V., tiek ir iš A. P. nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių kaip neįrodytas.

62. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis apskritai nepriklausė organizuotai grupei, nepažinojo jos narių, išskyrus A. V., jo nesiejo glaudūs ryšiai, todėl jis nepagrįstai buvo pripažintas veikęs organizuotos grupės sudėtyje. Tokie argumentai yra nepagrįsti.

63. Šioje byloje nustatytas nusikalstamų veikų darymo mechanizmas rodo, kad nuteistieji buvo pasiskirstę konkrečiais vaidmenimis, bendro tikslo buvo siekiama kryptingai, tarpusavyje bendradarbiaujant, naudojant ir elektroninę duomenų bazę, tarpinėms užduotims pasitelkiant apie nusikalstamą veiką nesuvokusius asmenis, slepiant savo tapatybę. Akivaizdu, kad kitoje valstybėje apgaulės būdu elektroninėse prekybos platformose užsakytų prekių siuntimas, jų atsiėmimas bei vėlesnis realizavimas galėjo būti sėkmingai įgyvendintas tik iš anksto suderinus veiksmų planą su Lietuvoje veikusiais A. V. bei A. P.. Pagal anksčiau nurodytų asmenų parodymus, aptiktus susirašinėjimus, galima spręsti, kad A. V. buvo vienas esminių narių, veikęs Lietuvoje, turėjęs priimti apgaulės būdu užsakytas prekes, jas realizuoti ir vėliau paskirstyti atitinkamai gautas lėšas. Be to, A. V. duodavo nurodymus ir kitiems grupės nariams dėl jų atliekamų funkcijų veiksmų sulaikius teisėsaugos pareigūnams. Būtent A. P. ir įgyvendino jam priskirtą vaidmenį, surado net 4 asmenis, nesuvokusius apie daromą nusikalstamą veiką, kurie eidavo į pašto skyrius atsiimti siuntų ir jas perduodavo A. P.. Jo veikimas organizuotoje grupėje apima ilgą laikotarpį nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2013 m. gruodžio 7 d. A. P. surasti „dropai“ pašto skyriuose iš viso paėmė 143 siuntas su jose buvusiomis prekėmis, dėl kurių yra pripažinti kaltais organizuotoje grupėje veikę A. V. ir A. P.. Bendra apgaulės būdu įgyto svetimo turto vertė sukčiavimo epizoduose, kuriuose dalyvavo ir A. P., siekia 99 168,57 Eur. Be to, siekdamas nebūti identifikuotas, pats nuteistasis pašto skyriuose nesirodydavo ir tik „dropams“ paėmus siuntas su prekėmis, A. P. jas perimdavo, atsiskaitydavo su „dropais“ ir daiktus pristatydavo A. V.. Taigi „dropholderio“ funkciją atlikusiam A. P. buvo žinomos aplinkybės ir apie apgaulingą prekių užsakymą elektroninėse parduotuvėse, panaudojant svetimų mokėjimo priemonių duomenis, ir apie jų atsiuntimo laiką į Lietuvą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad susitarimas sukčiauti nebuvo vienkartinis, kiekvienam grupės nariui parinkti konkretūs vaidmenys. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad atlikdamas tokius nevienkartinio pobūdžio veiksmus, A. P. suprato, kad atlieka dalį veiksmų, būtinų bendram nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, ir suvokė, kad jis kartu su A. V. bei nenustatytais organizuotos grupės nariais vykdo bendrą organizuotą susitarimą, ir to siekė.

64. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistuoju A. P., kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog visi organizuotos grupės nariai pažinojo vienas kitą. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas tik glaudus ryšys tarp nuteistųjų A. P. ir A. V., o jo (A. P.) ryšiai, pažintys su kitoje valstybėje veikusiais nenustatytais asmenimis nėra nustatyti. Tačiau pagal teismų praktiką nėra būtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai. Taigi tai, kad asmuo nepažinojo kiekvieno grupės nario, nėra teisinė kliūtis pripažinti tokio asmens dalyvavimo organizuotoje grupėje faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, 2K-81-719/2024). Šioje byloje yra nustatyta, kad nuteistieji derino veiksmus, susijusius su apgaulės būdu kitoje valstybėje užsakytų prekių siuntimu į Lietuvos Respubliką, jų priėmimu, žinojo apie vienas kito veiksmus ir vykdė bendras su tuo susijusias užduotis. Nors byloje nėra duomenų, paneigiančių A. P. nurodytas aplinkybes, kad jis nepažinojo kitų narių, tačiau byloje nustatyta, kad A. P. veikė kartu su A. V., kuris buvo vienas pagrindinių organizuotos grupės narių Lietuvos Respublikoje. Iš J. M. ir nenustatyto asmens susirašinėjimų galima daryti kategorišką išvadą, kad būtent A. V. nenustatytas asmuo sistemingai siųsdavo prekes, palaikydavo nuolatinius ryšius, derindavo esmines nusikalstamos veikos įgyvendinimo aplinkybes. Nuolatinius ryšius su A. V. palaikęs A. P. bei įgyvendindamas jam priskirtą vaidmenį taip pat suvokė veikiantis dėl bendro tikslo. Todėl nuteistasis A. P. galėjo ir nepažinoti nenustatytų organizuotos grupės narių, tačiau bylos įrodymai patvirtina, kad A. P. buvo žinoma, jog į Lietuvos Respubliką yra atsiunčiamos prekės, apgaulės būdu užsakytos užsienyje veikusiose elektroninėse parduotuvėse, panaudojant kitiems asmenims priklausančių mokėjimo priemonių duomenis, o jis atlieka tokių prekių sėkmingam užvaldymui ir vėlesniam realizavimui būtinas funkcijas. Taigi A. P. veiksmai buvo svarbūs ir tarpusavyje susiję, siekiant bendro nusikalstamo tikslo. Tokie veiksmai tarp organizuotos grupės narių nebuvo atsitiktiniai, o kiekvieno grupės nario jam paskirto vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistasis A. P. suvokė priklausantis organizuotai grupei ir aktyviai veikė jos sudėtyje.

65. Nuteistieji A. V. ir A. P. apeliaciniuose skunduose teigia, kad jų veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnį, kadangi jie nenaudojo jokios apgaulės, nukreiptos į svetimo turto užvaldymą, todėl jų veika galėtų atitikti nebent BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Sutikti su tokiais argumentais teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

66. Veiką kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, nebūtina, kad kiekvienas organizuotos grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais. Pagal teismų praktiką, organizuotoje grupėje visi bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais ir kvalifikuojant jų padarytas veikas BK 24 straipsniu nesiremiama. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 26 straipsnio 4 dalimi, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, nustatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį. Tačiau pagal teismų praktikoje susiformavusią nuostatą nuoroda į BK 24 straipsnio atitinkamą dalį nėra būtina kvalifikuojant organizuotos grupės narių padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2007, 2K-257-719/2019, 2K-90-895/2020).

67. Šioje byloje nustatyta, kad, panaudojant svetimų mokėjimo priemonių duomenis apgaulės būdu, užsienyje užsakytų prekių priėmimo bei realizavimo funkcija, jas atsiuntus į Lietuvos Respubliką, ir atiteko A. V.. Tokių veiksmų įgyvendinimui buvo pasitelktas ir A. P., kuriam teko užduotis surasti į pašto skyrius siuntas paimti ėjusius asmenis, nesuvokusius apie daromą nusikalstamą veiką, vėliau iš jų perimti atsiųstus daiktus ir juos perduoti A. V.. Pagal byloje nustatytas sukčiavimo nusikaltimo aplinkybes, apgaulės būdu internetinėse parduotuvėse užsakytos prekės pirmiausia buvo pristatomos Vokietijoje veikusiems „dropams“. Šie asmenys ir išsiųsdavo prekes Lietuvoje „dropo“ funkciją atlikusiems asmenims, kurie A. P. nurodymu eidavo į pašto skyrius, paimdavo atkeliavusias siuntas ir jas perduodavo A. P., o jis perduodavo A. V.. Akivaizdu, kad prekėms pirmiausia tik laikinai patekus į Vokietijoje „dropo“ funkcijas atlikusių asmenų žinią, organizuotos grupės nariai negalėjo laisvai jomis disponuoti savo nuožiūra. Be to, organizuotos grupės nusikalstamas sumanymas rodo aiškų siekį prekes pristatyti į Lietuvą konkrečiam asmeniui. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nors A. P. ir A. V. apgaulės nenaudojo ir prekių užsienio valstybėje patys neužsakinėjo, tačiau jie atliko būtiną vaidmenį prekių įgijimui ir bendro nusikaltimo užbaigimui. Taigi, tiek A. V., tiek ir A. P.buvo organizuotos grupės nariai, atlikę iš anksto suderintus veiksmus bendro sumanymo įgyvendinimui, todėl ir jie atsako už bendrą organizuotos grupės padarytą sukčiavimą.

68. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė organizuotos grupės požymius, A. V. ir A. P. veikimą organizuotos grupės sudėtyje, jų veika teisingai kvalifikuota pagal 182 straipsnio 3 dalį. Net ir pašalinus dalį inkriminuotų epizodų iš nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, tai nesudaro pagrindo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką ar nepripažinti organizuotos grupės.

69. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde atskirai nurodo, kad nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, tačiau argumentai dėl nesutikimo su šia skundžiamo nuosprendžio dalimi iš esmės nėra pateikiami. Pažymėtina, kad A. V. dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas dėl to, kad savo kompiuteryje laikė šio nuosprendžio 2.2 punkte nurodytų Nyderlandų piliečių prisijungimo duomenis (vartotojo vardus, slaptažodžius) prie Paypal sistemos, prie kurios prisijungus buvo galimybė atlikti finansines operacijas iš svetimų asmenų paskyrų. Tai, kad A. V. gyvenamojoje vietoje paimtas kompiuteris, kuriame ir buvo laikomi duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti, priklausė būtent A. V. ir jis naudojosi šiuo kompiuteriu, patvirtina ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje išdėstyti duomenys, kurie atskirai nebekartojami. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. V. padarė ir BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

70. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs nuteistųjų A. Z., E. T. ir A. P. dalyvavimą organizuotoje grupėje vykdant jiems priskirtas „dropholderių“ funkcijas, nepagrįstai juos išteisino dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais prokurorės argumentais.

71. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė tokį sukčiavimo, kuriame dalyvavo ir nuteistasis A. Z., mechanizmą: 1) nenustatytas organizuotos grupės narys elektroninėse parduotuvėse su svetimomis mokėjimo priemonėmis užsakydavo įvairias elektronikos prekes, kurios, pirmiausia, būdavo pristatomos užsienyje surastiems asmenims, nesuvokusiems apie daromą nusikalstamą veiką; 2) prekes gavę kitų valstybių piliečiai, vykdydami nenustatyto asmens, atlikusio „dropholderio“ vaidmenį, jas išsiųsdavo į Lietuvą; 3) Lietuvoje veikęs „dropholderis“ A. Z., vykdydamas A. M. nurodymus, surado „dropą“ F. Ž., kuris eidavo į pašto skyrius atsiimti iš užsienio valstybių atsiųstų prekių; 4) paėmęs siuntinius su buvusiomis prekėmis, F. Ž. jas perduodavo A. Z., o šis jas perduodavo A. M.. Iš esmės analogiška schema, tik su skirtingais asmenimis, buvo įgyvendinta ir epizoduose, kuriuose veikė E. T. bei A. P.. Jie detaliai aptarti ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje.

72. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, kad nuteistieji A. Z., E. T. ir A. P. dalyvavo organizuotoje grupėje įgyvendinant bendrą nusikalstamos veikos schemą ir vykdė jiems priskirtas „dropholderių“ funkcijas, todėl jų veiką kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Tuo pačiu, išteisindamas dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistieji patys faktiškai nepanaudojo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir neinicijavo finansinių operacijų, todėl jie nepadarė šios nusikalstamos veikos, o pareikštas kaltinimas dėl šio nusikaltimo įvertintas kaip perteklinis. Šioje dalyje teisėjų kolegija sutinka su prokurorės argumentais, kad tokios skundžiamo nuosprendžio išvados yra viena kitai prieštaraujančios, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir veikos kvalifikavimo taisyklių.

73. Kaip minėta, veikos kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ar 215 straipsnio 1 dalį, nebūtina, kad kiekvienas organizuotos grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, taip pat laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, 2K-69-788/2023).

74. Iš byloje nustatytos nusikalstamos veikos schemos, aptartos šio nuosprendžio 17 ir 71 punktuose, matyti, kad apgaulė, pirmiausia, pasireiškė tuo, kad prekės buvo perkamos prieš elektroninių mokėjimo priemonių savininkų valią, inicijuojant finansines operacijas su jiems priklausančiomis banko sąskaitomis, kurių metu į parduotuvių sąskaitas būdavo pervedama atitinkama pinigų suma. Po tokių veiksmų atlikimo neva teisėtai nupirktos prekės buvo išsiunčiamos nurodytam adresatui ir galiausiai, per „dropholderius“ A. Z., E. T. ir A. P., buvo užvaldytos „buyeriu“ A. M. ir A. V.. Prokurorė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad be neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių duomenų panaudojimo, nebūtų buvęs įmanomas ir tolimesnis nusikalstamos veikos įgyvendinimas bei nebūtų galimi kiti organizuotos grupės narių veiksmai.

75. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės argumentais, kad byloje nustatytos aplinkybės tik apie dalies organizuotos grupės narių veiksmus panaudojant svetimų mokėjimo priemonių duomenis ir inicijuojant finansines operacijas negali būti pagrindu išteisinti kitus organizuotos grupės narius vien tik dėl to, kad jie fiziškai neinicijavo finansinės operacijos. Be šios padarytos nusikalstamos veikos nebūtų įgyvendintas ir sukčiavimas, už kurį visi grupuotės nariai yra nuteisti. Pažymėtina, jog organizuotos grupės esmę kaip tik ir atskleidžia, kad kiekvienas jos narys atlieka dalį tam tikrų veiksmų, nukreiptų bendram nusikalstamam sumanymui įgyvendinti. Šioje byloje nustatytas nusikalstamų veikų pobūdis, planavimas, darymo mechanizmas, vaidmenų pasiskirstymas, atskirais etapais veikimas skirtingomis sudėtimis, rengimasis veikų padarymui, taip pat jų ryšis, tarpusavio bendravimas, patvirtina buvus organizuotos grupės narių išankstinį susitarimą bendrai daryti sukčiavimus pagal šioje byloje nustatytą kruopščiai parengtą nusikaltimo įgyvendinimo schemą. Esant tokioms aplinkybėms, svetimų mokėjimo priemonių duomenų panaudojimas buvo vienas iš apgaulės elementų vėlesniam svetimo turto užvaldymui. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad ir Lietuvoje veikę organizuotos grupės nariai suvokė, kad kitų grupės narių nurodymu jiems siunčiamos prekės yra užsakytos kitoje valstybėje per internetinės prekybos platformas, neteisėtai panaudojant kitiems asmenims priklausančių mokėjimo priemonių duomenis. Todėl darytina išvada, kad veikdami bendroje sukčiavimo schemoje, kurios įgyvendinimui buvo panaudoti ir kitų asmenų mokėjimo priemonių duomenys, nuteistieji atsako kaip vykdytojai ir už tokių priemonių panaudojimą, nepriklausomai nuo to, kad jie patys faktiškai ir nepanaudojo tokių duomenų, neinicijavo finansinių operacijų.

76. Skundžiamo nuosprendžio prieštaringumą šioje dalyje patvirtina ir tai, kad A. Z., E. T. ir A. P. buvo išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, o A. V., J. M. ir V. G. buvo nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, nors šie nuteistieji patys taip pat nepanaudojo elektroninių mokėjimo priemonių duomenų ir finansinių operacijų neinicijavo. Skundžiamame nuosprendyje nėra pateikta jokių motyvų, kodėl dalies nuteistųjų, dalyvavusių įgyvendinant bendrą sukčiavimo schemą, kurioje panaudoti ir kitų asmenų elektroninių mokėjimo priemonių duomenys, veika kvalifikuota ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, o dalis nuteistųjų dėl šio kaltinimo išteisinti kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

77. Taigi, ankstesnėje nuosprendžio dalyje konstatavus, kad „dropholderiai“ A. Z., E. T. ir A. P. dalyvavo organizuotoje grupėje ir atliko jiems priskirtą vaidmenį įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą, jų veiksmai kvalifikuotini ne tik pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, bet ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Nuteistųjų aktyvų dalyvavimą organizuotos grupės sudėtyje, kaip minėta, patvirtina liudytojais apklaustų „dropų“ parodymai, kurie detaliai įvertinti ankstesnėje nuosprendžio dalyje (36–37; 46–58 punktai), kito „dropholderio“ M. L. parodymai (29–31 punktai), nustatyti ryšiai su pagrindiniais organizuotos grupės nariais (A. Z. atveju su A. M., o E. T. ir A. P. – su A. V.) (63–64 punktai), užfiksuota informacija duomenų bazėje apie apgaulės būdu užsakytas prekes, jų keliavimo maršrutus, Lietuvos pašto ir siuntų tarnybų pateikti duomenys apie siuntų atsiėmimą bei jų pristatymą (33, 39, 40, 60 punktai). Tokių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad „dropholderio“ funkciją atlikusiems asmenims buvo žinoma, jog į Lietuvos Respubliką yra atsiunčiamos prekės, apgaulės būdu užsakytos užsienyje veikusiose elektroninėse parduotuvėse panaudojant kitiems asmenims priklausančių mokėjimo priemonių duomenis, o jie atlieka tokių prekių sėkmingam užvaldymui ir vėlesniam realizavimui būtinas funkcijas. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalys dėl A. Z., E. T. ir A. P. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį naikinamos ir šiose dalyse priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl nuteistojo J. M. gynėjo advokato V. Kičiatovo apeliacinio skundo

78. Nuteistojo J. M. gynėjas advokatas V. Kičiatovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo ginamajam inkriminuoti kaltinimai dalyvavus organizuotoje grupėje yra abstraktūs, neatskleidžiantys nuteistojo vaidmens. Gynėjas teigia, jog J. M. tik prisijungdavo prie duomenų bazės ir pirkdavo įvairias prekes kaip verslininkas, siekdamas pigiau įsigyti įvairių prekių, tačiau jokiai organizuotai grupei nepriklausė. Teisėjų kolegija sutikti su tokiais argumentais neturi jokio pagrindo.

79. Šioje byloje pagal nustatytą sukčiavimo schemą J. M. atliko „buyerio“ vaidmenį, tačiau jo įgyvendinimas buvo kitoks negu A. V.. Apgaulingai užsakius prekes kitose valstybėse veikusiose internetinėse parduotuvėse, jas persiuntus į Lietuvos Respubliką, būtent pats J. M. eidavo į pašto skyrius, prisistatydavo kitų asmenų vardais, pateikdavo jų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir pasirašydavo atiduotų pašto siuntų sąrašuose (išskyrus 2014 m. sausio 27 ir 31 d.). Taigi tokiame siuntų atsiėmimo procese nebuvo pasitelkiami nei „dropai“, nei „dropholderiai“. Tik keliais atskirais atvejais J. M. yra inkriminuota iš esmės analogiška sukčiavimo schema kaip ir anksčiau minėtiems nuteistiesiems, pasitelkiant „dropą“ V. G..

80. Nagrinėjamoje byloje J. M. priklausymą organizuotai grupei ir jo aktyvų dalyvavimą jos sudėtyje, neabejotinai patvirtina iš paties J. M. namų kratos metu paimtame kompiuteryje atkurti duomenys (t. 165, b. l. 21–115). Pažymėtina, kad jo susirašinėjimas, kuriame nuteistasis buvo pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, su nenustatytu organizuotos grupės nariu apima laikotarpį, kai intensyviausiai buvo daroma nusikalstama veika (2013 m. lapkričio 29 d. – 2014 m. sausio 30 d., o 2014 m. sausio 31 d. J. M. jau buvo sulaikytas). Nuteistasis susirašinėjo su nenustatytu asmeniu apie kitus kartu organizuotoje grupėje veikusius asmenis, svarstė, iš kur teisėsaugos institucijos gavo informacijos apie jų vykdomą veiklą, taip pat aptarinėjo vieno iš jų grupės nario sulaikymą (tuo laikotarpiu kaip tik ir buvo sulaikytas A. M.). Be to, buvo aptarinėjami ir ankstesnėje nuosprendžio dalyje minėti „dropai“. J. M. nenustatytam asmeniui išsiuntė asmenų kontaktinius duomenis (V. U., I. K., N. B., V. K.), kuriais jam turi būti siunčiamos prekės, detaliai aptarinėti ir konkrečių prekių modeliai, tartasi dėl atsiskaitymo su nenustatytu grupės nariu realizavus prekes. Iš susirašinėjimo turinio galima daryti išvadą, kad realizavęs prekes J. M. atlikdavo pinigų pervedimus nenustatytam asmeniui, pastarasis patvirtindavo juos gavęs. Be kita ko, nenustatytas asmuo J. M. siuntė ir prisijungimo duomenis, slaptažodį, kad šis prie organizuotos grupės naudotos duomenų bazės galėtų prisijungti administratoriaus teisėmis.

81. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ilgalaikis susirašinėjimo turinys atskleidžia ir paties J. M., kaip „buyerio“, vaidmenį, kuris turėdavo priimti apgaulės būdu internetinėse parduotuvėse užsakytus daiktus, juos realizuoti ir vėliau sutartą dalį gautos pinigų sumos pervesti nenustatytam asmeniui.

82. Dėl to, kad vienas iš susirašinėjimo dalyvių, pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, buvo J. M., nekyla jokių abejonių. Tokią išvadą, pirmiausia, leidžia daryti tai, kad susirašinėjimo duomenys atkurti iš nuteistojo gyvenamosios vietos paimto kompiuterio. Be to, į „(duomenys neskelbtini)“ pasivadinusį asmenį susirašinėjant ne kartą kreipiamasi „(duomenys neskelbtini)“ slapyvardžiu, kuris buvo naudojamas ir organizuotos grupės duomenų bazėje „buyer“ funkcijas atlikusio asmens. Šis slapyvardis aptiktas ir kitame J. M. kompiuteryje naudotose programose, įmonei „G.“ priklausančiame kompiuteryje, kuriai vadovavo pats J. M. (t. 168, b. l. 150–155; t. 169, b. l. 73; t. 172, b. l. 1–4, 52–53). Be to, apklausiamas teisiamajame posėdyje nuteistasis taip pat teigė, kad anksčiau yra naudojęs slapyvardį „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina ir tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ slapyvardžiu naudojęsis susirašinėjimo dalyvis nurodydavo tuos pačius kontaktinius duomenis asmenų (V. U., I. K., N. B., V. K.), kuriems ir buvo siunčiamos apgaulės būdu užsakytos prekės. Būtent šių asmenų vardais J. M. ir prisistatydavo atėjęs į pašto skyrius, pateikdavo jiems priklausančius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, suklastotą įgaliojimą (V. K. vardu siųstos siuntos nebuvo įgytos, kadangi J. M. buvo sulaikytas). Atlikus kratą J. M. automobilyje buvo rastas vokas su antspaudu, adresuotas I. K., taip pat rasta šiam asmeniui išduota asmens tapatybės kortelė bei Lietuvos pašto pranešimas (t. 67, b. l. 9–10, 11–20; t. 167, b. l. 32–33). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad susirašinėjimuose nurodyta eilė įvairių elektronikos prekių, dalis jų sutampa ir su vėliau paties J. M. atsiimtomis prekėmis pašto skyriuose.

83. Atlikus kratą nuteistojo A. M. namuose ir paėmus kompiuterį buvo atkurtas ir šio nuteistojo susirašinėjimas su J. M. (t. 81, b. l. 19–30). Susirašinėjimų turinys patvirtina, jog abu nuteistieji tarėsi dėl įvairių prekių, jų pirkimo, pardavimo, „dropų“, kainų ir kt. Šiuose susirašinėjimuose detaliai atsiskleidžia veikos mechanizmas ir tamprūs J. M. ryšiai su organizuotos grupės nariais. Be to, pats A. M. patvirtino visus reikalus dėl prekių pardavimo derinęs su J. M., su kuriuo sistemingai bendraudavo. Kaip parodė A. M., į jį kreipdavosi „A.“ arba pats J. M., kad jis padėtų realizuoti gautas prekes, jeigu užtrukdavo jų realizavimas. Dėl to paties ir jis pats kreipdavosi į J. M.. Duodamas parodymus A. M. įvardijo J. M. kaip „A.“ žmogų, kuris realizuodavo prekes, tardavosi dėl kainų Be to, apklausų metu A. M. patvirtino ir tai, kad slapyvardis „(duomenys neskelbtini)“ priklausė J. M.. (t. 122, b. l. 164–166). Tokių aplinkybių visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad susirašinėjime slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasivadinęs J. M., kuris atliko konkretų vaidmenį įgyvendindamas bendrą organizuotos grupės nusikalstamą sumanymą.

84. Be šių aplinkybių svarbu pabrėžti ir tai, kad J. M. ne tik atlikdavo „buyerio“ vaidmenį, vėliau realizuodavo gautas prekes ir pervesdavo atitinkamą pinigų dalį kitiems grupės nariams, tačiau spręsdavo ir įvairius vidinius organizuotos grupės klausimus. Susirašinėjime su nenustatytu asmeniu detaliai atsiskleidžia, jog pastarasis į J. M. kreipėsi, kad šis surastų Lietuvoje pasislėpusį organizuotos grupės narį A. V. (K.), kadangi jis pasisavino gautą didelį kiekį siuntų ir liko neatsiskaitęs. Vykdydamas tokį prašymą J. M. pirmiausia surado „dropą“ V. V., kurį, pasitelkęs ir kitus asmenis, kaip nurodė susirašinėjime, prigąsdino, kad jis atskleistų duomenis apie A. V.. Kiek vėliau J. M. nenustatytam asmeniui pranešė, kad A. V. surasti pavyko, jis buvo gerokai „prispaustas“, kurį laiką uždarytas susirašinėjime nenurodytoje vietoje, kol prisipažino pasisavinęs siuntas ir sutiko atidirbti. Tokios aplinkybės parodo ne tik atliktą vaidmenį darant nusikalstamą veiką, tačiau ir aukštą organizuotumo lygį, J. M. svarbą bendros organizuotos grupės gyvybingumui, subordinacinius ryšius. Taigi ne tik sudėtingas nusikalstamos veikos įgyvendinimo mechanizmas, bet ir kitos aplinkybės, susijusios su vidine grupės struktūra, leidžia daryti išvadą, jog J. M. priklausė organizuotai grupei ir nebuvo antraeilis jos narys.

85. Gynėjas teigia, kad J. M. dalyje inkriminuotų epizodų (Nr. 3, 5 ir 22) nebuvo nustatytas nusikaltimo dalykas, todėl šie epizodai iš kaltinimo turėjo būti pašalinti. Tokiems argumentams taip pat nepritartina.

86. Apeliaciniame skunde nurodomuose epizoduose iš tiesų nebuvo nustatyta, kokią konkrečią prekę įgijo organizuota grupė, panaudojusi anksčiau minėtą apgaulės schemą. Vis dėlto, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo pašalinti šiuos epizodus iš kaltinimo. Svarbu tai, kad dėl kiekvieno iš šių epizodų buvo nustatyta apgaulės būdu įgyto svetimo turto vertė (atitinkamai 807,03 Eur, 807,02 Eur ir 739,76 Eur). Tokia vertė nustatyta pagal elektroninių parduotuvių grąžintas pinigų sumas tikriesiems elektroninių mokėjimo priemonių, kurios neteisėtai buvo panaudotos atliekant finansines operacijas, savininkams (t. 95, b. l. 87–88; 91; 99–100; 102). Be to, šiuose epizoduose inkriminuotos prekės buvo atsiųstos „dropui“ V. G., kuris galiausiai jas perdavė J. M.. Tokias aplinkybes patvirtina tiek V. G. parodymai, kuris aiškiai nurodė priiminėjęs siuntinius J. M. prašymu, tiek ir duomenys iš siuntų tarnybos (t. 73, b. l. 106). Taigi, nors ir nebuvo nustatyta, kokias prekes įgijo šiuose epizoduose organizuota grupė, tačiau surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad siųstos prekės atitiko inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykui keliamus svetimumo, materialumo, kilnojamo pobūdžio, ekonominės vertės, kuri yra nustatyta tiksliai, požymius.

87. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad J. M. tiesiog susikūrė savo paskyrą, prisijungė prie duomenų bazės, kurioje pirmiausia atsirasdavo duomenys apie prekes ir tik po to buvo galimybė jas pirkti, kuria naudodamasis ir pirko įvairias prekes. Dėl to, gynėjo teigimu, skundžiamo nuosprendžio išvados apie tai, kad atsiimant siuntas pašte buvo baigtas įgyvendinti nusikalstamos veikos mechanizmas ir organizuota grupė apgaulės būdu užvaldydavo svetimą turtą, yra nepagrįstos. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

88. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme papildomai buvo apklaustas J. M. dėl aplinkybių, susijusių su prisijungimu prie duomenų bazės, prekių pirkimu, atsiskaitymu ir kt. Atsakydamas į klausimus J. M. parodė, kad susikūręs paskyrą jungdavosi prie internetinės prekybos platformų, jam į forumą arba programėlę kiti asmenys atsiųsdavo prekių sąrašą, o išsirinkęs norimą prekę, nuteistasis ją užsakydavo, apmokėdavo ir prekė būdavo išsiunčiama. Už prekes apmokėdavo elektroniniais pinigais per sistemą „Webmoney“. Pasak J. M., jis į pinigų keityklą atnešdavo grynuosius pinigus, kuriuos keitėjas ir pervesdavo į jo nurodytą elektroninę piniginę. Grynuosius pinigus jis nešdavo į Vilniuje ir Visagine esančias keityklas. Nuteistasis patvirtino pirkęs prekes per platformas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau yra pirkęs ir kitose platformose, jų būdavo labai daug. Prekių sąrašus jam siųsdavo ir per susirašinėjimo programėles ,,Jabber“, ,,Isq“, ,,Skype“. Nuteistasis parodė, kad prie prekybos platformų galėdavo prisijungti visi užsiregistravę asmenys, kurių buvo labai daug. Norint užsiregistruoti pakakdavo nurodyti el. pašto adresą ir sukurti savo slaptažodį. J. M. parodė, kad būdavo ir tokių atvejų, kai vietoje užsakytos prekės gaudavo tuščią dėžę. Tada per susirašinėjimo programėlę kreipdavosi į pardavėją, išsiųsdavo jam nuotrauką arba vaizdo įrašą ir išreikšdavo pretenziją.

89. Tokie parodymai neatitinka byloje esančių įrodymų. Nuteistojo J. M. nurodytas aplinkybes apie neva įprastą internetinę prekybą, pirmiausia paneigia A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs parodymai. Anot A. M., duomenų bazę valdė nenustatytas organizuotos grupės narys „A.“. Kaip parodė šis nuteistasis, darbas su „A.“ vykdavo tokiu principu – „staferis“ svetimos kreditinės kortelės duomenimis užsakydavo reikiamą prekę užsienio elektroninėje parduotuvėje kitoje valstybėje gyvenančio „dropo“ vardu; „dropas“ turėdavo persiųsti prekę „buyerio“ valdomam „dropui“ į Lietuvą. Gavęs prekę, „buyeris“ turėdavo ją realizuoti ne mažesne, negu „A.“ nustatyta kaina, o po realizacijos sutartą pelno dalį persiųsti „A.“ grynųjų arba elektroninių pinigų pavidalu. Už kiekvieną sėkmingai „dropo“ vardu įgytą prekę, „staferis“ taip pat gaudavo iš „A.“ sutartą atlygį. Duomenų bazėje buvo nurodytos ir bendro darbo sąlygos, fiksuojami įsiskolinimai „A.“ (t. 122, b. l. 142–145). Toks veikimo principas atsiskleidžia ir detaliuose J. M. susirašinėjimuose su nenustatytu asmeniu, kurio nurodymu ir buvo siunčiamos prekės nuteistajam, tik šiais atvejais Lietuvoje nebuvo pasitelkiami „dropai“, o J. M. vėliau turėdavo atsiskaityti su nenustatytu asmeniu. Pažymėtina ir tai, kad, kaip vienam iš svarbiausių organizuotos grupės narių, J. M. buvo suteikta prieiga prie duomenų bazės administratoriaus teisėmis, prisijungimo duomenis jam atsiuntė nenustatytas organizuotos grupės narys. Prie jos prisijungus buvo galima aiškiai matyti įvairias prekes, adresuotas ne tik J. M., bet ir visą siuntų keliavimo mechanizmą, priskirtus „staferius“, „buyerius“, „dropus“ ir dėl kitų epizodų, kuriuose pats J. M. nedalyvavo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, organizuotos grupės sukurta duomenų bazė niekaip neprimena įprastos elektroninės prekybos platformų. Be to, nustatę neįprastą „dropų“ elgesį, duomenų bazės valdymą kontroliavę asmenys iškart panaikindavo prieigą jiems, kad nebūtų atskleista nusikalstama veika. Tokios aplinkybės atsiskleidžia ir Vokietijoje „dropo“ funkcijas atlikusio S. B. parodymuose. Taigi, nėra jokio pagrindo pritarti teiginiams, jog J. M. buvo paprastas pirkėjas.

90. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams, kad sukčiavimo nusikalstama veika jau būdavo baigta, kai prekės pas „dropus“ patekdavo Vokietijoje, todėl J. M. veika jas atsiimant pašto skyriuose turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 189 straipsnį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016, 2K-278-303/2020, 2K-218-976/2022). Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytą sukčiavimo schemą, apgaulės būdu internetinėse parduotuvėse užsakytos prekės buvo siunčiamos į Lietuvą, kur jas priimdavo organizuotos grupės narys J. M.. Akivaizdu, kad prekėms pirmiausia tik laikinai patekus į Vokietijoje „dropo“ funkcijas atlikusių asmenų žinią, nei J. M., nei kiti organizuotos grupės nariai negalėjo laisvai jomis disponuoti savo nuožiūra. Byloje nustatytas nusikalstamas sumanymas rodo aiškų siekį prekes pristatyti konkrečiam asmeniui į Lietuvą. Tokiam prekių persiuntimui buvo pasitelkiami ir apie nusikalstamą veiką nesuvokę asmenys, todėl jiems išsiuntus prekes ir tik pasiekus galutinį adresatą sukčiavimo nusikaltimas būdavo baigtas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pritarti gynėjo argumentams, kad prekėms laikinai patekus į Vokietijoje „dropo“ funkcijas atlikusių asmenų žinią sukčiavimas jau būdavo baigtas, nėra jokio pagrindo. Be kita ko, J. M. veikė organizuotoje grupėje pagal išankstinį susitarimą atlikdamas apgaulės būdu užsakytų prekių priėmimo ir jų realizavimo funkcijas. Tokios aplinkybės taip pat rodo, kad jo veika negali būti perkvalifikuojama pagal BK 189 straipsnį, kadangi neatitinka iš anksto nepažadėto nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir jo realizavimo požymių.

91. Nagrinėjamoje byloje yra aiškiai nustatyta, kad visas inkriminuotas siuntas (išskyrus 2014 m. sausio 27 ir 31 d., kurios bus aptartos prie V. G. epizodo) atsiėmė pats J. M. pašto skyriuose prisistatydamas N. B., V. U., pateikdamas jų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir pasirašydamas atiduotų pašto siuntų sąraše. Nors teisiamajame posėdyje duodamas parodymus J. M. teigė neprisimenantis ar pateikdavo kitų asmenų dokumentus atsiimdamas siuntas, tačiau surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie tai, kad J. M. prisistatydavo kitų asmenų vardais, pateikdavo jų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir pasirašydamas suklastodavo atiduotų pašto siuntų sąrašus.

92. Šioje byloje apklausti V. U., I. K. ir N. B. parodė, kad buvo pametę asmens tapatybės korteles Visagino mieste ir jokių siuntų iš užsienio valstybių nėra užsakinėję, į pašto skyrius neidavo jų atsiimti. V. K. teigė, kad kito žmogaus pasiūlymu vieną kartą buvo nuėjęs į paštą Naujininkų rajone paimti iš užsienio atsiųstos siuntos, tačiau daugiau jokių aplinkybių negalėjo nurodyti.

93. Intensyvų nuteistojo J. M. siuntų, kurios jam buvo siunčiamos nenustatyto organizuotos grupės nario nurodymu, atsiėmimą patvirtina ir nuoseklūs pašto darbuotojų I. Z., S. A., A. K. (buvusi pavardė Ž.), E. R., S. M. (buvusi pavardė D.), V. A. (buvusi pavardė J.), A. A. ir A. K. parodymai. Šios pašto darbuotojos vieningai parodė, kad į pašto skyrius atkeliaudavo labai daug siuntų iš užsienio, adresuotų N. B., V. U., I. K. vardais. Liudytojos tvirtino, kad į paštą ateidavo tas pats asmuo (išskyrus 2014 m. sausio 27 ir 31 d.), pateikdavo N. B. ir V. U. tapatybę patvirtinančius dokumentus, pirmąjį kartą buvo pateikęs ir įgaliojimą, kuriuo I. K. įgalioja N. B. atstovauti jam įvairiose įstaigose, todėl vėliau atvykus atsiimti šiam asmeniui adresuotos siuntos, buvo prašoma pateikti tik N. B. tapatybę patvirtinantį dokumentą. Liudytojos parodė, kad pateikęs N. B. arba V. U. tapatybę patvirtinantį dokumentą, vaikinas pasirašydavo atiduotų pašto siuntų sąraše asmens, kuriam būdavo adresuota siunta, vardu, pavarde ir parašu, o pašto darbuotojos jam išduodavo siuntas. A. K., E. R., S. M., V. A., A. A. A. K. ikiteisminio tyrimo metu atpažino J. M., kuris atėjęs į pašto skyrius prisistatydavo N. B., pateikdavo jo tapatybę patvirtinantį dokumentą ir, pasirašęs, atsiimdavo siuntas (t. 134, b. l. 58–62; 77–82; 84–85; 97–101; 108–112; 130–134). I. Z. atpažino J. M. kaip labai panašų į asmenį, kuris prisistatydavo V. U., pateikdavo jo tapatybę patvirtinantį dokumentą ir pasirašęs atsiimdavo siuntas (t. 135, b. l. 79–82).

94. Nagrinėjamoje byloje atliktas rašysenos tyrimas taip pat patvirtina minėtus pašto darbuotojų parodymus. Specialisto išvadoje konstatuota, kad ištyrus N. B., V. U., I. K., J. M. ir V. G. rašysenos pavyzdžius, nustatyta, jog visus įrašus atiduotų pašto siuntų žurnale padarė J. M., išskyrus padarytus įrašus 2014 m. sausio 27 d. ir 2014 m. sausio 31 d. (atitinkamai eilutėse Nr. 295–302, 304–307, 352, 354, 359, 360, 373, 387–391, 399, 400, 401, 403, 404) ir pasirašymus eilutėse Nr. 146, 190, 192 (t. 159, b. l. 176–182). Pažymėtina ir tai, kad dėl visų J. M. inkriminuotų prekių yra nuoseklūs duomenys ir organizuotos grupės naudotoje duomenų bazėje, jų adresavimas slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“ pasivadinusiam asmeniui, kurį ir naudojo J. M.. Taip pat yra surinkti duomenys apie prekių išsiuntimą V. U., I. K., N. B., kurių vardais prekes ir atsiimdavo J. M., o V. K. vardu siųstų prekių atsiimti nepavyko dėl teisėsaugos pareigūnų sulaikymo.

95. Taigi, remiantis atkurtais susirašinėjimais tarp organizuotos grupės narių, kitais kratų metu paimtais dokumentais, nuteistojo A. M., iš dalies paties J. M. ir liudytojų (pašto darbuotojų) parodymais, specialisto išvada, šioje byloje yra nustatyta, kad kaltinime inkriminuotas siuntas (išskyrus 2014 m. sausio 27 ir 31 d.) pašto skyriuose atsiėmė pats J. M., prisistatydamas V. U. ir N. B., pateikdamas jų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, suklastotą I. K. įgaliojimą bei pasirašydamas atiduotų pašto siuntų sąrašuose, tokiu būdu juos suklastodamas. Išvystyta nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo schema, be kita ko, sistemingai naudojant ir kitiems asmenims priklausančius tapatybę patvirtinančius dokumentus, klastojant atiduotų pašto siuntų sąrašus, leido J. M. įgyti svetimą turtą ir užbaigti bendrą organizuotos grupės vykdytą sukčiavimo nusikaltimą. Taigi, faktiškai prisistatant kitais asmenimis, į dokumentus įrašant tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo pridengiamas nusikalstamos veikos – sukčiavimo, apgaule užvaldant svetimą turtą, padarymas. Todėl tokios veikos atitinka tiek didelės turtinės žalos, tiek ir versliškumo požymius, pirmosios instancijos teismo teisingai buvo kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį.

96. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad J. M. pripažįstant kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį buvo nustatytas ir didelės neturtinės žalos požymis. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, didelė neturtinė žala buvo padaryta fiziniams asmenims, prieš kurių valią jų vardu išduotose su mokėjimo kortelėmis susietose sąskaitose buvo atliktos finansinės operacijos, bei įvairių valstybių finansų sistemoms, nes siuntose, kurias atsiėmė J. M. suklastojęs dokumentus, buvo prekės, už kurias prieš elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo valią buvo atsiskaityta įvairiose užsienio interneto parduotuvėse. Pažymėtina, jog didelė neturtinė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinė žala pripažįstama didele, kai pažeidžiamos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, padaroma kitokio pobūdžio fizinė ar moralinio pobūdžio žala, sumenkinama asmenų reputacija ir kt. Tai, kad didelė žala yra būtinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-47-895/2016, 2K-46-699/2018, 2K-23-1073/2020). Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, didelė neturtinė žala, kaip BK 300 straipsnio 3 dalies požymis, buvo nustatyta remiantis tuo faktu, kad internetinės prekybos platformose neteisėtai buvo atliktos finansinės operacijos su svetimomis mokėjimo priemonėmis. Taigi neturtinės žalos požymis buvo nustatytas vien tik dėl atliktų veiksmų, kurie atitinka BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie veiksmai savaime nepatvirtina mokėjimo priemonių savininkams ir užsienio valstybių finansų sistemoms padarytos didelės neturtinės žalos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų elektroninių parduotuvių dalykinės reputacijos pablogėjimą, konkurencingumo sumažėjimą ar kitokią neturtinio pobūdžio žalą dėl nustatytų nusikalstamų veikų. Fiziniams asmenims, kurių mokėjimo priemonių duomenys buvo panaudoti, po kreipimosi į elektronines parduotuves taip pat buvo grąžintos pinigų sumos, o mokėjimo priemonės užblokuotos. Taigi ir didelė neturtinė žala dėl tokio pobūdžio veiksmų atskirų fizinių asmenų atžvilgiu negalėjo būti padaryta. Pažymėtina, kad didelės žalos požymis negali būti preziumuojamas ar automatiškai išvedamas iš kitos nusikalstamos veikos požymių, jis turi būti įrodinėjamas atskirai, kaip kvalifikuojantis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis. Be to, didelė neturtinė žala negali būti be turinio, ji turi būti tinkamai aprašyta, nurodant konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis tokia žala padaryta, kas šiuo atveju nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje taip pat nebuvo padaryta. Taigi, šioje byloje didelė neturtinė žala, kaip BK 300 straipsnio 3 dalies požymis, nėra nustatyta, todėl šalintina iš nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių. Tačiau lieka nustatytas didelės turtinės žalos požymis, todėl nėra pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo J. M. nusikalstamą veiką.

97. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria J. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl O. S. asmens paso laikymo). Gynėjas teigia, kad byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, jog būtent nuteistasis laikė šio asmens dokumentą, kadangi jis buvo rastas nuteistojo motinai priklausančiame bute, kuriame J. M. negyveno. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija taip pat nesutinka.

98. Nuteistojo gynėjas teisingai nurodo, kad O. S. pasas buvo rastas J. M. motinai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), atliekant kratą, tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad šį dokumentą laikė ne J. M.. Pažymėtina, kad atliekant kratą O. S. asmens pasas buvo rastas kartu su įvairiomis Vokietijos įmonės K. sąskaitomis (iš viso 18 lapų), kurios buvo išrašytos J. M. (t. 167, b. l. 62–63). Atlikus kratą J. M. bute, jo kompiuteryje taip pat buvo aptiktos sąskaitos, kurias nuteistajam išrašė ta pati Vokietijos įmonė (t. 151, b. l. 1–129; t. 160, b. l. 13–29; t. 164, b. l. 57–79). Kratos J. M. automobilyje metu buvo paimtos įmonei K. išrašytos sąskaitos, kurias išrašė nuteistasis. Be to, ikiteisminio tyrimo metu teikdamas prašymą grąžinti įvairius daiktus, nuteistasis pateikė tos pačios įmonės išrašytas sąskaitas (t. 147, b. l. 9–27). Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas kratą J. M. motinai priklausančiame bute atlikęs tyrėjas E. G. parodė, kad O. S. pasą rado prie vokiečių kalba surašytų sąskaitų. Pasak liudytojo, kratos metu J. M. motina nurodė, kad visi dokumentai priklauso jos sūnui ir nebuvo linkusi bendrauti. Tokias aplinkybes liudytojas nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 167, b. l. 105–107). Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad J. M. negyveno Visagine, tačiau pabrėžtina, jog iš jo susirašinėjimų su nenustatytu asmeniu galima suprasti apie dažną vykimą į Visagino miestą pas neįvardintą pinigų keitėją. Apie tai, kad J. M. vykdavo į Visaginą, yra nurodyta ir jo susirašinėjimuose su V. G.. Tokių aplinkybių visuma paneigia apeliacinio skundo argumentus ir leidžia daryti išvadą, kad kratos metu paimtą O. S. pasą neteisėtai laikė būtent J. M..

99. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo nuosprendžio dalys, kuriomis J. M. pripažintas kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų, yra teisėtos ir pagrįstos. Perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamas veikas pagal BK 189 straipsnį, kaip to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ar išteisinti dėl O. S. paso laikymo teisėjų kolegija pagrindo nenustatė.

Dėl nuteistojo V. G. apeliacinio skundo

100. Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad, apskritai, nėra ėjęs į paštą paimti siuntų, nėra prisistatęs kitų asmenų vardais ar pateikęs jų tapatybę patvirtinančius dokumentus, jokių pašto dokumentų nepasirašinėjo, atitinkamai, nėra prisidėjęs prie organizuotos grupės veiklos darant sukčiavimą ir (ar) daręs kokią nors nusikalstamą veiką. Tokius argumentus teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais.

101. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. G. atliko „buyerio“ vaidmenį pagal susitarimą su J. M., veikdamas laikotarpyje nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 31 d. V. G. vaidmuo pagal kaltinimą pasireiškė tuo, kad jis eidavo į pašto skyrius paimti iš kitos valstybės apgaulės būdu užsakytų ir atsiųstų prekių, prisistatydavo kito asmens vardu, pateikdavo jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir atsiimdamas siuntas pasirašydavo atiduotų pašto siuntų sąrašuose. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad V. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, aprašymas yra iš esmės ydingas. Pagal kaltinimą (veikos aprašymą) V. G. arba J. M. pašto skyriuose prisistatydavo I. K. vardu ir pateikdavo jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę bei, pasirašę atiduotų pašto siuntų sąrašuose, atsiimdavo siuntas. Iš tokio nusikalstamos veikos aprašymo nėra galimybės suprasti, kokiomis dienomis ir kuris iš asmenų – V. G. ar J. M. – ėjo į paštą atsiimti siuntų ir kokius veiksmus atskiromis dienomis atliko į pašto skyrius nėjęs asmuo. Toks nusikalstamos veikos aprašymas, nurodant arba V. G., arba J. M., yra visuose V. G. inkriminuotuose epizoduose ir jis neatitinka kaltinimo (nusikalstamos veikos aprašymo) konkretumo, apibrėžtumo reikalavimų.

102. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. G. buvo atėjęs į pašto skyrių 2014 m. sausio 27 ir 31 d., prisistatė I. K. vardu, pateikė jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pasirašė atiduotų pašto siuntų sąraše ir paėmė siuntas. Tokią išvadą leidžia daryti liudytojų A. B. (buvusi pavardė J.), J. J., V. G. parodymai, atpažinimo veiksmai, specialisto išvada, susirašinėjimai tarp V. G. ir J. M.. Nors apeliaciniame skunde ir yra kritikuojami pašto darbuotojų parodymai, atlikti atpažinimo veiksmai, specialisto išvada, tačiau apelianto išreiškiamos abejonės šių liudytojų parodymų patikimumu nėra pagrįstos. Kartu teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo argumentais, kad jis kitomis dienomis pagal jam inkriminuotą laikotarpį į pašto skyrius atėjęs nebuvo ir jokių siuntų nepaėmė.

103. Apklausiamos teisiamajame posėdyje pašto darbuotojos A. B. ir J. J. dalies esminių aplinkybių negalėjo nurodyti dėl praėjusio itin ilgo laikotarpio nuo byloje nagrinėjamų įvykių. Liudytoja J. J. parodė, kad į paštą ateidavo du asmenys, pateikdavo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir atsiimdavo siuntas. Pasak liudytojos, ikiteisminio tyrimo metu ji atpažino asmenį, kaip labai panašų, kuris atsiėmė siuntas, tačiau negalėjo nurodyti jo vardo ir pavardės. Liudytoja A. B. teisiamajame posėdyje taip pat teigė, kad du asmenys ateidavo atsiimti siuntų. Jie turėdavo įgaliojimą, pateikdavo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jiems būdavo atiduodamos siuntos. Liudytoja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pateikti asmenys atpažinimui ir vienas iš jų atrodė pažįstamas, kuris ateidavo atsiimti siuntų, todėl ji ir parodė, kuris tai asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama J. J. parodė, kad I. K. vardu buvo siunčiama daug siuntų, jas iki 2014 m. sausio mėn. atsiimdavo vienas vaikinas, prisistatydavęs N. B.. Jai dirbant 2014 m. sausio 31 d. į pašto skyrių atėjo kitas vaikinas. Jis pateikė I. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, pasirašė atiduotų siuntų sąraše, taip pat įrašė I. K. vardą, pavardę, datą, ir pasiėmė siuntas (t. 135, b. l. 11–13). Atliekant atpažinimą iš liudytojai parodytų asmenų, J. J. pagal veido bruožus, plaukus, atpažino V. G., kaip labai panašų asmenį, kuris 2014 m. sausio 31 d. atėjo į pašto skyrių, pateikė I. K. asmens tapatybės kortelę, pasirašė atiduotų pašto siuntų sąraše ir paėmė siuntas (t. 135, b. l. 18–21). Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. K. vardu būdavo gaunama daug siuntų. Jų atsiimti atvykęs vaikinas pirmą kartą pateikė įgaliojimą, kuriuo I. K. įgalioja N. B. atstovauti įvairiose įstaigose, todėl vėliau prašydavo pateikti tik N. B. dokumentą. 2014 m. sausio 31 d. siuntų atsiimti atvyko kitas vaikinas. Jį matė antrą kartą, kadangi 2014 m. sausio 27 d. jam pasirašius atiduotų pašto siuntų sąraše taip pat išdavė siuntas, adresuotas I. K.. Liudytoja parodė, kad vaikinas atrodė apie 25–27 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, trumpai kirptų plaukų, gana taisyklingų veido bruožų (t. 135, b. l. 22–23). Ikiteisminio tyrimo metu pagal pateiktus asmenis, A. B. atpažino V. G., kaip vaikiną, kuris 2014 m. sausio 27 ir 31 d. atsiėmė siuntas pašto skyriuje (t. 135, b. l. 26–30).

104. Apeliaciniame skunde bandant sumenkinti šių liudytojų nurodytų aplinkybių reikšmę yra pabrėžiamos atskiros jų parodymų dalys, kvestionuojami duoti parodymai teisiamajame posėdyje, tačiau pašto darbuotojų parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nuoseklūs, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. A. B. ir J. J., duodamos paaiškinimus, atribojo kuriomis dienomis į paštą siuntų ateidavo atsiimti vienas vaikinas, o kuriomis kitas (kaip nustatyta J. M. ir V. G.). Be to, liudytojos nurodė ir konkrečius V. G. fizinius bruožus, pagal kuriuos, atliekant atpažinimo veiksmą, jos ir atpažino nuteistąjį. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atliekant atpažinimo veiksmą abu kartus dalyvavo ir V. G. gynėja advokatė I. Botyrienė, protokolai yra pasirašyti ir jos parašu (t. 135, b. l. 18–19; 26–27). Apeliantas akcentuoja liudytojos J. J. parodymų dalį apie pasikeitusią išvaizdą asmens, kuris ateidavo į paštą ir jai parodytus asmenis atpažinimui, tačiau nutyli tai, kad liudytoja teisiamajame posėdyje nurodė ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ji atpažino asmenį, kaip labai panašų, kuris ir atsiėmė siuntas. Nors toks atpažinimas ir nebuvo kategoriškai išreikštas, nurodant asmenį kaip „labai panašų“, kita liudytoja A. B. vienareikšmiškai atpažino V. G., kaip asmenį, kuris 2014 m. sausio 27 ir 31 d. atėjo į paštą atsiimti siuntų.

105. Šioje byloje faktinių aplinkybių nustatymui yra svarbus ir atliktas rašysenos tyrimas. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad specialisto išvadoje nėra konstatuota, jog atiduotų pašto siuntų sąrašuose sausio 27 ir 31 d. pasirašė V. G., tačiau specialisto išvada yra reikšminga tuo aspektu, kad joje konstatuota, jog šiomis dienomis dokumentus pasirašė ne J. M. ir I. K.. Taigi, specialisto išvadą sugretinus su pašto darbuotojų parodymais, galima konstatuoti, jog sausio 27 ir 31 d. siuntas paėmė ir pasirašė būtent V. G.. Atliktas rašysenos tyrimas kartu paneigia ir J. M. parodymų dalį, jog visais atvejais jis pats eidavo į pašto skyrius, pasirašydavo atiduotų pašto siuntų sąraše ir atsiimdavo siuntas, kurią apeliaciniame skunde akcentuoja V. G..

106. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje byloje buvo apklaustas liudytojas V. G., kuris dirbo J. M. įmonėje ir kelis kartus atliko „dropo“ vaidmenį J. M. prašymu paimdamas siuntas. Šis liudytojas parodė ir tai, kad J. M. įmonėje dirbo ir V. G., kuris kelis kartus taip pat yra paėmęs siuntas. Taigi ir šio liudytojo parodymai apie nuteistojo V. G. siuntų atsiėmimą pašte sutampa su pašto darbuotojų parodymais, atpažinimo veiksmais. Be kita ko, iš aptiktų susirašinėjimų tarp J. M. ir V. G., galima daryti išvadą, jog šie asmenys 2014 m. sausio 27 ir 31 d. ryte tarėsi važiuoti į susirašinėjime nenurodytą vietą. Atsižvelgus į tai, kad abu nuteistieji ir buvo sulaikyti 2014 m. sausio 31 d. prie pašto skyriaus su siuntomis, šią aplinkybę sugretinus su kitais įrodymais, taip pat galima daryti išvadą, jog siuntas paėmė ir atiduotų pašto siuntų sąrašuose pasirašė V. G., o J. M. laukė jo prie pašto. Nors nuteistasis V. G. apskritai neigia buvęs vienas iš susirašinėjimo dalyvių, tačiau susirašinėjimo turinys apie įmonės veiklą, prekybą elektroninėmis prekėmis, susitarimą ryte vykti į nenurodytą vietą, kai vėliau abu nuteistieji ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų, paneigia tokius apelianto argumentus.

107. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog V. G. 2014 m. sausio 27 ir 31 d., buvo atvykęs į pašto skyrių, melagingai prisistatė I. K., pateikė jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir, atsiimdamas I. K. adresuotas siuntas, pasirašė atiduotų siuntų sąrašuose. Dėl visų kitų V. G. inkriminuotų epizodų surinkti įrodymai (pašto darbuotojų parodymai, specialisto išvada, J. M. kompiuteryje ir duomenų bazėje aptikti duomenys) leidžia daryti išvadą, kad į pašto skyrius atsiimti siuntų atvykdavo pats J. M..

108. Nors V. G. veiksmai prisistatant I. K., pateikiant jo tapatybę patvirtinantį dokumentą ir pasirašant atiduotų pašto siuntų sąrašuose yra įrodyti, tačiau teisėjų kolegija pritaria nuteistojo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį veikus organizuotoje grupėje, o skundžiamame nuosprendyje apskritai nėra pateikta jokių motyvų dėl V. G. dalyvavimo organizuotos grupės vykdytame sukčiavime. Šiame kontekste pažymėtina, kad bendrininkavimas, taigi ir bendrininkavimas organizuotos grupės forma, yra tyčinis veiksmas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Darant išvadą dėl organizuotos grupės požymių būtina nustatyti ir kiekvieno asmens suvokimą priklausant tokiai grupei. Asmenys, objektyviai tam tikrais veiksmais prisidėję prie organizuotos grupės padarytos nusikalstamos veikos, bet subjektyviai nesuvokę kitų asmenų vaidmens ir aukštesnio organizuotumo lygio, būdingo šiai bendrininkavimo formai, nėra organizuotos grupės nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017). Bet kuriuo atveju, darant išvadas dėl organizuotos grupės požymių, būtina įvertinti visas aplinkybes, padedančias atskleisti bendrininkų organizuotumo laipsnį (lygį), nusikaltimų planavimą, bendrininkų pasiskirstymą vaidmenimis, taip pat ir asmenų suvokimą priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti tokius nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-170-495/2023).

109. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. G. veiksmai buvo tik epizodiniai – jis du kartus atėjo į pašto skyrių, pateikė I. K. asmens tapatybės kortelę ir atsiimdamas siuntas pasirašė atiduotų pašto siuntų sąrašuose. Daugiau jokių neteisėtų veiksmų V. G. neatliko, su byloje nustatytos organizuotos grupės nariais, išskyrus J. M., jokių kontaktų nepalaikė. Vis dėlto ir nuolatinis ryšys bei šiai bylai aktualiu laikotarpiu užfiksuoti susirašinėjimai su J. M., nesuteikia pagrindo V. G. pripažinti veikusį organizuotoje grupėje. Kratos metu paėmus V. G. kompiuterius buvo atstatyti duomenys iš susirašinėjimo „Skype“ programa, taip pat failuose yra išlikusių požymių, rodančių, kad kompiuterio vartotojas naudojasi internetinių pokalbių programomis, kurios palaiko „Jabber“ protokolą, tarp nustatytų „Jabber“ tinklo adresatų yra ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 182, b. l. 2–7). Pažymėtina, jog didžioji dalis susirašinėjimų tarp V. G. ir J. M. apima laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. sausio 31 d., kai aktyviausiai apgaulės būdu užsakytos prekės buvo siunčiamos į Lietuvos paštą (t. 181, b. l. 11–125). Visgi nemaža dalis susirašinėjimo apskritai nėra susijusi su pareikštais kaltinimais (V. G. su J. M. aptarinėjo automobilius, jų remontą, bendrus pažįstamus asmenis ir kitas nesusijusias aplinkybes). Kita susirašinėjimo dalis jau yra susijusi su elektronikos prekėmis. Iš susirašinėjimo turinio galima daryti išvadą, jog nuteistieji ieškojo partnerių užsienyje, kuriems būtų parduodamos elektronikos prekės, dalinosi pranešimų, siųstų kitoms įmonėms, šablonais, kartu nurodant J. M. įmonės rekvizitus. Susirašinėjimo turinys patvirtina ir tai, kad nuteistieji siekė pirkti robotus siurblius, siuntė pranešimus jais prekiaujančiomis įmonėms į Vokietiją. Iš esmės V. G. su J. M. aptarinėjo kaip nupirkti pigiau įvairias elektronikos prekes ir vėliau jas brangiau perparduoti. Nuteistieji susirašinėjo apie robotų siurblių, lego konstruktorių, konsolių, fotoaparatų ir kitokių prekių pardavimą, dėl kurių kaltinimas nebuvo pareikštas, jų sąsaja su šioje byloje inkriminuotais nusikaltimais nenustatyta, todėl didesnė dalis prekių buvo grąžintos įmonei G. arba J. M.. Dalis lego žaidimų buvo konfiskuoti kaip gauti iš nusikalstamos veikos, tačiau jie yra susiję būtent su paties J. M. nusikalstama veika, apie šiuos lego žaidimus aptikti duomenys ir jo kompiuteryje. Dienomis, kai V. G. su J. M. vyko į paštą paimti siuntų yra tik fragmentiškas jų susirašymas keliomis žinutėmis, jog tariamasi kažkur važiuoti, tačiau jokių susirašinėjimų apie tai, iš kur prekės gautos, kaip jos atkeliavo į Lietuvos pašto skyrius nėra fiksuota.

110. Sprendžiant ar V. G. dalyvavo organizuotos grupės vykdytame sukčiavime, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistasis faktiškai dirbo J. M. vadovaujamoje įmonėje, kuri elektroniniu būdu prekiaudavo įvairiomis prekėmis. Atliekant kratas J. M. ir jo motinos namuose, automobilyje, buvo paimtos J. M. ir šio nuteistojo Vokietijos įmonei išrašytos įvairios sąskaitos už elektronikos prekes. Ikiteisminio tyrimo metu ir pats J. M. pateikė sąskaitas prašydamas grąžinti paimtus daiktus. Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą buvo paimta daug įvairių elektronikos prekių, kurių didelė dalis skundžiamu nuosprendžiu grąžintos įmonei G. arba J. M.. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. M. ne tik aktyviai dalyvavo apgaulės būdu įgyjant įvairias prekes, tačiau vertėsi ir teisėta įvairių elektronikos prekių prekyba, jas pirkdavo iš kitų valstybių, vėliau perparduodavo, o šiame procese dalyvavo ir V. G., padėdamas ieškoti prekybos partnerių, pigesnių prekių kitose valstybėse. Taigi, įvairūs susirašinėjimai tarp nuteistųjų apie elektronikos prekes neleidžia daryti išvados, kad ir V. G. priklausė organizuotai grupei ar dalyvavo įgyvendinant bendrą sumanymą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą.

111. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad V. G. apskritai nefigūravo organizuotos grupės naudotoje duomenų bazėje, kurioje paskyras turėjo ir visą prekių siuntimo mechanizmą matė kiti „buyeriai“. Būtent „buyerio“ vaidmuo, kuris buvo inkriminuotas ir V. G., buvo vienas esminių įgyvendinant sukčiavimo schemą, kadangi šie asmenys buvo galutiniai adresatai, kurie turėdavo priimti prekes ir vėliau jas realizavus atsiskaityti su kitais grupės nariais, todėl turėjo prieigą ir prie reikšmingų duomenų apie prekių atsiuntimą į Lietuvą. Be to, visos V. G. inkriminuotos prekės buvo adresuotos tik J. M., duomenų bazėje naudojusiam „(duomenys neskelbtini)“ slapyvardį, apie jas buvo rasti duomenys ir paties J. M. kompiuteryje. Tuo tarpu pas V. G. nebuvo rasta jokių duomenų apie prekių siuntimą, jų priskyrimą ir kt. Pažymėtina, jog apie V. G. fragmentiškai yra nurodyta ir A. M. bei J. M. susirašinėjimuose. Visgi susirašinėjimų turinys, kiek jis susijęs su V. G., apie automobilio ratų pirkimą, 30 $ skolą, V. G. kontaktinį adresą, taip pat neleidžia jo susieti su organizuota grupe. Be to, šie susirašinėjimai vyko ženkliai anksčiau (2013 m. kovo-liepos mėnesiais), kai joks kaltinimas dėl šio laikotarpio V. G. nebuvo pareikštas. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. taip pat atpažino V. G., kaip asmenį, automobiliu vežusį J. M. į susitikimą su juo (t. 122, b. l. 157–159). Tačiau apklausų metu A. M. kategoriškai tvirtino, kad su V. G. neturėjo jokių reikalų ir visus klausimus spręsdavo tik su J. M.. Nuteistasis A. M. V. G. apibūdino tik kaip vairuotoją, tačiau su juo teigė jokių klausimų nėra tekę spręsti. Daugiau jokių reikšmingų duomenų dėl V. G. dalyvavimo organizuotos grupės vykdytuose nusikaltimuose šioje byloje apskritai nebuvo surinkta.

112. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. G. nepriklausė organizuotai grupei, todėl nepagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį. Vien tik jo epizodiški veiksmai du kartus atėjus į paštą pateikiant I. K. asmens tapatybės kortelę bei pasirašant atiduotų pašto siuntų sąraše, neleidžia konstatuoti, kad ir jis veikė organizuotos grupės sudėtyje įgyvendinant iš anksto suplanuotą, sudėtingą sukčiavimo mechanizmą. Todėl šios nuosprendžio dalys naikinamos ir V. G. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis.

113. Nagrinėjamoje byloje nustatyta tik tai, kad V. G. neteisėtai panaudojo fizinio asmens dokumentą ir suklastojo tikrą dokumentą. Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: V. G. 2014 m. sausio 27 ir 31 d., tiksliai nenustatytu laiku, atvyko į AB „Lietuvos paštas“ pašto skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), prisistatė I. K. vardu, pateikė I. K. (duomenys neskelbtini) išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ją panaudojo ir suklastojo 5 vnt. AB „Lietuvos pa­štas“ dokumentų, t. y. „K 10 Atiduotų pašto siuntų sąrašų“, į jų skiltį „Atsiėmusio asmens vardas, pa­vardė, giminystės ryšys/pareigos (Spausdintomis raidėmis)“ įrašęs tikrovės neatitinkančius duome­nis, identifikuojančius atsiimantį siuntas asmenį: sąrašo, sudaryto 2014 m. sausio 24 d., 295, 296, 297, 298, 299, 300, 301, 302, 304, 305, 306, 307 eilutėse 2014 m. sausio 27 d. įrašė „I. K.“ ir pasi­rašė; sąrašo, sudaryto 2014 m. sausio 28 d., 352, 354, 359, 360 eilutėse 2014 m. sausio 31 d. įrašė „I. K.“ ir pasi­rašė; sąrašo, sudaryto 2014 m. sausio 29 d., 373 eilutėje 2014 m. sausio 31 d. įrašė „I. K.“ ir pasirašė; sąrašo, sudaryto 2014 m. sausio 30 d., 387, 388, 389, 390, 391 eilutėse 2014 m. sausio 31 d. įrašė „I. K.“ ir pasirašė; sąrašo, sudaryto 2014 m. sausio 31 d., 399, 400, 401, 403, 404 eilutėse 2014 m. sausio 31 d. įrašė „I. K.“ ir pasirašė bei paėmė I. K. vardu atsiųstas 27 siuntas.

114. Konstatavus, kad V. G. nepriklausė organizuotai grupei ir nedalyvavo padarant sukčiavimo nusikaltimą, jam nepagrįstai buvo inkriminuoti ir didelės žalos bei versliškumo, kaip BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 302 straipsnio 2 dalyje numatyti, kvalifikuojantys požymiai. Dėl to nustatytos nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį. Akivaizdu, kad du kartus panaudojus kitam asmeniui priklausančią asmens tapatybės kortelę ir įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis į atiduotų siuntų sąrašus, nebuvo realizuoti didelės žalos ir versliškumo požymiai, kurie betarpiškai yra susiję su organizuotos grupės vykdytu sukčiavimu, apie kurį V. G. nesuvokė ir jame nedalyvavo. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti ir tokią išvadą, kad V. G. tik fiziškai paėmė siuntas, tačiau jose esančių prekių neįgijo, kadangi siuntos buvo adresuotos J. M., kuris ir laukė jų prie pašto bei buvo sulaikytas kartu su V. G..

115. BPK 256 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimas iš anksto neįspėjant V. G., nepažeidžia nuteistojo teisės į gynybą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad veiką perkvalifikuojant į švelnesnę, tačiau nekeičiant esminių faktinių aplinkybių, tik dalį jų pašalinant, net ir iš anksto nepranešus apie galimą veikos perkvalifikavimą, teisė į gynybą nėra suvaržoma (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, 2K-169-976/2022, 2K-241-654/2023). Šioje byloje teisėjų kolegijai nustačius, kad V. G. inkriminuotos veikos panaudojant I. K. priklausantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir pasirašant atiduotų pašto siuntų sąrašuose tokiu būdu juos suklastojant 2014 m. sausio 27 ir 31 d. yra pasitvirtinusios, visi likę inkriminuoti veiksmai dėl dokumentų panaudojimo ir klastojimo kitomis dienomis yra šalinami. Taip pat šalinami ir veikas kvalifikuojantys – didelės žalos bei versliškumo požymiai. Pažymėtina, jog kaltinimo dalys dėl dokumentų klastojimo pasirašant atiduotų pašto siuntų sąrašuose 2014 m. sausio 27 ir 31 d., I. K. asmens dokumento panaudojimo, buvo aiškiai aprašytos ir V. G. žinomos, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo teisės į gynybą pažeidimo.

116. Pašalinus minėtas aplinkybes, kartu tikslinama ir J. M. nustatyta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 3 dalyje, nurodant, kad jis 2014 m. sausio 27 ir 31 d. veikė per apie daromą nusikalstamą veiką nesuvokusį V. G. jam atsiimant siuntas. Taip pat iš J. M. nustatytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 302 straipsnio 2 dalyje, šalinamas bendravykdis V. G., kaip kartu I. K. vardu prisistatęs, atiduotų pašto siuntų sąrašuose pasirašęs ir siuntas paėmęs kitomis kaltinime inkriminuotomis dienomis. Toks nustatytų aplinkybių patikslinimas, dalį jų pašalinant, taip pat nesuvaržo nuteistojo teisės į gynybą. Be to, ir pats J. M. proceso metu jam inkriminuotų faktinių aplinkybių neginčijo, teigė, jog į paštą eidavo vienas, prisistatydavo kitų asmenų vardais, pasirašydavo ir atsiimdavo siuntas.

117. Taigi, J. M. dalis nusikalstamos veikos, iš kurios pašalintos aplinkybės dėl V. G. dalyvavimo, padaryta tokiomis aplinkybėmis:

118. Pagal nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 11 d. virtualiai sudarytą susitarimą su organizatoriumi A. laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 11 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Vilniuje ir kitose Lietuvos Respublikos vietose bei užsienyje, veikdamas šioje A. organizuotoje grupėje su kitais skirtingu laikotarpiu veikusiais ir skirtingais organizatoriaus A. parinktais grupės nariais, su kuriais dėl nusikalstamos veikos darymo susitarė ir užduotis jiems skirstė A., laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Vilniuje, tiksliau nenustatytoje vietoje, veikdamas su organizuota grupe atliko „buyerio“ vaidmenį ir, vykdydamas šiam vaidmeniui paskirtas funkcijas, bendrininkams neteisėtai inicijavus finansines operacijas panaudojant svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, jis, klastodamas dokumentus ir disponuodamas suklastotu dokumentu, neteisėtai laikydamas ir panaudodamas svetimus asmens dokumentus, apgaule savo ir organizuotos grupės narių (tarp jų ir A. M.) naudai įgijo svetimą labai didelės – 51 684,71 Eur – vertės juridiniams asmenims priklausantį turtą ir pasikėsino įgyti svetimą juridiniams asmenims priklausantį 11 894,75 Eur vertės turtą, o būtent:

119. Nenustatytam asmeniui, veikusiam organizuota grupe ir atlikusiam „staferio“ vaidmenį, nenustatytoje vietoje, naudojantis kompiuterine ir programine įranga, elektroninėse parduotuvėse, apgaule, pateikus save kaip elektroninių mokėjimo priemonių – mokėjimo kortelių naudotoją, neteisėtai, prieš elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų valią inicijavus finansines operacijas su kortelėmis susietomis sąskaitomis, kurių metu į parduotuvių sąskaitas buvo pervestos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos pinigų sumos už pirktas prekes – parduotuvėms gavus mokėjimą, klaidingai manant, jog prekės užsakytos mokėjimo priemonės naudotojo valia ir mokėjimai atlikti teisėtai, išsiuntė nuosprendyje nurodytiems asmenims, nesuprantantiems nusikalstamo veikos pobūdžio, prekes; prekes gavus Vokietijos Federacinėje Respublikoje gyvenusiems nuosprendyje nurodytiems asmenims ir nenustatyto asmens, atlikusio veikiant organizuota grupe „dropholderio“ vaidmenį, nurodymu siuntiniu persiuntus I. K., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, jis (J. M.), veikęs organizuota grupe ir atlikęs „buyerio“ vaidmenį, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. AB Lietuvos pašto skyriuose atsiėmė ir taip įgijo prekes, buvusias siuntiniuose, kurie buvo siųsti I. K. ir kurie, siekiant nuslėpti jo (J. M.) tapatybę, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. buvo atsiimti pašto skyriuose jo (J. M.), kuris AB Lietuvos pašto darbuotojui prisistatė svetimu N. B., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, vardu, pateikdamas netikrą įgaliojimą ir pateikdamas kaip savo N. B. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento Vilniaus skyriuje (28) Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), arba J. M. AB Lietuvos pašto darbuotojui prisistačius svetimu I. K. vardu ir pateikus kaip savo I. K. vardu (duomenys neskelbtini) Utenoje (49) išduotą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus 2014 m. sausio 27 ir 31 d., kai AB Lietuvos pašto darbuotojui I. K. vardu prisistatė ir pateikė jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei pasirašė Atiduotų pašto siuntų sąrašuose apie daromą nusikalstamą veiką nesuvokęs V. G., tokiu būdu jis (J. M.) bendrais veiksmais su nenustatytais organizuotos grupės nariais apgaule savo, organizatoriaus ir nenustatyto „staferio“ naudai užvaldė svetimą turtą, o dalį turto pasikėsino užvaldyti, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o dalį siuntų poėmio metu paėmė policijos pareigūnai (detalus nusikalstamos veikos aprašymas su visomis prekėmis, jų persiuntimu, asmenų vardais, konkrečių dokumentų pasirašymais, kito asmens vardu prisistatymais, nurodytas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio 263-317 puslapiuose, todėl šio nuosprendžio 118-119 punktuose išdėstytas tik nustatytų aplinkybių aprašymas, kiek jis susijęs pašalintomis aplinkybėmis dėl V. G.).

120. V. G. nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, nagrinėjamoje byloje tampa aktualus ir BK 95 straipsnyje nurodytų nuostatų taikymo klausimas. BPK 3 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, viena iš tokių aplinkybių – jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems suėjus asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, 2–8 dalyse nustatytos terminų skaičiavimo taisyklės (be kita ko, senaties eigos sustojimo sąlygos), o 9 dalyje išvardinti nusikaltimai, kuriems senatis netaikoma.

121. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo V. G. buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, priimtas 2024 m. gegužės 9 d. Pagal nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo dėl atiduotų siuntų sąrašų suklastojimo aplinkybes, vėliausiai nusikalstama veika buvo padaryta 2014 m. sausio 31 d. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, už ją BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas – aštuoneri metai. Tai reiškia, kad dėl šios nusikalstamos veikos senaties terminas suėjo 2022 m. sausio 31 d., t. y. dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

122. Sprendžiant dėl galimybės taikyti byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, turi būti įvertinta, ar byloje yra aplinkybių, dėl kurių senaties eiga nutrūko ar buvo sustojusi. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad senaties eiga būtų nutrūkusi dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo (BK 95 straipsnio 8 dalis) ar būtų sustojusi dėl BK 95 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų aplinkybių. Kitos aplinkybės, dėl kurių bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja atitinkamam laikotarpiui, nustatytos BK 95 straipsnio 6 dalyje, tačiau nagrinėjamu atveju jos neturi įtakos išvadai dėl suėjusio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino. Taigi, nustačius BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, šiuo nuosprendžiu baudžiamosios bylos dalis dėl perkvalifikuotos nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

123. Skundžiamu nuosprendžiu V. G. buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl to, kad kompiuteryje laikė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų duomenis, kurie yra nurodyti šio nuosprendžio 6.5 punkte, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti. Vienas iš nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, su kuriuo teisėjų kolegija sutinka, yra tas, kad aptikti duomenys nėra pakankami finansinei operacijai inicijuoti, taigi neatitinka nusikalstamos veikos dalykui keliamų reikalavimų.

124. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, už neteisėtą elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų laikymą, kurių pakanka finansinei operacijai inicijuoti.

125. Teismų praktikoje konstatuota, kad svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenų neteisėtas laikymas kvalifikuojamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nustačius, jog svetima mokėjimo priemonė ir šios mokėjimo priemonės duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti, yra tikri. Atsižvelgiant į elektroninių atsiskaitymų būdų įvairovę, mokėjimo nurodymui inicijuoti gali būti pakankami, be kita ko, mokėjimo kortelės numeris, naudotojo vardas ir pavardė, galiojimo laikas bei CVV/CVC kodas. Tokie nusikalstamos veikos dalyko požymiai turi būti nustatyti ir pagrįsti byloje surinktų patikimų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-1073/2020).

126. Šioje byloje atlikus kratą V. G. bute ir paėmus kompiuterį buvo nustatyta, kad jame yra į banko mokėjimo kortelių duomenis panašių duomenų. Siekiant ištirti rastus duomenis buvo paskirta užduotis ir specialisto išvadoje konstatuota, kad kompiuteryje rasti duomenys gali būti mokėjimo priemonių duomenys (t. 180 b. l. 171). Be to, buvo kreiptasi į JAV bankus dėl rastų duomenų atitikties tikrovei, priklausymo konkretiems asmenims. Iš gauto atsakymo matyti, kad pas V. G. kompiuteryje aptikti šio nuosprendžio 6.5 punkte nurodytų asmenų banko sąskaitų numeriai, gimimo datos, namų telefono numeriai, socialinio draudimo numeriai, atskirais atvejais gyvenamosios vietos bei el. pašto adresai, sutampa su JAV banko pateiktais asmenų duomenimis (t. 264, b. l. 111–165; t. 265, b. l. 1–8; 61–69; 84). Nors apžiūrėjus paimtą kompiuterį buvo aptikta ir daugiau įvairių skaitmenų kombinacijų, tačiau ar jos yra mokėjimo priemonių galiojimo datos, CVV/CVC ar kitokie kodai, ar apskritai atitinka kitiems asmenims išduotų mokėjimo priemonių duomenis, byloje nebuvo gauta jokių atsakymų nei iš JAV bankų, nei surinkta kitokių duomenų. Taigi pagal byloje surinktus įrodymus galima daryti tik prielaidą, o ne abejonių nekeliančią išvadą dėl mokėjimo priemonių galiojimo laiko, jų savininkų duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptiktų banko sąskaitų, telefono, socialinio draudimo numerių, gimimo datų, el. pašto ir gyvenamųjų vietų adresų, kurių tikrumas nustatytas pagal JAV bankų pateiktus duomenis, nepakanka finansinei operacijai inicijuoti. Tokie duomenys neparodo jokio asmeniui, kuriam buvo išduota mokėjimo priemonė, suteikto specialaus kodo, galiojimo datos, kurie yra būtini finansinėms operacijoms inicijuoti. Taigi, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad V. G. laikė elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

127. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kratos pas V. G. bute metu paimtų mokėjimo priemonių duomenys neatitinka nusikalstamos veikos dalykui keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. G. pripažinimo kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį naikinama ir priimamas išteisinamasis nuosprendis.

128. Nuteistojo V. G. apeliaciniame skunde atskirai nurodomi argumentai ir dėl šioje byloje surašyto kaltinamojo akto neatitikties įstatyme keliamiems reikalavimams, kaltinimo keitimo pirmosios instancijos teisme procedūros pažeidimų. Teisėjų kolegijai panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. G. pripažinimo kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, su kuriomis ir yra susiję šie apeliacinio skundo argumentai, akcentuojamų BPK pažeidimų nėra pagrindo pripažinti esminiais, dėl kurių byla turėtų būti grąžinta prokurorui. Nors teisėjų kolegija, susipažinusi su pareikšto kaltinimo dėl sukčiavimo nusikalstamos veikos turiniu, kaip ir nurodyta anksčiau, sutinka su nuteistojo V. G. argumentais, kad kaltinimas buvo aprašytas su trūkumais, tačiau susiklosčiusioje situacijoje skundžiamo nuosprendžio panaikinimas ir bylos grąžinimas prokurorui, kai teisėjų kolegija nustatė, kad V. G. apskritai nebuvo organizuotos grupės narys ir nedalyvavo sukčiavimo nusikalstamoje veikoje, būtų nepagrįstas ir nelogiškas. Toks sprendimas iš esmės dar labiau prailgintų bendrą viso proceso trukmę ir, galiausiai, nulemtų tą pačią bylos baigtį vėlesnėje stadijoje įvertinus surinktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo bylą grąžinti prokurorui.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

129. Nuteistieji A. V. ir A. P. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jiems paskyrė per griežtas bausmes. Apeliantų teigimu, jiems bausmės turėtų būti švelninamos dėl pernelyg ilgo proceso, pažeidžiančio jų teises, tačiau skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir bausmės skyrimo motyvų nenurodė. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir paskirtų bausmių aspektu, neturi pagrindo sutikti su nuteistųjų argumentais ir nenustatė pagrindo sušvelninti paskirtas bausmes.

130. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020, 2K-153-976/2022 ir kt.). Teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023). Kartu akcentuotina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024).

131. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistaisiais, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, nenurodė detalesnių bausmių skyrimo motyvų, tačiau parinktos bausmės rūšys (baudos) už visas nusikalstamas veikas ir jų dydžiai leidžia daryti išvadą, kad nuteistiesiems teismas paskyrė bausmes laikydamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, vadovaudamasis tiek BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi, tiek ir bausmės individualizavimo principu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas sukčiavimo nusikaltimas buvo padarytas veikiant iš anksto susiformavusia tiesiogine tyčia, turint tikslą pasipelnyti, nebuvo atsitiktinis, o kruopščiai organizuotas, pasižymėjo sistemiškumu ir truko ilgą laikotarpį. Nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui buvo pasiskirstyta konkrečiais vaidmenimis, pasitelkti ir apie nusikalstamą veiką nesuvokę asmenys, sukurta elektroninė duomenų bazė, kurioje talpinti duomenys apie apgaulingai užsakytas prekes, keistasi aktualia informacija tarp grupės narių. Bendra apgaulės būdu įgyto svetimo turto vertė epizoduose, kuriuose dalyvavo A. V., siekia 143 900,16 Eur, o A. P. dalyvavo apgaulės būdu įgyjant 99 168,47 Eur vertės turtą. Tokios aplinkybės patvirtina aukštą organizuotumo lygį, savanaudiškus tikslus, padarytą didelę žalą ir atitinkamai didelį padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei nuteistųjų atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą reikšmingi ir nuteistųjų asmenybes apibūdinantys duomenys: A. P. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą; A. V. anksčiau neteistas, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „L.“ direktoriumi.

132. Be nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, įvertino ir baudžiamojo proceso šioje byloje trukmę. Nagrinėjamoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarytos daugiau nei prieš dešimt metų. A. V. buvo sulaikytas 2015 m. vasario 18 d., jam beveik pusę metų taikyta griežčiausia kardomoji priemonė, kuri vėliau pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones. A. P. šioje byloje sulaikytas nebuvo, kadangi nuo 2013 m. gruodžio 3 d. atlikinėjo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į itin ilgą bendrą baudžiamojo proceso trukmę, ši aplinkybė kaip tik ir lėmė sprendimą skirti švelniausias sankcijose numatytas baudos bausmes už padarytus nusikaltimus visiems nuteistiesiems. Be to, itin ilgą proceso trukmę lėmė ir objektyvios priežastys: byloje tirta tęstinio pobūdžio veika, kuri susideda iš itin didelio kiekio atskirų epizodų, kaltais pripažinti buvo 7 asmenys. Nustatytos veikos padarytos organizuota grupe, bendrininkaujant ir su kitose valstybėse veikusiais nenustatytais asmenimis, Lietuvoje ir kitose valstybėse pasitelkiant apie nusikalstamą veiką nesuvokusius asmenis, dėl ko buvo būtina kreiptis ir į užsienio valstybių teisėsaugos institucijas atliekant tyrimą. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu atlikta daug procesinių veiksmų, šiuo metu bylos medžiagą sudaro 274 tomai, bylos nagrinėjimas užtruko ir dėl karantino, paskelbto dėl COVID-19 pandemijos, ir dėl to įvestų ribojimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistiesiems švelniausių (baudos) sankcijose numatytų bausmių paskyrimas yra pakankama kompensacija už ilgai užsitęsusį baudžiamąjį procesą, jų dydžiai individualizuoti kiekvienam nuteistajam pagal veikimo intensyvumą darant nusikalstamas veikas. Dar labiau švelninti paskirtų baudų dydžius pagal nagrinėjamoje byloje nustatytą aukšto organizuotumo nusikalstamą schemą, sistemingą nusikalstamų veikų darymą, užvaldytą labai didelės vertės turtą, nėra pagrindo.

133. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems A. V. ir A. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskyręs baudos bausmes ir nustatydamas jų dydžius laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, taip pat laikėsi teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų dėl kompensacinių priemonių taikymo už pernelyg ilgą baudžiamąjį procesą.

134. Panaikinus skundžiamo nuosprendžio dalis dėl A. Z., A. P. ir E. T. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį šiose dalyse, spręstinas ir bausmės skyrimo klausimas dėl šios nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistiesiems paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (A. Z. paskirta 200 MGL dydžio bauda, A. P. 800 MGL dydžio bauda, o E. T. 300 MGL dydžio bauda), sprendžia, kad dėl apysunkio nusikaltimo padarymo šiems nuteistiesiems tikslinga skirti baudos bausmes, jų dydį nustatant lygų pusei paskirtos bausmės dydžiui pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Tokie bausmės dydžiai atitiks kiekvieno iš nuteistojo veikimo intensyvumą, indėlį į bendros nusikalstamos veikos įgyvendinimą, apgaulės būdu užvaldyto turto vertę, todėl atitinkamai A. Z. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį skiriama 100 MGL dydžio bauda, A. P. 400 MGL dydžio bauda, o E. T. 150 MGL dydžio bauda. Paskirtos bausmės pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bendrinamos apėmimo būdu su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, kadangi veikos sudaro idealiąją sutaptį.

135. Panaikinus anksčiau nurodytas skundžiamo nuosprendžio dalis dėl V. G., šiam nuteistajam spręstinas bausmės skyrimo klausimas tik dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje. Taigi V. G. lieka pripažintas kaltu dėl tyčinio, baigto, apysunkio nusikaltimo padarymo. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. G. anksčiau neteistas, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, jam skiriama sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant 150 MGL.

Dėl turto konfiskavimo

136. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo dydį. Apelianto įsitikinimu, išieškotina suma galėjo būti skaičiuojama tik nuo siuntų, kurios jam buvo perduotos. Tokie argumentai yra nepagrįsti.

137. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

138. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli bendrininkai, tačiau šio turto pas juos nerandama, ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-527/2014, 2K-497-511/2015, 2K-13-693/2016, 2K-97-303/2022, 2K-232-648/2023).

139. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad panaudodami anksčiau aprašytą apgaulės schemą organizuotoje grupėje veikę nuteistieji įgijo svetimą turtą. Dalis daiktų, kurie buvo pripažinti kaip gauti iš nusikalstamos veikos, buvo konfiskuoti (kratų, poėmių metu paimti iš J. M. ir A. M.). Kita dalis daiktų nebuvo rasta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 72 straipsnio 5 dalimi ir nusprendė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo iš A. V. kratos metu paimtą nešiojamąjį kompiuterį „Dell PP39L“ bei mobilųjį telefoną „Blackberry“, kurie buvo naudojami padarant nusikalstamas veikas, juose laikyti reikšmingi duomenys apie Nyderlandų piliečių prisijungimo duomenis prie Paypal, kontaktai su „dropais“. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio galima daryti išvadą, kad teismas lygiomis dalimis padalino konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą nuteistiesiems, kurie dalyvavo atskiruose epizoduose darant sukčiavimą, t. y. A. V. veikiant su A. M., A. P., E. T. buvo išieškota iš kiekvieno po lygiai tokia turto vertės dalis, kurią bendrai veikdami įgijo nuteistieji. Pirmosios instancijos teismas lygiomis dalimis paskirstė išieškotiną sumą, kadangi nebuvo nustatyta, kokiomis dalimis nuteistieji pasidalino apgaulės būdu įgytą turtą. Tokių aplinkybių kontekste nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams dėl netinkamai taikytos BK 72 straipsnio 5 dalies.

140. Vis dėlto skundžiamo nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo keičiama dėl to, kad dalis sukčiavimo epizodų buvo pašalinti kaip neįrodyti. Taigi, nenustačius, kad dalį inkriminuotų daiktų įgijo organizuotoje grupėje veikę nuteistieji, nėra pagrindo ir išieškoti jų vertę atitinkančią pinigų sumą.

141. Taigi, pašalinus ankstesnėje nuosprendžio dalyje nurodytus epizodus, šioje byloje yra nustatyta, kad A. V. dalyvavo apgaule įgyjant 143 900,16 Eur vertės turtą (veikiant su A. M. ir nenustatytais asmenimis įgytas 20 072,72 Eur vertės turtas, su A. P. 99 168,47 Eur vertės turtas, su E. T. 24 658,97 Eur vertės turtas), A. P. – 99 168,47 Eur vertės turtą, o E. T. 24 658,97 Eur vertės turtą. Todėl lygiomis dalimis paskirsčius nuteistiesiems konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, iš A. V. išieškotina 71 950,08 Eur, iš A. P. 49 584,23 Eur, iš E. T. 12 329,48 Eur.

142. Teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl nuteistojo V. G. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su turto konfiskavimu, kadangi panaikinus skundžiamo nuosprendžio dalis ir konstatavus, kad V. G. nepriklausė organizuotai grupei ir jokio turto neįgijo, atitinkamai naikinama ir nuosprendžio dalis, kuria iš V. G. buvo nuspręsta išieškoti 10 720,69 Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš nuteistojo V. G. buvo nuspręsta konfiskuoti kratos jo nuomotame bute metu paimtus 4 kompiuterius: 2 iš jų „Asus“ ir po vieną „VCM“ bei „Fujitsu Computers Siemens“ (t. 179, b. l. 8-9, 11, 12–13, 14–15). Šiuos kompiuterius nuspręsta konfiskuoti dėl to, kad juose buvo laikyti duomenys apie kitiems asmenims priklausančių mokėjimo priemonių duomenis, aptikti susirašinėjimai su J. M.. Šiuo nuosprendžiu išteisinus V. G. dėl minėtų kaltinimų, nėra pagrindo išvadai, kad šie kompiuteriai atitinka konfiskuotino turto požymius, todėl jie turi būti grąžinti nuteistajam. Nors apklausų metu V. G. apskritai neigė, kad kompiuteriai priklauso jam, tačiau juose aptikti duomenys apie įmonę G., kurioje faktiškai dirbo ir pats V. G., jo susirašinėjimai su J. M., leidžia daryti išvadą apie jų priklausomybę nuteistajam, todėl jie grąžinami.

Dėl išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti

143. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš jo priteisti išlaidas už advokato teiktas teisines paslaugas yra nepagrįstas, kadangi nuteistasis neprašė jam skirti gynėjo, kuris buvo paskirtas teismo iniciatyva. Tokie apelianto argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad išlaidų priteisimas už advokato teiktas paslaugas šioje byloje yra neteisingas ar neproporcingas.

144. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis). Tačiau asmens teisė spręsti, ar jis ginsis pats, ar per pasirinktą gynėją, nėra absoliuti. BPK 51 straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba. Šis sąrašas nėra baigtinis (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

145. Šioje byloje nustatyta, kad rengdamasis nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT) dėl gynėjo parinkimo, nes A. P. nebuvo pasikvietęs gynėjo ir su juo sudaręs susitarimo teikti teisines paslaugas. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi VGTPT parinkta advokatė D. Vaitkevičienė paskirta A. P. gynėja nustačius BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Taigi gynėja nuteistajam A. P. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo paskirta nustačius būtiną gynėjo dalyvavimo pagrindą, taip užtikrinant A. P. teisę į gynybą.

146. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo sprendimas išieškoti iš A. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą, neprieštarauja BPK nuostatoms ir teismų praktikai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

147. Pagal teismų praktiką, teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, paprastai tai siejant su atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022 ir kt.).

148. VGTPT Klaipėdos apygardos teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos, joje nurodyta, kad A. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis yra 3 773,67 Eur. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie sunkią nuteistojo finansinę padėtį, tokių duomenų nenurodė ir pats nuteistasis. Spręsdamas dėl išlaidų atlyginimo išieškojimo iš A. P., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į suteiktų teisinių paslaugų, pareikštų kaltinimų, bylos apimtį, bylos nagrinėjimo metu A. P. taikytą švelnią kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti), jo finansinę padėtį, todėl buvo įvertintos visos šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sumažinti iš A. P. priteistą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą ar iš viso nepriteisti šių išlaidų atlyginimo.

149. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistiesiems E. T., A. Z., A. P. ir A. V. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartimi taip pat buvo paskirti VGTPT parinkti gynėjai, kadangi teismas neturėjo jokių duomenų apie nuteistųjų susitarimą su gynėjais. 2025 m. sausio 31 d. advokatas S. Lileikis informavo teismą apie sudarytą susitarimą su A. V. ir A. P. dėl jų gynybos apeliacinės instancijos teisme. 2025 m. vasario 19 d. į teismo posėdį atvyko ir A. V. gynėjas advokatas S. Lileikis, su kuriuo nuteistasis sudarė susitarimą dėl gynybos apeliacinės instancijos teisme, ir gynėjas advokatas J. Bogdanovas, kuris minėta 2025 m. sausio 24 d. nutartimi buvo paskirtas A. V. gynėju. Be to, VGTPT apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą dėl 145,83 Eur priteisimo iš A. V. už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

150. Teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, jog BPK nuostatos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimo galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-648/2022 ir kt.).

151. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas dėl A. V. buvo inicijuotas paties nuteistojo, kurio didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų yra atmesti kaip nepagrįsti (šio nuteistojo atžvilgiu keičiama tik skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nustatytų sukčiavimo aplinkybių ir turto konfiskavimo). A. V. ilgą laiką dirba direktoriaus pareigose, jo finansinė padėtis nėra bloga. Esant tokioms aplinkybėms, už VGTPT parinkto gynėjo advokato pasirengimą bylos nagrinėjimui, vykimą į posėdį ir dalyvavimą jame iki atleidimo nuo tolimesnio dalyvavimo, pažymoje nurodytos išlaidos priteistinos valstybės naudai iš A. V..

152. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautos VGTPT pažymos ir dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. Z. ir E. T.. Šios pažymos buvo pateiktos 2025 m. kovo 31 d., balandžio 3, 4 d., kai teisėjų kolegija jau buvo išnagrinėjusi bylą ir išėjusi į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. VGTPT turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku – gynėjai nuteistiesiems parinkti 2025 m. sausio 23 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi paskirti 2025 m. sausio 24 d. Teismo posėdžiai Lietuvos apeliaciniame teisme vyko 2025 m. vasario 19 d. ir kovo 31 d. Taigi, nuo gynėjų paskyrimo iki teismo posėdžių buvo pakankamas laiko tarpas paruošti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl VGTPT prašymai, laikantis teismų praktikos ir kitose bylose, paliekami nenagrinėtais.

Dėl švelnesnio įstatymo taikymo

153. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu įsigaliojo nauji BK 25 straipsnio (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija, remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) pakeitimai. Pagal naujai įsigaliojusią BK 25 straipsnio 4 dalį, organizuota grupė yra tada, kai du ar daugiau asmenų iš anksto susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

154. Šiuo metu galiojanti BK 25 straipsnio 4 dalis, reikalaujanti išankstinio dviejų ar daugiau asmenų susitarimo dėl šiame straipsnyje nurodytų nusikaltimų darymo, palyginti su BK 25 straipsnio 3 dalimi (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), pagal kurią susitarimas tarp asmenų taip pat buvo privalomas, tačiau buvo galimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (be kita ko, iki nusikalstamos veikos (-ų) darymo), bendrąja prasme laikytina švelnesne baudžiamojo įstatymo norma. Kita vertus, dėl šiuo metu galiojančios BK 25 straipsnio 4 dalies grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 2 dalis) turėtų būti sprendžiama, įvertinus konkretaus asmens situaciją pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tais atvejais, kai byloje yra nustatytas išankstinis susitarimas dėl kelių nusikaltimų arba vieno apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo darymo, taip pat kiti organizuotai grupei būdingi požymiai, formalus kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamos veikos (-ų), kvalifikuotos (-ų) su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikavimas į šiuo metu galiojančią BK 25 straipsnio 4 dalį neturėtų būti atliekamas, nes neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-719/2025).

155. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje yra nustatytas išankstinis organizuotos grupės narių susitarimas daryti, be kita ko, apysunkius bei sunkius nusikaltimus ir realiai šiuo metu galiojančios BK 25 straipsnio 4 dalies nuostatos neturi įtakos nuteistųjų teisinei padėčiai (nelengvina jų teisinės padėties), daro išvadą, kad perkvalifikuoti nusikalstamas veikas, kvalifikuotas su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija), atitinkamai su nuoroda į šiuo metu galiojančią BK 25 straipsnio 4 dalį nėra teisinio pagrindo.

156. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistųjų A. Z., A. V., A. P. ir E. T. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, buvo kvalifikuotos taip pat su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija). Pagal teismų praktiką, nustačius organizuotos grupės požymius, nusikalstamos veikos nereikia kvalifikuoti su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai veikimas organizuota grupe yra konkrečios nusikalstamos veikos sudėties kvalifikuojantis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-222/2020). Atsižvelgiant į tai, kad organizuota grupė yra BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis, kuris ir buvo inkriminuotas nuteistiesiems, nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį šalintina kaip perteklinė.

157. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu įsigaliojo nauji BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 3 dalies, 302 straipsnio 1 ir 2 dalių, už kurių padarymą šioje byloje kaltais pripažinti yra nuteistieji, pakeitimai. Minėtų nusikaltimų sankcijos buvo papildytos naujomis, su laisvės atėmimu nesusijusiomis, bausmėmis, taip pat atskirais atvejais sumažinti laisvės atėmimo bausmių dydžiai. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, be kita ko, bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Kita vertus, nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika (-os) tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina tai, kad, įstatymų leidėjui pakeitus konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, teismai, kruopščiai įvertinę bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, privalo apsvarstyti, ar naujai įsigaliojęs įstatymas iš tikrųjų švelnina konkretaus asmens teisinę padėtį ir ar, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas jį taikyti. Kaip minėta, formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-719/2025).

158. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai būtų pasiekti nuteistiesiems paskyrus dar švelnesnes bausmes, nei jiems buvo paskirtos iki švelninančio įstatymo įsigaliojimo. Todėl, atsižvelgus ir į tai, kad visiems nuteistiesiems dėl visų nusikalstamų veikų padarymo buvo skiriamos baudos bausmės, naujai įsigalioję BK pakeitimai šiuo konkrečiu atveju nešvelnina nuteistųjų teisinės padėties, dėl to atitinkamai nėra pagrindo jų padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojantį įstatymą.

159. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant, be kita ko, šešių MGL dydžio baudai. Tokios šiuo metu galiojančios BK 66 straipsnio nuostatos yra nuteistųjų teisinę padėtį lengvinančios ir turi grįžtamąją galią, todėl taikytinos nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalis, kuriomis V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį:

V. G. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. G. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. G. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

V. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 302 straipsnio 2 dalies į BK 302 straipsnio 1 dalį ir paskirti 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, V. G. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2014 m. balandžio 29 d. (90 parų), vieną parą prilyginant 6 MGL dydžių baudai ir laikyti, kad V. G. baudos bausmę yra įvykdęs.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. G. nuspręsta išieškoti 10 720,69 Eur.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti nešiojamąjį kompiuterį „VCM“ su maitinimo laidu (Kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini)), nešiojamąjį kompiuterį (be baterijos ir laido) Fujitsu Siemens (Kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini)), nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ su maitinimo laidu ir antena, wifi adapteriu „ALFA“ (Kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ su baltos spalvos lipduku ir užrašais ir su laidu (Kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Turto valdymo poskyrio saugykloje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje, ir šiuos daiktus grąžinti V. G..

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalis, kuriomis A. Z. (A. Z.), A. P. ir E. T. išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį:

A. Z. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

A. P. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 400 MGL (15 064 Eur) dydžio baudą.

E. T. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, A. Z., A. P. ir E. T. paskirtas bausmes Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį apėmimo būdu subendrinti su paskirtomis bausmėmis pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir A. Z. paskirti subendrintą 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą, A. P. paskirti subendrintą 800 MGL (30 128 Eur) dydžio baudą, E. T. paskirti subendrintą 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, A. Z. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2013 m. spalio 24 d. (1 para), vieną parą prilyginant 6 MGL dydžių baudai ir A. Z. nustatyti galutinę 194 MGL (7 306,04 Eur) dydžio baudą.

Pašalinti nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį kvalifikuojant nuteistųjų A. Z., A. V., A. P. ir E. T. nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.

Iš A. V. nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, aplinkybių pašalinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendyje nurodytus epizodus Nr. 82, 87, 91, 93, 113 ir sumažinti nustatytą apgaulės būdu įgyto svetimo turto vertę dalyvaujant A. V. iki 143 900,16 Eur.

Iš E. T. nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, aplinkybių pašalinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendyje nurodytus epizodus Nr. 82, 87, 91, 93, ir sumažinti nustatytą apgaulės būdu įgyto svetimo turto vertę dalyvaujant E. T. iki 24 658,97 Eur.

Iš A. P. nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, aplinkybių pašalinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendyje nurodytą epizodą Nr. 113, ir sumažinti nustatytą apgaulės būdu įgyto svetimo turto vertę dalyvaujant A. P. iki 99 168,47 Eur.

Iš J. M. nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, aplinkybių pašalinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nustatytą didelės neturtinės žalos požymį.

Patikslinti J. M. nustatytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, aplinkybes, nurodant, kad jis 2014 m. sausio 27 ir 31 d. veikė per apie daromą nusikalstamą veiką nesuvokusį V. G. jam atsiimant siuntas.

Iš J. M. nustatytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 302 straipsnio 2 dalyje, aplinkybių pašalinti jo bendrą veikimą su V. G., kaip kartu pašto skyriuose svetimų asmenų vardais prisistačiusį, pasirašiusį ir siuntas atsiiminėjusį asmenį nustatytu laikotarpiu (išskyrus 2014 m. sausio 27 ir 31 d.).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, A. V. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015 m. vasario 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. (181 parą), vieną parą prilyginant 6 MGL dydžių baudai ir A. V. nustatyti galutinę 414 MGL (15 591,24 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, J. M. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2014 m. kovo 5 d. (35 paras), vieną parą prilyginant 6 MGL dydžių baudai ir J. M. nustatyti galutinę 990 MGL (37 283,4 Eur) dydžio baudą.

Iš A. V. konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimą sumažinti iki 71 950,08 Eur.

Iš A. P. konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimą sumažinti iki 49 584,23 Eur.

Iš E. T. konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimą sumažinti iki 12 329,48 Eur.

Kitas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Nuteistojo J. M. (J. M.) gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš A. V. 145,83 Eur valstybės naudai už suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. Z. ir E. T. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.