- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2S-1032-866/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35752-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- P. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos nagrinėjant ieškovės A. N. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (dalyje dėl laikinos bendravimo tvarkos) ir atsakovo P. R. atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (dėl laikino išlaikymo) civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui P. R. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. N. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui P. R. (toliau – atsakovas), kuriame prašoma nustatyti nepilnamečių dukrų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametės dukros, vaikai), gyvenamąją vietą su ieškove, patvirtinti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms periodinėmis išmokomis, taip pat išlaikymo įsiskolinimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė teikdama ieškinį taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką. Nurodė, jog tarp šalių nuolat vyksta ginčai dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tenka įsikišti policijai, vaiko teisių tarnybai, ginčus mato vaikai, tai juos gąsdina ir traumuoja. Teigė, kad atsakovas labai mažai bendrauja su jaunesniąja dukra, labiau linkęs bendrauti su vyresniąja. Tai kenkia vaiko interesams, nes dukrai gali išsivystyti nepilnavertiškumo jausmas, kad ji yra nereikalinga, nemylima. Taip pat tai sudaro galimybę vyresniajai dukrai jaustis išskirtine, tėčio numylėtine. Dėl tokių dalykų gali formuotis ydingi seserų tarpusavio santykiai.
Atsiliepimas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 8 d. nutartimi buvo atidėtas ieškovės prašymo dalyje dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo nagrinėjimas iki sueis teismo nustatytas 20 d. terminas atsakovui pateikti atsiliepimą į ieškinį ir prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos, o išvadą teikiančiai institucijai – išvadą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pasak ieškovės, butas priklauso jai; 3 kambariai, apie 64 kv. m., būstas švarus, tvarkingas, erdvus. Vyresnioji mergaitė A. R. turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Jaunesnioji mergaitė M. R. turi atskirą lovytę mamos miegamajame. A. R., lanko (duomenys neskelbtini), didelių sveikatos nusiskundimų neturi. M. R. dėl amžiaus nelanko jokios ugdymo įstaigos, didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Ieškovė tarnybos atstovei nurodė, kad su atsakovu atskirai gyvena nuo 2019 m. rugpjūčio; jis teikia išlaikymą vaikams, papildomai neprisideda; kai ji ir dukros buvo susirgusios COVID-19, nepadėjo slaugyti vaikų.
5. Ji teigė, kad dažnai konfliktuoja su atsakovu dėl bendravimo su vyresniąja dukra, nuo 2020 m. spalio šeimai taikoma atvejo vadyba; buvo pasiūlyta bendravimo tvarka, kai vyresnioji mergaitė savaitę gyventų su tėčiu, savaitę – su mama, jaunesniąją dukrą atsakovas pasiimtų porą kartų per savaitę kelioms valandoms. Pasak jos, jai nepatinka tokia bendravimo tvarka, nes vyresnioji dukra tapo neramesnė, pradėjo miegoti su ja lovoje. Ieškovė nori, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, ji visada daugiausiai rūpindavosi nepilnametėmis dukromis, jas prižiūrėdavo ir leisdavo su jomis laiką.
6. Apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), tarnyba nustatė, kad, pasak atsakovo, butas priklauso jo tėvams L. ir A. R.; 3 kambariai, apie 64 kv. m. Būstas švarus, tvarkingas, erdvus. Vyresnioji atsakovo dukra dalinasi kambariu su atsakovo sutuoktinės dukra, turi atskirą lovą, yra kiti reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės; jaunesnioji dukra dar nebuvo likusi su nakvyne. Atsakovas tarnybos atstovei nurodė, kad su ieškove atskirai gyvena nuo 2019 m. rugpjūčio; iš pradžių ieškovė neleido jam bendrauti su vaikais, o nuo 2020 m. spalio pagal atvejo vadybininko pasiūlytą bendravimo tvarką vyresnioji dukra vieną savaitę gyvena su juo, vieną savaitę – su motina; su jaunesniąja dukra matosi nedaug laiko, porą kartų per savaitę po kelias valandas.
7. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė riboja, kiek jam dalyvauti vaikų ugdyme ir auklėjime, galimai nuteikinėja vaikus prieš jį. Pasak jo, vyresnioji dukra jam pasakojo, kad mama ją baudžia, stato į kampą, muša ją ir seserį, dabar pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl jis nori, kad vaikai gyventų su juo, nes ieškovė neturi tinkamų įgūdžių auginti vaikus. Tarnybos išvadoje pažymėta, kad prieštarauti dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo su motina tarnyba neturi pagrindo. Pažymima, kad ieškinyje prašoma nustatyti vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka konkreti ir plati, pakankama tenkinti vaikų poreikį išsaugoti bei palaikyti jų ir tėvo emocinį tarpusavio ryšį, taip pat tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Prieštarauti iš esmės prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos bendravimo tvarkos nustatymo) tarnyba nurodė neturinti pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir: pakeisti 2021 m. sausio 8 d. nutartimi nustatytą laikino išlaikymo dydį bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai A. R. po 150 Eur, nustatant, kad iš šių lėšų gali būti mokama už dukros ugdymo įstaigą, ir nepilnametei dukrai M. R., po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti laikiną atsakovo (toliau ir – tėvas), bendravimo su nepilnamete dukra A. R. bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su dukra bendrauja nuo porinės metų savaitės penktadienio 17 val. iki neporinės metų savaitės penktadienio 17 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą; nustatyti atsakovo, bendravimo su nepilnamete dukra M. R., bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su dukra bendrauja porinėmis metų savaitėmis sekmadieniais nuo 11 val. iki 19 val. ir neporinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 11 val. iki 19 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą.
9. Teismas, atsakovo atskirojo skundo pagrindu iš dalies peržiūrėjo 2021 m. sausio 8 d. nutartimi nustatytą laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms.
Žemesnės instancijos teismas
10. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukromis tvarkos pažymėjo, jog iš šalių paaiškinimų ir procesinių dokumentų darytina išvada, kad šalių santykiai dėl bendravimo su dukromis yra gana įtempti.
11. Teismas, įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktą bendravimo tvarką, pažymėjo, jog abi šalys sutinka, kad atsakovas su dukra A. R. bendrautų su nakvyne, tik ieškovės prašymu – trumpesniais 2-3 dienų laikotarpiais, o atsakovo prašymu – kas antrą savaitę. Ieškovės prašymu, atsakovas su dukra A. bendrautų 6 dienas per dvi savaites, atsakovo prašymu – 7 dienas. Ieškovė prašo iki dukrai M. sueis 2 metai nustatyti atsakovo ir dukters bendravimą be nakvynių, atsakovas prašo nustatyti bendravimą su dukra su nakvyne.
12. Teismas vertino, kad abi šalys sutinka ir dėl to ginčo nėra, kad atsakovas bendrautų su dukromis, tačiau abi šalys siekia skirtingo bendravimo laiko, tokiu būdu sudarydamos prielaidas naujiems šalių konfliktams ir nesutarimams. Tai, anot teismo, sudaro pagrindą nustatyti laikiną bendravimo tvarką, detaliau sureguliuojant atskirus bendravimo tvarkos aspektus.
13. Teismas sprendė, jog ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje yra nenuoseklumo, skirtingomis valandomis numatytas vaikų pasiėmimas nebūtų racionalus (tuo atveju, jei vyresnioji dukra nelanko ugdymo įstaigos, pavyzdžiui karantino laikotarpiu). Nustatant laikiną bendravimo tvarką teismas atsižvelgė į tai, jog nepilnametei A. šiuo metu yra 3 metai ir 8 mėnesiai, mergaitė pažįsta tėvą, su juo praleidžia daug laiko, nakvoja tėvo namuose. Vaikas turi turėti stabilų dienos, mitybos, poilsio, laisvalaikio režimą.
14. Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti kuo stabilesnę, ramesnę, mažiau besikeičiančią vaiko aplinką bei esant abiejų tėvų sutikimui, kad vaikas nakvotų tėvo namuose, atsakovo ir dukters A. R. bendravimo tvarką nustatė pagal atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su dukra bendrauja nuo porinės metų savaitės penktadienio 17 val. iki neporinės savaitės penktadienio 17 val. Nustatant tokį grafiką atsižvelgė į tai, kad tokį bendravimą šalims 2020 m. rudenį rekomendavo ir atvejo vadybininkai, kuomet šeimai buvo taikoma atvejo vadyba.
15. Dėl bendravimo su jaunesniąja dukra M. R. teismas pastebėjo, kad mažametei šiuo metu yra tik 1 metai ir 6 mėnesiai. Iš ieškovės ir atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų nustatė, kad atsakovas su dukra M. R. bendrauja tik minimaliai, dukros neaugino, ieškovė pagimdžiusi šią dukrą pradėjo gyventi skyrium nuo atsakovo savo bute, atsakovas nėra pasiėmęs dukros su nakvyne. Vertino, kad tarp tėvo ir dukters M. R. nėra ypač artimo emocinio ryšio, vaikas nėra prisirišęs prie tėvo, ilgas atsiskyrimas nuo mamos galėtų kelti mažametei stresą. Todėl mažametės interesų galimai neatitiktų nakvojimas tėvo namuose – prie tokio bendravimo pereitina palaipsniui, nustatant galutiniu sprendimu tvirtinamą nuolatinę bendravimo tvarką.
16. Nustatydamas atsakovo bendravimo grafiką su jaunesniąja dukra teismas atsižvelgė į nustatytą tėvo bendravimo su vyresniąja dukra laiką, pažymėjo, kad šie laikai derintini, taip sudarant galimybę abiem dukroms bendrauti kartu su tėvu vienu metu. Vertino, kad vyresniosios dukters buvimas šalia teigiamai veiktų jaunesnę seserį, kurtų jai saugumo jausmą. Taip pat įvertino atsakovo pateiktą darbo grafiką, iš kurio matyti, kad atsakovas, dirbantis dėstytoju (duomenys neskelbtini), 2020-2021 mokslo metų pavasario semestro metu bus užimtas vesdamas paskaitas pirmadieniais ir penktadieniais dienos metu, taip pat antradieniais ryto ir vakaro metu. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė atsakovo laikiną bendravimo tvarką su jaunesniąja dukra porinėmis metų savaitėmis sekmadieniais nuo 11 val. iki 19 val. ir neporinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 11 val. iki 19 val.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
17. Ieškovė (apeliantė) A. N. atskiruoju skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį dalyje dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, ir priimti naują nutartį, nustatant ieškovės prašomą laikinąją bendravimo tvarką.
18. Atskirajame skunde nurodo, jog minėtos nutarties skundžiama dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, apeliantės vertinimu, naikintina ir keistina, dėl šių priežasčių:
18.1. ieškovė neturi tikslo kaip nors apriboti tėvo teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, jais rūpintis, auklėti, tačiau dukros dar yra labai mažo amžiaus vienai yra 3 metai ir 9 mėnesiai, kitai 1 metai ir 6 mėnesiai. Ieškovei nesudaro skirtumo, ar vaikas bus paimtas 17, ar 18, ar 17:20 val. Nurodo, jog esminis skirtumas, kad būtų aiškus konkretus laikas, leidžiantis šalims kiekvieną kartą ramiai perduoti vaikus;
18.2. šalių dukra A. R. šiuo metu yra tik trejų metų amžiaus, todėl tarp jos ir motinos yra stiprus ryšys. Vaiką atskirti nuo motinos leidžiama tik tuomet, jeigu motinai konstatuoti žalingi įpročiai arba, jeigu vaikas fiziškai traumuojamas šeimoje. Vaikas auga su mama ir sese, todėl jos paėmimas savaitei iš šeimos į svetimą aplinką, gali pakenkti vaiko interesams. Po to, kai buvo pasiūlyta bendravimo tvarka savaitė/savaitė, šalys kelis kartus jos laikėsi. A. tapo nerami, pradėjo bijoti miegoti savo lovoje, naktimis prašosi pas mamą į lovą, kartais prisišlapina, vėl naktimis nebemiega be buteliuko, ko nebuvo ankščiau. Tokio amžiaus vaikui, nuo pusantrų metų amžiaus gyvenančiam su mama, savaitės atskyrimo laikas yra per ilgas. Tokiu ilgu atskyrimu trejų metų vaikas yra traumuojamas;
18.3. šeimoje auga dvi dukros, biologinės seserys. Pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, kas antrą savaitę vyresnioji dukra yra atskiriama ne tik nuo mamos, bet ir nuo jaunesnės sesers. Vaikai yra dabar tokio amžiaus, kad tarp jų formuojasi seseriškas ryšys. Prabuvus nepertraukiamai savaitę atskirai, prireikia bent kelių dienų mergaičių adaptacijai. Toks seserų atskyrimas po savaitę kenkia joms abejoms. Seserų atskyrimas, ypač tada, kai vaikus sieja glaudūs santykiai, mėgsta tarpusavyje bendrauti ir būti kartu, pažeistų vaikų interesus. Šalių dukros yra panašaus amžiaus, tarp jų yra glaudūs tarpusavio santykiai, likusios dviese jos mėgsta tarpusavyje bendrauti. Būdamos atskirai mergaitės pasiilgsta viena kitos. Todėl bendravimo tvarką, kuomet vyresnioji dukra atskiriama nuo šeimos savaitei, galima prilyginti skirtingų gyvenamųjų vietų nustatymui. Ilgalaikėje perspektyvoje tai pažeistų seserų interesą gyventi ir bendrauti vienai su kita;
18.4. pažymi, jog ieškovės siūloma laikinoji bendravimo tvarka yra palankesnė šalių dukroms. Pirmiausia jaunesnioji dukra galėtų daugiau bendrauti su tėvu, antra, vyresnioji dukra galėtų ir pakankamai laiko bendrauti su tėvu, bet tuo pačiu nebūtų visai savaitei atskirta nuo mamos, su kuria gyvena nuo gimimo ir jau daugiau kaip pusantrų metų po tėvų faktinio išsiskyrimo, taip pat nebūtų ilgam laikui atskiriamos seserys.
Atsiliepimas
19. Atsakovas P. R. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
20. Nurodo, jog ieškovės teiginys atskirojo skundo 1-ąjame punkte, kad atsakovas „<...> nori su vyresne dukra bendrauti po savaitę, o su mažesne praktiškai nebendrauja <...>“ neatitinka tikrovės, nes ieškovė pati sudarė kliūtis atsakovui bendrauti su jaunesniąja dukra. Iki 2020 m. vasaros pabaigos atėjus pasiimti A. atsakovas pabendraudavo su jaunesniąja dukra M., tačiau ginčams dėl bendravimo tvarkos gilėjant, ieškovė uždraudė tėvui bendrauti su dukra.
21. Nurodo, kad atsakovui, kaip atsakingam tėvui, svarbu yra bendravimo laiką su nepilnametėmis dukromis praleisti kokybiškai, kurti emocinį ryšį, užsiimti vaikams įdomia ir naudinga veikla. Per ieškovės siūlomas 2 bendravimo valandas su mažais vaikais galima spėti pareiti namo ir persirengti, bet ne užsiimti kokia nors veikla. Taip pat atsakovui svarbu, kad kiekvienam iš vaikų bendravimo tvarka būtų aiški, kuo mažiau keistųsi ir vaikai jaustųsi stabiliai. Nustatant bendravimo tvarką reikėtų atsižvelgti į tai, kad mažam vaikui pasikeitimų būtų mažiau ir jie būtų reguliarūs, tad bendravimo laikas turėtų būti reguliarus ir pakankamas, o ne trumpesnis ir dažnesnis.
22. Pažymi, kad atsakovo siūloma tvarka yra paprasta ir aiški, vaikų perdavimo laikas yra nekintantis, todėl vaikai prie to greičiau priprastų ir mažiau būtų traumuojami. Tuo pačiu būtų tenkinamas ir ieškovės noras, kad būtų aiškus konkretus laikas, leidžiantis šalims kiekvieną kartą ramiai perduoti vaikus.
23. Teigia, kad dukra A. R. yra prisirišus prie abiejų tėvų vienodai, todėl atskyrimas nuo bet kurio iš tėvų pažeistų vaiko interesus. Bet kurio iš tėvų minimalus bendravimas su vaiku (toks, kaip numatytas ieškovės siūlomoje tvarkoje) gali būti taikomas tik jei bendravimas su tėvu/motina kenkia vaiko interesams.
24. Nurodo, jog atsakovo aplinka dukrai A. yra sava ir įprasta, pažymi, kad A. R. iki 2 metų ir 3 mėnesių augo su abiem tėvais atsakovo, todėl būdama pas atsakovą jaučiasi esanti namuose. Gimus M. R., A. visą mėnesį gyveno pas atsakovą, kartais pasimatydama su ieškove. Vėliau, atsakovo pastangomis, A. dažnai būdavo pas tėvą.
25. Teigia, jog būdama 3 metų 9 mėnesių, A. pajėgi suprasti savaitės laiko tarpą ir pastovią pasikeitimo dieną – penktadienį. Savaitės (ir net dviejų savaičių) aplinkos pasikeitimą tokio amžiaus vaikui rekomenduoja ir psichologai.
26. Pažymi, jog vyresnioji dukra yra prisirišusi prie tėvo, todėl labai sunkiai išgyvendavo išsiskyrimus su juo, kuomet bendravimo tvarka nebuvo aiški. A. išsiskirdama nežinodavo kada vėl susitiks su tėvu ir ar išvis jai bus leista susitikti. Nuo 2020 m. spalio mėnesio buvo pradėta taikyti bendravimo tvarka kas savaitę. Iki to atsakovo pastangomis, dukra A. su tėvu ir motina bendravo beveik lygiomis dalimis, tik mažesniais intervalais ir be stabilios tvarkos, nes ieškovė ją nuolat keisdavo. Kai buvo pasiūlyta tvarka lygiomis dalimis kas savaitę, šalys (atsakovo pastangomis) jos laikėsi nuo 2020 m. spalio mėnesio pastoviai iki dabar, o ne kelis kartus, kaip teigia ieškovė.
27. Nurodo, jog dukra A. būdama pas atsakovą yra rami, drąsi, aktyvi, pati laikosi dienos režimo, pasisako pavargusi ir norinti miego, miega savo lovoje, į lovą nesišlapina (nuo 2020 m. spalio mėnesio to nei karto nebuvo). Iš to, ką teigia galima numanyti, kad pas ieškovę mergaitė jaučiasi nesaugiai. Dukra A. atsakovui ne kartą pasakojo, kad mama pikta, rėkia ant jos ir sesės, uždaro A. tamsiame kambaryje, muša jas, kai neklauso, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš vaikus. Pastebi, kad A. yra 3 metai 9 mėnesiai, o tokio amžiaus vaikai gali bijoti tamsos, pasakų personažų, vienatvės, taip pat ir miegoti atskirame kambaryje vieni.
28. Pareiškia, kad pagal 2021 m. vasario 10 d. teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką vyresnioji dukra A. praleidžia nepertraukiamai kas antrą savaitę nuo penktadienio iki penktadienio su tėvu. Tos pačios savaitės sekmadienį ir trečiadienį jaunesnioji dukra M. taip pat praleidžia su tėvu. Tokiu būdu seserys nesimato vieną arba dvi dienas, o ne savaitę, kaip teigia ieškovė. Ieškovės teiginys, anot atsakovo, kad pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką seserys atskiriamos nepertraukiamai po savaitę, kaip ir su tuo susiję teiginiai, neturi pagrindo ir neatitinka tikrovės.
29. Teigia, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka po 2 valandas per dieną 3 metų 9 mėnesių ir 1 metų 6 mėnesių amžiaus vaikams neturi prasmės, nes vos su vaikais pradėjus kažkokią veiklą jau reikia ją nutraukti ir išsiskirti arba išskirti seseris. Tokia bendravimo tvarka vaikus traumuotų. Pažymi, kad ieškovės pageidaujama bendravimo tvarka neatspindi vaikų interesų, tokia bendravimo tvarka vaikui (vaikams) neleistų jaustis stabiliai ir saugiai, kurti savo saugią aplinką tiek vienuose, tiek kituose namuose.
30. Nurodo, jog vaikų įpročiai būnant pas tėvą ir pas motiną skiriasi. Būdama pas atsakovą vyresnioji dukra laikosi dienos režimo: miega, keliasi, valgo, žaidžia maždaug tuo pačiu metu. Jaunesnioji dukra būdama pas atsakovą kopijuoja seserį ir taip pat laikosi dienos režimo. Būdamos pas atsakovą mergaitės užsiima įvairia, įdomia, lavinančia veikla, kuri skiriasi nuo veiklos pas ieškovę. Dažnai besikeičianti aplinka kenktų vaikų emocinei būsenai ir vystymosi raidai. Savaitės laiko tarpas, anot atsakovo, yra pakankamas vaikui apsiprasti su pasikeitusia aplinka, įpročiais, dienos režimu, bendravimo būdu.
31. Teigia, jog ieškovės siūlomoje tvarkoje tėvas vyresniąją dukrą, o nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. abi dukras pasiimtų vieną kartą antradienį, kitą kartą – penktadienį, trečią kartą – pirmadienį, t. y. visą laiką skirtingai. Mažam vaikui (ketverių ar dviejų metų amžiaus) tokia tvarka negali būti aiški. Vaikui neišvengiamai kiltų nuolatiniai klausimai: kas pasiims iš darželio, kur nakvos ar kiek dienų praleis su vienu iš tėvų. Tai vaiką (vaikus) verstų jaustis nesaugiai ir nestabiliai. Atsakovo siūloma tvarka yra paprasta ir aiškiai suprantama, vaikų perdavimas vyktų tą pačią dieną, tuo pačiu laiku, todėl prie to lengva priprasti net ir mažam vaikui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
33. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas nustatė skyriumi gyvenančio tėvo laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
34. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
35. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 20 punktą).
36. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia naujus įrodymus byloje t. y., psichologų rekomendacijas dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo. Nurodo, jog šiame įrodyme psichologai taip pat palaiko atsakovo prašomos bendravimo tvarkos nustatymo modelį, nurodo, jog būtina atsižvelgti į vaiko interesus sprendžiant minėtą klausimą. Atsakovas atsiliepime neįrodinėja tokio įrodymo pateikimo būtinybės, iškilusios vėliau – apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo teikiamas naujas įrodymas byloje nepriimtinas.
Dėl atskirojo skundo esmės
37. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors CK 3.65 straipsnyje eksplicitiškai nenumatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė, kaip laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas, vis dėlto, laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų bei nuolatinės bendravimo su vaikais tvarkos skyrium gyvenančiam iš tėvų, spręstina esant reikalinga nustatyti būtent tokias priemones, t. y. laikiną bendravimo su vaikais tvarką skyriumi gyvenančiam tėvui.
38. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (1 dalis). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (2 dalis).
39. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.165 straipsnyje numatyta, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (3 dalis).
40. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
41. Taigi, nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos bei nuolatinės bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimai bus sprendžiami galutiniu pirmosios instancijos teismo sprendimu, o nagrinėjamu atveju, išimtinai sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y., laikinos bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos, skyriumi gyvenančiam tėvui, nustatymo.
42. Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju, ieškovė (apeliantė) prašė nustatyti tokią laikiną bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka: atsakovas bendrauja su A. R., o nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. su abiem dukromis: 1) neporinę metų savaitę dukros praleis su tėvu nuo antradienio 17 val. pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos iki ketvirtadienio ryto, pristatant dukteris į ugdymo įstaigą arba į nuolatinę gyvenamą vietą; 2) porinę metų savaitę dukros praleis su tėvu nuo pirmadienio 17 val. pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos iki trečiadienio ryto, pristatant dukras į ugdymo įstaigą arba į nuolatinę gyvenamą vietą; 3) porinę metų savaitę dukros praleis su tėvu nuo penktadienio 17 val. pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos iki sekmadienio 19 val., pristatant dukras į nuolatinę gyvenamą vietą. Iki 2021 m. rugpjūčio 4 d. atsakovas bendrauja su M. R. tokia tvarka: 1) neporinę metų savaitę dukra praleis su tėvu nuo antradienio 18 val. pasiimant dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į nuolatinę gyvenamą vietą tos pačios dienos 20 val.; 2) porinę metų savaitę dukros praleis su tėvu nuo pirmadienio 18 val. pasiimant dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į nuolatinę gyvenamą vietą tos pačios dienos 20 val.; 3) porinę metų savaitę dukra praleis su tėvu nuo šeštadienio 10 val. iki tos pačios dienos 20 val. bei nuo sekmadienio 10 val. iki tos pačios dienos 19 val., pasiimant dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios ir grąžinant dukrą į nuolatinę gyvenamą vietą.
43. Tuo tarpu, atsakovas prašė nustatyti tokią laikiną bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka: nustatyti laikiną atsakovo (toliau – tėvas), bendravimo su nepilnamete dukra A. R., bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su dukra bendrauja nuo porinės metų savaitės penktadienio 17 val. iki neporinės metų savaitės penktadienio 17 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą. Taip pat nustatyti laikiną P. R. (toliau – tėvas), bendravimo su nepilnamete dukra M. R., bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su dukra bendrauja porinėmis metų savaitėmis sekmadieniais nuo 11 val. iki 19 val. ir neporinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 11 val. iki 19 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą.
Žemesnės instancijos teismas
44. Teismas, skundžiama 2021 m. vasario 10 d. nutartimi tenkino atsakovo prašomą pritaikyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
45. Apeliantė, atskirajame skunde prašo pakeisti skundžiamos nutarties dalį, kuria nustatyta laikina bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka ir nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarką. Nurodo, jog nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų, vaikai neproporcingai daug laiko praleis atskirai (mažametės, anot apeliantės, yra sukūrusios stiprų emocinį ryšį tarpusavyje), be to, savaitės trukmės bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu vyresniajai dukrai sukelia daug streso atskyrus ją nuo motinos, grįžusi į nuolatinę gyvenamąją vietą elgiasi neramiai.
46. Atsakovas iš esmės nurodo, jog su vyresniąja dukra yra sukūręs ypatingai stiprų ryšį, todėl savaitės trukmės bendravimas su tėvu mergaitei nesukelia papildomo streso, ji noriai bendrauja su tėvu, be kita ko, pagal jo siūlomą ir teismo nustatytą bendravimo tvarką mergaitės dvi dienas per savaitės trukmės laiką su tėvu pasimatys (sekmadieniais ir trečiadieniais), taigi, vaikų išskyrimas, atsakovo teigimu, neturėtų susilpninti mergaičių seseriško ryšio.
47. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, jog teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).
48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nesant duomenų apie vieno iš tėvų negalėjimą vykdyti savo kaip vieno iš tėvų pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, spręstina, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi CK 3.156 straipsnyje numatyta nuostata, jog tėvų teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar vaikai gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, yra lygios.
49. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog siekiant užtikrinti kuo stabilesnę, ramesnę, mažiau besikeičiančią vaiko aplinką bei esant abiejų tėvų sutikimui, kad vaikas nakvotų tėvo namuose, atsakovo ir dukters A. R. bendravimo tvarka nustatytina pagal atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su dukra bendrauja nuo porinės metų savaitės penktadienio 17 val. iki neporinės savaitės penktadienio 17 val.
50. Teismo neįtikino ieškovės (apeliantės) pozicija, jog dukters A. R. interesų neužtikrintų pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su dukra tvarka. Apeliantė į bylą nepateikė duomenų, jog atsakovas negeba tinkamai pasirūpinti vaiko poreikiais, kaip nurodo, atsakovas su vaiku yra sukūręs glaudų ryšį, tarnyba savo išvadoje taip pat pateikė teigiamą atsakovo gyvenamųjų sąlygų įvertinimą, o be kita ko, tokį bendravimą šalims 2020 m. rudenį rekomendavo ir atvejo vadybininkai, kuomet šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Todėl nesutiktina su apeliantės argumentais, jog bendravimo su tėvu laikas turėtų būti trumpinamas.
51. Dėl bendravimo su vaiku M. R., sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos duomenimis, atsakovas nėra sukūręs ypatingai artimo ryšio, todėl bendravimas su tėvu ilgą laiką bei ilgas atsiskyrimas nuo mamos galėtų kelti mažametei stresą. Todėl toks tėvo ir dukters ryšys turėtų būti kuriamas palaipsniui, ilgainiui ilginant tokių susitikimų laiką. Be kita ko, teismas pažymi, jog atmestinas apeliantės argumentas dėl per ilgo mažamečių dukrų atskyrimo viena nuo kitos. Pažymėtina, jog pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, A. R. leidžiant laiką su tėvu, porinėmis metų savaitėmis sekmadieniais nuo 11 val. iki 19 val. ir neporinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 11 val. iki 19 val. jaunesnioji M. R. susitiktų tiek su skyriumi gyvenančiu tėvu, tiek su seserimi, kas leistų ne tik palaipsniui kurti ryšį su skyriumi gyvenančiu tėvu, bet ir susitikti su seserimi, taip kuriant saugumo jausmą susitikimų su stipraus ryšio nesukūrusiu vienu iš tėvų.
52. Taigi spręstina, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, atitinka nepilnamečių vaikų interesus, vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, prieitina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nustatydamas laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, tinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl skundžiama nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės (apeliantės) A. N. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.