Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2854-936/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-22
Bylos Nr.: e2A-2854-936/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-35752-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Dalia Trumpulienė
Ieškovas: A. N.
Atsakovas: P. R.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-2854-936/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35752-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.3; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui P. R. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl su nepilnamečiais vaikais susijusių klausimų, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. N. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui P. R., prašydama:

1.1. nustatyti dukrų A. R., (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove.

1.2. Priteisti iš atsakovo nepilnametei dukteriai A. R. 205 Eur išlaikymą per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės ir 937,88 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; nepilnametei dukteriai M. R. 190 Eur išlaikymą per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės ir 1 190 Eur išlaikymo įsiskolinimą, pavedant ieškovei lėšas valdyti uzufrukto teise.

1.3. Nustatyti, kad atsakovas P. R. bendrauja su M. R. iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. tokia tvarka:

1.3.1. Neporinę metų savaitę dukra praleis su tėvu nuo antradienio 18 val. pasiimant dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į nuolatinę gyvenamą vietą tos pačios dienos 20 val.

1.3.2. Porinę metų savaitę dukra praleis su tėvu nuo pirmadienio 18 val. pasiimant dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į nuolatinę gyvenamą vietą tos pačios dienos 20 val.

1.3.3. Porinę metų savaitę dukra praleis su tėvu nuo šeštadienio 10 val. iki tos pačios dienos 20 val. bei nuo sekmadienio 10 val. iki tos pačios dienos 19 val., pasiimant dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios ir grąžinant dukrą į nuolatinę gyvenamą vietą.

1.4. Nustatyti, kad atsakovas P. R. nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. su abiem dukterimis bendrauja tokia tvarka:

1.4.1. Neporinę metų savaitę dukros praleis su tėvu nuo antradienio 17 val., pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, iki ketvirtadienio ryto, pristatant dukteris į ugdymo įstaigą arba į nuolatinę gyvenamą vietą.

1.4.2. Porinę metų savaitę dukros praleis su tėvu nuo pirmadienio 17 val., pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, iki trečiadienio ryto, pristatant dukras į ugdymo įstaigą arba į nuolatinę gyvenamą vietą.

1.4.3. Porinę metų savaitę dukros praleis su tėvu nuo penktadienio 17 val., pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, iki sekmadienio 19 val., pristatant dukras į nuolatinę gyvenamą vietą.

1.4.4. Tėvas turi teisę reikalauti praleisti atostogas su dukromis iš viso 4 (keturių) savaičių trukmės per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1 (vieną) savaitę tokiu grafiku: liepos mėnesio pirmą ir antrą savaitę, rugpjūčio pirmą ir trečią savaitę, pasiimant dukras išvakarėse, sekmadienį 18 val. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir parvežant paskutinę atostogų dieną iki 18 val. į dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą.

1.4.5. Tvarkos 1.4.4 punkte numatytas grafikas gali būti keičiamas abiem tėvams pasirašytinai / el. paštu sutariant kitą grafiką iki einamųjų metų kovo 1 d., to nepadarius iki numatyto termino, lieka galioti aukščiau nurodytos datos.

1.4.6. Tėvui iš anksto išreiškus pageidavimą, dukros praleis su tėvu jo gimimo dieną tokia tvarka:

1.4.6.1. Darbo dieną: dukras pasiimant 17 val. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir pristatant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20 val.

1.4.6.2. Nedarbo dieną: dukras pasiimant 11 val. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir pristatant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val.

1.4.7. Dukros praleis su tėvu Tėvo dieną, dukras pasiimant 10 val. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir parvežant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val.;

1.4.8. Dukterys praleis su motina – Motinos dieną.

1.4.9. Kiekvienais neporiniais metais dukros praleis su tėvu savo gimimo dieną nuo 17 val. iki 19 val., dukras pasiimant iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir parvežant į jų nuolatinę gyvenamąją vietą.

1.4.10. Per Šv. Kalėdas kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val., pasiimant iš nuolatinės gyvenamosios vietos, iki gruodžio 25 d. 17 val. dukros praleis su tėvu, parvežant jas į dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą.

1.4.11. Per Šv. Kalėdas kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 17 val., pasiimant iš nuolatinės gyvenamosios vietos, iki gruodžio 27 d. 9 val. ryto dukros praleis su tėvu, parvežant jas į ugdymo įstaigą ar dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą.

1.4.12. Naujuosius metus kiekvienais neporiniais metais dukros praleis su tėvu, nuo gruodžio 31 d. 17 val., pasiimant iš ugdymo įstaigos arba nuolatinės gyvenamosios vietos, iki sausio 2 d. 9 val. parvežant jas į ugdymo įstaigą ar dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą.

1.4.13. Šv. Velykas kiekvienais neporiniais metais dukros praleis su tėvu nuo Didžiojo penktadienio 17 val., pasiimant iš ugdymo įstaigos arba nuolatinės gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 12 val., pristatant į dukrų nuolatinę gyvenamąją vietą.

1.4.14. Vasario 16-ąją, Gegužės 1-ąją, Birželio 24-ąją, Rugpjūčio 15-ąją dukros praleis su tėvu kiekvienais neporiniais metais nuo 10 val. iki 19 d., pasiimant iš dukrų gyvenamosios vietos ir parvežant į jų gyvenamąją vietą.

1.4.15. Kovo 11-ąją, Liepos 6-ąją, Lapkričio 1-ąją dukros praleis su tėvu kiekvienais poriniais metais nuo 10 val. iki 19 d., pasiimant iš dukrų gyvenamosios vietos ir parvežant į jas gyvenamąją vietą.

1.4.16. Šiame skyriuje numatyta bendravimo su tėvu tvarka netaikoma ir praleistas bendravimo su vaikais laikas tėvui nekompensuojamas šiuo metu:

1.4.16.1. Mamos atostogų su vaiku metu. Mama turi teisę į iš viso 4 (keturių) savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1 (vieną) savaitę. Apie atostogų laiką mama turi informuoti tėvą ne vėliau kaip likus savaitei iki atostogų pradžios.

1.4.16.2. Motinos dieną bei mamos gimimo dieną – mama su vaikais bendrauja analogiškai, kaip tėvas per Tėvo dieną ir savo gimimo dieną.

1.4.16.3. Vaikui susirgus ar blogai jaučiantis, kai patartinas namų / lovos režimas.

1.4.17. P. R. privalo ne vėliau kaip prieš parą informuoti A. N. apie paaiškėjusias aplinkybes, dėl kurių jis negalės bendrauti su dukterimis jam priklausančiu ir / ar šalių suderintu laiku.

1.4.18. Šalys turi pareigą apie vaiko ligą nedelsiant informuoti vienas kitą bei sudaryti sąlygas kitam tėvui bendrauti su vaiku jo ligos atveju, nedaryti kliūčių jo lankymui.

1.4.19. Vaikų buvimo pas tėvą ar mamą metu šalys užtikrina galimybę vieną kartą per dieną pabendrauti su vaikais telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.

1.4.20. Šalys gali bendrauti ir kita tvarka, jei ji suderinama raštu, abiem pusėms sutikus.

1.5. Bei prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad šalys galutinai kartu nustojo gyventi nuo 2019 m. rugsėjo 5 d., kuomet ieškovė išvyko į gimdymo namus ir su naujagime dukra grįžo gyventi į savo butą. Nuo pat gyvenimo skyrium pradžios tarp šalių kyla įvairiausi konfliktai: tiek dėl vaikų išlaikymo, tiek dėl bendravimo tvarkos, kurie baigiasi policijos kvietimu, skundais vaikų teisių apsaugos tarybai. Ieškovę ir abi dukras sieja artimi santykiai bei tvirtas emocinis ryšys, todėl ji galės jomis rūpintis, patenkinti jų poreikius, kurie yra būtini tinkamam dukrų vystymuisi, ir tik taip bus užtikrintos visos dukrų teisės. Dėl mažo amžiaus skirtumo mergaites taip pat sieja artimas tarpusavio ryšys. Dėl šių aplinkybių abiejų dukterų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Tarp šalių nuolat kyla konfliktai dėl bendravimo su dukromis tvarkos. Yra ne kartą buvę, kad atsakovas, pasiėmęs priežiūrai A. R., pakeičia sutartą grąžinimo laiką arba pasiimdamas vengia informuoti, kada grąžins vaikus. Bendravimo su vaikais metu atsakovas nekelia ieškovei ragelio, dukters ligos atveju dukters negrąžina, neleidžia lankyti, neinformuoja apie būklę, dėl ko teko kreiptis į policiją. Mažesnę dukrą iš viso vengia pasiimti. Atsakovas rašo skundus vaikų teisių apsaugos tarnybai, nurodydamas, kad jam trukdoma bendrauti su vaikais. Dėl šių priežasčių yra būtina nustatyti aiškią ir konkrečią bendravimo su vaikais tvarką, kad abi šalys galėtų jos laikytis. Taip pat nurodoma, kad A. R. poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 410 Eur, o M. R. – 380 Eur, todėl iš atsakovo priteistinas 205 Eur išlaikymas A. R. ir 190 Eur išlaikymas M. R., mokamas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, pavedant ieškovei lėšas valdyti uzufrukto teise. Atsakovas yra sumokėjęs 3 320 Eur išlaikymo, todėl iš jo turėtų būti priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, t. y. 937,88 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas A. R. bei 1190 Eur išlaikymo įsiskolinimas M. R..

Atsiliepimas

3. Atsakovas P. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti.

Šalies argumentai

4. Atsakovas P. R. pateikė patikslintą priešieškinį ieškovei A. N., kuriuo prašė:

4.1. Nustatyti dukrų A. R. ir M. R. gyvenamąją vietą kartu su juo – P. R..

4.2. Priteisti iš ieškovės A. N. nepilnametėms dukterims A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur išlaikymo per mėnesį, pavedant atsakovui lėšas valdyti uzufrukte teise.

4.3. Nustatyti tokią bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, pagal kurią tėvas P. R. su dukterimis A. R. ir M. R. (nuo to, kai jai sukaks 2 (dveji) metai) bendraus tokia tvarka:

4.3.1. Porinę metų savaitę nuo penktadienio 17 val. iki neporinės savaitės penktadienio 17 val. pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos.

4.3.2. Vienai iš mergaičių susirgus, ją prižiūri motina arba tėvas, priklausomai nuo to, pas kurį iš tėvų tuo metu yra serganti mergaitė. Kiekvienas iš tėvų turi teisę lankyti sergančią dukterį, apie tai iš anksto susitarus elektroniniu paštu.

4.3.3. Vienam iš tėvų susirgus ir negalint prižiūrėti dukterų, esant reikalui mergaitės prižiūrimos nesergančio tėvo, nepaisant bendravimo laiko eilės, nesergančio tėvo gyvenamojoje vietoje.

4.3.4. Dukros praleidžia su kiekvienu iš tėvų po 4 (keturių) savaičių trukmės atostogas per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei 2 (du) kartus po 1 (vieną) savaitę tokiu tvarka: su motina birželio mėnesio ketvirtą savaitę ir liepos mėnesio pirmą savaitę, rugpjūčio mėnesio antrą savaitę ir ketvirtą savaitę, pasiimant dukras iš vakaro sekmadienį 17 val. iš jų gyvenamosios vietos ir parvežant paskutinę atostogų dieną iki 17 val. į jų gyvenamąją vietą. Šiame punkte numatyta tvarka gali būti keičiama abiem tėvams pasirašytinai elektroniniu paštu sudarant kitą tvarką iki einamųjų kovo 1 dienos. To nepadarius iki numatytos datos, lieka aukščiau nurodyta tvarka.

4.3.5. Vienam iš tėvų iš anksto pareiškus pageidavimą, dukros praleis su motina arba tėvu jų gimimo dieną tokia tvarka, jeigu vieno iš tėvų gimimo diena sutampa su laiku, kuomet dukros yra pas kitą iš tėvų: darbo dieną dukros paimamos 17 val. iš jų motinos / tėvo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir pristatant į jų motinos / tėvo gyvenamąją vietą iki 20 val.; nedarbo dieną: dukras paimant 11 val. iš jų motinos / tėvo gyvenamosios vietos ir pristatant į jų motinos / tėvo gyvenamąją vietą iki 19 val.

4.3.6. Šv. Velykas, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas bei Naujuosius Metus vaikai švenčia pas tą iš tėvų, priklausomai nuo to, pas kurį iš tėvų tuo metu bus pagal bendravimo tvarką.

4.3.7. Kitas valstybines šventes mergaitės praleidžia su tuo iš tėvų, kurio bendravimo laikas su vaikais sutampa su valstybine švente.

4.3.8. Motinos ir Tėvo dienas mergaitės praleidžia su tuo iš tėvų, kurio šventė tuo metu yra, dukras pasiimant 11 val. iš jų motinos / tėvo gyvenamosios vietos ir pristatant į jų motinos / tėvo gyvenamąją vietą iki 19 val.

4.3.9. Jeigu vienam iš tėvų yra būtina išvykti į komandiruotę arba kitais darbo ar asmeniniais reikalais, mergaites prižiūri tuo metu galintis vienas iš tėvų savo namuose. Vaikus prižiūrėti gali taip pat seneliai arba auklė tai suderinus su kitu iš tėvų raštu ne anksčiau kaip prieš 2 savaites. Išlaidas auklei prisiima tas iš tėvų, kuriam reikia išvykti.

4.3.10. Mergaičių gimtadieniai švenčiami pas tą iš tėvų, kurio bendravimo tvarkos laikas sutampa su gimtadieniu.

4.4. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

5. Patikslintame priešieškinyje nurodoma, kad vyresnioji duktė A. R. yra labai prisirišusi prie atsakovo, su ja emocinis ryšys stiprus. Atsakovas turi pakankamai žinių, kad galėtų pasirūpinti dukterimis. O ieškovė nesiruošė, nelankė kursų, gimus dukteriai neturėjo pakankamai įgūdžių, juos išmoko iš atsakovo. Bendravimas su dukterimis vyksta sklandžiai, konstruktyviai sprendžiamos problemos. Teigiama, kad ieškovė su mergaitėmis bendrauja agresyviai, dažnai savo neigiamas emocijas perkelia dukterims. Dukteriai A. R. esant su juo, laikomasi dienos režimo, o pas ieškove, tikėtina, kad tokio režimo nesilaikoma. Atsakovas tinkamai užtikrina visas sąlygas A. R. visapusiškai lavinis ir ugdytis. Dukterims siekiama parodyti darnios šeimos modelį. Ieškovė sudaro kliūtis bendrauti su jaunesniąja dukterimi M. R.. Nuolat vyksta konfliktai dėl bendravimo su dukterimis. Atsakovas teigia, kad kylančius konfliktus su ieškove stengiasi spręsti susitarimo būdu, dėl to A. ir M. gyvenant su juo bus lengviau derinti vaikų bendravimo tvarką su abiem tėvais. A. ir M. gyvenant su ieškove, vaikų bendravimo tvarkos derinimai gali būti komplikuoti, nes ieškovė yra konfliktiška, nelinkusi eiti į kompromisus, prieštarauja kiekvienam atsakovo siūlymui, net ir labai motyvuotam. Ieškovė siekia atsakovą kuo labiau atriboti nuo vaikų, neįtraukia į auklėjimą, nesuteikia teisės dalyvauti svarbių sprendimų priėmime dėl vaikų ugdymo, ugdymo įstaigos pasirinkimo ir lankymo, religinio-dorovinio auklėjimo. Atsakovas detalizavo mergaičių išlaikymą ir nurodė: A. maitinimas per mėnesį kainuoja 10-15 Eur (kadangi namie valgo tik pietus ir vakarienę); M. per mėnesį galėtų suvartoti maisto už 30 Eur; komunalinių išlaidų dalis abiem dukroms sudarytų ne daugiau 30 Eur; transportavimo išlaidų nėra, nes A. į darželį nereikia vežti, kadangi jis yra prie namų; jaunėlei M. kirpimo paslaugų nereikia, kadangi ji yra mažo amžiaus; vaistams-vitaminams po 30 Eur kiekvienai dukrai; išlaidos drabužiams galėtų būti po 15 Eur per mėnesį kiekvienai; jaunėlės sauskelnėms, servetėlėms skiriama ne daugiau kaip 10 Eur per mėnesį; dėl nenumatytų išlaidų kiekvienai dukrai po 30 Eur per mėnesį. Atsakovas pabrėžė, jog (duomenys neskelbtini) atsakovo šeimoje gimė duktė S. R., kuriai taip pat reikalingas išlaikymas. Atsakovo žmona augina ir išlaiko nepilnametę dukrą U., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo žmonos dukros tėvas yra ilgametis bedarbis ir prie savo dukros išlaikymo neprisideda, todėl atsakovo žmona dukrą išlaiko viena. Atsakovo vidutinės mėnesinės gaunamos pajamos išskaičius mokesčius yra 1013 Eur. Atsakovo žmonos vidutinės mėnesinės gaunamos pajamos išskaičius mokesčius yra 682,50 Eur. Atsakovas taip pat prašo nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su dukromis. Nurodė, jog tarp seserų A., M. ir S. R. yra nedidelis amžiaus skirtumas, todėl mergaitės privalo turėti pakankamai laiko tarpusavyje bendrauti, megzti emocinį ryšį. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka savaitė-savaitė gerai atlieptų mergaičių poreikį megzti bei išlaikyti artimą emocinį ryšį, bendrauti ir leisti laiką kartu. A. ir M. rodo susidomėjimą sese, labai džiaugiasi S. R. gimimu, rodo stiprų norą bendrauti.

Atsiliepimas

6. Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Šalies argumentai

7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2021 m. vasario 5 d. išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, kad prieštarauti dėl mažamečių A. ir M. R. gyvenamosios vietos nustatymo su motina Tarnyba neturi pagrindo. Pažymima, kad ieškinyje prašoma nustatyti vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka konkreti ir plati, pakankama tenkinti vaikų poreikį išsaugoti bei palaikyti jų ir tėvo emocinį tarpusavio ryšį, taip pat tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Tarnyba išvadoje, pateiktoje teismui 2022 m. kovo 24 d., dėl patikslinto priešieškinio, nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko interesus ir esamas aplinkybes, vaiko teisių ir teisėtų interesų prioriteto gyvinimo principą, Tarnyba mano, kad nepilnamečių A. ir M. R. gyvenamosios vietos nustatymas su motina galimai labiau atitiktų jų interesus. Dėl bendravimo tvarkos pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje prioritetiniu vaikų interesu laikomas jų gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas bei, nustatant bendravimo tvarką, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą, patikslintame priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neatitiktų teismų praktikoje taikomos maksimalios bendravimo tvarkos kriterijų. Paminėjo, kad priešieškinyje prašomas priteisti išlaikymo dydis bei jį pagrindžiantys argumentai akivaizdžiai neatitinka realių augančio vaiko poreikių, įstatymo saugomų vaiko teisių ir teisėtų interesų bei prieštarauja teismų praktikai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. nustatė nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo P. R. išlaikymą nepilnametei dukrai A. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 165 Eur ir nepilnametei dukrai M. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 165 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki kiekvienos iš jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė 2060,88 Eur dydžio išlaikymo nepilnametėms A. R. ir M. R. įsiskolinimą; išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirta ieškovė; priteisė iš ieškovės atsakovui 3,06 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybei 145,48 Eur, bei iš ieškovės 6,99 Eur; nustatyta P. R. bendravimo su nepilnametėmis dukromis A. R. ir M. R. tvarka, pagal kurią:

1) tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio iki sekmadienio, paimdamas A. R. trečiadienį iš ugdymo įstaigos (o dukrai nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.), taip pat paimdamas M. R. penktadienį iš ugdymo įstaigos (o dukrai nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grąžindamas abi dukras sekmadienį į jų gyvenamąją vietą 18:30-19:00 val. Kai M. R. sukanka 5 (penkeri) metai, tėvas su abiem dukromis bendrauja nuo trečiadienio;

2) tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis ne mažiau kaip vieną ir ne daugiau kaip du vakarus per savaitę (pasirinkdamas tik iš antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarų), paimdamas abi dukras iš ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grąžindamas dukras ryte į ugdymo įstaigą, o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – 17:00-17:30 val. į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, kaip įmanoma anksčiau, praneša A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – dukrų mama) apie savo pageidaujamas bendravimo su vaikais dienas neporinėmis metų savaitėmis;

3) vaikui (vaikams) susirgus, jį (juos) prižiūri tas iš tėvų, pas kurį tuo metu yra sergantis vaikas (vaikai), nebent vaiko tėvai susitaria kitaip. Kiekvienas iš tėvų turi teisę lankyti sergančią dukterį, apie tai iš anksto susitarus elektroniniu paštu;

4) tėvas ir dukrų mama privalo pranešti vienas kitam apie nenumatytas svarbias aplinkybes, kurios kliudo pasirūpinti vaikais jam priskirtu laiku. Tokiu atveju vaikais rūpinasi kitas iš tėvų (arba to iš tėvų artimieji ar kiti jo įgalioti patikimi suaugę asmenys). Neįvykęs bendravimo laikas nekompensuojamas;

5) kol vaikai nelanko mokyklos, kiekvienas iš tėvų turi teisę į iš viso 4 (keturių) savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1 (vieną) savaitę. Su M. R. tėvas gali atostogauti nepertraukiamai 2 savaites tik tada, kai M. R. sulauks penkerių metų amžiaus. Lyginiais metais pirmumo teisę pasirinkti atostogų laiką turi dukrų mama, nelyginiais metais – tėvas. Atostogas tais metais pasirenkantis tėvas/mama kitą iš tėvų apie savo pageidaujamus atostogų su vaikais laikotarpius informuoja iki einamųjų matų balandžio 1 d. Vaikai paimami 17:00-17:30 val. išvakarėse, prieš pirmą atostogų dieną, ir grąžinami paskutinę atostogų dieną 17:00-17:30 val. Kitas iš tėvų iki einamųjų metų birželio 1 d. taip pat nurodo savo atostogavimo laikotarpius. Dukrai (dukroms) pradėjus lankyti mokyklą, kiekvienas iš tėvų turi teisę su vaikais taip pat praleisti pusę jų mokyklinių rudens, žiemos, papildomų žiemos, pavasario atostogų. Dėl šių atostogų laiko pasidalijimo tėvas ir dukrų mama tariasi iš anksto, vadovaudamiesi rotacijos principu. Šiais abiejų tėvų atostogavimo su vaikais laikotarpiais 5.1, 5.2, 5.7. 5.8, 5.9, 5.10, 5.11 tvarkos punktai netaikomi;

6) tėvas su dukromis kiekvienais metais praleidžia Tėvo dieną (nuo 10 val. iki 19 val.) ir savo gimimo dieną (nuo 17 val. iki 19 val., o jei tai nedarbo diena – nuo 10 val. iki 19 val.);

7) dukrų mama su dukromis kiekvienais metais praleidžia Motinos dieną (nuo 10 val. iki 19 val.) ir savo gimimo dieną (nuo 17 val. iki 19 val., o jei tai nedarbo diena – nuo 10 val. iki 19 val.);

8) tėvas su dukromis neporiniais metais praleidžia dukrų gimimo dienas (nuo 17 val. iki 19 val., o jei tai nedarbo diena – nuo 10 val. iki 19 val.); Kūčias-Kalėdų pirmą dieną (nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 25 d. 17 val.); Naujuosius metus (nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 2 d. 9 val.); Velykas (nuo Didžiojo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 12 val.);

9) tėvas su dukromis poriniais metais praleidžia Kalėdų švenčių antrą pusę (nuo gruodžio 25 d. 17 val. iki gruodžio 27 d. 9 val.);

10) kitas valstybines šventes dukros praleidžia su tuo iš tėvų, kurio bendravimo laikas su vaikais sutampa su valstybine švente;

11) dukrų mama ir tėvas sudaro galimybę kitam iš tėvų bendrauti telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis su dukromis tuomet, kai dukros būna su kitu iš tėvų tokiu laiku: šeštadieniais 10:30–11:00 val. Jei skyrium nuo dukrų esantis tėvas (dukrų mama) nepageidauja ar neturi galimybių numatytu laiku bendrauti su dukromis, jis (ji) turi pranešti raštu (el. paštu, SMS žinute ar pan.) tam iš tėvų, su kuriuo yra dukros, ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto bendravimo laiko apie tai, kad nebendraus su dukromis vaizdo skambučio (konferencijos) būdu;

12) tėvas ir dukrų mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su dukromis tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaikų kasdienę dienotvarkę, jų poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.

8.1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo reikšmingu įrodymu ir gyvenamosios vietos nustatymo kriterijumi laikytini vaikams atliktos ambulatorinės pirminės teismo psichologijos ekspertizės aktai, kuriuose nurodyta, kad M. R. dar sunku atsiskirti nuo mamos. Nors mergaitę sieja emociškai artimas, glaudus ryšys su abiem tėvais, tačiau dėl natūraliai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių prieraišumo asmuo jai – mama. Taip pat M. R. itin svarbus santykis su seserimi, todėl svarbu užtikrinti šio santykio tęstinumą, pastovumą. Atsižvelgtina ir į tai, kad vaikai yra nedideli, 3 ir 5 metų amžiaus, jiems reikalinga kasdienė priežiūra. Įvertintinos ir literatūroje sutinkamos specialistų nuomonės. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju abu nepilnamečių mergaičių tėvai turi tokių charakterio, būdo bruožų (konfliktiškumas, užsispyrimas, nepagarba kitam tėvui / motinai ir kt.), kurie gali turėti neigiamos įtakos auklėjant, ugdant vaikus, tačiau tuo pačiu byloje nenustatyta ypatingesnių ieškovės asmeninių bruožų, kurie galėtų būti vertinami kaip kliūtis ieškovei patikėti nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą. Byloje nenustačius, kad ieškovė negebėtų pasirūpinti vaikais, atliepti jų poreikių, remiantis seserų / brolių neišskyrimo principu, vadovautasi Tarnybos nuoseklia pozicija, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriau atitiktų vaikų interesus. Todėl teismas sprendžia, kad nepilnamečių dukrų A. R. ir M. R. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina A. N..

8.2. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko minimalių poreikių dydžio įrodinėti nereikia. Atsižvelgęs į tai, kad šalių vaikai yra augantys, kad valstybėje jau kurį laiką fiksuojama infliacija, vadovaudamasis įstatymo nuostata, kad keliems vaikams teikiamas išlaikymas turi būti paskirstomas lygiomis dalimis, nebent kuris nors turi išskirtinių poreikių (CK 3.198 straipsnio 2 dalis), teismas sprendė, kad yra įrodyta, jog tiek A. R. poreikių tenkinimui, tiek M. R. poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 400 Eur suma.

8.3. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Nagrinėjamu atveju įvertinta, kad ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (butą Vilniuje), taigi nepatiria būsto nuomos išlaidų. Abiejų šalių vardu yra registruota transporto priemonių. Atsakovas turi 2022 m. gimusią dukrą, taigi turi iš viso 3 išlaikytinius. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis yra didesnis (apie 3000 Eur/mėn., neatskaičius mokesčių, dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“) nei atsakovo (apie 1800 Eur/mėn., neatskaičius mokesčių, dirbant (duomenys neskelbtini)), taigi ji turi tam tikrų galimybių didesne dalimi tenkinti vaikų poreikius. Įvertinęs aukščiau išdėstytų ir byloje esančių aplinkybių, motyvų ir duomenų visumą, įskaitant ir tai, kad dalį laiko dukros gyvens su tėvu, kuris patirs vaikų kasdienės priežiūros išlaidų, pirmosios instancijos teismas sprendžia, kad nepilnamečių A. R. ir M. R. interesų nepažeis ir proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų atitiks 165 Eur dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai priteisimas iš atsakovo, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, kartu nustatant kad išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

8.4. Sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gruodžio 13 d. (pirminis ieškinys teisme gautas 2020 m. gruodžio 14 d.), vertinta, kad nėra pagrindo spręsti, kad vaikų poreikiai ir tėvų finansinė padėtis ir galimybės nurodomu laikotarpiu buvo iš esmės skirtingos nei sprendimo priėmimo metu, išskyrus tą aplinkybę, kad atsakovas tuo metu neturėjo trečio vaiko. Spręstina, kad aptariamu laikotarpiu atsakovas turėjo teikti po 180 Eur per mėn. išlaikymą kiekvienam vaikui. Teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gruodžio 13 d. atsakovas turėjo sumokėti vaikų naudai 5 856 Eur ((180 x 2 ) x 16 mėn. 8 d.). Byloje nustačius, kad atsakovas yra sumokėjęs 3 795,12 Eur, spręstina, kad iš jo priteistinas 2 060,88 Eur dydžio išlaikymo abiem vaikams įsiskolinimas.

8.5. Nagrinėjamu atveju byloje šalys ne kartą prašė nustatyti (keisti) laikiną bendravimo su vaikais tvarką. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nustatytinos nuolatinės bendravimo tvarkos atsižvelgė į šiuos aspektus: 1) nuolatinė bendravimo tvarka nustatytina šiuo metu galiojančios laikinos bendravimo tvarkos pagrindu (pirmiausia dėl lyginių / nelyginių savaičių); 2) įvertintina seserų tarpusavio neiškyrimo svarba, todėl siektina nesudaryti šios bylos metu buvusių situacijų, kai jaunesnioji sesuo būdavo grąžinama mamai be vyresniosios sesers (šiai dar pasiliekant pas tėvą), taip jaunesniajai mergaitei pajaučiant savo skirtingumą; 3) įvertintini individualūs kiekvieno vaiko poreikiai, o būtent artimas vyresniosios dukters ryšys su tėvu ir jaunesniosios dukters didelis prisirišimas prie mamos, jos mažas amžius. Teismas laiko šioje byloje įrodyta, kad tarp atsakovo ir vyresniosios dukters A. yra geras emocinis ryšys, didelis tarpusavio supratimas, mergaitė iš esmės vienodai gerai jaučiasi mamos ir tėčio draugijoje – tai rodo ir ekspertizės aktas, tai paliudijo ir liudytoja, tokia išvada darytina ir iš ieškovės žodinių parodymų ir rašytinių paaiškinimų, kuriuose ji reiškė tam tikrą „nepasitenkinimą“, kad tėvas pernelyg daug bendrauja su vyresniąja dukra. Taip pat laikoma nustatyta, kad jaunesniajai dukrai M. šiuo metu pagrindinis saugų ryšį kuriantis žmogus – mama, ieškovė iki 2 metų amžiaus maitino jaunesniąją dukrą krūtimi, ši mergaitė nuo gimimo nėra augusi su tėvu, tėvo ir M. ryšys pradėjo megztis tik šios bylos nagrinėjimo metu. Teismas pripažino pagrįstu atsakovo ir jo atstovo argumentą, kad vyresnioji dukra neturi keletą metų būti jaunesniosios dukros amžiaus „įkaite“ ir savo bendravimą su tėvu riboti tik dėl to, kad mažesnioji sesutė negali ilgam atsiskirti nuo mamos. Paminėjo, kad yra svarbu išlaikyti balansą tarp seserų neišskyrimo svarbos ir atsižvelgimo į kiekvieno vaiko individualius poreikius. Pastebėta, kad vienoje šeimoje augantys vaikai savo charakterio savybėmis, būdo bruožais gali būti ir neretai būna skirtingi, taip pat ir skirtingų vaikų ryšiai su tėvu / motina būna skirtingi.

8.6. Teismas sprendė, kad nustatytina tokia bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas šiuo metu, kol M. nesulauks 5-ių metų, vyresniąją dukrą bendravimui pasiima dviem dienom anksčiau, t. y. nuo trečiadienio vakaro, jaunesniąją – nuo penktadienio vakaro ir bendrauja su abiem iki sekmadienio vakaro („ilgąją“ bendravimo savaitę). Tokiu būdu atsakovas galės vyresniajai dukrai skirti individualų dėmesį, užsiimti su ja veiklomis pagal jos amžių. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad tai atitinka abiejų vaikų interesus – vyresniajai būti tėvo lavinamai, auklėjamai, ugdomai, jaunesniajai – išsaugoti saugų ryšį su mama. Pažymėta, kad šiuo atveju ypač svarbu, kad abu tėvai teisingai komunikuotų su vaikais – pabrėždami vaikams teigiamas tokio bendravimo puses, nurodydami aiškias priežastis (kad M. dar per maža ilgai atsiskirti nuo mamos), nekurdami įtampų, grindžiamų neteisingais samprotavimais. Kitą savaitę nustatytina, kad vaikai atsakovo namuose nakvoja vieną naktį. Atsižvelgiant į atsakovo darbo specifiką, reiškiančią, kad jis kiekvieną pusmetį vesdamas paskaitas yra/gali būti užimtas skirtingomis dienomis/vakarais, numatytina, kad konkretų vakarą pasirenka ir nustatyta tvarka praneša ieškovei atsakovas. Konkrečią bendravimo tvarką teismas detalizavo sprendimo rezoliucinėje dalyje, įvertinęs abiejų šalių argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes. Teismas sprendė, kad atsakovo prašoma bendravimo su vaikais pagal 50:50 proc. laiko modelį tvarka netaikytina dėl nedidelio vaikų amžiaus, taip pat dėl to, kad jai taikyti šiuo atveju nėra kasacinio teismo suformuotų kriterijų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė A. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) pakeisti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą ir priteisti iš atsakovo P. R. išlaikymą nepilnametei dukrai A. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur ir nepilnametei dukrai M. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki kiekvienos iš jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) pakeisti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 5.1 punktą, nustatant, kad tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, paimdamas dukras ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos (o dukroms nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.); 3) ištaisyti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje 5.2 punkte esančią klaidą, nustatant „tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis vieną vakarą per savaitę (pasirinkdamas tik iš antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarų), paimdamas abi dukras iš ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grąžindamas dukras ryte į ugdymo įstaigą, o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – 17:00-17:30 val. į jų gyvenamąją vietą; 4) patikslinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 5.2 punktą numatant, kad atsakovas prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, per tris dienas nuo paskaitų tvarkaraščio paskelbimo, elektroniniu paštu, praneša A. N. apie savo pageidaujamą bendravimo su vaikais dieną neporinėmis metų savaitėmis; 5) panaikinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 5.4 punktą; 6) patikslinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 5.6 punktą, jį išdėstant taip: kol vaikai nelanko mokyklos, kiekvienas iš tėvų turi teisę į iš viso 4 (keturių) savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe: nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1(vieną) savaitę. Su M. R. tėvas gali atostogauti nepertraukiamai 2 savaites tik tada, kai M. R. sulauks penkerių metų amžiaus. Renkantis atostogų laiką, jis pasirenkamas taip, kad mažiausiai dvi paras iki atostogų vaikai turėtų galimybę pabūti su kitu iš tėvų, pagal nustatytą bendravimo tvarką. Lyginiais metais pirmumo teisę pasirinkti atostogų laiką turi dukrų mama, nelyginiais metais – tėvas. Atostogas tais metais pasirenkantis tėvas/mama kitą iš tėvų apie savo pageidaujamus atostogų su vaikais laikotarpius informuoja iki einamųjų matų balandžio 1 d. Vaikai paimami 17:00-17:30 val. išvakarėse, prieš pirmą atostogų dieną, ir grąžinami paskutinę atostogų dieną 17:00-17:30 val. Kitas iš tėvų iki einamųjų metų birželio 1 d. taip pat nurodo savo atostogavimo laikotarpius. Dukrai (dukroms) pradėjus lankyti mokyklą, kiekvienas iš tėvų turi teisę su vaikais taip pat praleisti pusę jų mokyklinių rudens, žiemos, papildomų žiemos, pavasario atostogų. Dėl šių atostogų laiko pasidalijimo tėvas ir dukrų mama tariasi iš anksto, vadovaudamiesi rotacijos principu. Šiais abiejų tėvų atostogavimo su vaikais laikotarpiais 5.1, 5.2, 5.7, 5.8, 5.9, 5.10, 5.11 tvarkos punktai netaikomi; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9.1. Ieškovė nesutinka su priteista išlaikymo suma. Ieškovė pateikė teismui ieškinį 2020 m. gruodžio 14 d., tai yra beveik prieš dvejus metus. Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti A. R. naudai 205 Eur ir M. R. naudai 190 Eur išlaikymą per mėnesį. Reiškiant pradinį ieškinį minimali mėnesio alga buvo 607 Eur. Pažymėtina, kad orientacinis kriterijus išlaikymo priteisimo bylose yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalus darbo užmokestis. Pagal nutarimą tėvai minimaliesiems vaiko poreikiams tėvai turi užtikrinti minimalią mėnesinę algą. Jau reikšdama pradinį ieškinį, ieškovė prašė dukroms priteisti mažesnį išlaikymą, nei galėjo reikšti reikalavimą pagal tuo metu buvusią minimalią mėnesinę algą. Nuo ieškinio pareiškimo teismui, keitėsi ir situacija. Jaunesnioji dukra pradėjo lankyti darželį, kas padidino išlaikymo išlaidas, kilo tiek komunalinių paslaugų, tiek maisto, tiek visų kitų paslaugų, kuro kainos, elektros kainos. Teismas nenurodė, kokiais motyvais nustatė, kad dukterims reikalinga 400 Eur suma per mėnesį. Juo labiau teiginys „ne mažesnė kaip 400 Eur suma“, nenurodant kokia yra viršutinė riba yra niekinis.

9.2. Nuo 2022 m. liepos 1 d. mokestis už darželį per mėnesį sudaro apie 85 Eur. Pats atsakovas, nesitaręs su ieškove, užrašė dukrą A. R. į šokių, karate ir anglų kalbos būrelius, o M. į šokius. A. būreliai kainuoja 79 Eur per mėnesį, o M. – 30 Eur. Tai vien išlaidos darželiui A. sudaro 164 Eur, o M. – 115 Eur. Į bylą buvo pateikti įrodymai, kad komunalinių išlaidų dalis, tenkanti vienam vaikui 2021 metais, sudarė 80 Eur. Nuo tada ženkliai kilo elektros kainos, šiemet bus brangesnis ir šildymas. Vien sudėjus darželio, būrelių ir pernai metų komunalinių paslaugų kaštus susidaro 244 Eur. Net ir eidamos į darželį dukros pusryčiauja namie, vakarieniauja, valgo vaisius, užkandžius. Mažiausiai vienai dienai reikia 3-5 Eur, kas per mėnesį sudaro 100-150 Eur. Sudėjus su prieš tai nurodytais kaštais, mėnesio išlaidos darželiui, būreliams, maistui ir komunaliniams patarnavimams sudaro 344-395 Eur. Be šių išlaidų dar yra išlaidos aprangai, gydymui (byloje pateikti duomenys apie nuolatines dukrų ligas, jos serga ir atopiniu dermatitu, kuriam reikalingas papildomas, specifinis gydymas), higienos priemonėms, joms reikalinga patalynė, baldai, bent kartą per mėnesį nueiti į teatrą, kiną ar kitą vaikišką pramogą. Dukros turi draugų, jas kviečia į gimtadienius, joms pačioms organizuojamos gimtadienių šventės. Joms kiekvieną mėnesį reikalingos kanceliarinės priemonės, lavinamosios priemonės, bent kartais reikalingi žaislai. Ir šios išlaidos niekaip neįsitenka į likusius 20 Eur per mėnesį. Teigiama, kad kiekvieno dukters mėnesio poreikius sudaro apie 600 Eur.

9.3. Atsakovas yra suaugęs vyras, galintis susirasti ir papildomą darbą. Jau turėdamas 2 vaikus, vykstant šiai bylai, atsakovas nutarė, kad jam reikalingas trečias vaikas. Kaip suaugęs vyras, jis turėjo įvertinti, kad jo pareigos, tame tarpe ir išlaikant vaikus padidės, kad jis privalės užtikrinti vaikų poreikius ir juos tinkamai išlaikyti. Duomenų, kad atsakovas rodo bent kokią iniciatyvą užsitikrinti didesnes pajamas į bylą nėra pateikta. Paminėjo, kad atsakovas taip pat turi praktiškai tokį pat butą, taip pat (duomenys neskelbtini) seniūnijoje turi namą su pastatais, daugiau nei 11 ha dydžio žemės sklypą, iš kurių beveik 5 ha yra miško žemė. Jei atsakovui nepakanka pajamų tinkamai išlaikyti vaikus, jis gali išlaikymą teikti turtu, arba jį realizavus, atsirastų lėšų vaikų išlaikymui.

9.4. Nesutinkama su pirmosios instancijos rezoliucinės dalies 5.1 punktu, kadangi negalima viena nuo kitos atskirti seserų, nes viena jaučiasi nuskriausta, kita jaučiasi tėčio numylėtine. Dėl to tarp mergaičių atsiranda konkurencija. Ieškovės nuomone, daug tikslingiau ir labiausiai mergaičių poreikius atitiktų tokia bendravimo tvarka, pagal kurią tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, tokiu būdu abi mergaitės nebūtų atskiriamos ir pakankamą laiko tarpą pabūtų su tėvu. Pirmosios instancijos rezoliucinės dalies 5.2 punktas neatitinka motyvuojamosios dalies motyvų, todėl turėtų būti pašalintas rašymo apsirikimas ir nustatyta, kad neporinėmis savaitėmis dukros atsakovo namuose nakvoja vieną naktį. Teismas nustatė, kad atsakovas grąžina dukras ryte į ugdymo įstaigą, o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – 17:00-17:30 val. Ieškovė darbą baigia 16:30 val., tačiau ji dirba miesto pakraštyje, todėl 17 val. gali nespėti grįžti. Atsakovas gali nevesti vaikų į darželį, o po to, kaip jam įprasta, kelti konfliktus, kad ieškovė vėluoja. Grąžinimo laikas turi būti numatytas 18:00 – 18:30 val. Apeliantė taip pat nesutinka su 5.4 punktu, kadangi atsakovas, manipuliuodamas A. liga, be jokių terminų apribojimų laikydavo vaiką pas save, neleisdamas ieškovei nei aplankyti vaiko, nei pakalbėti su juo. Yra nustatyta bendravimo su vaikais tvarka ir pagal ją vaikai ir turi tam tikrą laiką būti arba su ieškove, arba su atsakovu. Pažymėtina, kad vaikui susirgus ir medikai nebevažiuoja į namus. Sergantis vaikas turi būti tėvų pristatomas į polikliniką ar ligoninę, todėl vaikui susirgus, jis kuo puikiausiai gali būti grąžintas namo. Dėl nurodytų aplinkybių teismo rezoliucijoje nustatytas 5.4 punktas naikintinas. Nurodoma, kad 5.6 punktas turėtų būti papildytas, kadangi pagal nustatytą bendravimo su dukterimis tvarką bus laikotarpiai, kuomet vaikai ilgesnį laiką praleis su vienu iš tėvų. Porinėmis savaitėmis dukros praleis laiką su tėvu nuo trečiadienio arba ketvirtadienio iki sekmadienio. Tuo atveju, jei atsakovas atostogų laiką pasirinktų iš karto po šitų dienų, susidėtų bendravimo laikas ir prie jo prisidėtų atostogų laikas. Tokiu būdu, nebetektų prasmės numatyta išimtis, kad M. R. nepertraukiamai su tėčiu atostogauja dvi savaites tik kai sulauks penkerių metų amžiaus. Taip pat ir virš penkerių metų vaikai nuo mamos būtų atskirti ilgiau nei dviem savaitėms.

Atsiliepimas

10. Atsakovas P. R. pateikė atsiliepimą į ieškovės A. N. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo rezoliucinės dalies 5.2 punktą – tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis ne mažiau kaip vieną ir ne daugiau kaip du vakarus per savaitę (pasirinkdamas iš ketvirtadienio, penktadienio vakarų), paimdamas abi dukras iš ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grąžindamas dukras ryte į ugdymo įstaigą, o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – 17:00-17:30 val. į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, kaip įmanoma anksčiau, praneša A. N. apie savo pageidaujamas bendravimo su vaikais dienas neporinėmis metų savaitėmis, bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovas pažymėjo, kad duktė A. R. porinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio 17:00 val. iki sekmadienio 19:00 val. gyvens pas atsakovą, ir atsakovui teks visos dukters A. R. išlaikymo išlaidos. Duktė M. R. porinėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 19:00 val. gyvens pas atsakovą, ir atsakovui teks visos dukters M. R. išlaikymo išlaidos. Tėvas neporinėmis metų savaitėmis ne mažiau kaip vieną ir ne daugiau kaip du vakarus per savaitę bendraus su dukromis, ir atsakovui teks visos dukrų A. R. ir M. R. išlaikymo išlaidos.

Šalies argumentai

10.2. Pati ieškovė 2021 m. sausio mėn. kreipdamasi į teismą su patikslintu ieškiniu nurodė, kad vyresniosios dukros A. R. (5 metai), poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 410 Eur, jaunesnės M. R. (3 metai), poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 380 Eur. Ieškovė nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio mėn.) iki teismo sprendimo pirmos instancijos teisme paskelbimo (2022 m. rugsėjo 23 d.) ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms netikslino. Ieškovė tik pateikdama apeliacinį skundą nurodė, kad kiekvienos iš dukrų mėnesio poreikiai sudaro 600 Eur. Tai reiškia, kad nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m spalio 24 d. vienos mergaitės išlaikymo dydis pasikeitė 3 kartus. Ieškovės teiginys, kad nuo 2022 m liepos 1 d. dienos mokestis už darželį per mėnesį sudaro apie 85 eurus yra nepagrįstas jokiais įrodymais.

10.3. Ieškovės atlyginimas prieš mokesčius yra virš 3000 Eur. Atsakovo atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra 1 069,92 Eur. Atsakovui antroje santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė S. R., kuriai taip pat reikalingas išlaikymas. Dukros A. R. ir M. R. dalį laiko praleis su atsakovu jo namuose. Todėl pirmos instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų ir byloje esančių aplinkybių, motyvų ir duomenų visumą, įskaitant ir tai, kad dalį laiko dukros gyvens su tėvu, kuris patirs vaikų kasdienės priežiūros išlaidų, teisingai konstatavo, kad nepilnamečių A. R. (5 metų amžiaus), M. R. (3 metų amžiaus) interesų nepažeis ir proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų atitiks 165 Eur dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai priteisimas iš atsakovo.

10.4. Teismo nustatytas išlaikymo vaikui dydis kasmet bus indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai dėl didelės infliacijos. Pažymėjo, kad pati ieškovė nuvedė dukrą A. R. į šokių, karate ir anglų kalbos būrelius. Nurodė, kad dukterys pusryčiauja darželyje, todėl apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad kiekvienai dukteriai maistui per dieną reikia 3-5 Eur, yra nepagrįstas. Paminėjo, kadangi dukterys praleis pas tėvą dalį laiko, todėl priemones higienai patalynę, baldus, laisvalaikį, lavinimo priemones, atsakovas taip pat turės užtikrinti. Paminėjo, kad dirbti papildomo darbo nėra galimybės.

10.5. Nurodė, kad pirmos instancijos teismui buvo pateiktas atsakovo darbo grafikas 2022 m. rudens – žiemos semestru, atsižvelgiant į jį atsakovas negali bendrauti su dukromis antradieniais, trečiadieniais, nes tuo metu turi paskaitas ir konsultacijas universitete, todėl 5.2 punktas turėtų būti pakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys ir atsakovo patikslintas priešieškinis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Apeliaciniu skundu A. N. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu nepilnametėms dukterimis išlaikymo dydžiu, taip pat nesutinka su kai kuriais nustatytos bendravimo tvarkos punktais, t. y. pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.1, 5.2, 5.4 ir 5.6 punktais.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Atsakovas P. R. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui įrodymus – A. R. darželio mokesčio kvitus ir šio mokesčio suvestinę už laikotarpį nuo 2021 m. iki 2022 m. rugsėjo mėn., bei M. R. darželio mokesčio kvitus ir šio mokesčio suvestinę už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn.; atsakovo atlyginimo atsiskaitymo lapelius ir suvestines už 2021 ir 2022 metus (iki rugsėjo mėn.); Lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ dienos režimo informaciją; Lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 15 dienų valgiaraštį 1-3 metų amžiaus grupei ir atsakovo paskaičiavimus vaiko maisto paros kainos; Lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ dienos režimo informaciją; Lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 15 dienų valgiaraštį 4-7 metų amžiaus grupei ir atsakovo paskaičiavimus vaiko maisto paros kainos; P. R. 2022-2023 m. m. rudens semestro paskaitų tvarkaraštį; 2021-2022 m. m. pavasario semestro paskaitų tvarkaraštį. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nesuformulavo prašymo priimti naujus įrodymus.

16. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė 2022 m. gruodžio 12 d. pateikė naujus įrodymus – bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantį pinigų priėmimo kvitą ir šalių SMS susirašinėjimą, kuris vyko po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliantė nurodo, kad susirašinėjimas pagrindžia jos nurodomas aplinkybes, kad atsakovas neleidžia susisiekti su vaikais net jų ligos ar traumos metu.

17. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

18. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

19. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ir apeliantės naujai pateikti rašytiniai įrodymai, nurodyti šios nutarties 15–16 punktuose, yra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamiems klausimams, susijusiems su nepilnamečių vaikų interesais, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

20. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

21. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

22. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

23. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

25. Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius ieškinio pateikimo metu iki 2020 m. gruodžio 1 d. buvo 447 Eur (neatskaičius mokesčių 607,00 Eur), nuo 2021 m. sausio 1 d. ir iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 468,61 Eur (neatskaičius mokesčių 642,00 Eur), nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius šiuo metu yra 533,65 Eur (neatskaičius mokesčių 730,00 Eur).

26. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

28. Apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas jog vaikų poreikiams reikia ne mažiau kaip 400 Eur, nepagrįstai nenustatė vaikų realių poreikių, kurie apeliantės teigimu yra 600 Eur suma per mėnesį.

29. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad dukterų išlaikymui reikalinga skirti: maistui – 120 Eur; komunalinėms paslaugoms – 40 Eur; transportui – 30 Eur; higienos priemonėms, kirpyklai – 30 Eur; vaistams ir vitaminams, dezinfekcinės priemonės – 30 Eur; drabužiams – 50 Eur; ekskursijoms, edukacinei veiklai, laisvalaikiui, žaislams – 40 Eur; nenumatytoms išlaidoms – 30 Eur; A. darželio mokesčiui – 70 Eur; M. sauskelnės, servetėlės – 40 Eur. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad A. R. poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 410 Eur, o M. R. – 380 Eur. Taigi iš esmės nepilnamečių vaikų išlaikymo suma beveik atitiko tuo metu buvusį (2020 m. gruodžio mėn., pateiktas pradinis ieškinys), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytą, orientacinį minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo poreikį. Tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nustatė vaikų poreikius ne sprendimo priėmimo metu, tačiau pagal 2021 m. sausio 4 d. patikslintame ieškinyje nurodytas reikalingas sumas vaikų poreikiams patenkinti, neatsižvelgiant į tai, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį (nuo 2020 m. gruodžio 14 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki 2022 m. rugsėjo 23 d. (sprendimo priėmimo) kito minimali mėnesinė alga, taip pat reikšmingai kito energetikos kainos, 2022 m. reikšmingai padidėjo infliacija. Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis 2022 m. rugsėjo mėnesį palyginus su 2021 m. rugsėjo mėnesiu, matyti reikšmingi skirtumai, t. y. būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras kito 71,3 proc., maistas ir nealkoholiniai gėrimai – 31 proc., transportas – 23,7, vartojimo prekės ir paslaugos – 24,1 proc., ir kt. (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=0b55bf00-13ae-47fa-8e48-650233ba15d2#/).

30. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuo ieškinio pareiškimo teismui keitėsi ir šeimos situacija. Jaunesnioji dukra pradėjo lankyti darželį, kas padidino išlaikymo išlaidas, kilo tiek komunalinių paslaugų, tiek maisto, tiek visų kitų paslaugų, kuro kainos, elektros kainos. Padidėjo darželio mokestis – 85 Eur abiem vaikams, taip pat A. R. ir M. R. , atsakovo iniciatyva, pradėjo lankyti būrelius, kurie kainuoja A. R. – 79 Eur mėnesiui, o M. R. – 30 Eur mėnesiui, padidėjo komunalinių išlaidų dalis vienam vaikui 2021 metais sudarė – 80 Eur, taip pat maistui skiriama 100-150 Eur per mėnesį. Todėl teigiama, kad kiekvienos iš dukterų mėnesio poreikius sudaro apie 600 Eur.

31. Paminėtina, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad dukterys pradėjo lankyti nurodomus būrelius ir kiek jiems yra išleidžiama, tačiau atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą tokios aplinkybės neginčijo, tik teigė, kad apeliantė pirma nuvedė į būrelius. Taigi laikytina nustatyta, kad vaikai lanko būrelius, tačiau ne tai, kokia pinigų suma išleidžiama už šiuos būrelius (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad nuo kreipimosi į teismą iki pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą vaikų poreikiai pakito tiek dėl mažosios dukters pradėto darželio lankymo, tiek dėl kainų pokyčio ir besikeičiančių vaikų poreikių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ženkliai yra padidėjusios energetikos išteklių kainos, taip pat nuolatos didėja maisto prekių ir būtinųjų paslaugų kainos. Neginčytina tai, kad vaiko išlaidos maistui, higienai, aprangai, ugdymui ir kitiems būtiniesiems poreikiams yra savaime suprantamos ir būtinos. Būtina piniginių lėšų skirti vaiko sveikatai, lavinimui, tinkamam augti sąlygų sukūrimui. Teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

32. Įvertinus šalių dukterų poreikius (maistas, apranga, būstas, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, ugdymas ir laisvalaikis), reikalingą išlaikymo sumą, kurią ieškovė nurodė patilkstame ieškinyje, ir kad situacija nuo šio ieškinio pateikimo iki sprendimo priėmimo kito, taip pat, orientacinį kriterijų nustatant išlaikymo dydį, t. y. kad patikslinto ieškinio pateikimo metu minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius buvo 468,61 Eur, o nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 533,65 Eur, ir nesant duomenų apie mažamečių mergaičių specialiuosius poreikius, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečių A. R. ir M. R. poreikius patenkinti reikalinga po 530 Eur dydžio išlaikymas, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad vaikams poreikiai yra mažesni nei minimalus mėnesinis atlyginimas. Kaip minėta, mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

33. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apeliantė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 3 482,23 Eur, neatskaičius mokesčių (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis Toyota Corolla, butas, esantis (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad turėtų kokių įsiskolinimų, byloje nepateikta. Daugiau išlaikytinių neturi, nedarbingumas nenustatytas.

34. Atsakovas P. R. dirba (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. matyti, kad atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1 801,35 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. vidutinis atlyginimas buvo 1 674,74 Eur neatskaičius mokesčių ((duomenys neskelbtini) pažyma apie darbo užmokestį). Atsakovas turi transporto priemonių – automobilį NISSAN PATROL (dalyvavimas viešame eisme draudžiamas), NISSAN X-TRAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo sutuoktinės L. V.-R. laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. vidutinis atlyginimas buvo 1 607,14 Eur neatskaičius mokesčių ((duomenys neskelbtini) pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį), tačiau atsakovui ir jo sutuoktinei susilaukus dukters, šiuo metu jos pajamos yra mažesnės, kadangi ji yra vaiko priežiūros atostogose. Atsakovas, be kartu su apeliante turimų vaikų, turi dar vieną mažametę dukterį S. R., gim. (duomenys neskelbtini), daugiau išlaikytinių neturi. Nedarbingumas nenustatytas, duomenų, kad turėtų kokių įsiskolinimų byloje nepateikta.

35. Paminėtina, kad šalių vaikams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. nuo 2022 m. birželio 1 d. – 80,50 Eur kiekvienam vaikui.

36. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

37. Paminėtina, kad civilinio proceso įstatymas įpareigoja teismą būti aktyviu šeimos bylose (CPK 376 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis), teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis), teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

38. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės A. N. turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo P. R., kadangi ieškovės gaunamas darbo užmokestis didesnis, ji turi nekilnojamojo turto, o atsakovo pajamos yra mažesnės nei ieškovės, jis turi tris išlaikomus vaikus, duomenų, kad turėtų nekilnojamojo turto, nėra, turi transporto priemonių. Tačiau įvertintina ir tai, kad atsakovas yra darbingas, sveikatos problemų neturi, todėl taip pat turi stengtis prisidėti prie dukterų išlaikymo tiek, kad patenkintų jų poreikius. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalių nepilnamečių dukterų A. R. ir M. R. poreikių tenkinimui reikalinga skirti 530,00 Eur per mėnesį. Paminėtina, kad vaikams valstybė skiria tikslinę 80,50 Eur išmoką, todėl visas šalių dukterims reikalingo išlaikymo dydis mažintinas šia išmoka, kadangi byloje nenustatyta, kad abiejų tėvų turtinė padėtis leistų tenkinti pilnai dukterų poreikius. Byloje apeliantė prašo priteisti dukterims po 200 Eur kiekvienai, t. y. mažiau nei pusę reikalingo skirti išlaikymo, iš ko galima daryti išvadą, kad pati apeliantė įvertino, kad jos turtinė padėtis yra geresnė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dar labiau mažinti priteistino išlaikymo dydį nėra teisinių pagrindų. Be to, tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Taigi tai, kad dalį laiko vaikai pagal bendravimo tvarką praleidžia su tėvu, nekeičia aplinkybės, kad ieškovei rūpinantis vaikais kasdien, ji patiria didesnes išlaidas. Esant šioms aplinkybėms, tenkintinas apeliantės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukterims A. R. ir M. R. po 200 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki kiekvienos iš jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo

39. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

40. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

42. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-82-687/2018, 24 punktas).

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

44. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014)

45. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

46. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kartu būtina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo, juo turi būti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

47. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

48. Apeliaciniu skundu prašoma patikslinti pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.1, 5.2 ir 5.6 punktus, bei panaikinti 5.4 punktą, kuriuose įtvirtintos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nuostatos. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą, tačiau jokių argumentų ir prieštaravimų dėl apeliaciniu skundu prašytos bendravimo tvarkos patikslinimo nereiškė, bei pats pareiškė prašymą patikslinti pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.2 punktą.

49. Pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.1 punkte nustatyta, kad tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio iki sekmadienio, paimdamas A. R. trečiadienį iš ugdymo įstaigos (o dukrai nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.), taip pat paimdamas M. R. penktadienį iš ugdymo įstaigos (o dukrai nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grąžindamas abi dukras sekmadienį į jų gyvenamąją vietą 18:30-19:00 val. Kai M. R. sukanka 5 (penkeri) metai, tėvas su abiem dukromis bendrauja nuo trečiadienio. Tačiau apeliantė su tokiu punktu nesutinka, kadangi mažoji duktė jaučiasi nuskriausta, didėja konkurencija tarp dukterų.

50. Pažymėtina, kad byloje buvo atliktos A. R. ir M. R. ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės ir byloje 2021 m. gruodžio 17 d. gauti ambulatorinės teismo psichologijos ekspertizės aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

51. Ekspertizės akte dėl A. R. atkreiptas dėmesys, kad šiuo (ekspertizės atlikimo) metu A. daugiau dėmesio demonstruoja tėčiui (lekia prie jo, jį apsikabina, neatsiskiria nuo jo prašoma), nes santykyje su tėčiu ji jaučia pranašumą prieš seserį (dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, jau kurį laiką kas antrą savaitę ji praleidžia tik su tėvu, tokiu būdu gaudama visą jo dėmesį tik sau). Ekspertizės akte dėl M. R. nurodyta, kad ekspertizės metu matoma, jog šiuo metu emociškai reikšmingiausias asmuo mergaitei yra mama (nuo jos sunkiai atsiskiria, emociškai sudėtingesnėse situacijose ieško nusiramino pas mamą) kas atitinka jos gyvenimo aplinkybes (nuo gimimo M. auga ir gyvena su mama). Kitas jai emociškai reikšmingas asmuo – sesuo. Stebėtas imitacinis M. elgesys rodo, kad vyresnę seserį ji patiria kaip pavyzdį, iš kurio gali mokytis ir mokosi pažinti pasaulį. Taip pat tiesioginių dukters-tėvo sąveikų stebėjimas rodo, kad mergaitei svarbus santykis ir su tėvu, ji jį atpažįsta ir pozityviai reaguoja, siekia jo dėmesio, o būdama kartu su juo jaučiasi saugiai ir ramiai. M. R. itin svarbus santykis su seserimi, iš jos ji mokosi pažinti pasaulį, todėl svarbu užtikrinti, kad šio santykio tęstinumą, pastovumą.

52. Atsižvelgdamas į ekspertizės aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.1 punktu nustatyta tvarka neatitinka nepilnamečių šalių dukterų interesų. Iš ekspertizės aktų matyti, kad vyresnioji duktė A. R. jaučia pranašumą prieš mažąją seserį M. R., kuriai ypač svarbus sesers santykių tęstinumas ir pastovumas. Taigi dukterų bendravimas su tėvu nevienodais laikotarpiais, t. y. nuo trečiadienio iki sekmadienio su A. R. ir nuo penktadienio iki sekmadienio su M. R., neatitinka vaikų interesų, taip sutrikdant mažamečių mergaičių tarpusavio ryšį, suteikiant vienai dukteriai pranašumą kitos atžvilgiu. Nors pirmosios instancijos teismas paminėjo, kad yra svarbu išlaikyti balansą tarp seserų neišskyrimo svarbos ir atsižvelgimo į kiekvieno vaiko individualius poreikius, tačiau manytina, kad teismas netinkamai įvertino dukterų ryšį, šio santykio pastovumą ir tęstinumą, jų psichologinę raidą, jei jos būtų atskirtos, taip pat neatsižvelgta į nuolatinius šalių konfliktus dėl atsakovo bendravimo su dukterimis tvarkos, kas gali lemti dar didesnę konkurenciją tarp dukterų. Paminėtina, kad atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prieštaravimų dėl šio punkto pakeitimo nereiškė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.1 punktas keistinas, užtikrinant abiejų dukterų vienodo laikotarpio bendravimą su tėvu (atsakovu), t. y. nustatant, kad tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, paimdamas A. R. ir M. R. ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos (o dukterims nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.), ir grąžindamas abi dukras sekmadienį į jų gyvenamąją vietą 18:30-19:00 val.

53. Pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.2 punkte nustatyta, kad tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis ne mažiau kaip vieną ir ne daugiau kaip du vakarus per savaitę (pasirinkdamas tik iš antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarų), paimdamas abi dukras iš ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grąžindamas dukras ryte į ugdymo įstaigą, o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – 17:00-17:30 val. į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, kaip įmanoma anksčiau, praneša A. N. apie savo pageidaujamas bendravimo su vaikais dienas neporinėmis metų savaitėmis. Apeliantė su šiuo punktu nesutinka, kadangi jis neatitinka motyvuojamosios dalies, tiksliai neapibrėžtas laikas, kada turi būti pranešta apie bendravimą su dukterimis prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, netinkamas laikas kada grąžinamos dukterys, kadangi apeliantė gali nespėti grįžti iš darbo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktą jo darbo grafiką ir nustatė dienas, kuriomis jis negalės pasiimti dukterų.

54. Paminėtina, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Taigi abu tėvai nagrinėjamoje situacijoje, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, vengti, kad jie matytų tėvų konfliktus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką realiai turės vykdyti ne tik vienas iš tėvų, gyvenantis atskirai, tačiau ir tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, t. y. priimamas sprendimas neišvengiamai paveiks tiek vaikų, tiek ir tėvo ar motinos gyvenimo ypatumus, ritmą, pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020). Tėvo ir vaikų bendravimo tvarka turi būti nustatyta kiek įmanoma tiksliau, kad kuo labiau sumažintų konfliktų kilimo tikimybę tarp tėvų ir turi būti įgyvendinama abiem tėvams.

55. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje (sprendimo 55 punkte) nurodė, kad „kitą savaitę nustatytina, kad vaikai atsakovo namuose nakvoja vieną naktį. Atsižvelgiant į atsakovo darbo specifiką, reiškiančią, kad jis kiekvieną pusmetį vesdamas paskaitas yra / gali būti užimtas skirtingomis dienomis / vakarais, numatytina, kad konkretų vakarą pasirenka ir nustatyta tvarka praneša ieškovei atsakovas“. Tačiau motyvuojamoji dalis neatsispindėjo pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje, kadangi rezoliucinėje dalyje jau nurodoma, kad atsakovas su vaikais bendrauja ne mažiau kaip vieną ir ne daugiau kaip du vakarus per savaitę, pasirinkdamas tik iš antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarų. Siekiant pašalinti neaiškumus ir dviprasmiškumus, dėl kurių galėtų kilti ginčai tarp bylos šalių, vykdant teismo sprendimą, šis punktas taisytinas. Taip pat apeliantė nurodė, kad negalėtų objektyviai įgyvendinti šio punkto dalies, t. y. jai netinkamas laikas, kada grąžinamos dukterys, kadangi ji iki 17:00-17:30 val. grįžti iš darbo objektyviai gali nesuspėti. Kaip minėta, tėvo ir vaikų bendravimo tvarka turi būti nustatyta tokia, kad ją realiai būtų galima įgyvendinti, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių konfliktiškus santykius, sprendžia, kad tikslinga patikslinti laiką, kada dukterys grąžinamos į jų namus pas apeliantę. Taip pat sukonkretinamas laikas, kada atsakovas (tėvas) turi pranešti apeliantei apie savo pageidaujamą bendravimo su vaikais dieną neporinėmis metų savaitėmis, t. y. per 3 dienas nuo paskaitų tvarkaraščio paskelbimo.

56. Paminėtina, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad reikia keisti vaikų pasiėmimo dienas, t. y. į ketvirtadienį ir penktadienį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad tokiu būdu tvarka negali būti keičiama, kadangi taip atsakovas galimai turėtų galimybę praleisti ne tik darbo dieną su vaikais, bet ir šeštadienio dieną, kas neatitiktų teismo sprendime nustatyto principo, kad tėvai su vaikais turėtų bendrauti kas antrą savaitgalį. Tokiu būdu susiformuotų nepateisinama situacija, kad ieškovė savaitgalį galėtų realiai praleisti su vaikais tik vieną savaitgalio dieną. Be to, iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo darbo grafikas kinta, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos dienos, kuriomis atsakovas gali pasiimti dukteris (antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarai), užtikrina kintančio darbo grafiko suderinamumą su bendravimo tvarka ne tik vienam mokslo metų semestrui, tačiau ir ilgesniam laikotarpiui.

57. Atsižvelgiant į šios nutarties 54-56 punktuose nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.2 punktas keistinas, išdėstant jį taip: tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis vieną kartą per savaitę su nakvyne (pasirinkdamas pasiėmimą tik iš antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarų), paimdamas abi dukras iš ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grąžindamas dukras ryte į ugdymo įstaigą, o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – 18:00-18:30 val. į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip 3 dienas, praneša A. N. apie savo pageidaujamą bendravimo su vaikais dieną neporinėmis metų savaitėmis.

58. Apeliantė taip nurodo, kad pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.6 punktas turėtų būti papildytas tam, kad atostogų laikotarpių nesusidarytų didesnis nei dviejų savaičių laikotarpis, kurį dukterys praleistų su atsakovu. Atsižvelgiant į tai, kad su M. R. tėvas (atsakovas) gali atostogauti nepertraukiamai 2 savaites tik tada, kai M. R. sulauks penkerių metų amžiaus (nurodyta tvarkos 5.4 punkte), todėl apeliantė pagrįstai nurodo, kad šio punkto neaiškumas, gali lemti didesnį mažamečių vaikų laikotarpį be motinos, nei buvo siekiama nustatyti tokiu punktu. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.4 punktas turi būti papildytas sakiniu – renkantis atostogų laiką, jis pasirenkamas taip, kad mažiausiai dvi paras iki atostogų vaikai turėtų galimybę pabūti su kitu iš tėvų, pagal nustatytą bendravimo tvarką.

59. Apeliantė taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies 5.4 punktą, kuriame nustatyta, kad vaikui (vaikams) susirgus, jį (juos) prižiūri tas iš tėvų, pas kurį tuo metu yra sergantis vaikas (vaikai), nebent vaiko tėvai susitaria kitaip. Kiekvienas iš tėvų turi teisę lankyti sergančią dukterį, apie tai iš anksto susitarus elektroniniu paštu. Prašymas panaikinti šį punktą motyvuojamas tuo, kad gali kilti atsakovo piktnaudžiavimo vaikų liga atvejų, kuomet atsakovas negrąžins apeliantei vaikų, nors vaikui susirgus, jis turi būti tėvų pristatomas į polikliniką ar ligoninę, todėl vaikui susirgus, jis gali būti grąžintas ir namo. Byloje esantys įrodymai, patvirtina šalių konfliktiškus santykius, kurie kyla dėl įvairiausių klausimų, susijusių su bendravimu su vaikais ir jų auklėjimu, todėl vaikų ir tėvo bendravimo tvarka turi būti nustatyta tokia, kad būtų kuo labiau išvengta konfliktinių situacijų, kurios kenkia ne tik vaikams, tačiau ir patiems tėvams, ką patvirtina ir mažamečių mergaičių psichologinės ekspertizės aktai. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu argumentą, kad bet kokiu atveju vaikai, jiems susirgus, turėtų būti vežami į gydymo įstaigą apžiūrai, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad sergantis vaikas būtinai privalo likti pas tą iš tėvų, pas kurį sergantis vaikas yra, nesilaikant kitų nustatytos bendravimo tvarkos punktų. Atsakovui nepareiškus jokių prieštaravimų dėl bendravimo tvarkos pakeitimų, tik deklaratyviai prašant atmesti apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.4 punktas naikintinas.

60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į vaikų poreikius, amžių, nustatytą bendravimo tvarką tėvai turi vykdyti, vadovaujantis geriausiais vaikų interesais. Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius. Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos pakeitimo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis), (EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Dėl bylos baigties

61. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas): 1) iš atsakovo nepilnametėms dukterims A. R. ir M. R. priteistina po 200 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki kiekvienos iš jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.1 punktas keistinas, nurodant, kad tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, paimdamas A. R. ir M. R. ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos (o dukterims nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.), ir grąžindamas abi dukras sekmadienį į jų gyvenamąją vietą 18:30-19:00 val.; 3) pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.2 punktas keistinas nurodant, kad tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis vieną kartą per savaitę su nakvyne (pasirinkdamas pasiėmimą tik iš antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarų), paimdamas abi dukras iš ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grąžindamas dukras ryte į ugdymo įstaigą, o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – 18:00-18:30 val. į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip 3 dienas, praneša A. N. apie savo pageidaujamą bendravimo su vaikais dieną neporinėmis metų savaitėmis; 4) pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.6 punktas keistinas, nurodant, kad kol vaikai nelanko mokyklos, kiekvienas iš tėvų turi teisę į iš viso 4 (keturių) savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1 (vieną) savaitę. Su M. R. tėvas gali atostogauti nepertraukiamai 2 savaites tik tada, kai M. R. sulauks penkerių metų amžiaus. Renkantis atostogų laiką, jis pasirenkamas taip, kad mažiausiai dvi paras iki atostogų vaikai turėtų galimybę pabūti su kitu iš tėvų, pagal nustatytą bendravimo tvarką. Lyginiais metais pirmumo teisę pasirinkti atostogų laiką turi dukrų mama, nelyginiais metais – tėvas. Atostogas tais metais pasirenkantis tėvas/mama kitą iš tėvų apie savo pageidaujamus atostogų su vaikais laikotarpius informuoja iki einamųjų matų balandžio 1 d. Vaikai paimami 17:00-17:30 val. išvakarėse, prieš pirmą atostogų dieną, ir grąžinami paskutinę atostogų dieną 17:00-17:30 val. Kitas iš tėvų iki einamųjų metų birželio 1 d. taip pat nurodo savo atostogavimo laikotarpius. Dukrai (dukroms) pradėjus lankyti mokyklą, kiekvienas iš tėvų turi teisę su vaikais taip pat praleisti pusę jų mokyklinių rudens, žiemos, papildomų žiemos, pavasario atostogų. Dėl šių atostogų laiko pasidalijimo tėvas ir dukrų mama tariasi iš anksto, vadovaudamiesi rotacijos principu. Šiais abiejų tėvų atostogavimo su vaikais laikotarpiais 5.1, 5.2, 5.7. 5.8, 5.9, 5.10, 5.11 tvarkos punktai netaikomi; 5) pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies 5.4 punktas naikintinas.

62. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

64. Pakeitus sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, t. y. tenkinus visiškai patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pritesimo ir pakeitus dalį tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

65. Priteisus vaikams išlaikymą pagal ieškovės reikalavimą, ir pakeitus bendravimo tvarką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinys buvo patenkintas 80 proc., o priešieškinis – 25 proc. Pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 2 353,56 Eur bylinėjimosi išlaidų (150 Eur dydžio žyminis mokestis, 353,56 Eur už ekspertizės atlikimo išlaidas, 1850 Eur išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turėjo viso 3463 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui nereiškus apeliacinio skundo ir neginčijant nustatytų bylinėjimosi išlaidų dydžio, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tokiu būdu: iš atsakovo ieškovei priteistina 1 882,85 Eur (2353,56 Eur x 80 proc.), o iš ieškovės atsakovui 865,75 Eur (3463 Eur x 25 proc.). Pritaikius vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, apeliantei iš atsakovo priteistinos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 017,10 Eur (1 882,85 - 865,75).

66. Taip pat perskirstytinos valstybės patirtos išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo, kurios pirmosios instancijos teisme sudarė 17,47 Eur, t. y. iš atsakovo valstybei priteistina 13,98 Eur, o iš apeliantės turėtų būti priteisiama 3,49 Eur, tačiau šioms išlaidoms neviršijant 5,00 Eur dydžio (minimalios sumos, kuri priteistina valstybei), iš apeliantės šios išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas valstybei iš atsakovo 135 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo, apeliaciniame procese pakeitus šią sprendimo dalį – iš atsakovo valstybei priteistinas 154 Eur (200 x 2 x 12 + 2060,88) x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis.

67. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio (už neturtinį reikalavimą pakeisti bendravimo tvarką) ir patyrė 500,00 Eur išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 600 Eur priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą tenkinus visiškai, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį – priteisti iš atsakovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai A. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) ir nepilnametei dukrai M. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki kiekvienos iš jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo nustatytos P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnametėmis dukromis A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos, sprendimo rezoliucinės dalies 5.1, 5.2 ir 5.6 punktus, juos išdėstant taip:

5.1. tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, paimdamas A. R. ir M. R. ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos (o dukterims nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.), ir grąžindamas abi dukras sekmadienį į jų gyvenamąją vietą 18:30-19:00 val.;

5.2. tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis vieną kartą per savaitę su nakvyne (pasirinkdamas pasiėmimą tik iš antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio vakarų), paimdamas abi dukras iš ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 17:00-17:30 val.) ir grąžindamas dukras ryte į ugdymo įstaigą, o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos – 18:00-18:30 val. į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas prasidedant kiekvienam naujam mokslo metų semestrui, kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip 3 dienas, praneša A. N. apie savo pageidaujamą bendravimo su vaikais dieną neporinėmis metų savaitėmis;

5.6. kol vaikai nelanko mokyklos, kiekvienas iš tėvų turi teisę į iš viso 4 (keturių) savaičių trukmės poilsį su vaikais per metus, tame tarpe nepertraukiamai 2 (dvi) savaites bei du kartus po 1 (vieną) savaitę. Su M. R. tėvas gali atostogauti nepertraukiamai 2 savaites tik tada, kai M. R. sulauks penkerių metų amžiaus. Renkantis atostogų laiką, jis pasirenkamas taip, kad mažiausiai dvi paras iki atostogų vaikai turėtų galimybę pabūti su kitu iš tėvų, pagal nustatytą bendravimo tvarką. Lyginiais metais pirmumo teisę pasirinkti atostogų laiką turi dukrų mama, nelyginiais metais – tėvas. Atostogas tais metais pasirenkantis tėvas / mama kitą iš tėvų apie savo pageidaujamus atostogų su vaikais laikotarpius informuoja iki einamųjų matų balandžio 1 d. Vaikai paimami 17:00-17:30 val. išvakarėse, prieš pirmą atostogų dieną, ir grąžinami paskutinę atostogų dieną 17:00-17:30 val. Kitas iš tėvų iki einamųjų metų birželio 1 d. taip pat nurodo savo atostogavimo laikotarpius. Dukrai (dukroms) pradėjus lankyti mokyklą, kiekvienas iš tėvų turi teisę su vaikais taip pat praleisti pusę jų mokyklinių rudens, žiemos, papildomų žiemos, pavasario atostogų. Dėl šių atostogų laiko pasidalijimo tėvas ir dukrų mama tariasi iš anksto, vadovaudamiesi rotacijos principu. Šiais abiejų tėvų atostogavimo su vaikais laikotarpiais 5.1, 5.2, 5.7. 5.8, 5.9, 5.10, 5.11 tvarkos punktai netaikomi.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo nustatytos P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnametėmis dukromis A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos, sprendimo rezoliucinės dalies 5.4 punktą.

Priteisti iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 017,10 Eur (vieną tūkstantį septyniolika eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 154 Eur žyminio mokesčio ir 13,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Dalia TrumpulienėUrmila ValiukienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė