Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-480-1067/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-12
Bylos Nr.: e2-480-1067/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justė Visakavičienė
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: D. B.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2-480-1067/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05895-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1; 2.4.4.2.; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai,dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovui advokatui V. Z.,atsakovei D. B., jos atstovui advokatui K. P.,

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms U. R., R. B.,

liudytojams P. M., V. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo ir pagal atsakovės D. B. patikslintą priešieškinį ieškovui A. B. dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) santuoką tarp ieškovo A. B. ir atsakovės D. B., sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. CMS (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – B., atsakovei – B.; 3) nepilnamečių vaikų L. B., R. B., M. B. ir sūnaus D. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu A. B.; 4) nesant ginčo tarp šalių nenustatyti konkrečios bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais L. B., R. B., M. B. ir sūnumi D. B.; 5) priteisti iš atsakovės D. B. nepilnamečių vaikų L. B., R. B., M. B. ir sūnaus D. B. išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai; 6) pripažinti ieškovą A. B. nepilnamečių vaikų L. B., R. B., M. B. ir sūnaus D. B. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 7) po santuokos nutraukimo ieškovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą turtą; 8) priteisti iš ieškovo A. B. atsakovės D. B. naudai 8 538 Eur kompensaciją už kitam sutuoktiniui tenkančią mažesnę turto dalį; 8) mikroautobusą VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį Subaru Legacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę KMZ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti iš sutuoktinių bendro turto balanso; 9) priteisti iš atsakovės D. B. ieškovo A. B. naudai 700 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; 10) priteisti iš atsakovės D. B. ieškovo A. B. naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad santuoka faktiškai iširo dėl atsakovės neištikimybės. 2020 metų pavasarį atsakovė pradėjo ieškovo atžvilgiu neįprastai elgtis. Nuo 2020 m. kovo mėnesio pradėjo užsibūti sekmadieniniuose sūnaus motokroso būreliuose. Po to pradėjo negrįžti namo visą dieną. Metams bėgant namo negrįždavo vis dažniau ir vis ilgesniam laikui. 2020 m. rugpjūčio mėnesį išsiaiškino atsakovės neištikimybės faktą. Bandė atsakovei atleisti, o atsakovė pradėjo tuo naudotis. Tiek 2020 m. rugpjūtį, tiek 2021 m. rugpjūtį, kai turėdavo atostogas, būdavo sodyboje su vaikais, o atsakovė kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio nakties išvažiuodavo tai į koncertus, tai į festivalius. Laukdavo jos su vaikais, o ji nesistengdavo grįžti anksčiau, grįždavo vėlai naktį. Nuo 2021 m. rudens atsakovė pradėjo išvykti iš namų nežinia kur vis dažniau, niekam nieko nepranešus. Nurodo, jog nors vaikų vardan atsakovei atleido 2020 rugpjūčio mėnesį išsiaiškintą neištikimybę, bet santykiai taip ir neatsistatė. Atsakovė vis vien elgėsi šaltai, pastoviai prašėsi išleidžiama į koncertus, festivalius. Jautė, kad su ieškovu būdama atsakovė elgiasi nenatūraliai, priverstinai, „santykius“ palaikė tik ieškovo uždirbami pinigai. 2021 m. rugsėjį nurodo, jog išsiaiškino atsakovės neištikimybę su dar vienu vyru, atsakovė pripažino. Šiuo metu atsakovė turi dar vieną meilužį Klaipėdoje. Būtent todėl atsakovė 2022 m. rugpjūčio mėnesio gale be ieškovo žinios ir sutikimo išsivežė vaikus ir išvažiavo gyventi iš Vilniaus į Klaipėdą. Su vaikais ieškovui susitikti ir bendrauti neleidžia dėl ko kreipėsi į vaikų teisių apsaugos tarnybą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pradėjo elgtis neadekvačiai negali jai patikėti vaikų priežiūros ir jų auklėjimo. Du metus stebėjo atsakovės klajones, dingimus iš namų niekam nieko nepranešus, neįspėjus ir visiškai minimalias jos pastangas vaikų auklėjime, ugdyme ir meilės jiems rodyme. Šiuo metu atsakovė vaizduoja rūpinimąsi vaikais, bet dar nesuvokia, kad vienai auginti keturis vaikus svetimam mieste, kuriame nėra nei draugų, nei giminių ir neturint savo namų, juos vienai vežioti į mokyklą, darželį, būrelius, o be to dar ir dirbti, yra nerealu. Todėl įvertinęs savo galimybes norėtų, kad su ieškovu gyventi liktų visi keturi nepilnamečiai vaikai. Visą savo gyvenimą vaikai su ieškovu ir atsakove gyveno ieškovo mamos keturių kambarių bute Vilniaus centre. Tiek mokykla, kurią vaikai jau lankė ne vienus metus, tiek ir darželis, bei jų būreliai yra netoli nuo namų. Vaikai gyvensiantys su ieškovu turės savo lovą, stalą, kompiuterį, dviratį ir viską ko reikia lavinimui ir asmenybės ugdymui. Nurodo, jog po dukters L. gimimo penkerius metus nuo 2010 m. iki 2014 m. buvo sūnaus D. ir dukterų R. bei L. vaikų priežiūros atostogų, nuo 2017 m. iki 2019 m. buvo dukters M. vaiko priežiūros atostogose. Kol žmona maitindavo ir rūpinosi kūdikiu, jis rūpinosi visais kitais: darė valgyti, vedžiojo į darželį ir mokyklą. Todėl dabar su dukromis R., M. ir sūnumi D. turi ypač stiprų emocinį ryšį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes mano, kad visų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitiktų vaikų interesus. Pažymėjo, jog atsakovei pradėjus nebesirūpinti šeima ir vaikais nuo 2022 m. kovo mėn. vaikų išlaikymui kas mėnesį išleisdavo nuo 235 Eur iki 295 Eur kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno vaiko išlaikymui vidutiniškai per mėnesį išleisdavo apie 300 Eur, prašo, kad iš atsakovės kiekvieno vaiko išlaikymui būtų priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomos po 150 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės. Ieškovas prašo teismo priteisti jam šalims bendrąja nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė su žemės sklypu 16 076 Eur, atsakovei priteisiant 8 038 Eur kompensaciją. Nurodo, kad atsakovė išvyko gyventi į Klaipėdą, o sodyba su žeme yra Molėtų rajone, kurią ieškovas nuolatos prižiūri ir tvarko, todėl atsakovė šiuo turtu faktiškai nesinaudos bei į tai, kad šis turtas yra nedalus, šį turtą prašo priskirti jam. Iš santuokos metu įsigytų trijų transporto priemonių ir puspriekabės ieškovas naudojasi tik viena transporto priemone - mikroautobusu VW Multivan 1994 m., 1 000 Eur. vertės. Mikroautobusas VW Transporter 1993 m. yra priduotas į autolaužyną. Lengvasis automobilis Subaru Legacy 1997 m. ir puspriekabė KMZ yra techniškai netvarkingi ir kurių remontas yra ekonomiškai netikslingas. Jų dalyvavimas eisme yra draudžiamas, todėl mikroautobusas VW Transporter, lengvasis automobilis Subaru Legacy ir puspriekabė yra šalintini iš sutuoktinių bendro turto balanso, o mikroautobusas VW Multivan asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovui, išmokant atsakovei kompensaciją 500 Eur sumoje. Pažymėjo, jog santuokos metu šalys įsigijo motociklą Kawasaki LTD 450, 1988 m., 1 400 Eur vertės, kurį atsakovė be ieškovo žinios ir sutikimo pardavė 2022 m. birželio 2 d., todėl prašo priteisti jam kompensaciją 700 Eur sumoje už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu kategoriškai nesutinka su ieškinio dalimi, kurioje prašoma nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti išlaikymą. Ieškovas pastaruosius metus atsakovės atžvilgiu buvo grubus, naudojo įvairių rūšių smurtą, negerbė jos, ją žemino, nuolatos priekaištavo dėl nebūtų dalykų, buvo nelojalus, todėl toliau gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų, gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Atsakovė sutinka, kad santuoka būtų nutraukta. Atsakovė su ieškovu negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2022 m. kovo mėnesio. 2022 m. kovo mėnesį buvo paruošti dokumentai dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, kurių ieškovas nesutiko pasirašyti, taip vilkindamas procesą. Pagal atsakovės rašytą pareiškimą ieškovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Kadangi ieškovas pažadėjo atsakovei, kad pasirašys suruoštus dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, todėl ieškovė nutraukė ikiteisminį tyrimą šalims susitaikius. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškovas paruoštų dokumentų dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu nebepasirašė ir tokiu būdu ją apgavo. Ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Šalys nutolo, kadangi ieškovas nenustojo piktnaudžiauti alkoholiu, dažnai jo elgesys tapdavo nevaldomas ir nekontroliuojamas, pasireiškė smurtinis elgesys atsakovės atžvilgiu, neadekvačios kalbos ir įtarinėjimai. Būdamas įsiutęs ieškovas yra sudaužęs atsakovės telefoną. Fizinio smurto atvejų buvo ne vienas, šiuos epizodus matydavo ir vaikai. 2021 m. vasario 23 d. konflikto aplinkybes, kai buvo iškviesta policija, matė šalių dukra J., kurios atžvilgiu ieškovas taip pat panaudojo smurtą, kadangi ji bandė ginti atsakovę. Ieškovas savo grubų, agresyvų ir nepagarbų elgesį atsakovės atžvilgiu motyvuoja tariama atsakovės neištikimybe. Ieškovas teigia, kad atsakovė palaiko santykius su kažkokiu tai vyru ar net vyrais, taip pat teismui kartu su atsiliepimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė audio įrašą, kuriame girdėti, kaip ieškovas kamantinėja net šalių nepilnamečius vaikus ir bando tokiu būdu įrodyti atsakovės neištikimybės faktą. Visgi visa tiesa yra tik tame, kad tokiu būdu ieškovas bando pateisinti savo netinkamus veiksmus santuokos metu, paneigti net ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Negalėdama toliau toleruoti tokio ieškovo elgesio bei nenorėdama toliau trikdyti vaikų emocinės būklės, atsakovė nusprendė pakeisti gyvenamąją vietą ir kartu su mažamečiais vaikais išsikėlė iš bendrų namų. Šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su atsakove, kuri tinkamai jais rūpinasi, yra užtikrinusi, kad vaikai augtų saugioje aplinkoje, turėtų kokybiškas gyvenimo, ugdymo bei poilsio sąlygas. Nors ieškovas nurodo, kad Vilniuje vaikams yra sudarytos visos būtinos sąlygos, tačiau tai nėra tiesa. Šalys gyveno ieškovo motinai priklausančiame būste. Ieškovas nurodo, kad šis butas yra per du aukštus ir jame yra keturi kambariai, tačiau kaip matyti iš VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro išrašo, butas yra 58 kv. m. ploto, dviejų kambarių ir tik vieno aukšto. Neįregistruotame antrame aukšte yra tik ieškovo dirbtuvės ir šalių miegamasis, kuriame šalys miegojo kartu su mažamečiais vaikais. Pirmojo aukšto viename iš kambarių gyvena ieškovo motina, o kitame šiuo metu gyvena šalių pilnametė dukra J., kuri yra dvyliktokė ir, kadangi, ruošiasi baigti mokyklą, liko gyventi Vilniuje. Taigi pirmiau išdėstyto pagrindu, ieškovas nuslėpė tikrąsias gyvenimo sąlygas, kurios, akivaizdu, yra blogesnės, nei šiuo metu yra susikūrusi atsakovė. Klaipėdoje atsakovei pavyko rasti erdvų 3 kambarių butą ir jį išsinuomoti. Šiame bute atsakovė gyvena nuo rugpjūčio mėnesio, bute yra visos sąlygos užtikrinti visus vaikų poreikius, nuomos sutartis galioja vienus metus laiko, su galimybe ją pratęsti dar bent metams. Klaipėdoje gyvena ir keletas ilgamečių draugų bei vienos iš dukrų krikštatėviai. Šalių nepilnamečiai vaikai myli abu tėvus, tačiau vaikai yra labiau prisirišę prie atsakovės ir visus juos, tarpusavyje, sieja glaudus emocinis ryšys. Ieškovas nuo tos dienos, kai išvarė atsakovę iš namų Vilniuje, net nebuvo atvykęs į Klaipėdą, nesidomėjo, ką veikia vaikai, kokie yra jų poreikiai. Ieškovė kiekvienam vaikui per mėnesį išleidžia ne mažiau nei 215 Eur. Visos šios išlaidos yra realios, būtinos ir neišvengiamos vaikų poreikiams tenkinti. Šiuo metu atsakovei daiktais, drabužiais ir maisto produktais labai padeda draugai, todėl išlaidos yra mažesnės nei įprastai. Atsakovė atsiliepimu sutiko su ieškovo pasiūlyta turto padalijimo tvarka, tačiau atkreipia dėmesį, kad ieškovo nurodoma turto vertė neatitinka dabartinių rinkos kainų – ieškovas pateikia vidutines rinkos kainas, nustatytas 1998 m. rugpjūčio 28 d. Kadangi kompensacijos atsakovei dydis yra tiesiogiai susijęs su dalijamo turto rinkos verte, taip pat atsižvelgiant į nekilnojamojo turto kainų skirtumą tarp nustatytos 1998 metais bei VĮ „Registrų centre“ nurodytą nekilnojamojo turto mokestinę vertę, nustatytą 2021 metais, atsakovė mano, kad tikslinga yra skirti teismo ekspertizę dalijamo nekilnojamojo turto komplekso rinkos vertei nustatyti. Atsakovė neturi duomenų apie transporto priemonių – mikroautobuso VW Transporter 1993 m., lengvojo automobilio Subaru Legacy 1997 m. ir puspriekabės KMZ buvimo vietą, tačiau toks turtas yra registruotas VĮ „Regitra“, todėl šio turto „pašalinimas“ iš sutuoktinių bendro turto balanso paliktų jungtinės nuosavybės režimą šių transporto priemonių atžvilgiu, todėl atsakovė prašo šias transporto priemones pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe. Ieškovas nurodo, kad santuokos metu šalys įgijo motociklą Kawasaki LTD 450, 1988 m., 1 400 Eur vertės. Atsakovė paaiškina, kad sugedus šiam motociklui, atsakovė 2022 m. gegužės mėnesį šį motociklą pardavė už 500 Eur sumą, o gautas lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Taip pat ieškovas 2021 m. atsakovei dovanų buvo nupirkęs motociklą Kreidler, kad ši su vaikais galėtų važinėti po miškus sodyboje (vaikai taip pat turi savo motociklus, kuriuos gavo iš krikštatėvių, taip pat prisidėjo ir giminės). 2022 metų pradžioje suintensyvėjus nesutarimams tarp jos ir ieškovo, atsakovė rečiau nuvažiuodavo į sodybą, todėl šį motociklą perdažė juoda spalva ir padovanojo Ukrainos kariams. Motociklas buvo pirktas be dokumentų, neregistruotas, todėl visada buvo didelė rizika, kad net važinėjant po miškus, jį gali konfiskuoti policijos pareigūnai. Motociklai buvo ieškovo dovana atsakovei, todėl ji motociklais galėjo disponuoti laisva valia. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas net neturi A kategorijos vairuotojo pažymėjimo, kas tik įrodo, kad motociklas buvo dovana atsakovei. Pirmiau išdėstyto pagrindu, ieškovo reikalavimas dėl 700 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo: 1) santuoką, sudarytą tarp D. B. ir A. B. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje nutraukti dėl ieškovo A. B. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų L., gim. (duomenys neskelbtini), R., gim. (duomenys neskelbtini), D., gim. (duomenys neskelbtini), M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove D. B.; 3) priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų L., gim. (duomenys neskelbtini), R., gim. (duomenys neskelbtini), D., gim. (duomenys neskelbtini), M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 215 Eur sumą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 ir 25 dienos, nuo bylos iškėlimo teisme iki vaikų pilnametystės, nurodytą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti D. B.; 4) priteisti iš ieškovo atsakovei 1 720 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. spalio 20 d.; 5) spręsti dėl šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ieškovui ir atsakovei pasiūlius abipusei sutartą tvarką; 6) priteisti iš ieškovo atsakovei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 7) padalinti D. B. ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis; 8) perduoti mikroautobusą VW Transporter 1993 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį Subaru Legacy 1997 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę KMZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo nuosavybėn; 9) po santuokos nutraukimo D. B. palikti santuokinę B. pavardę, o ieškovui prigimtinę pavardę – B.; 11) iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Šalys nutolo, kadangi ieškovas nenustojo piktnaudžiauti alkoholiu, dažnai jo elgesys tapdavo nevaldomas ir nekontroliuojamas, pasireiškė smurtinis elgesys atsakovės atžvilgiu, neadekvačios kalbos ir įtarinėjimai. Pablogėjus šalių santykiams ypač atsiskleidė valdingas atsakovo charakterio būdas, kuris buvo nukreiptas atsakovei įbauginti. Būdamas įsiutęs ieškovas yra sudaužęs atsakovės telefoną. 2022 metų pavasarį atsakovas netgi atsisakė remontuoti šeimos automobilį, dėl ko atsakovei vaikus vežioti teko taksi arba skolintis automobilį iš draugės. Teismui taip pat yra pateikti audio įrašai, kuriuose akivaizdžiai girdėti ieškovo nepagarbus elgesys atsakovės atžvilgiu. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovė buvo jam neištikima, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Atsakovės neištikimybės faktui įrodyti ieškovas pateikė teismui nuotraukas kaip atsakovė leidžia savo laisvalaikį. Tačiau nuotraukos įrodo tik aplinkybes, kad atsakovė moka suderinti vaikų auginimą ir savo hobius bei susitikimus su draugais, bet niekaip neįrodo santuokinių pareigų pažeidimo. Ieškovas atsakovę kaltina neištikimybe, tačiau yra priešingai, ieškovas pats yra neištikimas atsakovei. Aplinkybę, kad ieškovas yra kaltas dėl šalių santuokos iširimo rodo ir tai, kad ieškovas ilgą laiką palaiko intymius santykius su kita moterimi, kurios vardas yra Vilija. Šį faktą ieškovas pats yra pripažinęs atsakovei. Atsakovė negali nurodyti, kada ieškovas šiuos santykius už atsakovės akių pradėjo, bet įtaria, kad 2021 metais – 2022 metų pradžioje, kadangi atsakovė yra radusi 2022 vasario mėnesį ieškovo siųstas intymaus pobūdžio žinutes. Mano, kad yra visi pagrindai laikyti, jog šalių santuokos iširimą nulėmė esminis ieškovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimas ir, būtent, jis yra kaltas dėl šalių santuokos griūties. Dėl vaikų gyvenamosios vietos, išdėstė tapačią poziciją nurodytą atsiliepime į ieškinį, mano, kad vaikų gyvenimo sąlygos yra geresnės su atsakove. Atsakovė mano, kad tenkinus ieškovo prašymą dėl vaikų gyvenimo Vilniuje, pačiam ieškovui tektų susidurti su kasdieniais vaikų priežiūros iššūkiais, tokiais kaip skalbimas, maisto gaminimas, vaikų vežimas į mokyklą / darželį bei popamokines veiklas, kadangi visu tuo visada rūpinosi atsakovė. Yra buvę ne vienas kartas, kai ieškovas dar gyvenant vaikams Vilniuje, nenuvežė vaikų į popamokinius užsiėmimus, motyvuodamas, kad jam nepatogu. Be to, ieškovas akivaizdžiai planuoja vaikų priežiūrą pavesti senyvo amžiaus motinai bei pilnametėms dukroms, kurios turėtų laiką skirti savo savarankiškam gyvenimui kurti, o ne mažamečių savo seserų ir brolio priežiūrai. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Šalių nepilnamečiais vaikais visą laiką rūpinasi viena pati atsakovė, nes ieškovas gyvena atskirai. Atsižvelgus į išdėstytą, manytina, kad atsakovės siūloma priteisti 430 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui suma, t. y. po 215 Eur iš kiekvieno iš tėvų, atsižvelgiant į stipriai augančias maisto ir paslaugų kainas, nėra laikytina per didele ir neproporcinga suma, dėl to minimaliam nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui iš ieškovo, atsakovės nuomone, turėtų būti priteistinas 215 Eur dydžio periodinis išlaikymas kiekvienam vaikui, nurodytą sumą kas mėnesį mokant iki vaikų pilnametystės. Šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio. Atsakovei ir vaikams išėjus gyventi atskirai ieškovas vaikų išlaikymui visiškai neskyrė piniginių lėšų. Išlaikymo įsiskolinimo suma yra 1 720 Eur (215 Eur x 4 x 2 mėn.), kurią prašo priteisti iš ieškovo. Kadangi atsakovė faktiškai pati viena rūpinasi šalių nepilnamečių vaikų kasdieniais poreikiais, yra atsakinga už pragyvenimo, lavinimo, maitinimo, sveikatos, aprangos ir kt. išlaidų administravimą, o santaupų neturi, todėl ieškovui šiuo metu mokant išlaikymo išmokas tik vieną kartą per mėnesį, yra sudėtinga planuoti išlaidas ar atsiskaitymus bei tokiu būdu užtikrinti vaikų poreikius. Dėl šios priežasties atsakovė tikslina savo reikalavimą dėl vaikams prašomo priteisti periodinio išlaikymo mokėjimo tvarkos, prašant šiuos mokėjimus įpareigoti ieškovą atlikti ne rečiau kaip du kartus per mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos ir 25 dienos. Ginčo iš atsakovės pusės dėl ieškovo bendravimo su vaikais nėra, tačiau atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovas nuo tada kai atsakovė su vaikais išsikraustė iš namų Vilniuje, pats neieško galimybių bendrauti su vaikais, dėl ko kenčia vaikų interesai, kadangi vaikai pasiilgsta tėčio ir norėtų dažniau matytis. Nurodė, jog dėl ieškovo nepagarbos, nelojalumo, neištikimybės, ignoravimo šeimos ir santuokinių vertybių, fizinio, psichologinio, fizinio ir seksualinio smurto prieš atsakovę naudojimo, atsakovė patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur ir prašo šią sumą priteisti iš ieškovo atsakovės naudai. Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurią ieškovas prašo priskirti jam, o atsakovei išmokėti kompensaciją. Kaip atsakovė nurodė pradiniame priešieškinyje, kadangi atsakovės turimais duomenis buvo pastebėta, jog egzistuoja nekilnojamojo turto kainų skirtumas tarp ieškovo nurodytos, kuri buvo nustatyta 1998 metais, bei VĮ Registrų centre nurodytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustatytos 2021 metais, todėl atsakovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl konsultacinės išvados dėl nekilnojamojo turto vertės ir 2023 m. sausio 10 d. gavo išvadą, kad nekilnojamojo turto – sodybos (duomenys neskelbtini), su visais statiniais, žemės sklypu kaina jos nustatymo datai gali būti nuo 24 000 Eur iki 30 000 Eur. Atsakovė susipažinusi su konsultacine išvada dėl santuokoje įgyto turto rinkos kainos, mano, kad jos ir šalių vaikų interesus labiausiai tenkins turto padalijimo būdas, kai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas bus padalintas sutuoktiniams lygiomis dalimis. Toks atsakovės reikalavimas neprieštarauja įstatyme numatytam, kad turto padalijimas natūra yra prioritetinis. Taigi atsakovės siūlomas bendro turto padalinimo būdas nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ar teisėtų interesų, atitinka įstatymo nuostatas. Tuo labiau, kad ieškovas yra nurodęs, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra 720 Eur, todėl atsakovė neturi užtikrinimo, kad ieškovo nurodyta kompensacija bus išmokėta, taip pat duomenų nei per kokį laikotarpį, nei iš kokių lėšų ši kompensacija būtų išmokėta.

Atsiliepimas

Ieškovo atsiliepimas į patikslintą priešieškinį nėra gautas. Atsiliepime į pradinį priešieškinį ieškovas pateikė savo samprotavimus ir argumentus į kiekvieną pradinio priešieškinio punktą. Pagal paaiškinimus matyti, jog ieškovas nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, išlaikymo dydžio suma, vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su atsakove, nesutinka daryti turto vertinimo ekspertizės, taip pat nesutinka su atsakovės prašymu pervesti išlaikymo pinigus per du kartus. Nurodė, jog ieškovui atlyginimas mokamas dviem dalimis: einamojo mėnesio 9 dieną ir avansas 24 dieną. Logiškiausia būtų mokėti iki mėnesio pabaigos. Prašo priešieškinį atmesti.

Išvadą teikianti institucija (toliau – Skyrius) byloje teikė rašytines išvadas sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat papildomus prie išvados duomenis. Nurodė, kad Skyriui šeima žinoma nuo 2021 metų spalio mėnesio, kada tarp ginčo šalių policija fiksavo buitinį konfliktą. 2021 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto administracijos iniciatyva šeimai buvo organizuotas atvejo vadybos procesas, kuris 2021 m. gruodžio 6 d. buvo nutrauktas, nustačius, kad šeima savarankiškai pajėgi užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus. Šeimoje nuo 2021 metų spalio mėnesio vaikų teisių pažeidimų fiksuota nebuvo. Vaikų nuomonė Skyriaus specialisto buvo išklausyta 2022 m. rugsėjo 3 d., kai Skyrius gavęs ieškovo pranešimą apie galimą vaikų teisių pažeidimą, vaikų padėtį šeimoje įvertino remiantis vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo užpildyta vaikų situacijos vertinimo anketa, Skyriaus registracijos Nr. 5VSV-1623, kuriuo metu buvo išklausyta ieškovo nepilnamečių vaikų bei atsakovės nuomonė dėl vaikų gyvenamosios vietos faktinio pasikeitimo. Aplankius atsakovę ir ginčo šalių vaikus jų naujoje faktinėje gyvenamoje vietoje (2022 m. rugsėjo 3 d.) vaiko teisių pažeidimai nebuvo nustatyti. Vaikai jaučiasi gerai ir yra pakankamai laimingi gyvendami naujuose namuose. Byloje vaikų nuomonė išklausyta teismo psichologo, kuris teismui 2023 m. sausio 31 d. pateikė teismo psichologo išvadą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžių metu ieškovas, jo atstovas palaikė ieškiniu reiškiamus reikalavimus. Tuo pačiu nurodė, jog santuoka iširo tik dėl atsakovės neištikimybės, nelojalumo šeimai. Pripažįsta, jog pats turi kitą moterį, tačiau pabrėžė, jog santykiai su ja prasidėjo tik faktiškai iširus šalių santuokai. Nesutinka, jog vaikai liktų gyventi Klaipėdoje, nenori, jog vaikus augintų, pasiimtų mažiausią dukrą iš darželio svetimas žmogus, kaip nurodo, atsakovės meilužis. Mano, kad atsakovė gyvena savo naujo draugo bute, vaikai pasakoja, jog naujas draugas turi raktus, ateina bet kada į butą, auklėja jo vaikus. Mano, jog atsakovė „išplėšė“ vaikus iš jų įprastos aplinkos, kur jų draugai, mokyklos, močiutė, gyvūnai, vaikai dėl to patiria stresą. Vaikai skundžiasi, jog naujose mokyklose vaikai mušasi. Pažymi, jog atsakovė vaikų laisvalaikį apkrovė būreliais, pati dirba ar pramogauja, nebūna namie, vaikai palikti be priežiūros. Mano, kad atsakovės pasirinktas gyvenimo būdas – baikerių klubas, Šaulių sąjunga, darbai – neužtikrina tinkamų gyvenimo sąlygų vaikams. Priešingai, pažymi, kad su ieškovu vaikų (ypač D. ir M.) yra stiprus ryšys, Daubaras yra sakęs, jog nori su tėčiu gyventi. Šiuo metu Klaipėdoje gyvena ir pilnametė dukra J.. Mano, kad ją mama pasikvietė į Klaipėdą prižiūrėti mažesniuosius vaikus. Dėl vaikų išlaikymo atkreipė dėmesį, jog atsakovė nesinaudoja visa galima valstybės parama, pvz. gauti nemokamą maitinimą ar paramą mokinio reikmenims. Nesutinka, jog sodyba būtų dalinama per pusę, nes bus ginčai dėl naudojimosi. Ginčo metu jis vienas rūpinasi sodyba, moka mokesčius už elektrą ir šiukšlių išvežimą, atsakovė neprisideda. Prašo palikti sodybą jam, atsakovei išmokant kompensaciją. Patvirtino, jog santaupų neturi, nežino kaip reikėtų išmokėti kompensaciją, skolintųsi pinigus.

Teismo posėdžių metu atsakovė, jos atstovas palaikė patikslintu priešieškiniu išdėstytą poziciją ir reikalavimus. Pažymėjo, jog santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės ir agresyvaus elgesio, smurto, piktnaudžiavimo alkoholiu. Ieškovas kitą moterį susirado, kai sutuoktiniai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, atsakovė 2022 m. dar mėgino išsaugoti šeimą. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, jog ji tinkamai rūpinasi šalių vaikais ir yra užtikrinusi geresnes gyvenimo, ugdymo bei poilsio sąlygas nei, kad jas gali užtikrinti ieškovas. Bute Vilniuje vaikams nebuvo sudarytos visapusiškai tinkamos sąlygos – mažesnieji vaikai neturėjo savo atskiro kambario, miegojo kartu su tėvais, pamokas ruošė virtuvėje ant stalo. Vaikai naujoje gyvenamojoje vietoje jau yra apsipratę, susirado naujų draugų, lanko įvairias popamokinio lavinimo veikas. Vaikai jaučiasi ramesni, kadangi šalims gyvenant skyriumi nebėra konfliktų, kurie labai slėgė vaikų psichiką. Dėl turto padalinimo ir ieškovo prašymo priteisti jam kompensaciją už parduotą motociklą Kawasaki, nurodė, jog tai buvo ieškovo dovana atsakovei, ką ieškovas pats pripažino teismo posėdžio metu, todėl vien tik šiuo pagrindu ieškovas neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės kokios nors kompensacijos.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė vadovautis pateiktais institucijos dokumentais. Nurodė, kad vaikų interesus labiau atitiktų didesnis išlaikymas iš kartu negyvenančio vieno iš tėvų, turi būti atsižvelgiama į tėvų galimybes mokėti išlaikymą. Atkreipė dėmesį, jog klausant vaikų nuomonių, bei įvertinus teismo psichologo išvados duomenis, šalių nepilnamečiams vaikams reikalingas pastovumas, stabili ir rami aplinka, vaikai nenori daugiau kraustytis. Vaikams abu tėvai yra svarbūs, bendravimo ribojimų nėra, šalys dėl bendravimo tvarkos su vaikais ginčų nekelia, vaikai atostogų metu, savaitgaliais vyksta pas tėtį į Vilnių. Pažymėjo, jog vaikų teisių pažeidimų, pagal gautus pranešimus institucijoje nebuvo nustatyta, tėvai nepageidavo atvejo vadybos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys būdamos santuokoje susilaukė septynių vaikų: R. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini), J. B., gim. (duomenys neskelbtini), L. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini).. Ieškinio pateikimo metu R. B., E. B. ir J. B. yra pilnametės.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 1,61 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas paveldėjimo būdu. Atsakovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo.

Santuokos metu šalys bendros jungtinės nuosavybės teise įgijo nurodytą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).:

Žemės sklypas 8,45 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Gyvenamasis namas 106,76 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Pirtis 14,24 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Ūkinis pastatas 25,65 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Garažas 19,50 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Ūkinis pastatas 3,89 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Ūkinis pastatas 59,50 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Ūkinis pastatas 36,26 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Ūkinis pastatas 23,49 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Ūkinis pastatas 17,88 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Ūkinis pastatas 151,58 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Priklausinys - kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo vardu įregistruotos dvi transporto priemonės – automobilis VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir automobilis SUBARU LEGACY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Transporto priemonės - automobilis VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė KMZ 8119, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra išregistruotos, todėl į dalintino turto sąrašą netrauktinos. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. birželio 2 d. buvo registruota transporto priemonė motociklas Kawasaki, LTD 450, valstybinis Nr. 432HR, VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo 2022 m. rugpjūčio pabaigos kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, dėl santuokos iširimo šalys kaltina viena kitą, savo pozicijas argumentuodamos į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu duotais paaiškinimais, santuoka yra faktiškai iširusi, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu kaip šeima. Teismas sprendžia, kad toliau šalims išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 6 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, nurodant, jog atsakovė buvo neištikima. Atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, nurodant, jog ieškovas buvo neištikimas, agresyviai elgdavosi, vartojo alkoholį.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Atsakovės neištikimybės faktus ieškovas grindžia savo paaiškinimais, liudytojo P. M. paaiškinimais, fotonuotraukomis iš socialinių tinklų, kuriose užfiksuotas atsakovės leidžiamas laisvalaikis. Atsakovė neištikimybės faktus neigia. Ieškovo pateiktos fotonuotraukos, ieškovo pasižymėti atsakovės išvykimo iš namų laikotarpiai, leidžiamas laisvalaikis festivaliuose, liudytojo paaiškinimai apie 2020 metų vienos dienos vakarą, kurio metu teigė matęs atsakovę su kitu vyru sėdint apsikabinus, nepagrįsti kitais objektyviais įrodymais, turi prieštaravimų ir laikytini deklaratyviais bei nepakankamais įrodyti atsakovės neištikimybės faktą. Be to 2022 m. balandžio - liepos mėnesiais, nors šalys gyveno tuo pačiu adresu, bei ieškovas šiuo laikotarpiu fiksuoja atsakovės išvykimus iš namų, tačiau šalys nurodo, jog bendro ūkio tuo metu jau nebevedė, todėl ir šie teiginiai neįrodo atsakovės išimtinės kaltės dėl santuokos iširimo. Atsakovė neneigia aplinkybių, jog jai reikėdavo laiko pabūti vienai, „susidėlioti mintis“, todėl išvažiuodavo be šeimos narių pabūti viena sodyboje ar į renginius su draugais.

Ieškovo neištikimybės faktą atsakovė grindžia ieškovo siųstomis intymaus pobūdžio sms ir „messenger“ programėlės žinutėmis kitai moteriai, kurių siuntimo data nurodyta 2022 m. vasario 10 d, 2022 m. vasario 16 d. Ieškovas neneigia fakto, jog nuo 2022 m. vasario mėnesio pradėjo bendrauti su kita moterimi, tačiau tokių veiksmų ėmėsi tik po ilgo laiko supratęs, jog su atsakove nepavyks išsaugoti santuokos, atsakovei atitolus, šaltai elgiantis. Byloje nustatyta, jog tarp šalių kilo barniai, nesutarimai ir 2020-2021 metais. Atsakovė teikė ikiteisminio tyrimo medžiagą byloje Nr. 01-1-37713-21, kurioje nukentėjusioji D. B. parodė, jog 2021 m. spalio 28 d. konflikto metu smurtiniais veiksmais A. B. jai sukėlė fizinį skausmą, konfliktas vyko, nes tarp sutuoktinų vyksta skyrybų procesas. Teismo vertinimu, nors byloje nėra ginčo dėl ieškovo santykių su kita moterimi, tačiau tokiam faktui įvykus 2022 metais, konstatuotina, jog jis nebuvo pagrindinė ir išimtinai vienintelė šalių santuokos griūties priežastis, šalių nesutarimai abiejų šalių teiginiais kilo dar 2020-2021 metais. Byloje nėra akivaizdžių ir vienareikšmių atsakovo kaltės dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar smurtavimo įrodymų, išskyrus ikiteisminio tyrimo medžiagos byloje Nr. 01-1-37713-21 duomenis, kurie nepatvirtina įvykių periodiškumo.

Teismas sprendžia, kad bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsiskyrus jų požiūriams į bendrą gyvenimą kartu, pareigas šeimoje, negebant rasti kompromisų, bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje jokiais klausimais. Šalių pasitelkti liudytojai P. M. ir V. I. patvirtino iš pačių šalių gautus duomenis, jog šalys nesutaria, kaltina viena kitą neištikimybe, tačiau negalėjo nurodyti konkrečių nedviprasmiškų vieno sutuoktinio neištikimybės fakto aplinkybių. Tiek ieškovas, tiek atsakovė kaltina sutuoktinį dėl negrįžimo namo, nelojalumo, pareigų neatlikimo, grubaus, šalto elgesio, priekaištavimų, pasikeitusio elgesio, abu sutuoktiniai sutinka, jog santykiai pablogėjo nuo 2020 metų. Akivaizdu, kad abu sutuoktiniai turėjo skirtingus lūkesčius gyvenimo santuokoje metu, tačiau tarpusavyje jų neaptarė, kas lėmė abiejų nusivylimą vienas kitu. Tai yra, abu sutuoktiniai nepateisino vienas kito lūkesčių. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai, CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nuo 2022 m rugpjūčio pabaigos išsikėlė gyventi atskirai, šalys santuokinių, šeiminių tarpusavio ryšių nepalaiko atsakovės paaiškinimais nuo 2022 m. kovo mėnesio, ieškovo paaiškinimais nuo 2021 m. gruodžio paskutinių dienų, šalių tarpusavio santykių ir turtinius klausimus (vaikų išlaikymo ir kt.) sprendžia teisme. Sprendžiant turtinių teisių ir pareigų paskirstymo klausimą dėl šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto reikšmingas faktinis santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalių turtinėms teisėms momentas. Remiantis CK 3.67 straipsniu, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos, nagrinėjamu atveju ieškinys dėl santuokos nutraukimo teismui pateiktas 2022 m. rugsėjo 23 d.

Dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovas po santuokos nutraukimo pageidauja turėti savo pavardę – B., atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka. Atsakovė po santuokos nutraukimo pageidauja turėti santuokinę pavardę – B., ieškovas su šiuo reikalavimu sutinka. Nesant ginčo dėl šalių pavardžių, ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina pavardė – B., o atsakovei paliktina santuokinė pavardė – B. (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Šalys nereiškė viena kitai reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo, teismas nenustatė, kad kuri nors iš šalių yra reikalinga išlaikymo, šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl išlaikymo klausimas šioje byloje nespręstinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atsakovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, CK 3.70 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.156 straipsnis, 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010, Nr. 3K-3-569/2012, Nr. 3K-3-269/2013).

Ieškovas prašo nepilnamečių vaikų L. B., R. B., M. B. ir D. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje Vilniuje, kur iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. buvo įprastinė vaikų gyvenamoji vieta. Atsakovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovei su nepilnamečiais vaikais nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. gyvenant Klaipėdoje.

Ieškovas nurodė, jog visa šeima gyveno ieškovo mamos bute Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), vaikams šis būstas žinomas nuo gimimo, butas yra Vilniaus centre. Tiek mokykla, kurią vaikai jau lankė ne vienus metus, tiek ir darželis, bei jų būreliai yra netoli nuo namų. Vaikai turės savo lovą, stalą, kompiuterį, dviratį ir viską ko reikia lavinimui ir asmenybės ugdymui. Pažymėjo, jog turi stiprų ryšį su savo vaikais, ypač mažiausiais, būtent jis buvo vaikų priežiūros atostogose. Teismo posėdžio metu papildė, jog namą Kauno gatvėje savivaldybė žada griauti, jis senas, tačiau savininkams (ieškovo mamai) bus išmokama kompensacija ar suteikiamas kitas būstas, kuris bus naujas, todėl vaikam naujoje vietoje bus dar geresnės sąlygos gyventi. Ieškovo mama sutinka, kad jai priklausančioje nuosavybėje gyventų anūkai. (duomenys neskelbtini) bute yra virtuvė / dirbtuvės, 3 atskiri kambariai, kur viename iš jų gyvena ieškovo mama, kitame yra ieškovo miegamais ir anksčiau gyveno atsakovė bei 2 mažiausi vaikai (M. ir D.), likusiame kambaryje - didesni vaikai (R., L., J.). Pilnametės dukros E. ir R. gyvena atskirai. Pažymėjo, jog jo darbas vyksta įprastomis valandomis, galėtų pasirūpinti vaikais, o jeigu reikėtų pagalbos, padėtų kartu gyvenanti vaikų senelė, vyresnės sesės J. ar E.. Bendraujant savaitgaliais ar per atostogas su vaikais suprato, kad D. ir M. nori su juo gyventi, todėl jei nebūtų patenkintas jo reikalavimas dėl visų keturių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymo, neprieštarautų jeigu teismas nustatytų bent jau Daubaro ir M. gyvenamąją vietą su ieškovu. Nesutinka, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, įvertinus jos elgesį, darbo pobūdį ir vedamą laisvalaikio būdą. Nurodo, jog vaikus atsakovė į Klaipėdą išsivežė prievarta, pagrobė, dėl to ieškovas kreipėsi į vaikų teisių apsaugos tarnybą. O ginčo teisme metu atsakovė į Klaipėdą prisikvietė ir pilnametę dukrą J., kuri yra dvyliktokė, tačiau vietoj mokslų atsakovė jai užkrovė mažesnių vaikų priežiūrą. Mano, jog paskutinių metų atsakovės veiksmai susiję ne su vaikų, o tik vienos atsakovės interesais: susidėjo su baikeriais, išsitatuiravo visą kūną, įstojo į baikerių klubą, pati važinėja motociklu (vasarą baikerių renginiai vyksta kiekvieną savaitgalį ir dažniau), todėl vasaros savaitgalius praleidžia be vaikų, išsilaikė autobuso teises ir įsidarbino autobuso vairuotoja, įstojo į Šaulių organizaciją, kur mokymai vyksta savaitgaliais kartą per mėnesį, o bazinis mokymas vyksta savaitę. Atsakovė ištisai nebūna namuose, neaišku kaip spėja pasirūpinti vaikais, kaip suderina darbą, laisvalaikį su vaikų priežiūra ir lavinimu, vaikus apkrovė būreliais, o kai nėra būrelių, vaikai būna vieni namuose.

Atsakovė nurodė, jog gyvena 78 kv. m., 3 kambarių nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis sudaryta metams su savininke, kuri gyvena užsienyje, su galimybe pratęsti nuomos sutartį. Įrodymai paneigia ieškovo nurodomas aplinkybes, jog atsakovė gyvena „meilužio“ bute, nemoka už nuomą. Pažymi, jog šiuo metu vaikų gyvenimo sąlygos daug geresnės, vaikai gyvena po du kambaryje, yra vietos ruošti pamokoms, daiktams susidėti. Vaikai pritapo naujoje mokykloje, darželyje, susirado draugų, lanko būrelius, viskas yra šalia namų, ugdymo įstaigos pasiekiamos pėsčiomis, į būrelius vaikai patys nuvažiuoja autobusu, atstumai mažesni nei Vilniuje, patogiau. Vaikų pagrobimo faktas nepasitvirtino, vaikų teisių specialistai lankė šeimą, pažeidimų nenustatė, klausė vaikų nuomonių, vaikai patenkinti, ieškovas pats matė kaip atsakovė su vaikais kraunasi daiktus išvykimui, be to pats ieškovas (ieškovo paliepimu jo mama) išdeklaravo atsakovę 2022 m. vasarą iš buto. Nuo išsikraustymo iš Vilniaus ieškovas mažai bendrauja su vaikais, nesidomi jų mokslais, pasiekimais, nesimatė iki kol pati atsakovė nenuvežė vaikų į Vilnių. Nurodo, jog vaikai myli abu tėvus, bet labiau prisirišę prie atsakovės, nes būtent ji rūpinosi ir rūpinasi kasdiene vaikų veikla. Ieškovas keletą kartų Vilniuje yra nuvežęs į baseiną vaikus, tačiau ir tuo atveju pasiimdavo mamą į pagalbą, nėra pratęs rūpintis vaikų buitimi, reikalais, nėra nuėjęs į vaikų rugsėjo 1-osios šventes. Nesutinka, jog vaikai būtų išskirti, vaikai įpratę būti visi kartu, būtent dėl to į Klaipėdą taip pat atvažiavo pilnametė dukra J.. Nors J. galvojo užbaigti dvyliktą klasę Vilniuje, tačiau išvažiavus sesėms ir broliui, tėčiui nuolat nebūnant namie, jautėsi vieniša, tėtis sutiko, jog ji išvažiuotų į Klaipėdą. Paaiškino, jog Klaipėdoje gyvena draugai, kurie padėjo persikraustyti ir įsikurti, išskirtiniais atvejais kai atsakovė negalėjo dėl darbo parsivesti mažiausios dukros iš darželio, tą padėjo padaryti draugė, draugas, draugės mama, J., vaikai nėra paliekami be priežiūros.

VĮ „Registrų centras“ pažyma patvirtina, jog adresu (duomenys neskelbtini), esantis butas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovo mamai A. B., namo statybos pabaigos metai 1940, bendras plotas 58,09 kv. m., gyvenamasis plotas 32,29 kv. m, kambarių skaičius 2, šildymas krosninis.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis). Aptarta CK 3.177 straipsnio nuostata dar kartą detalizuota CK 3.164 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Ši nuostata atkartota ir CPK 380 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

Nepilnamečių vaikų nuomonė išklausyta 2022 m. rugsėjo 3 d. vertinant vaikų situaciją pagal gautą ieškovo skundą. Pokalbio metu vaikai pasakojo, jog pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Mokykla patinka. Jau dvi savaites gyvena Klaipėdoje, visai patinka. Truputį pasiilgo Vilniaus, nes ten liko jų šuniukas.

Nepilnamečių vaikų nuomonę išklausyti pavesta teismo nutartimi teismo psichologei, kuri 2023 m. sausio 10 d. išklausė L. ir R., o 2023 m. sausio 13 d. D. ir M. nuomones bei pateikė teismui psichologo išvadą. Išvadoje nurodoma, jog kalbėdami individualiai apie savo santykius su tėčiu ir mama, vaikai tėvų neišskyrė. Artimiausiais savo žmonėmis vaikai laiko savo tėvus ir vienas kitą (brolį - seseris). Vaikai akcentavo, kad jiems labai patinka nuvažiuoti pas tėtį ir močiutę (babą), teigė, jog jų pasiilgsta, tačiau tuo pačiu atvirauja, kad pabuvę pas tėtį jau pasiilgsta mamos. Nepaisant to, kad vaikai (ypač jaunesnieji) kartais išsako, jog labiau yra linkę laiką leisti su tėčiu, tačiau savo tokį sprendimą dažnai grindžia ne su tėčiu susijusiais argumentais - „Patinka pas tėtį nuvažiuoti, jis nuperka saldainių, baba iškepa blynų. Man labiau patinka su tėčiu būti, nes Pupkis (šuniukas) yra“ (M.); „Per atostogas žiemos buvom pas tėtį daugiau nei savaitę laiko, bet išvažiuojant buvo sunkiausia atsisveikinti su šuniuku. Tėtis jį pasiliko, kad turėtų su kuo pažaisti“ (R.); „Vilniuje yra geriau, nes ten yra mūsų augintiniai šuniukai“ (L.); „Pas tėtį yra šuniukai ir aš jų pasiilgstu“ (D.). Paprašyti pasvarstyti, kaip būtų, jei vėl reikėtų keisti gyvenamąją vietą, vaikai nurodė, kad sunkiausia būtų kraustytis, pradėti viską iš naujo. „Jeigu vėl reikėtų keisti gyvenamąją vietą, reiktų vėl viską iš naujo... Kai važiavom gyventi čia, mama sakė, kad jau nebegalim būti kartu su tėčiu ir gal Klaipėdoj bus geriau. Jau gal nebenorėčiau keisti vietos, nes truputį pripratau prie mokyklos. Čia gal lengviau“ (L.). D. nurodo - „Jeigu reikėtų kraustytis kitur, tai būtų sunku susikrauti daiktus, vėl važiuoti“. R. taip pat mini - „Jeigu reikėtų kraustytis, tai būtų sunku, nes labai daug daiktų vėl reikėtų persivežti“. Pasakodami apie gyvenamosios vietos keitimą, vaikai labiau akcentavo patį kraustymąsi, o ne tai, su kuriuo iš tėvų ir kur norėtų gyventi. Apibendrinant viso pokalbio su vaikais gautą informaciją pastebėta, kad visi vaikai yra įpratę bendrauti ir laiką leisti kartu. Vaikai mini, kad dar abiem tėvams gyvenant kartu, jie buvo įpratę leisti laiką drauge, prisimena kaip su tėčiu ir mama leisdavo laiką sodyboje, pramogaudavo gamtoje ir net tėvams pradėjus gyventi atskirai - leisdami laiką su kiekvienu iš tėvų atskirai, dažniausiai visada būna kartu su sesėm / broliu. Šiuo metu vaikai patys nelabai įsivaizduoja, jog galėtų būti tarpusavyje išskirti. Nors vaikų tėvai šiuo metu gyvena atskirai ir juos skiria nemažas atstumas, tačiau visi vaikai nurodė, kad jie nuolat palaiko ryšį su šiuo metu atskirai nuo jų gyvenančiu tėčiu - leidžia pas jį atostogas, vyksta į Vilnių tam tikrais savaitgaliais, kai juos gali priimti tėtis. Nepaisant to, kad šiuo metu sunkiau fiziškai išlaikyti nuolatinį buvimą su abiem tėvais, vaikai nurodo, kad su atskirai gyvenančiu tėčiu jie nuolat palaiko bendravimą ryšio priemonėmis - reguliariai sulaukia tėčio skambučio ir tikina, kad patys bet kada gali jam paskambinti, tikina, kad mama niekada neprieštarauja jų vykimui į Vilnių. Visi vaikai palaiko nuolatinį ryšį ir su jau pilnametėmis savo seserimis. Pokalbio su psichologe metu, vaikai gebėjo pasakyti savo nuomonę užduotais klausimais, tačiau ne visada iki galo gebėjo ją pagrįsti arba grindė ją teiginiais, kurie nebūtinai atitinka jų interesus. Tokio amžiaus vaikai (ypač kalbant apie jaunesniuosius) dar negeba objektyviai vertinti savo poreikių, negali numatyti tolimesnės gyvenimo perspektyvos ir iš to atsirandančių pasekmių. Nors visi B. vaikai yra skirtingo amžiaus, svarbu suprasti, kad šiuo metu išsakyti savo nuomonę dėl gyvenimo su mama ar tėčiu jiems yra per sunku. Ypač jauniausioji B. dukra M., būdama vos penkerių metų, dėl savo mažo amžiaus ir gyvenimiškos patirties stokos, pati negali objektyviai ir savarankiškai priimti sprendimų dėl savo ateities, numatyti kaip norėtų bendrauti su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų ir pan. Nors mergaitė nurodo, kad pageidauja gyventi su tėčiu, tačiau savo apsisprendimą grindžia tuo, jog „tėtis nori gyventi Vilniuje su P. (šuniuku) ir aš labai noriu su P. gyventi“. Kiti vaikai irgi ne kartą minėjo, kad tėčio namai jiems asocijuojasi su augintiniais, kurių jie labai pasiilgo.

Atsižvelgiant į vaikų gerus santykius su kiekvienu iš tėvų, į vaikų amžių, vaikų teises ginančios institucijos pateiktą nuomonę, teismo psichologės išvadas, į tai, kad nenustatyta jokių vaikų teisių pažeidimų nei ieškovo, nei atsakovės atžvilgiu, vaikų stiprius tarpusavio ryšius, vaikų išreikštą nuogąstavimą dėl gyvenamosios vietos keitimo, vaikų puikią adaptaciją Klaipėdoje, geras buities sąlygas, atsakovės sudaromas sąlygas vaikams nekliudomai matytis su tėčiu, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų L. B., R. B., M. B. ir D. B. interesus labiau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su mama. Teismas pažymi, jog byloje nėra patvirtintos ieškovo nurodomos aplinkybės dėl vaikų nepriežiūros, vaikų streso gyvenant Klaipėdoje, apkrovimo užklasine veikla, priešingai, institucijų išvados ir vaikų nuomonė pagrindžia geras vaikų gyvenamosios vietos sąlygas Klaipėdoje, vaikai džiaugiasi užklasine veikla ir pasiekimais, užimtumo tęstinumu (vaikai lankė baseiną Vilniuje ir tęsia tokį užimtumą Klaipėdoje).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, šeimos aplinkos sąlygas, pastangas prižiūrėti vaikus ir jais rūpintis, sprendžiant bylą vaikų interesais, nepilnamečių vaikų L. B., R. B., M. B. ir D. B. gyvenamoji vieta nustatytina su mama D. B. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Byloje šalys nereiškia reikalavimų nustatyti konkrečią nepilnamečių vaikų bendravimo su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų tvarką. Bylos duomenys patvirtina, jog šalys bendravimo su nepilnamečiais vaikais klausimus sprendžia be ginčo, ribojimų matytis su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų nenustatyta, todėl bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais paliktina spręsti šalių sutarimu.

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodo, jog vienam nepilnamečiui vaikui išlaikyti gali skirti 150 Eur. Nurodo, jog 300 Eur sumos pakanka vieno vaiko būtiniesiems poreikiams, nes būtent apytiksliai tiek išleisdavo per mėnesį kiekvienam vaikui, kai vaikai gyveno namuose Vilniuje, pateikiant vaikų poreikių lenteles su konkrečiais išlaidų dydžiais. Vaikų poreikių lentelėse ieškovas nurodo, jog visiems keturiems nepilnamečiams vaikams išleidžia apie 490 Eur maistui, maitinimas mokyklose ir darželyje Vilniuje buvo nemokamas, rūbams ir avalynei 160 Eur, būreliams ekskursijoms 120 Eur, reikmenims mokyklai 30 Eur, higienos reikmenims 20 Eur, vaistams ir vitaminams 40 Eur, pramogoms ir žaislams 170 Eur, telefono išlaidoms 30 Eur, M. darželiui 20 Eur, būsto nuomos išlaidų nepatyrė gyvenant senelės namuose, komunalinių paslaugų dalis 40 Eur – bendrai apie 1120 Eur per mėnesį. Nesutinka, jog iš jo būtų priteistas 215 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui, mano jog atsakovė siekia finansinės naudos iš jo. Mokant 860 Eur (215 x 4) išlaikymą per mėnesį vaikams, ieškovui pačiam nebus iš ko pragyventi. Atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir SADM ministro įsakymus dėl šio įstatymo įgyvendinimo, dukroms L., R., sūnui D. ir dukrai M. priklauso nemokami pietūs mokykloje ir nemokamas maitinimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Vilniuje sporto mokykla nekainuodavo, trenerė imdavo pinigus tik už varžybas. Pagal Lietuvos Respublikos Socialinės paramos mokiniams 8 straipsnio 1 dalį dukroms L., R., sūnui D. priklauso parama mokinio reikmenims įsigyti kas sudaro 2 BSI dydžius arba 92 Eur kiekvienam vaikui kartą per metus. Todėl šia suma turi būti mažinamos išlaidos mokymo ir lavinimo priemonėms įsigyti. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams 6 straipsnį vaikams priklauso išmokos kiekvienam po 127,88 Eur per mėnesį (80,50 Eur pagrindinė dalis ir 47,38 Eur papildoma dalis), todėl šiomis sumomis taip pat turi būti mažinamas reikalaujamo išlaikymo dydis. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovės nurodomomis išlaidomis higienos priemonėms, būstui, kurui ir kirpyklai. Pažymi, kad atsakovės reikalaujama suma 860 Eur ieškovui yra didelė, nes jis uždirba 720 Eur. Patenkinus atsakovės prašymą ieškovas neteks visų pajamų, taps skolininkas ir neturės jokių lėšų ir galimybių bendrauti ir matytis su vaikais. Nebekalbant apie savo poreikius. Pažymi, jog kartu gyveno 26 metus ir ieškovo uždirbamų pinigų užteko visiems šeimos poreikiams.

Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, jog bendrai visų nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį reikia ne mažiau kaip 1 720 Eur, nurodant, jog vieno vaiko poreikiams reikalinga 430 Eur dydžio suma per mėnesį, todėl iš kiekvieno iš tėvų turėtų būti skiriama po 215 Eur vaikui išlaikyti. Nurodė, jog būtinas nepilnamečių vaikų – L., R., D. ir M. – išlaidas sveikam fiziniam, protiniam bei dvasiniam vystymuisi per mėnesį sudaro: maistas mokykloje – 4 Eur / dienai / vaikui, viso – 84 Eur per mėnesį vaikui, maistas darželyje M. – apie 100 Eur per mėnesį, t. y. ugdymo įstaigose maistas visiems vaikams atsieina 184 Eur per mėnesį; maistas namuose atsieina apie 300 Eur visiems vaikams; sporto mokykla kainuoja 26 Eur per savaitę, trims vaikams tai 312 Eur; drabužiai ir avalynė – vidutiniškai 120 Eur per mėnesį visiems vaikams; higienos priemonės (asmens higienos priemonės: muilas, šampūnas, dantų pasta, kt., įvairūs skalbikliai, plovikliai, kitos valymo priemonės) – 100 Eur visiems vaikams; lavinimo priemonės (knygelės, laikraštukai, lavinamieji žaidimai) visiems vaikams – 80 Eur; atostogų papildomos išlaidos visiems vaikams – 100 Eur; būsto ir jo išlaikymo dalis – 500 Eur (400 bendra nuomos kaina, ir komunaliniai mokesčiai – apie 300 Eur); kuro išlaidos (vaiko poreikiams tenkinti) – 120 Eur; pramogos, laisvalaikis, gimtadieniai – 100 Eur, kirpykla – 30 Eur. Nurodė, jog gauna išmokas vaikui ir socialinę paramą iš Vilniaus savivaldybės, maistu, daiktais ir pinigais kartais remia atsakovės draugės. Pažymėjo, kad į Lietuvą grįžusi buto savininkė ketina pratęsti buto nuomos sutartį ir leis deklaruotis bute, kol kas paramą gauna iš Vilniaus miesto savivaldybės. Kol šeimos deklaruota gyvenamoji vieta Vilniuje, paramą už mokslus gauna ir pilnametė studijuojanti dukra. Kai vaikai gyveno Vilniuje, futbolo treniruotės kainavo 45 Eur, gitaros pamokos – 40 Eur, tik plaukimo treniruotės buvo kompensuojamos dėl daugiavaikės šeimos statuso. Taip pat kainuodavo vaikų varžybos ir kelionės į jas. Atsakovė yra nurodžiusi, jog nors ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad maitinimas Vilniuje vaikams mokyklose buvo nemokamas, tačiau vaikai retai valgė mokykloje, maistą nešdavosi iš namų. Nemažai išlaidų gyvendama Klaipėdoje atsakovė patyrė, kadangi vaikų gyvenamoji vieta buvo deklaruota Vilniuje. Nuo 2022 spalio mėnesio turėtų būti kompensuojamos plaukimo treniruotės, už kurias mokėjo 26 Eur per mėnesį. Futbolo treniruotės šiuo metu kainuoja po 30 Eur mėnesiui, už sūnaus futbolo aprangą atsakovė sumokėjo 147 Eur, taip pat kainuos ir varžybos. Už vienas jau įvykusias plaukimo varžybas atsakovė sumokėjo 20 Eur. Gitaros pamokos kainuoja 40 Eur per mėnesį. Visus užsiėmimus vaikai lanko noriai. Atsakovė taip pat moka ir už jauniausios dukros darželį, kurio kaina per mėnesį yra 50 Eur. Nemokamo maitinimo vaikai Klaipėdoje negauna, kadangi dar nespėti sutvarkyti visi reikiami dokumentai. Kaip socialiai remtina šeima, atsakovė galėtų gauti ES maisto paramą, bet vyras uždraudė Vilniuje gyvenančiai dukrai ją paimti, nes anot jo mažamečiams vaikams maisto Klaipėdoje nereikia.

Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas teikė į bylą čekius, kurie ieškovo vertinimu patvirtina jo išlaidas vaikų priežiūrai už 2022 m. kovo – rugpjūčio mėnesius. Byloje esantys parduotuvių čekiai patvirtina ieškovo patirtas išlaidas 2022 kovo mėnesį perkant avalynę ir išlaidas nurodytais mėnesiais perkant maistą, tačiau iš pateiktų čekių negalima spręsti, jog nurodytos išlaidos buvo patirtos išimtinai 4 nepilnamečiams šalių vaikams, turint byloje informaciją, jog Vilniuje bute tuo metu kartu gyveno pats ieškovas, atsakovė, ieškovo mama, pilnametė dukra Junda. Atsakovė teismui teikė buto nuomos sutartį, pagal kurią buto nuomos kaina mėnesiui yra 400 Eur be komunalinių patarnavimų, mokėjimus už darželį (apie 50 Eur / mėn.), prailgintą mokyklos grupę (24 - 27 Eur), draudimo įmoką 43,25 Eur bei pavedimus pilnametėms dukroms. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad nepilnamečiai vaikai turėtų kokių nors specialių poreikių, sveikatos sutrikimų, dėl ko jiems būtų reikalinga didesnė priežiūra, įvairūs medicininiai preparatai ir pan. Pažymėtina jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Iš byloje turimų duomenų bei ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas dirba VĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, nurodė gaunantis apie 720 Eur į rankas. Sodros išrašas patvirtina, jog ieškovo draudžiamosios pajamos 2023 m. vasario mėnesį sudarė 1 247,93 Eur, kovo mėnesį 1 279,25 Eur, balandžio mėnesį 1 497,87 Eur, taigi apie 845 – 975 Eur darbo užmokesčio į rankas per mėnesį. Ieškovas nurodė, jog papildomai užsidirba gamindamas senovinių ginklų kopijas, užsiima mėgėjiška inscenizuotų kovų veikla, dalyvauja klubo (duomenys neskelbtini) veikloje, iš šios veiklos gali užsidirbti apie 500 Eur per mėnesį papildomai. Anksčiau užsidirbdavo daugiau, tačiau dabar sunkiau, nėra tokios jo paslaugų paklausos, papildomos pajamos nepastovios.

Iš byloje turimų duomenų bei atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė šiuo metu dirba autobuso vairuotoja (duomenys neskelbtini). Sodros išrašas patvirtina, jog atsakovės draudžiamosios pajamos nurodytoje darbovietėje 2023 m. vasario mėnesį sudarė 886,06 Eur, kovo mėnesį 983,5 Eur, balandžio mėnesį 830,75 Eur, taigi apie 627 - 707 Eur darbo užmokesčio į rankas per mėnesį. Atsakovė nurodė, jog papildomai, kai turi laiko, prižiūri vaikus dirbdama aukle ir iš to gauna apie 200 - 300 Eur, taip pat kartais kepa tortus pagal užsakymą bei gali gauti apie 200 Eur per mėnesį, todėl visos bendros atsakovės pajamos į rankas per kelis darbus sudaro apie 1 200 Eur per mėnesį, auklytės paslaugų ir tortų kepimo pajamos nepastovios. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė gauna iš ieškovo pervedamą 600 Eur dydžio laikiną išlaikymą vaikams (po 150 Eur kiekvienam vaikui) bei apie 500 Eur vaikų pinigų iš savivaldybės, be to teikė įrodymus, jog 2022 m rugsėjo ir spalio mėnesiais gavo socialinę paramą iš Vilniaus miesto savivaldybės (viso 1 083,36 Eur, apie 500 mėnesiui), duomenų apie 2023 metais gaunamą socialinę paramą byloje nėra. Šalių vaikai nuo 2023 m. sausio 1 d. kas mėnesį gauna po 136,22 Eur (85,75 + 50,47) dydžio išmoką kiekvienam vaikui.

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Be to, išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, o net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Įvertinus šalių pateiktus įrodymus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus bei išanalizavus išlaikymui reikalingų sumų detalizaciją konstatuotina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalinga ne mažesnė nei 430 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui. Spręsdamas ieškovo ir atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas analizuoja vaikų poreikius. Vaikų poreikius lemia jų gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Nors orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840 Eur su mokesčiais (633 Eur atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), tačiau šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Teismo vertinimu, atsakovės nurodoma 430 Eur suma, reikalinga vienam nepilnamečiui šalių vaikui išlaikyti kas mėnesį, pripažintina protinga ir reikalinga būtinų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui, todėl vertintina kaip įrodyta ir pagrįsta. Nors ši suma yra mažesnė nei viena minimali mėnesio alga, tačiau teismas vertina išlaikomų šeimoje asmenų skaičių, be to tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, jog padeda ir pilnametėms dukroms, todėl 633 Eur suma vienam nepilnamečiui vaikui (4 vaikams 2 532 Eur) išlaikyti neatitiktų realių ieškovo ir atsakovės finansinių galimybių, be to atsakovė, su kuria šiuo metu gyvena nepilnamečiai vaikai, nurodė, jog 430 Eur sumos vienam vaikui išlaikyti pakanka.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė uzufrukto teise valdo šalių vaikams mokamą 136,22 Eur išmoką kiekvienam vaikui, kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos (šiuo atveju 430 Eur – 136,22 Eur = 293,78 Eur).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

Teismo nuomone, atsižvelgiant į šalių finansinę padėtį, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, įvertinus tai, kad atsakovei tenka didesnė vaikų kasdienės priežiūros našta, taip pat įvertinus tai, jog ieškovas nepatiria būsto nuomos išlaidų, atsakovė tokias išlaidas su nepilnamečiais vaikais patiria, ieškovo gaunamas pastovus atlyginimas yra didesnis nei ieškovės ir turtinė padėtis yra nežymiai geresnė nei ieškovės (turi asmenine nuosavybe priklausantį žemės sklypą), taip pat įvertinus kiekvienam vaikui valstybės skiriamą 136,22 Eur dydžio išmoką, atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo mažintinas nurodyta suma ir yra pagrįstas bei tenkintinas iš dalies – nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 23 d., iš ieškovo priteistinas nepilnamečių vaikų L. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas po 160 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, tuo tarpu atsakovei prisidedant 133,78 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui dydžiu. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis).

Atsakovė prašo vaikų periodines išlaikymo sumas mokėti ne rečiau kaip du kartus per mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos ir 25 dienos, pažymint, jog ne visada turi einamųjų lėšų vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovas su tokiu prašymu nesutinka, pažymėdamas, jog darbo užmokestį gauna einamojo mėnesio 9 dieną ir avansą 24 dieną. Dažnesnis piniginių lėšų mokėjimas nei kartą per mėnesį keltų konfliktines situacijas, didintų riziką suklysti vedant pingines sumas, keltų neaiškumą dėl sumų proporcijų. Įstatymai nenumato konkrečios tvarkos kaip turi būti vykdoma išlaikymo sumos nepilnamečiams vaikams pervedimo procedūra, teismo nutartimi išlaikymas priteisiamas mokėti kiekvieną mėnesį, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, siekiant nedidinti konfliktinių situacijų tarp proceso šalių dėl sprendimo vykdymo procedūrų, įvertinus sprendimo vykdymo ilgalaikę trukmę iki vaikų pilnametystės bei siekiant neprisirišti prie konkretaus tiksliomis datomis nurodyto termino, kuris atsakovei yra aktualus šiam laikotarpiui, bet ateityje gali keistis, teismo vertinimu labiau pagrįsta ieškovo siūloma priteisto išlaikymo mokėjimo tvarka iki paskutinės einamojo mėnesio dienos.

Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 1 720 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m spalio 20 d., nurodant, jog šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio. Atsakovei ir vaikams išėjus gyventi atskirai ieškovas vaikų išlaikymui visiškai neskyrė piniginių lėšų. Išlaikymo įsiskolinimo suma yra 1 720 Eur (215 Eur x 4 x 2 mėn.), kurią prašo priteisti iš ieškovo. Ieškovas nesutinka su nurodytais teiginiais, pažymėjo, jog dar visą rugpjūčio mėnesį pirko šeimai maistą, teikia tai patvirtinančius kvitus, o teismui 2022 m. spalio 20 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones teikti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam vaikui, 2022 m. spalio 31 d., pervedė į atsakovės sąskaitą 600 Eur sumą. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog 2022 m. rugsėjo mėnesį piniginėm lėšom išlaikymo vaikams neteikė, tačiau nurodė, jog atsakovė rugsėjo mėnesį atvykusi į Vilnių išsivežė visą buitinę techniką, daiktus.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017).

Nagrinėjamą bylą iškėlus pagal 2022 m. rugsėjo 23 d. ieškovo ieškinį, teismas sprendžia klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. Byloje nustačius, jog 2022 m. rugsėjo mėnesį šalių nepilnamečiai vaikai gyveno Klaipėdoje su atsakove, atsakovė viena rūpinosi nepilnamečiais vaikais, patyrė vaikų priežiūros išlaidas, kurias yra detalizavusi procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu ieškovui patvirtinus, jog materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams 2022 m. rugsėjo mėnesį neteikė, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, į nepilnamečių vaikų buvusius ir esamus poreikius bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, sprendžiama, kad yra pagrindas iš ieškovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams už vieną mėnesį, t. y. 2022 m. rugsėjo mėn. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteistinas 160 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, dėl kurio dydžio pasisakyta sprendime įvertinus vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, neturint byloje duomenų jog ieškovas vykdė pareigą materialiai išlaikyti vaikus 2022 m. rugsėjo mėnesį, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą iš ieškovo, skaičiuojant po 160 Eur kiekvienam vaikui. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš ieškovo priteisiamas 640 Eur (160 Eur x 4) dydžio vaikų išlaikymo įsiskolinimas už 1 mėnesį, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. (CK 1.5, 3.200 straipsniai).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Teismui nutraukiant santuoką vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).

Byloje nėra ginčo jog ieškovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 1,61 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas paveldėjimo būdu. Šis asmeninis turtas į dalintino sutuoktinių turto balansą netrauktinas. Atsakovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Transporto priemonės - automobilis VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė KMZ 8119, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra išregistruotos, todėl į dalintino turto sąrašą netrauktinos.

Bylos duomenimis nustatyta, ir tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas ir atsakovė turi šį dalintiną turtą:

Nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini):